Simboliška, kad T. Ivanausko (1882–1970) 140-osioms metinėms skirta konferencija įvyko vienoje iš jo kadaise kurtų įstaigų – mokslininko vardu pavadintame Kauno zoologijos muziejuje.

Devyniolikos institucijų steigėjas

M. Žalakevičius pabrėžė, kad T. Ivanauskas buvo ne tik biologijos mokslų patriarchas, bet ir įvairių modernios Lietuvos valstybės įstaigų, institucijų steigėjas: Lietuvos universiteto, Lietuvos mokslų akademijos vienas iš iniciatorių, Taisyklingosios medžioklės ir žūklės draugijos steigėjas ir pirmininkas, Lietuvai pagražinti draugijos, Žuvinto ir Čepkelių rezervatų, Kauno botanikos ir zoologijos sodų, Ventės ornitologijos stoties, pirmosios kailinių žvėrelių fermos Lietuvoje įkūrėjas. Iš viso M. Žalakevičius suskaičiavo net devyniolika tokių svarbių Lietuvai įstaigų.

Produktyvi ir T. Ivanausko mokslinė veikla. Akademiko darbus ornitologijos ir kitomis temomis cituoja Oksfordo ir kitų pasaulio universitetų mokslininkai, moksliniai žurnalai. Iš viso T. Ivanauskas parengė 1 406 mokslinius darbus, publikacijas, rašė penkiomis kalbomis.

Tapo lankomiausia vieta

Vienas įdomiausių ir vertingiausių T. Ivanausko palikimų yra Akademijoje (Kauno r.) įkurta Obelynės sodyba. Renginyje dalyvavęs Kauno rajono meras Valerijus Makūnas dėkojo M. Žalakevičiui už didžiulį atliekamą darbą tyrinėjant T. Ivanausko palikimą. Meras pasidžiaugė, kad Kauno rajono savivaldybei kartu su Baltuškevičių šeima pavyko šią sodybą išsaugoti, atgaivinti ir įveiklinti. Savivaldybė išpirko turtą ir įsteigė čia Kauno rajono muziejaus filialą.

Šio muziejaus direktorius Zigmas Kalesinskas pastebėjo, kad dabar Obelynės sodyba yra viena lankomiausių krašto vietų: čia žmonės atvyksta automobiliais, atmina dviračiais, ateina pėsčiomis. Tai – Akademijos bendruomenės švenčių ir susibūrimų vieta. Šią oazę pamėgo jaunimas, menininkai, po atviru dangumi vyksta profesionaliosios muzikos koncertai, etnokultūros renginiai, filmuojamos televizijos laidos. Vaikų folkloro festivalis „Gegutės šventė“ čia vyksta jau daug metų.

Vienas įdomiausių ir vertingiausių T. Ivanausko palikimų yra Akademijoje įkurta Obelynės sodyba.

 

Vienas naujausių kultūros objektų – sodo laukymėje įrengta Nacionalinės premijos laureato Leono Striogos medžio skulptūrų ekspozicija. Z. Kalesinskas ketina atgaivinti T. Ivanausko laikais čia veikusią paukštidę, todėl lankytojai galės dar labiau pajusti sodybos autentiškumą.

Obelynė buvo vienas lankomiausių 2022 m. Europos kultūros sostinės maršrutų. „Viso šito nebūtų be Tado Ivanausko, kuris atrado šią unikalią vietą ir pavertė ją mokslo ir kultūros židiniu“, – pastebėjo Z. Kalesinskas.

Lietuvos mokslų akademijos ir Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus surengtoje konferencijoje įdomių faktų pateikė Lietuvos mokslų akademijos Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas, akademikas Limas Kupčinskas, Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus direktorius Ramūnas Grigonis, Lietuvos paukščių žiedavimo centro vedėjas Ričardas Patapavičius, Lietuvos zoologijos sodo direktorė dr. Gintarė Stankevičė, Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo direktorius dr. Nerijus Jurkonis, kiti pranešėjai.

Stulbinama sėkmė

Opera „Kaimo garbė“ – žinomiausias ir sėkmingiausias P. Mascagni kūrinys. Pasirodžiusi Italijos scenose 1890 m. ji išsyk sulaukė didžiulio atgarsio ir tapo verizmo muzikos srovės pradininke, šios srovės manifestu, į pirmą planą iškeliančiu kasdienę buitį, psichologinius herojų išgyvenimus ir tamsiąsias žemiausių visuomenės sluoksnių gyvenimo puses.

Atvirai, su gaivalinga jėga išreikšta visa apimanti aistra – šios operos savybės, pelniusios jai neregėtą sėkmę. Žinoma, prie to prisidėjo ir meninė libreto vertė – Giovanni Vergi novelė dar iki operos sukūrimo buvo laikoma mažu literatūros šedevru. Iš 70-ies leidėjo Edoardo Sonzogno paskelbtam vieno veiksmo operų konkursui pateiktų kūrinių „Kaimo garbė“ laimėjo pirmąją vietą ir per vieną naktį išpopuliarino iki tol niekam nežinomą kompozitorių, kuriam tuo metu buvo vos 27-eri.

Kova dėl teisės pirmiesiems pastatyti šią operą kilo visoje Europoje ir net Amerikoje. Daugiau nei pusę šimtmečio P. Mascagni gyveno mėgaudamasis šlove ir pajamomis, gaunamomis iš šio kūrinio inscenizacijų. Nė viena iš kitų jo operų (o jų kompozitorius parašė dar keturiolika) neturėjo tokio pasisekimo kaip „Kaimo garbė“. Dar autoriui esant gyvam ši opera vien Italijoje buvo atlikta 14 tūkst. kartų, o šiais laikais pasaulinėse operos scenose kūrinys atliekamas daugiau kaip 700 kartų per metus.

Meilės trikampio istorija

„Kaimo garbės“ muzika prisotinta lanksčios, aistringos kantilenos, artimos tautinei italų muzikai. Emociniai jos kontrastai tik sustiprina siužeto įtampą: neįtikimą aistrą keičia dvasinio abejingumo būsenos, o dramatišką žmogiškųjų charakterių susidūrimą atsveria pavasario gamtos ramybė.

Operoje pasakojama tragiška istorija, įvykusi tyliame XIX a. Sicilijos kaimelyje. Į namus sugrįžta pareigą tėvynei atlikęs karys Turidu. Jo svajonė apie ilgai lauktą susitikimą su sužadėtine Lola sudūžta į šipulius, nes ji jau ištekėjusi už kito – vežimų dirbėjo Alfijo. Užvaldytas keršto, Turidu suvilioja žavią kaimo merginą Santucą. Šis poelgis sužadina Lolos pavydą ir ji užmezga romaną su buvusiu sužadėtiniu. Šiame meilės trikampyje atpirkimo ožiu tampa vargšė Santuca.

Kaimiečiai ją pasmerkia už nuodėmingus ikivedybinius ryšius, kunigas uždraudžia merginai lankytis bažnyčioje. Vienintelė Turidu motina užjaučia sūnaus suviliotą ir paliktą merginą. Sukrėsta tokios neteisybės ir praradusi sveiką nuovoką, Santuca papasakoja Alfijo apie jo žmonos ir Turidu santykius. Kaip tikras sicilietis, Alfijo prisiekia atkeršyti. Suvokusi ką padarė, Santuca bando atkalbėti Alfijo nuo vendetos, bet viskas veltui. Alfijo iškviečia Turidu į dvikovą ir jį nužudo.

Žymūs atlikėjai

Pažaislio muzikos festivalio pradedamajame koncerte P. Mascagni operos „Kaimo garbė“ koncertinę versiją atliks Ričardo Šumilos diriguojami Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro orkestras ir choras, o solo partijas įkūnys rinktinės solistų pajėgos. Santucos vaidmenį dainuosianti Viktorija Miškūnaitė – gerai Lietuvos publikai pažįstama LNOBT solistė, garsėjanti puikiai parengtais ir atliekamais soprano vaidmenimis. Prieš septynerius metus dainininkė buvo apdovanota Auksiniu scenos kryžiumi už Manon Lesko vaidmenį Jules’o Massenet operoje „Manon“.

Turidu vaidmenį įkūnysiantis dramatinis latvių tenoras Aleksandras Antonenka jau ne kartą yra pasirodęs Lietuvos scenose. Bene ryškiausiai jo pasaulinį pripažinimą ir pasiekimus liudija vaidmenys, sukurti garsiojo „Metropolitan“ operos teatro scenoje. Garsiausiuose Europos operos teatruose ir koncertų salėse pasirodantis ukrainiečių baritonas Andrejus Bondarenka taip pat jau ne kartą yra viešėjęs Lietuvoje. Šį kartą prestižinio BBC Kardifo dainininkų konkurso laimėtojas festivalio klausytojus žavės dramatišku Alfijo vaidmeniu. Dainininko sutuoktinė Maria Bondarenko atliks spalvingą viliokės Lolos vaidmenį, o Turidu mamos Liučijos partiją dainuos publikai puikiai pažįstama charizmatiškoji Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė Rita Preikšaitė.

Muzika ir gamta

Birželio 4 d. Tado Ivanausko Obelynės sodyboje jaunieji Pažaislio muzikos festivalio klausytojai ir jų tėveliai galės pasidžiaugti pirmą kartą festivalyje pasirodysiančiais svečiais – Keistuolių teatru.

Tėveliai tikrai mena kone prieš 30 metų ramiai savo vietoje nusėdėti neleidusias neįtikimų istorijų kūrėjo, anglų rašytojo Donaldo Bisseto pasakas ir dainas, sugulusias į kone kiaurai pradilintą vinilinę plokštelę „Kitą kartą“ ir nesuskaičiuojamą skaičių kartų pirmyn ir atgal sukiotą garso kasetę „Aukštyn kojom“. Skambant šioms dainoms užaugę tų tėvelių vaikai drauge su žąsinėliu Viliu šėlo pagal D. Bisseto pasakas sukurtame Keistuolių spektaklyje „Pyp pyp“, o dabar vietoje nenustygstantis režisierius Aidas Giniotis kartu su jaunaisiais Keistuolių teatro aktoriais pristato naują muzikinį spektaklį visai šeimai – „HOP!“

Tai dar vienas A. Giniočio kūrinys vaikams ir visiems tiems, kurie nesijaučia pernelyg surimtėję ir suaugę. Nonsenso stiliumi parašytos D. Bisseto istorijos kupinos pačių netikėčiausių nutikimų ir keisčiausių personažų. Prisimenate karvutę Anabelę, sraigę Olaivą ar varną Albertiną? Argi galima juos pamiršti? Neužmirštamų personažų kupinas ir spektaklis „HOP!“: čia susitinka mandagusis ponas Hepenstalas, nešiojantis tris skrybėles, po kilimu gyvenantys arklys ir tigras, atsargusis ponas Volingtonas ir kiti veikėjai, kurių istorijas sujungia vienas ypatingas žodelis – hop!

Pagal penkias D. Bisseto pasakas sudėliotas nuotaikingas teatrinis nuotykis „HOP!“ į stebuklingą, aukštynkojišką pasaulį nuneš kiekvieną, kuris išdrįs džiaugsmingai sušukti ypatingąjį žodelį ir surizikuos pakliūti į pačių keisčiausių ir netikėčiausių istorijų sūkurį. Šis spektaklis – sąmojų ir netikėtumų kupinas muzikinis nuotykis, atsakymų į rimtus augančios asmenybės klausimus ieškantis be banalumo ir didaktikos. Režisierius čia tarsi tyrinėja vaiko fantazijos pasaulį, o jaunieji aktoriai, pasikliaudami augančio žiūrovo sąmoningumu, įtraukia jį į laisvą, žaismės kupiną šėliojimą. Taip kiekvienas spektaklis tampa švente tiek jame vaidinantiems aktoriams, tiek publikai, o puikios emocijos ir kūrybiniai spektaklio sprendimai kaip ir anksčiau skatina žiūrovus ieškoti stebuklų paprastuose dalykuose.

Nuotaikingame muzikiniame spektaklyje ritmą muša, gitaras prakalbina ir istorijas pasakoja visas būrys jaunųjų „keistuolių“: Džiugas Širvys, Matas Pranskevičius, Lukas Auksoraitis, Gintautas Ulmis, Tautvydas Galkauskas, Urtė Smulskytė, Diana Kamarauskaitė, Aistė Šeštokaitė ir Lyja Maknavičiūtė. Energingi, talentingi ir be galo skirtingi aktoriai nė kiek nepanašūs į atsargius teatro naujokus – „HOP!“ kūrybinė komanda D. Bisseto pasakas atgaivina su jaunatvišku šėlsmu ir įsimintinomis dainomis, kurias dar ilgai norisi niūniuoti net pasibaigus spektakliui.

Atneš aitvarai

Drąsiai galima sakyti, kad kultūrinę vasarą į Kauno rajoną atneš aitvarai. Jie į dangų kils gegužės 27 d. tradicinėje vietoje – Zapyškyje. Paskutinį pavasario šeštadienį čia džiaugtis bendryste kvies tradicinis aitvarų festivalis „Tarp žemės ir dangaus“. Festivalio lankytojų laukia aktyvi dienos programa, įvairios kūrybinės dirbtuvės, maisto zona, kokybiškos muzikos skambesys, kurį dovanos žymūs Lietuvos atlikėjai.

„Šie metai aitvarų festivaliui ypatingi – jį užbaigs tarptautinis pasirodymas, kurį režisuoja Kauno rajoną pamilęs italų šiuolaikinio cirko režisierius Robertas Magro. Šiame pasirodyme pinsis mitologija, akrobatika, muzika ir visų festivalio lankytojų žvilgsnių verta scenografija“, – šiek tiek paslapčių išdavė Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyr. specialistė Milda Rutkauskaitė.

Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyr. specialistė Milda Rutkauskaitė./ Organizatorių nuotr. 

Tačiau tuo šventė nesibaigs – aitvarams nusileidus, tą patį vakarą, vos keletą minučių pažingsniavus Nemuno pakrante Kačerginės link, Kauno rajono gyventojus ir svečius pasitiks senosios žemkasės „Nemuno 7“, virtusios kultūros erdve, sezono atidarymas. Praėjusiais metais šis projektas buvo įvertintas tiek vietos, tiek tarptautiniu lygmenimis. „Šiais metais kultūrinis laivas yra pasirengęs plėsti veiklų pasiūlą ir būti vienu iš veiksnių, skatinančių aktyvų kultūrinį turizmą Kauno rajone. „Nemuno 7“ atidarymo vakarą lankytojų laukia muzikos programa ir unikalūs šviesų sprendiniai, suteiksiantys galimybę išvysti objekto unikalumą“, – patikino M. Rutkauskaitė.

Ramučiai: liepai keičiant birželį dėmesio centre atsidurs Ramučiai, čia nugriaudės tradicinis roko kultūros festivalis „Gatvės rokas“./ Organizatorių nuotr.

Griaudės „Gatvės rokas“

Liepai keičiant birželį, dėmesio centre atsidurs Ramučiai – čia nugriaudės tradicinis roko kultūros festivalis „Gatvės rokas“. Festivalio programa truks dvi dienas – birželio 30–liepos 1 d. Pirmoji jų bus skirta pašėlusiam roko muzikos koncertui, kuriame pasirodys žinomi ir nusipelnę, ne vieną apdovanojimą laimėję šalies atlikėjai, o jų atliekami kūriniai neleis nustygti vietoje. Be muzikos, festivalio lankytojų lauks gardūs užkandžiai, pramogos ir, žinoma, Lietuvos ir Baltijos šalių baikerių klubų nariai.

„Antrosios festivalio dienos programa vyks unikalioje vietoje – Karmėlavos Šv. Onos parapijos šventoriuje. Čia muzika suskambės festivaliui nauju – roko operos – formatu. Pasirodymą realizuos roko grupė „Thundertale“, Kauno valstybinio muzikinio teatro ir roko grupių solistai“, – pasakojo vyr. specialistė.

Suvešės „Akacijų alėja“

Šiltajam metų laikui įgijus pagreitį, liepos 15 d. Kulautuva ir maloni kurorto pušyno aplinka lauks dainuojamosios poezijos mylėtojų festivalyje „Akacijų alėja“. „Ko gero, kiekvienas, kuriam teko lankytis minėtame festivalyje, sutiktų, kad jame visuomet vyrauja jauki atmosfera, o skambantys kūriniai įtraukia į nepamirštamą muzikinę kelionę. Jau dabar vertėtų atsiversti kalendorius ir pasižymėti minėtą datą – festivalio programa, scenoje pasirodysiantys atlikėjai, dainuojamosios poezijos vėliavnešiai, nepaliks abejingų“, – patikino M. Rutkauskaitė.

Kulautuva: liepos 15 d. čia laukiami dainuojamosios poezijos mylėtojai festivalyje „Akacijų alėja“./ Organizatorių nuotr. 

Paskutinis vasaros mėnuo ves į lietuviškąją Atlantidą – istorinį festivalį „Pėdos marių dugne“. Samylų seniūnijoje vyksiantis festivalis aktualizuoja prieš daugiau nei 60 metų užlietų kaimų istorijas ir jas pristato originaliais kūrybiniais sprendiniais. Atsigręžimas į praeitį, interaktyvi programa dideliems ir mažiems, Lietuvos ir užsienio atlikėjų pasirodymai, spalvinga ir šiuolaikiška renginio pabaiga – visa tai bus galima išvysti ir patirti rugpjūčio 26 d.

Kvies atspėti

„Aktyviai vasaros programai besiruošiantys minėtų festivalių, renginių organizatoriai dalį atlikėjų kol kas laiko paslaptyje, tačiau tai yra gera žinia visiems besidomintiems – greitai Kauno rajono gyventojai ir svečiai bus kviečiami išmėginti sėkmę, dalyvaujant konkursuose ir mėginant atspėti vardus ar pavadinimus tų, kurie žengs į sceną tam, kad šiltasis metų laikas Kauno rajone būtų pažymėtas kokybiškais muzikos skambesiais ir turiningu laiko leidimu. Belieka būti budriems ir stebėti renginių, festivalių puslapius „Facebook“ socialiniame tinkle“, – šypsojosi savivaldybės atstovė.

Vasaros metu Kauno rajonas tampa viena didele ir aktyvia kultūrinės programos scena, kurioje įdomaus ir įtraukiančio turinio atras kiekvienas.

Pasak M. Rutkauskaitės, tai, kas išvardyta – tik dalis kultūrinio vyksmo, subursiančio bendrystei. Be didžiųjų renginių, Kauno rajono kultūros bendruomenė yra pasiruošusi kviesti dalyvauti įvairiuose renginiuose viso vasaros sezono metu.

„Pavyzdžiui, šiais metais tęsiamas programos „Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022“ metu prasidėjęs projektas „Šiuolaikinės seniūnijos“ pasiūlys įvairialypį renginių tinklelį, kuriame rasis Vilkijoje skambėsiantis džiazas, atgimsianti Igno Karpio legenda Batniavoje, fantastika paženklintas stimpanko žanras Garliavos apylinkėse, tvarumo festivalis Lapėse, tarptautinis scenos menų festivalis „ConTempo“ skirtingose Kauno rajono vietovėse ir galybė kitų veiklų. Trumpai tariant, vasaros metu Kauno rajonas tampa viena didele ir aktyvia kultūrinės programos scena, kurioje įdomaus ir įtraukiančio turinio atras kiekvienas“, – apibendrino  M. Rutkauskaitė.

Atsiveria gegužės 13-ąją

Raudondvario dvaras vasaros sezonui atsivers jau netrukus – gegužės 13 d. Šią dieną menų inkubatoriuje bus atidaryta medžioklės paroda „Gamta – visų namai“, kieme vyks koncertas, įdomios edukacijos ir ekskursijos pilyje. Gegužės 13-oji – Tarptautinė muziejų naktis, todėl Raudondvario pilis pasitiks lankytojus ir sutemus.

Raudondvario dvaro direktorė Snieguolė Navickienė./ Organizatorių nuotr. 

Liepos 6-ąją šventiniame koncerte turėsime svečių iš Austrijos – Vienos Johanno Strausso orkestrą su įspūdinga dviejų dalių programa.

„Šių metų vasaros sezonas, be abejo, busintensyvus kaip visada. Iki liepos vidurio menų inkubatoriuje vyks medžioklės paroda, kuri jau visai baigiama ruošti, todėl dauguma renginių perkelta į pilį ir lauko erdves. Pilyje yra numatyta daug kamerinės muzikos koncertų, konferencijų, ekskursijų ir edukacijų. Jų skaičius vis didėja, o kartu didėja ir susidomėjimas mūsų kompleksu ir jo istorija“, – šypsojosi Raudondvario dvaro direktorė Snieguolė Navickienė.

Direktorės žodžiais, nesnaudžia ir menų inkubatoriaus rezidentai. Nuo ankstyvo pavasario ekskursijos keliauja į menų inkubatoriaus menininkų siūlomas edukacijas. „Jau įsibėgėjo ir vestuvininkų sezonas. Penktadieniai ir šeštadieniai parke gyvi nuo jų klegesio. Vasarą praturtinsime nedideliais koncertais parke, šiemet taip pat planuojame koncertą per Žolinę, bet bene didžiausias šios vasaros įvykis – liepos 6-oji, Mindaugo karūnavimo diena, kurioje tradiciškai pagerbsime garbės ženklais labiausiai Kauno rajono bendruomenei nusipelniusius žmones, o šventiniame koncerte turėsime svečių iš Austrijos – Vienos Johanno Strausso orkestrą su įspūdinga dviejų dalių programa“, – tvirtino S. Navickienė.

Raudondvaris: bene didžiausias šios vasaros įvykis – liepos 6-oji, Mindaugo karūnavimo diena, su itin spalvinga programa./ Organizatorių nuotr. 

Liepos 6-oji Raudondvario dvare kasmet praturtina lankytojų širdis įvairiais reginiais, atrakcijomis, pramogomis, kurios skirtos visai šeimai. Čia turi ką veikti ir jaunas, ir senas. „Šiemet savo lankytojams vėl skirsime daug dėmesio ir stengsimės sudominti juos dar nematytomis pramogomis. Liepą turėsime ir folkloro festivalį, kuris bus kaip gera repeticija prieš kitų metų respublikinę dainų ir šokių šventę“, – patikino Raudondvario dvaro direktorė.

Nesiliauja tobulėjęs

„Pažaislio vienuolyno varpo 28 dūžiais pradėsime tiek pat vasarų skaičiuojantį Pažaislio muzikos festivalį. Nuo operos iki džiazo, nuo baroko iki flamenko šėlsmo, nuo pasaulinį pripažinimą pelniusių vardų iki kopiančių į muzikos olimpą jaunųjų atlikėjų, muzikos tiek mažiausioms ausytėms, tiek reikliems gurmanams – tokia turtinga šiųmečio festivalio programa“ – atverti magiško muzikos pasaulio duris kviečia festivalio meno vadovas, Lietuvos nacionalinės premijos laureatas Edgaras Montvidas.

Pasak E. Montvido, festivalis taip pat skirs dėmesį Ukrainos kultūrai. Birželį Šiaulių Chaimo Frenkelio viloje ir Kauno valstybinėje filharmonijoje svečiai iš Ukrainos – „Lyatoshynsky trio“ – pristatys Ukrainos ir Lietuvos kultūrų sąveikai skirtą programą, o pradedamajame koncerte pasirodys ukrainiečių solistai.

„Visos mūsų komandos pastangos sutelktos į vieną tikslą – kurti meilę klasikinei muzikai, atsisakant šiam žanrui priskiriamų stereotipų", – sako festivalio direktorė Giedrė Mikaitienė.

Gausėjanti, jaunėjanti festivalio publika įkvepia organizatorius plėsti programą, didinti jos įvairovę. „Šį sezoną pasitinkame atnaujinę festivalio ženklą ir vizualinį stilių. Festivalio stiprybė – kokybiškos muzikos sklaida Lietuvoje, tad publika sulauks koncertų ir Žiežmariuose, Šiauliuose, Rietave, Birštone, Dubingiuose. Tęsime prieš trejus metus inicijuotą koncertų ciklą „Susitikimai muzikoje“, skirtą klasikinės muzikos prieinamumui specialiuosius poreikius ir negalią turintiems klausytojams didinti. Gegužę vyks pirmieji šio ciklo koncertai. Dar viena šių metų festivalio naujiena – prieš pradedamąjį ir baigiamąjį koncertus publikos ir muzikologės Jūratės Katinaitės pokalbiai apie muziką“, – sakė G. Mikaitienė.

Mūsų komandos pastangos sutelktos į vieną tikslą – kurti meilę klasikinei muzikai, atsisakant šiam žanrui priskiriamų stereotipų.

 

Operos gerbėjams

Pagrindiniai festivalio koncertai lauks tradicinėje vietoje – Pažaislio vienuolyno didžiajame kieme. Birželio 2 d. skambės ryškiausia verizmo srovės opera „Kaimo garbė“ – žinomiausias ir sėkmingiausias italų kompozitoriaus Pietro Mascagni kūrinys. Tragišką meilės istoriją iš XIX a. Sicilijos kaimo pasakojanti opera pasaulinėse scenose atliekama daugiau kaip 700 kartų per metus.

Rugpjūčio 27 d. baigiamajame festivalio koncerte pirmą kartą Lietuvoje bus atlikta lenkų kompozitoriaus Karolio Szymanowskio opera „Karalius Rogeris“. Viduramžių Sicilija, tapusi operos veiksmo vieta, sujungia asketišką ankstyvosios krikščionybės atmosferą su spalvingu ir paslaptingu bizantiškosios kultūros pasauliu. Daugelis žinovų šią operą vadina didžiuliu atradimu ir nepakankamai įvertintu kūriniu.

Operoje „Kaimo garbė“ pasirodys Pažaislio festivalyje debiutuojantis Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) simfoninis orkestras ir choras su tarptautine solistų komanda, diriguojami Ričardo Šumilos Baigiamajame koncerte gerbėjai išvys festivalio senbuvius – Lietuvos valstybinį simfoninį orkestrą (LVSO) ir Kauno valstybinį chorą su kviestiniais solistais, diriguojamus maestro Gintaro Rinkevičiaus.

Dar vienas išskirtinis birželio koncertas – Lietuvoje viešėsiančios baroko muzikos interpretacijomis garsėjančios dainininkės Sarah’os Connolly (Jungtinė Karalystė) pasirodymas. Vienu iš geriausių šiandienos pasaulio mecosopranų tituluojama dainininkė kartu su maestro G. Rinkevičiumi ir LVSO atliks Hectoro Berliozo vokalinį ciklą „Vasaros naktys“, koncerte taip pat skambės garsusis Maurice’o Ravelio „Bolero“ ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio preliudų fortepijonui aranžuočių premjeros simfoniniam orkestrui.

Muzika ir teatras Obelynėje

Tėvo dieną festivalis grįš į magišką Tado Ivanausko Obelynės sodybą su Keistuolių teatru ir neįtikėtinomis anglų rašytojo Donaldo Bisseto istorijomis. Režisierius Aidas Giniotis su jaunaisiais Keistuolių teatro aktoriais pakvies į muzikos spektaklį visai šeimai „HOP!“. Pagal penkias skirtingas rašytojo pasakas sudėliotas nuotaikingas teatro nuotykis nuneš į stebuklingą, aukštynkojišką pasaulį.

Birželio 16 d. dar kartą susirinksime Obelynėje. Festivalyje debiutuos „Vilnius JJAZZ Ensemble“, vadovaujamas jauno kompozitoriaus Jievaro Jasinskio. Džiazo orkestras kartu su projekto „Lietuvos balsas“ nugalėtoja Kotryna Juodzevičiūte kvies patirti naujų džiazo atspalvių, apipintų šiuolaikinės, roko, elektroninės muzikos elementais.

Liepos 23 d. Kauno filharmonijoje bus galima pasimėgauti pirmą kartą į Lietuvą atvykstančio vieno stipriausių britų vokalinių kolektyvų – „The Gesualdo Six“. Asmeninio archyvo nuotr.

Jaunųjų pasirodymai

Rugpjūčio pirmą sekmadienį Kauno evangelikų liuteronų bažnyčioje suskambės netikėtas, bet neįtikėtinai darnus ir harmoningas duetas – taip galima trumpai apibūdinti festivalyje debiutuosiančias jaunas atlikėjas – klarnetininkę Mortą Kačionaitę ir gitaristę iš Jungtinės Karalystės Alexandrą Whittingham.

Rugpjūčio 10 d. Kauno filharmonijos salėje „Naujų vardų“ programoje publika galės pasiklausyti tarptautines scenas užkariaujančių atlikėjų – mecosoprano Gabrielės Kupšytės, baritono Modesto Sedlevičiaus ir vieno ryškiausio jaunosios kartos pianistų Justo Čeponio koncerto.

Rugpjūčio 20 d. Babtyno dvare laukia dar vienas jaunosios kartos atlikėjų debiutas festivalyje – dueto „Kamanių šilelis“ švelniai psichodelinės muzikos vakaras. Režisierė Kamilė Gudmontaitė ir aktorius Mantas Zemleckas savo pasirodymuose naudoja tradicinius artimų ir tolimų kraštų instrumentus – ukulėlę ir didžeridu, o kartais instrumentais tampa kasdieniai buities daiktai.

Scenoje – ansambliai

Visą liepą festivalyje programas ir muzikinius atradimus pristatys naujai suburti ar ilgai gyvuojantys ir naujai save kūryboje atrandantys ansambliai.

Vidurvasarį pradės ansamblis „Classic+“ su ugningojo tango programa „Balada Para el Tango“. Zapyškio paminklinėje Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje operos solistė Julija Karaliūnaitė, pianistė Simona Zbarauskaitė, arfininkė Viktorija Smailytė ir akordeonininkė Agnė Dūkštaitė bandonijos ritmu kvies trumpam pasijausti tango istorijos dalimi.

Liepos viduryje Pažaislio bažnyčioje skambės mecosoprano Renatos Dubinskaitės suburto tarptautinio senosios muzikos ansamblio programa, simboliniu pavadinimu „Mistinės sužadėtuvės“. Publikai bus suteikta unikali galimybė atrasti XVII a. moterų kompozitorių sukurtus kūrinius. Patriarchalinė XVII a. socialinė struktūra, moterims leidusi tik du pasirinkimus – ištekėti arba išeiti į vienuolyną – lėmė, kad dauguma talentingų moterų kūrė ir muzikavo už uždarų vienuolynų sienų.

Liepos 23 d. Kauno filharmonijoje bus galima pasimėgauti pirmą kartą į Lietuvą atvykstančio vieno stipriausių britų vokalinių kolektyvų – „The Gesualdo Six“ (Jungtinė Karalystė), tęsiančiu vyrų chorų dainavimo a cappella tradiciją, koncertu. Kritikai kolektyvą giria už išradingai sukomponuotas koncertų programas ir nepriekaištingą atlikimą. Šeši kerintys balsai, susipinantys į turtingą ir sodrų gobeleną, – tokias patirtis žada šis koncertas, kurio festivalyje tikrai negalima praleisti.

Specialias programas paruošė ir festivalio publikai gerai pažįstami, ilgą kūrybinę patirtį turintys ansambliai: Kauno fortepijoninis trio su baritonu Giedriumi Prunskumi programą skirs Sigito Gedos jubiliejiniams metams paminėti; dvidešimt metų kartu grojantis Baltijos gitarų kvartetas kvies į piligriminę kelionę skirtingais muzikos stiliais, epochomis, skirtingose šalyse ir net skirtingu laiku. Bendram projektui susibūrė baritonas Eugenijus Chrebtovas ir pianistė Raminta Lampsatytė – jie pristatys vokalinės muzikos šedevrus.

Aksominė magija

Rugpjūčio 1 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) salėje Granados flamenko baleto trupė kartu su Kauno valstybiniu choru pristatys flamenko šokio spektaklį pagal Williamo Shakespeare'o dramą „Hamletas“. Pirmą kartą viena tragiškiausių rašytojo pjesių atgimsta aistringame flamenko šokyje. Pjesės, pasakojančios apie šeimą, meilę, valdžią, tragišką lemtį, emocinį poveikį sustiprins flamenko šokio ir muzikos improvizacijos. Spektaklyje naudojami skirtingi šio šokio stiliai įdomiai, netikėtai ir paveikiai perteikia „Hamleto“ istorijos veikėjų charakterius, jų tarpusavio santykius ir išgyvenimus.

Rugpjūčio 19 d. dar viena išskirtinė programa – vieno ryškiausių Lenkijos pianistų Jano Krzysztofo Brojos pasirodymas Kauno filharmonijos salėje. J. K. Broja Lietuvos publikai puikiai žinomas ir jos laukiamas. Pianistas taip pat mielai sugrįžta į šalį, kurioje 1999 m. Vilniuje vykusiame Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pianistų konkurse tapo absoliučiu nugalėtoju. Tada Lietuvos spaudoje jis buvo pavadintas „XXI a. pianistu“, o pergalė šiame konkurse jam atvėrė duris į prestižines Europos, Azijos ir Amerikos sales. Pianistas itin didelį dėmesį skiria emocinei patirčiai, kurią klausytojas išgyvena jo koncertuose, nes, anot menininko, pagrindinė priežastis, kodėl muzika apskritai yra muzika, yra emocinė.

Kauno Šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų) bažnyčioje chorinės muzikos mylėtojus pakvies pasimėgauti sakralinės muzikos opusais, sukurtais kompozitorių iš Šiaurės ir Pietų Amerikos, Heidelbergo universiteto kamerinis choras „Camerata Carolina“ ir dirigentas Franzas Wassermannas (Vokietija).

Zapyškio paminklinėje Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje – dar vienas stiprų emocinį poveikį turintis kūrinys – kompozitoriaus Olivier Messiaeno 1940–1941 m. karo belaisvių stovykloje sukurtas „Laiko pabaigos kvartetas“. Intensyvų, techniškai sudėtingą, semantinio ir religinio krūvio prisodrintą kūrinį interpretuos Rasa Vosyliūtė (smuikas), Vytautas Giedraitis (klarnetas), Giedrė Dirvanauskaitė (violončelė) ir Justas Šervenikas (fortepijonas).

„Obelynė – saugomas kultūros paveldo objektas, ypač gamtos paveldas, yra išlikęs su visa savo esybe. Tačiau gyvenamasis namas, kiti ūkiniai pastatai yra kritinės būklės, jei būtų laukta dar dešimtmetį, galėjome dalies jų netekti. Kauno rajono savivaldybės investicija yra labai laiku ir tikslinga. Obelynė taps ypač patraukliu kultūros paveldo objektu ne tik Kauno rajone, bet ir Lietuvoje“, – neabejojo Kauno rajono muziejaus direktorius Zigmas Kalesinskas.

Atkuria žiemos sodą

Iš tolo raudonumu švytinti namo kepurė – stogas pakeistas šių metų pradžioje. Jau sutvarkytas ir rūsys po gyvenamuoju namu. „Jame būdavo laikomi obuoliai. Mes taip pat jame saugome edukacijoms skirtus vaisius, nuskintus senojo paveldo sode, obuoliai išsilaiko iki birželio. Dabar lankytojus galėsime atvesti ir jiems parodyti, kur žiemoja derlius“, – šypsojosi Z. Kalesinskas.

Zigmas Kalesinskas. / Justinos Lasauskaitės nuotr. 

Namo pamatai taip pat buvo kritinės būklės, reikėjo sutvarkyti hidroizoliaciją, sutvirtinti pačius pamatus. Šiuo metu jie jau atnaujinti, netrukus bus įrengta nuogrinda. Nudažytas namas įgaus pirmapradę išvaizdą. Šiam darbui laukiama palankesnių orų.

Kartais kyla klausimas, kaip Baltuškevičiai sugebėjo čia gyventi ir nepradanginti, nenunešti į antikvariatą tų daiktų?

Ryškėja ir sovietmečiu sunaikinto žiemos sodo kontūrai. Profesorius juo išties naudojosi, žiemos sode augo keli vynmedžiai. „Mes planuojame jį atkurti. Kauno rajono savivaldybė bendradarbiauja su Bergštrasės apskritimi (Vokietija), meras Valerijus Makūnas vieno pokalbio metu minėjo, kad vokiečiai geranoriškai nusiteikę padovanoti sodinukų, keli jų bus skirti Obelynei“, – džiaugėsi Kauno rajono muziejaus direktorius.

Vertybė: ši durų rankena – autentiška. / Justinos Lasauskaitės nuotr. 

Paradinis įėjimas į gyvenamąjį namą-memorialinį muziejų pasitinka apdangstytas polietilenu. „Orai gerėja, darbai spartėja, liepą pastatas lankytojus pasitiks renovuotas, atgavęs pirmapradį vaizdą. Laiptus meistrai jau praktiškai atnaujino, o duris pakeisime, kai kurias – restauruosime, o šiose vertingiausias dalykas – autentiška rankena. Autentiškos ir pačios durys, langų skirstymai, visa tai bus saugoma ateities kartoms“, – vardijo pašnekovas.

Niokojo laikas ir gamta

Šiuo metu meistrai triūsia profesoriaus gyvenamojo namo viduje. Jam – 100 metų, remonto akivaizdžiai reikėjo. Grindys buvo supuvusios, negana to, įsimetė grybas. Pasirodo, didžiausia kaltininkė – gebenė, kuri puošė pastato lauko sieną, tačiau jos šaknys buvo pasiekusios kitoje kambario pusėje esančią krosnį. Be to, gebenė rudenį buvo puikus kelias pelėms į kiauras pastoges.

Kenkėja: šie grioviai – ne žmogaus rankomis iškasti, juos padarė gebenės šaknys, ardžiusios ir grindis./ Justinos Lasauskaitės nuotr. 

„Šie grioviai – ne žmogaus rankomis iškasti, juos padarė augalo šaknys, ardžiusios ir grindis. Įrengus hidroizoliaciją, čia atsiras šildomos šlifuotos betono grindys. Net ir pamatai viduje atrodo apverktinai, juos apšiltinus ir iš vidaus, patalpos taps tinkamos muziejinei veiklai. Kol kas negalime sakyti, kad tai – muziejus, tai – sena sodyba su didžiule istorine atmintimi ir gausybe daiktų, kurių 113 jau įtraukta į kilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą, tačiau net ir jų dar negalime vadinti eksponatais. Realiai muziejus čia atsiras po metų“, – teigė Z. Kalesinskas.

Pats tvarkingiausias name – muziejininkės kabinetas, kuriame pakuojami daiktai iš remontui kraustomų erdvių. Jie rūpestingai apvyniojami ir perkeliami į kieme esantį konteinerį saugoti, o tie, kuriuos reikia konservuoti ar restauruoti, atiduodami šių amatų meistrams. „Turime ir techninių problemų: knygos, kurios 70 metų po profesoriaus mirties buvo laikomos žiemomis nešildomose patalpose, buvo pridrėkusios, pradėjus šildyti, ėmė raitytis. Restauratoriams teks išties atsakingas darbas“, – neslėpė Kauno rajono muziejaus direktorius.

Vienas iš pirmo aukšto koridorių laukia polichrominių tyrimų: spėjama, kad po žalia juosta slepiasi gražus art deco stiliaus ornamentas. Išliks, tik bus atnaujintos durys su vitražiniais stiklais, namas bus šarmingesnis ir labiau muziejiškas. „Mes nenorime negyvo muziejaus, neturime tikslo išblizginti, siekiame atskleisti tam tikro laikotarpio Kauno, o tiksliau visos Lietuvos inteligentų gyvenimo stilių“, – pabrėžė pašnekovas.

Eiga: jau parengtas vištidės atnaujinimo techninis projektas. / Justinos Lasauskaitės nuotr. 

Kad reikėjo naujo stogo, akivaizdžiai liudija laiko ir drėgmės suniokotos lubos, jas reikės naujai tinkuoti. Palėpės, įrengus hidroizoliaciją ir apšiltinus, turėtų tapti daiktų saugyklomis. „Šiose erdvėse gausu įvairiausių daiktų, viską rodyti vienu metu – netikslinga ir net neįmanoma. Jei kiti muziejai ieško eksponatų norėdami geriau atskleisti tame pastate gyvenusios šeimos gyvenimo būdą ir stilių, mums to nereikia daryti. Eleonora Baltuškevičienė uoliai ir sąžiningai tarnavo saugodama T. Ivanausko atminimą. Pavyzdžiui, atidarai dėželę ir randi tris žiedus, kuriuos nešiojo Honorata. Tokios detalės liudija didžiulį kilniaširdiškumą ir pasiaukojimą. Kartais kyla klausimas, kaip Baltuškevičiai sugebėjo čia gyventi ir nepradanginti, nenunešti į antikvariatą tų daiktų? Tos 113 kilnojamųjų kultūros vertybių yra mažytė dalelė, registruose jų atsiras šimtai, o Obelynėje, manau, gims ne viena daktaro disertacija“, – neabejojo Z. Kalesinskas.

Dėmesys želdiniams

Obelynėje pavyko išsaugoti ir senuosius želdinius, didžioji kartuolė (lot. Aristolochia durior, sin. A. macrophylla), sodinta paties prof. T. Ivanausko, šiuo metu atrodo nekaip, tačiau vasarą tampa nuostabia žalia sienute, suteikia pastatui dekoratyvumo ir suminkština mūro architektūros kontūrus.

Žaizdos: tokių vaizdų galime pamatyti vos ne kiekvienoje antro aukšto erdvėje. / Justinos Lasauskaitės nuotr. 

Tarp žalialapių rododendrų įsiterpusi azalija apgauna – atrodo, kad žiemos neišgyvenęs rododendras. Beje, ji pasirengusi apgauti dar kartą: netrukus pirmiausia apsipils geltonais žiedais, o tik paskui ims skleisti lapus. „Nors rododendrynas – gražus, jis – ne vietoje, jau dabar užstoja namo fasadą, o juk šie augalai užaugti gali iki trijų metrų. Beje, rododendrai atsirado sovietmečiu, būtų tikslinga jiems surasti kitą vietą sodyboje. Istorinės nuotraukos liudija, kad anksčiau čia buvo klomba su rožėmis viduryje ir vasarinėmis gėlėmis aplink jas“, – pabrėžė pašnekovas.

Renesansas: ryškėja ir sovietmečiu sunaikinto žiemos sodo kontūrai. / Justinos Lasauskaitės nuotr. 

Z. Kalesinskas ranka mosteli į pūpsantį kupstą. „Turbūt keistai atrodo nelygūs žemės paviršiai. Iš tiesų čia – profesoriaus, o gal jo įdukros Eleonoros sodinta rodžersija – labai dekoratyvus augalas, lapai ir net žiedai panašūs į kaštono“, – šypteli pašnekovas.

Dar daugiau gyvybės

Žvelgiant į ateitį, Obelynė turėtų tapti tikra kaimiška sodyba: su vištomis ir fazanais, nes juos augino ir profesorius, nedideliu daržu. Taip pat tikimasi atkurti Eleonoros gėlynus ir profesoriaus puoselėtą bijūnų alėją.

Jau parengtas paukštidės atnaujinimo techninis projektas. Tai istoriškai įdomi erdvė, kurioje T. Ivanauskas laikydavo paukščius ir iki šalnų sodo derlių. Sovietmečiu buvusioje kiaulidėje bus įkurdintos vištos, o vištidė bus įrengta pagal visus veterinarijos ir sanitarijos reikalavimus. Apie 20 vištų galės laisvai kapstytis kieme, o fazanams bus įruoštas voljeras. Galvojama ir apie perlines vištas.

Pareigos: gyvas Baltuškevičių palikimas – šunelis Džekis – ateityje saugos vištas. / Justinos Lasauskaitės nuotr. 

„Norime, kad atėjusios šeimos su vaikais išties pasijaustų kaime, kad vaikai negalvotų, jog kiaušinius deda „Maxima“ ar „Norfa“. Sodyboje tebelikęs gyvas Baltuškevičių palikimas – šunelis Džekis, jis draugiškas vaikams, o ateityje saugos vištas“, – sumanymais dalijosi pašnekovas.

Jei nenutiks kas nors netikėto, liepos 1 d. atnaujintas gyvenamasis namas-memorialinis muziejus jau atvers duris. Lankytojų lauks dar viena staigmena: bendradarbiaujant su Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejumi, žiemos sode prie gyvenamojo namo, ketinama atidaryti trumpalaikę profesoriaus augintinių iškamšų parodą.

„Meškėną Kukulį šiemet jau rodėme tarptautinėje turizmo parodoje „Adventur“, ir juo visi žavėjosi. Be Kukulio, dar yra stirnelė Sigutė, gervė, varnas ir nemažai kitų profesoriaus augintinių iškamšų“, – intrigavo Kauno rajono muziejaus direktorius.

Visą dieną siautusi ir net pušį išvertusi žiemiška pūga neišgąsdino Obelynės sode ir dendrologiniame parke kopėčiomis ir suktukais nešinų Tado Ivanausko ornitologų klubo (TIOK) narių, Akademijos seniūno Skirmanto Nominaičio ir kitų entuziastų.

Anot KRM direktoriaus Zigmo Kalesinsko, pirma Inkilų kėlimo šventė prieš 100 metų vyko Kaune. Tai buvo Honoratos Ivanauskienės ir profesoriaus Tado Ivanausko idėja. „Jaučiamės įsipareigoję išlaikyti profesoriaus inicijuotą tradiciją ir kasmet T. Ivanausko Obelynės sode ir dendrologiniame parke su džiaugsmu organizuojame šią vieną pirmųjų pavasario švenčių. Pirmosios šventės sulaukdavo ypatingo gamtos mylėtojų dėmesio – tai buvo simbolinis paukščių pasitikimas ir priminimas, kad kiekvieną pavasarį jie čia labai laukiami. Per šimtmetį pakabinta daugiau nei 100 inkilų, tačiau išlikę gerokai mažiau – dalis keičiami naujais“, – pasakojo Z. Kalesinskas ir džiaugėsi, kad paukščiai noriai renkasi profesionalių ornitologų sukurtus inkilus, jei reikia, patys juos koreguoja.

Organizatorių nuotr.

Šešiolika iškeltų inkilų – įvadas į spalvingą projektą „1 000 paukščių Obelynei“. Kol stipriausi ir drąsiausi per pūgą sode ir dendrologiniame parke, sulipę į medžius, juos kabino, greta esančiame geokupole dūzgė visai šeimai skirtos atvirlaiškių dekoravimo dirbtuvėlės. Dalyviai galėjo nuspalvinti ir palikti medinį paukštuką – taip KRM su šventės partneriais „Kartų dialogas“ ir Akademijos bendruomenės centru pristatė muziejaus iniciatyvą „1 000 paukščių Obelynei“.

Telkiant vietos bendruomenes, kuriama meninė instaliacija „1 000 paukščių Obelynei“, prie kurios gimimo prisidės gretimų seniūnijų darželiai ir mokyklos. „Instaliacija – tarp medžių ore kabantys trys debesys, papuošti vaikų dekoruotais paukščiais. Norima, kad Akademijos, Ringaudų, Kulautuvos, Kačerginės šeimos į Tado Ivanausko Obelynės sodybą-memorialinį muziejų atvyktų ne tik kaip įvairių renginių lankytojai, bet ir dalyvautų įvairiose kūrybinėse dirbtuvėse, edukacijose, pasijustų galintys tapti kultūrinio veiksmo dalyviais ir kūrėjais“, – atskleidė KRM projektų vadovė Laura Auksutytė.

Meninė instaliacija, kurią puoš 1 000 vaikų rankomis dažytų paukščių, bus pristatyta balandžio 16 d., į šventę kviečiami visi mylintys gamtą ir paukščius

Projekto iniciatorius – KRM, partneriai – Akademijos bendruomenės centras, „Kartų dialogas“, LOKALI, Tado Ivanausko zoologijos muziejus, Ežerėlio kultūros centras.

Renginį vainikavo charizmatiško gamtininko ir gamtos fotografo Mariaus Čepulio paskaita „41 paukštis“. Renovuojamos Obelynės sodybos kluonas, tapęs im

Raudondvario dvaro parką puošia granitinis L. Striogos „Krivis“, todėl iš pradžių būta minčių skulptūras įkurdinti pilies bokšte, tačiau vėliau šios idėjos atsisakyta.

Ši jau meno galerija po atviru dangumi – antra šiais metais atidaryta Kauno rajone. Rugsėjį didelio atgarsio sulaukė kito Nacionalinės premijos laureato, fotografijos klasiko Antano Sutkaus galerijos atidarymas gimtajame Kluoniškių kaime, Zapyškio seniūnijoje.

„Galiu tik pasveikinti Kauno rajono vadovus ir visą bendruomenę su tokiais sprendimais. Esate šaunuoliai!“ – kalbėjo renginyje dalyvavęs kultūros viceministras Rimantas Mikaitis.

L. Strioga yra sukūręs daugiau nei 1 tūkst. įvairių darbų – nuo viešosioms erdvėms skirtų granito kompozicijų iki kamerinių skulptūrų. Menininkas mokėjo prakalbinti įvairias medžiagas: akmenį, metalą, medį. Noriai bendradarbiavo su architektais.

L. Striogos skulptūros išgrynintos formos paprastumu primena tradicinį liaudies meno stilių, tačiau menotyrininkai jose pastebi ir modernistinių tendencijų. Menininkas į pasaulį žvelgė su švelniu liūdesiu, tačiau nestokojo ir optimizmo. Labiausiai vertino sąžiningumą, meilę, atjautą.

L. Striogos darbų yra įsigiję ne tik Lietuvos, bet ir JAV, Lenkijos, Danijos, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, kitų šalių muziejai, privatūs kolekcininkai.

Vientisa kultūrinė erdvė

"Tado Ivanausko Obelynės sodyba-memorialinis muziejus ir yra labai perspektyvus, nes turi labai rimtai sudėliotas dedamąsias, formuojančias muziejų kaip vientisą kultūrinę erdvę. Tai ir žmogaus rankomis išpuoselėtas gamtos kampelis, dendrologinis parkas su įdomia augmenija, esantis Kamšos botaninio-zoologinio draustinio teritorijoje, ir unikalus senasis paveldo sodas su vaismedžių rinkiniu, memorialinis muziejus, pilnas artefaktų, liudijančių apie Honoratos ir Tado Ivanauskų šeimą, jų buitį, veiklą, netgi tarpukario Kauno inteligentijos gyvenimą", – vardijo Kauno rajono muziejaus (KRM) direktorius Zigmas Kalesinskas. Obelynė yra šio muziejaus nesavarankiškas struktūrinis padalinys.

Siekis: Tado Ivanausko Obelynės sodyba-memorialinis muziejus pretenduoja tapti vienu įdomiausių ir gražiausių šalyje. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Tiek Kauno rajono savivaldybė, prieš kelerius metus perėmusi šį objektą, kiek KRM siekia išsaugoti Obelynę kuo mažiau urbanizuotą. "Norime lankytojams sukurti tokią infrastruktūrą, kuri nežalotų ir nenaikintų šio unikalaus kampelio, kad atėjęs žmogus čia jaustųsi esąs gamtoje", – pabrėžė Z.Kalesinskas.

Kvepės obuolių pyragu

Lankytojų patogumui jau anksčiau įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Čia palikę transporto priemonę, atvykusieji toliau keliauja pėsčiomis natūraliais takeliais. Turizmo sezono pradžioje duris atvėrė informacinis geokupolas, kuriame bus erdvė edukacijoms ir pavalgyti. Užsukę lankytojai galės išgerti kavos, pasimėgauti pyragu, iškeptu iš Obelynės obuolių. "Sumaniusiems čia praleisti dieną su vaikais nereikės sukti galvos, kur papusryčiauti, papietauti ar pavakarieniauti. Tai praplės galimybę mėgautis šiuo objektu", – patikino KRM direktorius ir priminė, kad Obelynės parkas lankytojams atviras nuo 6 iki 22 val.

Natūralumas: Obelynę siekiama išsaugoti kuo mažiau urbanizuotą. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Žmonės čia jaukiai jaučiasi net sutemus: pagrindiniai takai prieigose prie memorialinio muziejaus apšviesti. "Parke apšvietimo įrengti neketiname, juo lankytojai galės mėgautis gamtos dovanotu laiku", – sakė pašnekovas.

Sukūrė buvimo iliuziją

"Memorialinio muziejaus pastatas sutvarkytas taip, kad užsukusiam lankytojui susidarytų įspūdis, jog Ivanauskai tik ką papietavo, paruošė stalą svečiams ir išėjo dirbti į sodą ar parką. Erdvė – jau graži ir tvarkinga, suformuota taip, kad atitiktų inteligentų šeimos gyvenseną. Neseniai lankėsi Tado Ivanausko anūkė, iš jos sulaukiau didžiausio įvertinimo. Tai ji pasakė, kad jaučiasi taip, lyg jos seneliai ką tik buvo viduje", – džiaugėsi Z.Kalesinskas.

Kadangi memorialinis muziejus apima XX a. pradžią, sovietmetį ir nepriklausomybę, jame šie laikotarpiai susipynė, todėl buvo likę menkaverčių sovietmečio atributų. Dabar name jau nėra sovietinių šviestuvų – juos pakeitė antikvariatuose surasti unikalūs tarpukario Kauno šviestuvai, kitus – art deco stiliaus – muziejus parsisiuntė iš Prancūzijos. "Manau, kad lankytojai Obelynėje atras ir pajus tarpukario dvasią. Ji kuriama pamažu, atsargiai, nieko negriaunant ir nenaikinant", – pabrėžė pašnekovas.

Norime lankytojams sukurti tokią infrastruktūrą, kuri nežalotų ir nenaikintų šio unikalaus kampelio.

Jau sutvarkytos visos krosnys, kurios žiemą šildys namą. Tai leis muziejui dirbti visus metus.

Daugėja meno ženklų

Obelynėje atsiranda ir meno ženklų. Iš Italijos atkeliavo šios šalies menininkų sukurtos marmuro skulptūros, kurios idealiai įsikomponavo į Obelynės kraštovaizdį ir tapo jo neatsiejama dalimi.

"Su architektu Aurimu Vengriu priėjome prie bendros nuomonės, kad Obelynė vertinga savo autentiškumu ir jį būtina išlaikyti, o kartu ir papildyti nūdienos akcentais. Kitais metais, kai Kaunas ir Kauno rajonas taps Europos kultūros sostine, aikštelėje tarp sodo ir parko ketiname įrengti Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Leono Striogos skulptūrų ekspoziciją. Jautrūs ir gražūs medžio darbai išties labai derės gamtos prieglobstyje, o ekspozicija ne dažnai, bet bus keičiama", – planais dalijosi Z.Kalesinskas.

Pritapo: iš Italijos atkeliavo šios šalies menininkų sukurtos marmuro skulptūros, kurios idealiai įsikomponavo į Obelynės kraštovaizdį ir tapo jo neatskiriama dalimi. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Muziejaus vadovo žodžiais, erdvė bus kultūrinama ir per muziką, poeziją, jau šiemet suplanuota surengti kelis koncertus be bilietų, be žiūrovų vietų – ant iškylų kilimėlių. Koncertai bus skirti visai šeimai: nuo močiučių ir senelių iki anūkų vaikų vežimėliuose.

Keli koncertai: Gedimino Gelgoto Naujų idėjų kamerinio orkestro ir elektroninės muzikos – liepą Obelynėje jau nuskambėjo, čia buvo atskridusi ir "Poezijos pavasario" paukštė. Tikimasi, kad šis renginys taps tradicinis. "Šią vasarą dar numatytas Erikos Drungytės knygos pristatymas, operos solisto Mindaugo Jankausko koncertas ir dar vienas elektroninės muzikos. Taigi, Obelynė virsta rekreacijos, poilsio, gamtos pažinimo objektu ir kultūros erdve", – džiaugėsi pašnekovas.

Obelynėje šiemet jau ketinama išnaudoti ir Kalėdų laikotarpį: parko centre girliandomis papuošti didžiules egles ir nustebinti lankytojus.

Pokyčių esama ir Tado ir Honoratos Ivanauskų memorialiniame muziejuje: atnaujintas sodybos interjeras ir eksponatai. Šiuo Kauno rajono savivaldybės muziejaus filialu besirūpinantis Simonas Stašaitis ekskursantus mielai susipažindina su vaismedžiais ir kitais augalais, kuriuos čia kadaise sodino žymusis gamtininkas.

2015 m. tarp T. Ivanausko įdukros Eleonoros Baltuškevičienės ir savivaldybės buvo pasirašyta panaudos sutartis, kuri įgalino įrengti Kauno rajono muziejaus filialą ir pradėti sodybos tvarkymo darbus. Mirus Obelynės savininkei, jos turtą paveldėjo sūnūs Raimondas ir Tadas Baltuškevičiai. Tada savivaldybė žengė dar vieną žingsnį – tarybos sprendimu išpirko sodybą, kuriai pernai suteiktas valstybės saugomo kultūros paveldo statusas.

Kauno rajono savivaldybės muziejaus direktorius Zigmas Kalesinskas tvirtino, kad į Obelynės parko ir sodybos sutvarkymą nuolat investuojama: parke atsirado informacinės lentelės, suremontuotos sodybos grindys, stogas, sanitarinis mazgas, kitos patalpos, įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, restauruota briedžio iškamša, kiti medžioklės trofėjai.

Čia yra 115 kilnojamųjų kultūros vertybių: daugiausia baldų, paveikslų, medžioklės trofėjų, indų, asmeninių T. Ivanausko daiktų. Atsiranda ir naujų eksponatų, patalpose pakabinti autentiški art deco stiliaus šviestuvai.

Sodybą T. Ivanauskas pradėjo kurti 1920 m. remdamasis savo vaikystės prisiminimais iš Lebiodkos dvaro Baltarusijoje. Obelynėje profesorius gyveno iki 1970 m.

Dabar sodyboje vyksta ekskursijos, o per obelų žydėjimą nuskamba vaikų folkloro festivalis "Gegutės šventė". Jaukias sodybos erdves savo renginiams panaudoja ir projekto "Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022" organizatoriai, čia vyksta jaunųjų šaulių, skautų stovyklos.

Obelynės dendrologinę kolekciją sudaro daugiau kaip 400 augalų, iš kurių itin reikšmingi 54. Parko reliktai – europinis kukmedis ir jo hibridinės kūgiškos formos atmaina – iš Tolimųjų Rytų kilęs dygusis kukmedis. Čia auga vieni seniausių planetos medžių – dviskiautis ginkmedis ir metasekvoja.

Obelynės dendrologinis parkas pasitarnauja Vytauto Didžiojo universiteto studentų mokomosioms praktikoms, tiriamiesiems darbams.

Z.Kalesinskas sakė, kad Kauno rajono muziejus, bendradarbiaudamas su Kauno kolegijos Technologijų ir kraštotvarkos fakulteto, Babtų daržininkystės ir sodininkystės instituto ir VDU Botanikos sodo bendruomene ketina atnaujinti sodą, sukurti daugiau pažintinių programų, atskleidžiančių Obelynės unikalumą.

Tarp T. Ivanausko sodintų obelų ir retų augalų dainuodami ratus suka tautiniais kostiumais vilkintys vaikai – iš pavasario į rudenį perkeltos „Gegutės šventės“ dalyviai. Ant laužo verdama obuolienė.

Netrukus susirinkusieji pakviečiami jos paragauti. „Dūmo skonis!“ – juokiasi kažkas iš ragaujančiųjų.

„Obuoliai gali būti saldūs, rūgštūs, saldžiarūgščiai, rūgščiasaldžiai – priklausomai nuo to, koks skonis dominuoja. Kartumu išsiskiriančios obelų veislės Lietuvoje beveik neauginamos. Skirtingai nei, pavyzdžiui, Anglijoje, kur tokių veislių obuoliai naudojami sidrui gaminti“, – pasakoja Akademijos gyventojas biomedicinos mokslų daktaras Kęstutis Malinauskas.

Pasak jo, įvairių veislių obuoliai, kaip ir kiti Lietuvoje auginami vaisiai, pastaraisiais metais yra saldesni: „Taip yra dėl to, kad dabar vasaromis jie gaudavo daugiau saulės. Tačiau paprastai yra taip: obels vainiko išorėje obuoliai didesni ir saldesni, viduje – mažesni ir rūgštesni, nes gauna mažiau saulės. Todėl obelis reikia mylėti ne tik valgant obuolius, bet ir jas prižiūrint, genint.“

Visai šalia T. Ivanauską menančio namo, kuriame įrengti memorialiniai kambariai, įsitaiso būrelis neabejingų dailei renginio dalyvių. Prieš akis turėdami kompoziciją su obuoliais, bando perkelti ją ant popieriaus ar drobės.

„Žiūrėkite, ar kompozicijos centras nebus per aukštai, kad piešinys nepakibtų ore. Vieną obuolį dėkite čia, kitą – čia“, – patarimus dalija dailės edukatorė Dalia Narkevičiūtė.

Floristų asociacijos tarybos narė Kristina Šiožinienė kviečia vainikuoti rudenį. „Vainikuosime jį gėlėmis ir kitais augaliukais. Štai – viržiai, dekoratyviniai moliūgai, kiauliauogės, paparčiai, kopūstėliai, kalankės“, – vardija floristė. Netrukus visas būrys susirinkusiųjų imasi darbo: iš duotų augalų kuria kompozicijas, kurios netrukus papuoš jų namus.

Renginio metu Akademijos gyventojams dalinama 100 obelaičių sodinukų. Obelaitės įskiepytos unikaliomis senoviškomis ir T.Ivanausko įkurtoje Obelynėje augančiomis obelų veislėmis. „Auginam Obelynę“ organizatoriai tikisi, jog pačių akademiečių pasodintos obelaitės paskatins saugoti, vertinti ir pagarbiai puoselėti supančią aplinką, o tuo pačiu ir apginti „Kaunas 2022“ organizuotame konkurse Akademijos laimėtą Šiuolaikinės seniūnijos statusą.

Vakarinė renginių ciklo dalis persikels į Akademijos seniūnijoje esančią XI-to (Marvos) forto salą. Čia naktinis klubas „Lizdas“ 16–22 val. ruošia įspūdingą šviesų ir muzikos vakarinę programą.