Kaip pasakoja NTB vadovė Audronė Būziuvienė, donorų artimųjų ir gydytojų dėka praėjusį mėnesį vilties gyventi ir pasveikti sulaukė net 24 recipientai: iš viso atliktos 2 širdies, 1 kasos-inksto komplekso, 4 kepenų, 13 inkstų ir 4 ragenų transplantacijos. Tuo tarpu skaičiuojama, kad 2022 metais vidutiniškai per mėnesį efektyviais tapdavo 4 donorai ir būdavo atliekama 16 transplantacijų.

Potencialus donoras – tai žmogus, kuriam pirmo smegenų mirties konsiliumo metu nustatyti klinikiniai smegenų mirties požymiai arba žmogus, kuriam nustatyta negrįžtamai nutrūkusi kraujotaka ir kvėpavimas. Ne visi potencialūs donorai tampa efektyviais, nes kai kuriais atvejais atlikus tyrimus paaiškėja, kad žmogaus organai yra netinkami transplantacijai arba potencialaus donoro artimieji nesutinka dovanoti organų donorystei. 2022 m. tokie atsisakymai sudarė 36,65 proc., o šių metų rugsėjį šis rodiklis siekia 31 proc.

Tyli užuojauta ir išskirtinė padėka mirusių donorų artimiesiems. 

„Tyli užuojauta ir išskirtinė padėka mirusių donorų artimiesiems. Ačiū už besąlyginį gerumą ir sprendimą dovanoti. Tik išskirtinės stiprybės ir taurumo žmonės netekties valandą geba pagalvoti apie sunkiai sergančiuosius ir apsispręsti jiems padėti“, – tikino NTB vadovė.

Komandinis darbas su donorystės paslaugų koordinavimo centrais duoda vaisių

Nuo liepos 1 d. Lietuvoje buvo įkurti 3 regioniniai donorystės paslaugų koordinavimo centrai: apjungti Vilniaus ir Panevėžio regionai (koordinuoja VUL Santaros klinikos), Kauno ir Šiaulių regionai (koordinuoja LSMU ligoninė Kauno klinikos), o Klaipėdos universiteto ligoninė koordinuoja Klaipėdos regioną. Pasak NTB vadovės prie gerėjančių donorystės ir transplantacijos rezultatų ženkliai prisideda komandinis darbas su minimais regioninių donorystės koordinavimo centrais.

Donorystės procesas – komandinis darbas. 

„Dėkoju regioninių donorystės koordinavimo centrų gydytojams koordinatoriams. Jie vis intensyviau konsultuoja ligoninių, kuriose galima donorystė, specialistus, aktyviai dalyvauja donorų išlaikyme. Donorystės procesas – komandinis darbas. Tik susitelkimas ir bendradarbiavimas neleidžia nutrūkti šiam procesui“, – pasakojo NTB vadovė.

NTB specialistai vertina, kad rugsėjį donorystės gerumo derlių augino multiorganinių donorų, iš kurių paimti du ar daugiau skirtingi organai, skaičius. Praėjusį mėnesį suskaičiuota net 3 tokie išskirtiniai atvejai. Jų pavyko pasiekti reanimacijos ir intensyvios terapijos gydytojų atsidavimo dėka.

Laukiančiųjų gretos išlieka stabilios

Šiuo metu Lietuvoje transplantacijos Lietuvoje laukia 308 žmonės: 84 – inksto, 27 širdies, 5 plaučių, 2 širdies-plaučių komplekso, 37 kepenų, 153 ragenų transplantacijos. Iš jų – 7 vaikai. Šių žmonių likimas priklauso nuo visuomenės pritarimo organų donorystei ir artimųjų apsisprendimo padovanoti savo artimojo organus po jo mirties.

Per šiuos metus Lietuvoje iš viso atlikta 140 organų ir audinių transplantacijų, kurios dovanojo viltį gyventi, pasveikti ir sugrįžti į visavertį gyvenimą sunkiai sirgusiems žmonėms.

Tokie centrai kuriami Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Vienas jų, jungiantis Vilniaus ir Panevėžio regionus, pradeda veikti Santaros klinikose. Pokalbis apie susijusius su tuo pokyčius – su Santaros klinikų Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centro vadovu prof. Tomu Jovaiša.

– Kaip keičiasi donorystės organizavimas nuo liepos 1 d. įsigaliojus naujam sveikatos apsaugos ministro įsakymui?

– Nuo liepos 1 d. Lietuvoje atsiranda trys donorystės paslaugų koordinavimo centrai: sujungiami Vilniaus ir Panevėžio regionai (koordinuoja Santaros klinikos), Kauno ir Šiaulių regionai (koordinuoja Kauno klinikos), o Klaipėdos universiteto ligoninė koordinuoja Klaipėdos regioną. Donorystės paslaugų koordinavimo centras yra papildoma struktūra šalia jau egzistuojančios Nacionalinio transplantacijos biuro sistemos. Organų donorystės ir transplantacijos procesas yra sudėtingas ir susideda iš kelių dalių. Iki šiol turėjome gerai veikiančią sistemą, kai donoras jau identifikuotas: įsijungia transplantacijų koordinatoriai, vyksta recipiento parinkimas, atliekami būtini tyrimai, organizuojamas visas transplantacijos logistikos procesas. Tačiau etapas iki efektyvaus donoro identifikavimo iš esmės buvo perduotas gydymo įstaigoms ar gydantiems medikams. Tai didelis iššūkis, nes mažesnėse ligoninėse gali būti per mažai gydytojų anesteziologų, kurių pagrindinis darbas – reanimacijose, priėmimo – skubios pagalbos skyriuose, operacinėse. Todėl tokioje ligoninėje atsiradus potencialiam donorui gali tiesiog pritrūkti laiko donoro identifikavimo procedūrai, kontaktui su artimaisiais. Akivaizdu, kad kiekvienoje regiono ligoninėje skirti po papildomą specialistą tokiai užduočiai yra neįmanoma. Tačiau atsiradus sistemai, apimančiai visą regioną, užduotis tampa įgyvendinama.

– Ką darys ir už ką bus atsakingi regioniniai donorystės paslaugų koordinavimo centrai?

– Santaros klinikų Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centre įkurtas naujas poskyris, suformuota komanda. Kiekvieną dieną dirba specialistas, kuris prireikus gali vykti į regiono ligoninę ir ten medikams padėti, juos konsultuoti, identifikuoti potencialius donorus. Ypač svarbu, kad Santaros klinikų specialistas turės užtektinai laiko pokalbiams su artimaisiais.

Būtina pokalbiui su artimaisiais skirti užtektinai laiko, kad jo pakaktų išgirsti artimuosius, suteikti jiems galimybę pamąstyti.

Regioninės donorystės koordinavimo komandos neperima jokių Nacionalinio transplantacijos biuro (NTB) funkcijų. Tai papildoma sistema, kuri užima tą vietą, kurioje iki šiol stigo pajėgumų. Įsivaizduokime donorystės laiko grandinę, kai atsiranda donoras: grandinės pabaigoje yra pacientas, kuriam transplantuojamas organas. Kaip atrodo laiko grandinė iki šio momento? Yra recipientas, kuriam dėl sveikatos būklės būtina organo transplantacija, jis įtraukiamas į laukiančiųjų sąrašą. Tai kuruoja pacientą gydantys medikai, NTB. Dabar pažvelkime į tą akimirką, kai atsiranda donorinis organas. Ši dalis buvo palikta kiekvienai gydymo įstaigai: gydančiam gydytojui identifikuoti galimą donorą, pakalbėti su giminėmis, gauti jų sutikimą, paruošti ir išlaikyti donoro organus gyvybingus ir tinkamus transplantacijai. Donorystės organai atsiranda iš pacientų, kurie yra kritiškai sunkios būklės. Tokių pacientų organų funkcijų išsaugojimas yra savas menas, tam tikra prasme – aukštasis pilotažas. Pavyzdžiui, nutrūkus smegenų veiklai, organizme viskas sugriūva: endokrininė funkcija, organų funkcijų kontrolė, kuri priklauso nuo centrinės nervų sistemos. Visa tai medicinos personalas turi suvaldyti vaistais, aparatais. Tad šioje grandies dalyje dirbo daug idėjinių gydytojų, entuziastų, kurie viską darė tikėdami, kad tai teisinga, prasminga ir tai reikia daryti.

Padės: T. Jovaišos teigimu, naujai įkurto centro specialistas prireikus vyks į regiono ligonines ir ten padės medikams, juos konsultuos, identifikuos potencialius donorus. Santaros klinikų nuotr.

– Kokie bus svarbiausi naujojo donorystės paslaugų koordinavimo centro darbai?

– Pagrindinės naujos Santaros klinikų komandos funkcijos – kasdienis kontaktas su visomis regiono ligoninėmis. Būtent – kasdienis, nes intensyviojoje terapijoje paciento būklė gali kisti labai sparčiai. Per savaitę pacientas gali ne tik patekti į intensyvios terapijos skyrių, bet ir numirti. Santaros klinikų koordinatoriams priskirtos kuruojamos ligoninės, į kurias jie vyks kartą ar du per mėnesį net nesant donorų. Labai svarbu užmegzti tiesioginį ryšį, žmogišką kontaktą, tiesioginį santykį su tų ligoninių personalu, kad komandos pažinotų vienos kitas. Išvykų metu vyks mokymai mažose grupėse, klinikinėje erdvėje, kur viskas yra daug apčiuopiamiau. Labai svarbu dar ir tai, kad, atsiradus potencialiam donorui regione, tos ligoninės medikas paskambins ir praneš Santaros klinikų komandai ir tai reikš, kad kolegos iš klinikų bus tie, kurie padės atlikti darbą, palengvins naštą, gal tam tikrais atvejais net perims darbą iš regiono kolegų, kad šie galėtų užsiimti kitais pacientais.

Kitas reikšmingas aspektas – komandos profesionalumas ir įgūdžiai. Jeigu už donorystę atsakingi asmenys išbarstyti po visas regiono ligonines, juos apmokyti įstatyminės bazės reikalavimų, bendravimo ir kitų dalykų yra labai sunku. Kitas reikalas, kai komanda suformuota vienoje įstaigoje, po vienu stogu.

Darbas donorystės srityje kelia didžiulių iššūkių ir medikams, kurie turi kalbėtis su potencialaus donoro artimaisiais, informuoti apie kritinę paciento būklę, teirautis dėl galimo sutikimo donorystei, todėl psichologinis komandos paruošimas – gyvybiškai svarbus. Būtina pokalbiui su artimaisiais skirti užtektinai laiko, kad tai nebūtų trumpas kelių minučių pokalbis, kad pakaktų laiko išgirsti artimuosius, suteikti jiems galimybę atsitraukti, pamąstyti, pasitarti platesniame šeimos rate, sugrįžti antro, trečio pokalbio. Siekiame sukurti laiką ir erdvę tokiai ilgesnei diskusijai.

Jeigu nėra artimųjų sutikimo, donorystė nevyksta, ir taškas.

– Visuomenėje yra daug nerimo dėl siūlomo kitokio donorystės modelio.

– Šiuo metu visuomenėje sklando daug nerimo ir melagienų apie neva prievartinę donorystę, tačiau Lietuvoje donorystės be artimųjų sutikimo nėra ir nebus, nesvarbu, kaip pats donorystės modelis būtų pavadintas. Visiems reikia aiškiai pasakyti, kad jeigu nėra artimųjų sutikimo, donorystė nevyksta, ir taškas. Visi suprantame, kad donorystė yra ypač jautri tema, todėl artimųjų nuomonė yra nepaprastai svarbi, gerbtina ir jos įsiklausoma. Žmogus sutikimą dėl donorystės galėjo pareikšti prieš daugelį metų ir nežinia, kas vėliau vyko jo gyvenime, kaip keitėsi pasaulėžiūra, prioritetai, nuomonė. Išreikšta valia yra labai geras ženklas, indikatorius to, ką žmogus iš esmės galvoja apie donorystę, bet nuomonė galėjo pasikeisti ir to nesužinosime nepasikalbėję su artimaisiais. Santaros klinikų regioninio donorystės paslaugų koordinavimo komandos viena iš svarbiausių užduočių – susitikti su artimaisiais, šnekėtis su jais, duoti šeimai pakankamai laiko sprendimui priimti. Tikrai nesiekiama daryti ko nors be sutikimo, atvirkščiai, investuojame į sutikimo procesą: valstybė – finansais, įstaigos – žmogiškaisiais ištekliais, komandos mokymu, paruošimu, kad tą sutikimą gerbtume ir tam skirtume visus reikiamus išteklius.

Donorystė yra neatsiejama intensyvios terapijos dalis kaip ir mirtis – čia miršta vienas iš keturių pacientų. Todėl naujoji komanda Santaros klinikose užpildo tam tikrą spragą, kuri egzistavo. Dabar intensyvi terapija tampa tokia, kokia ir turėtų būti su visais savo komponentais – įskaitant ir donorystę.

Transplantacijos operacijos: atliekama daug mažiau nei yra laukiančiųjų

Nacionalinio transplantacijos biuro iliustracija

Tuo metu, kai Kauno klinikos pranešė apie rekordinius širdies ir kepenų transplantacijų skaičiumi metus, Santaros klinikų pateikti skaičiai atrodė kukliau. Palyginkime: pernai Kaune atlikta 7 širdies ir 19 kepenų transplantacijos operacijų, Vilniuje – atitinkamai 2 ir 13.

Pasiteiravome, kaip susiklosčiusią situaciją vertina Santaros klinikų, kur tokios operacijos atliekamos sostinėje, atstovai. Pateikiame Santaros klinikų Komunikacijos tarnybos pateiktus atsakymus į „Kauno dienos“ klausimus.

– Širdies persodinimo operacijų Kauno klinikose daugiau nei Santaros klinikose atlikta pirmą kartą nuo 2016 m., kepenų – antri metai iš eilės. Kaip jūs tai vertinate?

– Transplantologija yra daugiadalykė disciplina ir jos šaknys arba pradžia yra Santaros klinikose.

Geriausias transplantacijų rezultatų vertinimas yra pacientų išgyvenamumas po atliktų transplantacijų. Išgyvenamumo rodikliai Santaros klinikose atitinka geriausių Europos transplantacijų centrų – tiek inkstų, širdies, kepenų, tiek ir kaulų čiulpų transplantacijų. Tai, kad vienais metais transplantacijų daugiau, kitais – mažiau, natūralus dalykas, nes laukiančių transplantacijos sąrašas yra jungtinis ir ne kiekvienas kviečiamas recipientas gali skubiai atvažiuoti – kartais suserga, atsisako ir tada vienoje ar kitoje gydymo įstaigoje būna didesnis transplantacijų skaičius.

– Ar Kaune šoktelėjęs tokių operacijų skaičius – atsitiktinumas, ar Kauno klinikose geriau veikia potencialių donorų paieškos, bendravimo su potencialių donorų artimaisiais tvarka?

Tai, kad vienais metais transplantacijų daugiau, kitais – mažiau, natūralus dalykas, nes laukiančių transplantacijos sąrašas yra jungtinis.

– Pirmiausia potencialių donorų skaičius priklauso nuo pacientų, kurie atvyksta į vieną ar kitą ligoninę dėl įvykusios katastrofos galvos smegenyse ar sustojus širdžiai, srauto. Todėl vienais metais donorų būna daugiau vienoje ar kitoje ligoninėje. Antra vertus, tai priklauso ir nuo ligoninės profilio ir pacientų, turinčių tam tikrą patologiją, srautų pasidalijimo tarp ligoninių, pvz., Vilniuje galvos trauma, apsinuodijimai yra gydomi beveik išskirtinai Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, o pacientų, patyrusių insultą, srautas Vilniuje iš esmės dalijasi per dvi ligonines – Santaros klinikose ir Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje.

Norime priminti, kad Santaros klinikos, skirtingai nei Kauno klinikos, buvo tapusios koordinuojančiu COVID-19 pandemijos centru. Galbūt ir tai yra vienas faktorių, kodėl kolegoms Kaune potencialių donorų atranka ir paruošimas buvo lengvesni.

– Kiek Santaros klinikose per metus nustatoma potencialių organų donorų? Kuri dalis jų tampa efektyviais donorais?

– Metai nelygūs metams, bet potencialių donorų skaičius – apie 20–30, iš jų vidutiniškai apie 40 proc. tampa efektyvūs.

– Ar Santaros klinikose ruošiamasi gerinti potencialių donorų paiešką, bendravimą su potencialių donorų artimaisiais?

– Laukiame naujojo Mirusio žmogaus audinių ir organų donorystės paslaugų, paėmimo ir paskirstymo koordinavimo tvarkos aprašo įteisinimo visoje Lietuvoje, kuriame bus numatytas naujas donorystės veiklos koordinavimo modelis ir bus apibrėžti regionų koordinavimo centrai, donorų koordinatorių komandos, jų funkcijos ir finansavimas. Kol kas daugelį metų ligoninė savo viduje, savo jėgomis rengia tobulinimo mokymus, vyksta išsamūs atvejų aptarimai, gydytojai aktyviai dalyvauja Lietuvos anesteziologų reanimatologų draugijos ir kitų šalių draugijų organizuojamose konferencijose donorystės klausimais.

– Pernai Santaros klinikose pirmą kartą Lietuvoje ir trijose Baltijos šalyse atlikta sėkminga kepenų transplantacija iš neplakančios širdies donoro. Kuo tokia operacija ypatinga?

– Yra du donorystės būdai. Tai Donorystė po mirties, apimanti donorystę po smegenų mirties ir neplakančios širdies donorystę, ir Gyvoji donorystė, kai inkstą ar dalį kepenų dovanoja sutuoktinis arba artimas giminaitis.

Donorystė sustojus širdžiai Lietuvoje labai retas reiškinys. Tokių donorų yra labai mažai dėl sudėtingo organų funkcijų išsaugojimo, nes, išnykus širdies veiklai, organai, kaip ir visas kūnas, pradeda mirti. Labai greitai organai tampa nebetinkami transplantacijai. Todėl pagrindinis iššūkis susijęs su laiku: po mirties organus eksplantuoti reikia labai greitai – skaičiuojamos minutės, kol dar neprasideda irimo procesas ir dovanotas organas gali išgelbėti gyvybę. Kitas variantas – skubus organų funkcijas išlaikančių aparatų taikymas naudojant normoterminę organų perfuziją, kai organams užtikrinama dirbtinė kraujotaka ir jie išlaikomi kūno temperatūros. Medikų teigimu, neplakančios širdies donorystės atveju vyksta olimpinis laiko skaičiavimas. Iššūkiu tampa ne tik laikas ir jo stoka, bet ir technologinis kompleksiškumas.

Nustojus plakti donoro širdžiai, dažniausiai donorystė apsiriboja audinių (pavyzdžiui, ragenų) ir galbūt inkstų, kurie yra atsparesni kraujotakos sustojimui, persodinimu.

Vėliausiu neplakančios širdies donorystės atveju Santaros klinikose dirbo labai skirtingi specialistai – reanimacijos, radiologų, ekstrakorporinės membraninės oksigenacijos sistemos (EKMO) komandos, anesteziologai, dvi chirurgų komandos, laboratorinės medicinos specialistai. Prieš pradedant transplantaciją, kad organai išliktų gyvybingi, jie buvo prijungti prie regioninės perfuzijos – kai kraujotaka sukuriama tik konkrečiuose organuose, o ne visame kūne. Iki pačios transplantacijos ruošiant donorą ir atliekant eksplantaciją dirbo apie 20 specialistų. Nuo donoro širdies sustojimo iki pirmosios chirurgų komandos, kurie išėmė organus, darbo pradžios praėjo mažiau nei dvi valandos. Per tą laiką dar buvo aktyviai bendradarbiaujama su Nacionaliniu transplantacijos biuru, kuris ieškojo tinkamo recipiento, buvo atliekami visi būtini kraujo, suderinamumo tyrimai.

Kai palyginimai – neobjektyvūs

Nacionalinio transplantacijos biuro (NTB) duomenimis, 2022 m. registruota 117 potencialių donorų, iš jų efektyviais tapo 46 donorai, o 31 donoras paaukojo daugiau nei vieną organą.

Per praėjusius metus atliktos 193 organų ir ragenų transplantacijos, iš jų 32 – kepenų. Tai – rekordinis kepenų transplantacijų skaičius Lietuvoje. 13 iš jų atlikta Santaros klinikose. Čia taip pat pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse atlikta sėkminga kepenų transplantacija iš neplakančios širdies donoro.

Praėjusiais metais iš viso buvo atliktos 84 inkstų transplantacijos, iš kurių penkios – gyvo donoro inkstų transplantacijos.

Taip pat atliktos devynios širdies (dvi iš jų – Santaros klinikose), viena plaučio (transplantuotas tik vienas iš dviejų donoro plaučių), viena kasos ir inksto komplekso ir 66 ragenų transplantacijos.

Per 2022-uosius į Lietuvą iš užsienio buvo atgabenti du inkstai ir trys kepenys. Lietuvoje neradus tinkamų recipientų donorinių plaučių transplantacijai, šešis kartus jie buvo pasiūlyti kitų šalių recipientams.

Pernai ir užpernai pritarimą organų donorystei išreiškė panašus skaičius žmonių – po beveik 5 tūkst.

Gruodžio 31 d. duomenimis, transplantacijos Lietuvoje laukia 317 žmonių: 69 – inksto, 1 kasos ir inksto komplekso, 32 širdies, 8 plaučių, 4 širdies ir plaučių komplekso, 44 kepenų, 159 ragenų transplantacijos. Iš jų – 4 vaikai. Šių žmonių sveikata priklauso tik nuo kitų žmonių gerumo ir pasiryžimo padovanoti savo organus po mirties.

Pernai Kauno klinikose registruoti 43 potencialūs organų donorai, Santaros klinikose – 31. NTB atstovės komunikacijai Ievos Abromavičienės teigimu, lyginti Kauno klinikose ir Santaros klinikose užregistruojamą potencialių organų donorų skaičių neobjektyvu. Mat Kauno klinikos yra vienintelė ligoninė, registruojanti tokius donorus Kaune, o Vilniuje tokius ligoninės yra dvi: Santaros klinikos ir Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė (RVUL). Šiose dviejose ligoninėse pasiskirsto Vilniuje registruojamų potencialių donorų skaičius. Todėl reikėtų vertinti bendrą pernai Kaune ir Vilniuje registruotų potencialių organų donorų skaičių, ir Kaune jis mažesnis nei Vilniuje: Kaune (Kauno klinikose) – 43, Vilniuje (Santaros klinikose – 31, o RVUL – 23) – 54.

NTB pabrėžia, kad potencialūs organų donorai registruojami ne tik Vilniuje ir Kaune – visose šalies ligoninėse, turinčiose reanimacijos skyrius. Praėjusiais metais jie registruoti Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje, Klaipėdoje, Marijampolėje.

Pasak jos, tai lėmė tiek pacientų artimųjų sprendimai, tiek profesionalus transplantacijos komandų darbas, tiek tobulėjančios technologijos, leidžiančios išsaugoti donorinių organų kokybę.

„Modernios technologijos, kvalifikuotų transplantologų bei donorų koordinatorių indėlis padeda užtikrinti tinkamiausią donorų paruošimą, donorinių organų parinkimą ir persodinimą“, – apie kepenų transplantacijas sakė Chirurgijos klinikos Kasos, kepenų ir tulžies latakų chirurgijos skyriaus vadovas Tomas Vanagas.

„Praėjusiais metais per vieną savaitę atliktos net trys kepenų transplantacijos, dvi iš jų per vieną parą. Tai – rimtas iššūkis visiems transplantacijas organizuojantiems ir atliekantiems specialistams“, – sakė jis.

Pasak mediko, pasiruošimas šioms operacijoms ir ilga jų trukmė kartais trunka apie parą laiko, todėl reikalauja jose dalyvaujančiųjų „ištvermės ir pasiaukojimo“.

Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos Širdies chirurgijos skyriaus vadovas Povilas Jakuška teigė, jog pernai buvo pagerintas 2014-ųjų metų širdies transplantacijų rekordas, kai persodintos penkios širdys.

„Kai pacientui vystosi širdies nepakankamumas, nereaguojantis į medikamentinį gydymą, implantuojamas kairįjį skilvelį pavaduojantis prietaisas tam, kad pacientas sulauktų širdies transplantacijos, – sakė prof. P. Jakuška. – Iššūkis didėja, nes pacientui širdies transplantacija tampa jau pakartotine organo operacija“.

Gastroenterologijos klinikos Gastroenterologijos skyriaus vadovė Irena Valantienė sakė, jog prieš du dešimtmečius, kai buvo atliekamos pirmosios kepenų transplantacijos Kauno klinikoje, jų per metus įvykdavo po vieną ar dvi.

Pasak jos, kepenų transplantacijos laukiantys pacientai skirstomi į dvi grupes: skubios transplantacijos laukiantieji, kuriems organo transplantaciją reikia atlikti kelių parų ar savaičių laikotarpyje bei sergantieji pažengusia įvairios kilmės kepenų ciroze su galutiniu kepenų funkcijos nepakankamumu. Pastarieji pacientai sudaro didžiausią donorinio organo laukiančiųjų dalį.

„Sunkiausių pacientų gydymas iki organų transplantacijos dažnai užtrunka mėnesiais, o kartais ir metais.  Pacientams taikome naujausius gydymo metodus kaip „tiltinę“ terapiją tam, kad jie sulauktų organo transplantacijos“, – pasakojo Gastroenterologijos skyriaus vadovė.

Kauno klinikose transplantacijos atliekamos jau daugiau nei 20 metų ir išlieka viena iš prioritetinių ligoninės veiklos bei plėtros sričių.

Nacionalinis transplantacijos biuras šią savaitę skelbė, jog praėję metai kepenų transplantacijų skaičiumi buvo rekordiniai visoje Lietuvoje. Be Kauno klinikų, dar 13 tokių operacijų atlikta Santaros klinikose.

Šiuo metu Lietuvoje transplantacijos laukia per 300 žmonių.

„Kauno klinikų medikai pabrėžia, kad dvi kepenų transplantacijos per vieną parą – nemenkas iššūkis visai transplantacijas organizuojančiai ir atliekančiai komandai“, – rašoma ketvirtadienį išplatintame klinikų pranešime.

Pasak medikų, vienos transplantacijos metu dirba daugiau kaip dvidešimt specialistų, tuo tarpu atliekant dvi kepenų transplantacijas, reikia net kelių komandų, užtikrinančių tiek sklandų donorinių kepenų paėmimą, tiek jų persodinimą.

Be to, pasak pranešimo, vienam iš pacientų, kuriems transplantuotos kepenys, skubi operacija buvo būtina gelbstint jo gyvybę.

Kauno klinikose transplantacijos atliekamos jau daugiau nei 20 metų ir išlieka viena iš prioritetinių ligoninės veiklos bei plėtros sričių.

Pernai čia atlikta 16, o per vienuolika šių metų mėnesių – 19 kepenų transplantacijų.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) BNS informavo, kad nuo 2020-ųjų rudens besitęsiantis projektas buvo įstrigęs dėl buvusių rangovų sprendimo vienašališkai nutraukti sutartį, o pakoregavus techninį projektą ir išaugus statybų kainoms, jo biudžetas sieks 6,46 mln. eurų.

2020-ųjų rugsėjį SAM pasirašė 1,738 mln. eurų sutartį su „Veikmės statyba“, pagal kurią užbaigti darbus ant klinikų D korpuso stogo buvo numatyta vėliausiai iki 2022-ųjų kovo pradžios.

Tačiau, kaip nurodo SAM, įmonė sutartį šį vasarį vienašališkai nutraukė „dėl užsitęsusio techninio projekto klaidų koregavimo ir sustabdytų darbų“.

„Iki sutarties nutraukimo rangovas atliko darbų už 144 582 eurus: pasirengta statybai, organizuoti statybos darbai, rengtas darbo projektas, atlikta dalis sklypo plano bei lauko inžinerinių tinklų darbų“, – informavo SAM.

Ministerija nurodė, kad pakoregavus techninį projektą, taip pat įvertinus tai, jog vien per pastarąjį pusmetį statybos kainos išaugo dešimtadaliu, perskaičiuotas ir projekto biudžetas.

„Siekiant išvengti galimų finansavimo trūkumų, sąmata buvo atnaujinta, bendra nauja skaičiuojamoji rangos darbų kaina sudaro 6,46 mln. eurų. Rangos darbus numatoma atnaujinti 2023 metais ir užbaigti 2024 metais“, – informavo ministerija.

Dalis lėšų skirta jau anksčiau, kitų metų biudžete SAM projektui suplanavo 1,6 mln. eurų.

Aikštelė klinikoms svarbi dėl čia vykdomų organų transplantacijų: šiuo metu donorų organus gabenantys sraigtasparniai leidžiasi Santariškių transporto žiede, už kelių šimtų metrų nuo klinikų miestelio. Nors transplantacijoms gyvybiškai svarbus laikas, organus dar tenka gabenti iki klinikų automobiliu.

Sraigtasparnių nusileidimo aikštelė planuojama ir Kauno klinikose – jose tai pat atliekamos organų persodinimo operacijos.

„Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos taip pat planuoja virš techninio aukšto įrengti sraigtasparnių pakilimo ir nusileidimo aikštelę, nuo kurios liftu ar laiptine bus patekimas į požeminį tunelį, sujungtą su esama įstaigos požemine tuneline sistema“, – nurodė SAM.

Projekte numatyta, kad aikštelė būtų tinkama iki 4,3 tonos „Airbus AS 365“ tipo ar analogiškiems sraigtasparniams. Šiuo metu projektas dar nepradėtas, vyksta jo parengiamieji darbai. Juos užbaigus ir įvykdžius pirkimus, aikštelė turėtų būti įrengta per dvejus su puse metų.

Anot NTB, su organų donoryste sutiko mirusiojo artimieji.

Atlikus visus reikalingus tyrimus medikai nustatė, kad šis donoras gali padėti penkiems žmonėms.

Organų transplantacijai tiko mirusiojo inkstai, ragenos ir kepenys.

Kaip praneša NTB, inkstų ir kepenų transplantacijos atliktos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose, o ragenos saugomos Audinių banke.

Lietuvoje veikia informuoto sutikimo donorystės modelis, kai žmonės, norintys po mirties paaukoti savo organus sergantiems žmonėms, turi užpildyti prašymą ir įsigyti Donoro kortelę. Tačiau po potencialaus donoro mirties vis tiek prašoma artimųjų sutikimo dovanoti mirusiojo organus.

Šiuo metu Lietuvoje transplantacijos laukia 325 žmonės: 77 laukia inksto, vienas kasos-inksto komplekso, 38 širdies, devyni plaučių, keturi širdies-plaučių komplekso, 51 kepenų, 145 ragenų transplantacijos. Iš jų – keturi vaikai.

Į kaimyninės Latvijos sostinę pasiimti organų Nacionalinio transplantacijos biuro prašymu sraigtasparniu „Mi-8“ vyko Lietuvos medikų komanda, informavo Lietuvos kariuomenė.

Anot biuro, Latvijos donorystės procesą organizuojanti atsakinga institucija informavo, kad jų šalyje yra donoras, kurio artimieji sutinka dovanoti organus transplantacijai, tačiau Latvijoje nėra recipientų, kuriems tiktų šio donoro kepenys.

Šis organų donoras išgelbės penkias gyvybes. Donoro inkstai liko Latvijoje ir transplantuoti dviem jų laukusiems ligoniams. Širdis, kepenys ir plaučiai buvo išskraidinti į kitas Europos šalis.

Plaučiai išgelbės recipientą Šveicarijoje, širdis – pacientą Italijoje, o kepenys tiko recipientui iš Lietuvos. Jos transplantuotos Kauno klinikose.

Pasak biuro, tai trečias kartas, kai iš Latvijos šiais metais atgabenami donoro organai. Sausio mėnesį greitosios pagalbos automobiliu į Santaros klinikas buvo atvežti mirusio mažamečio inkstai, o vasario mėnesį Karinių oro pajėgų sraigtasparnis atgabeno donoro kepenis.

Užsienio šalims donoriniai organai pasiūlomi tik tuomet, kai savo šalyje gydomiems recipientams dėl medicininių parametrų jie yra netinkami.

Atlikę reikalingus tyrimus medikai nustatė, kad šis donoras gali padėti šešiems žmonėms.

Organų transplantacijai tiko mirusiojo širdis, abu inkstai, ragenos ir kepenys.

Tai jau 25 efektyvus organų donoras šiais metais.

Kaip praneša NTB, širdies bei inkstų transplantacijos atliktos LSMUL Kauno klinikose, donoro ragenos perduotos Audinių bankui.

Kepenų persodinimas buvo atliktas Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose nepilnamečiui asmeniui.

Šiuo metu Lietuvoje transplantacijos laukia 318 žmonių: 78 laukia inksto, vienas kasos-inksto komplekso, 34 širdies, šeši plaučių, keturi širdies-plaučių komplekso, 42 kepenų, 153 ragenų transplantacijos. Iš jų – trys vaikai.

Nacionalinis transplantacijos biuras (NTB) prie Sveikatos apsaugos ministerijos praneša, kad Vilniaus universiteto ligoninėje (VUL) Santaros klinikose buvo užregistruotas efektyvus donoras. Mirusiojo artimieji priėmė kilnų sprendimą ir nusprendė padovanoti organus sunkiai sergantiems recipientams. Dviem žmonėms šis poelgis pagerins gyvenimo kokybę, o vienam – išgelbės gyvybę.

Atlikus visus reikalingus tyrimus medikai nustatė, kad gali būti transplantuojamas vienas inkstas, ragenos ir kepenys. Inkstas ir ragenos bus transplantuojamos VUL Santaros klinikose. Kepenys bus transplantuojamos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose ir išgelbės recipiento gyvybę, teigiama NTB pranešime.

Dėl tokio svarbaus organo trečiadienio vidurdienį Vilniaus Santariškių žiede buvo stabdomas eismas, nes jame leidosi Valstybės sienos apsaugos tarnybos sraigtasparnis, kuris nuskraidino donoro kepenis ir gydytojų komandą į Kauną. Nors šiandien švenčiama Lietuvos pasieniečių diena, Valstybės sienos apsaugos tarnyba nė akimirkos nesudvejojo, kai išgirdo prašymą padėti išgelbėti žmogaus gyvybę.

Šiemet tai jau ketvirtas kartas, kai organų pergabenimui yra pasitelkiami Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba Karinių oro pajėgų sraigtasparniai. Sausio mėnesį širdis iš Šiaulių buvo gabenama į Kauną, vasario mėnesį kepenys buvo parskraidintos iš Rygos į Kauną, o balandį iš Vilniaus į Kauną buvo skraidinama donoro širdis.

Donoro kepenys yra gabenamos specialioje talpoje, kurioje jos būna visą laiką iki kol pasiekia operacinę. Labai svarbu, kad kepenys, kuo greičiau pasiektų recipientą, nes nuo to priklauso transplantacijos sėkmė.

NTB duomenimis, šiuo metu Lietuvoje transplantacijos laukia 318 žmonių: 78 laukia inksto, vienas kasos-inksto komplekso, 34 širdies, šeši plaučių, keturi širdies-plaučių komplekso, 42 kepenų, 153 ragenų transplantacijos. Iš jų – trys vaikai.