Kuriant juos, priešingai nei neorganinių medžiagų pagrindu veikiančias LED technologijas, nenaudojami sunkieji metalai, o jų skleidžiama šviesa yra „draugiškesnė“ mūsų akims. Deja, egzistuoja viena problema – trumpesnė organinių šviesos diodų gyvavimo trukmė.

Šiuo atžvilgiu ypač didelį iššūkį tyrėjams ir technologijų gamintojams pateikia mėlynos spalvos organiniai šviesos diodai, kurie „perdega“ greičiau negu likusieji, o tai išbalansuoja monitorių spalvas, ir sumažina šviestuvų ilgaamžiškumą. Dažniausiai dėl šios priežasties, OLED technologijos, kurių pranašumą pripažįsta ir ekspertai, ir įrangos gamintojai, vis dar yra mažiau populiarios nei LED.

Kalbant apie įrangos sudedamųjų dalių stabilumą, daugiausiai problemų sukelia mėlynos spalvos organinių šviesos diodų gyvavimo trukmė.

„Kalbant apie įrangos sudedamųjų dalių stabilumą, daugiausiai problemų sukelia mėlynos spalvos organinių šviesos diodų gyvavimo trukmė. Tiesa, jei pirmosios OLED kartos diodams galėjo būti suteikiama tik kelerių metų garantija, šiandien ji siekia nuo 5 iki 8 metų, ir tai tikrai ne riba“, – teigia Audrius Bučinskas, Kauno technologijos universiteto (KTU) Polimerų chemijos ir technologijos katedros tyrėjas.

KTU mokslininkai, dalyvaudami programos „Horizontas 2020“ projekte kartu su kitų šalių tyrėjais, jau kelerius metus vykdo naujų organinių medžiagų mėlynos spalvos organiniams šviesos diodams sintezę ir tyrimus. Tyrimuose dalyvauja Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Latvijos, Taivano mokslininkai, kartu dirba chemijos ir fizikos mokslo sričių, verslo atstovai.

Be kenksmingų aplinkai medžiagų

„Technologijų amžiuje telefonus esame įpratę keisti vieną po kito. O ar kada susimąstėme, kur keliauja panaudoti telefonai? Juk tai – ne plastikas, kurį galima perdirbti. Visgi telefonai, kurių ekranuose šviečia organiniai šviesos diodai be sunkiųjų metalų yra gerokai mažiau kenksmingi aplinkai“, – teigia A. Bučinskas.

Šiandien OLED technologijas jau taiko daugelis išmaniųjų telefonų gamintojų – tokius ekranus turi prabangos klasės „Huawei“, „Samsung“, „Apple“ modeliai. Kol kas organinių šviesos diodų technologijų pagrindu kuriama įranga yra brangesnė nei neorganinių. Tačiau, pasak A. Bučinsko, taip bus neilgai.

„Žinant technologijų vystymosi tempus, kainos turėtų susilyginti apie 2020-uosius. Gali būti, kad ateityje organiniai šviesos diodai išstums neorganinius ne tik dėl aplinkosaugos sumetimų, bet ir dėl aukštesnės kokybės. Organinių junginių daug didesnė įvairovė. OLED spalvų raiška yra geresnė, jie suteikia daugiau galimybių – pavyzdžiui, šviečia į abi puses, o tai leidžia kurti dvipusius ekranus. Apšvietimo technologijų pokyčių, atveriančių įvairias galimybes, ypač laukia interjero ir eksterjero dizaineriai“, – įžvalgomis dalijasi A. Bučinskas.

Jis primena, jog mėlynos spalvos iššūkį patyrė ir LED technologijų kūrėjai. Dar 1990-aisiais japonų mokslininkai Isamu Akasaki, Hiroshi Amano ir Shuji Nakamura panaudojami puslaidininkius suformavo mėlynos spalvos LED šaltinius, tačiau optimalų efektyvumą pasiekė tik daugiau nei po 20 metų ir už tai 2014 m. gavo Nobelio premiją fizikos srityje.

Gali sukelti tinklainės pakitimus

KTU Polimerų chemijos ir technologijos katedros vedėjo profesoriaus Juozo Vido Gražulevičiaus vadovaujama tyrėjų grupė vykdo jau ne pirmą projektą, susijusį su naujų medžiagų organiniams šviesos diodams kūrimu ir tyrimais. Tyrimai finansuojami Lietuvos–Latvijos–Kinijos (Taivano) bendrų mokslinių tyrimų programos bei Europos Sąjungos bendrųjų programų.

„Medžiagų, savo sudėtyje neturinčių sunkiųjų metalų, tokių kaip iridis, kurias naudojant būtų galima sukonstruoti efektyvius mėlynus organinius šviesos diodus, vis dar trūksta“, – teigia J. V. Gražulevičius.

Intensyvi mėlyna spalva, kuri yra daugumos šiuo metu naudojamų baltos šviesos šaltinių sudedamoji dalis, gali sukelti negrįžtamus akių tinklainės pakitimus.

Dar viena problema, kurią siekiama išspręsti kuriant organinius šviesos diodus, yra siekis sumažinti kenksmingą mėlynos spalvos poveikį žmogaus akims, rašoma universiteto pranešime spaudai.

„Intensyvi mėlyna spalva, kuri yra daugumos šiuo metu naudojamų baltos šviesos šaltinių sudedamoji dalis, gali sukelti negrįžtamus akių tinklainės pakitimus, mažina melatonino gamybą, dėl ko gali sutrikti miegas bei padidėti susirgimo onkologinėmis ligomis rizika“, – teigia KTU Polimerų chemijos ir technologijos katedros vedėjas.

Tarptautinis pripažinimas

J. V. Gražulevičiaus teigimu, vykdyti tarptautinius projektus Lietuvos tyrėjams ypač svarbu – taip jie integruojasi į pasaulinį mokslą ir kelia savo meistriškumą.

„Šiandien aktyviausi Lietuvos mokslininkai pasaulinio mokslo kontekste atrodo neblogai. Daugelyje laboratorijų Europos Sąjungos lėšomis atnaujinta tyrimų aparatūra šiandien mūsų tyrėjams leidžia dirbti tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir pažangiose Vakarų ar Tolimųjų Rytų laboratorijose“, – teigia profesorius.

Baltijos Asamblėjos premija ir dukart Lietuvos mokslo premija įvertinto, 350 mokslinių straipsnių, išspausdintų tarptautiniuose mokslo žurnaluose, bei 50 išradimų autoriaus J.V. Gražulevičiaus teigimu, kai moksliniai tyrimai atliekami iš azarto, nesibodint padirbėti nei savaitgaliais, nei per atostogas, tarptautinis pripažinimas ateina savaime.

Jis primena, kad moksliniai tyrimai šiais laikais – kolektyvinis veiksmas, todėl svarbu suburti aktyvią tyrėjų grupę ir rasti gerų bendradarbiavimo partnerių.

Laboratorijose Kaune lietuvių tyrėjų – mažuma

„Darbinė kalba mūsų laboratorijoje – anglų, lietuvių tyrėjų dirba mažuma“, – šypsosi A. Bučinskas.

KTU Polimerų chemijos ir technologijos katedros laboratorijose, esančiose „Santakos“ slėnyje dirba tyrėjai iš Ispanijos, Jungtinės Karalystės, Baltarusijos, Kinijos, Irano. Polimerų chemijos ir technologijų katedroje tyrimus atlieka net penki Ukrainos mokslininkai. Tarptautiškumas padeda užpildyti jaunų tyrėjų trūkumą – Lietuvoje ne visuomet pavyksta rasti jaunus talentingus žmones, norinčius užsiimti moksliniais tyrimais.

Chemikų sukurtus komponentus atitinkamoms struktūroms pritaiko ir jas testuoja fizikai. Pasak profesoriaus J. V. Gražulevičiaus, moksliniai tyrimai chemijos srityje sunkiai įsivaizduojami be tarpdiscipliniškumo – KTU chemikai nuo senų laikų bendradarbiauja su įvairių šalių fizikais bei elektronikos inžinerijos specialistais. Tyrimai vykdomi kartu su verslu – tarp Universiteto partnerių yra ir bendrovės „Samsung Electronics“ įmonė „Novaled“.

„Užsidaryti tik savo šalyje, ir tik savo mokslo srityje šiandien negalima. Tai netinka šiuolaikiniam mokslui“, – įsitikinęs A. Bučinskas.

Pasaulinėje elektrotechnikos parodoje „Consumer Electronics Show 2015“ (CES) BMW pademonstravo naujos kartos automobilių žibintus. Priekiniuose naudojamos lazerių, o gale – organinių šviesos diodų (OLED) technologijos, kurios leidžia ne tik sukurti įspūdingai atrodančius ir šviesos efektais išsiskiriančius žibintus, bet ir padidinti saugumą.

„BMW įrodo savo pasaulinę lyderystę tobulinant lazerinių žibintų technologiją. Koncernas jau gamina ir pirkėjams pristatė pirmuosius modelius su BMW „Laserlight“ lazeriniais žibintais – „BMW i8“ ir „BMW i3“, o CES parodoje su „BMW M4 Concept Iconic Lights“ modeliu atskleidė dar nematytą žibintų išvaizdą ir galimybes, kurios artimiausiu metu bus įgyvendintos serijinės gamybos modeliuose. Lazerinės ir OLED technologijos taps nauju žibintų evoliucijos etapu, o svarbiausia, kad jos žymiai pagerins matomumą vairuotojams važiuojant nakties metu“, – sakė BMW įgaliotosios atstovybės Lietuvoje „Krasta Auto“ generalinis direktorius Oleg Martyniuk.

Lazerinės šviesos spindulys – 600 metrų

Demonstracinio „BMW M4 Concept Iconic Lights“ modelio priekyje įrengti lazeriniai žibintai, kurie kelia šviesos spindulio nuotolio ir ryškumo standartų kartelę automobilių industrijoje. „BMW Laserlight“ žibintų spindulys siekia net 600 metrų. Tai – dukart toliau, nei įprastų automobilių žibintų.

BMW inžinieriai lempoje sugebėjo mėlyną lazerių šviesą paversti ryškiai balta, kuri primena natūralų dienos apšvietimą ir yra labai maloni akims. Be to, ši balta šviesa yra 10 kartų ryškesnė nei halogeninė, ksenoninė ar LED, tačiau nepaisant to sunaudoja 30 proc. mažiau energijos. BMW šiuose žibintuose taip pat naudoja „BMW Selective Beam“ funkciją, kuri užtikrina, kad ryškūs automobilio žibintai neakintų iš priekio atvažiuojančių ar lenkiamų/lenkiančių automobilių.

Lazeriniai žibintai gali būti integruoti su kitomis automobilinėmis sistemomis ir taip dar labiau padidinti saugumą bei komfortą. Pavyzdžiui, jie gali būti susieti su navigacijos sistema ir iš anksto apšviesti posūkį, o kryptiniu taškiniu spinduliu apšviesti už 100 metrų esantį gyvūną ar pėstįjį, kurį užfiksuoja infraraudonųjų spindulių kameros. „BMW M4 Concept Iconic Lights“ modelyje taip pat integruota naujoviška sistema „High Power Laser“, kuri vairuotojui svarbią informaciją projektuoja ant kelio priešais automobilį – tokiu būdu vairuotojas gali neatitraukti akių nuo kelio.

Pristatydamas naujos kartos priekinius žibintus Vokietijos automobilių gamintojas sukūrė ir naują BMW simboliu tapusių dviejų žiedo formos lempų išvaizdą. Koncepciniame „BMW M4“ modelyje šie žiedai įgavo naują – plokštesnę ir „aštresnę“ – formą. Tai, kad naudojamos lempos – lazerinės, išduoda žieduose erdviškai įkomponuotos plonytės mėlynos šviesos juostelės.

Galiniuose žibintuose – OLED technologijos

„BMW M4 Concept Iconic Lights“ galinėms lempoms gamintojas pritaikė OLED technologiją, kuri naudojama įvairiems ekranams – nuo mobiliųjų telefonų, iki televizorių. Pirmą kartą istorijoje ši technologija panaudota ir pačioms galinėms lempoms ir posūkio signalams.

OLED elementai patrauklūs tuo, kad yra itin ploni, vos 1,4 mm storio, o atskiri moduliai gali būti aktyvuojami atskirai. Tai leidžia sukurti naujoviškus šviesos efektus ir keisti juos važiuojant skirtingais vairavimo režimais. Pavyzdžiui, važiuojant „Sport“ režimu, BMW tipinės L formos šviesa gali tapti siauresne, „aštresne“ juostele.

„BMW M“ padalinys žada, kad netolimoje ateityje išleis serijinės gamybos modelį, kurio žibintuose bus panaudotos pademonstruotos OLED technologijos.

Lanksčių OLED ekranų kūrimo metu kaip pagrindas paprastai naudojamas plastikas, kuris ir leidžia ekranui suteikti norimą formą. Kompanija "LG Display" nusprendė plastiką pakeisti poliamido plėvele, o tai leido suteikti dar daugiau lankstumo.

Gamintojas pademonstravo 18 įstrižainės OLED ekrano prototipą, kurį galima tiesiogine to žodžio prasme susukti į 3 centimetrų dydžio vamzdelį, rašo puslapis Engadget.

Ekspertų teigimu, tokie ekranai leis sukurti, pavyzdžiui, išmaniuosius telefonus, kuriuos bus galima apvynioti aplink riešą ir nešioti kaip laikrodį, tačiau tokio mobiliojo įrenginio funkcionalumas bus žymiai didesnis, kartu leis informaciją pateikti per visą improvizuotos „apyrankės“ plotą.

"LG Display" ekspertai taip pat pademonstravo OLED ekraną, kurio šviesos pralaidumo koeficientas viršija egzistuojančių permatomų ekranų analogus. Tai reiškia, kad vaizdas tokiame ekrane neatrodys toks išplaukęs, kaip kituose.

Kompanija Samsung jau įrodė, kad nebijo sunkumų, jei reikia aplenkti konkurentą, kuris netikėtai pasirodė naujame rinkos segmente. Bent jau taip nutiko su išmaniuoju laikrodžiu – pirmos kartos versija buvo „žalias“ ir nevienareikšmiškai priimtas produktas, tačiau pritraukti aplinkinių dėmesį Samsung vis tik sugebėjo.

Pastaroji tendencija apskritai yra būdinga P. Korėjos ekonomikai, kalbant apie paskutinius dešimt metų, kai nuolat siekiama pavyti ir aplenkti Japoniją ir Taivaną, dominuojančius tam tikrose rinkose. Korėjiečiai jau beveik išstūmė japonus iš TV rinkos, ir Samsung čia atlieka lyderio vaidmenį. Kompanija yra Nr.1 ir telefonų segmente, o šiemet ketinama pakovoti ir dėl planšetinių kompiuterių rinkos.

Puslapio Engadget žurnalistai praneša, kad Samsung ruošiasi aktyviai dalyvauti ir dar vienoje sferoje. Kompanijos laboratorijose jau kuriamas virtualios realybės įrenginys, kuris galės konkuruoti su Oculus Rift ir Sony Project Morpheus – bent jau kainą korėjiečiai žada padaryti tikrai mažesnę.

Naujo projekto nereikia maišyti su išmaniaisiais akiniais, kalbama būtent apie virtualios realybės šalmą su OLED ekranais, kuriuos bus galima prijungti prie naujos kartos Samsung telefonų ir planšetinių kompiuterių. Prognozuojama, kad į virtualią realybę bus leista panirti, žaidžiant Android platformai skirtus žaidimus, tuo tarpu OS Tizen liks naujos iniciatyvos nuošalyje.

Samsung virtualios realybės šalmo prototipai jau testuojami kompanijos laboratorijose, todėl dabar beliko sulaukti oficialios informacijos apie naujo produkto pasirodymą rinkoje ir kainą.

Vokietijos automobilių gamintojas BMW atskleidė koncerno ateities prabangiausių automobilių koncepciją „BMW Vision Future Luxury“. Pristatytame prototipe kūrėjai didžiausią dėmesį skyrė naujausių technologijų ir dizaino harmonijai bei pristatė visiškai naujus sprendimus automobilių pramonėje.

„Naujausios technologijos ir šiuolaikinė prabanga visada yra užkoduota BMW automobilių DNR. Tokiais prototipais kaip „BMW Vision Future Luxury“ siekiame parodyti, kokia kryptimi žengsime ateityje, ir pasisemti motyvacijos bei įkvėpimo. „BMW Vision Future Luxury“ koncepcija su novatoriškomis technologijomis ir skrupulingu tikslumu bei išskirtiniu dėmesiu smulkmenoms perkelia mūsų modernios prabangos viziją į naują lygį“, – sakė BMW grupės dizaino vyriausiasis viceprezidentas Adrianas van Hooydonkas.

Papildytos realybės ekranas projektuoja vaizdą ant priekinio stiklo

Naujojo prototipo dizaine didžiausias dėmesys technologijoms skiriamas tiek automobilio išorėje, tiek salone. Viena didžiausių naujovių automobilio salone – tai „BMW Vision Head Up Display“ ekranas, projektuojantis informaciją ant priekinio stiklo. Šis ekranas ne tik rodo svarbiausią informaciją, bet geba atpažinti kelio ženklus, pastatus, kliūtis kelyje ir paryškinti juos realiuoju laiku ant priekinio stiklo. Tokiu būdu automobilis vairuotojui padeda atkreipti dėmesį į tai, kas svarbiausia kelyje ir suteikia informacijos apie greičio ribojimus ir šviesoforo signalus.

Vairuotojo darbo vietą supa trys tradiciniai informaciniai ekranai, kurie sukuria BMW vairuotojams gerai pažįstamą centralizuotą vairuotojo erdvę. Ekranas kairėje pusėje rodo su automobiliu susijusią informaciją, centrinis programuojamas ekranas – spidometrą, variklio apsukas ir papildomą informaciją, kai jos reikia. Dešinysis vairuotojo informacijos ekranas pateikia papildomą informacinę-pramoginę informaciją.

Keleiviams priekyje yra įrengtas atskiras lietimui jautrus ekranas, kuriuo galima valdyti su vairavimu nesusijusias programėles. Naudojantis „BMW ConnectedDrive Luxury Concierge“ paslaugomis keleivis gali užsakyti bilietus į operą arba staliuką restorane. Gale sėdintys keleiviai gali naudotis atskiru planšetiniu kompiuteriu, kuriame gali matyti kelionės atstumą, laiką, naudotis programėlėmis, žiūrėti filmus internete ir kita.

„BMW Vision Future Luxury“ pristato lazerines ir OLED automobilių apšvietimo technologijas

Dizaino ir technologijų harmonija tęsiasi ir automobilio išorėje. Visiems gerai atpažįstami dvigubi BMW priekiniai žibintai „BMW Vision Future Luxury“ koncepcijoje apginkluoti „BMW Laserlight“ technologija, kuri nubrėžia naujus šviesumo, spindulio ir intensyvumo standartus. Su šia technologija žibintai šviečia iki 10 kartų intensyviau, nei šiuo metu populiari LED žibintų technologija. Dėl taupesnio energijos suvartojimo ir paprastų lazerinių šviesų montavimo reikalavimų technologija yra viena pagrindinių kandidačių ateities automobiliuose.

Automobilio galinėje dalyje BMW pirmą kartą panaudojimo organinių LED diodų apšvietimo sistemą. Šios sistemos diodai ne tik yra plonesni už žmogaus plauką, bet ir nereikalauja šviesos reflektorių. Tokios sistemos naudojimas atveria didžiules galimybes kaip naudoti šviesos sprendimus tiek automobilio išorėje, tiek viduje.

„LG Electronics“ (LG) IFA 2013 parodoje pristatė didžiausią pasaulyje 77 colių „Ultra HD“ raiškos OLED televizorių lenktu ekranu. Ankstesnis LG 55 colių OLED televizoriaus lenktu ekranu modelis buvo pristatytas tik prieš aštuonis mėnesius CES 2013 parodoje Las Vegase.

„LG buvo pirmoji rinkoje pristačiusiu OLED televizorių, o dabar pirmieji pristatome „Ultra HD“ raiškos OLED televizorių. Naujasis modelis dar kartą įrodo, kad nuolat ieškome naujų galimybių“, – sakė Havis Kwon, „LG Home Entertainment Company“ prezidentas ir vykdomasis direktorius.

Šiuo metu didžiausias OLED televizorius pasaulyje LG 77 colių „Ultra HD“ OLED televizorius lenktu ekranu yra pažangiausias LG naujos kartos televizorius. 77 colių įstrižainės lenktas ekranas geriau nei plokščio ekrano televizoriai aprėpia platesnį matymo lauką. Naujajame modelyje puikiai dera WRGB OLED ir „Ultra HD“ technologijos, užtikrinančios keturis kartus geresnį kontrasto santykį ir rezoliuciją nei „Full HD“ televizoriuose.

IFA parodos lankytojai 77 colių „Ultra HD“ raiškos OLED televizorių gali pamatyti „LG Electronics“ stende, 11.2 salėje, „Messe“ parodų centre Berlyne.