Graikų aktorė Mary Mina tradiciškai įžiebė ugnį naudodamasi įgaubtu veidrodžiu ir perdavė ją pirmam olimpinio deglo nešėjui – 2020-ųjų olimpiniam irklavimo čempionui Stefanui Ntouskui, iš jo estafetę perėmė 2004 m. olimpinė plaukimo čempionė prancūzė Laure Manadou.

Ceremonijoje dalyvavo Graikijos prezidentė Katerina Sakellaropoulou, Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidentas Thomas Bachas, Prancūzijos sporto ministrė Amelie Oudea-Castera, Paryžiaus merė Anne Hidalgo.

Per vienuolika dienų truksiančią estafetę Graikijoje apie 600 deglo nešėjų nukeliaus 5 tūkst. kilometrų per 41 savivaldybę.

Balandžio 26-ąją olimpinė ugnis bus perduota Paryžiaus žaidynių organizatoriams per ceremoniją marmuriniame „Panathinaiko“ stadione, kuriame 1896 m. įvyko pirmosios šiuolaikinės olimpinės žaidynės.

Olimpinę ugnį iš Graikijos į Prancūziją plukdys XIX a. burlaivis.

Balandžio 27 d. XIX a. trijų stiebų burlaivis „Belem“ pradės plukdyti ugnį į Marselį ir uostą turėtų pasiekti gegužės 8-ąją.

Tuomet 10 tūkst. deglų nešėjų gabens ugnį per 64 Prancūzijos žemynines ir užjūrio teritorijas, aplankys 400 miestų.

Liepos 26-ąją olimpinė ugnis taps Paryžiaus žaidynių atidarymo ceremonijos prie Senos upės pagrindiniu akcentu.

Kelialapius į 2024-ųjų vasaros olimpiadą jau turi 28 Lietuvos sportininkai.

Žaidynės – vasarą

3-iųjų Europos žaidynių, šiemet vasarą vyksiančių Lenkijoje, Taikos ugnis buvo įžiebta Italijos sostinėje Romoje, „Ara Pacis“ muziejuje.

Stebint Lenkijos prezidentui Andrzejui Dudai, pirmieji estafetę perėmė tituluoti šios šalies lengvaatlečiai – keturiskart olimpinis, triskart pasaulio ir dukart Europos čempionas ėjikas Robertas Korzeniowskis ir triskart olimpinė, keturiskart pasaulio ir Europos čempionė kūjo metikė Anita Wlodarczyk.

Taikos ugnies bus laukiama birželio 21-ąją Krokuvoje, kur Henryko Reymano stadione vyks žaidynių atidarymas.

Planuojama, kad iki liepos 2-osios varžybose dalyvaus per 7 tūkst. sportininkų iš 48 šalių. Kaip ir kituose Europos olimpinių komitetų asociacijos (EOK) organizuojamuose renginiuose, šiame nebus Rusijos ir Baltarusijos atstovų.

„Noriu tarti padėkos žodžius EOK už sprendimą į žaidynes neįleisti Rusijos ir Baltarusijos. Rusija – valstybė įsibrovėlė, agresorė, užpuolusi Ukrainą, Baltarusijos režimas šį karą palaiko. Tai sakau ir kaip Lenkijos atstovas, ir pilietis šalies, priėmusios daugiau nei 2 mln. pabėgėlių iš Ukrainos, kurie buvo priversti palikti savo šalį bėgdami nuo karo. Užtikrinu, kad tai bus taikos ir ramybės žaidynės“, – Romoje kalbėjo A. Duda.

Sieks bilietų į Paryžių

„Europos žaidynės – vienas svarbiausių žemyno sporto renginių. Pasiruošimas jam nebuvo lengvas, tačiau galima pasidžiaugti, kad Lenkija puikiai tvarkosi“, – teigė D. Gudzinevičiūtė.

Trečią kartą rengiamose Europos žaidynėse dalyvaus per 7 tūkst. sportininkų iš 48 šalių.

LTOK vadovė pabrėžė, kad vertybinės pozicijos Europos olimpiniai komitetai laikosi nuo pat karo Ukrainoje pradžios – agresorių atstovai nebuvo įleisti į EOK organizuojamus Europos jaunimo žiemos ir vasaros festivalius.

Lenkijos sporto arenose bus surengtos 26 sporto šakų varžybos, iš jų 19 turės ikiolimpinės atrankos statusą.

Kelialapius į 2024 m. Paryžiaus vasaros olimpines žaidynes turės galimybę iškovoti šaudymo iš lanko, sinchroninio plaukimo, lengvosios atletikos, badmintono, trijulių (3 prieš 3) krepšinio, bokso, breiko, kanojų slalomo, BMX dviračių, kalnų dviračių, nardymo, fechtavimosi, dziudo, šiuolaikinės penkiakovės, regbio-7, šaudymo, stalo teniso, tekvondo, triatlono atstovai.

Planuojama, kad Lietuvai atstovaus daugiau nei 100 sportininkų.

Debiutas – Baku

Pirmą kartą Europos žaidynės įvyko 2015-aisiais Baku (Azerbaidžanas). Lietuvos rinktinę sudarė 70 sportininkų.

Aukso medalius iškovojo kanojininkas Henrikas Žustautas ir plaukikas Andrius Šidlauskas, kuris pelnė ir sidabrą. Trečias vietas užėmė badmintonininkas Kęstutis Navickas, paplūdimio tinklininkės Ieva Dumbauskaitė ir Monika Povilaitytė, sambo imtynininkai Rūta Aksionova ir Radvilas Matukas.

Į pirmuosius aštuonetus pateko baidarininkai Ignas Navakauskas, Ričardas Nekriošius ir Andrejus Olijnikas, Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas, boksininkas Mantas Valavičius, dziudo atstovai Marius Paškevičius ir Santa Pakenytė, gimnastas Rokas Guščinas, imtynininkai Giedrė Blekaitytė, Vilius Laurinaitis, Julius Matuzevičius, Aleksandras Kazakevičius, trijulių krepšinio vyrų rinktinė (Vitalijus Lukša, Giedrius Marčiukaitis, Darius Tarvydas ir Ovidijus Varanauskas), plaukikė Agnė Šeleikaitė.

Auksas ir sidabras

2019-aisiais Baltarusijos sostinėje Minske varžėsi 73 Lietuvos sportininkai.

Žaidynių čempionai – treko dviratininkė Simona Krupeckaitė ir gimnastas Robertas Tvorogalas. Su sidabro medaliais grįžo S. Krupeckaitė ir Miglė Marozaitė.

Be to, į geriusiųjų aštuonetus pateko baidarininkai A. Olijnikas ir R. Nekriošius, Arturas Seja, kanojininkas Vadimas Korobovas, treko dviratininkės M. Marozaitė, Olivija Baleišytė, S. Krupeckaitė, plento dviratininkas Gediminas Bagdonas ir trekininkas Vasilijus Lendelis, lengvaatlečiai Adrijus Glebauskas ir Liveta Jasiūnaitė, imtynininkė Danutė Domikaitytė, trijulių krepšinio vyrų rinktinė (Paulius Semaška, Medas Kuprijanovas, Aurelijus Pukelis ir Mintautas Bulanovas).

Deglas tristiebiu buriniu laivu bus atplukdytas į Marselį iš Graikijos, dvasinės olimpinių žaidynių tėvynės.

Tai duos toną žaidynėms, kurių atidarymo ceremonija numatyta prie Senos upės Paryžiuje.

„2024 metų pavasarį Marseliui teks garbė ir laimė būti pirmuoju miestu, kuris priims olimpinę ugnį Prancūzijos žemėje“, – sakoma organizatorių „Paris 2024“ pranešime.

„Didingas trijų stiebų laivas „Belem“ neš ugnį per Viduržemio jūrą iš Atėnų į Marselį – du miestus, kuriuos sieja bendra istorija“, – priduriama pranešime.

Senovės graikų kolonija Masalija buvo įkurta 600 metais prieš Kristų Prancūzijos Viduržemio jūros pakrantėje. Ši gyvenvietė vėliau tapo šiuolaikiniu Marseliu.

„Tai buvo natūralus ir akivaizdus pasirinkimas“, – sakė vyriausiasis organizatorius Tony Estanguet (Tonis Estangė), primindamas istorinius Marselio ryšius su olimpinių žaidynių tėvyne Graikija.

Marselyje vyks olimpinių žaidynių buriavimo varžybos.

Paryžiaus olimpinės žaidynės vyks 2024 metų liepos 26–rugpjūčio 11 dienomis.

XXIV žiemos olimpiados ugnis savo kelionę pradėjo senovės Olimpijoje. Pirmasis deglą nešė Graikijos slidininkas Ioannis Antoniou, iš jo  estafetę perėmė Kinijos atletas – greitojo čiuožimo trumpuoju taku dvylika kartų pasaulio čempionas Li Jiajunas.

Ceremoniją buvo sutrikdę protestuotojai, išskleidę Tibeto vėliavą ir transparantą su užrašu "Genocidui – ne".

Tibetas šimtmečius būdavo tai nepriklausomas, tai kontroliuojamas Kinijos, teigiančios, kad ji 1951-aisiais esą taikiai išlaisvino šį regioną, sukūrė jame infrastruktūrą, švietimo sistemą. Tačiau daug tibetiečių ir juos palaikanti pasaulio bendruomenė kaltina Kinijos vyriausybę politinėmis, religinėmis represijomis ir kultūros naikinimu.

"Trapiame, kupiname konfliktų ir nepasitikėjimo pasaulyje olimpinės žaidynės visada statys tiltus, jungiančius žmones. Taikdariškos misijos siekis – kad žaidynės būtų politiškai neutrali arena. Taip buvo praeityje, tai aktualu ir šiais laikais", – kalbėjo Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidentas Thomas Bachas.

Tikimasi, kad Lietuvos rinktinę sudarys keturi biatlonininkai, tiek pat slidininkų, ledo šokių pora ir galbūt snieglentininkas.

Vėliau Atėnuose, prie Akropolio, suliepsnojo simbolinis aukuras. Galiausiai deglas perduotas Pekino delegacijai, olimpinė ugnis nuskraidinta į Kiniją.

Planuojama, kad kitąmet žiemos žaidynėse, kurios numatytos vasario 4–20 d., dalyvaus beveik 3 000 sportininkų, atstovausiančių 85 nacionaliniams olimpiniams komitetams. Bus surengtos septynių sporto šakų penkiolikos disciplinų rungtys, išdalyti 109 medalių komplektai ‒ septyniais daugiau nei per 2018 m. Pjongčango žiemos olimpines žaidynes.

Tikimasi, kad Lietuvos rinktinę sudarys keturi biatlonininkai, tiek pat slidininkų, ledo šokių pora ir galbūt snieglentininkas.

Atrankos barjerą yra įveikę ir olimpinį kelialapį šaliai iškovoję tik ledo šokėjai Saulius Ambrulevičius ir Allison Reed, tačiau čiuožėja amerikietė kol kas neturi Lietuvos pilietybės. Atsarginis variantas – Deividas Kizala ir Paulina Ramanauskaitė. Kuri pora vyks į Pekiną, turėtų paaiškėti iki 2022-ųjų sausio 20-osios.

Ugnis atkeliavo į Pekiną po jos įžiebimo ceremonijos Graikijoje, temdytos protestų dėl žmogaus teisių pažeidimų Kinijoje. 

Pekinas, vasarį tapsiantis pirmuoju miestu, organizavusiu tiek vasaros, tiek žiemos olimpines žaidynes, surengė olimpinės ugnies sutikimo renginį sostinės Olimpiniame bokšte, kur bus demonstruojama visuomenei.  

Vasario pradžioje bus surengta trumpa olimpinio deglo nešimo estafetė, per kurią 1 200 deglo nešėjų neš ugnį aplink tris olimpiados varžybų zonas, nurodė organizatoriai.  

Olimpinė ugnis atkeliavo į Kiniją iki žaidynių likus kiek daugiau nei 100 dienų. Valstybinio transliuotojo CCTV paskelbtoje filmuotoje medžiagoje matyti, kaip baltus treningus vilkintys pareigūnai anksti trečiadienį išneša iš lėktuvo raudoną žibintą su olimpine ugnimi.   

Ugnį pasveikino vaikų choras. Vėliau miesto Komunistų partijos sekretorius Cai Qi (Cai Či) perkėlė liepsną į specialiai pagamintą aukurą.   

Olimpinė ugnis bus demonstruojama visuomenei Olimpiniame bokšte šalia Pekino olimpinio stadiono, vadinamo „Paukščio lizdu“. Šioje arenoje vyko 2008 metų olimpinių žaidynių atidarymo ceremonija. Vasarį čia vyks ir 2022-ųjų Pekino žiemos olimpiados atidarymo ir uždarymo ceremonijos.  

Ugnis buvo įžiebta pirmadienį istoriniame Olimpijos mieste ir kitą dieną perduota Pekino žaidynių organizatoriams.

Dėl koronavoruso pandemijos ceremonija vyko be žiūrovų, dalyvavo daugiausia pareigūnai ir žiniasklaidos atstovai. Sulaužant tradiciją nebuvo olimpinio deglo nešimo estafetės Graikijos teritorijoje. 

Žmogaus teisių aktyvistai kaltina Tarptautinį olimpinį komitetą (TOK), kad jis užmerkia akis prieš šiurkščius teisių pažeidimus Kinijoje, ypač dėl Tibeto, elgesio su musulmonų uigūrų mažuma ir politinių represijų Honkonge.  

Pirmadienį per olimpinės ugnies įžiebimo ceremoniją aktyvistai išskleidė Tibeto vėliavą ir transparantą su užrašu „Genocidui – ne“. Panaši akcija sekmadienį buvo surengta ir Atėnų Akropolyje.

Mažai tikėtina panašių nepritarimo ženklų išvysti griežtai kontroliuojamoje Kinijoje. Pekinas nekart atmetė kalbas apie olimpiados boikotą, ragindamas „nepolitizuoti sporto“.  

Vasario 4–20 dienomis vyksiančioje žiemos olimpiadoje varžysis apie 2 900 atletų, atstovaujančių maždaug 85 nacionaliniams olimpiniams komitetams.

Raginimai boikotuoti žaidynes

Žmogaus teisių gynėjai tvirtina, kad daugiau kaip milijonas uigūrų ir kitų musulmonų mažumų atstovų laikomi perauklėjimo stovyklose Kinijos šiaurės vakariniame Sindziango regione. Jie kaltina Kinijos valdžią varžant šių asmenų teisę išpažinti savo tikėjimą ir jų laisves. 

Vašingtonas Kinijos elgesį uigūrų atžvilgiu vadina „genocidu“.

Ilgą laiką apskritai neigęs, kad Sindziange esama perauklėjimo stovyklų, vėliau Pekinas tvirtino, kad šios įstaigos yra profesinio ugdymo centrai, turintys atgrasyti uigūrus nuo islamo ekstremizmo.

TOK atmetė kalbas apie galimą olimpiados boikotą. Jo vadovas Thomas Bachas (Tomas Bachas), buvęs fechtuotojas, 1980 metais pats nukentėjęs dėl Maskvos olimpinėms žaidynėms paskelbto boikoto, tvirtino, kad tokiu žingsniu būtų nubausti tik sportininkai.

Pekino olimpinės žaidynės bus jau antroji koronaviruso šešėlio temdoma olimpiada po anksčiau šiais metais vykusių Tokijo žaidynių. Pekine besivaržysiantiems atletams teks laikytis griežtų taisyklių, kad būtų išvengta užkrato plitimo.     

Visi dalyviai atvykę pateks į uždarą „burbulą“, apimsiantį su žaidynėmis susijusius rajonus, stadionus, apgyvendinimo, maitinimo vietas, atidarymo ir uždarymo ceremonijas. Tik pilnai pasiskiepiję dalyviai bus atleisti nuo 21 dienos karantino atvykus.

Bilietai į olimpiados renginius bus pardavinėjami tik Kinijoje gyvenantiems žmonėms.

Kinija faktiškai uždarė savo sienas, kai 2019 metų pabaigoje šalyje buvo nustatyti pirmieji užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejai. Tai buvo viena priemonių, padėjusių suvaldyti infekcijos plitimą.

Šiuo metu maždaug 2 tūkst. užsienio atletų, trenerių ir olimpinių rinktinių pareigūnų dalyvauja priešolimpiniuose bandomuosiuose renginiuose Pekine, leidžiančiuose pajusti, kaip valdžia tvarkysis per kitų metų žaidynes.

Liepsna į Japoniją atkeliavo iš Graikijos kovo 26 dieną. Dėl koronaviruso pandemijos atidėjus Tokijo olimpines žaidynes, liepsną buvo pradėta rodyti šiaurės rytinėje Fukušimos prefektūroje. Iš pradžių buvo planuojama ją demonstruoti iki balandžio pabaigos.

Ugnis buvo pašalinta po kelių dienų, ministrui pirmininkui Shinzo Abe (Šindzui Abei) dėl koronaviruso plitimo antradienį paskelbus šalyje nepaprastąją padėtį, įtraukiančią draudimą gyventojams rinktis didelėmis grupėmis.

„2020-ųjų Tokijo žaidynių liepsna išliks neatskleistoje vietoje, kad [prie jos] nesirinktų žmonės“, – rašoma naujienų agentūrai AP išsiųstame organizatorių pareiškime.

Olimpiados organizatoriai turėtų saugoti liepsną trumpuoju laikotarpiu, o ilguoju ją ketina naudoti Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) rinkodaros tikslams ir kaip kovos su pandemija simbolį.

„Planuojama neužgesinti liepsnos ir rodyti ją pasauliui“, – neseniai duodamas interviu AP sakė buvęs TOK rinkodaros direktorius Michaelas Payne'as (Maiklas Peinas).

Ugnis turėtų vėl pasirodyti kitais metais Japonijoje per deglo perdavimo estafetę. Tačiau TOK nebedirbantis M. Payne'as, užsiminė, kad ji galbūt turės ir platesnę paskirtį.

„Deganti olimpinė liepsna bus labai stipraus įkvėpimo šaltinis – ryški šviesa, pasauliui išgyvenant šį sunkmetį“, – teigė jis.

Prieš 2008-ųjų Pekino olimpines žaidynes organizatoriai kinai ir TOK surengė tarptautinę deglo perdavimo estafetę, vykusią maždaug 20 šalių.

Tačiau šį pasaulinį renginį sutrikdė smurtiniai protestai prieš numanomus Kinijos žmogaus teisių pažeidimus Tibete ir kitur. Liepsna buvo puolama keliuose sustojimuose, įskaitant Londoną, Paryžių ir San Fransiską. Organizatoriai buvo priversti keisti estafetės maršrutą, kad atskirtų jos šalininkus nuo protestuotojų.

Kilusį chaosą tuometis TOK prezidentas Jacques‘as Rogge (Žakas Rogė) pavadino „krize“ šiai organizacijai. Vėliau TOK atšaukė visus planus ateityje vežioti po pasaulį liepsną.

Bet kokie planai kitais metais surengti pasaulinį ugnies demonstravimą priklausys nuo pandemijos raidos. Tas pats pasakytina ir apie pačią Olimpiadą, atsižvelgiant į tai, kad ją organizuojant kitą vasarą rinksis didelės minios.

„Olimpinio deglo nešimo estafetė, turėjusi prasidėti kovo 26 dieną, neįvyks“, – Tokijo olimpiados organizacinio komiteto pirmininkas Yoshiro Mori (Joširas Moris) paskelbė žurnalistams.

Pasak Y. Mori, Japoniją jau pasiekusi ugnis kol kas ir toliau liks Fukušimoje, tačiau kiek tai užtruks, neaišku.

Nestebint žiūrovams olimpinės gimnastikos čempionas Elefterijus Petrunijas (Eleftherios Petrounias) nešdamas deglą apibėgo ratą, o šuolių su kartimi olimpinė čempionė Katerina Stefanidi uždegė katilą marmuriniame stadione „Panathinaiko“, kur 1896 metais įvyko pirmosios šiuolaikinės Olimpinės žaidynės.

Paskui liepsna buvo perduota Tokijo olimpiados organizatorių atstovei Naoko Imoto – 1996-ųjų Atlanto žaidynėse dalyvavusiai plaukikei. Pranešama, kad ši užduotis UNICEF dirbančiai N. Imoto buvo patikėta paskutinę minutę, nes ji gyvena Graikijoje ir neturėjo keliauti ten iš Japonijos.

Graikijos prezidentė Ekaterini Sakelaropulu (Ekaterini Sakellaropoulou) savo ruožtu paskelbė, kad tokios senovės olimpinės vertybės kaip „santarvė, geranoriškumas, brolybė... yra ginklas, naudotinas“ kovojant su virusu.

Sunkūs sprendimai

Praėjusią savaitę olimpinės ugnies įžiebimo ceremonija senovės Olimpijoje taip pat vyko be žiūrovų. Graikija tuo pat metu paskelbė apie pirmąjį mirties nuo koronaviruso atvejį šalyje.

„Deja, COVID-19 protrūkis privertė mus priimti sunkius sprendimus ir pakeisti pradinius planus. Labai apgailestaujame, kad... negalėjote šiandien atvykti į Graikiją ir prisijungti prie mūsų“, – kreipdamasis į Tokijo žaidynių organizatorius, nedalyvavusius ketvirtadienį vykusioje ceremonijoje, pareiškė Graikijos olimpinio komiteto pirmininkas Spiras Kapralas (Spyros Kapralos).

Pareigūnai atšaukė olimpinės ugnies deglo nešimą Graikijos teritorijoje, kai įspėjimų nepaisančios minios susirinko pažiūrėti į olimpinę ugnį Spartoje įžiebusį Holivudo aktorių Gerardą Butlerį (Džerardą Batlerį).

COVID-19 susirgo jau daugiau nei 200 tūkst. žmonių visame pasaulyje, dar daugiau nei 8 000 tūkst. mirė pandemijai apėmus mažiausiai 150 šalių ir teritorijų. Graikijoje patvirtinti penki mirties nuo koronaviruso atvejai, o ketvirtadienį buvo pranešta apie šeštąją auką.

Dėl pandemijos dauguma svarbių sporto renginių visame pasaulyje buvo atidėti arba atšaukti. Be to, kyla vis daugiau abejonių dėl galimybės šiemet surengti Olimpiadą pagal dabartinį tvarkaraštį.

Vis tik Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) teigia esąs „visiškai pasiryžęs“ atidaryti žaidynes numatytu laiku – liepos 24 dieną.

Garsiausi atletai įspėja, kad pandemija jau sutrikdė jų treniruočių režimą ir kad jeigu vyks žaidynės, jų sveikatai kils pavojus.

Šuolių su kartimi čempionė K. Stefanidi yra viena iš žinomiausių sportininkų, išreiškusių susirūpinimą dėl TOK pasiryžimo neatidėti žaidynių.

„Ar TOK nori, kad mes ir toliau kiekvieną dieną rizikuotume savo sveikata, savo šeimų ir visuomenės sveikata?“ – šią savaitę parašė ji tviteryje.

„Statote mus į pavojų dabar, šiandien, o ne už keturių mėnesių“, – pridūrė sportininkė.

Dėl naujojo koronaviruso plitimo Tokijo olimpiados organizacinis komitetas nesiuntė į perdavimo ceremoniją delegacijos, kurioje turėjo būti komiteto pirmininkas Yoshiro Mori (Joširas Moris) ir olimpiados reikalų ministrė Seiko Hashimoto (Seiko Hašimoto). Japonijos delegacijai per ceremoniją atstovaus šalies ambasadorius Graikijoje.

Japonijos ministras pirmininkas Shinzo Abe (Šindzas Abė) antradienį pareiškė, kad Didžiojo septyneto (G-7) šalys palaikė jo idėją surengti „visavertę“ olimpiadą Tokijuje planuojamu metu.

Žurnalistams jis sakė per G-7 lyderių vaizdo konferenciją dėl koronaviruso pareiškęs, jog „darome viską, ką galime, kad pasirengtume visavertėms žaidynėms, ir tai taps įrodymu, kad žmonija gali įveikti naująjį koronavirusą“.

Tačiau Sh. Abe neatsakė, ar per konferenciją buvo aptariama galimybė olimpiadą atidėti. Šiuo metu žaidynės planuojamos šių metų liepą ir rugpjūtį.

Vėliau S. Hashimoto žurnalistams paaiškino, kad kalbėdamas apie „visavertę“ olimpiadą premjeras turėjo galvoje, kad ji bus surengta planuotu metu ir dalyvaujant žiūrovams.

Ministrų kabineto generalinis sekretorius Yoshihide Suga (Jošihidė Suga) savo ruožtu neatsakė į klausimus dėl olimpiados laiko, tik nurodė, kad tęsiasi vyriausybės darbas su Tarptautiniu olimpiniu komitetu ir Tokijo žaidynių organizaciniu komitetu.

Trečiadienį ryte oficialus patvirtintų užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius Japonijoje buvo beveik 1,6 tūkst., o mirties atvejų skaičius padidėjo iki 36.

Tai pirmadienį pranešė Graikijos nacionalinio olimpinio komiteto spaudos tarnyba.

Kovo 12 d. numatytoje ceremonijoje dalyvaus apie 100 žmonių. Į ją nebus įleisti ir žurnalistai.

„Olimpinės ugnies uždegimo ceremonija vyks be žiūrovų, joje dalyvaus tik 100 žmonių, akredituotų Tarptautinio olimpinio komiteto ir Tokijo olimpinių žaidynių organizacinio komiteto, - sakoma pranešime. – Mes raginame miestų, per kuriuos bus nešama olimpinė ugnis, merus laikytis Sveikatos apsaugos ministerijos ir Nacionalinės visuomenės sveikatos organizacijos nurodymų“.

Anksčiau buvo pranešta, kad renginys vyks pagal planą, bet bus imtasi atsargumo priemonių. Pavyzdžiui, bus atšaukti priėmimai ceremonijos svečiams, sumažintas akreditacijų skaičius, o ugnies uždegimo generalinė repeticija vyks be žiūrovų.

Tokijo vasaros olimpinės žaidynės turėtų vykti liepos 24-rugpjūčio 9 dienomis.

Naujojo koronaviruso Covid-19 sukelto susirgimo protrūkis buvo užfiksuotas praėjusių metų gruodžio pabaigoje Kinijos Uhano mieste, kuriame gyvena 12 milijonų žmonių. Pasaulio sveikatos organizacija pripažino jį tarptautinio masto nepaprastąja situacija. Be Kinijos, infekuotųjų rasta daugiau kaip šimte šalių.

Kinijos valdžia iki šiol patvirtino daugiau kaip 80,7 tūkstančio užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejų, daugiau kaip 3,1 tūkstančio infekuotųjų jau mirė.

Pasaulyje užsikrėtusiųjų skaičius viršijo 100 tūkstančių, daugiau kaip 3,8 tūkstančio žmonių mirė.