M. Tsahkna sakė, kad šiems asmenims uždrausta atvykti, nes jie prisideda prie sunkių žmogaus teisių pažeidimų arba yra jų bendrininkai.

„Patriarchas Kirilas yra vienas didžiausių (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino ideologijos šalininkų ir propaguotojų, – teigė užsienio reikalų ministras. – Pats laikas jį įtraukti į juodąjį sąrašą. Jis pateisino karą prieš Ukrainą ir prie jo prisidėjo.“

M. Tsahkna sakė, kad žmonės, kurie remia baisius Rusijos veiksmus Ukrainoje, Estijoje nėra laukiami. „Raginu visas šalis uždrausti atvykti visiems Rusijos nusikaltimų rėmėjams ir vykdytojams“, – teigė jis.

Pats laikas jį įtraukti į juodąjį sąrašą. Jis pateisino karą prieš Ukrainą ir prie jo prisidėjo.

Dar praėjusių metų balandį Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, smerkiančią patriarcho Kirilo vaidmenį Rusijos kare prieš Ukrainą, o nevyriausybinė organizacija „Žmogaus teisės be sienų“ kreipėsi į Tarptautinio baudžiamojo teismo prokurorą, prašydama patraukti patriarchą Kirilą asmeniškai atsakomybėn už pagalbą, kurstymą ir paramą karui prieš Ukrainą.

Draudimas atvykti taip pat nustatytas devyniems asmenims, kurie persekiojo ir įkalino A. Kara-Murzą ir kuriems dar netaikomos Europos Sąjungos sankcijos, ir asmenims, susijusiems su rusų teisininko Sergejaus Magnitskio mirtimi 2009 metais.

„Estija laikosi pozicijos, kad Kara-Murzos persekiotojai ir įkalintojai turi būti įtraukti į pasaulinį sankcijų žmogaus teisių srityje režimą, – sakė M. Tsahkna. – Mes ir toliau sieksime, kad Rusijoje būtų besąlygiškai ir nedelsiant paleisti visi politiniai kaliniai, o represijų organizatoriai būtų patraukti atsakomybėn.“

Uždraustųjų atvykti sąrašas buvo peržiūrėtas, nes Estijos vyriausybės įsakymu nustatytas draudimas atvykti į šalį nustojo galioti, tačiau nėra duomenų, kad kuris nors iš sąraše esančių asmenų būtų patrauktas atsakomybėn.

„Taip pat atnaujinome asmenų, padariusių ar rėmusių šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus, nepageidaujamų Estijoje, sąrašą“, – teigė M. Tsahkna.

„Aš, Kirilas, Maskvos ir visos Rusios patriarchas, kreipiuosi į visas tarpusavio konflikto šalis, ragindamas nutraukti ugnį ir sudaryti kalėdines paliaubas nuo sausio 6 dienos 12 val. iki sausio 7 dienos 24 val., kad stačiatikiai galėtų dalyvauti pamaldose Kalėdų išvakarėse ir Kristaus gimimo dieną“, – pareiškė jis oficialioje Bažnyčios interneto svetainėje.

Maskva ir Kyjivas šio Kirilo raginimo kol kas nekomentavo.

Patriarchas Kirilas, artimas Vladimiro Putino bendražygis, yra vienas aktyviausių karo prieš Ukrainą palaikytojų ir ne kartą viešai teigiamai pasisakė apie vykdomą Rusijos agresiją kaimyninėje šalyje.

Po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą patriarchas Kirilas savo pamoksluose dažnai minėjo karinius veiksmus. Be kita ko, jis pagrindė Rusijos invazijos priežastis ir ragino rusus „dvasiškai mobilizuotis“.

Dėl Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovo pozicijos Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia gegužės pabaigoje paskelbė nepriklausomybę nuo Maskvos patriarchato. Birželį Jungtinė Karalystė ir Kanada patriarchui Kirilui pritaikė sankcijas. Lietuva liepą uždraudė jam atvykti į šalį.

Dvasininkas į nepageidaujamų asmenų sąrašą įtrauktas birželio 23 dieną, iki šiol apie tai nebuvo viešai pranešta.

Sprendimas priimtas atsižvelgus į Užsienio reikalų ministerijos siūlymą.

Anot VRM, patriarchas Kirilas į sąrašą įtrauktas dėl to, kad sąmoningai neigia Ukrainos teritorinį integralumą ir suverenitetą, pateisina ir remia agresyvius Rusijos veiksmus, kurie šiurkščiai pažeidžia tarptautinės teisės normas ir principus.

„Patriarchas Kirilas, artimas Vladimiro Putino bendražygis, yra vienas aktyviausių karo prieš Ukrainą palaikytojų, ne kartą viešai teigiamai pasisakiusių apie vykdomą Rusijos agresiją“, – teigiama ministerijos pateiktame komentare.

Patriarchas Kirilas, artimas Vladimiro Putino bendražygis, yra vienas aktyviausių karo prieš Ukrainą palaikytojų.

„Patriarchas Kirilas Rusijos propagandinėje žiniasklaidoje Ukrainos žmones atvirai vadina „nacių režimo dalyviais“, kurie turėtų būti deportuoti ar sunaikinti. 2022 metų vasario 27 dieną Patriarchas Kirilas palaimino Rusijos karius, dalyvaujančius kare prieš Ukrainą, ir suteikė kanoninį pateisinimą Rusijos vykdomam karui“, – rašoma jame.

Maskvos patriarchas Lietuvoje negalės lankytis iki 2027 metų birželio 23 dienos.

Lietuva pavasarį siūlė sankcijas Kirilui įvesti Europos Sąjungos (ES) lygiu, tačiau birželį tvirtinant šeštąjį sankcijų Rusijai paketą jis buvo išimtas iš sąrašo Vengrijos iniciatyva.

Liepą pas patriarchą į Maskvą vyko Lietuvos stačiatikių vyskupas Amvrosijus, jis teigė sulaukęs paramos siekiui užsitikrinti didesnę autonomiją nuo patriarchato.

Lietuvos dvasininkas taip pat teigė Kirilui perdavęs, jog šalies stačiatikių bažnyčios vadovai smerkia „Rusijos veiksmus, karą“.

VRM tvirtina neturinti žinių patriarcho ketinimus atvykti į Lietuvą

Vidaus reikalų ministerija tvirtina neturėjusi žinių, kad į Lietuvą būtų žadėjęs atvykti Maskvos stačiatikių patriarchas Kirilas. Pastarasis, kaip trečiadienį patvirtino ministerija, birželio 23 dieną buvo įtrauktas į nepageidaujamų asmenų sąrašą.

„Mes tokios informacijos neturime”, – žurnalistams paklausus, ar Maskvos stačiatikių patriarchas ketino atvykti į Lietuvą, sakė vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius.

Priežastis ta, kad jis yra artimas režimui žmogus, ne sykį pasisakęs už Krymo aneksija ir prieš Ukrainos teritorinį vientisumą.

Pasak jo, draudimas atvykti į šalį patriarchui Kirilui galios 5 metus.

„Įstatymas numato ir įsakymas nurodo 5 metus nuo sprendimo priėmimo“, – teigė viceministras.

Jis taip pat pažymėjo, kad ministerija neturi žinių, ar analogiškus draudimus Maskvos stačiatikių patriarchui pritaikė kitos valstybės. A. Abramavičius tik priminė, kad tokių draudimų kol kas nesutiko pritaikyti Europos Sąjunga.

Draudimas – dėl nesantaiką Ukrainos atžvilgiu kurstančių komentarų

Užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas teigia, kad Maskvos stačiatikių patriarchui Kirilui draudimas atvykti į Lietuvą buvo pritaikytas dėl jo pasisakymų prieš Ukrainos teritorinį vientisumą bei neapykantos kurstymo prieš ukrainiečių tautą.

„Rusijos patriarchui Kirilui birželio 23 d. URM teikimu buvo išleistas draudimas atvykti, tai yra tos nacionalinės sankcijos, kurias gali valstybė taikyti savo ruožtu be ES sprendimo“, – žurnalistams trečiadienį teigė M. Adomėnas.

Viceministro teigimu, sprendimas patriarchui Kirilui uždrausti atvykti į Lietuvą buvo priimtas reaguojant į jo neapykantą kurstančius pasisakymus prieš ukrainiečių tautą.

„Priežastis ta, kad jis yra artimas režimui žmogus, ne sykį pasisakęs už Krymo aneksija ir prieš Ukrainos teritorinį vientisumą, dažnai viešai skelbiantis nesantaikos ir karo kurstymą, neigiantis ukrainiečių apskritai kaip nacijos teisę egzistuoti, raginęs deportuoti arba sunaikinti tai, ką jis vadina naciais Ukrainoje, kuriuos Rusijos režimas tapatina su ukrainiečiais kaip tauta“, – akcentavo jis.

„Yra pateiktas ir akivaizdus įrodymų paketas, kuriuo remiantis patriarchas Kirilias ir buvo įtrauktas. Nes neturint įrodymų jis nebūtų patekęs, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas. – Tam buvo pritarę visi 27 valstybių ambasadoriai, kas įdomiausia – ir 27 valstybių vadovai.“

G. Landsbergio teigimu, dvasininkas iš sankcijų sąrašo išbrauktas „po vadovų sprendimo, prieš paleidžiant teisinį dokumentą“.

„Na, akivaizdu, kad net politinis sutarimas buvo rastas. Dėl kokių motyvų (buvo išbrauktas – BNS) – negaliu atsakyti, nežinau. Bet tai leidžia mums sakyti, kad teisinį pagrindą turim, politinis sutarimas praktiškai buvo, tai galime bandyti jo ieškoti iš naujo“, – teigė ministras.

Yra pateiktas ir akivaizdus įrodymų paketas, kuriuo remiantis patriarchas Kirilias ir buvo įtrauktas. Nes neturint įrodymų jis nebūtų patekęs.

Europos Sąjungos sankcijų Rusijai dėl karo Ukrainoje šeštasis paketas oficialiai įsigaliojo praėjusią savaitę. Nepaisant tam tikrų išlygų Vengrijai, Bendrija atsisakė tanklaiviais gabenamos rusiškos naftos eksporto.

Vis dėlto Budapeštas lėmė ir tai, jog į sankcijų sąrašą neįtrauktas stačiatikių dvasininkas. Pasak Vengrijos premjero Viktoro Orbano, sankcijų taikymas Kirilui kirstųsi su „tikėjimo laisve“.

Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovas yra uolus Rusijos prezidento Vladimiro Putino šalininkas ir tvirtai remia jo karą Ukrainoje.

Paklaustas, ar šiuo metu rengiamas septintasis sankcijų Rusijai paketas, G. Landsbergis teigė, jog šiuo metu vyksta „zondavimosi etapas, kur yra raudonos linijos vienoms ar kitoms valstybėms“.

„Apie tai kalba atskiros valstybės“, – sakė diplomatijos vadovas.

Lietuva siekia, kad į naująjį paketą būtų įtrauktos ir rusiškos dujos, tačiau tam nepritaria didžiosios Bendrijos narės, kurios yra ypač priklausomos nuo šių resursų.

Tai trečiadienį pranešė naujienų agentūra „Bloomberg“.

Pasak jos, „Budapeštas pareikalavo, kad patriarchas Kirilas būtų išbrauktas iš pasiūlyto sankcionuojamų asmenų sąrašo“.

Gautomis žiniomis, Vengrija taip pat iškėlė nereikšmingų techninių klausimų, susijusių su rusiškos naftos embargu.

„Anot oficialių asmenų, kol kas neaišku, kada bus patvirtintas šeštasis sankcijų Rusijai paketas“, - pažymi agentūra.

„rbc.ua“ primena, kad ES lyderiai susitarė uždrausti daugiau kaip dviejų trečdalių naftos iš Rusijos importą.

„Tepadeda mums Dievas susivienyti šiuo sunkiu mūsų tėvynei metu, taip pat (susivienyti) ir aplink valdžią. O valdžiai – jausti atsakomybę už savo liaudį, nuolankiai jai tarnauti, net jeigu teks paaukoti savo gyvybę“, – sakė jis sekmadienio pamoksle.

Anot jo, tik tada „liaudis bus iš tiesų solidari ir sugebės pasipriešinti vidaus ir išorės priešams“.

150 mln. sekėjų turinčios Rusijos stačiatikių Bažnyčios vadovas patriarchas Kirilas savo pamoksluose nuolat pritaria Kremliaus karui Ukrainoje.

Vasarį jis kalbėjo apie „kovą su blogio jėgomis, kurios priešinasi Rusijos ir Ukrainos vienybei“.

Popiežius pasmerkė „karo kvailybę“, ragina skelbti paliaubas

Tuo metu popiežius Pranciškus sekmadienį paragino paskelbti Ukrainoje velykines paliaubas, kad „realios derybos“ atvertų kelią taikai.

„Tegul prasideda velykinės paliaubos, bet ne tam, kad būtų vėl užtaisomi ginklai ir atnaujinama kova. Ne. Paliaubos, kad būtų pasiekta taika per realias derybas“, – per viešas mišias Šv. Petro aikštėje sakė pontifikas.

Tai matome karo beprotybėje, kuomet Kristus yra dar kartą nukryžiuojamas.

Pirmą kartą po pandemijos laikydamas Verbų sekmadienio Mišias prieš aikštėje susirinkusią minią žmonių popiežius Pranciškus sakė, kad „karo beprotybė“ verčia žmones vykdyti „beprasmiškus žiaurumus“.

Pranciškus Rusijos invazijos į Ukrainą aiškiai neįvardijo, tačiau užuomina buvo aiški. Be to, jis ne kartą yra pasmerkęs karą ir nekaltiems žmonėms sukeltas kančias.

„Kai griebiamės prievartos,... nebematome, kodėl esame pasaulyje, ir galiausiai net įvykdome beprasmiškus žiaurumus. Tai matome karo beprotybėje, kuomet Kristus yra dar kartą nukryžiuojamas“, – per Verbų sekmadienio pamokslą sakė pontifikas.

Pranciškus apgailestavo dėl „neteisingos mirties“ vyrų ir sūnų, pabėgėlių, bėgančių nuo bombų, jaunuolių, iš kurių atimta ateitis, ir „kareivių, siunčiamų žudyti savo brolių ir seserų“.

Šiemet pirmą kartą po dvejų metų, kai dėl pandemijos apribojimų Verbų sekmadienio Mišios buvo laikomos Šv. Petro bazilikos viduje, tikintieji sugrįžo į aikštę. Dešimtys tūkstančių maldininkų ir turistų laikė alyvmedžių šakeles ir verbas.

Tradiciškai popiežius prieš laikydamas Mišias vadovauja Verbų sekmadienio procesijai per Šv. Petro aikštę. Pranciškus šiuo metu kenčia dėl patemptų dešiniojo kelio raiščių, dėl kurių jis šlubuoja. Prie altoriaus jis buvo nuvežtas juodu automobiliu, o vėliau iki altoriaus jis nuėjo padedamas asistento.

Verbų sekmadienis žymi Didžiosios savaitės iki Velykų pradžią.

75 metų Rusijos Ortodoksų Bažnyčios lyderis yra vienas svarbiausių prezidento Vladimiro Putino valdymo aparato ramsčių. Praėjusį mėnesį Rusijai užpuolus provakarietišką kaimynę Ukrainą, Kirilas Kremliaus priešininkus toje šalyje pavadino „blogio jėgomis“.

Pasak Vatikano, Katalikų Bažnyčios vadovas sakė Maskvos patriarchui, kad „turime susivienyti ir stengtis skatinti taiką, padėti kenčiantiems, ieškoti taikos kelių, sustabdyti ugnį“.

Pranciškus ir Kirilas pabrėžė derybų tarp Maskvos ir Kyjivo svarbą, o pontifikas sakė: „Karo sąskaitą sumoka žmonės, rusų kariai bei žūstantieji nuo bombardavimų.“

Vatikanas sakė, kad popiežius padėkojo Maskvos patriarchui už sutikimą kalbėtis, pridūręs, kad diskusiją skatina jų troškimas „kaip savo žmonių ganytojams“ „rasti kelią į taiką Ukrainoje“.

Pranciškus baigė pokalbį išreikšdamas gailestį dėl visų žuvusiųjų ir pridurdamas: „Karas niekada nėra kelias.“

Patriarcho Kirilo biuras anksčiau išplatintame pranešime nurodė, kad abiejų Bažnyčių vadovai paragino vesti derybas, kad būtų pasiekta „teisinga taika“, ir aptarė, kaip spręsti humanitarinę krizę Ukrainoje.

Popiežius Pranciškus keliskart paragino užbaigti konfliktą ir nors pasmerkė „žudynes“ Ukrainoje, vengė minėti Rusijos pavadinimą.

Argentinietis pontifikas pernai gruodį sakė esąs pasirengęs vykti į Maskvą susitikti su patriarchu Kirilu.

2016 metais Pranciškus ir Kirilas buvo susitikę Kuboje. Tai buvo pirmasis dviejų didžiųjų krikščioniškų Bažnyčių vadovų susitikimas nuo Krikščionių Bažnyčios skilimo į Rytų ir Vakarų Bažnyčias 1054 metais (schizmos).

Patriarchas Kirilas trečiadienį taip pat aptarė karą Ukrainoje su pasaulio anglikonų dvasiniu lyderiu, Kenterberio arkivyskupu Justinu Welby (Džastinu Velbiu), informavo Maskvos patriarchatas.

„Įvyko nuodugni diskusija apie kritinę padėtį Ukrainoje“, – nurodė patriarchatas ir pridūrė, kad Kirilas ir J. Welby aptarė krizės „humanitarinius aspektus“.