Nuolat besikartojančios temos

Dar pernai Susisiekimo ministerija buvo patvirtinusi artimiausių trejų metų pašto ženklų leidybos planą.

Šiemet balandžio 8 d. šis planas šiek tiek koreguotas. Atsirado valdiško pobūdžio pašto ženklo leidyba, kurio tema „Lietuva pirmininkauja Europos Tarybos Ministrų Komitetui“.

Apskritai, Lietuvos pašto ženklų leidyboje vyrauja itin valdiškos, net kiek nuobodokos, metai iš metų besikartojančios temos.

Tarp tokių yra kasmet išeinančios tos pačios temos, kaip „Baltų gentys“, „Europa“, „Lietuvos raudonoji knyga“, „Lietuvos kurortai“, „Vaikų piešiniai“, „Lietuvos paveldas“, „Šventosios Kalėdos“, „Naujieji metai“.

Visos šios temos numatytos tiek 2024, tiek 2025, tiek 2026 m. pašto ženklų leidyboje.

Dar kartais į leidybos sąrašą „įpaišomi“ kokie nors 100 ar 150 m. jubiliejai, žinomo asmens gimimo metinės ar koks nors renginys, pavyzdžiui, 2024 m. „Lietuvos kultūros sezonas Prancūzijoje“.

Istorija: pirmajam į Lietuvą 1921 m. atplaukusiam laivui „Jūratė“ skirtas pašto ženklas išleistas 2021 m. / Redakcijos archyvo nuotr.

Didžiųjų burlaivių regata

2024 m. Lietuvos pašto ženklų leidyboje numatytas ir jūrinis ženklas. 2024 m. birželio 14 d. planuojama išleisti pašto ženklą „Didžiųjų burlaivių regata“.

Jo pasirodymas iš dalies sutaptų su birželio 27–30 d. Klaipėdoje vykstančia didžiųjų burlaivių regata „The Tall Ships Races“. Pašto ženklas tarsi atspindėtų patrauklų jūrinį renginį. Didžiųjų burlaivių regata šiemet Klaipėdoje vyks jau penktą kartą. Ji į Klaipėdą sugrįžta po 7 m. pertraukos. Šiemet Klaipėdai suteikta ir ypatinga garbė – būti „The Tall Ships Races“ regatos starto vieta.

Klaipėdos masteliais „The Tall Ships Races“ regata yra ypatingas renginys, beveik prilygstantis kasmetinei Jūros šventei. Tik Jūros šventė yra labiau komercinė, o regata „The Tall Ships Races“ labiau jūrinė.

Jos įamžinimas Lietuvos pašto ženklų leidyboje yra itin svarbus, nes atspindi Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, svarbą. Kartais atrodo, kad ta jūrinės valstybės svarba vienaip matoma iš Klaipėdos, kitaip iš Vilniaus. Palyginti su kitomis kaimyninėmis šalimis, tokiomis kaip Lenkija, Latvija ar Estija, Lietuvos pašto ženkluose jūrinė tematika yra gerokai skurdesnė.

Jūrinės tematikos metai

Didžiųjų burlaivių regatos įprasminimas pašto ženkle bus bene paskutinysis jūrinio identiteto pristatymas per artimiausius trejus metus. Nei 2025, nei 2026 m. jokio kito jūrinio pašto ženklo leidyba nenumatyta.

Yra tikimybė, kad galbūt kas nors dar pasikeis, nors didelių jūrinių renginių ar itin prasmingų 100, 150 ar 200 metų jubiliejų nei 2025, nei 2026 m. nelaukiama.

Jūrinė tematika pašto ženklų leidyboje buvo trejus metus iš eilės. 2021 m. išleistas ženklas, kuris vaizdavo pirmąjį į Klaipėdos uostą atplaukusį laivą „Jūratė“. 2022 m. išleistas pašto ženklas su karo laivu „Sūduvis“. Jis galėjo sulaukti ir tam tikros kritikos, nes buvęs Vokietijos kariuomenės laivas, kurį įsigijo Lietuvos karinės jūrų pajėgos, nebuvo populiarus. Nemaža dalis žmonių priešinosi, kad jis būtų pastatytas Dangės upėje kaip Lietuvos jūrų muziejaus ekspozicinis laivas.

2023 m. išleistas pašto ženklas, kur vaizduota vėjo rožė ir kurėnas. Šiam ženklui motyvas paimtas iš buvusio ilgamečio Lietuvos jūrų muziejaus direktoriaus Aloyzo Každailio legendinės knygos „Laivai ir jūrininkai“.

2024 m. pašto ženklas „Didžiųjų burlaivių regata“ tarsi uždarys Lietuvos pašto jūrinę tematiką valstybės ženklų leidyboje.

Po ketverių metų pagyvėjimo jūrinės tematikos pašto ženklų leidyboje gali įsigalėti ilgalaikis štilis.

Ar liko jūrinių temų?

Ar per ketverių metų pašto ženklų leidybą jūrinė tematika išsisėmė? Panašu, kad taip, nes kokių nors reikšmingesnių jubiliejų artimiausiu metu nebėra. Vertos įamžinti pirmosios Jūros šventės 100 metų jubiliejus bus tik 2034 m. rugpjūčio 12 d.

Įamžinimo verti būtų ir kai kurie istoriniai Klaipėdos uosto objektai – Baltasis švyturys, Pasukamas tiltelis, Bastionas ar pan.

Galėtų būti išleista pašto ženklų serija ir apie šiuolaikinius Lietuvos laivus. Kodėl neįamžinus pašto ženkluose, pavyzdžiui, Klaipėdos universiteto mokslinio tyrimo laivo „Mintis“ ar burlaivio „Brabander“, šiuolaikinių Lietuvos laivybos kompanijų laivų, kurie plaukioja su Lietuvos vėliava?

Ypač tiktų mokslinio tyrimo laivas „Mintis“, nes jis pastatytas Lietuvoje, tarnauja Lietuvos jūrinio tyrimo mokslui.

Galima pradėti leisti pašto ženklų seriją ir apie žinomus Lietuvos jūrininkus. Juo labiau kad jų sąrašas patvirtintas, o vietos ir idėjų jūrininkams įamžinti taip ir neatsiranda.

Menas: 2023 m. jūrinės tematikos ženkle vaizduojama „Vėjo rožė“ ir Kuršių marių burlaivis. / Redakcijos archyvo nuotr.

Dominuoja laivai, žmonės

Daug jūrinės tematikos asmenybių ir laivų galima pamatyti Lenkijos pašto ženkluose. Juose įamžinti netgi atskiri Lenkijos jūrinio verslo objektai – laivų statyklos, krovos kompleksai, žvejyba su laivais.

Įvairių laivų serijos vaizduojamos ir Latvijos pašto ženkluose. 2023 m. išleista pašto ženklų serija apie senuosius Latvijos burlaivius. Prieš tai buvo pristatyta pašto ženklų serija apie žymiausius Latvijos jūrininkus, valdininkus, kurių veiksmai lėmė Latvijos, kaip jūrinės valstybės, tradicijas. Latvijos pašto ženkluose vaizduoti ir šios šalies jūrų švyturiai, ir Latvijos jūrų akademija, ir žvejyba. Netgi išleisti pašto ženklai, pristatantys visus Latvijos jūrų uostus.

Estijos pašto ženkluose taip pat dominuoja laivai – nuo seniausių burlaivių iki ledlaužių, vilkikų, karo, krovininių, žvejybos, tyrimų laivų. Pašto ženkluose ir spauduose įamažinti ir laivybos jubiliejai, laivų paveikslai, laivų statyba. Ypač daug dėmesio skiriama su jūra susijusiems Estijos žmonėms, buriavimo sportui, įvairioms jūrinėms tradicijoms.

Pašto ženklai išleidžiami 10, 35 centų ir 1,55 euro nominalais, kiekvieno jų tiražas – po 100 tūkst. vienetų. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu pašto ženklų išleidimo dieną vyks Kauno „Akropolyje“ esančiame pašto skyriuje Karaliaus Mindaugo prospekte.

Anot bendrovės, šie pašto ženklai – pirmieji, kuriuos Lietuvos paštas išleidžia šiemet. Ant jų pavaizduoti trys skirtingi archeologiniai radiniai, būdingi aukštaičių genčiai – lankinė segė, kamanų apkaustai ir pasaginė segė. Prie kiekvieno iš jų nurodyta vieta, kurioje jie buvo rasti ir apytikslis šių daiktų naudojimo amžius.

„Pašto ženklų serija „Baltų gentys“ skirta istorinėms baltų gentimis pažymėti, kurių kultūros išskirtinumo kitaip nei archeologiniais radiniais parodyti neįmanoma“, – sako archeologas, Pašto mokos ženklų leidybos komisijos narys Gintautas Zabiela.

Anot jo, Aukštaičių genčiai skirti pašto ženklų vaizdiniai visiškai atitinka turimą archeologinę medžiagą.

„Ši gentis apėmė Vidurio Lietuvos plokštinių degintų kapų su griautiniais žirgų palaidojimais paplitimo arealą. Aukštaičių gentį, kaip ir kitas baltų gentis, pirmieji išskyrė archeologai, pradedant Marija Gimbutiene“, – tvirtino G. Zabiela.

„Esu klaipėdietė, šiuo metu gyvenu Airijoje. Švenčių proga grįžau namo ir susiruošiau išsiųsti kalėdinius sveikinimus. Nuėjau į „Lietuvos spaudos“ kioską, o ten, deja, pašto ženklai nebeparduodami. Taigi, turėjau lėkti į kitą Klaipėdos miesto dalį, į paštą, kad gaučiau pašto ženklų. Pašto skyriuje, Herkaus Manto g., dirbo dvi darbuotojos. Aš atsinešiau 20 sveikinimų. Eilėje pralaukiau apie 15 min., o su mano sveikinimais darbuotoja užtruko taip pat ilgokai. Žmonės, kurie stovėjo už manęs, piktinosi, kad užimu daug laiko, ir taip gadino kalėdinę nuotaiką“, – savo istorija pasidalino Agnė.

Moteris viliasi, kad bus atsižvelgta į šią problemą ir ateityje pašto ženklais spaudos kioskuose vėl bus prekiaujama.

„Be galo didelis nepatogumas žmonėms, kad nustojote prekiauti pašto ženklais spaudos kioskuose“, – teigė Agnė.

Šiuos kioskus valdančios bendrovės „Reitan Convenience Lithuania“ biuro administratorė-personalo vadybininkė Evelina Šemėtaitė teigė, kad spaudos kioskuose nebevykdoma prekyba pašto ženklais, nes nesusitarta dėl komercinių sąlygų.

„Buvo priimtas sprendimas pašto ženklais mūsų prekybos vietose neprekiauti. Juos galima įsigyti pašto skyriuose“, – pažymėjo administratorė.

Anot jos, Klaipėdoje iš viso yra 16 „Lietuvos spaudos“ prekybos vietų, minėtos prekės nė viename jų nėra.

„Šiuo metu toks poreikis dėl prekės grąžinimo nėra svarstomas, šio tipo prekę galima tikslingai įsigyti Lietuvos pašto skyriuose. Plačiau komentuoti komercinių sąlygų negalime. Šios prekės buvo atsisakyta, nes nebuvo pasiektas abi puses tenkinantis susitarimas“, – akcentavo E. Šemėtaitė.

Vasarį pristatytas ir paties Charleso III patvirtintas karaliaus portretas nuo šiol bus spausdinamas ant visų „Royal Mail“ pašto ženklų su jo verte ir brūkšniniu kodu.

Šis pašto ženklas, skirtas kasdieniam naudojimui, yra sukurtas pagal oficialų portretą, kuris atsidūrė ir ant naujų Jungtinės Karalystės monetų.

Prekybos vietos ir toliau galės prekiauti esamais pašto ženklais su velionės karalienės Elizabeth II (Elžbietos II) atvaizdu, o baigiantis atsargoms bus aprūpintos nauja versija.

Naujuosius pašto ženklus jau galima įsigyti „Royal Mail“ interneto svetainėje.

Charleso III portretą, kuris naudojamas ant monetų, po truputį pradedančių cirkuliuoti apyvartoje, sukūrė britų skulptorius Martinas Jenningsas (Martinas Dženingsas).

Šiame portrete Charlesas III yra pavaizduotas atsisukęs į kairę, kaip ir visi Jungtinės Karalystės monarchai nuo 1840-ųjų, kai karalienės Viktorijos laikais buvo išleistas pirmasis pasaulyje pašto ženklas „Penny Black“.

Oficialia Vilniaus gimtadienio data laikoma sausio 25 diena. Būtent šią dieną 1323 metais Lietuvos sostinės vardas buvo pirmą sykį paminėtas didžiojo kunigaikščio Gedimino laiške Europos miestams. LDK valdovas tokiu būdu kvietė į Vilnių atvykti įvairių sričių amatininkus, riterius ir žemdirbius iš Vakarų Europos miestų, taip prisidedant prie Lietuvos sostinės klestėjimo.

Tautinė ir kultūrinė įvairovė – svarbus Vilniaus istorijos bruožas. Nors šiuo metu lietuviai sudaro arti 70 proc. miesto gyventojų, tačiau, pavyzdžiui, XIX a. pab. dominuojanti tautinė ir religinė vilniečių grupė buvo žydai.

Nuo XVIII a. Vilnius buvo pripažįstamas kaip vienas iš pasaulinių žydų kultūros ir intelektualinio bei meninio gyvenimo centrų ir vadintas Šiaurės Jeruzalės vardu. Tuo metu čia paplito posakis: uždarbio reikia važiuoti į Lodzę, o išminties – į Vilnių.

Šiandien Vilnius yra didžiausias Lietuvos miestas, turintis virš 626 tūkst. gyventojų ir laikomas vienu sparčiausiai augančių miestų visame Baltijos šalių regione. Įdomu tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, sostinėje moteriškos lyties atstovių šiuo metu yra per 43 tūkst. daugiau negu vyrų.

Vilnius taip pat yra laikomas vienu iš žaliausių Europos miestų – apie 46 proc. jo teritorijos užima parkai ir miškai. Dar vienas džiugus rodiklis, kuriuo didžiuojasi Lietuvos sostinė, yra miestiečių požiūris į gyvenimą čia. Viena iš atliktų apklausų parodė, kad net 98 proc. apklaustų Vilniaus gyventojų pasakė, kad yra patenkinti gyvenimu savo mieste.

Norėdami įamžinti svarbią miesto sukaktį, bendrovė „Monetų namai“ pranešė sukūrusi proginį medalį „Vilniui – 700 metų“. Numizmatinį gaminį nukaldino Lietuvos monetų kalykla.

Proginio medalio averso centre pavaizduotas soste sėdintis Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas, rankoje laikantis savo garsiuosius laiškus.

Apačioje palei briauną matosi užrašas lotynų kalba: „Gedeminne Letwinorum et Multorum Ruthenorum Rex“ (Gediminas, lietuvių ir daugelio rusėnų karalius). Viršuje palei briauną nurodyti Vilniaus įkūrimo metai.

Reverse matyti Vilniaus miesto panorama iš paukščio skrydžio – vaizduojamas dabartinis Gedimino bokštas, fone driekiasi sostinės panorama, Neries vingiai jungia senąjį ir naująjį Vilnių. Viršuje iškaldintas užrašas „Vilnius 700“.

Kaip skelbiama pranešime, kaldintas iš bronzos medalis išleistas 25 tūkst. vienetų tiražu. Tokia pat auksu padengto bronzinio medalio versija išleidžiama 5 tūkst. vienetų tiražu.

Klaipėdoje – istorinis burlaivis

2021 m. išėjo Lietuvos jūrinės istorijos ženklas apie pirmąjį Lietuvos laivą – burlaivį "Jūratė".

Pirmasis nepriklausomos Lietuvos laivas į Klaipėdos uostą atplaukė 1921 m. kovo 4 d. "Lietuvos garlaivių bendrovės" užsakymu 1920 m. Vokietijoje statytas laivas tapo Lietuvos jūrų laivyno pradžios simboliu.

Nors šis laivas buvo registruotas Jurbarke, tačiau jo pirmasis reisas buvo į Klaipėdos uostą. Šis uostas 1921 m. dar nepriklausė Lietuvai, tačiau burlaivio apsilankymas Klaipėdoje buvo pranašingas – ji tapo Lietuvos miestu. Tai įvyko   1923 m.

Burlaivis "Jūratė" buvo glaudžiai susijęs su Klaipėda. Nuo 1923 m. šis burlaivis, pakrautas įvairių prekių, į Klaipėdą užsukdavo kas savaitę. Jis kursavo tarp Talino ir Klaipėdos tarsi linijinis laivas.

Pirmasis šio laivo kapitonas 1923–1924 m. buvo iš Rygos kilęs lietuvis Juozas Andžejauskas. Pradėjęs vadovauti "Jūratei", jis apsigyveno Klaipėdoje. Po 1924 m. jis pradėjo dirbti Klaipėdos uosto kapitono Liudviko Stulpino tarnyboje. J.Andžejauskas buvo uosto locmanas, pagalbinio laivo "Schlieckmann", vėliau "Šarūnas", laivavedys. Nuo 1931 m. iki pat mirties 1939 m. J.Andžejauskas vadovavo Klaipėdos uosto ledlaužiui ir gelbėjimo laivui "Perkūnas".

Muziejumi tapęs laivas

Lietuvos jūrinės istorijos ženklų serijoje dar vienas pašto ženklas su įdomiu laivu išleistas šiemet.

Liepos 22 d. Lietuvos paštas išleido Natalijos Vaišnorienės sukurtą pašto ženklą, skirtą  "Sūduviui". Tai minų tralavimo laivas, kuris buvo pastatytas Vokietijoje ir šios šalies pajėgų, kaip laivas M1071 "Koblenz", buvo naudojamas nuo 1958 m.

Naujas: 2022 m. pristatytas pašto ženklas su laivu "Sūduvis". Post.lt nuotr.

1999 m. Vokietijos kariškiai laivą padovanojo tuomet dar besikuriančioms Lietuvos karinėms jūrų pajėgoms. Sutvarkytas, iš esmės atnaujintas laivas, pavadintas "Sūduviu", Lietuvos kariuomenės buvo naudojamas dar 22 metus. Jis dalyvavo įvairiose pratybose ir operacijose, o nuo 2004 m. Lietuvai įstojus į NATO, ir šio Aljanso projektuose.

"Sūduvis" įdomus ir tuo, kad jis tapo pirmuoju laivu – Lietuvos jūrų muziejaus eksponatu. Laivas prišvartuotas Dangės upėje prie Pilies tilto. Muziejaus filialas jame oficialiai atidarytas 2022 m. liepos 29 d.

Jūrinė tematika pastaraisiais metais figūruoja vos ne kiekvienų metų pašto ženkluose.

Nori jachtų serijos

Šiemet liepos 25 d. Lietuvos susisiekimo ministras patvirtino pašto ženklų leidybos planą 2023–2025 m.

Jame numatyta Lietuvos jūrinės istorijos pašto ženklų išleisti ir 2023 m., ir 2024 m. Su kokia tematika pašto ženklai bus susiję, kol kas neaišku. Vertas dėmesio būtų ir burlaivis "Meridianas", tapęs Klaipėdos miesto puošmena.

Lietuvos jūrinės istorijos pašto ženklų serija nutrūktų 2025 m.

Norėtųsi, kad jūrinės tematikos pristatymas vienokia ar kitokia forma būtų pratęstas Lietuvos pašto ženkluose.

Norą, kad būtų pašto ženklų su jachtomis, yra pareiškusi Lietuvos buriuotojų bendruomenė. Ji pageidavo, kad būtų įamžintos aplink pasaulį apiplaukusios Lietuvos jachtos "Lietuva", "Laisvė", "Ambersail" ir "Ragainė II".

Jūra, laivai, švyturiai

Iki šiol žinoma apie 20 pašto ženklų, kurie vienaip ar kitaip susieti su jūra, uostu, jūrine kultūra, žvejyba, laivyba, jūrų gyvūnais.

Pirmieji "Lietuvos pašto" skyriuje "Filatelija" pardavimui pristatomi Lietuvos jūriniai ženklai yra iš 1997 m. jūrinio rinkinio "Senieji Baltijos laivai". Šalia kitų šalių laivų pristatomas ir kuršių laivas kurėnas.

1998 m. išėjusiame rinkinyje "Lietuvos raudonoji knyga" pristatytos žuvys, 2001 m. – Baltijos pajūrio gamta. 2002 m. pasirodė rinkinys su Klaipėdos uosto vaizdais. 2003 m. "Technikos paminklų" serijoje pavaizduoti Pervalkos ir Uostadvario švyturiai. Jūrinei tematikai skirtas ir 2005 m. pašto ženklas "Jūros šventė". 2006 m. serijos "Lietuvos raudonoji knyga" tema buvo "Jūros fauna". Į šią seriją įeina ir 2011 m. išleisti ženklai tema "Jūrinis erelis".

Išskirtiniai buvo 2009 m., kai Lietuvoje pirmą kartą buvo surengta pasaulinė didžiųjų burlaivių regata "The Baltic Ship Races", kuriai buvo skirtas ir pašto ženklas. Taip pat 2009 m. Lietuvoje išleistas pašto ženklas "Palangos gintaro muziejus" bei tarptautinio lygio ženklas, pavadintas "Išsaugokime poliarinius regionus ir ledynus".

Išskirtiniai ir 2012 m., kai serijoje "Pasaulio paveldo objektai" pristatyta Kuršių nerija, kur matyti ir jūrinių vaizdų. Tais metais dar išėjo ir Klaipėdos 760 m. jubiliejui skirtas pašto ženklas su jūros molo ir Klaipėdos švyturio vaizdais.

2013 m. pasirodė net trys pašto ženklai – jau minėtas, skirtas Klaipėdos uosto perdavimo 90- mečiui, taip pat traukinio "Viking Train" dešimtmečiui ir iš serijos "Technikos paminklai" su Klaipėdos ir Ventės rago švyturiais. 2014 m. dar išleistas ženklas "Išsaugokime Baltijos jūrą". 2016 m. pasirodė pašto ženklas, skirtas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai. 2017 m. išleistas Karaliaus Vilhelmo kanalo senuosius šliuzus pristatantis ženklas. 2018 m. Lietuvos paštas į apyvartą išleido ženklų seriją "Europa", kur dailininkas Darius Laumenis pavaizdavo pakeltą senąjį Pilies tiltą su praplaukiančiu burlaiviu.

Serija: 2013 m. pasirodė pašto ženklai su Klaipėdos ir Ventės rago švyturiais. Post.lt nuotr.

1921 m. serijoje "Europa. Nykstanti nacionalinė laukinė gamta" pristatytas Baltijos jūros pilkasis arba ilgasnukis ruonis. Išleistas ir tos pačios dailininkės Lauros Aleknavičiūtės pašto ženklas "Lietuvos kurortai. Palanga" su jūros tiltu.

Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2022 m. kultūros ir meno sričių projektą "Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį ", skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.

Tai – pirmoji bendra pašto ženklų laida su Liuksemburgo paštu, ženklų bloką sudarys du pašto ženklai po 1,2 euro, o jų tiražas – 10 tūkst. vienetų, pranešė Lietuvos paštas.

Kartu su pašto ženklu bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Kauno pašte, Karaliaus Mindaugo prospekte.

Šis pašto ženklų blokas gegužės 17-ąją bus išleistas ir Liuksemburge.

Ešas prie Alzeto – antras pagal dydį Liuksemburgo miestas, įsikūręs prie pat Prancūzijos sienos. Mieste aktyviai vystoma plieno pramonė, tad neatsitiktinai miesto simboliu laikomos prieš kelis dešimtmečius veikusios, mieste stūksančios milžiniškos plieno liejimo krosnys.

Pačios krosnys jau kurį laiką paverstos turistiniu objektu – veikia muziejus, nuo stogo atsiveria miesto panorama. Čia vyksta ir dalis Ešo prie Alzeto, kaip Europos kultūros sostinės, renginių.

Po dvylikos metų Europos kultūros sostinės titulas grįžo į Lietuvą, į Nemuno ir Neries upių santakoje įsikūrusį Kauną. Miesto kultūros sostinės programą apjungia festivaliai, parodos, scenos meno renginiai ir koncertai.

Abiem Europos kultūros sostinėms pažymėti skirtuose pašto ženkluose pasirinkti miestus reprezentuojančių menininkų darbai.

Viename pašto ženkle vaizduojamas vieno savičiausių XX a. lietuvių dailininko Stasio Ušinsko paveikslas „Maudynės“, kitame – liuksemburgiečio menininko Foni Tissen (Foni TIseno) paveikslas „Nemrod“.

Lietuvos paštas ir anksčiau yra leidęs pašto ženklus kartu su kita šalimi. Pastaraisiais metais tai daryta su Lenkijos paštu, vienas ženklų buvo skirtas paminėti Trakų Dievo Motinos paveikslo karūnavimo 300 metų jubiliejų, taip pat minint 500-ąsias Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto gimimo metines išleistas Augustą ir Barborą vaizduojantis pašto ženklas.

Pernai kartu su Lenkijos ir Ukrainos paštais išleistas pašto ženklas „Chotino mūšiui – 400 metų“.

Per metus Lietuvos paštas išleidžia 20–25 pašto ženklus.

Pašto ženkluose kunigaikščių portretai vaizduojami jau ne pirmą kartą – kaip LDK simboliai praėjusiais metais pašto ženklų serijoje buvo vaizduojami taip pat A. Slapšio kurti pirmojo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ir pirmojo Lietuvos karaliaus Mindaugo portretai. A. Slapšys yra vienas žymiausių portretų kūrėjų Lietuvoje, 2014 m. A. Slapšiui suteiktas Lietuvos meno kūrėjo vardas. Nuo 2008 m. dailininkas aktyviai dalyvauja Lietuvos pašto ženklų kūrimo konkursuose, be penktadienį išleidžiamų pašto ženklų, kuriuose vaizduojami Jogaila ir Vytautas Didysis, anksčiau jau yra išleisti penki jo kurti ženklai.

0,10 euro nominalo pašto ženkle įamžintas Lietuvos Didysis kunigaikštis (1377–81, 1382–92) ir Lenkijos karalius (1386–1434) Jogaila, pradėjęs Lenkijos ir Lietuvos valdovų Jogailaičių dinastiją.

Paveldėjęs Lietuvos sostą po Algirdo mirties (1377 m.), valdžią iš pradžių Jogaila dalijosi su dėde Kęstučiu. 1381 m. tarp Jogailos ir Kęstučio bei jo sūnaus Vytauto kilo konfliktas. Kęstutis Jogailą 1381 m. suėmė ir pašalino iš valdžios. Konflikto priežastis buvo Jogailos ir Vokiečių ordino 1380 m. sudaryta Dovydiškių sutartis, kurioje nepaisyta Kęstučio interesų. 1382 m. Jogaila buvo išlaisvintas ir jam savo ruožtu pavyko suimti dėdę. Po Kęstučio mirties 1384 m. iš Mažosios Lenkijos ponų Jogaila gavo pasiūlymą vesti Lenkijos karaliaus titulą turinčią Jadvygą ir tapti Lenkijos karaliumi. Lenkijos feodalų siūlymu Jogaila 1385 m. rugpjūčio 14 d. sudarė Krėvos sutartį ir sujungė LDK su Lenkija.

Jogailai dar esant Lenkijos karaliumi, valdžią Lietuvoje jam pamažu (1392–1401) teko perduoti Vytautui.

0,55 euro nominalo pašto ženkle įamžintas vienas žymiausių Europos politikų ir karvedžių Vytautas Didysis (1350–1430) – Lietuvos didysis kunigaikštis nuo 1392 m. iki mirties (Didžiojo kunigaikščio Kęstučio sūnus, Jogailos pusbrolis).

1392 m. pagal Astravos sutartį Vytautas atgavo visą Kęstučio tėvoniją, įskaitant Trakus, ir išsikovojo teisę valdyti visą LDK.

Nepaisant pusbrolių varžymosi, valdant Jogailai susiformavo Lenkijos-Lietuvos sąjunga. Jogaila ir Vytautas vykdė bendrą užsienio politiką, kuri greitai davė rezultatų. Pirmiausia atsisukta prieš Vokiečių ordiną: karą su juo vainikavo 1410 m. Žalgirio mūšis, baigęsis Lenkijos ir Lietuvos kariuomenių pergale. Ordinas prarado nenugalimumo aureolę, tačiau dar ilgą laiką išliko stiprus. Tik 1422 m. Melno taika buvo pasiektas ilgalaikis santykių sureguliavimas.

1413 m. Horodlės sutartimi Vytautui pripažintas Didžiojo kunigaikščio titulas ir visiškas savarankiškumas. Nuo XVI a. pradžios bajoriškoje Lietuvos savimonėje Vytautas imtas laikyti Lietuvos interesų gynėju. Jis buvo laikomas didžiausiu kada nors valdžiusiu Lietuvos valdovu, jo vardas įkūnijo valdovo idealą. Nuo XIX a. tautinio sąjūdžio laikų jo vardu pavadintas Vytauto Didžiojo universitetas, 1918–1939 m. jam pastatyta daugybė paminklų Lietuvos miestuose ir miesteliuose.

Šie pašto ženklai yra pirmieji šiais metais išleidžiami pašto ženklai, pažymima Lietuvos pašto pranešime. Per metus Lietuvos paštas išleidžia 20–25 pašto ženklus, turi plačiausią ir tankiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą šalyje. Bendrovė teikia pašto, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Viename iš menininkės Romos Auškalnytės kurtų pašto ženklų vaizduojama senovės lietuvių mitologinė būtybė – elnias devyniaragis, savo raguose nešantis dangaus kūnus.

Pasak Lietuvos pašto, įvairiuose mitologiniuose šaltiniuose rašoma, kad baltasis elnias išbėga į miškus per saulėgrįžą ir grįžta per Kalėdas. Šioje kelionėje elnias užtrunka devynias paras, todėl elnias vadinamas devyniaragiu.

Manoma, kad savo raguose jis neša saulę, todėl elnias devyniaragis simbolizuoja į žemę grąžintą šviesą, o kartu į kiekvienus namus atneštas Šv. Kalėdas.

Antrajame pašto ženkle vaizduojamas švenčių simbolis – dovana. Pasak pranešimo, dovana papuošta kaspinu, kuris tarsi pratęsia pirmajame pašto ženkle pavaizduoto elnio devyniaragio nešamų dangaus kūnų iliustraciją.

Lietuvos pašto nuotr.

Pašto ženklų nominalai atitinkamai yra 0,49 ir 0,81 euro, tiražai – 100 tūkst. ir 20 tūkst. vienetų. Kartu su pašto ženklais bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8.

Šie šventiniai pašto ženklai yra paskutinieji šiais metais išleidžiami pašto ženklai.

Per metus Lietuvos paštas išleidžia 20–25 pašto ženklus.

Pirmieji Lietuvos laivai

Šiais metais, tiksliau birželio 25 d., Lietuvos paštas planuoja išleisti pirmąjį iš trijų Lietuvos jūrinės istorijos pašto ženklų.

Šis pašto ženklas bus skirtas pirmajam prekybiniam laivui „Jūratė“. Šiemet kovo 4 d. sukako 100 metų, kai šis laivas atplaukė į Klaipėdą. Miestas tuo metu dar nepriklausė Lietuvai, todėl pirmieji Lietuvos motoriniai burlaiviai „Jūratė“ ir „Kastytis“ buvo registruoti Jurbarke.

Abu šie laivai buvo statyti Vokietijos Kylio laivų statykloje „F.Krupp Germaniawerft“. Šie dvistiebiai burlaiviai buvo 30,2 m ilgio, 6,78 m pločio, 2,22 m grimzlės, atitinkamai 139 BRT ir 98 BRT.

1921 m. kovo 11 d. į Klaipėdą atplaukė ir „Kastytis“. Tačiau labiau išgarsėjo „Jūratė“, nes ji uoste pasirodė pirmoji. Neatsitiktinai šis laivas bus vaizduojamas ir Lietuvos laivybos 100-mečio pašto ženkle.

Garsiausias kapitonas

Kitais metais taip pat bus leidžiamas Lietuvos jūrinės istorijos pašto ženklas. Kas bus vaizduojama jame?

Beveik neabejojama, kad ant 2022 m. Lietuvos jūrinės istorijos pašto ženklo turėtų būti tolimojo plaukiojimo kapitono ir pirmojo Klaipėdos uosto kapitono Liudviko Stulpino vaizdas.

Tam yra ir proga. Šių metų gruodžio 4 d. sukaks 150 metų, kai šis jūrų kapitonas 1871 m. gimė Jomantų kaime netoli Telšių.

Ir be šios sukakties L.Stulpinas yra garsiausias visų laikų Lietuvos jūrų kapitonas. Jis pirmu numeriu įrašytas Lietuvos žymių jūrinių asmenybių sąraše. Simboliška, kad laivo „Lithuania“ kapitonu jis buvo paskirtas dar 1908 m., kai dar nebuvo nepriklausomos Lietuvos valstybės.

Kam skirsime 2023 metus?

Kol kas neaišku, kas bus vaizduojamas 2023 m. leidžiamame Lietuvos jūrinės istorijos pašto ženkle.

Kai kurios institucijos skelbia idėjų konkursą, ką siūlyti pavaizduoti 2023 m. jūriniame pašto ženkle.

Viena iš idėjų galėtų būti susijusi su Klaipėdos uostu. 1923 m. Lietuvai atgavus Klaipėdos kraštą, ji įgijo teisę valdyti ir Klaipėdos uostą. Jame tiek laivyba, tiek uosto ekonominė nauda augo kaip ant mielių.

1923 m. į Klaipėdos uostą įplaukė 652 laivai, o 1930 m. jų buvo 960, 1938 m. – 1 544. Augo ir Lietuvos investicijos į Klaipėdos uostą, kurios skaičiuojamos nuo jo perėmimo 1923 m. Per 1923–1939 m. laikotarpį Lietuvos valstybė į Klaipėdos uostą investavo 39 mln. litų.

Tai buvo gerokai vertingesni pinigai nei dabar. Iš tų pinigų 1928–1932 m. pastatytas Žiemos uostas. Buvo tiesiami geležinkeliai, įsigyta portalinių kranų, tvarkomos krantinės Dangės upėje, pastatyta 540 m ilgio krantinė žvejų uosto link.

Svarbios istorinės datos

Istorikas, Lietuvos jūrų muziejaus direktoriaus pavaduotojas vyriausiasis fondų saugotojas Romualdas Adomavičius pateikė ir daugiau istoriškai svarbių datų, kurios galėtų būti įamžintos jūrinės istorijos pašto ženkluose.

Anot jo, nedaug kam žinoma, kad Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Augustas 1568 m. įsteigė vieną pirmųjų Europoje valstybinę jūrų administraciją – Jūrų komisiją. Ji įtvirtino Abiejų Tautų Respublikos interesus Baltijos jūroje. Šios Respublikos laivai stojo į konkurencinę kovą su Švedijos Karalyste.

Pinasa „Źółty Lew“ („Geltonasis liūtas“) buvo pirmasis Zigmanto Vazos 1622 m. kovai su švedais pradėtos formuoti Abiejų Tautų Respublikos karo flotilės laivas. 1622 m. Dancige (dab. Gdanske) pastatytas „Źółty Lew“ laikomas pirmuoju reguliariu Abiejų Tautų Respublikos karinio laivyno laivu. 1628 m. liepos 6 d. Vyslos žiotyse laivą nuskandino švedų pakrantės artilerija Olyvos mūšio metu. Galiausiai jūrų mūšis baigėsi didžiausia trumpalaikio šios Respublikos karo laivyno pergale.

Iš šių laikų įsimintini 1993 m., kai jachta „Lietuva“ tapo pirmuoju laivu, su Lietuvos vėliava apiplaukusiu aplink pasaulį.