Paskutinius mėnesius prezidento Gitano Nausėdos vizituose užsienyje – naujas klausimas – istorinė atmintis. Lapkritį Prahoje atidarė Lietuvos genocido centro parodą, supažindinančią su sovietų vykdytais lietuvių trėmimais. Prezidentas ragina komunistinę Sovietų Sąjungą pasmerkti, kaip pasmerkta nacistinė Hitlerio Vokietija. Tik G. Nausėda sako, klausimas, kuris režimas pragaištingesnis.

„Čia lygybės ženklo, ko gero, ir negalima dėti, nes nacizmo siautėjimas tęsėsi viso labo tik nuo Hitlerio atėjimo į valdžią iki 1945-ųjų. Tai yra dvylika metų. Šito sovietinio maro pasekmes mes jaučiame nuo 1917 m. Ir ši ideologija nuolat mutuoja, atgimsta vis naujais pavidalais“, – kalbėjo G. Nausėda. 

Visas LNK reportažas vaizdo įraše:

Vladimiras Putinas jau atvirai dėsto, kad savomis laiko žemes, kurios buvo Sovietų Sąjungos, net Rusijos imperijos žemėlapiuose.

„Siekia ekspansijos, ir tai yra nepaprastai pavojingas režimas. Štai ką mes pirmiausiai turime suvokti“, – teigė Lietuvos prezidentas.

Istorijos instituto vadovas sutinka – dabar Rusijos šlovinamas sovietų režimas ir jo nusikaltimai Vakaruose nebuvo tinkamai įvertinti. Ir tai padėjo atsirasti dabartiniam V. Putino režimui ir yra viena iš karo Ukrainoje priežasčių.

„Sudarė dirvą naujosios ideologijos, rašizmo suklestėjimui. Toks komunistinio režimo visuotinis nepasmerkimas yra viena iš priežasčių, kodėl kyla nauji karai“, – sakė Lietuvos istorijos instituto direktorius Alvydas Nikžentaitis.

Lenkų lyderiai su naciais lygina ir sovietinį, ir dabartinį V. Putino režimą.

„Kaip kad nacistinė Vokietija, pamačiusi, kad pralaimi, paskelbė totalinį karą, šiandien Rusija daro tą patį“, – teigė Lenkijos premjeras Mateusz Morawiecki.

Vakarų europiečiai sovietus mato kitaip, nes su sovietais ir nesusidūrė.

 Toks komunistinio režimo visuotinis nepasmerkimas yra viena iš priežasčių, kodėl kyla nauji karai.

„Vakarų pasaulyje komunizmo nusikaltimai buvo vertinami kaip tam tikras lokalus reiškinys“, – pastebėjo A. Nikžentaitis.

Stalinas buvo Vakarų sąjungininkas prieš Hitlerį.

„Britai, prancūzai ir sovietai – jų požiūris į Antrąjį pasaulinį karą, kad ir kaip mums šiandien atrodytų keista, paradoksalu, bet jis yra pakankamai panašus“, – teigė istorikas Algimantas Kasparavičius.

„Daug valstybių yra, kuriose dirba komunistų partijos, vis dar ir Europos Sąjungoje“, – komentavo Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Lapkritį Vokietijos parlamentas pripažino genocidu badą Ukrainoje, kurį prieš devyniasdešimt metų dirbtinai sukėlė Stalinas. Kai pernai mirė paskutinis Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas, tas pats Bundestagas jį pagerbė tylos minute. Palankiai M. Gorbačiovo vaidmenį istorijoje įvertino ir britai, ir amerikiečiai .

„Rytų Europa, Baltijos šalys viską supranta gerokai supaprastintai. Nesidairyti per petį išmoko Vakarai. Tikiuosi prie Vakarų prisiglaudusi Rytų Europa, kuri bando tapti Vakarų pasaulio dalimi, irgi išmoks šią paprastą taisyklę“, – kalbėjo A. Kasparavičius. 

Anot A. Kasparavičiaus, istorinė atmintis seniai grindžiama principu, kuris Rytų europiečiams gali skambėti baisokai. Net su kruviniausiais tironais daromi kompromisai. Tai gali galioti ir dabartiniam karui Ukrainoje.

„Jeigu tos pergalės mūšio lauke pasiekti nepavyks, tada bus ieškoma kompromiso. Ir tas kompromisas bus daromas ir visais kitais atvejais, kaip jis buvo daromas ir XX a., ir  XIX a., ir XVIII a. darant nuolaidas iš abiejų pusių. Kai pastatai viską ant vienos pusės, pralaimėjimas gali ateiti labai greitai“, – konstatavo A. Kasparavičius.

Anot istorikų, istorinę atmintį pirmiausiai formuoja istorijos dalyviai: aukos ir aukų artimieji.

„Kada politikai pradeda kištis arba koreguoti, teikti, siūlyti, dažniausiai mes turime rezultatą tokių iškreiptų tyrimų ir iškreiptos situacijos“, – sakė istorikas Algimantas. 

Istoriko A. Nikžentaičio nuomone, politikų sprendimais gali būti kuriami institutai, fondai naujiems tyrimams finansuoti. Tai ypač aktualu istorinius kompleksus jau turinčiose šalyse.

„Galbūt ir pašalins tuos politinius pančius, kurie dažnai ir tyrėjus ribojo imtis tokių lyginamųjų tyrimų“, – sakė A. Nikžentaitis.

Istorija pasakoja apie plačiu mostu gyvenantį jauną vyrą – Kauką. Norėdamas tapti turčių klubo nariu, jis leidžiasi į Klaipėdą įgyvendinti vieno rizikingo projekto, namuose palikdamas žmoną ir neįgalų vaiką.

Didelių nuotykių uostamiestyje patirti Kaukas neplanuoja, bet ruletė įsisuka, ir nutinka įvairiausių dalykų, taip pat ir didžiulė, laukinė meilė moteriai – Ingai, apie kurią Klaipėdoje sklando visokiausių gandų.

„Sveikinu filmo kūrėjus. Man patiko. Ir ne tik pat siužetas įtraukė – žiūrėdamas aš savaime ėmiau suvedinėti paraleles ir atpažinau net ne vieną herojų, kuris tikrai gyveno Klaipėdoje. Įtariu, kad net ir pats Kaukas galėjo keletą kartų sportuoti mūsų štanginėje. Ir jo draugą iš naktinio klubo – Šarą, kurį vaidino Marius Jampolskis, atpažinau. Sakyčiau, net ir tą pagrindinę mylimąją. Ne vieną kartą sau nusišypsojau. Labai įdomus tas atpažinimo momentas“, – pasakojo R. Vyšniauskas.

Tadas Gryn ir Akvilė Žemgulytė. („Singing Fish“ archyvo nuotr.)

Karštakošį Kauką, kuris visiškai nesiskaito nei su žmonėmis, nei su pinigais ir beprotybės akimirką gali priimti labai blogus sprendimus, suvaidino aktorius Tadas Gryn. Jo filmo meile tapusią Ingą – aktorė Justina Nemanytė.

Doros – o gal tik iš pirmo įspūdžio tokios – Kauko žmonos vaidmuo atiteko Akvilei Žirgulytei. „Pasmerkti. Pajūrio džiazas“ premjeros vakarą kino teatre juostą galėjo įvertinti ir jos mama – žinoma aktorė Daiva Rudokaitė.

Tadas Gryn ir Akvilė Žemgulytė. („Singing Fish“ archyvo nuotr.)

„Nežinau, ar Akvilė eis mano pėdomis, bet aš buvau sujaudinta. Per premjerą bandžiau atsiriboti nuo giminystės ryšių ir pažvelgti profesionalia akimi, bet vis tiek susijaudinau. Tada pagalvojau – nevargsiu, žiūrėsiu, kaip mama. Ir nesuvaldžiau ašarų. Nenorėjau, kad dukra stotų į aktorinį, džiaugiausi, kad ji pasirinko kūrybines industrijas. Bet kaip būna su vaikais – apsisuka ratas ir... Kas keisčiausia – aš filmavimų visada bijau, o Akvilei tai – šventė, faina, ji labai laukia. Ir šis filmas man patiko, nes visi dirbo širdimi“, – sakė D. Rudokaitė.

Kriminalinėje dramoje „Pasmerkti. Pajūrio džiazas“ taip pat vaidina Andrius Žiurauskas, Sakalas Uždavinys, Edgaras Bechter, Dovydas Stončius, Simonas Storpirštis ir kiti. Filmo režisierius – Ramūnas Rudokas.

Tačiau kam jam tas internetinis ekshibicionizmas? Kašalotas savo šokoladinį gyvenimą linkęs gyventi tyliai. Visgi jo personažą sukūrusiam aktoriui pravertė realių oligarchų pasakojimai ir apsilankymas buvusio korumpuoto Ukrainos prezidento auksinėje viloje.  

„Kašalotas labai skiriasi nuo daugelio veikėjų, kuriuos esu sukūręs anksčiau. Įprastai mano personažai –  nusmurgę bėdžiai, labiau isterikai nei turintys realios galios. O Kašalotas realiai gyvena šokolade. Bandydamas įsivaizduoti, kaip tas personažas galėtų bendrauti, koks jis turėtų būti, žiūrėjau Romano Abramovičiaus, kitų oligarchų interviu. Be to, teko apsilankyti buvusio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus viloje. Ten tu supranti, kaip tas šokoladas žmogų pakeičia. Svarbiausia – tavo ir tik tavo gerovė, statuso įtvirtinimas. Partneriai reikalingi tiek, kiek naudinga tą minutę. O žmogiški santykiai visiškai nesvarbūs. Toks ir Kašalotas – vos sutikęs kitą veikėją, jis įvertina galimybę pasipelnyti. Daugiau niekas neturi prasmės“, – kalba A. Žiurauskas.

Kritau iš kelių metrų aukščio per bortą į Kuršių marias penkis ar šešis kartus.

Filmavimo metu aktorius pasimėgavo saldžiu gyvenimu privačioje jachtoje. Bet visi medaliai turi dvi puses. „Teko pabūti ir pusiau kaskadininku“, – šypsosi Andrius, pasakodamas, kad profesionalūs šio žanro meistrai atvažiavę į pajūrį jį mokė, kaip efektingai, bet saugiai iškristi iš jachtos ir kitų subtilybių.

„Kritau iš kelių metrų aukščio per bortą į Kuršių marias penkis ar šešis kartus, – atskleidžia aktorius. – Supratau, kad turbūt niekada gyvenime neišmoksiu naudotis deguonies balionais. Man buvo paruoštas vienas specialus nedidelis balionas, kad galėčiau plūduriuoti tol, kol bepilote skraidykle pavyks nufilmuoti epizodą iš viršaus. Bet buvo lengviau tiesiog gulėti ant vandens ir imituoti užlaikytą kvėpavimą.“

Filmavimo darbai pajūryje, anot A. Žiurausko, buvo nuostabus laikas, pusiau atostogos. „Filmavimas vyko ir ant kranto, uoste, o aš negaliu sakyti, kad jo gyvenime esu daug matęs. Paskui – žavinga diena Kuršių mariose, žvelgiant į kopas iš visiškai naujos perspektyvos: daug kam tekę žiūrėti nuo kopos viršaus į apačią, bet iš apačios į viršų – turbūt ne visiems“, – kalba aktorius.

Visgi romantika šioje dramoje bus dozuota. „Aš esu visiškai naujas šitame „Pasmerktų“ torte. Nemaniau, kad jis toks piktas, juodas, – šypteli A. Žiurauskas. – Teko ir beisbolo lazda gauti per galvą. Aišku, vaidinau, kad gavau, kitaip mažai čia kalbėčiau.“

Kašalotui skirtus smūgius Andrius priėmė patikimų kolegų kompanijoje. Filmo režisierius – jo senas bendražygis Ramūnas Rudokas: „Man su Ramu dirbti gera. Yra gandų, neva jis – žiauriai griežtas, o aš galiu pasakyti, kad tas žmogus, kaip ir aš, vertina laiką ir sąžiningumą. Darbui reikia ruoštis, nes ne parūkyti čia susirinkome. Žinai, kad ateisite ir padarysite, nereikės nosies krapštyti. Baigėsi tie magiški kino studijos laikai, kai filmavimo grupė žiūrėjo į lietingą dangų ir laukė įkvėpimo. Įkvėpimas ateina bedarant. Kiekviena diena kainuoja milžiniškus pinigus, todėl laiką vertini su pagarba.“

Laukti kriminalinės dramos „Pasmerkti. Pajūrio džiazas“ liko nedaug: Lietuvos kino teatrus ji pasieks jau šį rudenį. Tikrais įvykiais paremto filmo premjera – lapkričio 22 dieną.

„Visąlaik stengiuosi būti patenkintas darbu, kurį padarau, nes man patinka darbas, kurį aš darau“, – užbaigtą filmavimo etapą trumpai įvertina režisierius. Filmas jau perėjo į kitą gamybos stadiją. Šalies kino teatrus jis pasieks lapkričio pabaigoje.

Nenuspėjamas, intriguojantis, pavojingas ir romantiškas – visai kaip džiazas. Toks bus šis – jau antrasis „Pasmerktų“ epopėjos filmas, kuriame, kaip ir pirmajame, netrūks sąsajų su realaus gyvenimo istorijomis.

„Mes filmavome ne tęsinį, o naują istoriją. Tačiau tai – giminingi filmai. Yra tokių linijų, kurios veda iš vieno filmo į kitą, visiškai netikėtai išlenda jau pažįstami personažai, jie susitinka aplinkybėmis, kurias būtų sunku nuspėti“, – pasakoja režisierius.

Vieną naujųjų veikėjų – vandenį mėgstantį ir jachtoje gyvenantį tamsiojo verslo turčių Kašalotą suvaidino aktorius Andrius Žiurauskas, su kuriuo R. Rudokas daug dirbo „Zero“ aikštelėse ir ne tik jose. „Andrius režisavo serialus, kuriuose aš vaidinau, aš jį kviečiau į serialus, kuriuos pats režisavau. Mudu – kolegos, partneriai, broliai ir seserys“, – sako R. Rudokas.

Partnerystė labai svarbi ir šioje kriminalinėje dramoje apie auksinį jaunimą, kuris turi viską, bet nori daug daugiau. Ambicijos, meilė ir pinigai – sprogstamasis užtaisas, kuris iki pamatų sudrebins snūduriuojančią Klaipėdą, o sprogimo banga sugriaus ne vieną likimą ir atims ne vieną gyvybę.

„Klaipėdoje išnaudojome viską: uostą, jachtas, gražius pastatus, aukštus pastatus. Sukaupėme fanstastiškų vaizdų lobyną. Filmavimo metu idealiai krito kortos, oras buvo kaip užsakytas. Kai reikėjo saulės – prašau, šviečia, kai norėjome, kad lytų iš giedro dangaus – tai ir vyko. Reikėjo darganos – manėme, kad teks panaudoti daug lietaus mašinų, bet ne – pats dangus diktavo, kad taip būtų. Klaipėda yra antras miestas po Olimpo“, – šypsosi R. Rudokas.

Pajūryje vykę darbai neatėmė režisieriaus iš šeimos – R. Rudoko žmona ir sūnus buvo šalia. Derinti vasarą, darbą ir asmeninius pomėgius Ramūnui sekėsi puikiai. Režisierius – vandens sporto aistruolis, todėl nepraleido progos mariose atsistoti ant lentos. „Taip jau nutiko, kad po ranka pasitaikė vandenlentė – vaikinas pasiūlė, aš, žinoma, neatsisakiau. Praplaukiau mariomis su vėjeliu kelioliką kilometrų, sekdamas iš paskos mūsų darbinei jachtai. Buvo labai įdomus tos sunkios pamainos finalas“, – su malonumu prisimena režisierius.

2009 metais pasirodžiusi pirmoji dalis „Nemylimi“ savo stipria dramine siužetine linija bei talentingais aktoriais sužavėjo milijonus žiūrovų Lietuvoje. Antroji, labai žiūrovų laukta dalis – „Svetimi“ – 2010 pavasarį TV eterį užliejo kriminaliniais dramos elementais, naujų herojų pasirodymais ir intriguojančiu siužetu. 2011 metais pasirodė trečioji epo dalis „Pasmerkti“, kuri savo populiarumą įrodė TV eteryje pasirodžius dar trims „Pasmerktų“ serijų blokams.

Prodiuserių kompanijos „Videometra“ kūrybinis kolektyvas, po didelės trilogijos sėkmės, žiūrovų pageidavimu, į eterį sugrąžina epinę kriminalinę dramą, trilogijos tęsinį „Prakeikti“, rašoma televizijos pranešime.

Nors „Prakeikti“ žada daug naujų veidų bei aštriai pikantiškų siužeto vingių, serialo žanras išlieka toks pats. Stiprios gyvenimiškos dramos, persmelktos kriminaliniais epizodais žiūrovą prikaustys prie televizorių ekranų. Taip pat seriale netrūks ir romantiškų scenų, nes juk kur gąsdinantis pavojus – ten ir fatališkos moterys.

Pagrindinės šio sezono siužetinės linijos teks serialo kriminalinio pasaulio senbuviams, broliams Koganams ir amžinai teisybės ieškančiam pareigūnui Vitui Maručiui. Gėris prieš blogį – atrodo paprasta schema, tačiau tarp dviejų ugnių visad šmėžuoja begalės gyvenimiškų dramų spalvų.

Vienas pagrindinių šio sezono serialo herojų – Vitas Maručis (akt. Kęstutis Jakštas) – grumsis su nepavaldžiomis jam jėgomis bei atkakliai sieks teisingumo triumfo. Pakalbintas teatro bei TV aktorius K. Jakštas atskleidė, kad šiame sezone jo herojus bus ypatingai ryžtingas ir charakteringai griežtas. Aktorius teigė, kad norėtų būti panašus į savo herojų, kurio teisybės siekimas, gebėjimas eiti į priekį, nepaisant apnikusių sunkumų, yra tiesiog pagirtinas ir vertas susižavėjimo. „Šis sezonas ypatingai įdomus savo siužetine linija, nes įkūnijant personažą, sudėtinga neužmigti ant „štampinių“ ir išmoktų situacijų. Visada turi įjungti teisingą tai scenai emociją, kad nebūtum nuobodus, o tai man pačiam yra įdomus savo galimybių išbandymas“, – atviravo aktorius.

Kalbant apie patį personažą ir jį supančią aplinką, aktorius K. Jakštas pripažįsta, kad daugelis scenarijaus eilučių yra nūdienos aktualijos, tiesiog mes jų nežinome, „...o Maručis yra lyg Erkiulis Puaro (Agatos Kristi detektyvinių romanų personažas - aut.past.), skvarbaus analitinio proto žmogus, gebantis detales suklijuoti į vieną mozaiką“. Iš to ir gimsta persipynusios serialo siužetinės linijos, pagardintos vylingomis meilės scenomis.

Seriale taip pat pasirodys Agnės Šataitės, Šarūno Datenio, Žiedūnės Mardosaitės, Dovydo Stončiaus ir kt. veidai, kurie naujajame sezone įkūnys dar neatsikleistų skriaudų bei neteisybės gniaužtuose besusisukančius personažus.

Šiuo metu namuose savo pagausėjusia šeima besidžiaugiantis R. Rudokas savaitgalį rankose laikys jau ne kūdikį, o scenarijų ir kadruotes: Kaune pradedamas filmuoti pilnametražis vaidybinis filmas „Pasmerkti. Kauno romanas“.

TV3 eteryje prieš daug metų startavusi trilogija „Nemylimi. Svetimi. Pasmerkti“ tapo kultiniu serialu, kuris pastaraisiais sezonais prasitęsė dar dviem dalimis ir baigėsi jo gerbėjų džiaugsmui itin maloniomis eilutėmis „Tai dar ne pabaiga“.

Tačiau serialas – serialu, o šį savaitgalį Kaune kompanija „Singing Fish“ pradeda statyti kino filmą, kriminalinę dramą „Pasmerkti. Kauno romanas“. R. Rudokas – jo režisierius.

Bet gavau žmonos palaiminimą. Važiuok dirbt, sako.

„Man tai bus pirmas pilno metro filmas. Ir, žinoma, kas gi nenori padaryti gero filmo“, – sako R. Rudokas, pastaruoju metu režisavęs populiarius TV serialus, ir jau antrą dieną po Raido Ramūno atėjimo į pasaulį iš gimdymo namų lėkęs tiesiai į filmavimo aikštelę.

„Namie spalį būsiu retai. Bet gavau žmonos palaiminimą. Važiuok dirbt, sako, paliubomu“, – juokiasi Ramūnas, jau paniręs į scenarijaus vingius ir jo herojų išgyvenimo peripetijas.

„Filme bus daug specialiųjų efektų, tačiau mes nesistengsime sukurti katastrofos. Šis filmas pirmiausiai yra ne apie sprogstančias mašinas ar griūnančius namus. Tai yra istorija apie žmones, kurie dėl tam tikrų poelgių pasmerkia save ir savo artimuosius kančiai. Rodysime tai, kad už padarytas klaidas esi pasmerktas atsakyti. O šūvių ir ugnies tikrai bus, juk tai – kriminalinė drama“, – kalba režisierius.

Pasak jo, „Pasmerktų“ gerbėjai jau daug metų atsitiktinai sutikdami Ramūną padėkoja už šį serialą: „Kad ir kiek būtų buvę serijų ir nuomonių, žmonės prieina gatvėje ir sako: „Ačiū tau už „Pasmerktus“.“ Tai yra malonu, bet labai noriu pasakyti, kad sėkmė yra ne mano vieno, ir ne vien aktorių indėlis. Tai yra bendras komandos rezultatas: scenaristo, prodiuserių, vaizdo dailininkų, montuotojų, grimo meistrų, rekvizitininkų ir daugybės kitų žmonių darbas. Kartais stebiuosi, kiek talentų telpa kiekviename jų ir kaip kiekvienas iš mūsų tuo pat metu sugeba atlikti kelias skirtingas užduotis. Gera dirbti su tokia komanda. Ir labai džiaugiuosi, kad dabar kino filmą statysime Kaune – daug jo scenų bus nufilmuota kaip tik ten. Juk Kaunas myli vilniečius ir visuomet labai gerai sutinka.“

Kriminalinė drama „Pasmerkti. Kauno romanas“ yra paremta tikra istorija. Kino teatrų ekranus šis filmas pasieks 2019 metais.

Dešimt metų patirtimi specialios parengties karinėse pajėgose galintis pasigirti Justinas šiuo metu dienas dirba naujo kriminalinio serialo „Rimti reikalai“ filmavimo aikštelėje, kurioje ne tik vaidina, bet ir kuria bei režisuoja profesionalias kovines veiksmo scenas.

„Žiūrovai ekrane mato, tarkime, 15 sekundžių trukmės kovos sceną, tačiau pasiruošti jai  reikia kur kas daugiau laiko. Labai daug reiškia pats aktorius, jo patirtis ir imlumas. Čia turi būti labai geras komandinis darbas, neužtenka tiesiog mokėti koją pakelti iki galvos, – šypsosi žinomas šalies aktorius ir prisipažįsta – kovinių scenų režisavimas seriale „Rimti reikalai“ jam teikia didžiulį malonumą. – Mano koviniai sugebėjimai ir kaskadinių triukų patirtis praverčia ne tik pačiam vaidinant ir kurti personažus, bet taip pat galiu padėti kitiems aktoriams profesionaliai atrodyti ekrane, kuriant veiksmo scenas, laikant ginklus rankose ar atliekant tam tikrus kovinius veiksmus.

TV ekranus pasieksiantis kriminalinis serialas pasižymės ne tik profesionaliomis kovų, bet ir itin realistiškomis susišaudymų scenomis. Pastarosioms čia yra naudojamos net imitacinės kulkos, kas yra labai retas reiškinys filmuojant serialus. J. Barkus neslepia – tai buvo jo mintis ir visa tai tam, kad serialas būtų kuo labiau tikroviškas.

„Su imitacinėmis kulkomis šūvis yra realus ir aktorių reakcijos yra natūralios. Tikri šūviai ir tikras garsas automatiškai prideda įtampos. Tiek veidas, tiek akys, tiek kūnas juda ir reaguoja natūraliai ir tai labai atsispindi ekrane. Nėra ko lyginti su muliažais, neužtaisytu ginklu ar tiesiog montažo metu dedamais efektais“, – pasakoja J. Barkus ir džiaugiasi, jog jo pasiūlymas buvo palankiai priimtas visos serialą prodiusuojančios kompanijos „Urbs TV“ komandos.

Seriale „Pasmerkti“ Dariūnės vaidmeniu išgarsėjęs Justinas neslepia, jog naujasis jo personažas „Rimtuose reikaluose“ – buvęs profesionalus kovotojas Larkinas, pasižymės tokia pat kovine dvasia. „Jis dėl netyčinių aplinkybių atsidurs kalėjime ir visiškame gyvenimo dugne. Išėjus iš kalėjimo jį įtrauks nelegalios kovos ir lengvi pinigai, bet Larkinas bandys stotis ant kojų, mėgins kovoti už teisybę...“. Lietuviškuoju Van Damu tituluojamas aktorius įsitikinęs naujo kriminalinio serialo sėkme ir tam, jo nuomone įtakos turi ne tik surinktas garsiausių šalies aktorių desantas, bet ir  populiariausių serialų scenaristas Edvinas Kalėda. „Aš pats skaitydamas kiekvieną seriją jau galvoju, kas bus kitoje. Labai užkabina“, – šypsosi J. Barkus.

Aštrų ir paraku kvepiantį kriminalinį serialą „Rimti reikalai“ žiūrovai turės galimybę išvysti jau greitai – naujajame LNK televizijos sezone.

Kuperio vaidmeniu kultiniame seriale „Pasmerkti“ išgarsėjęs aktorius neslepia – sulaukęs kompanijos „Urbs TV“ prodiuserio Andriaus Urbanavičiaus skambučio su pasiūlymu tapti naujo kriminalinio serialo pagrindiniu herojumi, jis teturėjo du klausimus: kas rašo scenarijų? Ir kas režisuos serialą? „Kai pasakė, kad scenaristas Edvinas Kalėda, o režisierius Džiugas Siaurusaitis – iškart sutikau. Ilgai tikrai nereikėjo galvoti“, – sako televizijos žiūrovų numylėtinis J. Baliukevič. 

„Josifas buvo tas aktorius, dėl kurio nei scenaristui, nei režisieriui, nei man klausimų nekilo. Kitų variantų mes net nesvarstėme“, – šypsosi kriminalinės dramos „Rimti reikalai“ prodiuseris A. Urbanavičius. J. Baliukevič prisipažįsta, kad jį nustebino garsiausių aktorių desantas, kurį pavyko surinkti serialo kūrėjams. „Labai džiaugiuosi, turėdamas galimybę dirbti su tiek talentingų žmonių, surinktų į vieną šutvę, gal todėl ir atmosfera aikštelėje labai gera. Bent jau kol kas“, – juokiasi J. Baliukevič.

Žinomam aktoriui seriale „Rimti reikalai“ atiteko pagrindinis vaidmuo, jis įkūnys po penkerių kalėjimo metų į laisvę paleistą nusikaltėlį Hardą, kurį iš karto atsiduria kruvinų įvykių epicentre. Nusikaltėlių gauja, kuriai jis priklausė, skyla, prasideda nuožmi kova dėl mafijos boso kėdės. Paklaustas apie ką, jo nuomone, bus naujas kriminalinis serialas, J. Baliukevič nepasimeta: „Apie mus visus. Apie žmones, gyvenimus, likimus, klaidas, meilę, žiaurumą, išdavystę, kvailumą, atsakomybę....“. Tačiau Josifas išlieka paslaptingas paprašius apibūdinti jo įkūnijamą Hardą: „Koks yra mano kuriamas personažas, aš papasakosiu man priimtinu būdu – naujajame LNK sezone, seriale „Rimti reikalai“.

– Rašėte scenarijų tokiems serialams kaip „Moterys meluoja geriau“, „Nemylimi“, „Svetimi“ ir „Pasmerkti“, dabar – imatės naujo serialo „Rimti reikalai“. Kokia buvo reakcija sulaukus prodiuserio skambučio su pasiūlymu? Kas padėjo apsispręsti?

– Šitokio skambučio laukiau vienuolika metų. Tačiau buvo tam tikrų dvejonių. Nesinorėjo  skirtis su pamėgtu darbu prie „Moterys meluoja geriau“ ar „Pasmerkti“ scenarijų. Apsispręsti padėjo tai, kad buvo suburtas profesionalus kolektyvas, sudarytos  puikios kūrybinės sąlygos.     

– Iki šiol dirbote su prodiuseriu Rolandu Skaisgiriu, o pagal jūsų scenarijus pastatyti serialai buvo rodomi TV3 televizijos eteryje. Naujasis serialas „Rimti reikalai“, kurio prodiuseris Andrius Urbanavičius, rudens sezone džiugins LNK televizijos žiūrovus. Kas lėmė tokius pokyčius?

– Kitoks požiūris į darbą, žymiai rimtesnis negu iki tol. Niekas geriau nei scenaristas nežino serialo „sielos“, herojų charakterių, tad pirmą kartą galėjau išsakyti savo argumentus, kodėl vienas ar kitas aktorius tinka arba netinka serialo istorijai. O būdavo, rašai scenarijų ir nežinai, koks aktorius atliks tą ar kitą vaidmenį, pamatai tik tada, kai serialą jau transliuoja televizija. Vakaruose serialų aktorių atrankos nevyksta be scenaristų, jie ten turi lemiamą žodį. Su A. Urbanavičiumi sutariame iš pusės žodžio. Jis jau turėjo priimti dešimtis sprendimų ir visus priėmė teisingus. Sakykime, nusprendėme, kad mums reikia šito aktoriaus, ir Andrius po poros dienų skambina, sako, parašai ant kontrakto sudėti. Neįtikėtinas greitis. Vienas malonumas dirbti su tokiu prodiuseriu. 

– Pagal jūsų scenarijus pastatyti serialai sulaukia milžiniško populiarumo, kokia to paslaptis? Atradote sėkmės receptą?

– Manau, kad gerai žinau, kaip negalima rašyti scenarijaus. Scenaristo karjeros pradžioje buvau linkęs galvoti panašiai, kaip ir dauguma Lietuvos scenaristų – ai, nieko nereikia žinoti, iš Dievo man duotas talentas rašyti scenarijus. Bet darėsi vis sunkiau „iš lempos“ rašyti, tad ėmiau domėtis literatūra apie scenarijaus rašymą, dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse, paskaitose, seminaruose. Mokiausi iš tokių meistrų kaip Neilas Landau, Sydas Fieldas, Robertas McKee, Larry Balmagia ir kitų, o su Davidu Isaacu kartu rašėme pirmąsias „Pasmerkti IV“ serijas.  Visas šitas mokymosi procesas man leido vis mažiau daryti klaidų scenarijuje. Tačiau svarbiau už scenarijaus struktūros išmanymą yra emocijos. Nuliūdinti, prajuokint žiūrovą, širdį jam suskaudinti, sukelti empatiją  – šitokiu emociniu takeliu grindžiamos visos televizinės istorijos. Čia scenaristui gali pagelbėti tik fantazija ir intuicija. Šitų dalykų neišmoksi.

– Naujas serialas „Rimti reikalai“ – apie ką jis? Kuo jis panašus ir kuo skiriasi nuo buvusių jūsų darbų? Tikite jo sėkme?

– Apie tris draugus, kuriuos sieja slogi praeitis – praleisti metai nelaisvėje, ir jų bandymą įsitvirtinti laisvėje. Ar panašus į „Pasmerkti“? Taip. Įtampos ir susišaudymų netrūks. Kuo skirsis? Istorijų gausa, energingu pasakojimo stiliumi ir ironišku požiūriu į kai kurias situacijas. Tikiu, kad žiūrovui patiks. Apskritai serialo sėkmę lemia trys dalykai: scenarijus, aktorių atranka ir Dievo pirštas. Dėl pirmų dviejų punktų esu ramus: suburtas visas aktorių žvaigždynas, drąsiai galiu sakyti, kad tokios geros atrankos dar nebuvo. Šiek tiek neramina tik trečias punktas – aplinkybės, kurios yra Dievo valioje.

– Serialas „Rimti reikalai“ apibūdinamas kaip kriminalinė drama ir kartu komedija. Iš pirmo žvilgsnio tai, atrodytų, nesuderinami žanrai. Ką žiūrovai turėtų tikėtis išvysti ekrane?

– Tokia žanrų samplaika vadinama hibridu. „Moterys meluoja geriau“ buvo hibridinis serialas, o ir „Pasmerktuose“ vis išlįsdavo keisti, šypseną keliantys herojai. „Rimti reikalai“ turi daug įtampos, veiksmo, netikėtų posūkių, yra spalvingas savo personažais, tačiau herojai nebijo nusikalbėti ar kvailokai pasielgti, papulti į absurdiškas situacijas. Viskas kaip ir gyvenime.

– Seriale vaidinsiančių aktorių sąrašas išties neeilinis. Režisierius Džiugas Siaurusaitis sako, kad tai – tikra „svajonių komanda“, kaip jums pavyko juos įkalbėti? O gal to nė neprireikė?

– Man tai yra mistika. Aišku, džiaugiuosi. Didžiausias nuopelnas režisieriaus – juo aktoriai pasitiki. Viliuosi, kad klausimas, kas rašys scenarijų, aktoriams irgi padėjo lengviau apsispręsti. Aš tik su pora aktorių kalbėjausi, su kuriais per ilgus bendradarbiavimo metus esu susibičiuliavęs. Labai juos norėjau matyti seriale ir jie be įkalbinėjimų sutiko. Daug triūso įdėjo ir prodiuseris. Jo dėka visi aktoriai per savaitę sudėjo parašus.  

– Džiugas Siaurusaitis yra žinomas šalies aktorius, tačiau šis serialas pirmasis, kuriame jis užims vyriausiojo režisieriaus kėdę. Ar nebaisu savo kūrinį patikėti pradedančiam režisieriui? 

– Nė kiek nebaisu, nes Džiugas „moka“ skaityti scenarijų, puikiai permano scenaristų sumanymus, nuolatos laikome pulsą ant svarbių scenarijaus vietų, jas išsamiau panagrinėjame. Baisu yra patikėti scenarijų režisieriui, kuris savo nuožiūra ima keisti, darkyti scenarijų ir rezultatą, tikrą jovalą pamatai tik TV ekrane. Yra ir taip buvę.  

– Kada baigiasi jūsų kaip scenaristo darbas – vos padėjus serialo scenarijų ant stalo, o galbūt dalyvaujate viso serialo filmavimo metu?

– Vos padėjęs tašką paskutinėje scenarijaus serijoje, imiesi naujo projekto. Net nėra kada atvažiuoti į filmavimo aikštelę, nors tokia patirtis padėtų rašant scenarijų. Per metus susidaro 120–150 serijų.  O kur dar perrašinėjimai, taisymai? Velniškas tempas. Bet nepavargstu, nes toks darbas man patinka. Su Džiugu esu pažįstamas nuo „Moterys meluoja geriau“ laikų. Puikus aktorius. Jis vaidins ir naujame seriale, tačiau tikrai nejuokins žiūrovų. Laikas surimtėti. Su prodiuseriu A. Urbanavičiumi keletą metų palaikėme kolegiškus santykius, tačiau serialų kūrimų klausimais neduodavau net patarimo, nes to nedaryti įpareigojo sutartis su televizija. Kartą net pasakiau, nekalbu ta tema, nes tu esi konkurentų kanale, bet jei kada dirbsiu tavo kompanijoje, galėsi būti ramus, kad tokios nuostatos laikysiuosi ir tavo konkurentų atžvilgiu. Išsipildė.

Man, kaip scenaristui, imponuoja aktoriaus noras vaidinti. Tada ir aš už jį imu sirgti scenarijuje, stengiuosi subtiliau, tiksliau padėlioti dialogą, rasti vietos istorijoje. Taip nutiko su aktoriumi Josifu Baliukevičiumi, „Pasmerktuose“ kūrusiu Kuperio personažą. Pradėjo nuo antraplanio vaidmens, paskui užaugo iki pagrindinio serialo aktoriaus. Po pirmų nufilmuotų scenų atsirado stipri nuojauta, kad yra potencialo, ir išspaudėm maksimumą. Josifui visada rūpi jo kuriamo herojaus charakteris, motyvacija, dažnokai kartu aptariame įvairius niuansus. Ir tik dar kilus šio serialo idėjai, žinojau, kad pagrindiniam vaidmeniui tinka tik J. Baliukevičius. Nemažą indėlį į „Pasmerktų“ sėkmę įnešė ir kitas mano bičiulis Justinas Barkus, pagyvinęs serialą kovos scenomis. Jis mane privertė gilintis į veiksmo scenas, po pažinties su Justinu seriale atsirado daugiau veiksmo. Buvo drąsiau, lengviau rašyti, žinant, kad yra aktorius, kuris susitvarkys su veiksmo scenomis.        

– Viename savo interviu esate minėjęs, kad kai pradėjote rašyti scenarijų serialui „Moterys meluoja geriau“, užsibrėžėte, jog „nukalsite“ tuo metu reitinguose karaliavusią „Nekviestą meilę“. Kokius tikslus keliate serialui „Rimti reikalai“? Ar taikinys jau numatytas?

– Mano, kaip scenaristo, tikslas visada buvo ir išlieka tas pats: reitingai, pirmauti reitinguose, būti žiūrimiausiu serialu. Daug metų tai pavykdavo, o dabar prie šito tikslo prisijungė ir labai ambicingas, draugiškas kolektyvas. Kas gali sutrukdyti pasiekt tikslą? Jei Dievo pirštas išjungtų elektrą visoje Lietuvoje ir niekas negalėtų įsijungti televizoriaus.

Nors televizijos žiūrovai serialuose jį išvysta retai, A. Kėleris nusifilmavo itin populiariame kriminaliniame TV3 seriale „Pasmerkti IV“, kur atliko mafijos vado vaidmenį.

„Tiek teatre, tiek kine neigiamą personažą visuomet vaidinti yra žymiai lengviau“, – šypsojosi ilgametę patirtį turintis aktorius.

„Jei žiūrovai sako, kad vaidmuo man tinka ir mane stebėti yra smagu, tuomet man smagu vaidinti. Neigiami personažai turi daugiau spalvų, jie aštresni, turi daugiau kampų, o teigiami gana vienspalviai. Juk neigiamas personažas gali būti įvairus – jame yra labai žmogiškų dalykų, jis ir kenčia, jam skauda, jis taip pat jaudinasi dėl vaikų. Filmuotis šiame seriale man išties patiko“, – apie vaidmenį seriale „Pasmerkti IV“ sakė A. Kėleris.

Seriale aktorius vaidina nusikaltėlių Koganų klano vadą, turintį keturis nešvarius darbus vykdančius sūnus, kuriuos vaidina ir keli dar tik pirmuosius žingsnius aktorystėje žengiantys jaunosios kartos aktoriai. A. Kėleris jaunuoliams negailėjo pagyrų ir tikino, kad dvi kartos nėra tokios jau skirtingos – abi išgyvena tuos pačius kūrybinius sunkumus.

Ką tu gali pasakyti žmonėms, jei savyje nieko neturi ir nežinai, apie ką šneki.

Daugiau nei keturiasdešimties metų patirtimi scenoje pasigirti galintis A. Kėleris atskleidė, kad tenka prisitaikyti prie vis greitėjančio kūrybinio tempo. „Dabar filmuojant serialus yra žymiai greitesnis kūrybinis tempas nei anksčiau, turėdavome daugiau pasiruošimo prieš kiekvieną kadrą. Viskas suprantama – serialų, jų serijų yra daug. Tačiau laikui bėgant, pagrindinis darbas aikštelėje nesikeitė – kūryboje mažai ką galima pakeisti“, – šypsojosi aktorius.

Paklaustas, kas iš teatro jį atvedė į televiziją, aktorius tikino buvęs smalsus ir tiesiog norėjęs vaidinti – tokia aktoriaus dalia. „Į televiziją buvau pakviestas ir negalėjau atsisakyti – aktoriaus darbas yra vaidinti. Žinoma, vaidinti teatre ir prieš kameras yra du skirtingi dalykai. Tai nesulyginama, visai kitas pasaulis“, – pasakojo A. Kėleris.

Pasak žinomo vyro, net ir Lietuvoje aktoriai neprivalo būti universalūs ir gali vaidinti tik ten, kur jiems norisi, tačiau visas galimybes jie tikrai turi. „Apie aktorystę Lietuvoje galiu pasakyti tiek, kad esame tikrai puiki aktorių šalis – kaip Amerikoje NBA krepšininkai. Kiekvienoje komandoje yra perlų, o mes turime nuostabių aktorių kiekviename teatre – tai yra aukštoji lyga, mes pajėgūs absoliučiai viskam. Reikia tik geros medžiagos ir finansavimo, o visa kita mes turime“, – sakė A. Kėleris.

Įveikęs išbandymų kupiną legendinio teatro režisieriaus Juozo Miltinio mokyklą, patyręs skaudžių netekčių ir tikras karjeros aukštumas, A. Kėleris šiandien drąsiai sako, kad visos gyvenimo kliūtys padeda aktoriui formuoti savo charakterį.

„Niekas gyvenime neatsitinka veltui. Gyvenimo mokykla duoda vaisius, o aktorius privalo turėti įvairių išgyvenimų, svajonių ir netekčių, pakilimų ir nuopuolių – visa tai formuoja aktoriaus asmenybę ir padeda jam darbe. Kitaip negali būti – ką tu gali pasakyti žmonėms, jei savyje nieko neturi ir nežinai, apie ką šneki?“, – kalbėjo A. Kėleris.

Naujajame serialo „Pasmerkti IV“ sezone ne tik aidintys šūviai, netikėti veikėjų likimai, nenutrūkstamas veiksmas, bet ir pavojingoje aplinkoje užgimę romantiški ir tyri jausmai. Seriale vaidmenis atlieka ne tik nauji nematyti veidai, bet ir toliau vaidina televizijos žiūrovų numylėtiniai Rolandas Boravskis, Josif Baliukevič, Tadas Gryn, Emilija Latėnaitė ir kiti žymūs aktoriai.

„Pasmerkti IV“ – pirmadieniais–ketvirtadieniais 21 val. per TV3!