„Tais metais, kai yra labai aštrūs padidėjimai, 2026–2027 metais pakeisti kitaip finansuojant, ypač infrastruktūros projektus, per PPP finansavimo būdą, privataus ir viešo sektoriaus partnerystę, kas reiškia, kad ilgainiui nuo to poreikio niekur nepabėgsi, jis tiesiog laike kitaip išsiskirsto“, – sekmadienį Seime žurnalistams sakė premjerė, paklausta apie papildomos krašto apsaugos finansavimo šaltinius.

Ji pažymėjo, kad tai reikštų, jog „tiesiog vėlesniems laikotarpiams tenka didesnė našta“, bet tai gali būti išeitis, kad „suglaudintumėme tam tikrus aštrius poreikius“.

Premjerė kovo 18 dieną rengia antrą politikų, verslo ir darbuotojų atstovų susitikimą dėl lėšų papildomų gynybai finansuoti.

I. Šimonytė sakė kol kas neįvardysianti, kokius siūlymus tieks Vyriausybė, taip pat teigė, jog sprendimai priklausys ir nuo to, ar politikams pavyks sutarti dėl būdų siekiant didesnio finansavimo gynybai.

„Pirmiausia aš norėčiau, kad šitas susitikimas įvyktų, tada aš matyčiau, kiek yra konsensuso kokiam sprendimui. Jeigu nebus konsensuso jokiam sprendimui, tada Vyriausybė tarsis, ką daryti“, – teigė premjerė.

Pasak jos, per susitikimą politikams taip pat bus pristatyta, kokios galimybės daugiau lėšų gynybai gauti iš ekonomikos augimo.

Pirmiausia aš norėčiau, kad šitas susitikimas įvyktų, tada aš matyčiau, kiek yra konsensuso kokiam sprendimui.

„Bus pateikta 2025 metų projekcija pagal makroekonomines prognozes, koks maždaug galėtų būti augimas ir tuo pačiu metu, koks bus įsipareigojimų augimas, kad būtų įgyvendinta tai, kas jau dabar priimta, tarkime, pedagogų atlyginimų didinimas, įvairių dydžių indeksavimai, kad kolegos matytų, kiek yra ar nėra erdvės ateinančių metų pajamų augime be kokių nors papildomų augimų“, – teigė premjerė.

Politikai tariasi dėl šaltinių didinti gynybos finansavimą, kad būtų lėšų įgyvendinti valstybės siekius sukurti kariuomenės diviziją, priimti Vokietijos brigadą ir įvesti visuotinį jaunuolių šaukimą į kariuomenę.

Šiuo metu finansavimas gynybai siekia 2,75 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau šiemet baigs galioti prievolė bankams mokėti solidarumo įnašą, o įprastas biudžetinis gynybos finansavimas sudaro 2,52 proc. BVP.

I. Šimonytė yra sakiusi, kad norint įgyvendinti minėtus siekius turėtų būti papildomai skiriama 0,7 proc. bendrojo vidaus produkto. Vėliau papildomų asignavimų poreikis mažėtų.

Prezidentas Gitanas Nausėda laikosi pozicijos, kad Lietuvos krašto apsaugos finansavimas turėtų siekti ne mažiau kaip 3 proc. BVP iš tvarių šaltinių. Didinant lėšas gynybai jis siūlo mišrų modelį – skolintis ir apmokestinti verslą, o ne visus šalies gyventojus.

Tai paskutinis susitikimas, kuriam pirmininkauja Švedija. 2024–2025 m. ciklui pirmininkavimą perima Lietuva, o jos pavaduotoja taps Norvegija. Konferencijos metu ministras A. Dulkys pristatys Lietuvos pirmininkavimo Partnerystei prioritetus – pasirengimą ekstremalioms sveikatai situacijoms, jų valdymą ir atsaką į jas bei psichikos sveikatą. 

„Lietuvai ateinančius dvejus metus pirmininkaujant Partnerystei, dar kartą pabrėžiame savo įsipareigojimą laikytis bendrų vertybių, kuriomis grindžiamas šis aljansas: pasitikėjimo ir pagarbos, praktiškumo ir veržlumo, įtraukties ir lygybės, taip pat demokratinių vertybių ir žmogaus teisių puoselėjimo. Savo pirmininkavimo metu toliau skatinsime tarpusavio supratimą, stiprinsime pasitikėjimą ir skatinsime žmonių tarpusavio ryšius, kad užtikrintume saugų ir patikimą regioną“, – sakė ministras

Pagrindinis Partnerystės tikslas yra „skatinti tvarų vystymąsi Šiaurės matmens teritorijoje, gerinant žmonių sveikatą ir socialinę gerovę“. Tai darant, mažinti pagrindinių užkrečiamųjų ligų plitimą ir užkirsti kelią su gyvenimo būdu susijusių lėtinių neinfekcinių ligų plitimui, taip pat didinti žmonių socialinės gerovės lygį.

Partnerystei šiuo metu priklauso šios šalys: Lietuva, Latvija, Estija, Norvegija, Suomija, Švedija, Lenkija, Vokietija, Islandija. Rusijos narystė, pradėjus karą su Ukraina, buvo suspenduota.

„Civilinės sąjungos klausimas tikrai nėra niekaip išbrauktas iš darbotvarkės. Reikėtų paminėti, kad jau dvi stadijos yra įveiktos, po svarstymo yra pritarta šiam projektui“, – LRT televizijai antradienį teigė Seimo pirmininkė.

„Ne kartą esu sakiusi, kad einant į priėmimą reikia turėti 71 balsą ne atsitiktinį, o labai užtikrintą, ir reikia būti užtikrintiems, kad tą 71 balsą, tą daugumą, galima bus pakartoti veto (prezidento Gitano Nausėdos veto – ELTA) atveju. Kol kas tokio užtikrintumo, deja, bet nėra“, – pridūrė ji.

V. Čmilytės-Nielsen teigimu, priimti sprendimus yra sudėtinga ir dėl rinkiminių metų.

„Politiniai ciklai diktuoja tam tikrus dėsningumus ir paskutiniai metai, sakyčiau, labiau yra naujų pažadų, o ne rezultatų metai“, – akcentavo Liberalų sąjūdžio vadovė.

ELTA primena, kad Seimas po svarstymo gegužės mėnesį pritarė valdančiosios daugumos partijų inicijuotam Civilinės sąjungos įstatymo projektui. Tam, kad jis būtų priimtas, parlamentarai turės balsuoti dar kartą.

Projektu siūloma sureguliuoti santuokos nesudariusių, tačiau bendrus tarpusavio santykius kuriančių asmenų tiek turtinius, tiek asmeninius neturtinius santykius.

Visgi skeptiškai įstatymą vertina dalis Seimo narių valdančiojoje daugumoje ir opozicijoje. Abejones dėl projekto ne kartą yra išsakęs ir prezidentas. Tačiau konkrečių įstatymo detalių bei savo požiūrio dėl jų šalies vadovas nekomentuoja ir tikina, kad laukia galutinio Seimo apsisprendimo.

„Niekas nieko nereiškia. Darbas vyko, vyksta ir, manau, kad vyks toliau“, – antradienį Seime žurnalistams sakė premjerė.

„Jeigu būtų niekaip neįmanoma (rasti daugiau balsų – ELTA), tai ir sakyčiau, kad neįmanoma. Bet, matyt, visada yra verta įtikinėti ir kalbėtis“, – nurodė ji.

Ji patikino norinti, kad Civilinės sąjungos įstatymo projektas Seime būtų priimtas ir pakartojo, kad valdantieji tęs diskusijas su opozicinėmis frakcijomis, savo politinėse programose įsipareigojusios spręsti tos pačios lyties asmenų santykių reglamentavimo klausimus.

„Aš noriu. Jeigu klausiate apie emociją, aš noriu, kad būtų priimtas. O ar aš tikiu? Taip sakant, čia ne vadybos sąvoka“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.

Aš noriu. Jeigu klausiate apie emociją, aš noriu, kad būtų priimtas. O ar aš tikiu? Taip sakant, čia ne vadybos sąvoka.

„Reikia kalbėti su opozicinėmis partijomis. Tas pokalbis tęsiasi – bet taip pat buvo ir su asmenvardžių rašymu“, – nurodė ji, primindama, kad debatai šiuo klausimu truko bene trisdešimtmetį.

„Nesakau, kad tai truks trisdešimt metų, bet tai yra klausimo sudėtingumo iliustracija“, – apibendrino ji.

G. Landsbergis nepritaria „laisviečių“ teiginiui dėl koalicinės sutarties pažeidimo: kol taškas nepadėtas, dedame kablelį

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis tikina, kad pakankamai balsų Civilinės sąjungos įstatymui nesurinkusi valdančioji dauguma koalicinės sutarties nepažeidė.

„Sutarties punktas sako, kad bus dedamos geriausios pastangos, galiu patvirtinti, kad tos pastangos yra dedamos maksimalios, rezultatas tiesiog turi savo ribas. Toliau eiti yra sudėtinga, tą esu ne kartą minėjęs“, – antradienį žurnalistams komentavo G. Landsbergis.

„Premjerė puikiai pasakė, kad tiek, kiek koalicija yra balsų surinkusi, tai yra didžiausias istorijoje balsų skaičius tokiam jautriam ir ganėtinai skaldančiam klausimui. Mes esame priartėję labai arti prie reikiamo balsų skaičiaus“, – pridūrė jis.

TS-LKD partijos lyderis teigia turintis vilčių, kad klausimas bus išspręstas ateityje.

„Ar yra kelias kažkoks priekyje? Manau, kad yra ir kol taškas nepadėtas, tol mes dedame kablelį. Geriausi atveju – kabliataškį“, – dėstė politikas.

ELTA primena, kad gegužę Seimas po svarstymo pritarė valdančiosios daugumos partijų inicijuotam Civilinės sąjungos įstatymo projektui. Tam, kad jis būtų priimtas, parlamentarai turės balsuoti dar kartą.

Įstatymą skeptiškai vertina ir jo palaikyti nesutinka dalis Seimo narių valdančiojoje daugumoje ir opozicijoje.

Ar yra kelias kažkoks priekyje? Manau, kad yra ir kol taškas nepadėtas, tol mes dedame kablelį. Geriausi atveju – kabliataškį.

Savo ruožtu, Laisvės partija kritikuoja tokius politikų pasisakymus ir net svarsto blokuoti kai kurias TS-LKD iniciatyvas, nes šie, Laisvės partijos nuomone, nerodo pakankamai pastangų įtikinti abejojančius partiečius balsuoti už civilinę sąjungą.

Visgi, pirmadienio vakarą po koalicinės tarybos posėdžio Laisvės partija konstatavo, kad Civilinės sąjungos projektui valdančioji dauguma vis dar nesutelkė pakankamai balsų. Pasak partijos pirmininkės Aušrinės Armonaitės, tokiu būdu partneriai nesilaiko koalicinės sutarties, todėl „laisviečiai“ turi teisę atitinkamai vertinti ir savo įsipareigojimus.

„Koalicijos punktas lieka neįgyvendintas, kad koalicijos partneriai dės maksimalias pastangas (dėl Civilinės sąjungos – ELTA)“, – pirmadienį po koalicinės tarybos posėdžio žurnalistams teigė A. Armonaitė.

„Tad Laisvės partija atitinkamai vertins ir savo įsipareigojimus“, – nurodė ji.

V. Čmilytė-Nielsen: dėjau maksimalias pastangas

Laisvės partijai pareiškus, kad dėl pernelyg mažo palaikymo Civilinės sąjungos įstatymo projektui politinė jėga persvarstys savo įsipareigojimus koalicijai, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikina dėjusi visas pastangas buriant paramą valdančiosios daugumos partneriams svarbiam klausimui.

„Aš dėjau tokias maksimalias pastangas, kad netgi pati teikiau tokį projektą kadencijos pradžioje – lygiai kaip ir praėjusiose kadencijose esu teikusi partnerystės įstatymo projektą“, – antradienį Seime žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Manau, dėl konkrečiai mano pastangų neturėtų klausimų kilti“, – patikino ji.

Visgi, politikė svarstė, kodėl „laisviečiai“ suabejojo koalicijos partnerių įsipareigojimais, mat, anot jos, valdančiųjų atstovai visos kadencijos metu tęsia derybas ir pokalbius, burdami paramą civilinei sąjungai.

„Nežinau, kaip tą maksimalumą galima išmatuoti, bet pagal tą darbą, kurį darome jau daugiau nei tris metus, pokalbius, kuriuos turime, bei remiantis pokalbiu, kurį turėjome vakar, sakyčiau, kad nuoširdžios pastangos telkti balsus visiems, kiekvienam iš koalicijos partnerių svarbiems projektams, tikrai yra“, – patikino Seimo pirmininkė.

S. Skvernelis mano, kad valdančiajai koalicijai civilinės sąjungos klausimas nėra aktualus

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis mano, kad Seimui nėra prasmės priimti Civilinės sąjungos įstatymą. Jo manymu, tokios pozicijos laikosi ir valdančiosios koalicijos partneriai, pastaruoju metu šiuo klausimu turėję daug tarpusavio nesutarimų.

„Nematau prasmės, nes pavyzdžiai rodo Lietuvoje, kad viskas yra pas mus labai gerai. Galima turėti šeimą, lauktis vaikučio. Viskas, manau, čia išspręsta, mes tą klausimą labai sureikšminame“, – antradienį žurnalistams komentavo S. Skvernelis.

„Matyt, valdančioji koalicija taip pat galvoja, kad tas teisinis reguliavimas, kuris yra šalyje yra pakankamas, pavyzdžiai rodo, kad čia problemų niekam nėra. Ir koalicija turbūt mano, kad klausimas nėra aktualus“, – pridūrė politikas.

Praėjusią savaitę prezidento kanceliarija gavo 34 parlamento narių pasirašytą raštą, kuriame prašoma dviem mėnesiams sustabdyti Notariato įstatymo pakeitimų paskelbimą.

Latvijos parlamente praėjusį ketvirtadienį per paskutinį svarstymą buvo priimtas su partnerystės instituto įkūrimu susijusių įstatymų paketas, pasiūlytas teisingumo ministrės Inesės Libinos-Egnerės (Inesės Lybinios-Egnerės). Be kita ko, naujasis teisinis partnerystės institutas galės būti taikomas ir tos pačios lyties asmenims – jie galės įteisinti ir įregistruoti savo santykius.

Tačiau netrukus po paketo priėmimo opozicijai priklausantys įstatymų leidėjai pranešė surinkę 34 įstatymų leidėjų parašus, kad galėtų inicijuoti procedūrą, kurią įgyvendinus būtų surengtas referendumas dėl Notariato įstatymo pakeitimų.

Pasiūlymą pasirašė „Jungtinio sąrašo“, „Pirmiausia Latvija“ ir „Nacionalinio susivienijimo“ įstatymų leidėjai. Parašai buvo pateikti prezidentui.

Pagal Konstituciją, pateikus pasiūlymą, kurį pasirašė ne mažiau kaip 34 įstatymų leidėjai, naujo įstatymo paskelbimas gali būti sustabdytas mažiausiai dviem mėnesiams.

Tuomet Centrinė rinkimų komisija turi per mėnesį organizuoti parašų rinkimo kampaniją, kad gautų referendumui surengti reikalingą gyventojų paramą.

Kad būtų galima inicijuoti referendumą, per parašų rinkimo kampaniją turės būti surinkti ne mažiau kaip 10 proc. teisę balsuoti turinčių rinkėjų, arba 155 tūkst. piliečių, parašai.

„Aš galiu garantuoti, kad artimiausiu metu Latvijoje kažkas kreipsis į Europos Žmogaus Teisių Teismą, sakydami, kad įstatymas, kuris priimtas Latvijoje, diskriminuoja vienos lyties asmenų interesą turėti šeimą ir galėti įsivaikinti vaikus“, – penktadienį Žinių radijui sakė R. Karbauskis.

„Visa tai yra (daroma – ELTA) per Europos Žmogaus Teisių Teismą. Ir tam tereikia įstatymo, kuris vienos lyties asmenų santykius padarytų panašius į šeimą – kad atsirastų proga kreiptis į teismą“, – kalbėjo jis.

Todėl politikas įspėjo – siekiant išvengti tokio paties scenarijaus, Lietuvoje negali būti priimti panašūs įstatymai.

„Mes pamatysime Latvijoje scenarijų, kuris, jeigu taip padarytume Lietuvoje, bus ir pas mus įgyvendintas“, – neabejojo R. Karbauskis.

Galėsime pasakyti, kad mes buvome teisūs: kad jokių įstatymų, tokių, kuriuos priėmė dabar Latvijoje, priiminėti Lietuvoje negalima.

„Galėsime pasakyti, kad mes buvome teisūs: kad jokių įstatymų, tokių, kuriuos priėmė dabar Latvijoje, priiminėti Lietuvoje negalima“, – pabrėžė jis.

Ketvirtadienį Latvijos parlamentas (Saeima) priėmė aštuonių įstatymų pataisas, kuriomis šalyje numatoma įvesti partnerystės institutą, t. y. naują būdą teisiškai įtvirtinti dviejų suaugusių asmenų santykius, įskaitant tos pačios lyties poras, ir suteikti jiems socialinę bei ekonominę apsaugą. Įstatymų pakeitimai įsigalios 2024 metų liepos 1 dieną.

Šį įstatymų paketą Saeima priėmė praėjus trejiems metams po Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo, kuriame pabrėžiama valstybės pareiga apsaugoti tos pačios lyties partnerių šeimas.

Iki šiol keli bandymai teisiškai įtvirtinti nesusituokusių porų bendrą gyvenimą buvo nesėkmingi. Pagrindiniai prieštaravimai kilo iš to, kad tokios pat teisės būtų taikomos ir tos pačios lyties poroms. Per 24 metus tai jau devintas kartas, kai partnerystės pagrindai įtraukiami į parlamento darbotvarkę.

Lietuvos Seime diskusijos dėl tos pačios lyties porų santykių reguliavimo vis dar kelia įtampas. Gegužės mėnesį parlamentas po svarstymo pritarė valdančiosios daugumos partijų inicijuotam Civilinės sąjungos įstatymo projektui. Tam, kad jis būtų priimtas, Seimo nariai turės balsuoti dar kartą. Tačiau įstatymą skeptiškai vertina ir jo palaikyti nesutinka dalis Seimo narių valdančiojoje daugumoje ir opozicijoje.

G. Landsbergis viliasi, kad Latvijos sprendimas dėl LGBTQI santykių turės įtakos ir Seime

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tikisi, kad Latvijos sprendimas įteisinti tos pačios lyties žmonių partnerystę turės įtakos ir Lietuvos Seime, kur dėl panašaus įstatymo projekto liko paskutinis balsavimas.

„Noriu tikėti, kad tai leis ar bent jau iškels papildomų klausimų kolegoms Seime pasvarstyti apie tai, kad tai yra žmogaus teisių klausimas“, – žurnalistams penktadienį sakė valdančiųjų konservatorių lyderis.

„Lietuva yra ginanti žmogaus teises valstybė, savo pačios valstybės atkūrimą kildinanti iš teisės viršenybės, žmogaus teisių principų. Todėl tie principai turi būti taikomi visiems vienodai, nepaisant lytinės orientacijos ar kitų aspektų“, – sakė jis.

Akivaizdu, kad mes liekame vieninteliai iš Baltijos šalių, Estija ir Latvija žengia į Šiaurės valstybių bloką, palikdami Lietuvą kitoje pusėje.

„Akivaizdu, kad mes liekame vieninteliai iš Baltijos šalių, Estija ir Latvija žengia į Šiaurės valstybių bloką, palikdami Lietuvą kitoje pusėje“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Lietuvoje partnerystė šiuo metu nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Ankstesni bandymai tą padaryti parlamente buvo nesėkmingi.

Seimas gegužę po svarstymo kelių balsų persvara pritarė Civilinės sąjungos įstatymo projektui, kuriuo būtų įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė. Dėl šio projekto įteisinimo dar liko paskutinis balsavimas. 

Jis teigė, kad kalbėdamas su kolegomis „tikrai atras“ progą priminti Latvijos sprendimą.

„Noriu tikėti, turiu vilties, kad galbūt kitas Seimas dar labiau priartės prie to klausimo ir galų gale atsidursime bent žmogaus teisių klausimu tarp Šiaurės valstybių“, – sakė ministras.

Paklaustas, ar toks jo pasisakymas reiškia abejonę minėtą sprendimą priimti dar šioje kadencijoje, G. Landsbergis teigė, kad to „reikia klausti tų partijų, kurios turi tai savo programose“.

Partnerystės klausimą aktyviai kelia Laisvės partija. Jos atstovai žada dar šios sesijos metu pateikti klausimą galutiniam balsavimui.

V. Čmilytė-Nielsen: akivaizdu, kad šiuo žmogaus teisių klausimu atsiliekame

Latvijos Seimui ketvirtadienį pritarus partnerystės įteisinimui, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad Lietuva šiuo žmogaus teisių klausimu lieka paskutinė Baltijos šalyse. 

Signalas aiškus – liekame paskutiniai tarp trijų Baltijos valstybių. Ir, kaip jau ne kartą buvę, vieni iš paskutinių „pagonių“ Europoje.

„Signalas aiškus – liekame paskutiniai tarp trijų Baltijos valstybių. Ir, kaip jau ne kartą buvę, vieni iš paskutinių „pagonių“ Europoje. (...) Akivaizdu, kad šiuo žmogaus teisių klausimu atsiliekame“, – LRT radijui teigė V. Čmilytė-Nielsen.

„Panašu, kad šiuo momentu parlamentai tiek Estijoje, tiek Latvijoje – ypatingai Estijoje, kuri priėmė dar drąsesnį sprendimą įteisinti santuokas – yra šiek tiek labiau liberalesni nei Lietuvoje“, – pažymėjo ji.

Reglamentuoti partnerystę Lietuva siekia sunkiai kelią Seime besiskinančiu Civilinės sąjungos įstatymu. Parlamento vadovė pastebi, kad kol kas ši iniciatyva pakankamo palaikymo Seime neturi.

„Priėmimo stadijoje galima grįžti (prie klausimo – ELTA) kad ir rytoj, bet 71 balso kol kas nėra“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

„Galiu patvirtinti, kad gautas, šiandien registruotas skundas ir priimtas jis“, – BNS antradienį patvirtino Vilniaus apylinkės teismo atstovas Giedrius Janonis.

Šio teismo sprendimas apeliacine tvarka apskųstas Vilniaus apygardos teismui.

G. Janonis atstovas sakė negalintis komentuoti pareiškėjų pateiktų skundo motyvų.

Apie sprendimą pranešimą antradienį išplatinęs portalas „gayline.lt“ informavo, kad, pareiškėjų manymu, Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nepagrįstą nutartį, nes ignoravo tarptautinės teisės normas, jų nenagrinėjo bei paneigė poros teisę į šeimą tik dėl jos narių seksualinės orientacijos.

Apeliaciniame skunde pareiškėjai taip pat pakartojo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą bei gauti išaiškinimą, ar dabar galiojančios teisės normos nediskriminuoja vienos lyties asmenų šeimų.

Liepos pabaigoje Vilniaus apylinkės teismas atmetė prašymą įpareigoti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos įstaigą įregistruoti tos pačios lyties asmenų santuoką, o jų sudarytą vedybų sutartį įtraukti į Vedybų sutarčių registrą.

Anot vieno iš pareiškėjų Martyno Norbuto, teismo pareiga yra įvertinti, ar tos pačios lyties asmenų santuokų neleidžiantys sudaryti Lietuvos teisės aktai atitinka Konstituciją, tarptautinę teisę ir nediskriminuoja šalies piliečių.

„Jei vieniems žmonėms leidžiama įteisinti šeimą, o kitiems ne – akivaizdu, kad nėra lygybės. Todėl natūralus žingsnis – skųsti nepagrįstą pirmos instancijos teismo sprendimą ir ieškoti teisingumo toliau“, – pranešime cituojamas M. Norbutas.

Pareiškėjų advokatas Aivaras Žilvinskas teigė, kad ši byla yra „siekis apginti fundamentalias teises“.

Nuo „mistinės“ daugumos valios negali priklausyti tai, ar individas ar jų grupė turi žmogaus teises, ar ne.

„Tarptautinė teisė pripažįsta ir saugo visų asmenų šeimas ir santuokas, taip pat ir vienos lyties. O bet kokie aiškinimai, kad neva tos pačios lyties asmenų santuokų pripažinimas turi atliepti daugumos įsivaizdavimą, kas yra šeima, prieštarauja žmogaus teisių idėjai. Kitaip tariant, nuo „mistinės“ daugumos valios negali priklausyti tai, ar individas ar jų grupė turi žmogaus teises, ar ne“, – sakė advokatas.

Ši byla yra viena iš trijų, kuriomis trys poros reikalauja civilinės partnerystės įregistravimo, užsienyje sudarytos santuokos įtraukimo į civilinės metrikacijos apskaitą, tos pačios lyties asmenų santuokos sudarymo pripažinimo ir įregistravimo Lietuvoje.

Vilniaus miesto apylinkės teismas balandį jau atmetė prašymą dėl tos pačios lyties asmenų partnerystės įregistravimo civilinės būklės aktų registre, konstatavęs, kad be Partnerystės įstatymo nėra teisės akto, kuriuo vadovaudamasis galėtų tenkinti pareiškėjų prašymą.

Teismas tuomet nurodė, kad, nors Konstitucinis Teismas pripažįsta, jog šeimos samprata yra neutrali lyties atžvilgiu, tačiau teismas nesukuria naujų normų – tai turi padaryti Seimas.

„Balsų nei daugėja, nei mažėja, tas Seimas yra toks, koks yra, Laisvės frakcijos yra 11 balsų. Mums tikrai pavyko sutelkti didelį palaikymą, istorinį, tiesą sakant“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė politikė.

„Prie tam tikrų aplinkybių ir šiame Seime priėmimas įstatymo yra įmanomas“, – teigė ji.

Pasak A. Armonaitės, tai taptų dar realiau, jeigu partnerystę palaikantys parlamentarai balsuotų pagal savo sąžinę, negalvodami apie politinius išskaičiavimus.

„Jeigu kažkas Seime, o žinau tokių žmonių, kaip žmogus su savimi, savo sąžine, susitinka ir sako, aš palaikau šitą klausimą, jis ir turėtų arba ji balsuoti „už“, – sakė ji.

Mums tikrai pavyko sutelkti didelį palaikymą, istorinį, tiesą sakant.

„Aš manau, kad tiesiog yra dar ir tam tikra politinė logika, politiniai scenarijai. Sunku kartais atlaikyti tą kritiką savo partijos gretose“, – pridūrė parlamentarė.

Seimas gegužę po svarstymo kelių balsų persvara yra pritaręs Civilinės sąjungos įstatymo projektui, kuriuo būtų įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė. Už projektą balsavo 60 Seimo narių, prieš buvo 52 ir susilaikė trys parlamentarai. Dar liko paskutinis balsavimas dėl įstatymo priėmimo.

Lietuvoje partnerystė šiuo metu nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Ankstesni bandymai tą padaryti parlamente buvo nesėkmingi.

Civilinės sąjungos įstatymo projektas numato, kad ją sudarę partneriai kurtų bendrą dalinę nuosavybę, tačiau turėtų galimybę atskiru susitarimu nustatyti ir kitokį turto teisinį režimą, paveldėtų pagal įstatymą ir nemokėtų paveldėjimo mokesčių, turėtų galimybę veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovautų vienas kitam sveikatos priežiūros srityje, galėtų gauti su sveikata susijusią informaciją.

Pastarasis įvykis – neeilinis: per 30 Japonijos ir Lietuvos diplomatinio bendradarbiavimo metų pasirašytos tik trys partnerystės sutartys. Gegužės 12-ąją Japonijoje pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Birštono ir Kagos miestų tapo ketvirtąja!

„Kaga, taip pat kaip ir Birštonas, yra kurortas, todėl bendradarbiavimo sritys yra aiškios: sveikatinimas, kultūra, inovacijų diegimas kurortuose, turizmas. Esu tikra, kad bendradarbiavimas bus gyvas ir tęsis ilgai“, – grįžusi į Lietuvą kalbėjo Nijolė Dirginčienė. Savivaldybės merė negailėjo pagiriamųjų žodžių Lietuvos ambasadai Japonijoje, J. E. ambasadoriui A. Zykui už tarpininkavimą mezgant diplomatinius santykius su Kagos miestu ir Kagos miesto merui Riku Miyamoto už šiltą priėmimą bei išskirtinį dėmesį.

Esu tikra, kad bendradarbiavimas bus gyvas ir tęsis ilgai.

Birštono savivaldybės ir Japonijos ambasados Lietuvoje bei Lietuvos ambasados Japonijoje ryšiai tęsiasi jau beveik dešimtmetį. Dar 2016 m. tuometinis J. E. ambasadorius Toyoei Shigeeda, (deleguotas Baltijos šalims, Lietuvai ir Latvijai) besilankydamas Birštone atkreipė dėmesį į kurorto išskirtinumą, įžvelgė bendrų sąlyčio taškų su Japonijos miestais, galimybių bendradarbiauti. 2019 m. į Birštoną atvyko delegacija iš Kagos, vadovaujama J. E. Japonijos ambasadoriaus Lietuvoje Shiro Yamasaki. Vizito metu Kagos miesto merui Riku Miyamoto Birštonas paliko didžiulį įspūdį – šis susitikimas buvo šiais metais pasirašyto bendradarbiavimo užuomazga, po kurios pradėta svarstyti ir aktyviai komunikuoti dėl partnerystės sutarties tarp abiejų kurortų. 2022-aisiais į Birštono kurortą atvyko J. E. Japonijos ambasadorius Lietuvoje Ozaki Tetsu bei Lietuvos ambasadorius Japonijoje Aurelijus Zykas, su kuriais taip pat aptarti bendradarbiavimo tarp Japonijos ir Lietuvos ryšiai.

„Ryšius tarp Japonijos ir Lietuvos būtina stiprinti. Nors abi šalis skiria didelis atstumas, šiais laikais tai nebėra kliūtis bendrauti. Tikiu, kad po šios sutarties pasirašymo į Lietuvą, Kauno regioną ir, žinoma, Birštoną atvyks daugiau turistų iš Japonijos, kurie pažins mūsų krašto kultūrą, istoriją, sustiprins sveikatą. Taip pat ir mes, lietuviai, galėsime geriau pažinti šią egzotišką šalį, jos žmonių mentalitetą“, – mintimis dalijosi Birštono savivaldybės merė.

Kagos kurorto atstovai domisi sveikatinimo ir sveikatingumo paslaugomis, teikiamomis Birštone. Šiai bendradarbiavimo sričiai jau yra rengiami bendradarbiavimo planai. Neabejotina, kad abu kurortai ateityje ras vis naujų bendradarbiavimo temų ir krypčių, užsimegs stiprūs ne tik miestų, šalių, bet ir asmeniniai jų gyventojų tarpusavio santykiai.

Tai yra naujausias smūgis šiai konservatyviai šaliai.

2007 metais ES nare tapusioje Rumunijoje homoseksualumas dekriminalizuotas tik 2001-aisiais, tačiau šalyje vis dar neleidžiama sudaryti santuokos ar civilinės partnerystės tos pačios lyties asmenims.

Pastaruoju metu Rumunijoje kelis kartus mėginta apriboti LGBTIQ asmenų teises, pavyzdžiui, universitetuose ir mokyklose siekta panaikinti lytinės tapatybės studijas.

EŽTT antradienį penkiais balsais prieš du nutarė, kad Rumunija pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos 8-ąjį straipsnį dėl teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą.

Šis sprendimas buvo priimtas po to, kai 2019 ir 2020 metais į EŽTT kreipėsi 21 tos pačios lyties asmenų pora. Pareiškėjai teigė, kad jiems nebuvo suteiktos tam tikros teisės, kurios Rumunijos įstatymuose numatytos susituokusioms poroms.

„Tai istorinis sprendimas. Rumunija turi pripažinti ir apsaugoti tos pačios lyties asmenų šeimas“, – sakė Rumunijos nevyriausybinė organizacija „Accept“, kuri prieš ketverius metus parėmė rumunų tos pačios lyties asmenų poros pradėtą iniciatyvą.

„Rumunija turi sustabdyti diskriminaciją įstatymais“, – teigė iniciatyvos iniciatoriai Florinas Buhuceanu (Florinas Buhučanu) ir Victoras Ciobotaru (Viktoras Čobotaru), pažadėję ir toliau dėti pastangas, „kol lygybė prieš įstatymą mūsų šalyje taps realybe“.

Rumunijos vyriausybė teigė, kad dauguma rumunų nepritaria tos pačios lyties asmenų sąjungoms, tačiau EŽTT nustatė, jog to „negalima priešpriešinti pareiškėjų interesui, kad jų santykiai būtų tinkamai pripažįstami ir saugomi įstatymo“.

EŽTT taip pat pažymėjo, kad tos pačios lyties asmenų partnerystė nepakenktų santuokos institutui, nes heteroseksualios poros ir toliau galėtų teisiškai įtvirtinti savo santykius.

Įtakinga Rumunijos ortodoksų bažnyčia ne kartą pasisakė prieš civilinę partnerystę, o 2018 metais parėmė vadinamąjį šeimos referendumą tos pačios lyties asmenų sąjungoms uždrausti.

„Civilinė partnerystė yra toksiškas šaltinis (kaip pastebima kitose visuomenėse), išardantis šeimos svarbą ir moraliai formuojantį autoritetą“, – sakoma pranešime spaudai.

EŽTT pridūrė, kad Europos Sąjungos valstybės narės privalo sukurti teisinę sistemą užtikrinti deramą tos pačios lyties porų santykių pripažinimą ir apsaugą.