Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorės Aušros Feser teigimu, po šio savaitgalio Nidoje esančios Parnidžio kopos teritorijoje nebeliks atitvaro, žyminčio ribą, kur žmonėms dar galima vaikščioti po kopas, o kur jau – nevalia.

„Tai vienintelė vieta Kuršių nerijoje su išlikusia pustomų kopų grandine. Kadangi kopa juda, vaikščiojimo ribas žyminti tvora taip pat turi judėti. Senasis rąstinis atitvaras, žymėjęs žmonėms, kur jau nebegalima lipti, ne tik kad jau supuvo, išlūžo, bet dabar jau yra ir nebeaktualioje vietoje, nes per daug metų kopą užnešė“, – sakė A. Feser.

Jie išardys visą kelių šimtų metrų ilgio seną rastinį atitvarą ir rankomis jį išneš, paruoš išvežimui. Tai didelis ir sunkus darbas.

Vietoj senosios tvoros bus įrengta virvinė tvorelė, jos ribos kasmet bus peržiūrimos ir perkeliamos, priklausomai nuo judančios kopos.

„Ant kopų važiuoti su sunkiąja technika būtų labai žalinga, todėl džiaugiamės, kad šį didelį darbą nuveiks LIONS klubų savanoriai iš visos Lietuvos. Jie išardys visą kelių šimtų metrų ilgio seną rastinį atitvarą ir rankomis jį išneš, paruoš išvežimui. Tai didelis ir sunkus darbas. Pernai tie patys LIONS klubų savanoriai, nors ir lyjant stipriam lietui, išardė ir išnešė senuosius Parnidžio kopos laiptus“, – parko pranešime spaudai teigė jo direktorė.

Talkos dalyviai taip pat tvarkys išpjautas nendres, ravės pušeles pievose šalia Nidos aerodromo, Preilos teritorijoje šalins suvešėjusius invazinius augalus – šluotinius sausakrūmius, dar vadinamus zuikiakrūmiu.

„Dabar pats laikas šalinti šiuos geltonai žydinčius augalus, kol jie nespėjo suformuoti savo sėklų banko ir pasklisti plačiau. Technika čia nieko negali padėti, todėl ir esame dėkingi už žmonių rankas, kurios galės juos išrauti“, – teigė A. Feser.

Lietuvoje veikia 36 LIONS klubai, vienijantys per 700 narių. Šeštą kartą rengiamoje talkoje Kuršių nerijoje planuoja dalyvauti apie 200 žmonių.

Jie ves kopos šlaitu apžvalgos aikštelės link, nuo medinio tako atsivers puikios kraštovaizdžio panoramos. Tai jau ketvirta laiptų į Parnidžio kopą vieta.

Parnidžio kraštovaizdžio draustinis pasižymi estetiškai vertingu kraštovaizdžiu, kuriame išryškėja šiaurinėje dalyje kalnapušėmis apželdintas, pietinėje – pustomas smėlio kopagūbris. Tai vienintelė vieta nacionaliniame parke, kur iki šiol išlikusi pustomų kopų grandinė, todėl, projektuojant naujuosius laiptus, siekta maksimaliai prisiderinti prie dabartinio kopos reljefo toje vietoje, kur smėlio pustymo rizika mažiausia.

Lankytojai naujojo tako panoramomis galės grožėtis net keturiose regyklose. Kad naujoji infrastruktūra – laiptai, regyklos, takai – kuo ilgiau tarnautų, jų statybai buvo naudojama maumedžio mediena.

Nuo Neringos sporto mokyklos iki Parnidžio kopos viršūnėje esančio Saulės laikrodžio besidriekiančio tako poilsio salelėse įrengti 22 naujų įvairių formų suoliukai, meninis-interakcinis „Supilk kopą“ akcentas, Parnidžio draustinio riboženkliai ir šeši informaciniai stendai apie kraštovaizdžio išskirtinumą ir istoriją.

Beveik tris dešimtmečius tarnavę senieji į Parnidžio kopą vedę laiptai jau yra užtverti ir netrukus bus išmontuoti.

Parnidžio kopa – pustoma smėlio kopa Nidoje. Į šiaurę nuo kopos stūkso Urbo kalnas, į pietus – tarpkopinė raguva, vadinamasis Tylos, arba Mirties, slėnis. Rytuose kopos šlaitai remiasi į Kuršių marias.

Pietinė kopos dalis apželdinta kalnų pušimis. Parnidžio kopa įeina į baltųjų kopų masyvą. Šios kopos taip vadinamos dėl šviesų atspalvį smėlynams suteikiančio kvarco. Manoma, kad Parnidžio kopos pavadinimas kilęs nuo frazės „perėjusi per Nidą“.

Parnidžio kopos pažintinio tako įrengimas finansuojamas iš ES fondų investicijų programos.

Senųjų, stačių laiptų į Parnidžio kopą neliks, jie bus demontuoti. Apie tai BNS patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

„Ten, kur senieji laiptai, viršūnėje pasikeitė kopos forma, smėlis tiesiog užgriuvo ant medinio tako“, – sakė A. Feser.

Anot vadovės, senieji laiptai turistams buvo itin nepatogūs, nepaprastai statūs. Be to, pasikeitė ir augalija, šalia laiptų esantys augalai išbujojo, uždengdami kopagūbrio vaizdus.

„Reikėjo ieškoti kitos vietos, nes judinti tokio statumo kopagūbrį pavojinga, galima ir kopai pakenkti. Dabar bus patogiau užlipti ir atsivers nuostabūs vaizdai“, – BNS sakė parko vadovė.

Ji pridūrė, jog tai bus jau ketvirta laiptų į Parnidžio kopą vieta.

Anksčiau į Parnidžio kopą buvo galima užkopti laiptais einant takeliu palei Kuršių marias. Dabar gi užlipimas atsidurs dešiniau, paėjėjus miško takeliu. Užlipus ant šlaito reikės paeiti kopos pakraščiu.

Pasak A. Feser, ant šlaito atsiras ir regyklos, kur bus galima prisėsti pasigrožėti vaizdais.

Kol kas nacionalinis parkas ragina laikytis atsargumo, apeiti įrengiamus statinius.

Tako ir laiptų įrengimo darbus atlieka įmonė „Ekspomeda“ kartu su subrangove „Dangrinda“.

Projektas įgyvendinamas vadovaujantis trišale bendradarbiavimo sutartimi, pasirašyta tarp Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos ir Neringos savivaldybės.

Naująjį sezoną Nida pasitiks ir atnaujintu taku nuo sporto mokyklos iki saulės laikrodžio. Čia nebeliko betoninių plytelių, įrengtas natūralus miško takas. Bus pastatyti lauko baldai.

Mažiausiems kurorto lankytojams pamaryje bus įrengta nauja pramoga – smėlio žaidimas, vadinamas lisažu. Į kibirą, kuris kabės ant grandinės, bus galima įpilti smėlio ir jį judinant išgauti smėlio figūras.

Takas į Parnidžio kopą yra vienas gražiausių ir lankomiausių, todėl statybos darbai turi būti atliekami labai atsakingai ir jautriai.

Siekiant, kad naujoji infrastruktūra (laiptai, regyklos, takai) kuo ilgiau laikytų, šių objektų statybai bus naudojama maumedžio mediena.

Miško takas nuo sporto mokyklos iki Tylos slėnio bus pradėtas tvarkyti balandžio mėnesį. Planuojama, kad darbai bus baigti iki vasaros sezono pradžios. Vėliau bus įrengiami naujieji laiptai. Turistai iki Parnidžio viršūnės kol kas turės lipti senaisiais laiptais.

Pirmieji laiptai šiauriniame kopos šlaite buvo įrengti tik apie 1975 m. Iki tol visi lankytojai į kopą lipdavo ir nuo jos leisdavosi kas kaip išmanė.

Dėl pustomo smėlio laiptai ir takai ne kartą buvo perkelti. Dabartiniai laiptai yra trečioje vietoje, o šiais metais nauji laiptai bus kitoje – jau ketvirtoje vietoje.

Įgyvendinant projekto veiklą bus sutvarkytas pėsčiųjų takas nuo Neringos sporto mokyklos į Parnidžio kraštovaizdžio draustinį, įrengti nauji mediniai laiptai į Parnidžio kopą, pastatytos regyklos, nauji informaciniai stendai, kiti inžineriniai statiniai ir mažosios architektūros elementai.

2019 metų vasarą pristatyta premjera sugrįžta pelniusi dvi nominacijas („Auksinis scenos kryžius“ kūrybinei komandai, „Padėkos kaukė“ kostiumų dizainerei Sandrai Straukaitei) bei netikėtai tampa vienu saugiausių teatro formatų pasiilgusiems kultūros renginių.

Saugus formatas

Ant Parnidžio kopos įsitaisiusioje automobilių stovėjimo aikštelėje, šalia gintarinių suvenyrų pardavėjų ir lėtai slankiojančių įdegusių turistų „Užpustytų“ žiūrovus pasitinka plevėsuojanti Šeiko šokio teatro vėliava ir nepažįstama būtybė juodu apdaru, kiekvienam rišanti raudoną lininę juostelę. Ji šnabžda, jog tai apsauga nuo piktų raganų. Tuo tarpu spektaklio – ekskursijos gidai žiūrovų bilietus kviečia mainyti į ausines. Per jas skleisis paslaptingi garsai ir užpustytos Kuršių nerijos istorijos pasakojimai. Ausyse ošianti muzika ir balsai susilies su kvapą gniaužiančiu pajūrio kraštovaizdžiu, į kurį netikėtai, bet organiškai įsilies šokėjų kūnai ir jų hipnotizuojančios choreografinės kompozicijos. Žiūrovų viename renginyje – vos 35. Skaičius ribojamas dėl techninės spektaklio specifikos bei padeda užtikrinti saugius atstumus ir mažesnį kontaktą tarp žmonių. Po kiekvienos ekskursijos ausines teatro komanda kruopščiai dezinfekuoja ir tik tada jos vėl glaudžiasi prie naujų ausų.

Žiūrovų atsiliepimai

Prašvilpus pirmajam „Užpustytų“ sezonui praėjusiais metais, teatras sulaukė šūsnio žiūrovų atsiliepimų, kuriuose daugelis akcentavo skirtingų elementų dermę, sukuriančią visus pojūčius įtraukiančią, itin asmenišką patirtį.

„Patyrimas kurį būtina jausti visom juslėm. Nuo pirmos pasirodymo minutės oda šiurpo. Spektaklio kūrėjai tobulai sujungė viską: vaizdas, garsas, judesys, gamtos dovanos ir šiuolaikinės technologijos. Kaip bebūtų, esminė sudedamoji, tai – Dvasia. Dvasia vietos, kuri pati pasakoja istoriją. Ir ją kūrėjai prisikvietė“, – po premjeros Šeiko šokio teatro feisbuke rašė Karina.

„Negaliu išskirti kažkurio elemento – užbūrė visa visuma“, - savo įspūdį po spektaklio apibūdino Sandra.

„Kai per ausines girdi istorijas, muziką, o prieš akis vyksta spektaklis atrodo, jog pasakojama išimtinai tau. Įspūdingas pojūtis“, – pridūrė Artūras.

„Užpustyti“ Nidoje bus rodomi nuo birželio iki rugsėjo mėnesio, o nuo liepos mėnesio Klaipėdoje startuos šokio spektaklis – istorinė ekskursija apie karalienę Luizę „Šachas Prūsijai. Luizė Mėmelyje“. Daugiau informacijos ir repertuarą žiūrovai ras Šeiko šokio teatro feisbuke.

Neseniai demontuota medinė regykla bus pakeista naujų konstrukcijų apžvalgos aikštele, o ateityje planuojama išardyti ir medinius laiptus, vedančius į kopos viršūnę nuo Tylos slėnio, rašo „Lietuvos žinios“.

„Tie laiptai jau susidėvėję, jais lipti itin nepatogu, per statu. Kitoje vietoje bus nutiestas visiškai naujas pėsčiųjų takas su laiptais. Gegužę ant kopos atsiras nauja regykla. Jau pastatyti ir labai patogūs, specialios formos relaksaciniai suoliukai. Tačiau labiausiai akį traukia pasikeitęs kraštovaizdis: iškirtus pušis atsivėrė plačiausia panorama į Parnidžio kraštovaizdžio draustinį ir Grobsto rezervatą“, – sakė Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Apie 50 metrų virš jūros lygio iškilusi Parnidžio kopa, stūksanti į pietus nuo Nidos kurorto, yra labiausiai lankomas smėliakalnis visoje Kuršių nerijoje.

Siūlymo neintensyvia šviesa išryškinti visą į Nidos gyvenvietę žvelgiančios Parnidžio kopos pusę Neringos savivaldybė sulaukė prieš kelis mėnesius.

Prieš nusprendžiant įgyvendinti tokią idėją, kurorto valdžia atsiklausė ir gyventojų.

Tuomet savo mintis neringiškiai gana aktyviai reiškė interneto socialiniame tinkle. Nemažai gyventojų ir kurorto entuziastų palaikė minėtą siūlymą. Kai kurie komentatoriai neslėpė apie panašią iniciatyvą galvoję jau anksčiau.

Kiti pateikė panašių objektų užsienyje pavyzdžių ir prognozavo, kad tokiu būdu kopa sulauktų dar daugiau dėmesio.

Tiesa, pasitaikė ir tokių, kurie idėjos įgyvendinimo galimybe abejojo dėl galimo šviesos poveikio gyvūnams. Pastarieji ir nulėmė sumanymo likimą.

Neringos savivaldybės atstovė Sandra Vaišvilaitė teigė, kad galiausiai iniciatyvos nuspręsta atsisakyti.

"Nepritarė ir parko atstovai, kadangi šviesa baidytų gyvūnus", – vieną motyvų atskleidė S.Vaišvilaitė.

Svarstant idėją, išsakyta ir nuomonė, jog galbūt šiuo metu objektas galėtų būti arba yra įdomus vadinamojo naktinio turizmo mėgėjams, kurie grožisi žvaigždėtu naktiniu dangumi, gamta.

Tikėtina, kad apšvietus kopą čia žvaigždžių stebėti jau nepavyktų.

Dėl pasiūlymo taip išryškinti Nidos gyvenvietės simbolį nuspręsta atsiklausti vietos gyventojų bei svečių nuomonės. Viešojoje erdvėje savo nuomones reiškiantys gyventojai pasiskirstė į dvi grupes – vieni mano, kad toks sumanymas yra puikus, o kiti norėtų, kad panašaus dėmesio sulauktų ir kiti Neringos objektai.

Neringos savivaldybė sulaukė pasiūlymo kaip dar labiau išryškinti ryškiausią Nidos gyvenvietės simbolį – Parnidžio kopą.

Siūloma ją apšviesti žibintų šviesomis. Numatoma, kad neintensyvia šviesia būtų galima išryškinti visą į Nidos gyvenvietę žvelgiančios kopos pusę.

Prieš nusprendžiant ar vertėtų įgyvendinti tokį siūlymą kurorto valdžia nusprendė išklausyti ir gyventojų bei kurorto svečių nuomonių ir atsiliepimus paprašė palikti Neringos savivaldybės socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.

Per bemaž parą nemažai vartotojų suskubo pareikšti savo nuomonę, kuri nėra vieninga.

Kai kurie pakomentavusieji tvirtino palaikantys siūlymą ir pastebėjo, jog panašaus sprendimo tikėjosi jau seniai. Kiti neabejojo, kad apšviesta kopa atrodytų įspūdingai, kai kurie dalijosi ir pavyzdžiais iš užsienio, kur panašiai išryškinti gamtos objektai tapo žmonių traukos vietomis.

Vis dėlto, ne visi buvo nusiteikę palaikyti tokį Neringos valdžiai pateiktą siūlymą.

Kai kurie manė, kad tokios naujovės „nepraleis“ gamtosaugininkai dėl šviesos taršos gyvūnams.

Būta ir tokių, kurie pažėrė kritikos kurorto valdžiai ir pastebėjo, kad vertėtų daugiau dėmesio skirti kitiems Neringos miesteliams – apšviesti taką link jūros Juodkrantėje, pasirūpinti vaikų žaidimų aikštelėmis ir pan.

Neringos savivaldybės atstovai gyventojus patikino, kad visos gyvenvietės teritorijos savivaldybei yra svarbios ir visur pagal esančias galimybes siekiama vystyti infrastruktūrą bei diegti naujoves.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos budėtojas koordinavo laivų "Boomeranger", "Madeleine" ir Karinių oro pajėgų paieškos ir gelbėjimo sraigtasparnio pasitelkimą nelaimės ištiktų žmonių paieškai ir gelbėjimui.

11.40 val. nelaimės ištikti asmenys buvo surasti, įlaipinti į  Valstybės sienos apsaugos tarnybos laivą "Madeleine" ir nugabenus į Nidą perduoti greitosios medicininės pagalbos medikams. 

Išgelbėtieji asmenys buvo lietuviai. Išsekę ir sušalę irkluotojai dėvėjo gelbėjimosi liemenes ir tai buvo viena esminių sėkmingos gelbėjimo operacijos baigties priežasčių.

Kuršių nerijoje, Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) duomenimis, yra galimybių išgauti gydomosioms purvo procedūroms tinkamą sapropelį. Sapropelis – tai gėlo vandens ežeruose susidaręs dumblas, kuriame yra daug organinių, biologiškai aktyvių medžiagų ir mikroelementų.

LGT specialistai yra tyrę sapropelio savybes ir slūgsojimo sąlygas Kuršių nerijoje. Išgręžus gręžinius, sapropelio klodų buvo aptikta 7-8 m gylyje. Šie klodai yra 5-9 m storio. Parnidžio kopos papėdėje Nidoje sapropelio klodas yra tiesiog marių pakrantėje.

Norint išgauti, t. y. kasti, naudingąsias iškasenas, būtina atlikti specialius geologinius tyrimus ir registruoti šių iškasenų telkinį Žemės gelmių registre. Kaip sakė LGT direktorius Jonas Satkūnas, realiausia galimybė išgauti sapropelį yra Kuršių marių akvatorijoje.

Dabar Lietuvoje gydomosioms purvo procedūroms yra naudojami 5 gydomųjų durpių (gydomojo purvo) telkiniai – Likėnuose, Palangoje, Birštone ir Druskininkuose.