K. Leanderssonas įmonei vadovaus nuo vasario 5 dienos, pranešė įmonė.

Anot pranešimo, K. Leanderssonas paskutinius šešerius metus vadovavo technologijų kompanijos „Cognizant“ IT paslaugų centrui Rygoje, taip pat užėmė regioninio Baltijos šalių paslaugų centro vadovo poziciją.

Be to, jis yra buvęs Švedijos prekybos rūmų Latvijoje tarybos pirmininkas bei Rygos „Rotary“ klubo prezidentas.

„Telia Global Services Lithuania“ yra „Telia Company“ kompetencijų centras Skandinavijoje ir Baltijos šalyse, grupei teikiantis IT, ryšio, duomenų analitikos, programinės įrangos kūrimo, pirkimų, personalo valdymo, finansų ir kitas paslaugas.

– Kas yra paslaugų centras?

– Mes jų turime ne vieną jau Lietuvoje ir ne tik bankų sektoriuje, bet ir dirbančius kitose sferose. Tai jei paprastai, buitiškai, labai lengvai galima įsivaizduoti eiles gražių biurų, kuriuose sėdi išsilavinę daugiakalbiai darbuotojai, teikiantys, dažniausiai nuotoliniu būdu, paslaugas tų stambių korporacijų klientams. Tie paslaugų centrai kuriasi dažnai pigesnių kaštų šalyse ir Lietuva ne išimtis. Mes esame suvokiami kaip su gerai išsilavinusia ir dar nebrangia darbo jėga. Vakariečių korporacijos mielai steigia tokius centrus ir jų nemažai yra ir Vilniuje, ir Kaune. Turbūt ryškiausias pavyzdys buvo „Barclays“, dar prieš gerą dešimtmetį tokie paslaugų centrai atsirado. Tai su šiuo vardu daugeliui turbūt siejasi paslaugų centrų pradžia.

– Taigi, „Barclays“ taip pat buvo iš finansų sektoriaus „Deutsche Bank“ yra iš finansų sektoriaus. Bet tai nėra tas bankas ir tai neatneš tos konkurencijos, apie kurią nuolat kalbama ir kurios lūkestis buvo sukeltas, Lietuvos bankui pranešus, kad ateis naujas žaidėjas į Lietuvos rinką. Tas paslaugų centras netarnauja klientui Lietuvoje, neteikia paskolų, neleidžia išsiimt pinigų.

– Žinoma. Jeigu jūs nesate to paslaugų centro darbuotojas, tai ten nėra ko eiti ir ta iškaba gali skelbti, kad ten įsikūręs neva „Deutsche Bank“ ar  „Danske Bank“, bet tai neturi jokios prasmės, nes tai nėra vieta, kur aptarnaujami klientai. Gali būti toks paslaugų centras tiesiog aptarnavimui klientų, kurie yra kažkur toli, jie gali būti kitose šalyse, bet nebūtinai turi būti čia, Lietuvoje, teikiamos paslaugos. Kaip pavyzdys, gali būti koks nors klientas toli, ne Europoje, turintis problemų su kokia nors bankine paslauga, skambina tam tikru telefonu ir jį skambučių skirstymo sistema nukreipia operatoriui Lietuvoje. Ir tas Lietuvos patarėjas tam klientui suteikia visą reikiamą pagalbą anglų kalba. Tai Lietuvos piliečiui, net jei ant jo dega graži užsienio banko iškaba, nėra ko eiti, nes jis ten jokių tokių paslaugų, kokias įpratęs gauti banke, negaus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Mes esam daug kartų kalbėję apie būtiną konkurenciją Lietuvos bankiniame sektoriuje. Bet dabar aš skaičiuoju, trys skandinavų bankai, yra „Citadele“, „Šiaulių bankas“, „Medicinos bankas“ – jau šeši. Neskaitant startuolių ar internetinių bankų, kuriais taip pat galima naudotis. Tai kiek čia dar tų bankų reikėtų?

– Tarsi norėtumėt pasakyti, kad gal mums tų kelių šešių kaip ir pakanka, bet turim realiai įvertinti, kad tarp šešių bus visada kokie du trys didžiausi ir tada jų dominavimas yra neišvengiamas ir visa žlugdantis. Kitose šalyse yra daug daugiau bankų. Vokietijoje priskaičiuojama 1,5 tūkst. bankų. Lenkijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje bankai skaičiuojami šimtais ir tai nė kiek nekliudo ekonomikos veiklai. Nekalbam apie kokį nors optimalų bankų skaičių. Jeigu pasitikim tam tikra rinkos ideologija, tai turbūt tada ir tikim, kad kuo daugiau bankų – tuo didesnė konkurencija. Ir tai vartotojui yra geriau. Kažkuriuo metu, matyt, tų bankų gali pasidaryti per daug ir tada jau nauji nebeateis ar pradės jie tarpusavyje jungtis, stambėti, bet tikrai mes dabar esam ne tam taške, kur turim tuo rūpintis. Mums dabar yra visai priešinga problema. Bankų koncentracija yra tokia didelė ir vartotojai dėl to nukenčia, permoka. Todėl kiekvieno naujo banko atėjimas jau yra didelis įvykis.

– Bet, pažiūrėkit, gal ir tas argumentas girdimas nuolat, kad Lietuva yra maža, žmonių čia nuolat mažėja ir niekas čia nenori eiti, nes tiesiog nėra tai pelninga, neapsimoka.

– Na, bet jeigu pažvelgtume į bankų pelnus šiemet, pernai ir visą praėjusį dešimtmetį, tai jie yra skaičiuojami milijonais per dieną, o dabar jau dviem trim milijonais per dieną. Tai kas pavadins tokią rinką nepelninga? Na, nežinau, čia reikėtų labai smarkiai iškreipti faktus. Faktai kalba patys už save. Lietuvos bankų rinka mažai konkurencinga, bankai nusiima viršpelnius ir kiekvieno naujo banko atėjimas jiems yra gal bloga žinia, bet Lietuvos vartotojams, verslui yra labai gera žinia.

– Ar Lietuvos valstybė turėtų padaryti kažką, kad tų bankų ateitų?

– Mes turime atstovybes daugelyje svarbių šalių, kur tokie bankai įsikūrę ir dirba kompetentingi žmonės, jie gali organizuoti tokius susitikimus. O ta aukštoji diplomatija daroma būtent ministrų, Centrinio banko valdybos narių, prezidento ir jo patarėjų lygyje. Manau, visos pastangos yra geros. Štai, tiesiog pašnekame angliškoje žiniasklaidoje apie tai, kad Lietuvoje kalbama apie bankų trūkumą ir jau už kelių dienų sulaukiu žinučių, klausimų iš savo tarptautinių kolegų, kas ten Lietuvoje vyksta. Tai yra labai malonu. Kiekviena sklaida padeda. Netgi pasakymas pasauliui, kad mes atviri, kad mes norim, kad bankų sektorius pas mus yra pernelyg koncentruotas ir kad čia yra vietos jums. Ilgainiui tokios pastangos duoda vaisių. Ir jos realiai prasidėjo vos prieš dešimtmetį su Vito Vasiliausko atėjimo į Lietuvos centrinio banko valdytojo postą. Bijau, kad iki tol buvo einama priešinga kryptim. Buvo manoma, kad reikia bankų sferą pravalyti ir viskas bus gerai. Bet priėjom prie taško, kur nėra gerai. Ir dabar ta problema yra ant kiekvieno ministrų stalo.

– Ar bent jau turėtų būti, klausantis jūsų…

– Panašu, kad yra. Nes jeigu Lietuvos bankas kartais paskelbia kokią nors žinią apie naujų bankų atėjimą, o ministrai ir prezidentai raportuoja apie savo susitikimus, tai, matyt, skauda ne man vienam, ne vien tik tiems keliems šimtams tūkstančių susirūpinusių Lietuvos vartotojų, bet ir valdžiai.

„World Courier“ atsižvelgė į vis didėjantį užsakymų srautą Baltijos regione. Lietuva yra tiesiog tobula vieta mūsų veiklai. Čia gerai išvystyta logistikos infrastruktūra, šalis tapo tiltu į kitas Baltijos valstybes, Lenkiją, Skandinavijos valstybes, Baltarusiją ir Rusiją“, – pranešime spaudai sakė „World Courier“ viceprezidentas Šiaurės, Vidurio ir Rytų Europos regionui Jensas Mattuschka (Jensas Matuška).

Bendrovė nenurodo, kiek ji investuos Lietuvoje ir kiek įdarbins žmonių.

Užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovas Mantas Katinas sako, jog „World Courier“ bus naudinga Lietuvoje veikiančioms arba į ją ateinančioms medicinos technologijų ir biotechnologijų bendrovėms, kurios pastaraisiais metais labai greitai auga, taip pat į šalį atėjusoims labai didelėms gamybos kompanijoms.

„World Courier“ užtikrins šių sektorių augimą, o jų teikiamos paslaugos taps esmine šių sektorių vertės grandinės dalimi“, – tvirtino M. Katinas.

„World Courier“ gruodžio pradžioje Lietuvoje įkūrė bendrovę „World Courier (Lithuania)“, jai vadovauja „World Courier“ globalių finansų viceprezidentas Trevoras Hanbury (Trevoras Hanburis).

Pasaulinė specializuotos logistikos bendrovė „World Courier“ visame pasaulyje turi 140 biurų, maždaug 2,5 tūkst. darbuotojų. Ji kuria logistikos ir tiekimo grandinės programas.

„Pagrindinė priežastis, kodėl plėtrai pasirinkome Kauną, yra bendrovės poreikius atitinkanti aukštojo mokslo sistema ir mieste įsikūrusių aukštųjų mokyklų ruošiamų specialistų kompetencijos", - teigia „Festo" generalinis direktorius Pekka Parikka.

„Šalyje ugdomų specialistų galimybes jau įrodė esami darbuotojai, todėl matydami potencialą ir labai padedami „Investuok Lietuvoje" nusprendėme ne tik dvigubai padidinti turimą komandą, bet ir glaudžiau bendradarbiauti su Kauno aukštosiomis mokyklomis", - pastebi „Festo" personalo vadovė Giedrė Belazarienė.

Nuo 1992 metų Lietuvoje veikianti bendrovė šiuo metu Kaune įdarbina beveik 270 specialistų. Rinkdamiesi investicijų lokaciją paslaugų centro plėtrai bendrovė svarstė apie Lietuvą, Latviją, Lenkiją, Rumuniją ir Indiją.

„Festo" grupėje visame pasaulyje dirba beveik 19 tūkst. darbuotojų, o produkciją ir palaikymą teikia 300 tūkst. klientų 176 valstybėse. Be to, per metus bendrovė sukuria apie 100 naujų produktų ir iš viso turi daugiau nei 2,6 tūkst. visame pasaulyje galiojančių patentų. Daugelis jų - pažangiausios pasaulyje automatizavimo sistemos, įskaitant bioninio mokymosi technologiją.

„Vokietija yra mūsų strateginis partneris daugelyje sričių, įskaitant ir tiesiogines užsienio investicijas, todėl „Festo" sėkmė yra Lietuvos pergalė. Visgi investicinė aplinka Lietuvoje turėtų būti gerinama nuolat ir tikiu, kad numatytos įgyvendinti Vyriausybės reformos bus rimtas postūmis esamų užsienio bendrovių plėtrai ir naujų atėjimui į Lietuvą", - teigia Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.

„Šalia eilę metų paslaugų centrų klasterio augimu stebinusį Vilnių sparčiais žingsniais vejasi Kaunas. Gerą aukštųjų mokyklų tinklą, kvalifikuotus specialistus ir augančią biurų rinką turintis Kaunas ateityje taps svarbia šalies paslaugų centrų lokacija", - teigia ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius.

„Bendrovės paslaugų centras yra didžiausias gamybinės įmonės paslaugų centras Lietuvoje. Jos sprendimas plėstis naudingas Kaunui ne tik dėl naujų darbo vietų. Tokios milžinės sėkmės istorija rodo augantį miesto potencialą ir atkreipia kitų užsienio bendrovių, dėmesį bei padeda įtikinti jas Kauno pasiūlymo verte", - teigia užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje" generalinis direktorius Mantas Katinas.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 10 gamybinių bendrovių paslaugų centrų. Žinomiausi jų yra Skandinavijos kompanijų „Outokumpu", „Ahlstrom-Munksj￶" ir „Paroc".

Kaip rašo "Verslo žinios", šiuo metu šluostės vežamos skalbti į Suomiją.

"Pagrindinis dalykas, kodėl šluostes vežame į Suomiją, yra pažangesnės šioje šalyje taikomos valymo technologijos. Juk šluostes reikia ne vien išplauti, termiškai apdoroti ir parengti toliau naudoti - valant šluostes atskiriamas tepalas, kuris tiekiamas miesto katilinėms, šildančioms namus", - aiškina "Lindstrom" direktorius Renatas Stopas.

Skaičiuojama, kad Lietuvos vidaus rinkai kasmet patiekiama apie 20 tūkst. tonų alyvos, iš jos tik penktadalis vėliau tinkamai surenkama kaip alyvos atliekos. Nuomos paslaugą perkančios pramonės įmonės išvengia rūpesčių dėl šluosčių surinkimo ir utilizavimo.

Šią savaitę į CSC vadovas sveikatos apsaugos klausimas Philippe'as Blanco buvo susitikęs su "Investuok Lietuvoje" atstovais, rašo "Verslo žinios".

"Vilniaus paslaugų centras jau teikia paslaugas kai kuriems mūsų projektams Šiaurės šalyse, bet ne tiems, kurie susiję su sveikatos apsauga. Esu čia tam, kad išsiaiškinčiau, ar galime ir kaip galime šiame centre panaudoti turimus išteklius, siekdami geriau aptarnauti klientus iš e. sveikatos srities Šiaurės šalyse ir kituose Europos regionuose", - teigė P. Blanco.

Jis taip pat teigė, kad CSC šiuo metu dalyvauja keliuose dideliuose viešuosiuose pirkimuose Šiaurės šalyse ir jeigu juos laimėtų, Vilniaus paslaugų centrui padaugėtų darbo.

„Atidaryti verslo klientų aptarnavimo centrą Vilniuje nusprendėme įvertinę šalies investicinės aplinkos privalumus ir ypač darbuotojų kompetencijas. Kadangi iš Vilniaus bus teikiamos paslaugos ir Skandinavijos šalyse įsikūrusiems partneriams, skandinavų kalbų mokėjimas yra viena iš pagrindinių mūsų darbuotojams reikalingų kompetencijų. Žinome, kad Skandinavijos šalių bendrovių paslaugų centruose dirbantys lietuviai jas moka ir tai mums didelė paskata kvalifikuotų specialistų ieškoti būtent čia“, - teigia „Turkish Airlines“ Lietuvos filialo generalinis direktorius Hasan Serkan Binyar.

Turkijos skrydžių bendrovė vykdo skrydžius į 291 oro uostą 116 šalių Europoje, Azijoje, Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės ir Pietų Amerikoje. Tai į daugiausiai šalių skraidančios avialinijos pasaulyje.

Šiuo metu bendrovėje dirba daugiau nei 27 tūkst. darbuotojų. Lietuvoje įsikursiančio paslaugų centro specialistai bus atsakingi už platų spektrą funkcijų, susijusių su svarbiausių bendrovės klientų – kelionių agentūrų ir bendradarbiavimo sutartis sudariusių bendrovių – Baltijos ir Skandinavijos šalyse aptarnavimu. Ketinama pradėti nuo nedidelės profesionalų komandos, kurią ateityje ketinama plėsti.

„Šis nedidelis paslaugų centras įdomus ir vertingas Lietuvai keliais aspektais. Vienas jų – tai, kad Lietuva augina pakankamai vertingą aviacijos klasterį. Antroji – šio centro pasirinkimas aptarnauti Šiaurės šalių rinkas. Tai perspektyvi tendencija šaliai, nes Lietuva daugeliui Vakarų Europos kompanijų gali būti patogi erdvė vykdyti operacijas Šiaurės šalyse. Žinoma, esminė ir būtina sąlyga auginti šį potencialą – mokytis Šiaurės kalbų“, - teigia užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas.

Prisidėdama prie Lietuvos turizmo industrijos plėtros „Turkish Airlines“ organizavo renginį Stambule, kuriuo siekta padidinti Turkijos išvykstamojo turizmo agentų teikiamų kelionių pasiūlymų skaičių.

Švedijos SEB finansų grupė plečia Vilniuje veikiantį paslaugų teikimo centrą - šiais metais numatoma sukurti iki 100 naujų darbo vietų.

Planuojama, kad šių metų pabaigoje iš viso paslaugų centre dirbs 700 darbuotojų IT plėtros, finansinių operacijų, paskolų bei personalo administravimo ir kitose srityse, pranešė SEB bankas.

"SEB grupės paslaugų teikimo centras Vilniuje atlieka banko operacijas, teikia IT, personalo administravimo, finansų apskaitos ir kitas paslaugas. Todėl centre įdarbinami ne tik finansų, ekonomikos ar kitus tiksliuosius mokslus baigę specialistai, bet ir socialinius mokslus baigę ar vis dar studijuojantys specialistai Vilniuje", - pranešime spaudai sakė SEB grupės paslaugų teikimo centrų Vilniuje ir Rygoje vadovė Rūta Jasiulionienė.

Pernai SEB grupės paslaugų centre įdarbinti 175 nauji darbuotojai.

Vilniuje įsikūręs SEB paslaugų centras yra tarptautinės SEB grupės padalinys, kuris teikia paslaugas grupei 20-yje pasaulio šalių. Toks pat centras veikia ir Rygoje.

Į Lietuvą keliantis vis stambesnių pasaulio kompanijų paslaugų centrams, pagal pridėtinę vertę šis sektorius jau nedaug atsilieka nuo bendros restoranų, kavinių ir viešbučių generuojamos pridėtinės vertės.

Nors paslaugų centrai jau dabar sudaro maždaug 1 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto, jų plėtros potencialas Lietuvoje dar toli gražu nėra išsemtas.

Vis skambesni vardai

Iš visų tiesioginių investicijų į Lietuvą 2014 metais net 45 proc. atėjo į dizaino, informacijos technologijų (IT) ir verslo paslaugų sektorius. Pagal šį rodiklį pernai gerokai lenkėme kitas Vidurio ir Rytų Europos regiono šalis, kuriose į šiuos sektorius atėjo 23 proc. visų užsienio investicijų.

Pastaruoju metu į Lietuvą koją įkėlusios kompanijos, tokios kaip „Nasdaq“ ar AIG yra pasauliniai gigantai. Tokio kalibro kompanijomis negali pasigirti nei mūsų kaimynai latviai, nei estai.

Kita pastebima tendencija – užsienio kompanijos į Lietuvą kelia vis sudėtingesnes funkcijas duomenų, finansų analizės, žmogiškųjų išteklių ir sudėtingų IT procesų srityse. O tai užtikrina geriau apmokamas ir aukštesnės kvalifikacijos reikalaujančias darbo vietas.

Kokia ekonominė nauda?

„Investuok Lietuvoje“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia 54 užsienio kompanijų paslaugų centrai, kurie yra įdarbinę apie 12 tūkst. darbuotojų. Šiuose centruose daugiausiai dirba jauni (28-30 metų) darbuotojai, jiems yra mokami gerokai didesni nei šalies vidurkis atlyginimai.

Apklausos parodė, kad paslaugų centruose pradedančiojo darbuotojo atlyginimas viršija 800 eurų, tuo tarpu vidurinės grandies vadybininko vidutinis atlyginimas siekia 1800 eurų.

Priminimui – vidutinis  atlyginimas Lietuvoje prieš mokesčius šiuo metu siekia apie 700 eurų. Šie pinigai grįžta į ekonomiką ir dėl multiplikatoriaus efekto sukuria dar didesnę ekonominę vertę.

Vidutinis paslaugų centras darbina maždaug 200 darbuotojų. Atsižvelgiant į tai, kad paslaugų centrų pajamos didžiąja dalimi yra grynoji pridėtinė vertė (tarpinio vartojimo beveik nėra, o didžiąją dalį sąnaudų sudaro darbuotojų atlyginimai), o vidutinis paslaugų centras per metus sukuria daugiau nei 5 mln. eurus pajamų, bendras paslaugų centrų indėlis į šalies bendrąjį vidaus produktą (BVP) siekia maždaug 350 mln. eurų.

Kitaip tariant, paslaugų centrai sudaro maždaug 1 proc. visos šalies ekonomikos ir beveik atitinka pridėtinę vertę, kurią bendrai sukuria visi šalyje veikiantys restoranai, kavinės ir viešbučiai.

Neišnaudotas potencialas

Paslaugų centrų plėtra Lietuvoje yra puikus pavyzdys, kai tikslingai siekiant užsibrėžto tikslo, pasiekiamas norimas rezultatas. Į Lietuvą keliantis „Barclays“, „Western Union“, „Danske Bank“ grupės ir kitų įmonių paslaugų centrams, šios įmonės rizikavo, nes brido į „neištirtus vandenis“. Tačiau šioms sėkmingai įsikūrus Lietuvoje, įsijungė sniego gniūžtės efektas – vis daugiau kitų stambių užsienio kompanijų norėjo atkartoti pirmtakų sėkmės istorijas.

Nors paslaugų centrų poveikis valstybės biudžetui, darbo ir nekilnojamojo turto rinkoms yra akivaizdus, šio sektoriaus plėtros potencialas Lietuvoje dar toli gražu nėra išnaudotas. Atsižvelgus į gyventojų skaičiaus skirtumus, šiame sektoriuje dirba gerokai mažiau žmonių nei mūsų kaimynėje Lenkijoje. Be to, dauguma veikiančių paslaugų centrų yra įsikūrę Vilniuje, tuo tarpu Kaune veikia vos keli paslaugų centrai, nors miestas turi didelę specialistų ir mokslo institucijų pasiūlą.

Vien šiuo metu didieji paslaugų centrai ieško bent keleto šimtų darbuotojų, o iš viso prognozuojama, kad paslaugų centrų sektoriuje šiais metais bus sukurta apie 1000 naujų darbo vietų. Kitaip tariant, paslaugų centrų plėtros banga nesustoja ir tai yra gera žinia Lietuvos ekonomikai. Didesnis valdžios institucijų dėmesys ir palengvintos įsikūrimo ir mokestinės sąlygos susijusioms paslaugoms, pavyzdžiui, finansų, dizaino ir IT sektoriuose, padėtų į Lietuvą pritraukti dar daugiau užsienio investicijų.

Vilniuje atidarytas Suomijos bendrovės „Ahlstrom“ finansinių paslaugų ir klientų aptarnavimo centras. Paslaugų centre sukurtos 57 darbo vietos aukštos kvalifikacijos specialistams, kurie teikia buhalterijos, finansinių ataskaitų paruošimo bei klientų užsakymų valdymo paslaugas „Ahlstrom“ grupės įmonėms.  Įmonių grupė turi 30 gamyklų pasaulyje, iš kurių 19 – Europoje.

Paslaugų centro atidarymo renginyje apsilankęs Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas pasidžiaugė, jog „Ahlstrom“ Vilnių išsirinko geriausia vieta Europoje paslaugų centro steigimui - „Džiaugiuosi, kad Vilnius vis dažniau tampa ir darbu, ir namais užsienio investuotojams. Per pastaruosius kelerius metus tapome regiono lydere - šiuo metu sostinėje veikia jau daugiau nei 50 paslaugų centrų, kuriuose dirba apie 10 tūkst. darbuotojų. Vilniaus apskrityje sukuriama 40 proc. Lietuvos BVP.“

Planuojama, kad paslaugų centre „Ahlstrom“ Vilniuje klientų aptarnavimo bei finansų srities specialistų skaičius augs iki 70. Iš viso į paslaugų centro kūrimą bendrovė „Ahlstrom“  įsipareigojo investuoti ne mažiau kaip 4 244 000 eurų.

Statistikos departamento duomenimis, tiesioginių užsienio investicijų augimas Vilniuje kasmet sudaro apie 12 proc.

2014 m. pirmąją vietą pagal ekonominį investicijų efektyvumą Vilniui skyrė ir laikraščio „The Financial Times“ leidinys „FDI Magazine“. Vilnius aplenkė Gdansko (Lenkija), Brno, (Slovakija) ir Talino (Estija) miestus.