Šiųmetėje festivalio programoje – retai Lietuvoje skambančių operų premjeros, lietuvių autorių kūrinių gausa, dvi naujos istorinės erdvės, lietuviškų šaknų turinčios pasaulinės džiazo žvaigždės Nicole’ės Zuraitis pasirodymas ir išskirtinis Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Edgaro Montvido rečitalis.

Muzika vienuolyno kieme

Gegužės 31 d. festivalį pradės prancūziškosios romantikos kūrinių programa, kurią pristatys britų karališkasis mecosopranas dama Sarah Connolly kartu su maestro Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamu Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru ir Kauno valstybiniu choru.

S. Connolly, praeitą vasarą dėl ligos turėjusi atšaukti savo koncertą, šiais metais festivalio publikai atliks vieną savo mėgstamiausių kūrinių – Hectoro Berliozo vokalinį ciklą „Vasaros naktys“. Koncertą orkestras pradės išskirtiniu kūriniu – koncertine H. Berliozo uvertiūra „Romos karnavalas“. Programoje taip pat skambės įstabiai harmoninga Maurice’o Ravelio siuita Nr. 2 iš baleto „Dafnis ir Chloja“.

Pažaislio vienuolyno kieme vyks keturi didieji koncertai, kuriuose, be publikai įprasto operos žanro, skambės ir džiazas. Pažaislio vienuolyno kiemas – lankomiausia ir labiausiai festivalio gerbėjų pamėgta erdvė, todėl, pasak festivalio direktorės Giedrės Mikaitienės, koncertų joje daugėja, neapsiribojama tik pradedamuoju ir baigiamuoju.

„Birželio 28 d. „Grammy“ laureatės N. Zuraitis kartu su Kauno bigbendu ir Vytautu Grubliausku paruošta džiazo programa iškris iš vienuolyno kieme vyraujančio operos kūrinių ir simfoninės muzikos konteksto ir į bendrai festivalio panoramai suteiks įdomią muzikinę intrigą“, – sako G. Mikaitienė.

Viešnia: N. Zuraitis kartu su Kauno bigbendu ir V. Grubliausku pristatys džiazo programą. M. Baker nuotr.

Retai skambantys kūriniai

Festivalio meno vadovas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Edgaras Montvidas pastebi kasmet augantį festivalio publikos susidomėjimą Lietuvoje retai skambančiomis operomis ir žada naujų įsimintinų pažinčių su dviem kūriniais: „Šių metų festivalyje laukia premjera Lietuvoje – jautriausio prancūzų melodisto Jules’io Massenet vienaveiksmė opera „Teresė“, o baigiamajame koncerte skambės kompozitoriaus Laimučio Vilkončiaus operos „Pasaulio sutvėrimas“ premjera.“

Birželio 26 d. LNOBT orkestras ir vyrų choras, diriguojami maestro Ričardo Šumilos, suteiks publikai išskirtinę progą pirmą kartą Lietuvoje išgirsti retai skambančią J. Massenet operą „Teresė“. Savo siužetu ir nuostabia muzika intriguojančiame kūrinyje pagrindines partijas dainuos mecosopranas Justina Gringytė, tenoras E. Montvidas ir bosas Tadas Girininkas.

Rugpjūčio 25 d. festivalio baigiamuoju akordu taps kompozitoriaus L. Vilkončiaus operos „Pasaulio sutvėrimas“ premjera. Operos koncertiniam atlikimui susiburs maestro Gintaro Rinkevičiaus diriguojamas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras ir publikai gerai pažįstami solistai: Jeronimas Milius (vokalas), Egidijus Bavikinas (tenoras), Ona Kolobovaitė (sopranas), Ieva Prudnikovaitė (mecosopranas) ir Steponas Zonys (baritonas).

Koncertai filharmonijoje

Kauno valstybinės filharmonijos salėje numatoma išskirtinių koncertų gausi programa, kurioje – viena premjera ir trys ryškūs užsienio atlikėjų debiutai. Pasak E. Montvido, šiųmetis festivalis kaip niekad turtingas ir lietuvių autorių kūrinių, kurių dalį bus galima išgirsti filharmonijos salėje.

Birželio 4 d., minėdamas savo 25 metų kūrybinės veiklos scenoje sukaktį, tenoras E. Montvidas surengs kamerinės muzikos koncertą. Jame laukia garsios lietuvių kompozitorės, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatės Žibuoklės Martinaitytės specialiai šiam rečitaliui rašomo vokalinio ciklo premjera. Koncerte, kurio programoje – Roberto Schumanno vokalinis ciklas „Poeto meilė“, Richardo Strausso dainos ir kt., skambins į Pažaislio festivalį jau trečią kartą sugrįšiantis britų pianistas Simonas Lepperis.

Birželio pradžioje jauniausiems festivalio klausytojams fantastinę Vienaragio istoriją atskleis lietuvių autorių sukurta šiuolaikinės klasikinės muzikos pasaka „Vienaragio mįslė“. Muzikinės istorijos libretą sukūrė Sonata Latvėnaitė-Kričenienė ir Jolanta Vaišvilienė, muziką – kompozitorė Diana Čemerytė.

Birželį filharmonijoje lauks du ypatingi fortepijoninės muzikos koncertai. Pirmą kartą Lietuvoje jaunas, bet pasauliniu mastu jau spėjęs išgarsėti turkų pianistas Canas Çakmuras meistriškai prakalbins Franzo Schuberto, Roberto Schumanno ir Fryderyko Chopino sukurtą muziką. Paskutinę birželio mėnesio dieną publikos lauks unikali galimybė vienoje scenoje išvysti keturis Geniušus – Petrą, Anną, Luką ir Julių. Garsieji muzikai atliks kompoziciją keturiems fortepijonams „Canto Ostinato“, sukurtą žymaus olandų kompozitoriaus Simeono ten Holto.

Liepą filharmonijoje taip pat lauks du itin ryškūs užsienio atlikėjų debiutai. Pirmą kartą Lietuvoje koncertuos Belgijos kamerinis orkestras CASCO PHIL. Novatoriškas ir drąsus kolektyvas, užsitarnavęs tvirtą reputaciją tiek klasikinės muzikos, tiek eksperimentinių tarpžanrinių projektų srityje, festivalio publikai programą pristatys kartu su viena universaliausių ir ryškiausių Estijos pianisčių Irina Zahharenkova.

Liepos 26 d. vienintelį koncertą Lietuvoje surengs jauna poetiškojo džiazo kūrėja, Šveicarijos ir Albanijos dainininkė Elina Duni kartu su kylančia Londono šiuolaikinio džiazo scenos žvaigžde gitaristu Robu Luftu. Koncerto programoje – autorinės dainos iš albumų „Lost Ships“ ir „A Time to Remember“.

Rugpjūčio 4 d. filharmonijos salėje vieno žinomiausių šiandieninės Lietuvos baritonų Eugenijaus Chrebtovo ir lietuviškosios kultūros ambasadorės Vokietijoje, pianistės, vokalo korepetitorės ir muzikologės Ramintos Lampsatytės programoje „Riterių dainos“ atgims amžina kaip pasaulis legenda apie kilniuosius riterius. Koncerto programoje skambės įvairių autorių muzikiniai apmąstymai apie keistąjį riterį Don Kichotą – legendiniai Maurice’o. Ravelio, Jacques‘o Iberto vokaliniai ciklai ir ištraukos iš Mitcho Leigho miuziklo „Žmogus iš La Mančos“.

Koncertus surengsime UNESCO pasaulio paveldu tapusiame Kauno modernizmo architektūros objekte – Lietuvos banko Kauno rūmų pastate ir XVII a. menančiame Žemosios Panemunės dvare.

Naujos bičiulystės

„Pažaislio muzikos festivalio vienas skiriamųjų bruožų – koncertai išskirtinėse ir istorinę reikšmę turinčiose erdvėse. Kasmet ieškome galimybių į programą įtraukti naujų, tad šią vasarą pirmą kartą koncertus surengsime UNESCO pasaulio paveldu tapusiame, Kauno modernizmo architektūros objekte – Lietuvos banko Kauno rūmų pastate ir XVII a. menančiame Žemosios Panemunės dvare“, – naujas festivalio erdves pristato E. Montvidas.

Liepos 19 d. Lietuvos banko erdvėse į muzikos meditaciją pakvies vokalinis ansamblis „Duodeco“. 2019 m. suburtas kolektyvas vienija aštuonis muzikos profesionalus. Jie festivalio publikai pristatys naują ansamblio muzikinę programą „More Sweet Than My Refrain“, kviečiančią klausytojus į nežinomų garsų ir emocijų pasaulį, į kurį  įtraukiami įvairių kultūrų, skirtingų šalių skambesiai.

Rugpjūčio antrąjį sekmadienį festivalis nusikels į didingą, beveik 400 metų istoriją menantį Žemosios Panemunės dvarą, kur kvies pažinti bundančias istorijos paslaptis. Išskirtinę vietą, kurioje susitinka istorija ir natūralus gamtos grožis, užlies kerintys VDU kamerinio orkestro, solistų Gabrielės Bukinės, Jorio Rubinovo ir dirigento Vytauto Lukočiaus atliekamos muzikos garsais.

Tačiau publikai naujiena bus ne tik koncertas šioje erdvėje, bet ir Pažaislio muzikos festivalio partnerio – gurmaniškų sūrių krautuvėlės „Vieno prancūzo sandėliukas“ paruošta speciali programa. Kaip teigia G. Mikaitienė, maloni pažintis su šios krautuvėlės šeimininkais Aušra ir Hugues atvedė prie idėjos pasiūlyti publikai atvykti prieš koncertą į pikniką „Pietūs ant žolės“. Pikniko metu bus galimybė daugiau sužinoti apie Žemosios Panemunės dvaro istoriją, Lietuvos dvarų kultūros tradicijas ir pasimėgauti gurmaniškomis vaišėmis iš „Vieno prancūzo sandėliuko“ ir prancūziškos kepyklėlės „La Petite Patisserie“.

Naujų festivalio koncertų erdvių sąraše šiemet atsiranda ir BLC verslo centro stogo terasa, kurioje lauks muzikinis piknikas „Pasimatymas ant stogo“. Muzikinę programą pristatys 2019 m. susikūręs tarptautinis duetas „Piano Phase Project“. Jo narės – pianistės Monika Lozinskienė ir Anna Szałucka (Lenkija, Didžioji Britanija) – fortepijoninę muziką siekia pristatyti inovatyviai, klasikinės muzikos kūrinius konceptualiai jungiant su kitomis meno formomis. Menininkės savo pirmuosius kūrybos darbus – muzikines instaliacijas „Summertime“ ir „Piano Phase“ pristatė MO muziejuje 2021 ir 2022 m. Pianisčių pasirodymai visada būna kupini geros nuotaikos, atviro bendravimo su publika ir spalvingų muzikinių interpretacijų, kuriuos Kauno publikai papildys „Vieno prancūzo sandėliuko“ kuriama gurmaniška patirtis.

Premjera: ansamblio „Duodeco“ dėka istorinėse Lietuvos banko erdvėse suskambės muzika. Ansamblio „Duodeco“ asmeninio archyvo nuotr.

Šią vasarą festivalis po pertraukos vėl sugrįš į VDU Botanikos sodą su kubiečių a cappella grupe „Vocal Sampling“. Koncerto programoje skambės neatskiriama kubietiškos muzikos tradicijų dalimi tapusios grupės kompozicijos, Kubos ir Lotynų Amerikos klasikos, tokios kaip „Buena Vista Social Club“ ir kt. atgarsiai, ir didieji tarptautinės populiariosios muzikos hitai.

Jubiliejiniai koncertai

Festivalis pagerbs bent trijų iškilių muzikų jubiliejus. Liepos 14 d. Kauno valstybinės filharmonijos salėje skambės kompozitoriaus, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Vidmanto Bartulio oratorija „Nelaimėlis Jobas“. Šiemet V. Bartuliui būtų sukakę 70 metų. Šiai menininko sukakčiai paminėti pasirinktas vienas jo monumentaliausių opusų, kuris pelnė V. Bartuliui Lietuvos kompozitorių sąjungos prizą už geriausią orkestrinį kūrinį ir Metų kompozitoriaus vardą.

Raudondvario dvaro menų inkubatoriuje klausytojų lauks didelis koncertas, skirtas Giacomo Puccini 100-osioms mirties metinėms paminėti. Gražiausias arijas, duetus, chorines scenas ir instrumentinius numerius iš kompozitoriaus operų atliks Kauno miesto simfoninis orkestras, dainuos balsingasis Kauno valstybinis choras, pripažinta Lietuvos operos solistė Viktorija Miškūnaitė, itin sparčiai karjeros laiptais kopiantis ir muzikos kritikų liaupsinamas Karolis Kašiuba, kuriems diriguos Constantine’as Orbelianas.

Tradiciškai kamerinės muzikos koncertai lauks ir festivalio publikos pamėgtoje Senojoje Zapyškio šv. Jono Krikštytojo bažnytėlėje, kurioje pasirodys ansambliai „Paleasis“, „Trio Agora“, o rugpjūčio 17 d. į koncertą „80 minučių: Giedrius Kuprevičius ir draugai“ pakvies šiemet 80 metų jubiliejų švenčiantis kompozitorius Giedrius Kuprevičius.

Operos damos vizitas

Gegužės 31 d. Pažaislio vienuolyno didžiajame kieme festivalį atidarys prancūziškosios romantikos skambesys. Pirmą kartą į Lietuvą atvyksianti pasaulinio garso dainininkė dama Sarah Connolly atliks vieną savo mėgstamiausių kūrinių – Hectoro Berliozo vokalinį ciklą „Vasaros naktys“. Šis šešių dainų ciklas po sukūrimo kurį laiką buvo primirštas, bet vėliau tapo vienu dažniausiai atliekamų H. Berliozo kūrinių.

Pradedamajame festivalio koncerte su žymiąja soliste muzikuosiantis maestro Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir Kauno valstybinis choras atliks įstabiai harmoningą kūrinį – Maurice’o Ravelio siuitą Nr. 2 iš baleto „Dafnis ir Chloja“. Koncertą orkestras pradės dar vienu išskirtiniu kūriniu – koncertine H. Berliozo uvertiūra „Romos karnavalas“, sukurta panaudojant to paties autoriaus operos „Benvenuto Cellini“ muzikinę medžiagą.

Viena iš geriausių šiandienos pasaulio mecosopranų tituluojama dainininkė dama S. Connolly į Lietuvą atvyksta savo gero bičiulio, Nacionalinės premijos laureato, Pažaislio muzikos festivalio meno vadovo Edgaro Montvido kvietimu. Dainininkė pasaulinę šlovę pelnė baroko muzikos interpretacijomis, atvėrusiomis duris į Milano „Teatro alla Scala“, Niujorko „Metropolitan“, Londono „Royal Opera House“ ar prestižinio Glyndebourne’o operos festivalio scenas.

Skambės pirmą kartą

Kalbėdamas apie artėjančio festivalio didžiuosius koncertus E. Montvidas pastebi, kad jau tampa tradicija festivalio publikai pristatyti Lietuvoje retai skambančias operas.

„Pernai didžiulio publikos susidomėjimo sulaukusios Karolio Szymanowskio opera „Karalius Rogeris“ ir Pietro Mascagni‘o „Kaimo garbė“ įkvepia mus ir toliau stebinti klausytojus rečiau girdimų kūrinių programomis. Šių metų festivalyje laukia premjera Lietuvoje – jautriausio prancūzų melodisto Jules’io Massenet vienaveiksmė opera „Teresė“, – pasakojo festivalio meno vadovas.

Pernai pradėtas gražus festivalio bendradarbiavimas su Lietuvos nacionaliniu operos ir baleto teatru tęsis ir kitą vasarą. Birželio 26 d. Pažaislio vienuolyno didžiajame kieme LNOBT orkestras ir vyrų choras, diriguojami maestro Ričardo Šumilos, suteiks publikai išskirtinę progą pirmą kartą Lietuvoje išgirsti retai skambančią J. Massenet operą „Teresė“. Savo siužetu ir nuostabia muzika intriguojančiame kūrinyje pagrindines partijas dainuos mecosopranas Justina Gringytė ir tenoras E. Montvidas.

„Teresė“ – viena paskutinių J. Massenet operų (iš viso kompozitorius jų parašė 25) ir viena iš tų, dėl kurių amžininkai vadino kompozitorių moters sielos poetu. Kūrinio centre – moteris, besiblaškanti tarp meilės ir pareigos. Dviejų veiksmų opera, sukurta pagal prancūzų literato ir teatro „Comédie-Française“ direktoriaus Jules’io Claretie libretą. 2013 m. koncertinė organizacija „Festival de Radio France et Montpellier“ išleido „Teresės“ įrašą.

L. Vilkončiaus premjera

Baigiamasis 29-ojo festivalio akordas – kompozitoriaus Laimučio Vilkončiaus miuziklo „Pasaulio sutvėrimas“ premjera.

„Muzikinės dramaturgijos žanras mane domina nuo tų laikų, kai Andrew Lloydas Webberis sukūrė roko operą „Jėzus Kristus – superžvaigždė“. Šis kūrinys man padarė didžiulį įspūdį ir nemažą įtaką“, – sako kompozitorius.

Rugpjūčio 25 d. operos koncertiniam atlikimui susiburs maestro G. Rinkevičiaus diriguojamas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras ir solistai: Jeronimas Milius (vokalas), Egidijus Bavikinas (tenoras), Ona Kolobovaitė (sopranas), Ieva Prudnikovaitė (mecosopranas) ir Steponas Zonys (baritonas).

Gegužės 31 d. Pažaislio vienuolyno didžiajame kieme festivalį atidarys prancūziškosios romantikos skambesys. Pirmą kartą į Lietuvą atvyksianti pasaulinio garso dainininkė dama Sarah Connolly atliks vieną savo mėgstamiausių kūrinių – Hectoro Berliozo vokalinį ciklą „Vasaros naktys“. Šis šešių dainų ciklas po sukūrimo kurį laiką buvo primirštas, bet vėliau tapo vienu dažniausiai atliekamų H. Berliozo kūrinių. Pradedamajame festivalio koncerte su žymiąja soliste muzikuosiantis maestro Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras bei Kauno valstybinis choras atliks įstabiai harmoningą kūrinį – Maurice‘o Ravelio siuitą Nr. 2 iš baleto „Dafnis ir Chloja“. Koncertą orkestras pradės dar vienu išskirtiniu kūriniu – koncertine H. Berliozo uvertiūra „Romos karnavalas“, sukurta panaudojant to paties autoriaus operos „Benvenuto Cellini“ muzikinę medžiagą.

Maestro Gintaras Rinkevičius. J. Danielevičiaus nuotr.

Vienu iš geriausių šiandienos pasaulio mecosopranų tituluojama dainininkė dama S. Connolly į Lietuvą atvyksta savo gero bičiulio, Nacionalinės premijos laureato, Pažaislio muzikos festivalio meno vadovo Edgaro Montvido kvietimu. Dainininkė pasaulinę šlovę pelnė baroko muzikos interpretacijomis, atvėrusiomis duris į Milano „Teatro alla Scala“, Niujorko „Metropolitan“, Londono „Royal Opera House“ ar prestižinio Glyndebourne’o operos festivalio scenas.

Sarah Connolly. Ch. Pledger nuotr.

E. Montvidas apie artėjančio festivalio didžiuosius koncertus sako: „Jau tampa tradicija festivalio publikai pristatyti Lietuvoje retai skambančias operas. Pernai didžiulio publikos susidomėjimo sulaukusios Karolio Szymanowskio opera „Karalius Rogeris“ ir Pietro Mascagni‘o „Kaimo garbė“ įkvepia mus ir toliau stebinti klausytojus rečiau girdimų kūrinių programomis. Šių metų festivalyje laukia premjera Lietuvoje – jautriausio prancūzų melodisto Jules‘io Massenet vienaveiksmė opera „Teresė“, o baigiamajame koncerte nuskambės kompozitoriaus Laimučio Vilkončiaus miuziklo „Pasaulio sutvėrimas“ premjera. Taip pat labai džiaugiuosi unikalia galimybe Lietuvos publikai susitikti su išskirtinio tembro dainininke dama Sarah Connolly.“

Edgaras Montvidas. J. Danielevičiaus nuotr.

Pernai pradėtas gražus festivalio bendradarbiavimas su Lietuvos nacionaliniu operos ir baleto teatru tęsis ir sekančią vasarą. Birželio 28 d. Pažaislio vienuolyno didžiajame kieme LNOBT orkestras ir vyrų choras, diriguojami maestro Ričardo Šumilos, suteiks publikai išskirtinę progą pirmą kartą Lietuvoje išgirsti retai skambančią J. Massenet operą „Thérèse“ (liet. „Teresė“). Savo siužetu ir nuostabia muzika intriguojančiame kūrinyje pagrindines partijas dainuos mecosopranas Justina Gringytė ir tenoras Edgaras Montvidas.

Justina Gringytė. Asmeninio archyvo nuotr.

„Teresė“ – viena paskutiniųjų J. Massenet operų (viso kompozitorius jų parašė 25) ir viena iš tų, dėl kurių amžininkai vadino kompozitorių „moters sielos poetu“. Kūrinio centre – moteris, besiblaškanti tarp meilės ir pareigos. Dviejų veiksmų opera, sukurta pagal prancūzų literato ir teatro „Comédie-Française“ direktoriaus Jules‘io Claretie libretą. 2013 m. koncertinė organizacija „Festival de Radio France et Montpellier“ išleido „Teresės“ įrašą.

Jeronimas Milius. Asmeninio archyvo nuotr.

Dvidešimt devintojo festivalio baigiamuoju akordu bus kompozitoriaus L. Vilkončiaus miuziklo „Pasaulio sutvėrimas“ premjera.

Ona Kolobovaitė. Asmeninio archyvo nuotr.

„Muzikinės dramaturgijos žanras mane domina nuo tų laikų, kai Andrew Lloydas Webberis sukūrė roko operą „Jėzus Kristus – superžvaigždė“. Šis kūrinys man padarė didžiulį įspūdį ir nemažą įtaką“, – sakė kompozitorius.

Egidijus Bavikinas.  Asmeninio archyvo nuotr.

Rugpjūčio 25 d. operos koncertiniam atlikimui susiburs maestro G. Rinkevičiaus diriguojamas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras ir solistai: Jeronimas Milius (vokalas), Egidijus Bavikinas (tenoras), Ona Kolobovaitė (sopranas), Ieva Prudnikovaitė (mecosopranas) ir Steponas Zonys (baritonas).

Neseniai paskelbtoje dviejų Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorių – Linos Navickaitės-Martinelli ir Ryčio Ambrazevičius mokslo studijoje „Muzikos atlikimo raiškos suvokimas. Tarpkultūriniai aspektai ir lietuviškasis atvejis“, skyriuje  „Pianistas ir jo garsas“, nagrinėtas J. K. Brojos atvejis.  Tyrime dalyvavę respondentai, kalbėdami apie J. K. Brojai būdingą lėtesnį kūrinio atlikimo tempą, savo įspūdžius perteikia tokiais apibūdinimais: „skambėjo kaip „intelektualistinis diskursas“, kuriame maksimaliai kontroliuojamas laikas ir išlaikomas „vientisas pulsas per visą kūrinį kaip aukso gija“. Pasak tyrimo apie J. K. Broją autorės Linos Navickaitės-Martinelli, „vienas respondentas itin taikliai pažymėjo, kad kūrinio stilistika, jį interpretuojant Brojai, – ir romantinė, ir moderni“.

J. K. Broja interviu žiniasklaidai ne kartą yra pabrėžęs, kad atliekant kūrinį labai svarbus yra dėmesys harmonijos emocionalumui. Prisimindamas koncertus Lietuvoje, atlikėjas atkreipė dėmesį, kad čia klausytojai susirenka kažko patirti, todėl emocionalumo išraiška, grojant tokiai publikai, yra labai svarbi. Pats muzikas apie savo santykį su muzika kalba taip: „Būti muzikantu, kompozitoriumi, improvizatoriumi ir būti be aistros – tiesiog neįmanomas derinys, kuris iš karto yra pasmerktas pražūčiai.“ Mokslo studijos dalyviai, tarsi antrindami J. K. Brojos požiūriui, jo individualų garsą apibūdina antoniminiais epitetais: „labai kietas vs. plastiškas“, „agresyvus ir švelnus“, „labai jautrus, lengvas, bet tuo pačiu ir stiprus“, sukuriantis labai „gyvą“, „įvairialypį ir ekspresyvų“, „krištolinį“, „įsiskverbiantį“, „tikslų, tvirtą“ ir „ryškų“ skambesį.

Broja naudoja visą ranką kaip paukščio sparnus, o tai įgalina kurti ir valdyti koncertinį visavertį fortepijono skambesį su visais jo rezonansais.

Koncerte Kauno filharmonijoje  J. K. Brojos pasirinktoje programoje skambės dvi iš trijų paskutinių Ludwigo van Beethoveno sonatų. 30-oji vilioja klausytoją savo intymiu, ne tokiu dramatišku charakteriu ir išsiskiria ypatingu lyriškumu, melodinėmis ir harmoninėmis puošmenomis, ornamentais ir viražais, primenančiais Fryderyko Chopino kūrinius. 31-oji pasižymi didžiuliu emociniu spektru: nuo absoliučios nevilties gelmių iki visiškos euforijos. Du didingus Vienos klasiko kūrinius atskirs romantiškos Johanneso Brahmso fortepijoninės miniatiūros: lyriškieji intermezzo ir epinė, išraiškos galia spinduliuojanti rapsodija.

Koncerto publika, neabejotinai turės progos susipažinti su išskirtinai J. K. Brojai būdinga garso choreografija. Minėtoje mokslo studijoje pianisto judesiai vaizdžiai apibūdinami kaip „šokis prie fortepijono“ arba „šokantis“ sąlytis su fortepijonu“. Vienos iš tyrimo respondenčių perteiktas įspūdis vaizdžiai papildo šiuos apibūdinimus: „Broja naudoja visą ranką kaip paukščio sparnus, o tai įgalina kurti ir valdyti koncertinį visavertį fortepijono skambesį su visais jo rezonansais“; „[Jo] rankos ir kūnas kvėpuoja kartu su muzikos judėjimu, o korpusas išlieka stabilus“.

J. K. Brojos asmeninio archyvo nuotr.

Muzikas yra plačiai tituluojamas fortepijono magu ir ne veltui. Profesorė L. Navickaitė-Martinelli, remdamasi respondentų teiginiais, kad Brojos rankų gestai  – „hipnotizuojantys“, pastebi: „Tai veikiausiai reiškia ne tik tai, kad žiūrėti į juos buvo malonus ar įtraukiantis užsiėmimas, bet ir tai, kad pianistas naudoja didžiulį rankų, plaštakų ir liemens judesių arsenalą, kuris persmelkia visą jo pasirodymą ir, kaip minėta, „hipnotizuoja“ publiką.“ 

Atlikėjo  netipinis gestualumas tyrimo respondentus ir mokslininkę veda prie išvados, kad būtent jo judesiai, reikalingi J. K. Brojos skambesiui, daugelyje recenzijų įvardijamam kaip „brojiškas“ – kaip tik yra tai, kas daro jo interpretacijas išskirtines.

J. K. Broja Lietuvos publikai puikiai žinomas ir laukiamas. Pianistas taip pat mielai sugrįžta į šalį, kurioje 1999 m. Vilniuje vykusiame Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pianistų konkurse tapo absoliučiu nugalėtoju. Tada Lietuvos spaudoje jis buvo pavadintas „XXI a. pianistu“, o pergalė šiame konkurse jam atvėrė duris į prestižines Europos, Azijos bei Amerikos sales.

Uždraustos eilės

Rugpjūčio 5 d. Kauno Kristaus prisikėlimo bazilikoje Pažaislio muzikos festivalis kviečia į premjerą: diriguojant Robertui Šervenikui Kauno miesto simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras ir aktorius Dainius Svobonas atliks naujai sukurtą Algirdo Martinaičio šešių dalių oratoriją „Tikėjimo ir vilties invokacijos“ skaitovui, mišriam chorui ir simfoniniam orkestrui, skirtą Tremtinių ir politinių kalinių metams paminėti.

Kūrinio pagrindinė ašis ir idėja yra invokacija (lot. invocatio) – šauksmas, kreipimasis į mus, sekant Vinco Mykolaičio-Putino eilėraščiu „Vivos plango, mortuos voco“ („Gyvuosius apraudu, mirusius šaukiu“). Šiandien šis eilėraštis vadinamas rezistenciniu kūriniu, o pokario metais dėl jo skaitymo ir kopijos saugojimo daug kas nukentėjo ir patyrė tremtį. Vienas iš tokių žmonių buvo kunigas Kazimieras Vasiliauskas, tremtyje atkentėjęs dešimt metų.

Kūrinyje taip pat skamba psalmių, Naujojo Testamento, Lietuvos Laisvės kovotojų maldynėlio tekstai, iškilių Lietuvos dvasininkų Alfonso Svarinsko, Alfonso Lipniūno, Juozo Zdebskio pamokslų fragmentai ir laiškų ištraukos. Kaip sako pats kompozitorius, dabartinio karo ir pasaulio suirutės laiku didžioji pokario Lietuvos žmonių tremties ir įkalinimų kančia mums turi tapti šventu atminimu, sakraliniu dabarties ir ateities apmąstymu.

Šiai savitai technikai paklūsta lietuviškojo folkloro garsinė sąmonė, orientalistinių kultūrų pajauta, teatrališki spėjiniai.

A. Martinaitis – Eduardo Balsio kompozicijos klasės absolventas, apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, už muziką teatrui pelnęs Kristoforo premiją ir du Auksinius scenos kryžius. Jo muzika yra nuolatos atliekama naujosios muzikos festivaliuose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybos kelią pradėjęs įvairiais kameriniais opusais, jis netruko atsiskleisti kaip ypač introspektyvus, skausmingai nostalgiškas, impulsyvios poetiškos natūros kompozitorius. Jo ankstyvieji opusai kupini spontaniško intuityvaus pažinimo, subtilių užuominų paslapties ir sugestyvios minimalistinio skambesio įtaigos. Kompozitorius kalba meditacine garsų kalba, kurioje daug ekspresijos ir ramybės.

Kiek ironizuodamas techninio meistriškumo pastangas savąjį kūrybos metodą A. Martinaitis apibūdina kaip „rašymą iš rankos“. Šiai savitai technikai paklūsta labai skirtingi kūrybos impulsai: lietuviškojo folkloro garsinė sąmonė, orientalistinių kultūrų pajauta, teatrališki spėjiniai, konkrečiosios muzikos realijos ir kt. Anot kompozitoriaus, jam svarbios kalbą, muziką ir vaizdą susiejančios retoriškai raiškios figūros, kurios muzikos priemonėmis gali perteikti poetinį vaizdinių grožį.

Braižas: kompozitorius A. Martinaitis kalba meditacine garsų kalba, kurioje daug ekspresijos ir ramybės. Organizatorių nuotr.

Netikėtas duetas

Rugpjūčio 6 d. Kauno evangelikų liuteronų bažnyčioje į koncertą „Netikėtas duetas“ Pažaislio muzikos festivalio klausytojus kviečia Norvegijoje reziduojanti lietuvių klarnetininkė Morta Kacion ir gitaristė Alexandra Whittingham iš Jungtinės Karalystės.

Šių instrumentų duetas – netikėtas, bet neįtikimai darnus ir harmoningas. Muzikų šeimoje gimusi M. Kacion pažintį su muzika pradėjo nuo fortepijono, tačiau būdama vienuolikos metų atrado savo mėgstamiausią instrumentą – klarnetą. Atlikėja studijavo Lietuvoje, Didžiojoje Britanijoje, žinias gilino Švedijoje, Norvegijoje ir Nyderlanduose. Dar būdama Mančesterio „Chethams“ muzikos mokyklos auklėtinė, ji koncertavo su orkestru Londono „Royal Festival Hall“ ir kitose žymiose Didžiosios Britanijos salėse, dalyvavo kamerinės muzikos festivaliuose Norvegijoje, Švedijoje, pelnė apdovanojimus įvairiuose konkursuose.

Būtent Mančesteryje užsimezgė M. Kacion kūrybinė draugystė su viena ryškiausių jaunosios kartos Europos gitaros atlikėjų A. Whittingham, kurią britų žiniasklaidą pavadino „jaunąja menininke, turinčia didžiulį potencialą formuoti klasikinės muzikos pasaulį“.

Tyrinėdama skirtingų epochų sąsajas noriu laužyti tam tikrus standartus ir koncerte matyti tų epochų susiliejimą į vieną visumą.

Su pagyrimu ir aukščiausiais įvertinimais baigusi studijas Karališkojoje Londono muzikos akademijoje prieš trejus metus, A. Whittingham išleido debiutinį studijinį albumą „My European Journey“. Albumas užėmė pirmąją vietą „iTunes Classical Chart“, „YouTube“ svetainėje atlikėja surinko daugiau nei 260 tūkst. prenumeratorių, o jos pasirodymų vaizdo įrašų bendras peržiūrų skaičius viršijo 38 mln. Atlikėjos koncertinėje biografijoje puikuojasi pasirodymai visame pasaulyje, tarp kurių – Kaimanų salų menų festivalis ir 27 koncertų turas Vokietijoje, Nyderlanduose ir Austrijoje.

„Tyrinėdama skirtingų epochų sąsajas noriu laužyti tam tikrus standartus ir koncerte matyti tų epochų susiliejimą į vieną visumą. Po koncertų bendraudama su publika dažnai sulaukiu komentaro, kad mano pasirinktas repertuaro netikėtas, įvairesnis, jame girdimi retesni deriniai ir publikai įdomu susipažinti su nestandartiniais sprendimais“, – pasakoja koncerto sumanytoja klarnetininkė M. Kacion.

Instrumentų derinį ji vadina neįprastu ir gana rizikingu. „Tačiau mums su Alexandra pavyksta labai sėkmingai sulieti šių dviejų instrumentų garsus ir neprarasti pusiausvyros“, – džiaugiasi atlikėja.

Jungtis: meilė muzikai M. Kacion (nuotr. kairėje) ir A. Whittingham suvedė netradicinės sudėties duetui. Organizatorių nuotr.

Pažaislio festivalio koncertui pasirinktus Béla Bartóko „Rumuniškus liaudies šokius“ M. Kacion teko pačiai ir aranžuoti, nes natų klarnetui nėra, tad klausytojai išgirs šio kūrinio gitarai ir klarnetui premjerą Lietuvoje. „Taip pat drauge atliksime keturias kontrastingąsias Ástoro Piazzollos „Tango isorijos“ dalis. Koncerte grosime ir solinius kūrinius – atliksiu Johanno Sebastiano Bacho siuitos aranžuotę klarnetui, o Alexandra skambins garsųjį ispanų kompozitoriaus Francisco Tárregos „Arabiškąjį kapričio“, Edith Piaf „Himną meilei“ ir keletą tango šokio kūrinių“, – koncerto programą pristatė muzikė.

Kas: koncertas "Netikėtas duetas".

Kur:  Kauno evangelikų liuteronų bažnyčioje.

Kada: rugpjūčio 6 d. 17 val.

Kas: oratorija „Tikėjimo ir vilties invokacijos“.

Kur: Kauno Kristaus prisikėlimo bazilikoje.

Kada: rugpjūčio 5 d. 19 val.

Baroko dvelksmas

Liepos 21 d. Pažaislio vienuolyno bažnyčioje skambės unikali programa „Mistinės sužadėtuvės: pasakojimas apie pašaukimą vienuolystei“, kurią Pažaislio muzikos festivalio klausytojams rengia tarptautinė atlikėjų komanda: mecosopranas Renata Dubinskaitė, sopranas Saulė Šerytė, liutnininkė iš Italijos Elisa La Marca, barokine violone grojanti viešnia iš Prancūzijos Chloe Lucas ir meistriškai vargonėlius ir klavesiną gebanti prakalbinti latvė Ieva Salietė.

Tikrų baroko muzikos specialisčių ir entuziasčių sumanytą programą inspiravo mokslininkės Auksės Kaladžinskaitės tyrimai apie benediktinių vienuolynus Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir baroko laikotarpio ritualus, skirtus vienuolių įvilktuvėms ir įžadams. Koncerte skambės vien baroko epochos moterų kompozitorių, konkrečiau – XVII a. italų kompozitorių, kurių dauguma buvo vienuolės, muzika. Daugiausia – sakraliniai kūriniai, perteikiantys meilės Dievui temas. Nors šių kūrėjų pavardės daugeliui negirdėtos – Francesca Caccini, Caterina Assandra, Lucrezia Vizzana, Barbara Strozzi, Antonia Bembo ir kt., jų muzika išties puiki, tad ją tikrai verta pažinti.

Programoje „Mistinės sužadėtuvės“ tyrinėjama moterų vienuolystės, kaip susižadėjimo su Kristumi, tema. Tiek religiniuose baroko tekstuose, tiek tos epochos muzikoje meilės Kristui tema išreiškiama jautria retorika, labai artima poezijai apie pasaulietinę meilę. Pasirinkdama vienuolės kelią moteris dovanoja Kristui savo skaistybę, pasižada ištikimybę ir paskiria savo gyvenimą šiam Mylimajam.

Idomu: pirmą kartą į Lietuvą atvykstantis ansamblis „The Gesualdo Six“ – vienas stipriausių britų vokalinių kolektyvų, tęsiantis dainavimo a cappella tradiciją. / Organizatorių nuotr.

Plyšta jausmais

Programos sumanytoja ir meno vadovė R. Dubinskaitė – profesionali dailėtyrininkė ir dainininkė, baigusi visas dailės studijų pakopas nuo bakalauro iki doktorantūros. Negana to, ji baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dainavimo bakalaurą ir Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos magistrą pas prof. Vladimirą Prudnikovą. Dainininkė nuolatos koncertuoja dueto „Duo Barocco“ programose ir su Lietuvos nacionalinės filharmonijos ansambliu „Musica Humana“, dainavo su Šv. Kristoforo orkestru, Baltarusijos valstybiniu kameriniu orkestru, koncertavo Prancūzijoje ir Šveicarijoje, yra ansamblio „Canto Fiorito“ narė ir vadybininkė. Senąją muziką studijavo Sablė senosios muzikos ir šokio akademijoje Prancūzijoje ir Čekijoje, baroko operos meistriškumo kursuose Kopenhagoje, taip pat dalyvavo dainavimo meistriškumo kursuose Berlyne ir Gotenburge. Dainininkė yra Vincės Jonuškaitės-Zaunienės dainininkių konkurso ir Tarptautinio Tiito Kuusiko kamerinės muzikos konkurso laureatė, aktyvi senosios muzikos renginių organizatorė, Lietuvoje surengusi daugybę senosios muzikos koncertų ir edukacinių renginių. Barokas ir toliau lieka jos aistra: „Tai buvo radikalių jausmų epocha. Barokas tiesiog praplyšta jausmais. Regis, vienoje arijoje telpa rojaus, palaimos jausmas ir kritimas į pragarą, pyktis, kerštas, skausmas, pagieža – taip stipriai išreikštų emocijų neturi jokia kita muzika“, – sako dainininkė.

S. Šerytė studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ir Graco (Austrija) meno universitete. Atlikėja savo meistriškumą tobulino garsiausių pedagogų vedamuose meistriškumo kursuose, pelnė prizų tarptautiniuose festivaliuose, dalyvavo prestižiniuose muzikos festivaliuose. Dar studijų metu dainininkę sudomino senosios muzikos kryptis, kuriai ji paskyrė savąjį atlikėjos kelią, o jos apginta meno daktaro disertacija „Italų ir prancūzų baroko vokalinės muzikos ornamentika. Traktatai ir jų lyginamoji analizė“ dar labiau įprasmino baroko muzikos subtilybių paieškas.

Ypatingi svečiai

Liepos 23 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje Pažaislio muzikos festivalis sulauks ypatingų svečių – vokalinio ansamblio iš Jungtinės Karalystės „The Gesualdo Six“. Jų parengta programa „Kerintis garsų gobelenas“ pristatys klausytojams retai mūsų krašte girdimus Anglijoje kūrusius Renesanso epochos kompozitorius. Kaip teigia patys atlikėjai, Renesanso laikais suklestėjo muzikos kūryba, tačiau tai buvo didelių permainų, kurias skatino religiniai nesutarimai, metas. Šioje programoje klausytojai susipažins su 200 metų laikotarpiu parašyta Renesanso meistrų muzika, kurioje skamba nuostabiausiais garsų žiedais pražystantys viduramžiški Johno Foresto ir Sherynghamo kūriniai, sudėtingai supinti polifoniniai Thomaso Talliso ir Williamo Byrdo opusai, kerinčiai paprasti Orlando Gibbonso ir Thomaso Tomkinso motetai. Ypatingas dėmesys čia skiriamas W. Byrdo, vieno žymiausių Renesanso epochos kompozitorių Europoje, muzikai, nes šiemet minimos 400-osios šio kūrėjo mirties metinės.

Pirmą kartą į Lietuvą atvykstantis ansamblis „The Gesualdo Six“ – vienas stipriausių britų vokalinių kolektyvų, tęsiantis dainavimo a cappella tradiciją. Šiuo metu jame dainuoja kontratenorai Owainas Parkas ir Guy Jamesas, tenorai Josephas Wicksas ir Joshas Cooteris, baritonas Michaelas Craddockas ir bosas Samas Mitchellas. Kritikai kolektyvą dažnai giria už išradingai sukomponuotas koncertų programas ir nepriekaištingą atlikimą: „Atrodo, garsas sklando ore, kol pasiekia susižavėjusios publikos ausis… Kiekviena linija, kiekviena nuostabi faktūra buvo akinamai skaidri“ („The Times“). „The Gesualdo Six“ kuria turtingus ir sodrius garsinius gobelenus“ („BBC Music Magazine“).

Gausybę apdovanojimų ir daugelio šalių klausytojų pripažinimą pelnęs ansamblis gimė prieš dešimt metų, dabartiniam kolektyvo vadovui O. Parkui subūrus geriausius jaunuosius dainininkus pasirodymui Kembridžo Trejybės koledžo koplyčioje: „Kai pirmą kartą susirinkome kartu repetuoti, pajutau, kad kažkas tarsi spragtelėjo ir nemanau, kad nuo to laiko atsigręžėme atgal! Ypatingas bendro įsijautimo į muziką jausmas, susipynęs su didžiuliu bendravimo malonumu, lėmė, kad šis ansamblis kartu leidosi į įdomią kelionę.“

Pažįstama ir nauja

Programa, kuriai atlikėjai specialiai atsigabens istorinį fortepijoną, vadinamą „hammerklavier“, ne veltui pavadinta „Meistrų interpretacijos“, nes joje skambės tobulai nušlifuoti XIX a. kamerinės muzikos brangakmeniai, tarp kurių – gerai žinomi Johanneso Brahmso, Fryderyko Chopino, ankstyvojo čekų romantizmo atstovo Jano Ladislavo Dusseko ir prancūzų neoromantiko Philippe‘o Gauberto opusai.

Didžiąją koncerto repertuaro dalį sudarys mums mažiau žinomi, bet pasaulinio lobyno šedevrams nenusileidžiantys lenkų kompozitorių kūriniai. Klausytojai turės progą susipažinti su XIX a. kūrusių Władysławo Żeleńskio, Franciszeko Dopplero ir Józefo Elsnero darbais bei XX a. atstovaujančių Henryko Mikołajaus Góreckio ir Kazimierzo Serockio kūryba.

Organizatorių nuotr.

Tituluotas duetas

Sutuoktiniai A. ir Ł. Długoszai, studijavę tiek gimtojoje Lenkijoje, tiek Europos ir Amerikos aukštosiose muzikos mokyklose, yra visame senajame žemyne puikiai žinomi atlikėjai, koncertuojantys su žymiausiais orkestrais ir ansambliais ir laikomi tikrais lenkų muzikos ambasadoriais. Ł. Długoszas kritikų pripažįstamas vienu ryškiausių senojo žemyno fleitininku ir laikomas daugiausiai apdovanojimų pelniusiu lenkų fleitininku. Jis studijavo Miuncheno aukštojoje muzikos ir teatro mokykloje, tobulinosi Paryžiaus nacionalinėje aukštojoje muzikos ir šokio konservatorijoje ir Jeilio universitete.

Ł. Długoszas yra visų Lenkijos nacionalinių fleitininkų konkursų ir kelių tarptautinių konkursų, tarp jų – ir tokių prestižinių kaip Jeano Pierre‘o Rampalo tarptautinis fleitininkų konkursas Paryžiuje ar Theobaldo Böhmo tarptautinis fleitininkų konkursas Miunchene, laureatas. Jis dažnai koncertuoja kaip solistas ir kamerinės muzikos atlikėjas, bendradarbiauja su daugeliu garsių orkestrų. Ł. Długoszo pasirodymai skambėjo Vienos „Musikverein“, Berlyno „Konzerthaus“, Miuncheno „Gasteig Carl Orff Saal“ salėse, fleitininkas grojo diriguojant tokioms žvaigždėms kaip Zubinas Mehta, Jamesas Levine'as, Marissas Jansonsas ir Jacekas Kaspszykas. Jis ne kartą buvo kviečiamas atlikti Krzysztofo Pendereckio koncertą fleitai diriguojant pačiam kompozitoriui.

Prieš keturiolika metų Ł. Długoszas debiutavo su Londono simfoniniu orkestru ir įrašė Michaelio Colino koncerto fleitai kompaktinę plokštelę. Daugybę jo įrašų puikiai įvertino Lenkijos ir Europos kritikai, jis yra pelnęs ne vieną apdovanojimą, tarp jų – Tarptautinį klasikinės muzikos apdovanojimą (ICMA).

Ne ką mažesniais nuopelnai pažymėtas ir A. Kielar-Długosz kūrybinis kelias. Ji studijavo Miuncheno muzikos ir teatro universitete, Veimaro aukštojoje muzikos mokykloje, Richardo Strausso konservatorijoje Miunchene ir Jeilio universitete, tobulinosi Leipcigo aukštojoje muzikos ir teatro mokykloje ir daugelyje tarptautinių fleitos meistriškumo kursų.

A. Kielar-Długosz yra nacionalinių ir tarptautinių fleitos konkursų laureatė, o už išskirtinius meninius pasiekimus ir krašto garsinimą jai įteiktas ne vienas apdovanojimas. Kaip solistė ir kamerinės muzikos atlikėja ji aktyviai koncertuoja Lenkijoje ir užsienyje, ne kartą atliko jai dedikuotų lenkų ir užsienio kompozitorių koncertų premjeras, kurias transliavo svarbiausios radijo stotys.

Atgaivina senuosius instrumentus

M. Toporowskis – istorinių instrumentų entuziastas. Jis yra žymus klavesino ir vargonų solistas, kamerinės muzikos atlikėjas, dirigentas, taip pat groja klavikordu ir istoriniais fortepijonais.

Jis ne kartą buvo kviečiamas atlikti Krzysztofo Pendereckio koncertą fleitai diriguojant pačiam kompozitoriui.

1991 m. M. Toporowskis įkūrė ansamblį „Concerto Polacco“, kurio specializacija – muzikos atlikimas istoriniais instrumentais. Jo iniciatyva Varšuvoje buvo pradėtas senosios muzikos koncertų ciklas, pirmą kartą buvo atlikta ar įrašyta daug senosios lenkų muzikos kūrinių. Atlikėjas koncertuoja Lenkijoje ir užsienyje, įrašinėja kompaktines plokšteles, vienas įdomesnių jo projektų – istorinių Vokietijos vargonų įrašų serija „Žemutinės Lužicos vargonai“.

Studijas M. Toporowskis baigė Varšuvos muzikos akademijoje, tobulinosi Prancūzijoje, Vokietijoje ir Nyderlanduose. Dabar savo žiniomis jis pats dalijasi su studentais Katovicų muzikos akademijoje. Čia jis įkūrė klavesino klasę, vėliau – barokinio orkestro klasę ir klavesino bei istorinės atlikimo praktikos katedrą. 2012 m. atlikėjas įkūrė Silezijos klavišinių instrumentų išsaugojimo centrą „Fortepianarium“ – unikalią kolekciją, kurioje eksponuojami ir koncertų bei mokymo tikslais naudojami jo paties surinkti istoriniai instrumentai.

Kas? Koncertas „MEISTRŲ INTERPRETACIJOS“.

Kur? Zapyškio paminklinėje Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje.

Kada? Liepos 16 d. 17 val.

Geras poetas Geda

Liepos 7 d. Birštono kurhauze poeto Sigito Gedos 80-mečiui dedikuotą programą „Geras poetas Geda“ Pažaislio muzikos festivalio klausytojams pristatys jau dvylika metų kartu muzikuojantis Kauno fortepijoninis trio ir nuolatinis kolektyvo scenos partneris baritonas Giedrius Prunskus.

„S. Geda – mitinės atminties poetas, modernizavęs lietuvių poeziją. Jis sukūrė unikalų meninį pasaulį, kuriame susilydė mitas, religija, kultūra, literatūra, gamta, istorija ir žmogaus kasdienybė. Jo poezijoje jaučiamas nuolatinis ryšys tarp to, kas buvo dar priešistorėje, ir šiandienos. Žemė, kosmosas ir žmogus čia suvokiami kaip lygiaverčiai partneriai, nuolatos skamba gyvybei giedama giesmė. Jo vitališkasis žmogus tarytum pratęsia Dievo darbą, dauginasi ir vaisina būtį nepailstančiu žodžiu, kuris magiškai pakeičia tikrovės veiksmą. Tai valios gyventi apraiška lietuvių literatūroje“, – taip apie S. Gedos kūrybą kalba literatūrologas Kęstutis Nastopka.

Pažintis: koncerto programa atspindės Baltijos gitarų kvarteto pastarųjų penkerių metų kūrybinės veiklos procesą. / Organizatorių nuotr.

Poeto bičiulis ir bendražygis filosofas Arvydas Šliogeris kalbėjo dar ryžtingiau. „S. Geda yra aukštesnio rango poetas nei kiti Nobelio premija apdovanoti kalbos žmonės, tarkim, Česlavas Milošas, – sakė jis. – Neseniai perskaičiau Č. Milošą ir drąsiai sakau: Sigitas yra bent trimis galvomis už jį aukštesnis, gaivalingesnis ir pranašesnis poetinio žodžio magas. Sigitas priklauso ne šitai epochai. Jo vieta greta Albert’o Camus arba Williamo Faulknerio. Jis priklauso anai kartai, ir akivaizdu, kad ne tik atitinka dabartinio Nobelio premijos laureato lygį, bet ir gerokai jį pranoksta.“

S. Geda – mitinės atminties poetas, modernizavęs lietuvių poeziją.

Koncerto metu publika išgirs ne vieną A. Šliogerio įžvalgą apie poeto S. Gedos fenomeną, skambės paties poeto eilės iš įvairių poezijos rinkinių, Kauno fortepijoninio trio (Lina Krėpštaitė – fortepijonas, Indrė Andruškevičiūtė – smuikas ir Asta Krištaponienė – violončelė) atliekami instrumentiniai švedų neoromantiko Gunnaro de Frumerie, estų minimalisto Arvo Pärto ir prancūzų romantikės Lili Boulanger kūriniai. Ypatingą aurą spinduliuojančiame Birštono kurhauze apsilankę klausytojai turės išskirtinę progą išgirsti net keleto Lietuvos kompozitorių (Giedriaus Kuprevičiaus, Dalios Kairaitytės, Zitos Bružaitės, Anatolijaus Šenderovo) dainų, sukurtų pagal S. Gedos eiles, premjeras.

Organizatorių nuotr.

Gitarų piligrimai

Liepos 9 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje koncertuos unikalios sudėties kolektyvas – Baltijos gitarų kvartetas, Pažaislio muzikos festivalio klausytojams pristatysiantis įvairiaspalvę ir intriguojančią programą „Piligrimai“. Baltijos gitarų kvartetas, kuriame muzikuoja Zigmas Čepulėnas, Sergejus Krinicinas, Saulius Lipčius ir Chrisas Ruebensas kartu groja jau kone 20 metų.

Kaip pasakoja vienas ansamblio narių S. Lipčius, idėja sukurti unikalios sudėties kolektyvą kilo dar studijų metais, koncertinių kelionių metu klausantis panašių kolektyvų įrašų. Po keleto mėnesių surengę pirmąjį koncertą atlikėjai pastebėjo, kad publika puikiai reaguoja į kvartetinius kūrinius, ją uždega tokie pasirodymai. Toliau viskas vystėsi labai greitai – po dvejų metų kolektyvas koncertavo Estijoje, Japonijoje ir kitose šalyse, ansamblio karjera ėmė vystytis žaibiškai.

Dažniausiai ansamblius sudaro kad ir giminingi, bet skirtingi instrumentai, turintys skirtingas atlikimo technikos, diapazono ir tembro charakteristikas. Kuo klausytoją gali nustebinti keturių gitarų ansamblis? Tokių vienodų ansamblių žavesys slypi netikėtumo momente.

„Visi ansamblio nariai turi būti lygiaverčiai ir turėti atitinkamas galimybes tam lygiavertiškumui demonstruoti. Pasirodymas tampa tam tikru spektakliu, nes niekada nežinai, kada ir kuris atlikėjas perims pagrindinę melodiją, kas atsidurs diapazono viršuje, o kas – apačioje, – sako S. Lipčius. –  Kita vertus, mes nevengiame eksperimentuoti, paįvairindami savo naudojamų instrumentų gamą. Aš asmeniškai atlikti kai kurių numerių išeinu nešinas dvylikos stygų liutnia, Chrisas kartais mėgsta paimti į rankas ukulelę. Tai padeda atrasti naujesnių sąskambių ir spalvų.“

Šiuo metu Baltijos gitarų kvartetas pelnytai vadinamas Baltijos šalyse lyderiaujančiu klasikinių gitarų ansambliu. Tad logiška, kad ansamblis sulaukia ir kompozitorių dėmesio – jam kūrinių yra dedikavę Jurgis Juozapaitis, Giedrius Kuprevičius, Jonas Tamulionis, bendrų planų esama ir su kūrėjais iš užsienio.

Pasirodymas tampa tam tikru spektakliu, nes niekada nežinai, kada ir kuris atlikėjas perims pagrindinę melodiją, kas atsidurs diapazono viršuje, o kas – apačioje.

Koncerto programa, anot atlikėjų, atspindinti pastarųjų penkerių metų kvarteto kūrybinės veiklos procesą. Joje skambės originali ansamblio nario Ch. Ruebenso kūryba, Z. Čepulėno ir S. Lipčiaus aranžuoti kūriniai: Jono Švedo, Fausto Latėno ir Eduardo Balsio kompozicijos, o dalis programos bus skirta Ukrainai ir ukrainiečių muzikai. „Būdami menininkai, labai jaudinamės dėl Ukrainos ir ten gyvenančių ir kuriančių kolegų likimo, tad kviečiame bent mintimis pabūti kartu su šia šalimi ir ją palaikyti. Greta kitų muzikinių numerių atliksime dvi dalis iš ukrainiečių gitaristo ir kompozitoriaus Olego Boyko specialiai mums dedikuoto kūrinio „Piligrimai“, – sako gitaristai.

Šį opusą kompozitorius pradėjo kurti prieš pat prasidedant invazijai į jo šalį, o užbaigė jau įsibėgėjus karo baisumams. Atlikėjai tiki, kad šis kūrinys tikrai taps ypatingu koncerto akcentu.

Atlikėjai groja keturių skirtingų meistrų pagamintomis unikaliomis gitaromis. „Kažkada grojome keturiomis itin kokybiškomis to paties meistro – ispano Manuelio Contreraso pagamintomis gitaromis. Tuomet išgaudavome itin homofonišką skambesį. Ieškodami naujų tembrinių apraiškų šiuo metu visi grojame skirtingų meistrų pagamintomis gitaromis, – pasakoja S. Lipčius. – Vieno rankose skamba vokiečių meistro instrumentas, kito – pagamintas kanadiečio, trečias reprezentuoja ispanišką gitarą, o aš groju lietuvių meistro pagamintu instrumentu. Tos skirtingos spalvos, skirtingi tembrai vienodų instrumentų ansamblį paverčia dar įdomesniu.“

Kas? Koncertas „GERAS POETAS GEDA“.

Kur? Birštono kurhauze.

Kada? Liepos 7 d. 19 val.

Kas? Koncertas „PILIGRIMAI“.

Kur? Kauno valstybinėje filharmonijoje.

Kada? Liepos 9 d. 8 val.

Stulbinama sėkmė

Opera „Kaimo garbė“ – žinomiausias ir sėkmingiausias P. Mascagni kūrinys. Pasirodžiusi Italijos scenose 1890 m. ji išsyk sulaukė didžiulio atgarsio ir tapo verizmo muzikos srovės pradininke, šios srovės manifestu, į pirmą planą iškeliančiu kasdienę buitį, psichologinius herojų išgyvenimus ir tamsiąsias žemiausių visuomenės sluoksnių gyvenimo puses.

Atvirai, su gaivalinga jėga išreikšta visa apimanti aistra – šios operos savybės, pelniusios jai neregėtą sėkmę. Žinoma, prie to prisidėjo ir meninė libreto vertė – Giovanni Vergi novelė dar iki operos sukūrimo buvo laikoma mažu literatūros šedevru. Iš 70-ies leidėjo Edoardo Sonzogno paskelbtam vieno veiksmo operų konkursui pateiktų kūrinių „Kaimo garbė“ laimėjo pirmąją vietą ir per vieną naktį išpopuliarino iki tol niekam nežinomą kompozitorių, kuriam tuo metu buvo vos 27-eri.

Kova dėl teisės pirmiesiems pastatyti šią operą kilo visoje Europoje ir net Amerikoje. Daugiau nei pusę šimtmečio P. Mascagni gyveno mėgaudamasis šlove ir pajamomis, gaunamomis iš šio kūrinio inscenizacijų. Nė viena iš kitų jo operų (o jų kompozitorius parašė dar keturiolika) neturėjo tokio pasisekimo kaip „Kaimo garbė“. Dar autoriui esant gyvam ši opera vien Italijoje buvo atlikta 14 tūkst. kartų, o šiais laikais pasaulinėse operos scenose kūrinys atliekamas daugiau kaip 700 kartų per metus.

Meilės trikampio istorija

„Kaimo garbės“ muzika prisotinta lanksčios, aistringos kantilenos, artimos tautinei italų muzikai. Emociniai jos kontrastai tik sustiprina siužeto įtampą: neįtikimą aistrą keičia dvasinio abejingumo būsenos, o dramatišką žmogiškųjų charakterių susidūrimą atsveria pavasario gamtos ramybė.

Operoje pasakojama tragiška istorija, įvykusi tyliame XIX a. Sicilijos kaimelyje. Į namus sugrįžta pareigą tėvynei atlikęs karys Turidu. Jo svajonė apie ilgai lauktą susitikimą su sužadėtine Lola sudūžta į šipulius, nes ji jau ištekėjusi už kito – vežimų dirbėjo Alfijo. Užvaldytas keršto, Turidu suvilioja žavią kaimo merginą Santucą. Šis poelgis sužadina Lolos pavydą ir ji užmezga romaną su buvusiu sužadėtiniu. Šiame meilės trikampyje atpirkimo ožiu tampa vargšė Santuca.

Kaimiečiai ją pasmerkia už nuodėmingus ikivedybinius ryšius, kunigas uždraudžia merginai lankytis bažnyčioje. Vienintelė Turidu motina užjaučia sūnaus suviliotą ir paliktą merginą. Sukrėsta tokios neteisybės ir praradusi sveiką nuovoką, Santuca papasakoja Alfijo apie jo žmonos ir Turidu santykius. Kaip tikras sicilietis, Alfijo prisiekia atkeršyti. Suvokusi ką padarė, Santuca bando atkalbėti Alfijo nuo vendetos, bet viskas veltui. Alfijo iškviečia Turidu į dvikovą ir jį nužudo.

Žymūs atlikėjai

Pažaislio muzikos festivalio pradedamajame koncerte P. Mascagni operos „Kaimo garbė“ koncertinę versiją atliks Ričardo Šumilos diriguojami Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro orkestras ir choras, o solo partijas įkūnys rinktinės solistų pajėgos. Santucos vaidmenį dainuosianti Viktorija Miškūnaitė – gerai Lietuvos publikai pažįstama LNOBT solistė, garsėjanti puikiai parengtais ir atliekamais soprano vaidmenimis. Prieš septynerius metus dainininkė buvo apdovanota Auksiniu scenos kryžiumi už Manon Lesko vaidmenį Jules’o Massenet operoje „Manon“.

Turidu vaidmenį įkūnysiantis dramatinis latvių tenoras Aleksandras Antonenka jau ne kartą yra pasirodęs Lietuvos scenose. Bene ryškiausiai jo pasaulinį pripažinimą ir pasiekimus liudija vaidmenys, sukurti garsiojo „Metropolitan“ operos teatro scenoje. Garsiausiuose Europos operos teatruose ir koncertų salėse pasirodantis ukrainiečių baritonas Andrejus Bondarenka taip pat jau ne kartą yra viešėjęs Lietuvoje. Šį kartą prestižinio BBC Kardifo dainininkų konkurso laimėtojas festivalio klausytojus žavės dramatišku Alfijo vaidmeniu. Dainininko sutuoktinė Maria Bondarenko atliks spalvingą viliokės Lolos vaidmenį, o Turidu mamos Liučijos partiją dainuos publikai puikiai pažįstama charizmatiškoji Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė Rita Preikšaitė.

Muzika ir gamta

Birželio 4 d. Tado Ivanausko Obelynės sodyboje jaunieji Pažaislio muzikos festivalio klausytojai ir jų tėveliai galės pasidžiaugti pirmą kartą festivalyje pasirodysiančiais svečiais – Keistuolių teatru.

Tėveliai tikrai mena kone prieš 30 metų ramiai savo vietoje nusėdėti neleidusias neįtikimų istorijų kūrėjo, anglų rašytojo Donaldo Bisseto pasakas ir dainas, sugulusias į kone kiaurai pradilintą vinilinę plokštelę „Kitą kartą“ ir nesuskaičiuojamą skaičių kartų pirmyn ir atgal sukiotą garso kasetę „Aukštyn kojom“. Skambant šioms dainoms užaugę tų tėvelių vaikai drauge su žąsinėliu Viliu šėlo pagal D. Bisseto pasakas sukurtame Keistuolių spektaklyje „Pyp pyp“, o dabar vietoje nenustygstantis režisierius Aidas Giniotis kartu su jaunaisiais Keistuolių teatro aktoriais pristato naują muzikinį spektaklį visai šeimai – „HOP!“

Tai dar vienas A. Giniočio kūrinys vaikams ir visiems tiems, kurie nesijaučia pernelyg surimtėję ir suaugę. Nonsenso stiliumi parašytos D. Bisseto istorijos kupinos pačių netikėčiausių nutikimų ir keisčiausių personažų. Prisimenate karvutę Anabelę, sraigę Olaivą ar varną Albertiną? Argi galima juos pamiršti? Neužmirštamų personažų kupinas ir spektaklis „HOP!“: čia susitinka mandagusis ponas Hepenstalas, nešiojantis tris skrybėles, po kilimu gyvenantys arklys ir tigras, atsargusis ponas Volingtonas ir kiti veikėjai, kurių istorijas sujungia vienas ypatingas žodelis – hop!

Pagal penkias D. Bisseto pasakas sudėliotas nuotaikingas teatrinis nuotykis „HOP!“ į stebuklingą, aukštynkojišką pasaulį nuneš kiekvieną, kuris išdrįs džiaugsmingai sušukti ypatingąjį žodelį ir surizikuos pakliūti į pačių keisčiausių ir netikėčiausių istorijų sūkurį. Šis spektaklis – sąmojų ir netikėtumų kupinas muzikinis nuotykis, atsakymų į rimtus augančios asmenybės klausimus ieškantis be banalumo ir didaktikos. Režisierius čia tarsi tyrinėja vaiko fantazijos pasaulį, o jaunieji aktoriai, pasikliaudami augančio žiūrovo sąmoningumu, įtraukia jį į laisvą, žaismės kupiną šėliojimą. Taip kiekvienas spektaklis tampa švente tiek jame vaidinantiems aktoriams, tiek publikai, o puikios emocijos ir kūrybiniai spektaklio sprendimai kaip ir anksčiau skatina žiūrovus ieškoti stebuklų paprastuose dalykuose.

Nuotaikingame muzikiniame spektaklyje ritmą muša, gitaras prakalbina ir istorijas pasakoja visas būrys jaunųjų „keistuolių“: Džiugas Širvys, Matas Pranskevičius, Lukas Auksoraitis, Gintautas Ulmis, Tautvydas Galkauskas, Urtė Smulskytė, Diana Kamarauskaitė, Aistė Šeštokaitė ir Lyja Maknavičiūtė. Energingi, talentingi ir be galo skirtingi aktoriai nė kiek nepanašūs į atsargius teatro naujokus – „HOP!“ kūrybinė komanda D. Bisseto pasakas atgaivina su jaunatvišku šėlsmu ir įsimintinomis dainomis, kurias dar ilgai norisi niūniuoti net pasibaigus spektakliui.