Ši „epidemija“ ypač smogia skurdesnėms šalims, o nutukusių vaikų ir paauglių skaičius auga sparčiau nei suaugusiųjų, teigiama kartu su Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) atliktame tyrime.

Prieš kovo 4 dieną minimą Pasaulinę nutukimo dieną paskelbtam tyrime apskaičiuota, kad 1990 metais pasaulyje buvo apie 226 mln. nutukusių suaugusiųjų, paauglių ir vaikų. 2022 metais šis skaičius išaugo iki 1,038 mlrd.

PSO sveikatos mitybos direktorius Francesco Branca teigė, kad milijardą viršijęs nutukusių žmonių skaičius išaugo „daug anksčiau, nei tikėjomės“.

Nors gydytojai žinojo, kad nutukusiųjų skaičius sparčiai auga, šio simbolinio skaičiaus anksčiau buvo tikimasi sulaukti 2030 metais.

Kad gautų šiuos skaičiavimus, mokslininkai išanalizavo daugiau kaip 220 mln. žmonių svorio ir ūgio matavimus daugiau kaip 190-yje šalių, rašo „Lancet“.

Jie apskaičiavo, kad 2022 metais buvo nutukę 504 mln. suaugusių moterų ir 374 mln. vyrų. Tyrime teigiama, kad nuo 1990 metų vyrų nutukimo lygis padidėjo beveik tris kartus, o moterų – daugiau nei du kartus.

Tyrimo duomenimis, 2022 metais nutukę buvo apie 159 mln. vaikų ir paauglių, o 1990 metais jų buvo tik apie 31 mln.

Šią lėtinę ir kompleksinę ligą lydi padidėjusi mirties nuo širdies ligų, diabeto ir tam tikrų rūšių vėžio rizika. Antsvoris didino mirties riziką koronaviruso pandemijos metu.

Bene labiausiai nuo nutukimo kenčia Polinezijos ir Mikronezijos, Karibų jūros regiono, Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalys. „Dabar šiose šalyse nutukimo lygis yra aukštesnis nei daugelyje didelių pajamų pramoninių valstybių, ypač Europoje“, – teigiama tyrime.

„Anksčiau buvome linkę manyti, kad nutukimas yra turtingųjų problema, o dabar tai – viso pasaulio problema“, – sakė F. Branca, pabrėždamas sparčius gyvenimo būdo pokyčius mažų ir vidutinių pajamų šalyse.

Prasta mityba skatina nutukimą

Labai sparti maisto sistemų transformacija „nėra geras dalykas“.

Pagrindinis tyrimo autorius Majidas Ezzati iš Londono imperatoriškojo koledžo sakė, kad kai kuriose Pietų Europos šalyse, pavyzdžiui, Prancūzijoje ir Ispanijoje, yra požymių, kad nutukimas, ypač tarp moterų, nebedidėja.

Tačiau jis teigė, kad daugumoje šalių nuo nutukimo kenčia daugiau žmonių nei nuo per mažo svorio, kurio atvejų, kaip teigiama tyrime, nuo 1990 metų sumažėjo.

Per mažas maisto kiekis yra pagrindinė nepakankamo svorio priežastis, o netinkamas maistas – pagrindinė nutukimo priežastis.

„Šis naujas tyrimas pabrėžia, kad svarbu užkirsti kelią nutukimui ir jį valdyti nuo ankstyvojo amžiaus iki brandos, pasirenkant tinkamą mitybą, fizinį aktyvumą ir, jei reikia, tinkamą priežiūrą“, – sakė PSO generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

Jis pridūrė, kad norint pasiekti pasaulinius tikslus mažinant nutukimą, „reikia privataus sektoriaus bendradarbiavimo, nes jis turi būti atsakingas už savo gaminamų produktų poveikį sveikatai“.

PSO pritaria saldžiųjų gėrimų apmokestinimui, nesveikų maisto produktų reklamos vaikams ribojimui ir subsidijų sveikiems maisto produktams didinimui.

Ekspertai teigia, kad nauji diabeto gydymo būdai taip pat gali padėti kovoti su nutukimu.

F. Branca sakė, kad nauji vaistai „yra svarbi priemonė, bet ne problemos sprendimas“. „Nutukimas yra ilgalaikė problema, todėl svarbu išnagrinėti ilgalaikį ir šalutinį šių vaistų poveikį“, – pridūrė jis.

Parduotuvėje pirkėjų paklausus, kiek jiems yra svarbus cukrus maisto produktuose, daugelis atsakė, kad stengiasi pirkti jo kuo mažiau. Atsirado ir tokių, kuriems cukraus kiekis nėra nesvarbus. 

„Pagal principą. Su metais mažinu ta kiekį“, – kalbėjo pirkėjas.

„Nežiūriu, aktualu, bet nežiūriu“, – atsakė kitas vyras.

„Stengiuosi visada kuo mažiau pirkti“, – teigė moteris.

Cukrumi buvo susidomėję ir ekonomistai. Šie Lietuvoje ragino įvesti cukraus mokestį. Smaližiams už saldesnį gyvenimą būtų tekę mokėti brangiau. Pavyzdžiui, duonos kepalas būtų pabrangęs keturiais euro centais, o kilogramas saldainių – beveik 50 ct.

Galiausiai 2018-aisiais cukraus mokesčio idėja atidėta. Ištraukta taikos sutartis su Sveikatos apsaugos ministerija ir verslininkais. Ministras tuo metu sakė, kad patys verslininkai turi nuspręsti, kiek cukraus bus maiste. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Plačiau šia tema kalbėjo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėja Ona Keblienė.

– Kas reguliuoja pridėtinio cukraus normą tam tikruose produktuose? 

– Daugelio maisto produktų gamyboje jis nėra reguliuojamas. Taip, yra pavieniai produktai, kaip kvietinė duona, kuriuose nustatyta, kad cukraus išreikštu sacharozės kiekiu jo turėtų būti ne daugiau 8 proc. Tačiau daugelio kitų produktų atvejų, pats vartotojas ir gamintojas renkasi, kiek to pridėtinio cukraus įdėti. 

– Prieš 6 metus buvo įvairios diskusijos. Ekonomistai siūlė cukraus mokestį, politikai taip pat svarstė, kad reikėtų prašyti verslininkų-gamintojų sumažinti cukraus kiekį maisto produktuose. Tiesa, tai pasibaigė niekuo. Ar tai galėtų būti europiniai sprendimai? Ar galėtų mūsų politikai iš Seimo pasakyti, kad galbūt ne 8, o 5 proc. turėtų būti duonoje?

– Teorinė galimybė nustatyti tam tikrus kokybės reikalavimus visada yra. Bet žiūrim į tą bendrą suvartojimą. Jeigu priversim gaminti becukrę duoną, tai žmogus gali tiesiog užsidėt tą patį cukrų ant duonos. Tai tikrai nepagelbės. Labiausiai gelbėja švietimas. Lietuvoje mes taikom rakto skylutės simbolio ženklinimą, kuris labai paprastai vartotojui padeda atsirinkti tą produktą. Dar vienas dalykas, tai pats maisto produkto ženklinimas. Jis parodo, kiek tų cukrų yra. Tai labai nesudėtinga atsiversti maistingumo deklaraciją, pasižiūrėti bendrą angliavandenių, o po jo – ir cukrų kiekį. Reikėtų atsiminti vieną tokią bendrą taisyklę: jeigu yra mažiau nei 5 gr cukrų, tai – labai mažai. Dalyje populiarių produktų, tokių kaip duona, tikrai galim rasti cukrų nuo pusės gramo iki dešimties. Pasirinkimas tikrai platus.

Jeigu priversim gaminti becukrę duoną, tai žmogus gali tiesiog užsidėt tą patį cukrų ant duonos.

– Ar yra buvę, kad Lietuvoje gamintojai nesilaikytų jūsų rekomendacijų?

– Žinoma. Praeitais metais duonos sektoriuje buvo atlikta virš 700 patikrinimų. Pažeidimų, susijusių su pačia kokybe nebuvo nustatyta. Dažniausiai fiksuojami savikontrolės, higienos pažeidimai.

– Kodėl dedamas tas pridėtinis cukrus į maisto produktus? Ar dėl to, kad mums būtų skaniau, saldžiau?

– Pirminė mintis tikrai dėl to, kad būtų saldžiau. Žmonės renkasi skanius maisto produktus. Ir tas įprotis – valgyti saldžiai, jis labai daug ką lemia. Bet mes esam protingi, išmanūs. Visuomenės sveikatos specialistai rekomenduoja rinktis sveikesnius gaminius, kuriuose yra kuo mažiau cukraus.

Antsvoris – beveik ketvirtadaliui

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nutukimas yra sparčiai plintanti lėtinė liga, šiuo metu prilyginama pandemijos mastui. Remiantis Higienos instituto 2021–2022 mokslo metų duomenimis, beveik ketvirtadalis Lietuvos mokyklinio amžiaus (7–17 m.) vaikų ir paauglių ir apie dešimtadalis darželinukų jau turėjo antsvorio ir nutukimo problemų. Šiais laikais maisto įvairovė – plati, o išsivysčiusiose šalyse įvairių produktų netrūksta, tad svorio problemos atsiranda tada, kai pasirenkamas nevisavertis maistas, kuris ne tik sargdina, bet ir tukina. Pasak gyvensenos medicinos specialistės Adrijos Amitos Kulvinskaitės, tėvai privalo prisiimti atsakomybę suformuoti teisingus vaikų valgymo įpročius.

„Per didelis svoris vaikystėje, paauglystėje, o suaugusiojo amžiuje atsiradęs antsvoris ar nutukimas gali sukelti lėtinių neinfekcinių ligų, pavyzdžiui, cukrinį diabetą, širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų, padidėjusį kraujospūdį, per didelį blogojo cholesterolio kiekį kraujyje, kepenų suriebėjimą, lemti prastą kaulų ir raumenų sistemos sveikatą, – sako A. A. Kulvinskaitė. – Taip pat gali išsivystyti netaisyklinga laikysena, skoliozė, plokščiapėdystė, osteoporozė ar kaulų lūžiai, kvėpavimo problemos, tokios kaip astma ir miego apnėja, neurokognityvinių funkcijų sutrikimai, neharmoningas vystymasis, onkologinės ligos.“

Adrija Amita Kulvinskaitė / Asmeninio archyvo nuotr.

Kodėl auga vaikų svoris?

Vaiko amžius nuo 2 iki 5 metų yra labai svarbus laikotarpis ugdant mitybos įpročius. Kaip sako A. A. Kulvinskaitė, tokio amžiaus vaikams lengviausiai formuojasi maitinimosi įpročiai. Pasak jos, tėvų požiūris, sąmoningas mitybos raštingumas ir valgymo kultūros formavimas turi didžiausią įtaką vaikų mitybos įpročių formavimui. Tėvai turi būti teisingu pavyzdžiu savo vaikams, nes jie perima suaugusiųjų mitybos įpročius. „Vaikams reikėtų sudaryti sąlygas, kad jie galėtų rinktis sveikesnius maisto produktus ar patiekalus. Tik nuo suaugusiųjų priklauso, koks maistas bus namuose“, – tvirtina sveikos gyvensenos ekspertė.

Pasak pašnekovės, vaikams privalu valgyti pusryčius, mat jų praleidimas susijęs su padidėjusiu kūno masės indeksu (KMI) ir antsvoriu. Darželiuose ir mokyklose patiekalai turėtų būti palankūs sveikatai ir subalansuoti. „Savaitgaliais namuose dažniausiai maisto pasirinkimas būna gausesnis ir ne visada sveikas, maisto produktai namuose lengvai prieinami, todėl didėja persivalgymo tikimybė“, – pastebi A. A. Kulvinskaitė.

Specialistė įvardijo kelias pagrindines priežastis, lemiančias augantį vaikų svorį: didelis greitųjų angliavandenių kiekis maiste; perdirbtas maistas; per mažas suvartojamų vaisių, daržovių, skaidulų kiekis; nepakankamas gryno vandens vartojimas; fizinio aktyvumo stoka; miego higienos disbalansas; žinių, kaip valdyti patiriamą stresą, trūkumas.

„Antsvoris, nutukimas ir kitos vaikų lėtinės neinfekcinės ligos yra gyvenimo būdo padarinys. Geriau jau vaikas būtų šiek tiek alkanas nei sotus nuo žalingo ir menkaverčio maisto, – yra įsitikinusi gyvensenos medicinos specialistė. – Formuojant naujus įpročius, tiek vaikams, tiek tėvams reikia išsiugdyti kantrybę, įtraukiant į savo mitybos racioną naujus ir sveikesnius produktus.“

10 patarimų tėvams

A. A. Kulvinskaitė pateikia 10 patarimų, kuriais reikėtų vadovautis tėvams formuojant vaikų maitinimąsi.

Pirma – rinktis kuo natūralesnį ir įvairesnį maistą. Racionali mityba turi apimti subalansuotą maistinių medžiagų, mikroelementų ir vitaminų kiekį.

Antra – vartoti kuo daugiau skaidulinių medžiagų – daug daržovių, vaisių, ankštinių produktų, ir vengti perdirbtų grūdinių produktų, rafinuotų miltų.

Trečia – kontroliuoti druskos ir pridėtinio cukraus kiekį maiste, nes per daug sūrus ir per daug saldus maistas skatina apetitą, yra kaloringesnis.

Ketvirta – vengti produktų, gausių sočiųjų riebalų: vengti hidrintais riebalais skrudinto, gruzdinto ar tešloje kepto maisto. Vietoje to verčiau rinktis nesočiuosius riebalus, kuriuose nėra transriebalų: augalinius aliejus, sėklas, riešutus, riebią žuvį.

Antsvoris, nutukimas ir kitos vaikų lėtinės neinfekcinės ligos yra gyvenimo būdo padarinys. Geriau jau vaikas būtų šiek tiek alkanas nei sotus nuo žalingo ir menkaverčio maisto.

Penkta – vengti perdirbtų ar apdorotų rūkytų, vytintų mėsos gaminių (dešros, dešrelės, kumpiai).

Taip pat vengti užkandžiavimo nevisaverčiais produktais. Jei vaikas nori užkąsti, tėvams reikėtų pasirūpinti sveikais ir natūraliais užkandžiais, tai gali būti: supjaustyta morka, agurkas, obuolys, kriaušė, riešutų sauja, uogų dubenėlis ar kt.). „Nereikia vaikui siūlyti maisto pakaitalų ar nesveikų užkandukų, siekiant numalšinti tėvų baimes ir vaikų alkį“, – apie šeštąjį patarimą tėvams sako A. A. Kulvinskaitė.

Ištuštinti lėkštą nebūtina

Septintas patarimas – neversti vaiko visko suvalgyti, kas yra lėkštėje, ypač, jei maistas yra nevisavertis. Jei vaikas pasisotino, nereikėtų versti jo pabaigti savo porcijos, kad ir kiek jos liko. Taip vaikas gali persivalgyti, gauti daugiau kalorijų, nei reikia, o ilgainiui gali išsivystyti valgymo sutrikimai. „Tėvai turi stengtis užtikrinti maisto medžiagų poreikį, priklausomai nuo vaiko amžiaus, lyties, fizinio aktyvumo“, – pataria gyvensenos medicinos specialistė.

Aštunta – vengti gazuotų gėrimų, kuriuose yra pridėtinio cukraus, įvairių kitų maisto priedų (vaisvandeniai, sultys, kokteiliai), o pirmenybę teikti geriamajam vandeniui – natūraliam mineraliniam ar šaltinio vandeniui.

Devinta – vaikų mityba turi būti ne tik subalansuota, bet ir įvairi, reguliari bei pagaminta tausojančiu būdu (dažniau rinktis troškinimą garuose, vengti kepimo riebaluose, skrudinimo, kepimo aukštoje temperatūroje).

Dešimtasis patarimas – siekti, kad ne tik namuose, bet ir ugdymo įstaigose bei restoranuose ar kavinėse vaikas turėtų galimybę pasirinkti sveiką maistą.

„Tik mes, suaugusieji, esame atsakingi už vaikų mitybos raštingumo ugdymą, todėl kviečiu susivienyti ir būti teisingu pavyzdžiu“, – ragina sveikos gyvensenos ekspertė ir priduria, kad suaugusieji taip pat privalo užtikrinti kokybišką profilaktinę vaikų sveikatos priežiūrą, kurios metu su ekspertais būtų aptariamos ne tik su vaiko mityba, fiziniu aktyvumu bet ir su miegu susijusios problemos.

Apie nutukimą ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje pokalbis su Santaros klinikų vyresniąja gydytoja dietologe Edita Gaveliene.

– Ar Lietuvoje ši problema – labai opi? Ar daug turime nutukusių mūsų šalies gyventojų?

– Visų pirma, noriu sustatyti kai kuriuos dalykus į savo vietas. Nutukimas nėra problema, tai yra liga. Antsvorį arba didesnį svorį turintis žmogus nėra nutukęs – jis serga nutukimu. Nutukimu sergančiųjų išsivysčiusiame pasaulyje didėja didžiuliais tempais. Tie tempai pastaruosius penkerius metus, dešimt metų tarytum yra šiek tiek stabilizuoti, bet jie vis tiek išlieka, ta kreivė yra kylanti į viršų. Viena iš priežasčių, dėl ko ši liga yra valdoma sudėtingai, tai yra požiūrio klausimas. Gyvename pasaulyje, kuriame tiek estetiniai standartai yra iškelti, tiek ir gyvensenos ypatumai, tempai, užimtumas yra didžiuliai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kas yra nutukimas ir kokį kilogramų perteklių jau galima vadinti antsvoriu, nutukimu?

– Jeigu šis klausimas būtų užduotas visuomenei, sulauktumėt pačių įvairiausių atsakymų. O išties, nutukimas yra liga, besikartojanti, lėtinė liga, kurios esmę sudaro riebalinio audinio pertekliaus kaupimasis. Taigi aš nieko nepasakiau apie kilogramus, nes iki šiol kūno masės indeksas buvo tarytum vienas pagrindinių rodiklių diagnostine prasme nutukimo vertinime. Dabar manoma, kad reikia atsižvelgti į didesnį skaičių rodiklių tam, kad mes galėtume šia ligą diagnozuoti ir paskui ją valdyti.

Dažnas, ypatingai vyresnio amžiaus asmuo, sako, kad jau nebenori ant tų žurnalų viršelių būti. Tai ne dėl žurnalų viršelių gi mes nutukimą gydome. Visų pirma dėl to, kad galėtume gyventi sveikai ir kuo ilgiau pasidžiaugti buvimu šioje Žemėje.

– Kokiomis ligomis galima susirgti, nes skaičius yra labai didžiulis?

– Išties, yra skaičiuojama šiandienai, kad daugiau kaip 300 sveikatos sutrikimų savo rizikos veiksniu gali įskaičiuoti nutukimą. Visos komplikacijos šiandien klasifikuojamos į tris grupes. Visų pirma, tai mechaninės komplikacijos. Jeigu yra padidėjusi kūno masė, yra sunkiau judėti, yra didesnė apkrova sąnariams, širdžiai dėl didesnio kiekio tūrio, kurį reikia pavarinėti po kūną ir t. t. Kita bėda yra metaboliniai sutrikimai. Tikrai dažnas yra girdėjęs, kad nutukimas yra susijęs su rezistencija insulinui, žymiai dažniau yra sergama antro tipo cukriniu diabetu, yra suriebėjusių kepenų liga – taip pat viena iš metabolinių komplikacijų. Ir dabar labai didelis dėmesys yra kreipiamas į mentalines komplikacijas, susijusias su nutukimu. Tai yra ir depresija, ir įvairūs kiti psichikos sutrikimai, kurių priežastis yra būtent nutukimas. Na, žinot, ir vėžys, ir daugybė vėžio lokalizacijų, skaičiuojama netgi daugiau kaip dvylika vėžio lokalizacijų yra siejama su nutukimu, tai yra, riebalinio audinio pertekliumi. Tada žmogus jau labiau susimąsto

– Ką daryti, kad nenutuktumėme ir kokia būtų pirmoji pagalba, jei tai vis tik nutiko?

– Žmonės dažnai sako, kad tarp artimųjų dažnai sergama širdies ligomis arba yra pastebimi tam tikri vėžio sutrikimai. Lygiai tuo pačiu principu galima atkreipti dėmesį, kokioje aš esu situacijoje, kokia mano giminėje yra tikimybė atsirasti nutukimui. Jei priklausau tai žmonių grupei, o vis tik mes, didžioji dauguma, ir priklausom tai grupei, kur nutukimas gali įvykti genetiškai, tokiu atveju kitas dalykas pripažinus yra daryti veiksmus. Nutukimo gydime visuomet pagrindą sudaro gyvensenos korekcija. Atkreipkime dėmesį į tai, kokiu dažnumu mes valgome, ką mes dedame į lėkštę. Pabandykime pasirinkti maistingesnį produktą, kuriame daugiau vitaminų, mineralinių medžiagų, o galbūt mažiau kalorijų turinčių medžiagų. Dažnas, ypatingai vyresnio amžiaus asmuo, sako, kad jau nebenori ant tų žurnalų viršelių būti. Tai ne dėl žurnalų viršelių gi mes nutukimą gydome. Visų pirma dėl to, kad galėtume gyventi sveikai ir kuo ilgiau pasidžiaugti buvimu šioje Žemėje.

„Ką valdžia turėtų daryti?“ – klausė LNK žurnalistas Higienos instituto sveikatos stiprinimų centro visuomenės sveikatos stiprinimo specialistės Gabijos Bulotaitės.

– Kokia yra ši problema pasaulyje ir kaip atrodo Lietuva tarp kitų šalių?

– Problema – labai didelė. Lietuvoje mes irgi tą matome. Kaip rodo turimi tyrimų duomenys, yra nutukę tiek suaugę, tiek vaikai. Higienos instituto duomenimis, maždaug septyni procentai 2–18 metų vaikų yra nutukę. Didesnį nutukimą stebime tarp mokyklinio amžiaus vaikų ir jų vis daugėja. 

– Kaip sparčiai šis skaičius keičiasi? 

– Žvelgiant į pastarųjų penkerių metų duomenis, matome, kad jis kasmet maždaug apie vieną proc. auga. Augimas yra labai didelis ir verčia susirūpinti. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kas blogai kalbant apie nutukusius vaikus?

– Nutukimas yra problema dėl to, kad tai kenkia sveikatai. Tai labai didelis ir reikšmingas kitų susirgimų rizikos faktorius, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos, cukrinis debetas, įvairios vėžio rūšys. Dėl to šią problema būtina spręsti.

– Ar Lietuvos valdžia žino konkrečias to priežastis?

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) išskiria pagrindines nutukimo priežastis: netinkama mityba ir per mažas fizinis aktyvumas.

– Tos priežastys visame pasaulyje tos pačios. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) išskiria pagrindines nutukimo priežastis: netinkama mityba ir per mažas fizinis aktyvumas.

– Ką reikia daryti?

– Kalbant apie vaikus, visų pirma reiktų galvoti apie jų mokymą – kad jie patys suprastų, kodėl yra svarbu tinkamai ir gerai maitintis. Ties tuo daug ir dabar Lietuvoje dirba Visuomenės sveikatos biurai, esantys savivaldybėse. Taip pat visuomenės sveikatos specialistai, kurie dirba ugdymo įstaigose. Švietimas yra labai svarbi misija. Ir apie tinkamą mitybą, ir apie judėjimą. Tai du svarbūs veiksniai.

– Ar šis švietimas veikia?

Turime duomenų, kad labai didelė vaikų dalis nevalgo pusryčių. Dalis jų nevalgo karštų pietų kasdien. Kalbant apie mitybą, tai yra labai svarbu.

– Veikia. Rodikliai gal nesikeičia taip sparčiai, kaip norėtume, tačiau mūsų tikslas yra bent jau stabilizuoti nutukimo augimo rodiklius. Jis veikia: matome, kad gal ir ne visais klausimais, tačiau iš dalies gerėja vaikų žinios apie mitybą, fizinį aktyvumą. Tačiau dar yra kur padirbėti. Turime duomenų, kad labai didelė vaikų dalis nevalgo pusryčių. Dalis jų nevalgo karštų pietų kasdien. Kalbant apie mitybą, tai yra labai svarbu. Kalbama ne apie tai, kad renkuosi vienokį ar kitokį produktą. apskritai – kaip aš maitinuosi, kiek kartų per dieną valgau, kiek užkandžiauju, kuo užkandžiauju – visa tai yra labai svarbu. 

– O ką daryti su suaugusiaisiais ir tais, kurie yra vyresnio amžiaus? Ar įmanoma juos perauklėti po viso gyvenimo neteisingos mitybos?

– Tai visų visuomenės sveikatos specialistų  tikslas – švietimas. Taip kaip dirba visuomenės sveikatos specialistai savivaldybėse su vaikais, taip pat dirba ir su  suaugusiaisiais. Suaugusiųjų švietimas yra labai svarbus ir vaikams, nes vaikai mato pavyzdį namuose, mato, ką valgo tėvai, ką jie įdeda vaikams į lėkštę – visa tai labai susiję.

– Pakalbėkime apie socialinius tinklus. Nemažai yra tendencijų vertinti tokį svorį, koks jis yra; mylėti save ir kitus tokius, kokie yra. Kur yra ribos? Ir ar apie tai kalbama?

– Kai kalbame apie nutukimą, nekalbame apie grožį – kalbame apie sveikatą. Nutukimas sukelia labai didelę naštą visai sveikatos priežiūros sistemai, nes  jis yra daugelio kitų susirgimo faktorius. Tų ligų gydymas kainuoja labai daug. Tai yra ir ekonominis aspektas, ir sveikata. Sveikata yra tai, kas mus labiausiai neramina kalbant apie nutukimą. 

– Kalbant apie 150 kg sveriantį žmogų nereikėtų jam sakyti: „tu man gražus toks, koks esi“? Ar jam reikėtų pasakyti, kad jis tiesiog serga?

– Žmogus gali būti gražus visokio svorio. Bet mes kalbame apie tai, koks bus poveikis jo sveikatai.

„Jeigu kas nors nenori valgyti pyrago, tai ir neprivalo. Kaip ir dėl daugelio kitų dalykų. Jeigu nenorite to daryti, jums nereikia“, – kalbėjo viena iš darbuotojų.

Nors iš pirmo žvilgsnio toks užkandžiavimas gali pasirodyti nekaltai, tačiau dietologai turi kitokią nuomonę. Pasak jų, į pyragą biure reikėtų žiūrėti kaip į pasyvų rūkymą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Atrodo savaime suprantamas dalykas pasakyti: „Ne, ačiū, nevalgysiu“. Bet daugeliui žmonių tai pasakyti sunku. Kai kurie blaškosi ir tai prisideda prie nutukimo krizės“, – teigė dietologė.

Kad mitybos problema Jungtinėje Karalystėje egzistuoja, matyt, paneigti būtų sunku. Net ketvirtadalis suaugusiųjų britų yra nutukę. Per pastaruosius trisdešimt metų šis skaičius padvigubėjo.

Jungtinėje Karalystėje kovai su nutukimu kasmet atsieina apie 6 mlrd. eurų. Vis dėlto valdžia imtis griežtų priemonių delsia. Sveikatos apsaugos sekretorius praėjusį mėnesį atidėjo buvusio premjero Boriso Johnsono planus nutraukti nesveiko maisto pasiūlymus „pirk vieną ir antrą gauk nemokamai“ ir uždrausti greitojo maisto reklamą per televiziją iki 21 val. To esą galima būtų imtis po 2025-ųjų. t. y. – po kitų rinkimų. Manoma, kad kasmet maisto produktų reklamai Jungtinėje Karalystėje išleidžiama daugiau kaip 400 mln. eurų.

Ar saldumynai tikrai kenkia taip pat kaip rūkymas, kokią jie žalą daro organizmui, žurnalistas klausė dietologės Jūratės Dobrovolskienės.

– Noriu išgirsti jūsų nuomonę dėl saldumynų. Ar tiesa, ką sako Jungtinės Karalystės dietologai, kad tai yra taip blogai, kaip pasyvus rūkymas?

– Prieš paleidžiant tokią „antį“ ir kad galėtume palyginti su pasyviu rūkymu, reikėtų būti atlikus kažkokių tyrimų, turėti svarių įrodymų. Bet vertinant tokių koncentruotų saldumynų rūšį, kaip tortai, kreminiai pyragaičiai, tai jie turi neigiamą poveikį ir skatina nutukimą, cukrinį diabetą, net onkologines ligas. Tai įrodyta moksliškai, bet nedrįsčiau vertinti ir prilyginti saldumynų daromą žalą pasyvaus rūkymo žalai, kuris skatina plaučių ligas, plaučių vėžį.

Daug sveikiau, tarkim, žuvies diena nei torto diena... 

 

– Sakoma, didžiausia problema užkandžiavimas, kurią visi mes turime. Ar jums kada nors yra tekę apriboti klientų užkandžiavimą darbe?

– Iš tikrųjų, taip, tekę. Yra  įmonių, kurios aprūpina darbuotojus skaniais, prabangiais pietumis, užkandžiams darbuotojai gali rinktis platų vaisių asortimentą – valgyk, kiek tik nori. Žinoma, tortai gal nedalinami kiekvieną dieną, bet tikrai tenka apriboti. Apribojimas yra saikingas ragavimas. O valgymas kiekvieną dieną tortų turbūt atstoja sočius pietus, jeigu lygintume pagal kaloringumą. Du gabalėliai riebaus torto, tikrai suteiks panašiai tiek pat kalorijų, kaip mėsos kepsnys su daržovėmis ir garnyru.

– Kaip tuomet atsisakyti? Ar turėtų būti biuruose taisyklės, kad nereikėtų užkandžiauti saldumynais, nes tai skatina nutukimą?

– Manyčiau, turėtų būti sprendžiama individualiai. Jeigu kolektyve yra į nutukimą linkusių ar nutukusių žmonių, galima draugiškai susitarti, kad rinktųsi bent jau mažiau kaloringus ir riebius. Pavyzdžiui, želę tortą su vaisiais, žinoma, be plaktos grietinėlės. Puiki alternatyva. Arba jeigu labai mėgsta tortus,  geriau rinktis mažiau kaloringą, kurio biskvito sluoksniai, tarkim, būtų pertepti želė ar jogurtiniu kremu.

– Nemažai darbdavių mėgsta tortais palepinti darbuotojus per gimtadienius ar šiaip nuotaikai pakelti. Tai ar jie irgi yra atsakingi už tai, kad jų darbuotojai nėra tokie sveiki, kaip galėtų būti?

– Matote, įdarbinant nėra tokios, sakyčiau, diskriminuojančios sąlygos, kad darbuotojas privalo neturėti antsvorio, nesirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Arba jam bus mokamas didesnis atlyginimas, jeigu jis neturės antsvorio. Nors jau teko girdėti, kad lyg Danijoje buvo padarytas toks bandymas. Manyčiau, kad tai labai diskriminuotų žmonės ir būtų neteisinga daryti tokią atranką – nutukęs, nenutukęs. Ir liesi žmonės būna labai ligoti.

– O jeigu kolegos gimtadienis, penktadienis – torto diena ir kolega atnešė pyrago, kaip atsisakyti?

– Manau, labai tinkamas poelgis yra gražiai atsisakyti. Jei žmogus nevalgo ar nemėgsta, arba yra linkęs į nutukimą, kolega tikrai neturėtų dėl to įsižeisti. Kiekvienas kolektyvas savo viduje gali susitarti ir nenešti tokių skanėstų, jei yra nutukusių bendradarbių ir pan. Daug sveikiau, tarkim, žuvies diena nei torto diena...  

2021–2022 mokslo metais apie 63 proc. 2–6 metų vaikų buvo normalaus kūno svorio. Tarp 7–17 metų vaikų ši dalis sudarė apie 64 procentus. Antsvorio turi arba nutukę yra 9 proc. ikimokyklinukų ir 21 proc. moksleivių.

Instituto duomenimis, ikimokyklinio amžiaus mokinių dantys beveik tris kartus sveikesni, palyginti su 7–17 metų amžiaus mokiniais. Praėjusiais mokslo metais 60,7 proc. 0–6 metų vaikų dantys buvo sveiki, 7–17 metų grupėje tokių mokinių dalis sudarė tik 22,7 procento.

99,5 proc. 0–6 metų vaikų, lankiusių ugdymo įstaigas, dalyvavo ugdymo procese priklausydami pagrindinei fizinio ugdymo grupei. Tarp 7–17 metų vaikų tokių buvo 96,7 procento.

Šiai grupei priskiriami vaikai, kurie yra visiškai sveiki ar turintys nedidelių sveikatos sutrikimų, tokių kaip nedidelio laipsnio regos sutrikimai, netaisyklinga laikysena, funkciniai negalavimai ir panašių.

Ikimokyklinio amžiaus ugdymo įstaigas lankantiems vaikams dažniau nei vyresniems mokiniams nustatomos bendros rekomendacijos dėl alergenų ir pritaikytos mitybos. Rekomendacija vengti alergenų per profilaktinį sveikatos patikrinimą nustatyta 11,8 proc. ikimokyklinukų ir 7,9 proc. moksleivių. Pritaikytas maitinimas reikalingas 9,8 proc. 0–6 metų vaikų ir 5,1 proc. 7–17 metų vaikų.

8,4 proc. ikimokyklinio amžiaus vaikų nurodomos specialios rekomendacijos dėl sveikatos sutrikimų. Dažniausiai jie susiję su kalbos išraiškos sutrikimais, atopiniu dermatitu. Tarp vyresnių vaikų specialiosios rekomendacijos taikomos 13 proc., jos dažniausiai susijusios su trumparegyste, astigmatizmu, dominuojančia alergine astma.

Šią informaciją Higienos institutas pateikė remdamasis Vaikų sveikatos stebėsenos informacinės sistemos duomenimis, sukauptais iš Mokinio sveikatos pažymėjimo duomenų.

Kaip teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Cheminės technologijos fakulteto docentės Ina Jasutienė ir Milda Keršienė, toks maistas sukurtas, kad būtų suvalgytas „kelyje“, taip pat dažnai nereikalauja tradicinių stalo įrankių, o yra valgomas rankomis. Kaip matome apibrėžime, greitą maistą apibūdina dvi dedamosios – gaminimo trukmė ir valgymo būdas.

„Greitas maistas“ – ne vien mėsainiai

Taip yra todėl, kad yra patiekalų, kuriuos gamindami tikrai neužtruksime ilgai, pvz. daržovių troškinys, jei naudosime pirktas šaldytas daržoves, kurios jau nuvalytos ir susmulkintos. Tačiau tokio patiekalo nepriskirsime „greito maisto“ kategorijai, nes patiekti tokiam patiekalui reikės įprastos lėkštės ir stalo įrankių.

Šaldytos daržovės išlaiko savo mitybinę vertę, jose gausu vitaminų, mineralinių medžiagų ir skaidulų, tokio patiekalo tikrai negalime vertinti kaip žalingo. Greitas maistas atsirado tikrai ne su „McDonald‘s“ ar „Burger King“, nors šios dvi labiausiai pasaulyje žinomos kompanijos įkurtos JAV dar praėjusio amžiaus viduryje. Pats pirmasis greitas maistas yra gerokai senesnis – jo atsiradimas siejamas su senovės kultūrų miestų prekyvietėse parduodamu maistu.

Dažnai greitas maistas įvardijamas kaip sveikatai nepalankus maistas, kaltinamas tuo, kad sukelia nutukimą, nes greitas maistas turi daug energijos, aukštą glikemijos indeksą, patiekalai patiekiami didelėmis porcijomis kartu su gaiviaisiais gėrimais.

Antsvoris ir nutukimas šiuolaikiniame pasaulyje yra rimta problema – šiandien kas trečias britas ir amerikietis vaikas turi antsvorio arba yra nutukęs, o nutukimas ankstyvame amžiuje, tikėtina, gali išlikti ir iki pilnametystės.

Vejamės Vakarus

Deja, Lietuvoje atliktų tyrimų rezultatai nedžiugina ir rodo, kad mes sparčiai vejamės amerikiečius. Tačiau ar galime vienareikšmiškai apkaltinti mėsainius ir gruzdintas bulvytes dėl didėjančio kūno masės indekso?

Dar 2022 metais žurnale „Economics and Human Biology“ Jungtinės Karalystės mokslininkai paskelbė straipsnį, kuriame nagrinėja, ar greito maisto prieinamumas gyventojams padidino paauglių kūno masės indeksą. Mokslininkai surinko duomenis apie visas greito maisto pardavimo vietas Didžiojoje Britanijoje 1968-1986 metais ir sujungė juos su paauglių sveikatos tyrimo duomenimis, nes paaugliai dažniau lankosi tokiose maitinimo vietose. Duomenų analizė parodė, kad greito maisto prieinamumas neturėjo įtakos KMI. Tai rodo, kad labai svarbu vartotojo pasirinkimas ką ir kiek valgyti, o ne atstumas metrais iki artimiausios greito maisto užkandinės.

Racionaliai ir subalansuotai mitybai labai svarbu kiek ir kokių maisto medžiagų suvalgome. Panagrinėkime populiarių greito maisto patiekalų maistingumo deklaracijas.

Vidutinis rekomenduojamas dienos energijos kiekis vaikams yra 1800 kcal, baltymų reikėtų suvartoti 24 g, riebalų 70 g, angliavandenių 220 g.

Matome, kad pusryčiams suvalgius vieną sumuštinį su šonine, gautume 40 procentų paros kilokalorijų ir net 67 procentų rekomenduojamo riebalų kiekio. Pietums pridėjus „Big Mac“ mėsainį ir mažą porciją skrudintų bulvyčių, bendras suvartotų riebalų kiekis būtų jau 140 procentų rekomenduojamo, tai yra 1,4 karto daugiau nei reikia.

Tačiau jei pusryčiams bus varškė su jogurtu ar viso grūdo košė, skubant ir taupant laiką pietums mėsainis, vakare didelė porcija daržovių ir žuvis, rekomenduojamos maistinių medžiagų proporcijos bus išlaikytos ir viduryje dienos suvalgytas mėsainis bus tikrai geresnis pasirinkimas nei plytelė šokolado ar saldus batonėlis.

Lėtas maistas tapo prabanga

Skubančioje ir daug dirbančioje visuomenėje maitintis tik „lėtu maistu“ yra didelė prabanga. Auga karta, kuri nebeturi namuose jų laukiančių močiučių su šviežiai paruoštais pietumis ir greitas maistas tampa neatsiejama gyvenimo dalimi. Be pavojaus išbalansuoti mitybą, suvartoti per daug kilokalorijų, riebalų ir druskos, greitas maistas turi ir privalumų

Didieji greitojo maisto tinklai turi aukštus maisto saugos ir kokybės standartus – nors mėsainiai gaminami iš šaldytos mėsos, jos kokybė tikrai labai gera; aliejus, naudojamas bulvyčių skrudinimui, keičiamas nustatytu dažnumu, siekiant išvengti kenksmingų medžiagų susidarymo ilgo kaitinimo metu.

Kai maistas gaminamas centralizuotai, galima tikslingiau panaudoti susidarančias atliekas. Buityje retas vartotojas turi galimybę atskirti organines atliekas nuo kitų šiukšlių, dažniausiai viskas keliauja į bendrą buitinių atliekų konteinerį.

Maisto gaminimo įmonės atskiria gyvūninės ir augalinės kilmės atliekas, jas galima panaudoti pašarams ar komposto gamybai, yra bandymų augalinės kilmės atliekas panaudoti ir maisto produktų gamyboje kaip skaidulinių medžiagų priedą. Tokiu būdu greitas maistas ne tik pamaitina alkanus, bet prisideda ir prie maisto švaistymo mažinimo, racionalaus atliekų panaudojimo.

Apibendrinant galima teigti, kad labai svarbu išlaikyti balansą – gaunamas ir suvartojamas kilokalorijų kiekis turėtų sutapti, o tai reiškia, kad be maisto svarbu ir judėjimas, fizinė veikla.

Greitas maistas neturėtų tapti kasdieniu pasirinkimu tris kartus per dieną, salotos lapas ar gabalėlis pomidoro sumuštinyje nėra pilnavertė daržovių porcija. Tačiau apkaltinti greitą maistą dėl visų civilizaciją kamuojančių ligų, tokių kaip nutukimas, diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, tikrai nebūtų teisinga.

Neigiamos įtakos turi ne tik mitybos įpročiai, bet ir gyvenimo būdas, patiriamas stresas, aplinkos veiksniai. Sparčiu žingsniu nužygiavus 20 km miško takeliais, suvalgytas mėsainis ar sumuštinis su sūriu tikrai nepakenks.

– Gal pradėkime nuo to, ar tikrai paauglių mityba kelia susirūpinimą?

– Turiu pripažinti, kad taip. Man, kaip gydytojai dietologei, tai tikrai. Išskirčiau keletą dalykų, kuriuos labiausiai pastebiu.

Tiek kalbant apie paauglius, tiek apie visą visuomenę, vyrauja atsainus požiūris į maistą ir mitybą. Tai patvirtina nuolat atliekami moksleivių mitybos tyrimai. Galime matyti, kad prastėja mitybos įpročiai, ir, keisčiausia, situacija netgi pablogėjo karantino metu, kai vaikai laiką leido namuose. Matome prastėjančius rodiklius: mažėja pusryčiaujančių mokinių, mažėja kasdien vaisius, daržoves valgančių mokinių. Nemaža dalis mokinių vartoja saldžius, energinius gėrimus. Visa tai būdinga vyresniems paaugliams. Lietuvoje daugėja vaikų ir paauglių, turinčių antsvorio, ar net nutukusių. Nors mūsų vaikų ir paauglių rodikliai nėra labai dideli, palyginti, tarkime, su kitomis Europos ar Vakarų šalimis, bet faktas – antsvorio ir nutukimo rodikliai pamažu didėja kiekvienais metais. Vadinasi, vis mažiau vaikų kūno masė yra normali.

Dar viena problema: viena vertus, vyrauja atsainus požiūris į maistą, kita vertus, atsiranda vis daugiau paauglių, kurie pernelyg stipriai susirūpinę maistu ir savo kūno vaizdu. Ir nors pastaraisiais metais Lietuvoje nėra detalių tyrimų apie valgymo sutrikimų paplitimą paauglystės amžiuje, akivaizdžiai pastebima, kad valgymo sutrikimai dažnėja, o žmonės, kuriems jie diagnozuojami, jaunėja. Paauglystė yra tas kritinis amžius, kada atsiranda valgymo sutrikimų ir jie gilėja. Manoma, kad maždaug penktadaliui paauglių būdingas sutrikęs valgymas, kai sau taikomi nepagrįsti ribojimai, valgoma vadovaujantis mitais apie maistą ir pan. Dietų laikymasis taip pat ganėtinai dažnas, kalbant apie paauglius, o būtent nepagrįstų dietų laikymasis maždaug dešimt kartų padidina riziką susirgti valgymo sutrikimu.

– Kodėl paaugliai laikosi dietų: nepatenkinti savo kūnu, neatitinka kažkokių visuomenės standartų?

– Taip. Nuolat atliekami tyrimai rodo, kad su amžiumi didėja vaikų nepasitenkinimas savo kūnu, vadinasi, mažėja paauglių, kurie yra patenkinti savo išvaizda. Pavyzdžiui, jeigu paimtume Lietuvos vidurkį, tai penktoje klasėje apie 53 proc. vaikų yra patenkinti savo išvaizda, o devintoje klasėje tokių paauglių lieka tiktai maždaug 32 proc. Liūdna matyti tokius skaičius.

Įdomu pastebėti skirtumus tarp miestų ir mažesnių vietovių. Nepasitenkinimas savo kūno vaizdu žymiai didesnis tarp miestuose gyvenančių vaikų: iš jų „pirmauja“ Vilnius, tada – Klaipėda, Kaunas. Labai įdomu, kad apskritai pirmoje vietoje yra Palangos jaunimas. Šį fenomeną įdomu patyrinėti, nors jis gal ir toli nuo mitybos.

Kodėl svarbu į tai atkreipti dėmesį? Nepasitenkinimas savo išvaizda gali ne tik sumažinti moksleivių pasitikėjimą savimi ir veikti jų gyvenimo kokybę, bet ir skatinti griebtis nepagrįstų dietų, o tai savo ruožtu didina valgymo sutrikimų riziką. Žmogaus gyvenimą sujaukiantys valgymo sutrikimai akivaizdžiai jaunėja. Valgymo sutrikimų centre didžiulės eilės ir galima pastebėti, kad pagalbos ten tikrai kreipiasi vis jaunesni žmonės.

Dar pastebima, nors tai labiau susiję ne su mityba, o su gyvensena, – paauglių fizinis aktyvumas išlieka iš tikrųjų menkas, toli gražu nuo to, kurį rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Tai, natūralu, prisideda ir prie to nepasitenkinimo kūno vaizdu. Fizinį aktyvumą keičia ekranai, prie kurių dažnai užkandžiaujama mažesnės maistinės vertės produktais. Ekranai trukdo išsimiegoti, o neišsimiegojęs žmogus linkęs daugiau valgyti, rinktis mažiau maistingus, greitos energijos produktus. Kai yra miego trūkumas, daugiau kaupiasi ir vidinių riebalų.

Beveik penktadaliui paauglių būdingas sutrikęs valgymas, kai sau taikomi nepagrįsti ribojimai, valgoma vadovaujantis mitais apie maistą ir pan.

Viskas labai glaudžiai gyvenime susiję. Antsvoris ir nutukimas provokuoja dietų laikymąsi, dietų laikymasis išprovokuoja vystymosi, sveikatos, psichikos sutrikimus. O nesubalansuotos gyvensenos pasekmės – ilgalaikės. Viena sveikos mitybos pamoka ar perskaityta knygutė apie sveiką gyvenseną nieko neišspręs. Sakyčiau, paaugliai yra tarsi lakmuso popierėlis – jie atspindi, kaip mes visi gyvename.

– Grįžkime trumpam prie paauglių nepasitenkinimo savo kūnu. Buvo daug kalbama apie žalingą liekno kūno kultą, stengiamasi su tuo kovoti. Matyt, nelabai sėkmingai, nes vis tiek paauglės nori būti kuo lieknesnės?

– Manau, tiesiog požiūrio pokytis nevyksta greitai. Prasidėti pokyčiai turėtų šeimoje. Paauglių gyvenime atsispindi jų tėvų požiūris į savo pačių kūnus, kaip ir ką jie kalba apie vaikus, kaip komentuoja. Kad situacija pasikeistų, dirbti reikia ne tik su vaikais, bet ir su tėvais, ir  įdėti daug darbo.

– Ką patartumėte tėvams, kurie nori gero savo vaikams?

– Visų pirma, tas gero norėjimas turėtų būti paremtas ne kritika ar žeminimu, o pagyrimais ir mokymu. Pasistenkite nekritikuoti nei savo vaiko, nei kito žmogaus išvaizdos ar stiliaus. Kitas dalykas – paauglys yra paaugęs vaikas. Vaikų mitybai – manau, niekas nesiginčys – didžiausią įtaką turi tai, kaip gyvena, maitinasi, bendrauja šeima, koks joje auklėjimo stilius. Jeigu auklėjimo stilius yra totalitarinis – „pasakiau, ir turi būti švari lėkštė“ arba „pasakiau, kad šito tau negalima, ir viskas“ – tai natūralu, kad paauglys, gavęs daugiau laisvės, darys priešingai. Kitaip sakant, paauglio elgesys ir požiūris į gyvenimą priklauso ir nuo auklėjimo stiliaus, ir nuo tėvų įpročių, jų pavyzdžio. Juk vaikai mokosi iš pavyzdžio, iš veiksmo, bet ne iš pasakymo, ne iš bukletų ar knygelių. Pirmas ir didžiausias pavyzdys vaikams nuo mažens yra tėvai. Pavyzdžiui, net yra nustatyta, kad motinų dietų laikymasis didina jų dukrų valgymo sutrikimų riziką ateityje. Tad visų pirma suaugusieji turi atidžiai pažvelgti į save.

Labai svarbus reiškinys, išskiriamas Europos mitybos draugijos rekomendacijose, kalbant apie vaikų nutukimą, – dažnas šeimos valgymas kartu. Bent penkis kartus per savaitę, o idealiausia – bent kartą per dieną šeima turėtų valgyti kartu. Tyrimai rodo, kad kuo dažniau šeima valgo kartu, tuo mažiau paaugliai linkę į žalingus įpročius, o ir savarankiškai dažniau renkasi sveikesnius produktus.

Valgymas kartu – tai ir prevencija. Tėvai gali anksti pamatyti tam tikrus ženklus, kad kažkas su vaiku vyksta, pavyzdžiui, jis pradeda nebevalgyti, slėpti maistą. Būna taip, kad į konsultaciją tėvai atveda mergaitę, turinčią akivaizdų valgymo sutrikimą, ir sako metus nepastebėję, kad ji nieko nevalgo ir jai krenta svoris.

Maisto gaminimas kartu, vaiko įtraukimas į maisto planavimą, pirkimą – tai svarbu. Taip mes jį mokome, nes greitai jis bus studentas, išeis gyventi kažkur atskirai ir maistą turės pasigaminti pats. Ką jis gamins? Ką jis valgys? Kas apskritai yra tas maistas? Kaip jį pagaminti? Vaikas turi išmokti iš tėvų.

Dar labai svarbu – informacijos, kurią vaikas gauna, atsirinkimas. Leidiniai, filmai, socialinė žiniasklaida. Jei paauglio valgymas jau sutrikęs, reikia kartu su juo kritiškai peržiūrėti, ką jis žiūri, ką seka socialiniuose tinkluose, kas jam ten įdomu, nes iš tiesų juk jie tame gyvena, tai smarkiai veikia jų veiksmus, pasaulio ir net savęs suvokimą.

– Turbūt ir fizinį aktyvumą tėvai turėtų skatinti savo pavyzdžiu?

– Taip, fizinio aktyvumo reikia ne tik paaugliui, bet ir visai šeimai. Paaugliams fizinis aktyvumas reikalingas, kad jie geriau susikauptų, geriau mokytųsi. PSO paaugliams rekomenduoja daugiau negu 60 min. aktyvios veiklos per dieną. Nebūtina eiti į sporto salę ar sporto būrelį. Dviratis, riedučiai, paspirtukas (ne elektrinis, žinoma), plaukimas, krepšinis kieme – tai, kas malonu. Pirmas fizinės veiklos pasirinkimo kriterijus turi būti ne tai, kad figūra bus gražesnė, raumenys didesni ar pan., o malonumas ir kūno atsipalaidavimas. Kad tavo kūnas atrodo sveikai, kai daug judi, – tik papildomas poveikis. Svarbiausia yra malonumas, atsipalaidavimas, vadinamasis garo nuleidimas.

– Ar tiesa, kad svoriui ir gerai paauglio savijautai labai reikšmingas pakankamas ir kokybiškas miegas.

– Svorio didėjimas labai susijęs su miego stoka. Iš tiesų tai yra didžiulė problema, kad žmonės vis mažiau miega. Todėl būtina skirti daugiau dėmesio paauglių miegui ir laikui, praleidžiamam prie ekranų. Po mokslų ir namų darbų paaugliai neturėtų prie ekranų praleisti daugiau kaip dvi valandas savo laisvo laiko per dieną. Tačiau, jeigu paauglys jau turi antsvorio arba serga nutukimu, rekomenduojama tą laisvą laiką prie ekranų dar labiau riboti – mažiau negu valanda.

B. Jarašūnės patarimai

Kaip kiekvienas asmeniškai galime prisidėti prie valgymo sutrikimų prevencijos?

• Nestigmatizuokime ir pagarbiai kalbėkime tiek apie vaikų, tiek apie savo ir kitų žmonių kūnus.

• Pasistenkime nekritikuoti kitų išvaizdos ar stiliaus – visi turime teisę į ieškojimus.

• Atsakingai peržvelkime, kuo dalijamės savo socialiniuose tinkluose.

• Atkreipkime dėmesį į pasikeitusius vaikų ir paauglių valgymo įpročius, įtartiną nevalgymą, liesėjimą.

Devynmetė Milana ir vienuolikmetis Oskaras, kaip ir kasmet, prieš mokyklą atėjo pasitikrinti sveikatos. Pirmiausia svertis ir matuotis stoja Oskaras. Kelios akimirkos ir gydytoja skelbia išvadą, o mama svarsto, ko teks imtis.

„Teks nepirkti saldumynų, su vaikais jau kalbėjomės. Na, gal kartą per savaitę, nes vaikams juk norisi“, – svarstė Oskaro ir Milanos mama.

Kaip pastebi darželinukų ir mokyklinukų sveikatą profilaktiškai tikrinantys gydytojai, pastaraisiais metais daugėja žmonių, turinčių antsvorio.

„Vaikai ateina nutukę, fiziškai neaktyvūs. Yra ir berniukų, ir mergaičių, kurie per metus priaugo 10–15 kg“, – blogėjančia situacija dalijosi Karoliniškių poliklinikos Vaikų ligų skyriaus vedėja Živilė Mikalauskienė.

Vaikai ateina nutukę, fiziškai neaktyvūs.

Anot gydytojos, vaikai svorio priaugo ne tik dėl to, kad per karantiną sėdėjo užsidarę namie, bet ir dėl to, kad valgė ką norėjo ir kiek norėjo. Tėvai to nekontroliavo.

„Šeimoje žiūrima pro pirštus ir vaikas ką nori ir kada nori valgo, pilnos spintelės ir šaldytuvas, nuolat užkandžiaujama“, – pastebėjo Šeškinės poliklinikos šeimos gydytoja Audronė Kirdeikienė.

„Vienai mamai sakau: ar jūs nematote? Vaikas per metus priaugo 20 kg. Ką jūs su juo darėte? Mama atsakė, kad prie namų atsidarė kepyklėlė. Tada mama užpyksta ant manęs, kad aiškinu, ką turi tėvai daryti“, – tėvų aplaidumu stebėjosi Ž.Mikalauskienė.

Vaikų sveikatos patikros duomenis analizuojantys visuomenės sveikatos specialistai pastebi, kad saldumynai, miltiniai ir kiti nesveiki patiekalai pakenkė ir dantims.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Galima pastebėti nuo gimimo iki ikimokyklinio amžiaus vaikų ėduonies augimą. Tai trečdalis vaikų Vilniaus mieste, kurie turi ėduonies problemų“, – augančia statistika pasidalijo Vilniaus visuomenės sveikatos biuro atstovė Toma Kosteckaitė.

Pastaruoju metu vis daugiau ateina vaikų, kurių laikysena netaisyklinga.

„Nugaros jau kreivokos. Dabar vaikai auga aukštesni nei seniau, daug laiko praleidžia sėdimoje padėtyje – ir lovoje, ir užsikėlę kojas ant salo“, – teigė A.Kirdeikienė.

Negana to, kad vaikai sukumpę, nusilpusias raumenimis ir turi antsvorio, tėvai neretai prašo, kad gydytojai, rašydami sveikatos pažymas, atleistų juos nuo kūno kultūros.

„Ypač mamos berniukų gaili. Ne vienas ir ne du atvejai, kai ateina mama ir prašo. Juk yra griežti teisės aktai, nėra indikacijų vaikui. Bet mamos pergyvena, kad jie nepabėga, atsilieka“, – stebėjosi Ž.Mikalauskienė.

Tėvai prasitarė, kad išjudinti vaikus sunku. Jie valandų valandas praleidžia prie kompiuterio ar telefono. Tačiau gydytojams apie tai nė sakyti nereikia, tai matosi patikrinus akis.

„Jau ilgai stebiu. Progresavimas tikrai ryškus. Anksčiau pusė buvo sveikomis akimis, kitai reikia okulisto konsultacijos. Dabar iš dešimties aštuoniems reikia“, – pastebėjo A.Kirdeikeinė.

Pernai mokytis ir sportuoti dėl sveikatos be apribojimų galėjo beveik 86 proc. vaikų. Kiek bus leista šiemet, turėtų paaiškėti iki rugsėjo vidurio. Iki šio laiko vaikai turi gauti iš poliklinikos sveikatos pažymas.