-
Paveldosaugininkai konsultavo, kaip tvarkyti istorinį Vilkijos miestelį 1
Pirmiausia gyventojai buvo informuoti apie Nekilnojamojo kultūros paveldo inventorių, pakviesti prisijungti prie inventorizavimo proceso, jiems pateikta medžiaga apie Inventoriaus anketų pildymą.
Paveldosaugininkai taip pat konsultavo, kaip tvarkyti pastatų, esančių saugomos kultūros paveldo vietovės teritorijoje, stogus ir fasadus, kokie jiems keliami paveldosaugos reikalavimai.
Pastebėta, kad pažeidimų Vilkijos miesto istorinėje dalyje nėra itin daug, intensyvūs statybos darbai čia nevykdomi. Atsakyta į klausimus, kada būtina rengti tvarkybos (statybos) projektus, kokie duomenys juose turi būti pateikiami. Gyventojams priminta, kad vykdant žemės kasimo darbus būtina atlikti archeologinius tyrimus, kadangi Vilkijos miesto istorinės dalies vienas iš vertingųjų savybių pobūdžių yra archeologinis.
Apžiūrint miestelį išaiškėjo pastaruoju metu itin aktuali atraminių sienelių, kurių dauguma buvo įrengtos dar sovietmečiu, tvarkymo problema. Vilkijos miesto istorinė dalis išsidėsčiusi kylančiame reljefe, ant Nemuno terasų bei skersai jų įsirėžusių raguvų, tad atraminių sienelių miestelyje yra nemažai. Gyventojus domino ir įvažiavimų į sklypus problemos.
Pritarta, kad reikia pasinaudoti gerąja praktika, kuri suformuota rengiant Čekiškės miesto istorinės dalies bei Kauno miesto pastatų fasadų tvarkybos projektus. Kaip pavyzdį reikia atsirinkti gerus projektus ir pagal juos įgyvendinti tvarkybos darbus. Pastatų savininkams siūlyta pasirengti fasadų paprastojo remonto projektus. Susitikimo dalyviai pritarė nuomonei, kad eikia paraginti Kauno rajono savivaldybę pasirengti fasadų tvarkymo programą. Kadangi gyventojai išreiškė norą dar kartą surengti tokį susitikimą, todėl sekantis vietos gyventojų metodinis konsultavimas numatytas 2023 m. rudenį.
Vilkijos miesto istorinė dalis (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 17123) yra regioninio reikšmingumo nekilnojamoji kultūros vertybė, kuriai KPD trečioji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2022-12-05 aktu Nr. KPD-SK-466 nustatė vertingąsias savybes ir reikšmingumo lygmenį bei apibrėžė teritorijos ribas.
Nustatytas Vilkijos miesto istorinės dalies vertingųjų savybių pobūdis: archeologinis (lemiantis reikšmingumą); architektūrinis (lemiantis reikšmingumą, tipiškas); istorinis (lemiantis reikšmingumą, svarbus); kraštovaizdžio; urbanistinis (lemiantis reikšmingumą, retas). Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 8 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši ir skelbiami tinklalapyje https://kvr.kpd.lt/.
-
S. Kairys: sprendimas saugoti P. Cvirkos skverą turėtų nuraminti dalį visuomenės 5
„Pirmiausia, tai yra labai pozityvu, kad šis skveras yra, jau dabar labai aišku, saugomas valstybės, kaip paveldo objektas. Tai turėtų nuraminti dalį visuomenės, kalbant apie patį paminklą ir jo teisinės apsaugos atšaukimą, kaip paveldo objektui. Tai, turbūt, šiek tiek nuramins ir garantuos, kad ši vieta išliks tikrai visuomenės poreikiams, nebus kažkaip užstatyta, parduota ir panašiai“, – sakė S. Kairys.
Jo teigimu, ministerijai skveras rūpės „tiek, kiek atitiks paveldo reikalavimus“, o dėl pačios vizijos, kaip skveras turėtų būti vystomas, turėtų apsispręsti savivaldybė.
S. Kairys sako, jog pritartų bet kokiai idėjai, bet jų realizavimui pirmiausia reikia „išspręsti ideologinio monumento klausimą“, turėdamas omenyje P. Cvirkos paminklo nukėlimą.
Paveldosaugininkai antradienį įtraukė P. Cvirkos skverą į saugomų vertybių registrą – to prašė Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Savivaldybės vadovai BNS teigė dar nesusipažinę su sprendimu ir komentarus dėl skvero tolesnio likimo žada pateikti vėliau.
Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorius BNS teigė, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba nustatė vertingąsias skvero savybes, tarp jų – takų tinklas, reljefas, akmeninės sienelės, akmeniniai laiptai, pati skvero planavimo kompozicija.
Prieš tai, rugpjūčio pabaigoje, ekspertai iš kultūros vertybių registro išbraukė dešimtmečius diskusijų kėlusį paminklą P. Cvirkai, kūrinio nukėlimui pritarė ir sostinės taryba. Paminklą Vilniaus valdžia tikisi nukelti dar šiemet ir vėliau perduoti Lietuvos nacionaliniam muziejui.
Nesutarimai kilo dėl P. Cvirkos vaidmens – paminklo nuėmimo šalininkai akcentuoja jo kolaboravimą su sovietų valdžia ir prisidėjimą prie kitų to meto rašytojų represijų. Besipriešinantys nukėlimui tikina, kad beatodairiškai naikinti sovietinį paveldą niekuo nesiskirtų nuo sovietinės cenzūros, o P. Cvirkos literatūrinis talentas turi būti įvertintas ir atskirtas nuo politinės veiklos.