Portugalai ir rumunai Baltijos valstybių oro erdvę saugos su aštuoniais naikintuvais F-16, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).

Jie oro policijos misiją perėmė iš lenkų ir prancūzų.

Misiją baigiantys Lenkijos kariai oro erdvės apsaugą vykdė su keturiais naikintuvais F-16. Misijoje dalyvavo apie 150 lenkų karių.

Misiją sustiprinę Prancūzijos karinių oro pajėgų kariai Baltijos šalių oro erdvę pirmą kartą saugojo su keturiais naikintuvais „Rafale“, o personalo skaičius siekė apie 100 žmonių.

Oro policijos kontingentų pasikeitimo ceremonijoje dalyvavusi krašto apsaugos viceministrė Greta Monika Tučkutė teigė, kad dėl karo Ukrainoje Lietuva siekia sustiprinti oro gynybą regione.

„Prastėjant saugumo situacijai, sąjungininkų įsipareigojimas mūsų kolektyvinei gynybai yra itin svarbus. Turime judėti į priekį stiprindami NATO priešakinę gynybą, įskaitant oro erdvę. Rengiantis NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, vienas iš mūsų prioritetų – sustiprinti NATO integruotą oro ir priešraketinę gynybą sukuriant rotacinį oro gynybos modelį ir dislokuojant Baltijos šalyse papildomas oro pajėgas, naikintuvus bei antžeminės oro ir priešraketinės gynybos sistemas“, – sakė ji.

NATO oro policijos misija Baltijos šalyse vykdoma nuo 2004 metų, kai Lietuva tapo pilnateise aljanso nare.

Reaguojant į Rusijos karinę agresiją, nuo 2014 metų oro policijos pajėgumai sustiprinti papildomais kontingentais Lietuvoje, o taip pat – Estijoje ir Lenkijoje.

Generolas leitenantas sakė su Micaeliu Bydenu (Mikaeliu Bydenu) kalbėjęs apie tai, „ką galėtumėme mes matyti pas save ir kaip švedai galėtų mums padėti, kokiose misijose pas mus, Lietuvoje, arba mūsų regione galėtų dalyvauti“.

„Aišku, kalbėjome ir apie oro policijos misijas, orlaivių skyrimą į oro policijos misiją Šiauliuose“, – LRT televizijai trečiadienį sakė V. Rupšys.

NATO oro policijos misija Baltijos šalyse vykdoma nuo 2004 metų, kai savo naikintuvų neturinčios Lietuva, Latvija ir Estija tapo Aljanso narėmis.

Švedija ir Suomija, reaguodamas į prieš beveik metus prasidėjusią Rusijos invaziją Ukrainoje, pateikė prašymą įstoti į NATO, tačiau Turkija ir Vengrija iki šiol neratifikavo jų narystės.

V. Rupšys su M. Bydenu susitiko Briuselyje, kur dalyvavo NATO šalių kariuomenių vadų posėdyje.

Lietuvos kariuomenės vadas teigia kitame dvišaliame susitikime su Prancūzijos kolega aptaręs galimybes į Lietuvą atsiųsti karius apmokyti vietos pajėgas naudotis savaeigėmis haubicomis „Caesar“. Lietuva 2022-ųjų pabaigoje susitarė su Prancūzija dėl 18 šių artilerijos sistemų įsigijimo.

V. Rupšys taip pat sakė, kad Prancūzija dalyvaus vienose iš šių metų vasarą organizuojamų karinių pratybų Lietuvoje.

Penktadienį Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose vyks NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse vykdančių karinių vienetų pasikeitimo ceremonija, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).

Atvykstantys Vengrijos karinių oro pajėgų kariai perims vadovavimą misijai iš Ispanijos, iki šiol Lietuvoje misiją stiprinusios Čekijos karinės oro pajėgos lieka tęsti ją dar dviem mėnesiams.

Būsimoji NATO oro policijos misija – jau 60-oji. Jai vadovausiantys Vengrijos karinių oro pajėgų kariai atvyksta su keturiais naikintuvais „JAS 39 GRIPEN“. Vengrai oro policijos misijoje Baltijos valstybėse dalyvaus trečią kartą, Baltijos šalių oro erdvę jie saugojo ir 2015 bei 2019 metais.

Misiją baigiantys Ispanijos kariai oro erdvės apsaugą vykdė su aštuoniais naikintuvais F-18. Misijoje dalyvavo apie 200 karių, tarp kurių – lakūnai, technikai, medicinos personalas, palaikymo grupės, komunikacijos ir kitų sričių specialistai.

Misiją sustiprinę ir dar du mėnesius stiprinsiantys Čekijos karinių oro pajėgų kariai oro erdvę saugo su penkiais naikintuvais „JAS 39 Gripen“. Iš viso misiją sustiprina apie 130 čekų karių.

NATO oro policijos misijos sustiprinimą iš Estijos karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Amaryje su „Eurofighter“ naikintuvais vykdys Vokietijos karinės oro pajėgos. Tuo metu Italijos karinės oro pajėgos savo „Eurofighter“ naikintuvais stiprins misiją iš Lenkijos karinių oro pajėgų bazės Malborke.

Rusijai tęsiant karą Ukrainoje, NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai pastaruoju metu ne tik kyla atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles tarptautinėje erdvėje virš Baltijos jūros pažeidusius Rusijos karinius orlaivius, bet ir patruliuoja palei Baltijos šalių oro erdvės sieną su Rusija ir Baltarusija.

Pranešime nurodoma, kad šiuo metu Aljansas turi 130 karinių orlaivių nuolatinėje parengtyje, o vienu metu ore būna pakelta apie 30 sąjungininkų karinių orlaivių.

Lietuva ir Vengrija dvišalį bendradarbiavimą gynybos srityje vykdo nuo 1997 metų.

Jie pakeis keturis mėnesius Baltijos oro erdvę saugojusius Ispanijos karius. Danai ir portugalai patruliuos iš viso su aštuoniais F-16 naikintuvais.

Krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška sako, kad nenutrūkstanti oro policijos misija „siunčia stiprią žinutę apie NATO solidarumą“ ir svariai prisideda prie atgrasymo bei taikos palaikymo mūsų regione.

„Esame labai dėkingi Ispanijos kariams už nuostabų darbą ir sėkmingai įvykdytą misiją, o atvykusiems Danijos ir Portugalijos kariams linkime sėkmės ir tikimės, kad jie Lietuvoje jausis kaip namuose. Tegul Baltijos dangus būna giedras ir saugus“, – per karinių kontingentų pasikeitimo ceremoniją kalbėjo V. Semeška.

Danijos karinių oro pajėgų kariai NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse dalyvauja aštuntą kartą. Dabartinę pamainą sudaro iki 100 karių: lakūnai, technikai, medicinos personalas, palaikymo grupės, komunikacijos ir kitų sričių specialistai.

Portugalija, sustiprinanti NATO oro policijos misiją su dar 100 karių, regiono oro erdvę saugo penktą kartą.

Misiją baigę Ispanijos kariai NATO rytinės oro erdvės apsaugą Baltijos šalyse vykdė su aštuoniais „Eurofighter Typhoon“ naikintuvais, o jų misiją iš Estijos bazės Amaryje sustiprino Italija su penktos kartos moderniausiais naikintuvais F35. Italijos kariai Amaryje misiją stiprins ir toliau – artėjančius keturis mėnesius jie patruliuos su „Eurofighter Typhoon“ naikintuvais.

NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantiems naikintuvams tenka kilti atpažinti ir lydėti Rusijos orlaivius. Misija iš Lietuvos ir Estijos vykdoma nuo 2004 kovo mėnesio.

Kovo 29 dieną NATO naikintuvai dukart lydėjo rusų karo orlaivius – vieną kartą atpažino ir palydėjo jūrų patrulių lėktuvą IL-38 ir du naikintuvus SU-27, antrą kartą – du naikintuvus SU-27.

Kovo 30 dieną oro policijos naikintuvai atpažino šarvuotą atakos lėktuvą IL-20, skridusį tarptautine oro erdve į Karaliaučiaus sritį.

Kovo 31 dieną palydėti rusų orlaiviai IL-20, SU-27 ir keleivinis lėktuvas TU-134.

Balandžio 2 dieną NATO naikintuvai atpažino du orlaivius IL-20, vieną IL-76 ir vieną AN-26.

Rusijos lėktuvai dažniausiai skrido be skrydžio plano, be radiolokacinių atsakiklių, radijo ryšio su Regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė.

NATO oro policijos misija vykdoma iš Lietuvos ir Estijos.

NATO oro policijos misijai iš Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Šiauliuose sustiprinti Danija buvo atsiuntusi keturis naikintuvus F-16.

Pagal pranešimą, išlydėjimo ceremonijoje Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vadas pulkininkas Dainius Guzas padėkojo Danijos kariams už atliktas operacijas, sėkmingą misiją, tuo prisidedant prie Baltijos šalių oro erdvės saugumo užtikrinimo. 

Danijos kontingentui tai buvo jau septintas kartas, kai jie dalyvavo šioje NATO misijoje. Pirmą kartą Danija šią misiją vykdė 2004 metais.

NATO oro policijos misiją Aviacijos bazėje su keturiais naikintuvais F-16 toliau tęs belgų karių kontingentas. Belgijos kariai jau devintą kartą dalyvauja NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse. Belgijos kontingentas buvo ir pirmasis, pradėjęs vykdyti oro policijos misiją Baltijos šalių oro erdvėje, Lietuvai, Latvijai ir Estijai 2004 m. kovo 29 d. tapus visateisėmis Aljanso narėmis.

Kaip pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministerija, Vengrijos diplomatijos vadovas apie šiuos įsipareigojimus informavo Aviacijos bazėje Šiauliuose lankydamas Vengrijos karius.

„Esame dėkingi Vengrijai už jos solidarumą ir paramą užtikrinant Baltijos valstybių ir regiono saugumą“, – pranešime cituojamas užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. 

NATO oro policijos misijos Baltijos šalyse kontingentai yra rotuojami maždaug kas keturis mėnesius. Ji vykdoma iš Lietuvos ir Estijos.

Esame dėkingi Vengrijai už jos solidarumą ir paramą užtikrinant Baltijos valstybių ir regiono saugumą.

Vengrija jau antrąjį kartą vadovauja NATO oro policijos misijai iš Šiaulių su keturiais naikintuvais JAS „Gripen" ir beveik šimtu savo karinių oro pajėgų karių.

Lietuvos ir Vengrijos diplomatijos vadovai taip pat aptarė regioninio saugumo klausimus, Europos Sąjungos darbotvarkę, padėtį Ukrainoje, santykius su Rusija, dvišalius santykius ir kitas temas.

L. Linkevičius pabrėžė būtinybę išlaikyti ES dėmesį ir euroatlantinę vienybę dėl sankcijų Rusijos atžvilgiu bei paramos Ukrainai.

Lietuva ir Vengrija gynybos srityje bendradarbiauja nuo 1997 metų, Vengrijos kariai nuolat dalyvauja karinėse pratybose Lietuvoje, prisideda rengiant mokymus Lietuvos karinių oro pajėgų kariams.

Vengrija taip pat buvo pirmoji NATO valstybė po JAV, atsiuntusi rotacines pajėgas į Lietuvą po Krymo aneksijos ir Rusijos įsitraukimo į konfliktą Rytų Ukrainoje 2014 metais.

Įtampai Ukrainoje neslopstant tokio žingsnio iš Vakarų sąjungininkų tikisi ir užsienio politikos ekspertai.

Oro policijos misijai tapus oro gynybos misija, Lietuvos dangų saugantys lėktuvai galės ne tik lydėti, bet ir numušti priešiškus orlaivius.

NATO priėmus sprendimą perpus sumažinti oro policijos misiją, Baltijos šalių valstybių saugumas nesumažės, sako krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Jo teigimu, sprendimas mažinti oro policijos misiją buvo priimtas siekiant racionaliai panaudoti lėšas ir pajėgumus.

„Aš manau, kad (saugumas) nesumažės. Su tais pajėgumais, kurie bus skiriami, jis bus užtikrinamas“, - BNS antradienį sakė J.Olekas.

Pasak ministro, šiuo metu Lietuva steigia NATO pajėgų integravimo vienetą, nuo pernai metų šalyje dislokuoja sąjungininkų pajėgų kuopas, o 2016 metais ketina dislokuoti Jungtinių Valstijų sunkiąją techniką.

„Visam tam reikalingas paskaičiavimas“, - teigė J.Olekas

Krašto apsaugos ministerija (KAM) BNS nurodė, kad visiems į Baltijos šalis atvykstantiems sąjungininkių kontingentams šios šalys suteikia plačią priimančiosios šalies paramą, užtikrina logistinę paramą ir bendrai tam skiria iki 15 mln. eurų per metus.

Krašto apsaugos ministras atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu virš Baltijos šalių neįvyko oro erdvės pažeidimai, „bet buvo daug palydų“. NATO antrus metus stebi Rusijos karo orlaivių suaktyvėjimą tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros. Tuo metu Estijos pareigūnai dar birželio mėnesį teigė, jog į jų oro erdvę mažiau nei minutei buvo įsibrovęs rusų karinis transporto orlaivis „An-26“.

NATO perpus mažina oro policijos misiją Baltijos šalyse - vietoje 16 naikintuvų, kurie patruliavo pastaruoju metu, nuo rugsėjo budės aštuoni, o Lietuvoje vietoje dviejų kontingentų liks vienas, antradienį patvirtino NATO karinis atstovas spaudai pulkininkas leitenantas Jay Janzenas (Džėjus Džanzenas) iš Aukščiausiosios sąjungininkų pajėgų Europoje vadavietės (SHAPE).

Nuo 2004 metų, kai Baltijos šalys įstojo į NATO, oro policijos misiją paprastai vykdydavo keturi naikintuvai, kurie buvo dislokuojami Lietuvoje. Po to, kai Rusija aneksavo Ukrainos Krymo regioną, NATO sąjungininkai atsiuntė papildomus naikintuvus į Lietuvą, Estiją ir Lenkiją.

Lietuvos krašto apsaugos ministerija antradienį BNS savo ruožtu nurodė, kad klausimas dėl pastiprinimo siuntimo į Šiaulius „šiuo metu yra derinamas su NATO pareigūnais ir sąjungininkais“.

Karinių oro pajėgų aviacijos bazėje lankėsi Italijos karinių oro pajėgų vadas ir Italijos operacinių pajėgų štabo viršininkas. Svečiai ne tik bendravo su kariais ir vietiniais, bet ir gyrė Lietuvos karinių oro pajėgų pasirengimą priimti sąjungininkus.

Oro policijos misiją Baltijos šalių oro erdvėje atliekantys italai savo šalies karinių oro pajėgų vadui gen. ltn. Pasquale`iui Preziosa`ai pademonstravo, kaip yra pasirengę reaguoti į tikrus ar tariamus oro erdvės pažeidimus. Gavę pranešimą, kad prie šalies sienų artėja pažeidėjas, misiją atliekantys naikintuvai turi pakilti ne vėliau nei per 15 minučių.

„Atvykęs pamačiau, kad Lietuvos karinės oro pajėgos yra pasirengusios vykdyti misiją priimančios šalies pareigas ir kariai iš Italijos puikiai bendradarbiauja su lietuviais – jie tapo miesto visuomenės nariais“, – misijos sėkme džiaugėsi P. Preziosa.

Tai antroji italų misija Baltijos šalių oro erdvėje. Kartu su norvegais patruliuojantys italai ne tik saugo Baltijos šalių oro erdvę, bet ir dalyvauja kultūriniame miesto gyvenime, remia sutrikusio vystymosi kūdikių namus. Italijos karinės oro pajėgos pirmos per 11 misijos vykdymo metų pasiliko antrai rotacijai, pasikeitė tik junginio vadas.

„Džiaugiuosi, kad man pavyko gana greitai ir sėkmingai įsitraukti į junginio veiklą. Tarnaudami čia gauname daug patirties ir kaip prieš tai tarnavę junginiai, stengiamės visas užduotis žemėje ir ore atlikti tiksliai ir be priekaištų“, – teigė Italijos karinių oro pajėgų junginio vadas plk. Vito Cracas.

NATO oro policijos misija Šiauliuose vykdoma nuo 2004 -ųjų. Joje dalyvavo 16 šalių partnerių. Reaguojant į Rusijos veiksmus Ukrainoje, nuo pernai sąjungininkų naikintuvai taip pat dislokuoti Lenkijoje ir Estijoje.