„Prokurorės teigimu, buvo trys pagrindai suėmimui skirti – įtariamasis gali bėgti nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, taip pat yra pagrindas manyti, kad įtariamasis trukdys procesui – bandys slėpti įkalčius, taip pat gali daryti naujus nusikaltimus, jeigu bus laisvėje“, – BNS ketvirtadienį sakė prokuratūros atstovė Viktorija Raštutytė. 

46 metų Pranui Muškauskui pareikšti įtarimai dėl nužudymo bei neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu.

Baudžiamasis kodeksas numato, kad tas, kas nužudė kitą žmogų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo septynerių iki penkiolikos metų.

Už neteisėtą disponavimą šaunamuoju ginklu gresia areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Tryškiuose antradienį Antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ kovotojai sulaikė dėl nužudymo ieškotą P. Muškauską, jam nustatytas 1,82 promilės girtumas.

Vyras anksčiau teistas keturis kartus, tarp jų – už smurtą artimoje aplinkoje, nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat devynis kartus baustas administracine tvarka, teigia policijos atstovai.

Nužudytojo kūnas buvo rastas pirmadienio vakarą, apie 21.06 val. Telšių rajone, namuose Tryškių miestelyje. 58 metų vyro kūnas buvo su šautinėmis žaizdomis krūtinėje.

Įtariamasis buvo pasišalinęs iš įvykio vietos. Pasitelktos gausios policijos pajėgos, taip pat Antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ kovotojai, įtariamojo pareigūnai ieškojo visą naktį.

Telšių apskrities policija atlieka ikiteisminį tyrimą dėl nužudymo.

Įtariamasis sulaikytas antradienį po slaptos ir ypač sudėtingos operacijos, kuriai buvo ruoštasi daugelį mėnesių, pranešė Policijos departamentas.

Žiauriai sumušta 18-metė pardavėja Vilma Dadurkaitė be gyvybės ženklų aptikta 2002 metų vasario 12-osios naktį prie V. Krėvės prospekto 26-ojo penkiaaukščio.

Tirdami „Kamuolinių“ ginkluoto nusikalstamo susivienijimo padarytus labai sunkius nusikaltimus, Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai ėmėsi aiškintis seniai įvykdytus nusikaltimus, kuriuos galbūt įvykdė šio nusikalstamo susivienijimo nariai ir lyderiai.

„Tačiau iki šiol dėl „niekam nežinomų priežasčių“, tikrieji faktai liko neatskleisti, o nusikaltimus įvykdę asmenys – nenubausti“, – teigiama policijos pranešime.

Po dvejų metų darbo, daugybės slaptų veiksmų, koordinuojant juos su užsienio partneriais, surinkti duomenys apie žiaurų nusikaltimą galbūt įvykdžiusio „Kamuolinių“ nusikalstamo susivienijimo nario J. Snieškos buvimo vietą.

Jo Lietuvos policija ieško nuo 2002 metų už merginos išžaginimą ir itin žiaurų nužudymą kankinat.

Policija sako, kad J.Snieška buvo aktyvus „Kamuolinių“ ginkluoto nusikalstamo susivienijimo narys, siejamas ir palaikęs ryšius su dabar teisiamais nusikalstamo susivienijimo nariais bei lyderiais.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnų, policijos atašė Jungtinėje Karalystėje Lino Pernavo bei Jungtinės Karalystės pareigūnų bendrų veiksmų dėka šią savaitę  įvykdyta slapta operacija.

J. Snieška gyveno užsienyje beveik 20 metų, jis naudojosi svetimais asmens dokumentais, buvo sukūręs šeimą.

Šio nusikaltimo tyrimas yra Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnų kito tyrimo seka, kai, siekdami nustatyti ir sulaikyti asmenis, padariusius nusikaltimus, biuro pareigūnai atliko didelės apimties kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminį tyrimą dėl itin pavojingo, gerai organizuoto Kauno mieste veikusio „Kamuolinių“ ginkluoto nusikalstamo susivienijimo narių įvykdytų nusikaltimų.

Įtarimai dėl dalyvavimo ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje ir kitų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymo pateikti beveik šimtui asmenų, paskelbta daugiau nei dešimties asmenų paieška ir išduoti Europos arešto orderiai.

Policija sako, kad sudėtingo ir ilgalaikio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, kad Kauno mieste susiformavo ir ilgą laiką veikė gerai organizuotas ginkluotas nusikalstamas susivienijimas.

Įtariama, kad 1999–2018 metais nusikalstamo susivienijimo organizatoriai, vadovai ir dalyviai padarė daugybę labai sunkių ir sunkių nusikaltimų: lyderiai organizavo ginkluotą nusikalstamą susivienijimą ir jam vadovavo, įvykdė nužudymus bei sunkius sveikatos sutrikdymus, organizavo neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, organizavo narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei šaunamųjų ginklų ir šaudmenų kontrabandą.

Jie taip pat įtariami legalizavę nusikalstamu būdu gautą turtą, organizavę dokumentų klastojimą, dėl savanaudiškų bei chuliganiškų paskatų organizavę didelės vertės svetimo turto sunaikinimus visuotinai pavojingu būdu, viešosios tvarkos pažeidimus.

Dviem įtariamiesiems skirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, pranešė Vilniaus apskrities policija.

Atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nužudymo.

Liepos 14-osios rytą, apie 8 val., Vilniuje, Pranciškaus Žvirkos gatvėje, prie pastato, buvo rastas nenustatytos asmenybės vyro kūnas su smurto žymėmis.

Kriminalistai nustatė bei sulaikė tris jaunus vyrus, jiems pareikšti įtarimai dėl nužudymo.

Moteris įpareigota kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 valandų visuomenės labui, ketvirtadienį pranešė Šiaulių apylinkės teismas.

R. L. turės sumokėti 100 eurų proceso išlaidų Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui už išlaidas, patirtas atliekant patologinį tyrimą ir Teisminę veterinarinių dokumentų ekspertizę.

Baudžiamasis įsakymas priimtas Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.

Teismas nustatė, kad kaltinamoji R. L. tyčia žiauriai elgėsi su gyvūnu. Per ikiteisminį tyrimą tiksliai nenustatyta, kiek kartų neblaivi R. L. kirviu smogė šuniui į galvos sritį. Šuo nugaišo.

Kaltinamoji prisipažino, kad būdama neblaivi, kirviu užmušė savo šunį. Tai įvyko šiemet gegužės 18-ąją, po pietų, namuose. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailėjosi.

Kaltinamoji nurodė, kad šuniui galėjo būti maždaug treji metai. Jį augino nuo mažens. Anot R. L., šuo darėsi vis agresyvesnis, ne kartą jai ir sugyventiniui buvo įkandęs.

Gegužės 18-ąją kaltinamoji su sugyventiniu vartojo alkoholį. Tą rytą šuo pabėgo iš aptvaro ir lakstė po kaimą. R. L. šunį rado kaime ir norėjo parsivesti namo, tačiau jis du kartus jai įkando į ranką. Vėliau šuo parbėgo į namus ir kaltinamosios sugyventinis jį uždarė voljere. Tačiau augintinis vėl pabėgo.

Kaltinamoji tvirtino tuomet ir nusprendusi užmušti šunį, kad nekeltų pavojaus jai ir kaimo gyventojams.

Kaltinamoji neprieštaravo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu. Ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio.

Kadangi byla baigta priimant baudžiamąjį įsakymą, kaltinamoji prisipažino, R. L. skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

Kaltinamoji, nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ar jos dydžiu, kitomis sąlygomis, turi teisę per keturiolika dienų nuo dokumento gavimo paduoti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Dėl grasinimų ką nors nužudyti iš Pravieniškių pataisos namų iškeldinti Darius Eriksonas ir Armandas Gonta, atvežti į Lukiškių kalėjimą 2018 metų gruodį. Jie, norėdami patekti į pageidaujamą bausmės atlikimo vietą, nužudė kitą nuteistąjį.

Pasak prokurorės Ritos Vaitekūnienės, įvertinus visus tyrimo metu surinktus duomenis, liudytojų ir teisiamųjų parodymus, per baigiamąsias kalbas ji prašė teismo abiems kvalifikuotu tyčiniu nužudymu iš chuliganiškų paskatų kaltinamiems vyrams skirti laisvės atėmimą iki gyvos galvos.

Keliolika kartų teisti asmenys nebaudžiami jaučiasi net įkalinimo įstaigose.

„Keliolika kartų teisti asmenys nebaudžiami jaučiasi net įkalinimo įstaigose, jie demonstruoja visišką žmogaus ir visuomenės negerbimą, brutaliai atima žmogaus gyvybę mažareikšme dingstimi, todėl, mano nuomone, turi būti nubausti griežčiausiomis bausmėmis“, – sakė prokurorė.

Ji pabrėžė, kad D. Eriksonas 2017 metais jau buvo nuteistas už nužudymą įkalinimo įstaigoje.

Vilniaus apygardos teismas liepos 2 dieną abu teisiamuosius pripažino kaltais dėl nužudymo iš chuliganiškų paskatų. D. Eriksonui teismas skyrė laisvės atėmimą iki gyvos galvos, o A. Gontai, subendrinus su anksčiau skirta ir neatlikta bausme – 25 metus laisvės atėmimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Pasak pranešimo, apie 9 val. 10 min. Elektrėnuose, Sodų gatvėje esančiame bute, rasti 1958 metais gimusios moters ir jos sugyventinio, gimusio 1945 metais, kūnai.

Policija įtaria, kad moteris buvo nužudyta (aptiktos kraujosrūvos visame kūne), o įtariamasis sugyventinis pats nusižudė.

„Pagrindinis įtariamasis prisipažino“, – žurnalistams sakė Kretos policijos direktorius Konstantinas Lagudakis (Constantinos Lagoudakis).

„Motyvas buvo lytinis smurtas“, – pridūrė Kretos policijos atstovė Eleni Papatanasiju (Eleni Papathanassiou).

Vietos prokuroras įtariamąjį – vedusį dviejų vaikų tėvą, vietos dvasininko sūnų – apkaltino nužudymu, išžaginimu ir neteisėtu ginklų laikymu.

Penktadienį įtariamasis turėtų stoti prieš teismą.

59 metų Suzanne Eaton (Siuzan Iton), Dresdeno universiteto Maxo Plancko (Makso Planko) instituto molekulinės biologijos specialistės, palaikai buvo rasti netoli Chanijos miesto, praėjus savaitei po to, kai ją paskutinį kartą liepos 2-ąją buvo matę draugai.

S. Eaton dalyvavo vienoje konferencijoje, vykusioje tame mieste, o savo nužudymo dieną buvo išėjusi į žygį po apylinkes, nurodė policija. Išeidama mokslininkė paliko savo mobilųjį telefoną.

Pasak policijos, įtariamasis sutiko S. Eaton viename kaimo kelyje ir dukart ją pervažiavo savo automobiliu. Tuomet jis įsimetė ją į automobilio bagažinę ir nuvažiavo prie atokaus bunkerio netoli Ksamudochorio miestelio, kur ją lytiškai užpuolė.

Tuomet jis įmetė moterį pro ventiliacijos angą bunkerio lubose.

Koroneris kaip S. Eaton mirties priežastį nurodė uždusimą, bet policija antradienį nepaaiškino, ar ji buvo uždusinta, ar mirė nuo patirtų sužeidimų.

„Teismo ekspertizė nustatė daug šonkaulių ir veido kaulų įtrūkimų, abiejų rankų sužeidimus“, – nurodė policija.

Nedaug kam žinomu urvų kompleksu karo metais naudojosi Vokietijos okupacinės pajėgos.

S. Eaton palaikus urvų tyrinėtojai rado šešios dienos po jos dingimo, sakė policija.

S. Eaton pergyveno jos vyras, britų mokslininkas Anthony Hymanas (Entonis Haimanas) ir du sūnūs.

Jai mirus Maxo Plancko institutas išplatino pareiškimą, kuriame nurodė esąs „sukrėstas ir sunerimęs dėl šio tragiško įvykio“.

Jis dėl durtinės žaizdos pilve vežamas į ligoninę mirė.

Įtariamoji neblaivi (2,51 prom.) 36 metų sugyventinė uždaryta į areštinę, pranešė Policijos departamentas.

Policija taip pat pranešė, kad šeštadienio rytą Rietavo rajone Girdvainių kaime savo namuose rastas 45 metų vyro lavonas pjautine žaizda rankoje.

Įvykis tiriamas.

Alytuje pirmadienio popietę rastas, kaip manoma, nužudytas vyras, policija sulaikė įtariamąjį.

Policijos departamentas informavo, kad 15.39 val., Alytuje, Naujojoje gatvėje esančiame savo bute rastas vyriškio, gimusio 1946 metais, kūnas su durtine žaizda krūtinėje. 1961 metais gimęs įtariamasis sulaikytas. Aplinkybės tiriamos.

Tauragės rajone savo namuose rastas negyvas vyras. 1963 metais gimusio vyro kūnas su smurto požymiais rastas pirmadienį, 14.47 val. Griežpelių kaime, pranešė Policijos departamentas.

Šalčininkuose taip pat rastas, įtariama, nužudytas vyras. Pirmadienio pavakare, 18.36 val., Šalčininkuose, A. Mickevičiaus gatvėje namuose rastas apie 40 metų amžiaus vyro kūnas su smurto žymėmis.