Savivaldybių asociacija sako, kad daugeliui menkas pajamas gaunančių žmonių iš viso nebūtų prievolės mokėti šio mokesčio, o pensininkų pajamų vertinimas numatytas siekiant neskatinti masinių atidėjimų.

Vyriausybė siūlė, kad NT mokestis nuo 2025 metų būtų iškart atidedamas pensininkui to paprašius ir savivaldybei nevertinant jo pajamų. Tačiau tokią tvarką sugriežtinti pasiūlė Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė. 

„Atsižvelgiant į savivaldybių nuomonę, siūloma, kad nebūtų automatizmo, o būtų vertinama, ar pensijos amžiaus žmogus atitinka nepasiturinčio žmogaus kriterijus ir ar galėtų savivaldybės juos atleisti nuo mokesčio mokėjimo, atidėti mokėjimą“, – BFK posėdyje šią savaitę teigė M. Lingė.

Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektą Seimas svarstys antradienį.

Anot M. Lingės, mokestis galėtų kauptis tik prabangiuose būstuose, prestižinėse teritorijose gyvenantiems žmonėms.

Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas finansų ir ekonomikos klausimais Giedrius Lingis sako, kad pensininkai gali turėti dideles pajamas, todėl visiems automatiškai neturėtų būti atidedami mokesčiai. 

„Daugeliu atveju, jeigu žmogus socialiai remtinas, jeigu jis dabar negali susimokėti, negalės ir po 5 ir po 10 metų, tai greičiausiai jam iki gyvos galvos bus atidedama. Sumokės paveldėtojai“, – komitete kalbėjo G. Lingis. 

Jis, be kita ko, siūlė sukauptą skolą indeksuoti, bet takia galimybė nebuvo svarstyta.

„Visos šalys taiko tokią tvarką (indeksuoja – BNS). Taip faktiškai būtų suteikiama mokesčio lengvata. Ne atidėjimas, o mokesčio mažinimas, jeigu nebus indeksavimas atliktas. Manau, to bonuso paveldėtojams nereikia tikrai“, – kalbėjo G. Lingis.   

Tuo metu Mišriai Seimo narių grupei priklausanti Rita Tamašunienė įsitikinusi, kad nepasiturintiems pensininkams valstybė galėtų nustatyti vienodą NT mokesčio tvarką visoje Lietuvoje. 

Ji atkreipė dėmesį, kad kartais patys senjorai paveldi turtą to net nenorėdami ir susiduria su problemomis.

„Tai niekaip nesusiję su tų žmonių pajamų padidėjimu, o tą mokestį turės sumokėti. Gal net daug didesnį, jeigu būstas bus kitoje savivaldybėje. (...) Parduoti būstą irgi yra ilgas ir brangus procesas, žiūrint, kokioje teritorijoje jis būtų“, – sakė ji NT mokestį svarstant Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete.  

Savivaldybių asociacijos atstovo G. Lingio teigimu, pensininkų pajamų vertinimas numatytas siekiant neskatinti masinių NT mokesčio mokėjimo atidėjimų:

„Kad nebūtų piktnaudžiavimų ir neduot lengvatos tiems paveldėtojams, kurie gali susimokėti“, – BNS teigė G. Lingis.

Jo teigimu, atskirais atvejais, kai paveldėtojais taps tokie pat nepasiturintys pensininkai, savivaldybės galės juos nuo mokesčio atleisti: „Turi pilną teisę savo biudžeto sąskaita ne mokesčio sumokėjimą atidėti, o atleisti iš viso nuo jo“.

G. Lingis abejoja, ar paveldėtojams būtų problema skolą sumokėti gavus pajamų pardavus turtą.

Pasak jo, paveldėtojai, jeigu matys, kad paveldės dideles skolas, turto gali nepriimti.

„Bet manau, kad tokie atvejai bus išimtiniai, nes paveldimas turtas bus šimtus kartų vertesnis net už mokesčio skolą. Jeigu (turtas – BNS) nebus vertingas, ir tas mokestis nebus didelis arba iš viso nebus apmokestinamas (turtas – BNS)“, –  svarstė jis.

G. Lingis sako, kad didžiausios nesumokėto mokesčio sumos gali susidaryti tada, kai nepasiturintis pensininkas gyventų Vilniaus Senamiestyje: „Neturėtų būti dažni atvejai“.

Jis mano, kad NT mokesčio iki gyvos galvos nereikės mokėti 99 proc. nepasiturinčių pensininkų.

Seimas antradienį priėmė tokias Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo pataisas: už balsavo 122 Seimo nariai, o vienas susilaikė.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė palaikanti automobilių paveldėtojų atleidimą nuo taršos mokesčio. 

„Tai registracija, kuri nelabai priklauso nuo žmogaus valios“, – antradienį Seime žurnalistams teigė I. Šimonytė.  

Parlamentinio Biudžeto ir finansų komitete dirbantis Algirdas Butkevičius sako, kad siūlyti tokią pataisą jį paragino gyventojų skundai.

„Paveldėtojas, persirašydamas turtą savo vardu, turi papildomai mokėti registracijos mokestį, o šitas mokestis kai kada siekia iki 540 eurų“, – teigė A. Butkevičius.

Pasak jo, notarai pripažįsta, kad žmonės atsisako paveldėti automobilius, kuriuos reikia perregistruoti ir sumokėti taršos mokestį.

„Darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė sako, kad pataisos leis paveldėtojams be papildomo apmokestinimo gauti paveldėtą turtą.

„Regitros“ duomenimis, per metus perregistruojama apie 6 tūkst. paveldėtų automobilių. 

Automobilių registracijos, arba taršos mokestis mokamas, kai išmetamo CO2 kiekis viršija 130 gramų kilometrui. Priklausomai nuo CO2 emisijos ir degalų rūšies, mokestis gali siekti nuo 13 iki 510 eurų.  

Kitais metais planuojama iš taršių automobilių savininkų surinkti apie 30 mln. eurų mokesčio.

„Regitra“ sako, kad per liepą-spalį toks mokestis buvo pritaikytas apie 1,3 tūkst. automobilių, kurie buvo perregistruojami mirus buvusiems savininkams. 

Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo pataisą, leidžiančią šio mokesčio nemokėti mirusių žmonių turto paveldėtojams, Seime registravęs parlamentaras Algirdas Butkevičius sako, kad pakeitimą paskatino gyventojų kreipimaisi.

„Sutuoktinio ar kito šeimos nario netekę ir automobilius paveldėję žmonės savo vardu persirašydami jį turi sumokėti transporto priemonių registracijos mokestį, kuris siekia iki 540 eurų“, – BNS sakė  parlamentaras.

„Turtą įgyjant paveldėjimo būdu gyventojas net neturi galimybės rinktis“, – pridūrė jis.

„Regitros“ teigimu, registracijos mokestis yra taikomas visais atvejais, kai keičiasi automobilio valdytojas.

„Į šiuos atvejus patenka ir tie, kai yra paveldima transporto priemonė, kadangi už ją atsakingas tampa kitas asmuo“, – BNS sakė „Regitros“  Komunikacijos skyriaus atstovė Emilija Bardauskienė.

Pasak jos, liepą-spalį registracijos mokestis buvo pritaikytas apie 1,3 tūkst. automobilių, kurie buvo perregistruojami mirus buvusiems savininkams. Tai sudarė apie 1,5 proc. visų mokesčio pritaikymo atvejų.

E. Bardauskienė pastebėjo, kad į šį skaičių patenka ir tie atvejai, kada mokestį mokėjo ne automobilio paveldėtojai, o naujieji jo pirkėjai tais atvejais, kai paveldėtojui automobilis nebuvo reikalingas ir jis buvo parduodamas. 

„Regitros“ duomenimis, liepos-spalio mėnesiais taršių automobilių mokesčio surinkta 10,8 mln. eurų.

Prašymus dėl kompensavimo paveldėtojai turi pateikti mirusiajam pensiją mokėjusiam „Sodros“ teritoriniam skyriui ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d. Su prašymu taip pat būtina pateikti asmens tapatybę patvirtintą dokumentą ar teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą asmens tapatybės dokumento kopiją ir paveldėjimo teisės liudijimą.

Kompensuojamoji pensijos suma paveldėtojams bus išmokėta ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo kreipimosi dienos.

Daugiau informacijos apie valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų kompensavimą galite sužinoti paskambinę į „Sodros" informacijos centrą numeriu 1883 arba 8 5 250 0883.

Praėjusią savaitę socialinės apsaugos ir darbo ministras Lina Kukuraitis sakė, kad kompensacijoms skirtus pinigus geriau išmokėti socialiai jautrioms visuomenės grupėms.

Ministras anksčiau teigė palaikantis nuomonę, kad būtų teisinga grąžinti pensijas mirusių pensininkų paveldėtojams, vis dėlto siūlo to nedaryti ir rūpintis, kad pensijos didėtų dabartiniams pensininkams.

Ministerijos skaičiavimu, jei būtų nutarta išmokėti kompensacijas, tam reikėtų apie 29 mln. eurų, jas galėtų gauti apie 167 tūkst. žmonių - tiek jų mirė iki 2014 metų gegužės 22 dienos, kai įsigaliojo įstatymas dėl kompensacijų .

Galutinį sprendimą dėl pensijų kompensavimo turės priimti Seimas.

„Suvokiame, kad jau yra teismų sprendimai, nutarimai ir teisiškai tokia kompensacija nepriklauso. Jeigu žiūrime iš socialinės pusės, geriau tuos 29 mln. eurų skirti jautriausioms grupėms, turint galvoje, kad valstybės remiamų pajamų dydis yra nedidinamas ilgus metus. Tokiu būdu geriau pasiektume tuos, kurie yra nukentėję, ir socialiai jautriausias grupes“, - trečiadienį po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams sakė Linas Kukuraitis.

Ministerijos skaičiavimu, jei būtų nutarta išmokėti kompensacijas, tam reikėtų apie 29 mln. eurų, jas galėtų gauti apie 167 tūkst. žmonių - tiek jų mirė iki 2014 metų gegužės 22 dienos, kai įsigaliojo įstatymas dėl kompensacijų.

Ministerijos teigimu, asmuo, kuris mirė iki 2014 metų gegužės 22 dienos, kai įsigaliojo Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymas, dar neturėjo teisės gauti kompensaciją.

Ministras anksčiau teigė palaikantis nuomonę, kad būtų teisinga grąžinti pensijas mirusių pensininkų paveldėtojams, vis dėlto siūlo to nedaryti ir rūpintis, kad pensijos didėtų dabartiniams pensininkams. Galutinį sprendimą dėl šių pensijų kompensavimo dar turės priimti Seimas.

L.Kukuraitis antradienį tvirtino, jog iki pensijų kompensavimo įstatymo įsigaliojimo 2014 metais mirusių pensininkų turto paveldėtojai neturėtų gauti kompensacijų.

„Tai yra ne pirmą kartą keliamas klausimas, ir jau du kartus Vyriausybė yra atsakiusi, kad nepritaria pensijų kompensavimui paveldėtojams. Viena iš teisinių nuostatų yra, jog turtą galima kompensuoti tuo metu, kai galiojo įstatymas. Įstatymas, kad turėtų būt kompensacija, įsigaliojo vėliau nei mirė tie žmonės. Tai reiškia, kai įsigalioja įstatymas, tų žmonių jau nebebuvo“, - BNS antradienį sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras.

„Visiems - gyviems. Ta nuomonė nesikeičia. Reikia grąžinti viems dabar esantiems gyviems“, - pridūrė L.Kukuraitis.

L.Kukuraitis anksčiau yra sakęs, kad teisingiausias kelias būtų kompensuoti visiems paveldėtojams, o ne tik tiems, kuriems išmokas skirti įpareigojo Konstitucinis Teismas. Finansų ministras Vilius Šapoka anksčiau teigė, kad kompensacijų žmonės galėtų tikėtis nebent 2018 metais.

„Aš sutinku, kad tai socialiai teisinga. Tikrai mūsų valstybė daug kam yra įsiskolinusi ar reikia kompensuoti. Ateinančių metų biudžete tam lėšų nėra numatyta. Čia mums tikrai reikia visiems apsipręsti, ar mes vis nešame lėšas kompensuodami tai, ką valstybė įsiskolino, į praeitį, ar rūpinamės tais, kurie dabar gyvena ar jiems reikalingos pajamos. Aš suprantu, kad tai yra susiję, bet siekis subalansuoti pensijas, kad metai iš metų būtų indeksuojamos ir jos galėtų kilti, šiuo metu yra pagrindinis, todėl kompensuoti mirties atveju, kad artimiesiems būtų skiriama, tam šiuo metu nenumatyta“, - Seime pristatydamas „Sodros“ biudžetą, gruodį kalbėjo L.Kukuraitis.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Stasys Jakeliūnas gruodį BNS teigė, kad pensijų kompensavimas paveldėtojams būtų „socialiai ir moraliai teisingas“, o pinigai, anot jo, galėtų būti išmokėti jau šių metų antroje pusėje.

Ministrų kabinetas trečiadienį svarstys ministerijos siūlymą nepritarti tokias išmokas numatančioms Seimo narių pateiktoms Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymų pataisoms.

Ministerijos teigimu, asmuo, kuris mirė iki 2014 metų gegužės 22 dienos, kai įsigaliojo įstatymas, dar neturėjo teisės gauti kompensaciją - Konstitucinis Teismas pripažino, kad pensijų sumažinimas neprieštaravo Konstitucijai.

„Asmenų lūkesčiai iki tol, kol Seimas nenustatė pensijų kompensavimo tvarkos, vertinami kaip neapibrėžti, orientuoti į tai, kas ateityje įstatymu galėtų būti nustatyta, todėl neturi būti paveldimi“, - rašoma dokumente.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimu, jei būtų nutarta išmokėti kompensacijas, tam reikėtų apie 29 mln. eurų, jas galėtų gauti apie 167 tūkst. žmonių - tiek jų mirė iki 2014 metų gegužės 22 dienos, kai įsigaliojo įstatymas dėl kompensacijų.

Ankstesnė valdžia, motyvuodama lėšų stygiumi ir finansine drausme, nesutiko kompensuoti iki 2014 metų gegužės mirusių pensininkų sumažintų pensijų.

Gelbėdamas finansinėje duobėje esančią „Sodrą“, Seimas 2010-2011 metais buvo „apkarpęs“ daugelį pensijų ir įvairių socialinių išmokų. Per krizę sumažintos pensijos pradėtos kompensuoti ketvirtąjį 2014 metų ketvirtį ir paskutinės išmokos bus išmokėtos iki šių metų pabaigos.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Stasys Jakeliūnas sako, kad tai būtų „socialiai ir moraliai teisinga“, o pinigus išmokėti galima būtų jau antroje kitų metų pusėje.

„Jie neturėtų būti diskriminuojami, priklausomai nuo to, kada Konstitucinis Teismas priėmė sprendimą dėl sumažintų pensijų paveldėjimo“, - BNS sakė S.Jakeliūnas. Jo teigimu, „valstiečiai“ jau yra aptarę veiksmų planą šiuo klausimu.

„Preliminariai esame tą aptarę, kad kitų metų pradžioje svarstysime, ir esant galimybėms, priimsime sprendimą kitų metų antroje pusėje kompensuoti arba išmokėti ir tiems paveldėtojams, kurie mirė iki Konstitucinio Teismo sprendimo“, - BNS teigė komiteto vadovas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, Seime svarstant kitų metų „Sodros“ biudžetą, tikino, kad teisingiausias kelias - kompensuoti visiems paveldėtojams, o ne tik tiems, kuriems išmokas skirti įpareigojo Konstitucinis Teismas.  

Tačiau finansų ministras Vilius Šapoka kalbėjo, kad kompensacijų žmonės galėtų tikėtis nebent 2018 metais.

„Kadangi nėra vienareikšmio atsakymo, Vyriausybė šį klausimą svarstys“, - BNS tvirtino ministras.

Ankstesnė valdžia, motyvuodama lėšų stygiumi ir finansine drausme, nesutiko kompensuoti iki 2014 metų gegužės mirusių  pensininkų sumažintų pensijų.

„Sodros“ duomenimis, per sunkmetį sumažintų pensijų  kompensacijų nesulaukė 167 tūkst. pensininkų - jie mirė iki 2014 metų gegužės 22 dienos, kai įsigaliojo įstatymas dėl kompensacijų.

Gelbėdamas finansinėje duobėje esančią „Sodrą“, Seimas 2010-2011 metais buvo „apkarpęs“ daugelį   pensijų ir  įvairių socialinių išmokų. Per krizę sumažintos pensijos pradėtos kompensuoti ketvirtąjį 2014 metų ketvirtį ir paskutinės išmokos bus išmokėtos iki šių metų pabaigos.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas prašo Vyriausybės išvados dėl kompensacijų iki 2014 metų gegužės mirusių pensininkų paveldėtojams - joms reikėtų beveik 30 mln. eurų.

Komiteto vadovas „darbietis“ Petras Narkevičius abejoja, ar šią finansinę naštą reikia užkrauti naujai valdžiai.

„Ministrė Budbergytė (finansų ministrė Rasa Budbergytė - BNS) prašė pertraukos, nes lėšos nėra numatytos 2017 metų biudžeto projekte“, - komiteto nariams sakė P.Narkevičius.

Tuo metu Seimo rinkimus laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai linkę pakeitimus palaikyti - esą kompensacijoms reikalingos lėšos nėra tokios didelės, kad jų nebūtų galima rasti biudžete.

Seimas neseniai yra priėmęs svarstyti du projektus: vienas numato tik patį grąžinimo faktą, o kitas – aplinkybes, kuriomis remiantis šios išmokos būtų skirtos. Pastarąsias pataisas teikia socialdemokratai, pagal jas dėl kompensacijų mirusių pensininkų artimieji turėtų kreiptis iki 2017-ųjų lapkričio, o kompensacijos būtų išmokėtos iki metų pabaigos, o jeigu kreiptųsi iki 2017-jų pabaigos – per tris artimiausius mėnesius. 

Anksčiau Vyriausybė nesutiko kompensuoti iki 2014 metų gegužės mirusių pensininkų sumažintas pensijas motyvuodama lėšų stygiumi ir finansine drausme.

„Sodros“ duomenimis, per sunkmetį sumažintų pensijų kompensacijų nesulaukė 167 tūkst. pensininkų. Jie mirė iki 2014 metų gegužės 22 dienos, kai įsigaliojo įstatymas dėl kompensacijų.

Gelbėdamas finansinėje duobėje esančią „Sodrą“, Seimas 2010-2011 metais buvo „apkarpęs“ daugelį pensijų ir įvairių socialinių išmokų. Per krizę sumažintos pensijos pradėtos kompensuoti ketvirtąjį 2014 metų ketvirtį.

Seimas svarstyti priėmė net du projektus - vienas numato tik patį grąžinimo faktą, o kitas - aplinkybes, kuriomis remiantis šios išmokos bus paskirtos.

Pastarąsias pataisas pristatęs teisingumo ministras Juozas Bernatonis teigė, kad dėl kompensacijų mirusių pensininkų artimieji turės kreiptis per 2017 metus, o kompensacijos būtų išmokėtos 2017 metų pabaigoje. 

Anksčiau Vyriausybė nesutiko kompensuoti iki 2014 metų gegužės mirusių pensininkų sumažintas pensijas motyvuodama lėšų stygiumi ir finansine drausme. 

„Sodros“ duomenimis, kompensacijų nesulaukė 167 tūkst. pensininkų - jie mirė iki 2014 metų gegužės 22 dienos, kai įsigaliojo įstatymas dėl kompensacijų.

Gelbėdamas finansinėje duobėje esančią „Sodrą“, Seimas 2009 metų gruodį dvejiems metams - 2010-2011-iesiems - buvo „apkarpęs“ daugelį pensijų ir įvairių socialinių išmokų. 2009 metais Lietuvos ekonomika smuko beveik 15 procentų.

Per krizę sumažintos pensijos pradėtos kompensuoti ketvirtąjį 2014 metų ketvirtį.