Jų taikiniais galėjo tapti bažnyčios ir sinagogos.

Dvi merginos ir vaikinas, kuriems yra 15–16 metų, „tvirtai įtariami planavę islamistiniais motyvais paremtą teroro išpuolį“, sakoma prokurorų pareiškime.

Visi trys yra iš Diuseldorfo regiono, pridūrė prokurorai.

Atskirai Štutgarto prokurorai pranešė, kad dar vienas 16-metis sulaikytas „įtariant, kad jis rengėsi sunkiam nusikaltimui, keliančiam pavojų valstybei“.

Kiek vėliau penktadienį Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės vidaus reikalų ministras Herbertas Reulas sakė, kad jaunuoliai savo planus aptardavo telefonu.

Policijos konfiskuotuose mobiliuosiuose telefonuose buvo užfiksuoti pokalbiai, kuriuose kaip galimos išpuolių vietos įvardijami Vakarų Vokietijos Dortmundo, Diuseldorfo ir Kelno miestai. Pasak H. Reulo, jie ketino taikytis į bažnyčias ir sinagogas.

H. Reulas teigė buvęs šokiruotas sužinojęs apie jauną įtariamųjų amžių pridūrė, kad tai yra „didžiulis iššūkis visai visuomenei“.

Laikraštis „Bild“ pranešė, kad jaunuoliai, kaip įtariama, planavo surengti išpuolius panaudojant Molotovo kokteilius ir peilius džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) vardu.

Pranešime teigiama, kad įtariamieji taip pat svarstė, ar įsigyti šaunamųjų ginklų.

Nuo spalio, kai prasidėjo Izraelio ir palestiniečių grupuotės „Hamas“ karas, Vokietijoje paskelbta aukšto lygio parengtis dėl islamistų išpuolių grėsmės, o šalies vidaus žvalgybos vadovas perspėjo, kad tokių išpuolių rizika yra „reali ir didesnė nei buvo ilgą laiką“.

Sausį policija sulaikė tris asmenis dėl įtariamo planuoto išpuolio, kuris turėjo būti nukreiptas prieš Kelno katedrą Naujųjų metų išvakarėse.

Pastaraisiais metais islamistų ekstremistai Vokietijoje įvykdė keletą smurtinių išpuolių, iš kurių vienas kruviniausių surengtas 2016 metų gruodį, kai sunkvežimis Berlyno kalėdinėje mugėje pražudė 12 žmonių.

Kovą Vokietijoje buvo sulaikyti du su IS siejami afganistaniečiai, įtariami planavę išpuolį aplink Švedijos parlamentą, keršydami už Korano deginimą.

Spalį Vokietijos prokurorai taip pat apkaltino du brolius sirus planavus IS įkvėptą išpuolį prieš bažnyčią Švedijoje.

Remiantis federalinės vidaus žvalgybos agentūros BfV ataskaita, islamistų ekstremistams priskiriamų asmenų skaičius Vokietijoje sumažėjo: 2021 metais jis siekė 28 290, o 2022-aisiais – 27 480.

Tačiau vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser (Nensi Fėzer) sakė, kad islamiškasis ekstremizmas tebėra pavojingas.

Paauglių tėvai dabar turėtų suklusti, nes siūloma, kad „tėvadieniai“ priklausytų auginantiems vaikus ne iki dvylikos metų, bet iki šešiolikos. Toks siūlymas skamba „laisvietės“, Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkės M. Danielės lūpose, o šalia jo iškyla argumentai apie tai, jog paaugliai svaiginasi, vartoja psichotropines medžiagas.

„Kanapes vartoja apie 20 proc. moksleivių“, – teigė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento skyriaus vedėja Aušra Želvienė. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Dėl to paaugliams tėvai privalo skirti daugiau dėmesio. 

„Nemanau, kad pusvalandžiu anksčiau pasibaigusi darbo diena ar vienas laisvas penktadienis per tris mėnesius sukurtų finansinę naštą“, – aiškino M. Danielė. 

Vizija tokia, kad papildoma laisva diena paauglius bent kažkiek išblaivins.  

„Visa tai, man atrodo, kaip pleistro klijavimas ant atviro lūžio žaizdos“, – sakė „Verslios mamos“ vadovė Skaidrė Vainikauskaitė-Tomaševičienė.

„Labai dviprasmiškai skamba šis pasiūlymas iš Seimo narės, kuri bando eiti link to, kad legalizuotų narkotines medžiagas“, – teigė Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos atstovė Indrė Pavinkšnienė.  

Specialistai ir tėvai sako, kad dabar vaikai bręsta lėčiau, tad darbuotojų profsąjunga iš principo tokią idėją palaikytų, o ir darbdaviai neprieštarautų.  

„Iš esmės nematyčiau didelių prieštaravimų šio projekto palaikymui“, – kalbėjo Darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas. 

Labai dviprasmiškai skamba šis pasiūlymas iš Seimo narės, kuri bando eiti link to, kad legalizuotų narkotines medžiagas.

Tačiau kyla klausimas, kodėl tokia dovana pakuojama rinkimų metais. 

„Niekada nebūčiau pagalvojus apie tai. Tiesiog jaučiuosi priversta reaguoti į tendencijas, kada yra kalbama apie prevenciją. Mane liūdina kalbėjimo primityvumas“, – tikino M. Danielė.

„Valstybė turėtų kuo mažiau kištis į šeimos gyvenimo reikalus“, – savo nuomone dalijosi Seimo narys Aurelijus Veryga. 

Kaip pavyzdys pateikiamas Islandijos modelis, kurį pritaikius keičiamas ne vaikas, o jo aplinka. Islandijoje buvo daugiausia svaigalus vartojusių paauglių, bet per 20 metų vartojimas gerokai sumažėjo. Teigiama, kad dabar islandų jaunoji karta – blaiviausia Europoje.  

Islandijos modelis pateikiamas, tačiau, ar ir ten „tėvadieniai“ skiriami paauglių iki 16 metų tėvams?

„Negaliu atsakyti, nežinau islandų tvarkos“, – pripažino M. Danielė. 

„Plačiai minimas Islandijos modelis yra ne modelis, o priemonių visuma. Jie griežtai reguliuoja prekybą alkoholiu ir yra nusistatę griežtą laiką, kada vaikas negali būti vienas be tėvų“, – kalbėjo A. Veryga. 

Anot A. Verygos, Islandijoje kur kas daugiau lėšų skiriama vaikų užimtumui, pavyzdžiui, kad vaikai sportuotų kartu įtraukiant ir tėvus. 

Profesorius pasidalijo islandų jaunimo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos patirtimi, kuri leido pasiekti reikšmingą narkotikų vartojimo sumažėjimą Islandijoje.

Renginyje dalyvavo Kauno rajono savivaldybės atstovai, Narkotikų, alkoholio ir tabako vartojimo kontrolės komisijos nariai, Kauno rajono pedagoginės psichologinės tarnybos, Visuomenės sveikatos biuro, ugdymo įstaigų direktoriai, pagalbos mokiniui, visuomenės sveikatos specialistai ir kt.

S. Čaplinskas įvardijo pagrindines priežastis, dėl ko didėja psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas tarp jaunimo: naujų psichoaktyviųjų medžiagų rūšių atsiradimas („veipinimas“), globalizacija (lengva gauti narkotinių medžiagų), bloga psichologinė jaunimo sveikata, miego trūkumas, per daug laiko praleidžiama prie kompiuterio ar telefono, kibernetinio saugumo stoka.

Islandija prevencinį modelį „Planet Youth“ pradėjo įgyvendinti 1998 m. Tuo metu kasdien rūkydavo net 23 proc. gyventojų, 17 proc. bent kartą gyvenime buvo rūkę kanapių. Dabar rezultatai yra sumažėję kelis kartus: kasdien rūko vos 1 proc., kanapes vartoja 7 proc. gyventojų.

Jeigu norime ką nors pasiekti, turime žinoti, kur esame.

„Legalios ir nelegalios psichotropinės medžiagos dažnai pradedamos vartoti paauglystėje, mokantis mokykloje, o vartojimo prevencija yra nepaprastai svarbi sveikai vaikų ir paauglių raidai. Stiprios vaikų bendruomenės kūrimas yra sveikiausias ir išmintingiausias būdas skatinti būsimą gerovę. Šiam uždaviniui pasiekti reikia laiko, pastangų ir pagrindinių suinteresuotų šalių įsipareigojimo sutelkiant dėmesį į keturias pagrindines vaikų ir paauglių gyvenimo sritis: šeimą, mokyklą, laisvalaikį ir draugus“, – pasakojo S. Čaplinskas.

Tyrimais įrodyta, kad vaikai ir paaugliai, kuriuos supa teigiama aplinka, daug rečiau vartoja arba svarsto vartoti narkotines medžiagas ir ketina mesti mokyklą.

Kaip islandai pakeitė situaciją savo šalyje? Visų pirma, atliko tyrimą ir surinko daug duomenų. Tuomet ėmėsi keisti bendruomenės požiūrį, siekti tyrimų, politikos ir praktikos santykio. „Islandai suprato, kad reikia gydyti visuomenę, o ne individą. Nustojo mokyti apie narkotikus vaikus ir moko jų tėvus ir mokytojus. Ėmė kurti saugias ir jaunimui patrauklias aplinkas. Šios priemonės puikiai tiktų ir Kauno rajone “, – vardijo profesorius.

Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas dėkojo profesoriui už pasidalytas žinias. „Dar kartą priminėte, koks svarbus yra ryšys tarp tyrimų, politikos ir praktikos. Jeigu norime ką nors pasiekti, turime žinoti, kur esame. Matome, kad neužtenka aptverti mokyklas tvoromis, įrengti vaizdo stebėjimo kameras, tirti paviršius dėl narkotinių medžiagų. Turime suvienyti jėgas ir siekti, kad mūsų vaikai augtų sveikoje ir saugioje aplinkoje“, – pabrėžė meras.

Aiškėja, kad tądien nukentėjusįjį iš namų išsikvietė jo klasiokas. O lauke būsimos aukos laukė dar trys nepilnamečiai. Ir jie daužė minėtame apleistame statinyje nukentėjusįjį ne tik rankomis bei kojomis, bet ir lazda. O visa tai panašu į patyčias.

Tokią informaciją teisėsaugininkams suteikė nukentėjusiojo mama, spėjus pabendrauti su sūnumi prieš greitosios medikams išvežant jį į gydymo įstaigą.

Kaip jau rašyta, į savo namus, esančius maždaug už kilometro, sumuštas trylikametis po egzekucijos vos parėjo. Kadangi jis skundėsi, kad sunku kvėpuoti, namiškiai iškvietė jam greitąją medicinos pagalbą. O šiai pristačius nukentėjusįjį į gydymo įstaigą, ten jis buvo paguldytas stebėjimui.

Redakcijos montažas

Teisėsaugininkai šiandien informuoti, kad jokių lūžių ar galimų vidaus organų sužalojimų, kurie taip pat įtarti, atlikus tyrimus, nenustatyta. Taigi, ikiteisminis tyrimas toliau atliekamas pagal tą patį Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už fizinio skausmo mažamečiui sukėlimą arba nukentėjusiojo kankinimą.

Tačiau, kadangi už šį nusikaltimą Lietuvoje atsakoma tik nuo šešiolikos metų, prieš teismą dėl to turėtų stoti tik vyriausiasis iš egzekucijos dalyvių, kuriam jau yra šešiolika. Kiti trys jo bendrininkai, kuriems – trylika-keturiolika metų, baudžiamosios atsakomybės už šį išpuolį turėtų išvengti.

Kaip jau rašyta, turint tik keturiolika metų, Lietuvoje baudžiamoji atsakomybė numatyta tik už vienuolika nusikaltimų, tarp kurių – nužudymas, sunkus sveikatos sutrikdymas, išžaginimas, seksualinis prievartavimas, vagystė, turto prievartavimas ar jo sunaikinimas visuotinai pavojingu būdu, ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar narkotikų vagystės bei transporto priemonių, kelių ar juose esančių įrenginių sugadinimas.

Nei nukentėjusysis, nei įtariamieji dar neapklausti. Pastarieji bus apklausiami pas ikiteisminio tyrimo teisėją. O tokios procedūros dėl didelio šių teisėjų užimtumo įvyksta negreit.

Kol įtariamieji neapklausti, teisėsaugininkai nelinkę atmesti, kad viskas galėjo būti ir kitaip, t.y., tai, ką nukentėjusysis sakė mamai, tėra jo versija.

Kaip jau rašyta, nukentėjusiojo mama, nuėjusi tą patį vakarą pas vieno įtariamojo tėvus, dar bandė pati aiškintis, kas čia įvyko. Tačiau nieko nepešė, nes susidūrė su akla gynyba ir bandymu pateisinti galimą vieną iš smurtautojų.

Kaip jau pranešta, dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už fizinio skausmo mažamečiui sukėlimą arba nukentėjusiojo kankinimą, kas yra priskiriama nesunkiems nusikaltimams, nes griežčiausia už tai numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Paaiškėjo, kad nukentėjusysis – trylikametis, t.y. teisiškai dar priskiriamas mažamečiams. Ir portalo kauno.diena.lt duomenimis, jis – ne vietinis. Į savo namus, esančius maždaug už kilometro, jis tą pavakarę vos parėjo. Kadangi mažametis skundėsi, kad jam sunku kvėpuoti, namiškiai iškvietė jam greitąją medicinos pagalbą. O šiai pristačius nukentėjusįjį į gydymo įstaigą, ten jis buvo paguldytas stebėjimui.

Pirminiais duomenimis, nukentėjusįjį tyrusių specialistų išvados ikiteisminį tyrimą pradėję teisėsaugininkai dar neturi. Tačiau yra pasirengę, paaiškėjus apie nustatytus lūžius ar vidaus organų sužalojimą, perkvalifikuoti pradėtą tyrimą į sunkesnį nusikaltimą. Nors ir, panašu, kad didžiajai daugumai įtariamųjų dalyvavus mažamečiui surengtoje egzekucijoje jokia baudžiamoji atsakomybė negresia, nes tik vienas iš jų yra šešiolikmetis, o kiti – trylikos-keturiolikos metų. Tuo tarpu mūsų Baudžiamasis kodeksas paprastai numato nepilnamečiams baudžiamąją atsakomybę tik nuo šešiolikos metų. Turint tik keturiolika, yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tik už vienuolika nusikaltimų, tarp kurių – nužudymas, sunkus sveikatos sutrikdymas, išžaginimas, seksualinis prievartavimas, vagystė, turto prievartavimas ar jo sunaikinimas visuotinai pavojingu būdu, ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar narkotikų vagystės bei transporto priemonių, kelių ar juose esančių įrenginių sugadinimas.

Asociatyvi Shutterstock, A. Ufarto/BNS nuotr.

Kaip jau pranešta, nustatyti visi keturi egzekucijoje dalyvavę nepilnamečiai. Vienas iš jų – vietinis iš Karkazų kaimo. Tačiau, panašu, kad ir kitus įtariamuosius nukentėjusysis pažinojo iš matymo. Kadangi jie – panašaus amžiaus, tai gali būti buvę ar esami jo bendramoksliai.

Dėl ko buvo surengta ši egzekucija, kodėl jai pasirinktas minėtas apleistas statinys ir, kokiu būdu ten nukentėjusysis susitiko su smurtautojais, galbūt buvo čia atsiviliotas apgaule, dar aiškinamasi.

Portalo kauno.diena.lt duomenimis, išvydusi, kaip atrodo į namus vos parėjęs jos sūnus, mažamečio motina dar bandė pati aiškintis su vieno iš jo skriaudikų tėvais. Tačiau nieko nepešė, nes šie, pirminiais duomenimis, buvo linkę ginti ar net pateisinti savo sūnaus ir jo draugų elgesį.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos dėstytoja, Respublikinio priklausomybių ligų centro Vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyriaus vadovė dr. Giedrė Misiūnienė, analizuodama Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento statistiką, sako, kad platinamų ir sulaikomų narkotinių medžiagų kiekiai pastaruoju metu muša neregėtus rekordus. Situacija kelia didžiulę grėsmę visai Europai, tad Lietuva čia – ne išimtis.

Veiksmingos priemonės

„Šiuo metu mokyklose taikomos dviejų rūšių priemonės, siekiant pažaboti šią problemą – trumpalaikės ir ilgalaikės. Viena iš jų – elektroninių cigarečių detektoriai, kuriuos jau įsidiegė dalis šalies mokyklų. Kalbėti apie ilgalaikių priemonių, tokių kaip gyvenimo įgūdžių programos, per kurią su mokiniais kalbama apie narkotikų žalą, santykius šeimoje, klasėje, lytiškumą, sveikatą ir pan., efektyvumą šiandien dar ankstoka, nes programa startavo tik 2023 m. rudenį.

Be jokios abejonės, kalbėti su vaikais apie kvaišalų keliamus pavojus ir rizikas, nerimo ir depresines būsenas, pagalbos galimybes, ką daryti ir kur kreiptis, kai jautiesi blogai, yra labai svarbu. Kol kas poveikio pamatuoti negalime, tačiau jau vien kalbėjimas apie tai yra sveikintinas. Drąsiai ir atvirai kalbėdami apie psichikos sveikatą keičiame stigmatizuojantį visuomenės požiūrį į šias problemas“, – įsitikinusi Respublikinio priklausomybių ligų centro Vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyriaus vadovė.

Didėja aktyvumas

Dr. G. Misiūnienė pastebi svarbią ir pozityvią tendenciją: vis daugiau tėvų kreipiasi ir atvyksta konsultuotis dėl savo vaikų į psichikos sveikatos centrus. Kad tėvai taip aktyviai ir drąsiai kalbėtų apie šias problemas, dar niekada nėra buvę. Tai, pasak specialistės, reikalauja drąsos, atvirumo ir rūpesčio.

„Už tai galime padėkoti ir mūsų šalies mokykloms, kurios vis drąsiau ir atviriau kviečia tėvus diskutuoti psichikos sveikatos temomis. Mokyklos organizuoja tėvams skirtus mokymus, nuotolinius susitikimus su specialistais, kviečia į mokyklą psichikos sveikatos specialistus ir psichologus. Dedamos didelės pastangos mažinti stigmą ir apie tai vis atviriau kalbėti. Matome, kad tėvai aktyviau įsitraukia, domisi, klausia, atsakingiau žiūri į kalbėjimąsi šiomis temomis su savo vaikais.

Tai, su kuo susiduriame šiandien, nėra lengvai sprendžiama problema. Šiandien turime daug informacijos apie alkoholio ir tabako žalą, simptomatiką ir būdus, kaip su tuo tvarkytis, bet pastaruoju metu vis daugiau vaikų išbando ir piktnaudžiauja susintetintomis medžiagos, kurių nesame iki galo ištyrę. Matome tik tai, kad šios medžiagos veikia itin destruktyviai – tai žaloja vaikus ir fiziškai, ir psichiškai, vaikai panyra į sunkias depresyvias būsenas“, – akcentuoja G. Misiūnienė.

Šeimos prioritetas

Paklausta, ką dar galėtų padaryti tėvai, siekdami apsaugoti savo vaikus nuo šių pavojų, pašnekovė pabrėžia: visų pirma rodyti tinkamą pavyzdį.

Anot jos, tėvai neturėtų taikyti dvigubų standartų – aiškinti vaikams apie rūkymo žalą, kai patys nepaleidžia iš rankų elektroninės cigaretės. Jei tėvai patys piktnaudžiauja psichotropinėmis medžiagos ir vaikai tą mato namuose, tačiau vaikams jie kelia aukščiausius reikalavimus, kad jie negali vartoti to ar ano, vaikai tuo netikės.

Jeigu tėvai aiškina, kad sveikata yra pati didžiausia vertybė ir prioritetas, tačiau namuose patys vartoja alkoholį ar rūko, vaikai nesupras, apie kokį prioritetą kalbama. Ar tikrai svarbiausia sveikata, ar čia tik tėvų tokia poza? Jeigu išties svarbiausia sveikata, tuomet visi darykime taip, kaip kalbame.

Tai žaloja vaikus ir fiziškai, ir psichiškai, vaikai panyra į sunkias depresyvias būsenas.

„Kai diskusijų metu tėvai manęs klausia, ar reiktų vaikams pasakoti apie tai, ką jie patys išbandė vaikystėje, aš sakau, kad jų pačių pasirinkimas, kalbėti su vaikais apie tai ar ne. Bet esminis dalykas, apie ką kalbėti su vaikais būtina, – tai jūsų šeimos prioritetai. Kokie laisvalaikio leidimo būdai, kokios vertybės ir koks elgesys yra jūsų šeimos prioritetas. Tik savo pavyzdžiu jauną žmogų paskatinsime ir auginsime“, – sako G. Misiūnienė.

Kas lemia sėkmę

Lietuvos regionuose, kaip visoje Europoje ir pasaulyje, statistika panaši – nuo 4 iki 12 proc. vaikų turi rizikingo ir eksperimentinio elgesio patirčių. Vieniems tai praeina savaime įveikus vieną ar kitą amžiaus tarpsnį, kitiems lieka ir gali išaugti į įvairias psichikos ligas, tapti ilgesniu gyvenimo būdo epizodu.

Anot specialistės, statistika neramina – vaikų, vartojančių kvaišalus, amžius jaunėja. Šiandien net 11–12 metų mergaitės ir berniukai įvairias psichotropines medžiagas ne tik išbando, bet ir vartoja.

„Jaunėjantis tokių vaikų amžius yra didelė problema ir rūpestis pačiai valstybei. Tokio amžiaus vaikai dar nepriklauso paauglių kategorijai, taigi nėra galimybės su jais dirbti pagal raidą paauglių grupinėje psichoterapijoje. Tokios paslaugos 10–12 metų vaikams nėra teikiamos, nes tokių rūpesčių valstybė niekada neturėjo. Taigi ieškoti alternatyvų būtina“, – sako pašnekovė.

Dirbant su tokio amžiaus vaikais, ypatingas vaidmuo atitenka tėvams ir pedagogams. Sėkmė priklauso nuo to, ar vaiko gyvenime yra bent vienas žmogus, į kurį, iškilus problemų, vaikas galėtų kreiptis. Jei šeimoje yra nesutarimų, nėra artimo ryšio nei su vienu iš tėvų, kritiškai svarbu, kad vaikas emocinę atramą galėtų rasti mokykloje – tokio vaidmens galėtų imtis vaiko mokytojas, klasės auklėtojas, socialinis pedagogas ar psichologas.

Niokoja paaugliai?

Jau ne kartą žmonės kreipėsi dėl Malūno parke sudarkytos šiukšlių dėžės, jos dureles kažkas sulaužė, o dalis išmėtė aplinkui. Neseniai toks incidentas pasikartojo.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Ingos Kubilienės, Malūno parke panašių įvykių jau būta nemažai.

„Tikrai ne du kartus, daugiau. Malūno parkas buvo vienas mano objektų. Jis buvo įrenginėjamas etapais, o po pirmo etapo buvo vienerių metų tarpas. Per metus buvo labai niokojamos šiukšliadėžės, jų durelės sulaužomos“, – sakė I. Kubilienė.

Manoma, kad šiukšliadėžes apgadina po pamokų namo einantys paaugliai. Be to, šios šiukšliadėžės ne betoninės.

„Mieste yra daug betoninių, joms daryk, ką nori, kaip stovėjo, taip ir stovės. O šios – gležnos. Bet pagal projektą, turime saugoti penkerius metus. Ateityje statyti tokias pačias aš nelinkčiau. Dėl kokybės nežinau. Jeigu neliesime, neniokosime, jos ir stovės. Bet kažkodėl žmonėms kliūva“, – kalbėjo I. Kubilienė.

Inga Kubilienė / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Norėjo ištraukti pinigus

Miesto tvarkymo skyriaus vedėja taip pat pasakojo, kuriose vietose būta panašių miesto turto niokojimo atvejų.

„Pasitaiko Sąjūdžio parke. Pastarąjį atvejį turėjome Skulptūrų parke, kai buvo mėginta ištraukti pinigus iš pinigų rinkiklio. Šiaip dažniausiai yra apipaišomi suolai, įvairūs stendai. Turime atskirą sutartį dėl valymo. Tikrinsime prieš prasidedant šviesiajam sezonui. Tada tikrai yra daug ką valyti, plauti. Kiekviename atvertame parke suolus apipaišo, o šiukšliadėžes susprogdina“, – neslėpė I. Kubilienė.

Itin daug suoliukų gadinama ir Jūrininkų prospekte, Girulių plente.

Kiekviename parke yra įrengta ir po keletą vaizdo stebėjimo kamerų. Tačiau jos veikiausiai sustabdo tik tuos, kurie kažko bijo.

Žala siekia ir tūkstančius eurų

„Neseniai mačiau autobusų stotelėje išdaužtus stiklus. Tokių irgi pasitaiko ne retas atvejis. Nežinau, kaip įvyksta ir kodėl tos stotelės tampa be stiklų, bet stengiamės greitai sutvarkyti. Neseniai ir žemėlapis prie Turgaus aikštės buvo sudraskytas. Per mėnesį kartą tokių „efektyvesnių“ atvejų pasitaiko“, – tikino I. Kubilienė.

Ji taip pat pridūrė, kad dėl vandalų vis dar kenčia ir Danės skveras.

Per mėnesį kartą tokių „efektyvesnių“ atvejų pasitaiko.

„Jame yra įrengta 12 fontanėlių. Iš 12 fontanėlių devyniuose nulaužti kraniukai. Jie vežami iš Italijos. Vienas kainuoja 250 eurų. Iš dvylikos devyni – jau didelis vandalizmas. Miestui kainuoja apie du tūkstančius eurų“, – teigė I. Kubilienė ir patvirtino, kad bus imamasi priemonių.

Padeda išaiškinti pažeidėjus

Uostamiesčio viešąsias erdves stebinčias vaizdo kameras įrengia Klaipėdos savivaldybė, jų išdėstymas yra derinamas su miesto policija.

Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato (VPK) pareigūnų teigimu, vaizdo kameromis užfiksuota medžiaga yra labai naudinga aiškinantis įvairias nusikalstamas veikas ar įvairius administracinius pažeidimus.

Klaipėdos apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnai per 2023 m. uostamiestyje per vaizdo kameras pastebėjo ir užfiksavo beveik 600 įvairių teisės pažeidimų, daugiausia tai buvo įvairūs eismo taisyklių pažeidimai.

Pasak pareigūnų, pradedant ikiteisminius tyrimus, vienas pirmųjų tyrėjų žingsnių yra įvertinti, ar teritorija, kurioje galbūt įvykdyta nusikalstama veika ar pažeidimas, yra stebima vaizdo kameromis.

Savivaldybės, kitų įvairių juridinių ar fizinių asmenų įsirengtomis vaizdo stebėjimo kameromis, registratoriais užfiksuoti vaizdai pareigūnams ypač padeda aiškinantis eismo įvykių, viešosios tvarkos pažeidimų, vagysčių aplinkybes.

Apie nesuvaldomą narkotikų vartojimo ir platinimo problemą tarp paauglių plačiau komentavo policijos atstovas Ramūnas Matonis.

– Ką rodo didesnis bylų skaičius: ar, kad policija dirbo anksčiau ne taip efektyviai, galbūt mažiau, ar faktiškai išaugo asmenų skaičius, kurie platina ir vartoja narkotines medžiagas?

– Turbūt abi priežastis lėmė tai, kad ikiteisminių tyrimų 2023 metais yra 25 proc. daugiau, negu 2022 metais. Nusikaltimai, susiję su narkotikais, daugiausiai yra tokie latentiniai – tiek kiek skirsi dėmesio, tiek ir išsiaiškinsi. Tai akivaizdu, kad tam yra skiriamas pakankamai didelis policijos dėmesys, todėl ir manome, kad tyrimų yra ketvirtadaliu daugiau negu buvo užpernai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Vidaus reikalų ministerija startavo su bandomuoju projektu – suintensyvinti prevenciją mokyklose. Kiek tai galėjo prisidėti prie rezultatų?

– Kadangi šis projektas dar tik yra pilotinis, vyksta tik keturiose mokyklose, tai, manau, rezultatus galėsime matyti tik ateityje, jeigu jis pasiteisins. Policija taip pat savo ruožtu daugiau dėmesio skiria šiai problemai – organizuoja daugiau reidų, vyksta aktyvesnė prevencinė veikla su tomis pačiomis mokyklomis, bendruomenėmis. Iš esmės tai labiausiai lėmė, kad tų tyrimų yra daugiau. Turbūt neatmestina ir tai, kad susidomėjimas narkotikais irgi yra didėjantis ir labiausiai, turbūt, neramina tai, kad į tai įtraukiami nepilnamečiai asmenys. Matome, kad pagal statistiką, nepilnamečių asmenų, kurie ir platina, ir vartoja, narkotines medžiagas, yra taip pat daugiau, o tai kelia daugiausiai nerimo.

– Buvo skelbiama tokia statistika, kad kas antras paauglys pabandytų, jiems pasiūlytų narkotinių medžiagų. Kiek kalbėjausi su tais žmonėmis, kurie vartojo ir platino narkotines medžiagas, jie sako, kad dabar dirbti sudėtingiau ir patiems policijos pareigūnams, nes jie įsigudrino ir naudoja tam tikras socialinių tinklų programėles, kur yra naudojamas šifruotas susirašinėjimas. Taip pat ir pats perdavimo faktas yra slepiamas. Kalbėjau su jaunuoliu, kuris pasakojo, kad ateidavo į kapines ir užkasdavo savo siuntinuką, o kitas atėjęs jį atsikasdavo. Kiek anksčiau net nepagalvodavome, kad tokie dalykai gali vykti.

– Tas slapstymasis, bandymas išvengti atsakomybės yra įmantresnis. Socialinio tinklo „Telegram“ programėlės yra naudojamos. Noriu atkreipti dėmesį, kad policija taip pat veikia tuose kanaluose, aktyviai stebi dalykus. Pernai buvo bylų, kai būtent ten buvo platinamos narkotinės medžiagos, apie kurias pareigūnai išsiaiškino, kas tai daro, nustatė ir turėjome tikrai keletą ikiteisminių tyrimų. Tai faktas, kad tų konspiracijos būdų ir metodų yra daugiau, bet, aišku, pareigūnai tai žino, tai atitinkamai pagal tai keičia savo veiklos pobūdį. Faktas, kad tai išaiškinti tampa sunkiau.

– Medikai taip pat yra pripažinę, kad plinta tam tikros sintetinės medžiagos. Kai kada paaugliai gali legaliai atsisiųsti medžiagą a, galbūt medžiagą b, susimaišyti ir pasidaryti narkotinę medžiagą. Kiek tai yra realu?

– Iš tiesų yra pakankamai realu, nes yra nuolat sugalvojamos kažkokios naujos medžiagos, kurios nėra įtrauktos į draudžiamų medžiagų sąrašą. Tas sąrašas, aišku, yra nuolat atnaujinamas ir keičiamas, matant, kad atsiranda kažkokios naujos medžiagos. Turbūt labiausiai neramina tai, kad moksleiviai rūkydami, įsipila į elektronines cigaretes, neaiškios kilmės medžiagų, net patys neįsivaizduodami ką rūko ir nuo to tikrai ne vienas jų, matėme pernai, atsidūrė ligoninėje, tikrai, kai kurie įvykiai baigėsi labai tragiškai. Tai tikrai į tai reikėtų atkreipti dėmesį ir tėvams. 

Manome, kad būtent tėvų, mokyklos indėlis tikrai galėtų būti didesnis. Kitą mėnesį planuojame startuoti su tam tikru projektu, kur sieksime įtraukti mokytojus, tėvus į didesnį pareigūnų informavimą, į aktyvesnį bendradarbiavimą, pranešimą apie tokius žinomus faktus. Tikimės, kad tai taip pat prisidės prie to, kad šita problema bus aktyviau sprendžiama.

– Reikia keisti šiek tiek ir tėvų požiūrį į pačią savo atžalą. Kiek žinau, kai policijos pareigūnai bando pasakyti, kad galbūt jūsų vaikas yra vartojęs narkotikų, įsitraukęs į platintojų tinklus, tėvai negali patikėti ir sako: „Apie mano sūnų ar dukrą jūs taip nekalbėkite“.

– Iš tiesų toks požiūris yra, kad aplinkui kažkas vyksta ar kiti kalti tik ne aš ir ne mano vaikas. Tai tokį požiūrį pastebime. Aišku, ne iš visų tėvų, kaip ir ne iš visų mokyklų. Kai kurios mokyklos tikrai labai aktyviai bendradarbiauja su policija ir ten matome žymiai geresnius rezultatus. 

Deja, yra tokių švietimo įstaigų, kurios bando slėpti. Nežinau, ar norėdamos išsaugoti savo reputaciją, ar kažkokių kitų tikslų vedinos bando slėpti tokią problematiką. Nepraneša apie tai policijai, neleidžia dirbti policijos pareigūnams. Automatiškai tose mokyklose rezultatai yra prastesni, nors bandoma pasakyti, kad pas juos tokios problemos nėra. Turbūt jau galim garsiai pasakyti, kad visose mokymo įstaigose ta problema yra ir jeigu mokymo įstaigos vadovas sako, kad tos problemos mano mokykloje nėra, tai turbūt irgi kelia labai daug klausimų.

Klaipėdietė paskelbė įrašą su nuotraukomis, kuriose užfiksuoti devynaukščio stogu vaikštinėjantys paaugliai. Debreceno gatvės kvartalo gyventoja norėjo perspėti tėvus apie jų vaikų nesaugų elgesį.

„Mieli tėveliai, laikas atsipeikėti po švenčių ir pažiūrėti, ką veikia jūsų vaikai“, – kreipėsi įrašą paskelbusi klaipėdietė.

Po įrašu atsirado per pusšimtis komentarų, gyventojai piktinosi, kad patekimas ant stogo yra laisvai pasiekiamas visiems ir nedaug tetrūksta iki nelaimės.

„Už paauglių patekimą ant stogo turi būti atsakingas namą administruojantis personalas, šiuo atveju viskas baigėsi gerai. O kas jeigu sugadintų stogą, sukeltų gaisrą, ar už tai turėtų atsakyti gyventojai?“ – pasipiktinęs rašė klaipėdietis.

Nors socialinio tinklo įrašas sukėlė daug diskusijų, tačiau kai kurie klaipėdiečiai pareiškė, kad būtent šis daugiabutis turi ant stogo įrengtą terasą, ten namo gyventojai gali pasigrožėti vaizdu, o įkeltas įrašas be reikalo sukėlė sąmyšį.

„Ant stogo yra įrengta terasa, kur gyventojai tiesiog gali pabūti, pažvelgti į aplinką. Vien dėl to, kad maža grupelė paauglių užlipo į terasą, dar nereiškia, kad jie nori nusižudyti, o šis įrašas – išpūstas burbulas“, – atsakė gyventojas.

Visgi kaimynai baiminosi, kad staiga užklupęs šaltis ir stiprus vėjas formuoja ledo dangą ir tokios nepalankios oro sąlygos belaipiojant stogais galėjo sukelti didelį pavojų paauglių gyvybei.

JAV, Floridoje vaikiški pykčiai dėl kalėdinių dovanų baigėsi visai nevaikiškai – moters žūtimi. Incidentas prasidėjo, kai šeima išėjo apsipirkti ir broliai susiginčijo dėl to, kas gaus daugiau kalėdinių dovanų. Namie konfliktas tapo nebe valdomas. Įtūžęs paauglys šovė į savo vyresniąją sesę, kuri ant rankų laikė mažametį sūnų. Vos po kelių sekundžių įsiutusį keturiolikmetį paauglį pašovė jo paties penkiolikmetis brolis.

„Štai, kas nutinka, kai jauni nusikaltėliai turi ginklus. Jie susinervina, nežino, kaip elgtis, todėl tiesiog pasiima ginklus ir pradeda šaudyti vienas į kitą. Vienas iš jų nužudo seserį, kuri yra dešimties mėnesių kūdikio ir šešiamečio berniuko mama“, – sakė Pinellas apygardos šerifas Bob Gualtieri.

Dovanomis nepatenkintų paauglių 23 metų sesuo neišgyveno. Moteris mirė ligoninėje. O keturiolikmečio vaikino, kuris ir padėjo šaudynes, būklė po operacijos ligoninėje stabili. Jam pateikti kaltinimai dėl pirmojo laipsnio žmogžudystės ir smurto prieš vaiką. Penkiolikmečiui broliui taip pat pateikti kaltinimai pasikėsinimu įvykdyti pirmojo laipsnio žmogžudystę.

Policijai šeimos nariai aiškino, kad ginklus turėję abu paaugliai. Manoma, kad juos vaikai pavogė iš neužrakintų automobilių, tačiau ginklas, su kuriuo įvykdytas nusikaltimas, po kratos nerastas.