STT, vertinusi politinėms partijoms skirtą gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį už 2018–2019 metus, į tyrimo imtį įtraukė 11 partijų, kurioms gyventojai iš viso skyrė 2,15 mln. eurų paramos.

Dominuoja popierinės formos

„Pastebėtina, kad skiriant GPM dalį partijoms dominavo rizikingesne laikoma popierinė prašymo pateikimo forma. Didžiojoje dalyje analizuotų įstaigų (213 įstaigų) virš 80 proc. prašymų dėl GPM dalies skyrimo partijoms pateikti popierine, o ne elektronine forma“, – teigiama bendrame STT, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pranešime.

STT teigimu, siunčiant prašymus paštu – popierine forma, nėra būtina patvirtinti paramą skiriančių asmenų tapatybę, todėl egzistuoja rizikos veiksniai dėl paramos skyrimo neskaidrumo ir galimybių pasielgti nesąžiningai.

Pastebėtina, kad skiriant GPM dalį partijoms dominavo rizikingesne laikoma popierinė prašymo pateikimo forma.

Pažymima, kad nuo 2022 metų prašymai skirti GPM dalį galės būti teikiami tik elektoriniu būdu, tačiau šiemet pateikus popierinės formos prašymus, GPM dalis dar galės būti skiriama ateinančiam 4 metų laikotarpiui. Dėl šios priežasties šiemet VMI apie gyventojų pateiktus popierinius prašymus skirti paramą ir toliau žada informuoti asmeniškai.

Dalyje įstaigų – parama vienai partijai

Analizės metu taip pat nustatytos 169 viešojo sektoriaus institucijos ir 76 privataus sektoriaus įmonės, kuriose GPM dalis buvo skiriama išskirtinai kuriai nors vienai iš partijų.

Šiose įmonėse ir institucijose kuriai nors vienai partijai GPM dalį skyrė daugiau kaip pusė didesnių įstaigų darbuotojų ir daugiau kaip 90 proc. mažesnių įstaigų darbuotojų. Šio tyrimo kontekste didesnėmis įstaigomis laikomos tos, kuriose GPM dalį politinei partijai skyrė bent 10 darbuotojų, o mažesnėmis įstaigomis – kuriose GPM dalį skyrė mažiau nei 10, tačiau bent 5 darbuotojai.

Iš viso partijoms paramą už 2018–2019 metais skyrė beveik 20-ies tūkst. juridinių asmenų darbuotojai, STT vertinimu, rizikingais minėtu aspektu laikytini 1,2 proc. juridinių asmenų.

STT analizėje nustatyta, kad daugiausiai rizikingų įstaigų ir įmonių yra tų, kuriose darbuotojai remia Lietuvos lenkų rinkimų akciją – Krikščioniškų šeimų sąjungą (LLRA-KŠS), t.y. 140 viešojo sektoriaus įstaigų ir 182 įmonės, taip pat – Lietuvos socialdemokratų partiją (12 viešojo sektoriaus įstaigų ir 20 įmonių), Darbo partiją (atitinkamai viena įstaiga ir 13 įmonių) ir „Laisvę ir teisingumą“ (6 įstaigos, 10 įmonių).

Pagal rėmėjų pateiktų popierinių prašymų dalį taip pat pirmauja LLRA-KŠS (91 proc.), popierinius prašymus teikė ir 69 proc. Darbo partijos, 62 proc. „Tvarkos ir teisingumo“, 53 proc. „Laisvės ir teisingumo“ rėmėjų.

Įžvelgia riziką laisvam pasirinkimui

„Nors šio tyrimo rezultatai nerodo intensyvaus rizikos pasireiškimo nacionaliniu mastu, tačiau atvejai, kai atskirose įstaigose arba regionuose, ypatingai tuose, kur dominuoja viena politinė jėga, didelė darbuotojų dalis skiria paramą kuriai nors vienai politinei partijai, o prašymai teikiami popierine forma, gali būti identifikuojami, kaip rizika savanoriškam paramos skyrimui“, – teigia STT direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė.

Pasak jos, STT, VMI ir VRK siekia aktyviai informuoti gyventojus apie paramos skyrimo savarankiškumą ir galimybę tai daryti elektronine forma, kuri užtikrina gyventojo pasirinkimo konfidencialumą.

„Tai ypač svarbu tais atvejais, kai darbovietėse galimai susiduriama su spaudimu skirti GPM dalį konkrečiam paramos gavėjui ir galimomis neigiamomis pasekmėmis darbuotojams, kurių pasirinkimai kitokie, nei pageidauja darbdavys“, – sako R. Kaziliūnaitė.

VMI nepriima prašymų pluoštais

VMI viršininko pavaduotojas Martynas Endrijaitis teigia, kad VMI, siekdama užkirsti kelią  neteisėtam asmens duomenų naudojimui ir sukčiavimui, VMI šiuo metu nepriima nepriima pluoštais pristatytų popierinių prašymų, o gyventojams, pateikusiems popierinį prašymą skirti paramą, siunčiamas asmeninis pranešimas.

Tokiu būdu žmogus gali įsitikinti, kad niekas neteisėtai nepasinaudojo jo asmens duomenimis, o skirta parama nukeliaus pageidaujamam paramos gavėjui.

„Tokiu būdu žmogus gali įsitikinti, kad niekas neteisėtai nepasinaudojo jo asmens duomenimis, o skirta parama nukeliaus pageidaujamam paramos gavėjui,“ – sako VMI viršininko pavaduotojas Martynas Endrijaitis.

VMI duomenimis, pernai prašymus elektroniniu būdu, savarankiškai pateikė 88 proc. gyventojų. Kitąmet, popierinių prašymų nebeliks – paramą gyventojai galės teikti tik elektroniniu būdu.

VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė sako, kad gyventojų skiriama GPM dalis yra  antras pagal dydį partijų finansavimo šaltinis. Tad partijų finansavimo kontrolę vykdančiai komisijai, anot jos, taip pat svarbu, jog  būtų išvengta galimų piktnaudžiavimo atvejų, o gyventojai „galėtų laisvai ir nieko neverčiami nuspręsti“, kuriai ar kurioms partijoms skirti paramą.

Pasak A. Širinskienės, pastarosiomis dienomis skleidžiama daug prieštaringos informacijos apie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai aukojusių asmenų neva padarytus nusižengimus rinkimų finansavimo tvarkai, kuriais bandoma sudaryti įspūdį, kad teisėti veiksmai, kuriais paremiama partija, dėl vienų ar kitų priežasčių nėra leistini.

Ne Seimo nariai iš opozicinių frakcijų, ne pavieniai žurnalistai ar kiti subjektai, o būtent VRK yra ta institucija, kurią įstatymas įpareigoja garantuoti vienodą rinkimų įstatymų taikymą.

„Ne Seimo nariai iš opozicinių frakcijų, ne pavieniai žurnalistai ar kiti subjektai, o būtent VRK yra ta institucija, kurią įstatymas įpareigoja garantuoti vienodą rinkimų įstatymų taikymą visoje Lietuvos teritorijoje, taip pat VRK kontroliuoja rinkimų kampanijų finansavimą. Dėl to savo kreipimesi prašiau VRK viešai visuomenei pateikti informaciją, kokie asmenys ir kokiomis sumomis, kokioms sąlygoms esant gali teisėtai aukoti politinei partijai“, - teigia Seimo narė A. Širinskienė.

Parlamentarė yra įsitikinusi, kad viešas kompetentingos institucijos informacijos paskelbimas būtų reikšmingas tiek prevencijos, tiek ir vienodos teisinės praktikos formavimo tikslais, taip pat objektyviai informuotų visuomenę, kaip ji savo lėšomis gali teisėtai prisidėti prie rinkimų kampanijos.

A. Širinskienė taip pat ragina visais atvejais, kai kyla klausimų dėl to, kaip turi būti taikomi teisės aktai, pasitikėti tik kompetentingų valstybės institucijų teikiama informacija.

Žinoma, įvairių žaidimų su ta parama, jos tikruoju dydžiu ir forma buvo, kaip ir „juodųjų buhalterijų“ bei buhalterių. Kriminalizavę tokį rėmimą sulaukėme standžiai suguldytų pinigų degtinės dėžutėje ir panašių istorijų. Didžiausia bėda, kad į politinio gyvenimo sceną aktyviai žengė specialiosios tarnybos. Dabar jos, paakintos savo vadovų, selektyviai atrenka, kokią informaciją ir kada atskleisti visuomenei. Tokia praktika kartu su viešųjų ryšių specialistų polėkiu yra galingas ginklas ką nors paskandinti auksiniame šaukšte arba ilgai nuodyti už taurę vyno, išgerto pietaujant su verslininkais.

Kadangi svetimus pinigus skaičiuoti negražu, pabandysiu nedrąsiai pažvelgti, kur keliauja mano ir jūsų pinigai, kuriuos sumokame kaip mokesčius ir kuriuos perskirsto politikai. Dažnai nutinka, kad paskiria juos sau.

Jau kelerius metus būtent biudžeto pinigais remiamos politinės partijos. Daugiausia rinkėjų balsų surinkę dariniai gauna ir dosniausią išmoką. Lyg ir logiška, teisinga, nes už demokratijos vaisius reikia mokėti, net jei esi visiškai apolitiškas asmuo. Kartais vaisiai saldūs, o kartais trenkia puvėsiu. Turbūt priklauso nuo požiūrio ir nuo to, kaip auginami.

Aušra Lėka „Lietuvos žiniose“ išsamiai išnagrinėjo, kaip partijos pernai rinko ir naudojo lėšas. Žurnalistė konstatuoja: „Paanalizavus, kur pinigus leidžia partijos, atrodo, kad jos yra savo vidinius poreikius tenkinančios žmonių grupelės, nors trys ketvirtadaliai tų lėšų – piliečių dotacija.“

Partijos nurodė pernai gavusios per 6,7 mln. eurų, didžioji dalis – daugiau kaip 5,1 mln. eurų – valstybės dotacija, ji siekė 76 proc. visų pajamų, 2016-aisiais – 57 procentus. Taigi bent jau procentine išraiška už partijas kasmet mokame daugiau. Ar daugiau naudos ir skaidrumo sulaukiame, abejoju.

Nevarginsiu skaičiais, kurių minėtoje analizėje yra daug ir labai iškalbingų, kad ir faktas, jog kiekvienas socialdemokratas savo partijai pernai skyrė vidutiniškai 14 eurų, konservatorius – truputį daugiau nei 4 eurus, „žaliasis valstietis“ – 1,6 euro. Todėl partijos ima paskolas iš bankų ir leidžia jas savo vidiniams poreikiams tenkinti.

Galbūt sutikčiau, kad suvažiavimai ir susirinkimai turi vykti, jiems organizuoti reikia lėšų. Tačiau pamatęs, jog beveik 48 tūkst. eurų socialdemokratams kainavo sąskrydis, pagarsėjęs viešojoje erdvėje įkaušusių jo dalyvių muštynėmis, o vakaro laukiamiausia dalimi tapo „Radistų“ pasirodymas“, raukiu antakius. Kodėl tokie baliai-festivaliai turi būti apmokami mokesčių mokėtojų pinigais? Manau, panašių dalykų rastume ir kitų partijų ataskaitose, tik gudresni jas paslepia po eilute „kitos išlaidos“ arba surengia vidinius mokymus savo partijos nariams, ima valdyti bei išlaikyti nekilnojamąjį turtą ir panašiai. Todėl dar kartą prieinu prie išvados, kad remti politines partijas iš biudžeto nėra pats geriausias ir teisingiausias sprendimas. Mano pasitikėjimas tokiu modeliu, peržvelgus partijų išlaidų ataskaitas, tik sumažėjo, nes nenoriu nė cento skirti „Radistų“ juokeliams socdemų sąskrydyje.

Opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) reikalauja, kad iš tuometinės Darbo partijos (leiboristų) būtų atima valstybės dotacija.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) pradėjo nagrinėti TS-LKD skundą, kuriuo prašoma panaikinti Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) praėjusių metų rugsėjo 9 dienos sprendimo dalį, kuria skirta valstybės biudžeto dotacija Darbo partijai (leiboristams).

Tuomet VRK paskirtė partijoms antrąją pusmečio valstybės dotaciją. Valdančioji Darbo partija (leiboristai) gavo per 1 mln. 771 tūkst. litų iš beveik 9,5 mln. litų paskirstytos sumos, po 2,1 lito už kiekvieną "darbiečių" per praėjusius Seimo, Europos ir savivaldybių tarybų rinkimus gautą balsą.

Anot TS-LKD skundo, VRK, skirdama biudžeto asignavimus nebeegzistuojančiai Darbo partijai, netinkamai įvertino faktines aplinkybes, neteisingai taikė ir aiškino Politinių partijų kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo, Civilinio kodekso nuostatas. Darbo partija (leiboristai), kuriai VRK sprendimu buvo skirta valstybės biudžeto dotacija, įregistruota 2013 metų gegužės 14 dieną, ji nedalyvavo Seimo ir savivaldybių rinkimuose, pagal kurių rezultatus paskirstytos dotacijos.

Konservatorių manymu, joks teisės aktas objektyviai negali nustatyti, kad po reorganizacijos naujai įsteigta politinė partija perima buvusių partijos rinkėjų pasitikėjimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimą šioje administracinėje byloje skelbs vasario 10 dieną, pranešė teismas.

Šiuo metu Darbo partija (leiboristai) nebeegzistuoja. Praėjusių metų spalio pabaigoje ji susijungė su Krikščionių partija ir vėl pasivadino Darbo partija.