Paraiškoje yra 148 1940–1965 metų dokumentai, saugomi 31 atminties įstaigoje.

Pateiktoje kolekcijoje – tremtinių, politinių kalinių laiškai iš tremties, atminimų albumėliai, atvirukai, trečiadienį pranešė Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas.

„Šia paraiška norime prisiminti ir pagerbti tuos, kurie nukentėjo nuo totalitarinio režimo žiaurumų – jų rašytuose laiškuose artimiesiems ant beržo tošies išskaitome kančią, badą, liūdesį ir Tėvynės bei artimųjų ilgesį“, – sakė Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė Miglė Mašanauskienė.

„Šie ypatingi egodokumentai, kurių nėra išlikę daug, mums byloja ir apie jokiomis represijomis nenumaldomą troškimą gyventi, palaikyti ryšį su brangiais žmonėmis, išsaugoti savo kultūrinę tapatybę, viltį“, – tvirtino ji.

Šia paraiška norime prisiminti ir pagerbti tuos, kurie nukentėjo nuo totalitarinio režimo žiaurumų.

Lietuvoje šį ypatingą dokumentinį paveldą saugo Okupacijų ir laisvės kovų muziejus Vilniuje, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcija, Biržų krašto muziejus „Sėla“, Gargždų krašto muziejaus filialas Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejus, Lietuvos ypatingasis archyvas,  Panevėžio kraštotyros muziejus, S. Nėries memorialinis muziejus, Maironio lietuvių literatūros muziejaus padalinys, Šiaulių „Aušros“ muziejus, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka ir Kauno IX forto muziejus.

Į UNESCO registrą „Pasaulio atmintis“ dabar įtraukti 494 įrašai.

Šis tarptautinis registras yra programos „Pasaulio atmintis“, kuria siekiama skatinti atminties institucijų bendradarbiavimą siekiant išsaugoti ir užtikrinti prieigą prie dokumentinio paveldo, dalis.

Registre „Pasaulio atmintis“ jau įrašytos trys su Lietuva susijusios dokumentų kolekcijos: „Baltijos kelias – žmonių grandinė, sujungusi tris valstybes laisvės vardan“, Radvilų archyvai ir Nesvyžiaus bibliotekos kolekcija, Liublino unijos aktas.

Tikimasi, kad sprendimas dėl Sibire rašytų laiškų ant beržo tošies kolekcijos įtraukimo į registrą bus paskelbtas 2025 metų gegužės mėnesį.

Archyve saugomas dokumentas – tai sveikinimas Šv. Velykų proga ant beržo tošies, kurį 1956 metais parašė Anatalija Grinevičiūtė, kalėjusi Intos pataisos darbų lagerio moterų stovykloje.

Atvirlaiškis siųstas Intos pataisos darbų lagerio vyrų stovykloje kalėjusiam Kostui Kovaliukui ir sovietinio saugumo pareigūnų buvo paimtas 1958-ųjų kovo 3-iąją, atliekant kratą Intos mieste esančiame bute, kuriame gyveno K. Kovaliukas.

Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

Lietuvos ypatingajame archyve saugomi dar du į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą įrašyti objektai: Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 metų vasario 16 deklaracija ir 1949 metų masinio gyventojų trėmimo operacijos „Priboj“ žemėlapis.

Į registrą bus įrašyta „Saldžiausiojo Marijos vardo arkibrolijos narių knyga“ ir dviejų inkunabulų konvoliutas – į vieną knygą įrišti 1497 metais ir 1500 metais Prahoje čekų kalba išleisti du Čekijos karalystės teisiniai dokumentai, saugomi Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.

Registrą taip pat papildys atvirukas-sveikinimas Šv. Velykų proga ant beržo tošies, saugomas Lietuvos ypatingajame archyve, Kazimiero Kristupo Daukšos gramatikos „Trumpa kalbamokslė liežuvio lietuviško“ rankraštis, saugomas Vilniaus universiteto bibliotekoje, Kristijono Endrikio Mertikaičio giesmynas, esantis Lietuvos nacionalinėje  Martyno Mažvydo bibliotekoje, Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos šaltiniai, saugomi Kauno arkivyskupijos muziejuje, Valdovų rūmų įsigyta miniatiūra, vaizduojanti Lietuvos didįjį kunigaikštį Vytautą Didįjį ir jo žmoną Oną Vytautienę, Broniaus Krivicko literatūrinės veiklos artefaktai iš Biržų krašto muziejaus „Sėla“ ir tremtinės Dalios Grinkevičiūtės rankraštinis palikimas, saugomas Lietuvos nacionaliniame muziejuje, pranešė Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato komunikacijos programų vadovė Miglė Mašanauskienė.

Penkiems iš minėtų dokumentų suteikta regioninė, keturiems – nacionalinė reikšmė.

Penktadienį Vilniaus universiteto Mažojoje auloje per iškilmingą Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos posėdį, skirtą Lietuvos narystės UNESCO 30-mečiui paminėti, bus įteikti liudijimai šio dokumentinio paveldo saugotojams.

„Pasaulio atminties“ nacionaliniame registre šiuo metu yra 74 rašytiniai dokumentai, šelako plokštelių, fotografijų kolekcijos, brėžiniai, žemėlapiai, piešiniai, kino juostos. Tarptautiniam registre – Baltijos kelio dokumentai, Radvilų archyvai, Nesvyžiaus bibliotekos kolekcija, Liublino unijos akto dokumentas.

Lietuva UNESCO nare tapo 1991 metų spalio 7 dieną.

Spalio 8 d., minint Lietuvos narystės UNESCO 30-ies metų sukaktį, Vilniaus universiteto Mažojoje auloje per iškilmingą ceremoniją Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams bus įteiktas liudijimas, patvirtinantis UNESCO nacionalinės komisijos sprendimą įtraukti seniausią žinomą miniatiūrą, kurioje vaizduojamas Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Didysis (1392/1401–1430) su žmona Ona, į dokumentinio paveldo objektų programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinį registrą.

Miniatiūra, vaizduojanti Lietuvos valdovus, sukurta XV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje ir yra rankraštinės to meto knygos dalis. Į Lietuvos nacionalinį registrą „Pasaulio atmintis“ įtrauktas Vytauto Didžiojo ir Onos Vytautienės imaginacinis (įsivaizduojamas) atvaizdas yra unikalus paveldo objektas dėl ypatingai retų išlikusių šių ankstyvųjų Lietuvos valdovų portretinių atvaizdų, sakoma Valdovų rūmų pranešime. Seniausias atvaizdas, siejamas su Vytautu Didžiuoju, yra šio valdovo majestotiniame antspaude, kuris naudotas 1407–1430 metais. Kiti žinomi Vytauto Didžiojo portretai sukurti jau po valdovo mirties.

Vėlyvosios Gotikos ir ankstyvojo Renesanso epochų sandūros miniatiūroje greta Vytauto Didžiojo atvaizdo lotynų kalba užrašyta „Wittoldus magnus / Littwaniae & Russiae / Dux.“ („Vytautas Didysis / Lietuvos ir Rusios / kunigaikštis“). Tyrinėtojų vertinimu, valdovo atvaizdas artimas Vytauto Didžiojo išvaizdos aprašymams, žinomiems iš Jano Dlugošo, Motiejaus Strijkovskio ir Alberto Kojelavičiaus darbų. Šis piešinys atitinka menotyrininkės dr. Giedrės Mickūnaitės pateiktą apibendrintą žodinį Vytauto Didžiojo portretą: „Mažo ūgio, lieknas, dešinioji ranka žymiai ilgesnė už kairiąją, moteriškų veido bruožų, bebarzdis“.

Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas pavaizduotas kartu su pirmąja žmona Ona, Eišiškių kunigaikščio Sudimanto dukterimi, kuriai miniatiūros autorius priskyrė aukštesnę kilmę ir įvardijo Lenkijos Karalystės paveldėtoja. Greta didžiosios kunigaikštienės Onos atvaizdo yra įrašas lotynų kalba „Anna Heres / regni Polonia a / Venceslao patre relicta“ („Ona, paveldėtoja / Lenkijos karalystės ir/ tėvo Venceslavo [Vaclovo] palikta“). Įrašas rodo, kad miniatiūra buvo sukurta ne Vokiečių ordino aplinkoje, kurioje Lietuvos didžioji kunigaikštienė Ona buvo gerai žinoma, bet kažkurioje kitoje Šventosios Romos imperijos valstybių. Tapusi Lietuvos didžiąja kunigaikštiene, Ona aktyviai domėjosi politiniu gyvenimu, formavo savo dvarą ir propagavo krikščioniškos šalies valdovės statusą: demonstruodama savo krikščionišką orientaciją, ji lankydavo palaimintąsias vietas, dėjo pastangas, kad Trakuose būtų įsteigtas moterų vienuolynas ir kt. Vokiečių ordino iždininko išlaidų knygose minima, kad 1400 m. Ona, lydima Vytauto Didžiojo brolio, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Kęstutaičio (1432–1440) ir 400 raitininkų palydos, lankėsi Brandenburge, Aldenburge ir Marienverderyje. Visur, kur sustodavo, būdavo rengiami iškilmingi priėmimai, teikiamos brangios dovanos.

Miniatiūra, vaizduojanti Lietuvos didžiąją kunigaikštienę Oną, taip pat yra seniausias žinomas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovės atvaizdas, pažymima Valdovų rūmų pranešime.

Vėlyvosios Gotikos ir ankstyvojo Renesanso epochų sandūros piešinyje Lietuvos valdovai pavaizduoti visu ūgiu ir kartu, lyg šokantys. Jie dėvi XV a. – XVI a. pradžios Vakarų Europai būdingus rūbus. Paleografinę šaltinio analizę atlikusios dr . Rūtos Čapaitės vertinimu, miniatiūros dailininkas Lietuvos valdovų portretus galbūt perpiešė iš ankstesnio, XV a. vidurio ar antrosios to šimtmečio pusės, piešinio, ką liudija XV a. būdinga karūnos forma ir valdovės šukuosena (kaktoje nuskusti plaukai).

Valdovų rūmų muziejus šią miniatiūrą kartu su dar devyniomis akvarelėmis, vaizduojančiomis Europos valdovus, įsigijo 2014 m. iš aukcionų namų „Dominic Winter“ (Jungtinė Karalystė). Anksčiau šis dešimties miniatiūrų rinkinys buvo parduotas „Christie’s“ aukcione Niujorke (JAV). Pasak istoriko prof. Rimvydo Petrausko, viename rinkinyje kartu su kitų Europos valdovų atvaizdais esanti miniatiūra ikonografiškai įkomponuoja Lietuvos didįjį kunigaikštį Vytautą Didįjį į bendrą šio valdovo atminties europinėje XVI a. tradicijoje vaizdą ir rodo šio valdovo svarbą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Šiaurės Vidurio Rytų regiono Europos istorijoje.

Miniatiūra, vaizduojanti Lietuvos didįjį kunigaikštį Vytautą Didįjį ir jo žmoną Oną Vytautienę – tai jau antroji Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmuose saugoma vertybė, įtraukta į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą. 2015 m. į šį registrą, kuriame registruojami reikšmingiausi Lietuvos dokumentinio paveldo objektai, buvo įtrauktas 1568 m. Niurnberge sukurtas grafikos darbas „Gardino vaizdas“.

XVIII amžiuje gyvenusio Elijo ben Saliamono Zalmano, vadinamo Vilniaus Gaonu, rankraščiai – 1799–1940 metais įvairiose Europos šalyse ir miestuose publikuotų darbų kolekcija. Joje – ir keli pasaulyje reti leidiniai, beveik visi jie yra vieninteliai Lietuvoje.

Kaip skelbia biblioteka, pats Vilniaus Gaonas nepaskelbė nė vieno savo teksto, o jo mokymas buvo kruopščiai konspektuojamas ir surašomas mokinių, sūnų ir žentų, po jo mirties pradėtas redaguoti ir publikuoti.

Vilniaus Gaonas pasisakė visomis svarbiomis judaizmo ir žydų religinės pasaulėžiūros temomis: žydų religinės teisės, giluminės Talmudo tekstologijos ir Biblijos studijų, etikos, kabalos.

Spausdintinis Gaono palikimas paskleidė jo mokymą po pasaulį ir išgarsino Lietuvą kaip žydų religinio mokymo ir intelektualumo centrą.

Antrasis dokumentinio paveldo objektas – vienuolika XIX amžiuje gyvenusio Lietuvos istoriko, rašytojo, švietėjo S. Daukanto rankraščių, rašytų nuo 1831 iki 1858 metų ir apimančių svarbias S. Daukanto veiklos sritis: istoriografiją, antikinių ir naujųjų autorių vertimus bei leksikografiją.

Nacionalinė biblioteka paraišką šiam unikaliam dokumentų rinkiniui įvertinti teikė kartu su Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu bei Vilniaus universiteto biblioteka. Aštuoni šio rankraščių korpuso vienetai saugomi Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, du – Vilniaus universiteto bibliotekoje, vienas – Nacionalinėje bibliotekoje.

Šie 11 rankraščių rašyti beveik 30 metų, todėl atspindi brandžiausią ir kūrybingiausią S. Daukanto gyvenimo laikotarpį.

Oficiali UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinio registro liudijimų teikimo ceremonija vyks rugsėjo 20 dieną Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Pirmieji dokumentai į Lietuvos UNESCO nacionalinį registrą „Pasaulio atmintis“ įrašyti 2006 metais. Pirmuoju dokumentu tapo Martyno Mažvydo „Katekizmas“, vienintelis jo Lietuvoje esantis egzempliorius šiuo metu saugomas Vilniaus universiteto bibliotekoje.

Nacionaliniame registre iš viso įrašyti 68 dokumentai: 35 iš jų pripažinti regioninės (europinės) ir 33 – nacionalinės reikšmės dokumentais.

Paraiškos priimamos iki kovo 1-osios. Gali būti siūlomi Lietuvos archyvuose, bibliotekose, muziejuose ir privačiose kolekcijose esantys pasaulinės, regioninės, nacionalinės reikšmės dokumentinio paveldo pavyzdžiai, pranešė komisija.

Šiuo metu nacionaliniame registre įrašyti 68 dokumentai: 35 iš jų pripažinti regioninės (europinės) ir 33 – nacionalinės reikšmės dokumentais. Pirmuoju dokumentu, įrašytu į registrą, tapo Martyno Mažvydo „Katekizmas“.

UNESCO programa „Pasaulio atmintis“ pradėta vykdyti 1992 metais. Jos tikslas – plačiai paskleisti žinią apie ypatingas valstybiniuose ir privačiuose archyvuose, muziejuose, bibliotekose saugomas dokumentų kolekcijas ir neleisti dokumentiniam paveldui nugrimzti užmarštin.

Šios programos atsiradimą inicijavo Lietuva.

2009 metais į tarptautinį registrą „Pasaulio atmintis“ įrašytos trys su Lietuva susijusios dokumentų kolekcijos: Baltijos kelias, Radvilų archyvai ir Nesvyžiaus bibliotekos kolekcija ir Meksikos aškenazių bendruomenės tyrimų ir dokumentacijos centro kolekcija.

2017 m. į registrą įrašytas Liublino unijos akto dokumentas.

Kiekviena šalis gali turėti ir nacionalinį registrą.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugomos Lietuvoje leistos knygos hebrajų kalba  1759 - 1900 m. pripažintos regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektais ir įtrauktos į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“  Lietuvos nacionalinį registrą.

Toks sprendimas priimtas lapkričio 27 dieną Lietuvos nacionalinio komiteto „Pasaulio atmintis“ posėdyje, atsižvelgus į ekspertų pasiūlymus.

Kolekciją sudaro 3782 knygos, 2670 pavadinimų – tai išsamiausias Lietuvoje saugomas toks rinkinys ir vienas didžiausių Europoje. Jis atspindi Lietuvos žydų knygų spausdinimo istoriją nuo pat jos pradžios ir aprėpia visą jų leidimo regioną (tai kelios litvakų gyventos šiandienos valstybių teritorijos: Lietuvos, Baltarusijos, Lenkijos, Ukrainos, Rusijos). Kolekcijoje pristatoma knygų ir literatūros temų, žanrų, personalijų (autorių bei leidėjų) įvairovė ir atkuriamas turtingas Lietuvos žydų tradicinės ir intelektualiosios kūrybos paveikslas, rašoma bibliotekos pranešime.

Kolekcijoje yra religinės, teologinės  ir apeiginės literatūros. Tarp jų autorių – didžiausi Lietuvos žydų religiniai autoritetai: Elijas ben Saliamonas Zalmanas (Vilniaus Gaonas), Abraomas Dancigas ir kt. Taip pat gausu grožinės literatūros, publicistikos, filosofijos, etikos, religijos istorijos, kalbos mokslų darbų, gamtos mokslų tyrinėjimų bei mokomųjų vadovų, pasaulio grožinės bei mokslinės literatūros vertimų. Jų autoriai ženkliai prisidėjo prie moderniosios  Europos žydų literatūros kūrimo.

Rinkinys taip pat byloja apie žydų indėlį kuriant leidybos, spaudos ir knygininkystės verslą bei formuojant modernios knygos kultūros modelį. Daugiau kaip pusę rinkinio sudaro raritetai ir ypač reti spaudiniai.

Į kolekciją įtrauktos knygos priklausė individualiems savininkams, žydų visuomeninėms organizacijoms, švietimo institucijoms, bibliotekoms, o po II pasaulinio karo liko be šeimininkų. Jos buvo surinktos ir išsaugotos buvusiuose Lietuvos knygų rūmuose ir sudaro Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinio publikuotų dokumentų archyvinio fondo dalį.

Vilniuje trečiadienį keletui Lietuvos įstaigų bus įteikti liudijimai, kad jų saugojamas dokumentinis paveldas įtraukiamas į UNESCO programos "Pasaulio atmintis" nacionalinį registrą.

Liudijimus gaus trys bibliotekos, Lietuvių literatūros bei tautosakos institutas, Kėdainių kino studija.

"To dokumentinio paveldo saugotojai gaus liudijimą, kad jų objektas įrašytas į registrą. Nacionalinis registras ta proga papildomas septyniais naujais įrašais", - BNS sakė Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato atstovė Margarita Gaubytė.

Šiemet Nacionalinis komitetas "Pasaulio atmintis" ir ekspertų grupė atrinko septynis objektus: penki iš jų pripažinti regioninės reikšmės, du – nacionalinės reikšmės dokumentais.

Tarp septynių atrinktųjų - vieninteliai žinomi Kristijono Donelaičio, kurio 300 metų gimimo sukaktis bus minima kitąmet, rankraščiai arba autografai.

"Šie autografai yra pagrindiniai poemos "Metai" šaltiniai, kuriais remiantis vėliau buvo rengiami grožiniai bei moksliniai jo kūrybos leidimai", - nurodo komisija.

Registrą taip pat papildys K.Donelaičio "Gromata vieno gaspadoriaus būrams apie ganyklų perdalijimo naudą" - pirmoji lietuviška didaktinės-šviečiamosios paskirties knygelė, liudijanti Prūsijos žemės ūkio reformą.

Į registrą taip pat įtraukiamas istorijos, teisės, kultūros ir raštijos paminklas - 1566 metais priimto Antrojo Lietuvos Statuto nuorašas bei Jono Rikovijaus giesmynas "Naujos giesmių knygos", kuris yra svarbus kaip vienas seniausių autentiškų lietuvių kalbos tyrinėjimo šaltinių.

Registre taip pat atsiras viena iš didžiausių Europoje hebrajų kalba Lietuvoje leistų knygų kolekcija - beveik 4 tūkst. vienetų sudarantis rinkinys, atspindintis Lietuvos žydų knygų spausdinimo istoriją.

Į registrą įrašomi ir XIX amžiaus – XX amžiaus pirmosios pusės Lietuvių mokslo draugijos tautosakos rinkiniai bei antroje XX pusėje Kėdainių kino studijos "Mėgėjas" sukurtų filmų kolekcija.

Į 2005 metais pradėtą kurti nacionalinį registrą "Pasaulio atmintis" įrašomi Lietuvos valstybei, kultūrai, istorijai svarbūs istoriniai dokumentai, rankraščiai ir knygos, piešiniai ir nuotraukos, žemėlapiai ir brėžiniai, aktai ir deklaracijos, vaizdo ir graso dokumentai – visa tai, kas liudija valstybės ir tautos buvimą.

Pirmuoju į registrą įtrauktu dokumentu tapo Martyno Mažvydo "Katekizmas". Dabar nacionaliniame registre - 27 nacionalinės ir 29 regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektai.