„Tai yra ta pati divizija. Galima judėti sunkinimo kryptimi ir galima lygiagrečiai judėti ir įgalintojų – oro gynybos – stiprinimo kryptimi. Aš sakau, kad jei dabar buvo suplanuotas sunkinimas, o po to įgalinimas, tai aš siūlau sinchronizuoti šiuos procesus“, – prieš Vyriausybės posėdį žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.

„Eiti etapiškai sunkinant, pavyzdžiui, pradedant nuo tankų kuopos ir lygiagrečiai stiprinant įgalintojus, stiprinant oro gynybą, įsigyjant papildomas vidutines ir artimojo nuotolio oro gynybos sistemas“, – dėstė ministras.

L. Kasčiūno teigimu, tokiu būdu ginkluotės įsigijimai vyktų „tuose pačiuose biudžeto rėmuose“, kurie numatyti prašant politikų susitarti dėl didesnio gynybos finansavimo.

Anot ministro, jei būtų pritarta jo pasiūlymams, oro gynybos sistemų įsigijimas, kuris šiuo metu suplanuotas 2034 metais, būtų paankstintas ir prasidėtų šiemet.

„O tankai irgi judėtų savo kryptimi, bet etapiškai. Viena kuopa, vėliau antra kuopa, tada trečia kuopa“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Politiko teigimu, tai yra bendras krašto apsaugos sistemos pasiūlymas, tačiau pirmiausia reikia sutarti dėl papildomo finansavimo gynybai.

Gal sutarsime dėl tokio finansavimo, kad viską būtų galima daryti iš karto.

„Gal sutarsime dėl tokio finansavimo, kad viską būtų galima daryti iš karto“, – sakė ministras.

Vystydama vidutinio nuotolio oro gynybą, Lietuva perka norvegiškas sistemas NASAMS. Trumpojo nuotolio raketų šalis turi įsigijusi iš kelių gamintojų.

Detalius pasiūlymus ir finansavimo poreikį L. Kasčiūnas pateiks per trečiadienį Vyriausybėje vyksiantį trečią parlamentinių partijų, verslo asociacijų, profesinių sąjungų ir nevyriausybinių organizacijų atstovų pasitarimą dėl tvarių papildomų asignavimų krašto apsaugai šaltinių.

Papildomo finansavimo reikia siekiant Lietuvoje sukurti kariuomenės diviziją, priimti Vokietijos brigadą ir įvesti visuotinį šaukimą iki 2030 metų

Krašto apsaugos ministerija skaičiuoja, kad tam papildomai reikėtų papildomai kurį laiką skirti 0,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) kasmet.

Vėliau papildomų asignavimų poreikis mažėtų, tad politikai siekia sutarti dėl tvarių šaltinių maždaug 3 proc. BVP finansavimo, lyginant su apie 2,52 proc. BVP siekiančiu įprastu finansavimu.

Dalis ekspertų ir politikų abejoja, ar steigiamai divizijai išties reikia įsigyti vokiškų tankų „Leopard 2“, nors tokį sprendimą sausio pabaigoje priėmė Valstybės gynimo taryba.

L. Kasčiūno teigimu, peržiūrėti anksčiau pateiktus gynybos prioritetus reikėjo įvertinant karo pamokas Ukrainoje ir Lietuvos poreikius.

„Pristačiau prioritetus. Atsiranda naujų akcentų, tas bus plačiau pristatyta trečiadienį, nes tikrai gerbiu opoziciją, kuri grįžta, noriu, kad ir ji išgirstų. Bet tuose pasiūlymuose yra daugiau akcentų į oro gynybos stiprinimą Lietuvoje“, – pirmadienį po valdančiosios koalicijos tarybos posėdžio žurnalistams sakė jis.

Ministras tvirtino negalįs atskleisti daugiau detalių, tik minėjo, kad kalbama apie vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas.

„Tai, ką pristatysiu, yra tam tikras balansas tarp divizijos sunkinimo ir divizijos įgalintojų, kas yra oro gynybos sistemos. Kalbame apie vidutinio nuotolio oro gynybos plėtotę“, – tvirtino L. Kasčiūnas.

Partijų, verslo, profesinių sąjungų ir nevyriausybinių organizacijų atstovų pasitarimas dėl krašto apsaugos finansavimo vyks trečiadienį Vyriausybėje.

Premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, dėl naujų prioritetų papildomo finansavimo poreikis nesikeičia.

„Krašto apsaugos ministras pristatė savo požiūrį dėl finansavimo prioritetų. Dėl to, sakyčiau, finansavimo poreikis nelabai smarkiai keičiasi“, – sakė ji.

Anksčiau skelbta, kad vertinant Lietuvos krašto apsaugos sistemos poreikius, artimiausius šešerius metus gynybai reikėtų papildomai skirti apie 0,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o vėlesniais metais – 0,4 proc. BVP.

„Mes, kaip ir praėjusį kartą kalbėjome, kad yra gerų priežasčių, dėl ko krašto apsaugos finansavimas turėtų didėti nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto. Tuos prioritetus peržiūrėjus nelabai kas keičiasi tuo požiūriu. Tiesiog kitokie ministro prioritetai pagal tai, kaip jam atrodo, į ką investuoti būtų išmintingiausia artimiausiu laikotarpiu“, – sakė I. Šimonytė.

Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė tvirtino, kad naujasis planas „skamba logiškai“.

„Ir, man atrodo, kad dabar bus daugiau aiškumo“, – teigė ji.

Laisvės partijos pirmininkė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė taip pat teigiamai atsiliepė apie gynybos prioritetų pokyčius.

„Tai, kas mums šiandien preliminariai buvo pristatyta, mes, viena vertus, matome, kad mūsų pozicija, jog reikia įtraukti daugiau šiuolaikinių technologijų į mūsų gynybą, buvo išgirsta, ką matome ir iš karo pamokų Ukrainoje. Gal daugiau ir apie dronus kalbama“, – sakė politikė.

„Ta kryptis yra gera, jaučiamės, kad esame gal kiek prisidėję Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje su gynybos pramone. Trečiadienį tai bus detaliau pristatyta visiems“, – pridūrė ji.

Lietuva turi įsigijusi vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų NASAMS. Tai – plačiausiai NATO šalyse naudojama vidutinio nuotolio oro gynybos sistema.

Praėjusių metų pabaigoje Krašto apsaugos ministerija pasirašė naują NASAMS įsigijimo sutartį su šią sistemą gaminančia Norvegijos įmone „Kongsberg Defence and Aerospace“.

Naujai perkamos sistemos vertė siekia apie 200 mln. eurų.

Šiuo metu finansavimas gynybai Lietuvoje siekia 2,75 proc. BVP, tačiau šiemet baigs galioti prievolė bankams mokėti solidarumo įnašą, o įprastas biudžetinis gynybos finansavimas sudaro 2,52 proc. BVP. Dėl to ieškoma papildomų lėšų šaltinių krašto apsaugai.

Taip jis kalbėjo penktadienį po susitikimo su oficialaus vizito į Lietuvą atvykusiu Graikijos gynybos ministru Nikolaosu Dendiasu.

„Kadangi Vilniaus viršūnių susitikime buvo priimtas sprendimas dėl oro gynybos rotacinio modelio, praktinis įgyvendinimas iki Vašingtono viršūnių susitikimo – svarbus signalas, rodantis Aljanso pasiryžimą stiprinti gynybą ir atgrasymą“, – spaudos konferencijoje sakė A. Anušauskas.

Praėjusią savaitę A. Anušauskas paskelbė, kad Lietuvoje šiemet pradės veikti pernai Vilniuje sutarta rotacinė oro gynyba, bus dislokuotos ir oro erdvės gynybos baterijos „Patriot“.

Galimybę regione dislokuoti oro gynybos pajėgumus Lietuva yra aptarusi su Vokietija, Švedija, Nyderlandais, Italija, taip pat ir su Graikija, tačiau iki šiol teigė konkrečių sutarimų nepasiekusi.

Pasak A. Anušausko, Rusija ir toliau stiprina savo pajėgumus Vakarų kryptimi ir kels ilgalaikę grėsmę NATO.

„Todėl itin svarbu, kad šiuo metu vykstanti NATO kolektyvinės gynybos adaptacija būtų įgyvendinama kuo greičiau“, – tvirtino jis.

Ministras dėkojo Graikijai už pagalbą prieš kelerius metus Minsko režimo sukeltos migrantų krizės metu. A. Anušauskas teigė su N. Dendiasu aptaręs ir saugumo situaciją Europos pietuose.

„Vertiname galimybes dalyvauti tarptautinėse operacijose Viduržemio jūros regione, be abejo, Raudonojoje jūroje“, – kalbėjo ministras.

Tuo metu N. Dendiasas po susitikimo tvirtino, kad nors Lietuvą ir Graikiją geografiškai skiria nemažas atstumas, abi valstybės yra netoli konfliktų zonų.

Jis teigė, kad A. Anušauskui pristatė saugumo situaciją Europos pietuose.

„Mūsų bendradarbiavimas turi labai simbolinę reikšmę“, – kalbėjo Graikijos gynybos ministras.

A. Anušauskas taip pat padėkojo Graikijai dėl prisijungimo prie Lietuvos ir Islandijos vadovaujamos išminavimo koalicijos.

„Privalome ir toliau siųsti aiškią žinutę dėl tvirto įsipareigojimo toliau remti Ukrainą“, – sakė ministras.

Vėliau penktadienį Graikijos ministras lankysis Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose, kur susitiks su Lietuvos karinių oro pajėgų, NATO oro policijos misiją vykdančiais Belgijos ir Prancūzijos karinių oro pajėgų kariais.

NATO šalys pernai birželį sutarė dėl rotacinio oro gynybos modelio, taip atsakydamos į Baltijos valstybių raginimus sustiprinti šiuo metu vykdomą oro policijos misiją.

Trūkstant oro gynybos ginkluotės, Lietuva, Latvija ir Estija pasiūlė oro gynybos pajėgumus dislokuoti rotaciniu principu. Tai reiškia, kad vis kita Vakarų partnerė galėtų karinę techniką pakaitomis siųsti vis į kitą Baltijos šalį.

NATO viršūnių susitikimas Jungtinių Valstijų sostinėje Vašingtone vyks šių metų liepos 9–11 dienomis.

„Turime kuo greičiau pradėti įgyvendinti rotacinės pro gynybos sistemą ir manau, kad jau turėtume pasiekti tam tikrą persilaužimą jau iki šių metų vasaros, nes deklaracijos tik tada veikia kaip atgrasymas, jei jos praktiškai įgyvendinamos“, – antradienį sakė G. Nausėda.

Taip jis kalbėjo Lenkijoje, kur kartu su šios šalies vadovu Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda) stebėjo Lenkijos nacionalines pratybas „Dragon 2024“.

G. Nausėda taip pat teigė, kad NATO Vilniaus viršūnių deklaracijoje priimta daug įsipareigojimų, tačiau ne visi jie pradėti įgyvendinti.

„Tam kad atgrasymo efektas būtų patikimas, turime dar daug ką padaryti“, – kalbėjo prezidentas.

„Ypatingai Ukrainos karo pavyzdys parodo, kokia yra oro gynybos svarba. Dominavimas oro erdvėje ar gebėjimas atsispirti atakomis iš oro tampa pagrindiniu karo sėkmės veiksniu“, – pridūrė G. Nausėda.

NATO šalys pernai birželį sutarė dėl rotacinio oro gynybos modelio, taip atsakydamos į Baltijos valstybių raginimus sustiprinti šiuo metu vykdomą oro policijos misiją.

Trūkstant oro gynybos ginkluotės, Lietuva, Latvija ir Estija pasiūlė oro gynybos pajėgumus dislokuoti rotaciniu principu. Tai reiškia, kad vis kita Vakarų partnerė galėtų karinę techniką pakaitomis siųsti vis į kitą Baltijos šalį.

Galimybę regione dislokuoti oro gynybos pajėgumus Lietuva yra aptarusi su Vokietija, Švedija, Nyderlandai, Italija, Graikija, tačiau konkrečių sutarimų kol kas nepasiekė.

Sausį G. Nausėda sakė, kad tokios diskusijos su Vokietija ir Nyderlandais artimiausiu metu „gali duoti vaisių“.

Tai pranešė „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo suvestine, paskelbta „Facebook“ paskyroje.

„Okupantai rusai naktį atakavo Ukrainą 35 „Shahed-136/131“ tipo smogiamaisiais dronais. Oro gynybos pajėgos ir priemonės sunaikino penkiolika priešo bepiločių orlaivių", – sakoma pranešime.

„Ukrinform“ primena, kad praėjusią parą fronte įvyko 70 kovinių susirėmimų. Gynybos pajėgų aviacija smogė 20 priešo personalo susitelkimo rajonų.

Kaip buvo pranešta, sausio 29-osios naktį Ukrainos dangaus gynėjai sunaikino visus aštuonis rusų paleistus smogiamuosius dronus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Rusija gruodžio 29 dieną ir naktį iš sausio 1 į 2-ąją per atakas paleido beveik 300 raketų ir daugiau kaip 200 sprogstamųjų dronų „Shahed“. Per sviedinių bangas žuvo apie 50 žmonių.

Praėjus metams po Ukrainos energetikos infrastruktūros bombardavimo, šią žiemą Maskva, pasak Kyjivo, kol kas smogė civilinei infrastruktūrai ir gyvenamiesiems rajonams. Rusija teigia, kad jos taikinys yra tik kariniai objektai.

Tokių atakų tikslas – „išbandyti per pastaruosius 18 mėnesių Ukrainos sukurtos oro gynybos sistemos ribas“,  socialiniame tinkle „X“ rašė Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) tyrėjas Mickas Ryanas.

Kyjivo oro gynybos ginkluotė buvo papildyta gynybos sistemomis, įskaitant JAV gamybos „Patriot“ ir Prancūzijos bei Italijos SAMP/T MAMBA.

Šalia techninių gynybos pajėgumų, Rusija „tikrins Ukrainos „atsargų gylį“ ir tikėsis, kad Ukrainai pritrūks raketų gaudyklių anksčiau, nei Rusijai baigsis raketos ir dronai“, – pridūrė Australijos atsargos generolas M. Ryanas.

Sudėtingesni sviedinių srautai

Tokie sekinimo mūšiai rodo, kad Rusija didina ginklų gamybą, o Vakarų šalys vis dar nesugeba tiekti Ukrainai reikalingų oro gynybos raketų kiekių.

Raketų gaudyklių gamyba yra kur kas sudėtingesnė ir brangesnė nei paprasti bepiločiai orlaiviai iš standartinių detalių, kuriuos dažnai naudoja Rusija.

„Pastarieji smūgiai tikriausiai visų pirma buvo nukreipti į Ukrainos gynybos pramonę“, – trečiadienį „X“ rašė Didžiosios Britanijos gynybos ministerija. Kyjivas, atsižvelgdamas į tiekimo iš užsienio sunkumus, stengiasi skatinti gamybą savo šalyje.

Rusai „dabar bando pulti karinį pramoninį kompleksą, įmones, ne energetikos objektus, o tuos, kurie susiję su ginklų gamyba“, – sakė Ukrainos nacionalinio strateginių tyrimų instituto karo analitikas Mykola Bielieskovas.

„Mes pradėjome gaminti daugiau ginklų nei anksčiau“, – pritarė Ukrainos mokslinių tyrimų centro „Defence Express“ direktorius Serhijus Zgurecas, ypač pabrėždamas šaudmenis, bepiločius orlaivius, šarvuočius ir navigacines sistemas.

„Rusai atakuoja ir siekdami prasiskverbti pro Ukrainos oro gynybą, ir norėdami ją nualinti, naudodami dronus, kuriuos labai lengva pagaminti, ir senas raketas“, — sakė prancūzų tarptautinių rizikų konsultantas Stephane‘as Audrand‘as.

Tikslas – kad „geriausioms jų raketoms būtų kuo mažiau sunkumų“ pasiekti taikinius, pridūrė S. Audrand‘as, pažymėdamas, kad „sviedinių eiliškumas ir derinimas yra sudėtingesnis nei praėjusią žiemą“.

Pastarieji smūgiai tikriausiai visų pirma buvo nukreipti į Ukrainos gynybos pramonę.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas „Telegram“ rašė, kad rusai iš pradžių paleido dronus, paskui 10 hipergarsinių raketų „Kinžal“, kurias Kremlius vadina „neįveikiamomis“, taip pat modernių ir senesnių modelių sparnuotųjų bei balistinių raketų.

Smogta buvo visai Ukrainos teritorijai, ne tik iš esmės statiškoje fronto linijoje su Rusijos pajėgomis.

Dvasios žlugdymas

Tokie smūgiai – tai ženklas, kad Rusijos atakomis taip pat siekiama pakirsti Ukrainos civilių gyventojų dvasinę būseną. Toks ir buvo vienas iš prezidento Vladimiro Putino tikslų nuo 2022 metų vasario, kai prasidėjo invazija.

„Rusijos „pergalės“ sausumoje yra vietinio pobūdžio ir pasiekiamos nepaprastai didele žmonių gyvybių kaina. Todėl V. Putinas vėl bando šį alternatyvų svertą spaudimui daryti“, – sakė Prancūzijos tarptautinių santykių instituto (IFRI) atstovė Tatiana Kastoueva-Jean.

„Jo žinia yra tokia: „Aš nepasiduosiu, aš galiu viską, o jūs kentėsite be atokvėpio ir žūsite, jei nepriimsite mano sąlygų“, – pridūrė ji.

V. Putino žinutė taip pat skirta Vakarams, siekiant parodyti, kad „parama Ukrainai tik pratęsia gyventojų kančias ir paverčia Ukrainą finansine juodąja skyle, kurioje brangiai kainuojanti infrastruktūra gali būti vėl ir vėl sugriaunama“, – sakė V. Kastoueva-Jean.

Ukrainos smūgis Rusijos Belgorodo miestui, per kurį gruodžio 30 dieną žuvo 25 žmonės, taip pat suteikia naujausiems bombardavimams atsakomąjį pobūdį, sakė Rusijos politinės analizės centro „R. Politik“ įkūrėja Tatjana Stanovaja. V. Putinas sako, kad „Ukraina negali pulti mūsų be pasekmių“, – teigė ji.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba antradienį paragino Vakarų šalis „atsakyti ryžtingai“ ir „paspartinti papildomų oro gynybos sistemų, kovinių dronų... (ir) ilgojo nuotolio raketų tiekimą“.

Lenkija taip pat paragino savo sąjungininkes suteikti Ukrainai ilgojo nuotolio raketų, kad ji galėtų atsakyti Rusijai „V. Putinui suprantama kalba“.

Kyjivas vis dar laukia kelių Vakarų šalių pažadėtų naikintuvų F-16, kurie galėtų saugoti oro erdvę naudodami raketas „oras-oras“.

Praėjusių metų pabaigoje ir šių pradžioje Maskvos pajėgos prieš Ukrainą surengė keletą didelių raketų ir dronų atakų.

Per gruodžio 29 dieną Kyjive įvykdytą daugiausiai aukų pareikalavusį išpuolį žuvo mažiausiai 32 žmonės.

„NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas kitą trečiadienį sušauks NATO ir Ukrainos tarybos posėdį“, – sakė NATO atstovas spaudai Dylanas White'as (Dilanas Vaitas).

„Susitikimas bus surengtas ambasadorių lygmeniu; jis sušauktas Ukrainos prašymu po pastarojo meto Rusijos raketų ir dronų atakų prieš Ukrainos civilius gyventojus, miestus ir miestelius“, – pridūrė jis.

Pasak D. White'o, NATO sąjungininkai jau pristatė Ukrainai daugybę oro gynybos sistemų ir yra įsipareigoję toliau stiprinti jos gynybą.

Visgi Kyjivo teigimu, naujausi išpuoliai rodo, jog Vakarų sąjungininkės turi paspartinti oro gynybos įrangos, kovinių dronų ir ilgojo nuotolio raketų tiekimą.

Šis raginimas nuskambėjo tuo metu, kai dėl JAV Kongreso susiskaldymo baigiasi NATO lyderės Jungtinių Valstijų parama nuo Kremliaus invazijos besiginančiai šaliai.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) paramą Ukrainai yra paskelbęs vienu iš savo prioritetų, o amerikiečių tiekiami ginklai ir finansinė parama yra labai svarbūs padedant ukrainiečiams kovoti su puolančiomis Rusijos pajėgomis.

Tačiau griežtosios linijos respublikonai siekia sustabdyti šias pastangas ir atsisako patvirtinti naujas biudžeto išlaidas, jei demokratai prieš tai nesutiks imtis naujų griežtų kovos su nelegalia migracija per JAV pietinę sieną priemonių.

Praėjusių metų pabaigoje Rusija surengė didžiausias nuo pirmųjų invazijos dienų raketų ir bepiločių orlaivių atakas, o antradienį vėl bombardavo sostinę ir antrą pagal dydį Charkivo miestą, žuvo penki žmonės, dešimtys buvo sužeisti.

„Dabartinė padėtis yra tokia, kad mobiliosios oro gynybos grupės turi nešiojamųjų oro gynybos sistemų amunicijos atremti dar kelias galingas atakas“, – per susitikimą su kariais prie Kyjivo naujienų agentūrai AFP sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų jungtinių pajėgų vadas Serhijus Najevas.

„Tačiau vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu mums reikia Vakarų šalių pagalbos, kad galėtume papildyti raketų atsargas“, – pridūrė generolas leitenantas, atsakingas už mobiliuosius oro gynybos padalinius Kyjive ir Ukrainos šiauriniame regione. Šie padaliniai apginkluoti nešiojamaisiais ginklais, o ne galingesnėmis sistemomis, tokiomis kaip „Patriot“. „Prioritetas yra daugiau amunicijos“, – sakė S. Najevas, nes rusai siekia „išeikvoti mūsų oro gynybos sistemą“.

„Žinoma, norėtume daugiau raketų sistemoms „Patriot“ ir pačių sistemų“, – sakė jis, turėdamas omenyje galingesnes JAV tiekiamas „žemė-oras“ raketų sistemas, pasak Ukrainos, antradienį numušusias 10 Rusijos paleistų balistinių raketų „Kinžal“.

Jokia kita oro gynybos sistema pasaulyje nėra pajėgi parodyti tokių rezultatų, ypač kovojant su Rusija.

Kyjivo teigimu, naujausios atakos rodo, kad Vakarų sąjungininkės turi paspartinti oro gynybos įrangos, kovinių bepiločių orlaivių ir ilgojo nuotolio raketų pristatymą.

Kyjivą saugančio oro gynybos dalinio kariai pademonstravo mobiliąją ginkluotę, kurią panaudojo per pastaruosius smūgius numušant Rusijos raketas ir dronus. S. Najevas įteikė kariams medalius ir gyrė jų taiklumą. Jis sakė AFP, kad antradienį „mūsų veiksmingumas siekė maždaug 90 proc.“. „Jokia kita oro gynybos sistema pasaulyje nėra pajėgi parodyti tokių rezultatų, ypač kovojant su Rusija“, – pridūrė jis.

Paklaustas, ar Kyjivo gyventojai gali jaustis saugūs, S. Najevas atsakė: „Mūsų užduotis yra gerinti oro gynybos sistemos efektyvumą, mes prie to dirbame 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę“. „Kiekvienas Ukrainos pilietis turėtų žinoti, kad karinė vadovybė daro viską, ką gali, kad garantuotų jų ramybę“, – pabrėžė jis.

Vienas kareivis, valdantis priešlėktuvinį ginklą „Stinger“, papasakojo, kaip antradienį jis ir jo komanda numušė dvi sparnuotąsias raketas, panaudoję JAV tiekiamą nešiojamąją sistemą ir priešlėktuvinį pabūklą ZU-23. Pasak jo, neseniai rusai panaudojo naują taktiką, kad suklaidintų gynybą. Jie paleido apgaulingas raketas, skleidžiančias infraraudonuosius spindulius. To niekada anksčiau nebuvo ir tai yra problema stingeriams, sakė jis. „Maždaug prieš mėnesį pirmą kartą apie tai išgirdome, o dabar ir pamatėme“, – sakė karys ir pridūrė, kad šiuo atveju naujoji rusų taktika nepasiteisino.

„Kitais metais bus ryškesnis vaizdas“, – trečiadienį BNS parlamente sakė L. Kasčiūnas.

NATO šalys šiemet birželį sutarė dėl rotacinio oro gynybos modelio, taip atsakydamos į Baltijos valstybių raginimus sustiprinti šiuo metu vykdomą oro policijos misiją.

Turėdamos omenyje oro gynybos ginkluotės trūkumą, Lietuva, Latvija ir Estija pasiūlė oro gynybos pajėgumus dislokuoti rotaciniu principu. Tai reiškia, kad vis kita Vakarų partnerė galėtų karinę techniką pakaitomis siųsti vis į kitą Baltijos šalį.

Pasak L. Kasčiūno, pokalbiai su tokius pajėgumus turinčiomis valstybėmis vyksta „visais lygmenimis“.

„Tai ir Vokietija, Švedija, Nyderlandai, Italija, Graikija. Tos šalys labiausiai tą pajėgumą išvysčiusios“, – teigė jis.

Anot Seimo NSGK pirmininko, Lietuva daro sprendimus ir nacionaliniu mastu – perka NASAMS sistemas.

„Kabinamės už kiekvienos galimybės“, – tvirtino L. Kasčiūnas.

Krašto apsaugos ministerija gruodžio viduryje pranešė su Norvegijos gamintoja pasirašiusi 200 mln. eurų sutartį dėl naujos vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos NASAMS įsigijimo.

Kaip nurodo Prezidentūra, G. Nausėda susitikime pabrėžė Lietuvos įsipareigojimą parengti reikiamą infrastruktūrą Vokietijos brigados priėmimui Lietuvoje. Pasak šalies vadovo, Lietuvoje pasirengimo darbai vyksta sparčiai ir sklandžiai, yra visuotinis sutarimas investuoti į infrastruktūrą ir ją parengti kuo greičiau.

„Džiugina produktyvus ir efektyvus bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Vokietijos rengiantis nuolatiniam brigados dislokavimui. Esame dėkingi Vokietijai už lyderystę ir ilgalaikį įsipareigojimą kolektyviniam saugumui“, – pranešime cituojamas G. Nausėda.

Lietuvos vadovas su gynybos ministru taip pat aptarė NATO viršūnių susitikime Vilniuje patvirtintų gynybos planų ir rotacinio oro gynybos modelio įgyvendinimo svarbą.

Anot G. Nausėdos, įgyvendinant Vilniaus sprendimus būtina pažanga dar iki kitąmet vyksiančio NATO viršūnių susitikimo Vašingtone, ypač įgyvendinant sprendimus dėl oro gynybos stiprinimo Baltijos regione ir visame NATO rytiniame flange.

Prezidentas susitikime taip pat kalbėjo apie būtinybę tęsti nuolatinę karinę paramą Ukrainai, nes greitesnė ir efektyvesnė parama garantuoja greitesnę karo baigtį ir Ukrainos pergalę.

Vėliau B. Pistorius susitiko ir su užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu. Pastarasis susitikime pabrėžė, kad Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje – prioritetinė Lietuvos Vyriausybės užduotis, todėl bus siekiama sudaryti geriausias sąlygas Vokietijos kariams ir jų šeimoms.

„Vokietijos sprendimas dislokuoti brigadą Lietuvoje yra strateginis NATO atgrasymo užkertant puolimo galimybę elementas. Ir tai vienintelis atgrasymas, kokį supranta Rusijos režimas“, – sakė G. Landsbergis.

„Lietuva ir Vokietija dabar daug panašiau vertina grėsmę“, – pridūrė jis.

Ministras vylėsi, kad brigados atsiradimas „taps katalizatoriumi“, kuris suartins visuomenes, daugiau vokiečių atras Lietuvą, gilės šalių bendradarbiavimas.

G. Landsbergis ir B. Pistorius taip pat aptarė paramą Ukrainai.

Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministrai pirmadienį Vilniuje pasirašė planą dėl Bundesvero brigados dislokavimo.

Planuojama, kad Vokietijos brigados kariai į Lietuvą atvyks palaipsniui – jau nuo 2024 metų. Dislokavimas turėtų būti baigtas 2027 metais. Veiksmų planą parengė jungtinė Vokietijos ir Lietuvos gynybos ministerijų darbo grupė.

Vokietijos brigados branduolį turėtų sudaryti penki batalionai, įskaitant tankų ir artilerijos batalionus.

Vokietija iš viso brigadoje Lietuvoje ketina dislokuoti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių, su jais dėl ilgo rotacijos laikotarpio turėtų atvykti ir šeimos. Vokiečių kariai tarnaus Rūdninkuose ir Rukloje, dalis jų gyvens Vilniuje bei Kaune, papildomai bus kuriami logistiniai taškai ir kitose Lietuvos vietose.

Apie brigados dislokavimą Lietuvoje imta kalbėti po Rusijos invazijos į Ukrainą, Vokietija konkretų įsipareigojimą dėl to paskelbė šių metų birželį.

Lietuvoje šiuo metu yra dislokuotas brigados priešakinis vadovavimo elementas.

Vokietija nuo 2017 metų taip pat vadovauja Lietuvoje dislokuotam NATO tarptautiniam sąjungininkų batalionui.