Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje paskelbtame pranešime nurodoma, kad per praėjusius metus, naudodamosi sistema, Saugos tinklo veikloje dalyvaujančių šalių institucijos apsikeitė 2 142 pranešimais, įskaitant 64 pranešimus iš Lietuvos.

Pirmą kartą daugiausia pranešimų pateikta apie motorinių transporto priemonių kategoriją, kiek mažiau – žaislų ir elektros prietaisų bei įrangos. Kalbant apie motorines transporto priemones, daugiausia imtasi tokių veiksmų kaip atšaukimas dėl techninių problemų, o žaislų atveju veiksmų daugiausia imtasi dėl pavojingų cheminių medžiagų ir diskinių elementų.

Tęsiantis COVID-19 pandemijai į stebėjimo veiksmų aprėptį taip pat pateko įvairūs su ja susiję gaminiai. Daug pranešimų buvo susiję su asmeninės apsaugos priemonėmis, o ypatingo dėmesio susilaukė apsauginės kaukės.

Dažniausiai buvo pranešama apie penkių tipų rizikas: susižalojimo, cheminių medžiagų, gaisro, užspringimo ir elektros smūgio. Iš viso sistemoje „Saugos vartai“ buvo paskelbti 4 965 pranešimai apie tolesnius veiksmus, įskaitant 105 pranešimus iš Lietuvos.

Dar viena vartotojų apsaugos užtikrinimo priemonė – įsipareigojimas užtikrinti produktų saugą. Ja nustatomi konkretūs savanoriški prekyviečių veiksmai, kuriais jos iš savo platformų pašalina nesaugių produktų pasiūlymus. Šį susitarimą bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, kad pašalintų pavojingus produktus iš savo interneto svetainių, jau pasirašė vienuolika elektroninių prekyviečių. Tai yra bol.com, eMAG, Wish.com, „AliExpress“, „Amazon“, „eBay“, „Rakuten France“, „Allegro“, „Cdiscount“, „Etsy“ ir „Joom“.

Europos Komisija nuo šiol pradeda taikyti naują e. priežiūros sistemą, vadinamąjį paieškos robotą. Ši priemonė, kaip pažymi Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje, padės nacionalinėms institucijoms aptikti sistemoje „Saugos vartai“ nurodytus nesaugius gaminius, kuriuos siūloma įsigyti elektroniniu būdu.

2021 m. birželio 30 d. Europos Komisija taip pat pateikė naujo Bendros gaminių saugos reglamento pasiūlymą, kuriuo pakeičiama dabartinė Bendros gaminių saugos direktyva. Reglamentu siekiama modernizuoti bendrą ne maisto vartojimo gaminių saugos sistemą, kad ji neprarastų vartotojų apsaugos sistemos funkcijų, ir spręsti gaminių saugos problemas, atsirandančias dėl naujų su technologijomis susijusių gaminių ir augančios internetinės prekybos.

Tarptautiniu lygmeniu, atsižvelgdama į tvirtus ES ir JAV prekybos santykius ir abiejų rinkų panašumus, Europos Komisija, siekdama toliau stiprinti bendradarbiavimą, pradeda neoficialų dialogą vartotojų apsaugos klausimais su Jungtinių Valstijų vartotojų gaminių saugos komisija. Į šį dialogą bus įtraukti klausimai, susiję su elektroninės prekybos augimu, naujų technologijų vystymu, gamybos ir mažmeninės prekybos globalizacija ir konkrečiais pažeidžiamų vartotojų grupių poreikiais.

Negailestingas verdiktas

Saugantiems sveikatą pravartu sužinoti apie cheminę medžiagą akrilamidą. Blogiausia, kad ji nėra koks nors maisto gamybos priedas, kurį galima uždrausti arba perskaityti apie jo kiekį ant pakuotės. Akrilamidas susidaro natūraliu būdu skrudinant arba kepant krakmolo turinčius produktus aukštoje temperatūroje. „Toks cheminis procesas žinomas kaip Mejaro (Maillard) reakcija, dėl jos maistas įgauna rusvą atspalvį. Ši reakcija turi įtakos maisto skoniui“, – aiškino Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laikinai einanti vyriausiosios patarėjos pareigas Aušra Išarienė.

Kepant patiekalus rekomenduojama sutrumpinti terminio apdorojimo laiką ir pagal galimybes sumažinti temperatūrą.

Dar 2002 m. Švedijos maisto ministerija ir Stokholmo universitetas pateikė ataskaitą apie nustatytas dideles akrilamido koncentracijas termiškai apdorotuose bulvių produktuose, o vėliau – duonos kepiniuose, sausuose pusryčiuose ir kavoje.

Po aštuonerių metų Jungtinė maisto ir žemės ūkio organizacija ir Pasaulio sveikatos organizacijos maisto priedų ekspertų komitetas padarė išvadą, kad akrilamidas kelia susirūpinimą dėl žmonių sveikatos. Mat įtarta, kad ši medžiaga yra vėžio sukėlėja. Tada kelių Europos valstybių organizacijos paprašė Europos maisto saugos institucijos panagrinėti naujus mokslinius atradimus dėl galimo akrilamido kancerogeniškumo.

Atlikta daug bandymų su gyvūnais. Po jų paskelbtas verdiktas: daugelio mėgstami produktai po kepimo ar skrudinimo aukštoje temperatūroje ne tik įgauna puikų skonį, bet ir tampa grėsme sveikatai. Ypač akrilamidas pavojingas vaikams, nes jų mažesnė kūno masė. O kuris vaikas nemėgsta skrudintų bulvyčių, traškučių, vaflių, dribsnių, sausainių?

K. Vanago / Fotobanko nuotr.

Prieš porą metų ES priėmė naują direktyvą, kuria reguliuojamas akrilamido kiekis maisto produktuose, pateiktos rekomendacijos gamintojams. Tam pritarė visos ES valstybės, tarp jų ir Lietuva.

Europos maisto saugos institucijos duomenimis, daugiausia akrilamido susidaro gruzdintose bulvytėse (16–30 proc.), bulvių traškučiuose (6–46 proc.), kavoje (13–39 proc.), sausainiuose ir krekeriuose (10–20 proc.), duonoje (10–30 proc.), su kitais maisto produktais patenka mažiau nei 10 proc. bendro akrilamido kiekio.

Pradėta tikrinti

Laimei, akrilamido kiekį galima reguliuoti ir nebūtina visiškai atsisakyti pamėgtų produktų. Šios cheminės medžiagos kiekis maiste priklauso nuo žaliavos rūšies, jos auginimo būdo, o gamybos metu – nuo kepimo temperatūros ir laiko. Pavyzdžiui, traškučius galima skrudinti mažesnėje temperatūroje, parinkti bulvių veisles, kuriose akrilamidas susidaro ne taip greitai, nuėmus derlių laikyti bulves tam tikroje temperatūroje.

A.Išarienės teigimu, akrilamido kontrolę vykdo Valstybinės maisto veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai. Jie įmonėse vertina, kokios žaliavos naudojamos, kaip vykdomas gamybos procesas (temperatūra, laikas), žiūrima į galutinio produkto spalvą, lyginant ją su specialiomis spalvų paletėmis, skatinamas darbuotojų švietimas ir mokymai.

„Jei pareigūnai nustato, kad gamintojai netaiko akrilamido mažinimo priemonių ir gaminamuose bei tiekiamuose galutiniuose maisto produktuose akrilamido atskaitos lygis viršija reglamento nustatytus, pardavėjas ar tiekėjas yra informuojami, jog privalo peržiūrėti gamybos technologiją. Už patikrinimo metu nustatytus neatitikimus, teisės aktų pažeidimus gali būti taikomos administracinio poveikio priemonės: įspėjimas arba bauda“, – teigė A.Išarienė.

VMVT kiekvienais metais pagal Augalinio maisto produktų taršos kontrolės planą atrenka apie 50 maisto produktų. Jie tiriami Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute. „Atliktų tyrimų duomenimis, tik keletas maisto produktų, kuriuose akrilamido koncentracija viršijo nustatytus atskaitos lygius“, – tvirtino A.Išarienė.

Vartotojas irgi turi būti akylas

Specialistė akcentavo, kad, nepaisant akrilamido kontrolės, vartotojai irgi turėtų laikytis sveikų mitybos principų: rinktis kuo įvairesnį maistą, kuris turėtų mažiau transriebalų ir sočiųjų riebalų, daug skaidulinių medžiagų. Būtina valgyti daugiau grūdų, vaisių ir daržovių.

Gaminant namuose taip pat reikėtų laikytis principo kuo mažiau skrudinti bulvytes ar duoną. Kepant patiekalus rekomenduojama sutrumpinti terminio apdorojimo laiką ir pagal galimybes sumažinti temperatūrą.

Š. Mažeikos / Fotobanko nuotr.

„Nelaikykite bulvių šaldytuve, nes tai turi įtakos akrilamido kiekio padidėjimui produkto terminio apdorojimo metu“, – kalbėjo A.Išarienė.

Susirūpino ir prekybininkai

Akrilamido problemai neliko abejingi ir prekybininkai. Kai kurie tinklai užbėgo už akių, iki priimant šios medžiagos kontrolei skirtus teisės aktus. „Nuolat siekiame mažinti akrilamido kiekį savo prekės ženklo produktuose, nes mūsų, kaip vieno didžiausių prekybos tinklų, indėlis aprūpinant kokybiškais maisto produktais Lietuvos gyventojus, yra reikšmingas. Suprantame mums tenkančią atsakomybę vykdant šį svarbų uždavinį. Mūsų tikslas – pirkėjų pasitikėjimas „Lidl“ privataus prekės ženklo patikrintais ir saugiais produktais“, – teigė „Lidl Lietuva“ Kokybės užtikrinimo departamento vadovė Kristina Klemkaitė-Ramanauskė.

Paklausta, ar sudėtinga gamintojams įgyvendinti iškeltus prekybos tinklo tikslus, ji atsakė, kad tiekėjai taiko įvairias priemones, siekdami sumažinti akrilamido kiekį. „Pavyzdžiui, gaminant šaldytus bulvių produktus ir bulvių traškučius, atkreipiamas dėmesys, kad būtų parenkamos tinkamos rūšys arba taikomos optimalios jų laikymo ir gamybos sąlygos. Nuolat tobulindami savo bulvių traškučių „Snack Day“ gamybos procesą, pavyzdžiui, optimizuodami gruzdinimo laiką ir kaitinimo temperatūrą ir išrūšiuodami stipriai gruzdintas bulvių skilteles, galime pasiekti, kad jose būtų mažesnis akrilamido kiekis“, –  aiškino K.Klemkaitė-Ramanauskė.

„Lidl“ atstovės teigimu, net ir taikant griežtesnes, nei ES nustatyta, normas, įmanoma realiai sumažinti nepageidaujamų medžiagų vertes. „Dėl šio tikslo esame sutarę su mūsų ilgalaikiais partneriais, juk kiekvienas sąmoningas maisto prekių gamintojas yra suinteresuotas, kad jo tiekiamas produktas būtų ne tik geriausios kokybės, bet ir aukščiausių saugos parametrų“, – sakė K.Klemkaitė-Ramanauskė.

Ministrų kabinetas trečiadienį nusprendė pateikti savo poziciją byloje dėl vokiškų produktų platinimo Portugalijoje.

„Apsispręsta, kad Lietuva prisijungs prie bylos. Manau, kad būtų logiška, kad valstybė turėtų savo diskrecijoje tokią teisę vertinti produktus galimos žalos atžvilgiu“, – žurnalistams Vyriausybėje sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Byla prasidėjo, kai Portugalijos valdžia konfiskavo ploviklius ir tualeto blokelius lėlės ir banglentės formos pakuotėse.

A. Verygos žiniomis, konkrečių ploviklių ir tualeto blokelių, dėl kurių šiuo metu bylinėjamasi, Lietuvos rinkoje nebuvo.

„Tai labiau teorinis ginčas ateičiai“, – teigė ministras.

Liuksemburge įsikūręs ES teismas turėtų pasisakyti, ar ES teisę atitinka draudimas pardavinėti šias prekes, jei ant jų pakuočių tinkamai nurodyta naudojimo paskirtis.

Lietuvos Vyriausybė žada siekti, kad ES teismas neapribotų valstybių narių teisės imtis priemonių dėl pavojingų produktų pašalinimo iš rinkos.

„Teisingumo Teismui nagrinėjamoje byloje išaiškinus, kad valstybė narė negalėjo uždrausti prekiauti pavojingais produktais, galinčiais kelti pavojų vartotojų sveikatai ir saugumui, Lietuvoje galėtų padaugėti tokių grėsmę sveikatai ir saugumui galinčių kelti gaminių“, – rašoma Vyriausybei pateiktoje pažymoje.

„Tai, be kita ko, dar labiau padidintų vaikų apsinuodijimo minėtaisiais produktais skaičių, kuris ir šiuo metu yra pakankamai didelis“, – rašoma dokumente.

Statistika rodo, kad per metus Lietuvoje plovikliais apsinuodija apie 60 vaikų iki ketverių metų amžiaus.

Lietuva teismui pateiks poziciją, kad produktus importuojanti valstybė gali uždrausti prekybą pavojingais  žaislus primenančiais produktais, tačiau iš apyvartos negalima išimti produktų, kurie primena kitos paskirties daiktus, bet nėra pavojingi sveikatai.

Tokia iniciatyva – dalis Europos Sąjungos pastangų pašalinti pavojingas prekes iš rinkos. Remiantis Komisija, 2016 metais vienas iš penkių pirkėjų prekes įsigydavo internetu.

„Vartotojai turi būti tokie pat saugūs, naudodamiesi elektronine prekyba, kaip ir pirkdami prekybos centre“, – sakė ES teisingumo komisarė Vera Jourova.

Keturios internetinės prekybos bendrovės, įskaitant Kinijos milžinę „Alibaba“ ir Japonijos „Rakuten“, pasirašė įsipareigojimą, kad per dvi dienas reaguotų į ES valstybių narių pateiktus pranešimus ir per penkias dienas – į vartotojų prašymus.

Jos taip pat pažadėjo aiškiai informuoti vartotojus apie pavojingus produktus, padėti kontaktuoti ir perspėti dėl pavojingų prekių, imtis priemonių ir užkirsti kelią tokių produktų įsigijimui.

Remiantis Komisija, Europos vartotojų apsaugos agentūros praėjusiais metais pažymėjo daugiau negu 2 200 pavojingų produktų, o beveik 4 000 buvo atšaukti, uždraustas jų pardavimas ar importas.

Labiausiai paplitusios pavojingos prekės yra žaislai, kuriuose dažnai būna mažų dalių, keliančių grėsmę vaikams. Taip pat kartais esama neleistinų cheminių medžiagų.

„Skubaus perspėjimo sistema padėjo koordinuoti vartotojų apsaugos institucijų veiksmus ir pašalinti pavojingus produktus iš įvairių Europos šalių rinkų. Dar laukia dvi svarbios veiklos sritys: internetu įsigyjami produktai, paštu atkeliaujantys į vartotojų namus, ir vis didėjanti Kinijoje pagamintų produktų dalis, apie kuriuos pranešama, naudojantis Skubaus perspėjimo sistema“, – pranešime spaudai sakė už teisingumą, vartotojų reikalus ir lyčių lygybę atsakinga EK narė Vera Jourova (Vera Jurova).

EK atstovybė Lietuvoje pranešė, kad 2015 metais Lietuva išsiuntė 74 pranešimus apie pavojingus ne maisto produktus, iš kurių daugiausiai - 49 - dėl žaislų, o 10 - dėl elektros prietaisų. Be to, gauti 7 pranešimai apie iš Lietuvos atkeliavusį produktą.

Latvija 2015 metais išsiuntė 60 pranešimų, daugiausiai - dėl žaislų ir vaikų prekių, Estija - 21, daugiausiai - dėl žaislų.

Visoje Europos Sąjungoje (ES) Skubaus perspėjimo apie pavojų sistema sulaukė 2072 pranešimų. Pagrindiniai tokie produktai buvo žaislai (27 proc.) ir drabužiai bei tekstilės gaminiai (17 proc.). 62 proc. visų nustatytų pavojingų gaminių buvo pagaminti Kinijoje.