Antradienį paskelbtu sprendimu teismas kaip nepagrįstą atmetė pareiškėjo skundą pataisos namams.

Kaip pranešė teismas, administracinis ginčas kilo dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos sprendimų, jais atsisakyta skirti paskatinimą laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos atliekančiam H. Daktarui.

Lietuvos kalėjimų kapelionų asociacija pernai spalio 18 dieną pateikė Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pažymą, joje rekomendavo suteikti H. Daktarui paskatinimą.

Kolonijos drausmės komisija lapkričio 12 dieną nutarė nepritarti pareiškėjo paskatinimui, kadangi pareiškėjas buvo skatintas lapkričio 8 dieną. Kolonijos direktoriaus lapkričio 12 dienos sprendimu drausmės komisijos pasiūlymui pritarė.

Viešoji įstaiga „Aplankyk kalinį“ tų metų lapkričio 16 dieną taip pat pateikė prašymą paskatinti pareiškėją už aktyvų „Aplankyk kalinį“ programos lankymą ir pastangas laikytis biblinių moralinių normų.

Drausmės komisija lapkričio 30 dieną nutarė nepritarti pareiškėjo paskatinimui, kadangi pareiškėjas buvo skatintas lapkričio 8 dieną. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktorius lapkričio 30 dienos sprendimu drausmės komisijos pasiūlymui pritarė.

Regionų apygardos administracinis teismas sprendime pažymėjo, kad Bausmių vykdymo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje išvardytos paskatinimo priemonės gali būti skiriamos už nepriekaištingą elgesį ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems.

Šio kodekso 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytos paskatinimo priemonės skiriamos pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu.

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, jog šiuose straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai suteikia teisę, bet ne pareigą skirti skatinimo priemones nuteistiesiems.

„Tačiau pabrėžtina, kad ši diskrecijos teisė yra saistoma ir bendrųjų konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, asmens dalyvavimo priimant atitinkamus sprendimus, skaidrumo ir kt.)“, – rašoma teismo pranešime.

Atsižvelgusi į aptartą teisinį reguliavimą ir byloje susiklosčiusią faktinę situaciją (pareiškėjui suteiktus paskatinimus, paskatinimų datas), teisėjų kolegija padarė išvadą, kad atsakovas, atsižvelgdamas į komisijos pateiktus pasiūlymus, teisėtai ir pagrįstai pasinaudojo jam suteikta diskrecijos teise neskirti pareiškėjui paskatinimo.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

64 metų H. Daktaras teismuose taip pat siekia, kad jam būtų skirta terminuota laisvės atėmimo bausmė, tačiau teismai šiuos prašymus atmeta, nes tam nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinis teismas rugsėjo 1 dieną paskelbė, kad „nuteistojo požiūris į savo veiksmus, už juos kylančią atsakomybę, aplinkybė apie palyginti neseniai panaikintą paskutinę drausminę nuobaudą nesuteikia pagrindo manyti, kad nuteistasis jau padarė išvadas dėl savo neteisėto elgesio padarinių ar yra pasirengęs laikytis visuomenėje nustatytų normų, savo tikslų siekti tik teisėtais būdais“.

Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę H. Daktarui 2013 metais skyrė Klaipėdos apygardos teismas. Jis pripažintas kaltu dėl vadovavimo nusikalstamam susivienijimui, kurio nariai 1993–2000 metais naudojo ir planavo naudoti sprogmenis bei ginklus įvairiuose nusikaltimuose – nužudymuose, turto prievartavimuose, plėšimuose.

H. Daktaro įkalinimo pradžia laikomi 2009 metai, tačiau į bausmę įskaičiuojamas ir pagal ankstesnius – Vilniaus apygardos teismo 1997 metų vasario ir 2006 metų gruodžio – nuosprendžius už grotų praleistas laikas. 

2008 metų gruodį teismas buvo leidęs H. Daktarą suimti, tačiau jis pasislėpė ir tik kitų metų rudenį buvo sulaikytas Bulgarijoje, netoli Varnos miesto. 

„Šiuo metu, kai daug kalbama apie sunkią tolimųjų reisų vairuotojų situaciją, bandome įsivertinti kokia ji yra iš tiesų. Ir matome, kad įmonėse vairuotojai gauna ne tik bent dvigubai didesnį nei vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje atlygį už darbą, bet dar ir eilę papildomų paskatų, kurių vertė preliminariai siekia kelis milijonus eurų per metus“, – sako TTLA vadovas Povilas Drižas.

Inventorizuoti gaunamas papildomas paskatas, suteikiamas lengvatas ar kitą paramą, pagalbą ar dovanas paskatino intensyvūs sistemingi bandymai viešumoje skleisti informaciją, esą tolimųjų reisų vairuotojų gyvenimo ir darbo sąlygos yra labai blogos.

„Pastaruoju metu padaugėjo atvejų, kai bandoma pozicionuoti transporto įmones kaip itin prastus darbdavius, pateikiant tam tikrus pavienius atvejus kaip bendrą tendenciją, o dažnai net neišklausant kitos pusės, nes bent dalis istorijų yra labai toli nuo realybės. Tačiau vis tiek nusprendėme pradėti nuo savęs ir įsivertinti kokia situacija yra iš tiesų“, – pasakoja P. Drižas.

Apklausoje sudalyvavusios TTLA vienijamos įmonės pateikė duomenis, kad savo darbuotojams skatinti naudoja labai įvairias priemones. Vairuotojams apmokamos gyvybės ir sveikatos draudimo paslaugos, jie draudžiami nuo nelaimingų atsitikimų, kelionės rizikų bei kitomis draudimo rūšimis, o vairuotojams, kuriems užsienyje prireikia medicininės pagalbos, tačiau ji nėra pilnai apmokama draudimo, įmonės padengia skirtumą.

Šiuo metu, kai daug kalbama apie sunkią tolimųjų reisų vairuotojų situaciją, bandome įsivertinti kokia ji yra iš tiesų.

Taip pat kai kuriose įmonėse rodomas padidintas dėmesys vairuotojų socialinėms garantijoms ir bendrovės moka papildomas įmokas į darbuotojų III pakopos pensijų fondą.

Pasak P. Drižo, gerai savo darbą atliekantys vairuotojai yra viena didžiausių transporto įmonių vertybių, todėl stengiamasi juos paskatinti įvairiausiais būdais. Iš tiesų sunku apibendrinti visas papildomo skatinimo priemones, nes jų yra daug ir labai įvairių.

„Nuo nemokamų kelionių ir užsienio kalbų kursų, kvalifikacijos kėlimo kursų Lietuvos ir užsienio šalių piliečiams iki vertingų dovanų kaip mobilieji telefonai per šventes, už ekologinį vairavimą, kitus nuopelnus, nemokamo ar iš dalies įmonės apmokamo maitinimo. Vairuotojams suteikiamos naudos ir paskatos rodo, kad Lietuvos transporto sektorius yra modernus ir socialiai atsakingas verslas, kuris mūsų regione išsiskiria kokybiškomis darbo vietomis“, – tvirtina P. Drižas.

Tarptautinis transporto ir logistikos aljansas vienija per 20 didžiausių šalies transporto ir logistikos įmonių, kurių bendra apyvarta siekia daugiau kaip 80 proc. viso Lietuvos krovininio kelių transporto pajamų. Asociacijos narės išskirtinai vykdo tarptautinių krovinių operacijas visomis transporto rūšimis, apimančiomis kelių, aviacijos, vandens ir geležinkelių transportą. Asociacijos nariai veiklą vykdo Europoje, Azijoje bei kituose pasaulio regionuose.

Devynios stipendijos skirtos pirmakursiams, pasirinkusiems KU Informatikos ir Informatikos inžinerijos studijų programas, septynios – merginoms ir vaikinams, studijuojantiems Inžinerijos ir technologijų mokslų krypčių grupėje. Jie iki pat mokslo metų pabaigos bus skatinami kasmėnesine 100 eurų priemoka.

Sprendimą skirti 32 stipendijas uostamiesčio aukštųjų mokyklų Informatikos mokslų bei Inžinerinių ir technologijų mokslų studentams priėmė Klaipėdos miesto akademinių reikalų taryba, atsižvelgdama į vis augantį šių sričių specialistų poreikį rinkoje. Taip pat tai viena iš Klaipėdos atvirumą gabiam jaunimui rodančių programos „Rinkis Klaipėdą!“ („Choose Klaipeda“) priemonių. Žinia, 2021 m. Klaipėda yra paskelbta Europos jaunimo sostine.

Savivaldybės dėmesys akademiniam jaunimui stiprina Universiteto ir miesto ryšį.

Į stipendijas galėjo pretenduoti tik aukštą stojamąjį balą turėję jaunuoliai. Jūros technologijų ir gamtos mokslų dekanė prof. dr. Rima Mickevičienė džiaugiasi, jog tokiomis priemonėmis miesto Savivaldybė motyvuoja gabų jaunimą studijoms rinktis tiksliuosius mokslus: „Klaipėdai labai reikalingi jauni specialistai, kuriems paklūsta skaitmeninės technologijos. Jie netolimoj ateity kurs pažangą mūsų krašte. Kreipiuosi į jaunuolius, kurie galbūt dar neapsisprendę, kurį kelią rinktis, rinkitės tiksliuosius mokslus ir tas specialybes, kur jūsų protai ir rankos bus reikalingiausios“.

Jaunimo motyvavimas studijuoti uostamiestyje ir po studijų likti čia – viena iš kasmet vis atnaujinamos Klaipėdos universiteto ir uostamiesčio savivaldybės bendradarbiavimo sutarties sričių.

„Savivaldybės dėmesys akademiniam jaunimui stiprina Universiteto ir miesto ryšį. Esame miesto dalis, žinome jo poreikius bei lūkesčius ir džiaugiamės galėdami prisidėti sprendžiant vis aktualesnę kvalifikuotų specialistų trūkumo problemą“, – sako KU rektorius prof. dr. A. Razbadauskas.

„Gera lietuviškos ekonomikos būklė, o taip pat išaugusi konkurencija dėl darbuotojų verčia darbdavius ne tik didinti atlyginimus, tačiau ir peržiūrėti skatinimo už gerus rezultatus politiką, – teigia specialistų paieškos portalo „CVMarket.lt“ atstovė Raimonda Tatarėlytė, – kaip parodė mūsų atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 1221 dirbantysis Lietuvos įmonėse, niekaip nepaskatintų už gerus 2018 m. rezultatus buvo 44,8 proc., kai 2017 m. be pelnyto paskatinimo liko 52,2 proc.

Pasikeitė ir populiariausi būdai, kuriais darbdaviai atsidėkojo dirbantiesiems. Anksčiau dominavęs „13-asis atlyginimas“ užleidžia pozicijas nepiniginiams skatinimo būdams. Čia Lietuva seka vakarų praktika. Pavyzdžiui, „Incentive Research Foundation“ 2017 m. tendencijų studijos duomenimis, skatinimo ne pinigais būdus 1996 m. taikė 26 proc. JAV įmonių, o 2016 m. ši dalis išaugo iki 84 proc. Nepiniginės dovanos populiarėja ir Lietuvoje: dovanų kuponai, kelionės, sveikatinimo paslaugos, apmokami laisvadieniai ir pan.

Kaip paaiškėjo iš apklausos, daugiausiai – 9,5 proc. visų respondentų nurodė, kad už gerus rezultatus buvo pamaloninti dovanų čekiais. Tik po jų rikiavosi “13-asis atlyginimas“. Tačiau dar daugiau darbuotojų minėjo, kad gavo kitokią vertingą dovaną (9,7 proc.). Atsiskaitant už 2017 m. rezultatus populiariausias buvo „13-asis atlyginimas“ (12,3 proc.), kitokios vertingos dovanos ėjo antroje vietoje (7,8 proc.), o dovanų kuponai nesurinko septynių procentų (6,9 proc.). Paskatinant už 2018 m. darbą 3,5 proc. dirbančiųjų gavo papildomų apmokamų laisvadienių, o kelionės į užsienį ar sveikatinimo procedūrų bilietai buvo mažiausiai populiarūs (1,4 proc.). Stebint tendencijas, darytina prielaida, kad skatinimui skiriamos sumos santykinai smulkėja, tačiau auga paskatintųjų dalis. Nepiniginės skatinimo formos tam ypač tinkamos.

Lyginant su 2017 m. kiek pasistiebė skaičius tų, kas negavo paskatinimo, nes neįvykdė planų ar dirbo prastai. Pernai tokių būta 3,2 proc. arba beveik trečdaliu nuošimčio daugiau nei 2017 m. Tikėtina, kad tai tik statistinė paklaida. Tačiau labiau pagausėjo atsakiusių, jog darbdavys jiems neatsidėkojo dėl prastos padėties įmonėje. Tokių būta beveik 6 proc. daugiau nei 2017 m.

Įdomu, kad vyresni nei 30 metų darbuotojai dažniau skundėsi prasta įmonės būkle, o jaunesni dažniau nurodė gerai dirbę, bet paskatinimo negavę. Kaip vieną realiausių priežasčių galima būtų įvardyti darbuotojų prisirišimą prie kompanijos. Jauni asmenys be skrupulų keičia darbą, jei pastarasis jų pradeda netenkinti, tad gali būti, jog metinio paskatinimo tokie darbuotojai net nesulaukia. O vyresni darbus keičia rečiau, todėl juos dažniau paliečia kompanijos, kurioje darbuojasi, problemos.

Minėtą skatinimo priemonę Seimas numatė dar pernai spalį, dabar Vyriausybė detalizavo tvarką.

Teisingumo ministrė Milda Vainiutė posėdyje sakė, kad piniginės išmokos dydis svyruos nuo vienos iki trijų pareiginių algų, pareigūnai bus skatinami iš įstaigos, kurioje tarnauja skatinamas pataisos pareigūnas, darbo užmokesčio lėšų.

„Ta išmoka galėtų būti mokama vieną kartą per metus“, – sakė ministrė.

Pareigūnai bus skatinami už dalyvavimą atskleidžiant ar ištiriant nusikalstamas veikas ar kitus teisės pažeidimus, padarytus Kalėjimų departamente, jam pavaldžiose įstaigose ar įmonėse, kuriose dirba suimtieji ir nuteistieji.

„Anot Statistikos departamento, Lietuvos įmonės vien per tris 2016-ųjų metų ketvirčius uždirbo 3,8 mlrd. eurų ikimokestinio pelno, arba 14 proc. daugiau nei per tą patį 2014 m. laikotarpį, -  teigia cvmarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė, - o, pavyzdžiui, verslo paslaugų įmonių pelnas ūgtelėjo 26 proc., energetikos – 45 proc. Vidutinis įmonių pelningumas pernai metais siekė apie 9 proc. Tačiau, kaip parodė mūsų atliktas tyrimas, kurio metu apklausėme 1536 dirbančiuosius, darbdaviai tų pačių darbuotojų uždirbtu pelnu su jais dalintis neskubėjo.“

Pamaloninta vienokiais ar kitokiais paskatinimais už pernai metų rezultatus buvo 32 proc. dirbančiųjų. Kas dešimtas, dalyvavęs apklausoje, pranešė gavęs taip vadinamą „tryliktą atlyginimą“, o kas penkiasdešimtas tikino iš darbdavio už gerus rezultatus sulaukęs kelionės į užsienį ar sveikatinimosi paslaugų. Dar 7 proc. pasigyrė gavę dovanų kuponų, o 10 proc. minėjo, kad darbdavys atsidėkojo kitais būdais.

Užtat likę 45 proc. apgailestavo, kad iš darbdavio jokios apčiuopiamos padėkos už pasiektus gerus rezultatus negavo. 2 proc. prisipažino dirbę ne itin rezultatyviai, tad paskatinimo ir nesitikėjo, o 18 proc. nors dirbo gerai, jokių dovanų iš darbdavio nesulaukė dėl sudėtingos įmonės padėties.

Moterys dažniau nei vyrai teigė kaip paskatinimą gavusios dovanų kuponą ar kitokią vertingą dovaną. Vyrai pasirodė labiau savikritiški, nes didesnis jų procentas paaiškino nebuvę paskatinti dėl ne itin gerų darbo rezultatų. Besiskundžiančių, kad nebuvo niekaip paskatinti, nors dirbo sėkmingai, vėlgi daugiau buvo tarp vyrų.

Gerai dirbusių, bet likusių be paskatinimo gausiau buvo ir tarp tų, kurie darbo rinkoje dar tik penkeri metai ar mažiau. Tiesa, tokie darbuotojai dažniau už vyresnius kolegas gavo papildomų apmokamų laisvadienių ar buvo paskatinti kitokiais būdais. Užtat dirbantys ilgiau nei penkerius metus dažniau skundėsi prasta darbovietės padėtimi, dėl ko paskatinimo ir nesitikėję. Tokie asmenys taip pat dažniau gyrėsi gautu „tryliktuoju“ atlyginimu.

Atvejų, kai pasieniečiams pateikiamuose dokumentuose keliautojai „pamiršta“ pinigus, šiemet sumažėjo perpus. Didžiąją dalimi tai nulėmė aktyvi VSAT antikorupcinė veikla. Per pastarąjį dešimtmetį už korupcines nusikalstamas veikas iš viso buvo nuteisti daugiau kaip 120 pasieniečių.

Tarptautinės antikorupcijos dienos, minimos gruodžio 9-ąją, proga buvo paskatinti 9 pasieniečiai iš įvairių VSAT padalinių, kurie dirba tarptautiniuose kontrolės punktuose pasienyje su Rusija ir Baltarusija. Šiems VSAT pareigūnams už nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą bei parodytą iniciatyvą korupcijos prevencijos srityje VSAT vadas Renatas Požėla pareiškė padėkas.

Apdovanotieji aktyviai vykdė VSAT Imuniteto skyriaus parengtas rekomendacijas, kaip turi elgtis tikrinimą atliekantis pasienietis, kuomet jis keliaujančiojo per valstybės sieną dokumentuose randa paliktų pinigų. Asmenys paprastai aiškina, kad pinigai dokumentuose atsirado netyčia. Tokiais atvejais ikiteisminiai tyrimai dėl papirkimo nepradedami, nes nėra papirkimo požymių. Vis dėlto esant tokiai situacijai VSAT pareigūnai raštiškai įspėja dokumentuose pinigus palikusius keliautojus apie baudžiamąją atsakomybę už valstybės tarnautojo papirkimą.

Taip pat tokiais atvejais asmenims ir jų vairuojamoms transporto priemonėms atliekamas detalus pasienio tikrinimas. Maža to, krovinių gabenimu užsiimančios įmonėms yra išsiunčiami pranešimai apie tai, kad jų darbuotojai mėgino siūlyti atlygį pasieniečiams. Tokiuose dokumentuose atkreipiamas dėmesys, jog panašiems atvejams pasikartojus, įmonės darbuotojams ir transportui bus taikomas didesnis dėmesys pasienio tikrinimų metu.

Apie kontrolės punktuose įvykusius tokio pobūdžio incidentus taip pat informuojama Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacija „Linava“.

Dėl šios aktyviai taikomos prevencinės priemonės tokių „užmaršuolių“ sumažėjo perpus: pernai dokumentus su pinigais pasieniečiams pateikė 436 per sieną vykę asmenys, šiemet tokių buvo 212. Tiesa, esant aiškiems papirkimo požymiams, visuomet yra pradedami ikiteisminiai tyrimai. Šiemet tokių atvejų buvo šeši.

Be to, antradienį Vidaus reikalų ministerijoje organizuotoje Tarptautinei antikorupcijos dienai paminėti skirtoje konferencijoje labiausiai kovos su korupcija srityje nusipelniusiems vidaus reikalų sistemos pareigūnams buvo įteikti Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus, vidaus reikalų Sauliaus Skvernelio ir generalinio prokuroro Dariaus Raulušaičio apdovanojimai. Renginyje šeši VSAT pareigūnai buvo apdovanoti už drąsą ir principingumą atskleidžiant ir tiriant korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, už iniciatyvas ir inovacijas kuriant antikorupcinę aplinką įstaigoje, už nusikalstamų veikų, kurių metu padaryta žalos valstybės finansų sistemai, atskleidimą.                                            

Iš viso per pastarąjį dešimtmetį, kuomet VSAT buvo įkurti imuniteto padaliniai, už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas teismų kaltais pripažinti buvo daugiau kaip 120 pasieniečių.