„Prigožinas pažemino Putiną/valstybę ir parodė, kad ten nebėra žiaurumo monopolio“, – tviteryje parašė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychaila Podoliakas.

Klaipėdos apylinkės teismas trečiadienį pranešė, kad už žeminančią informaciją, paskleistą per rugpjūtį vykusią LFF konferenciją, R. Žvingilas turės atlyginti 1 tūkst. eurų neturtinės žalos.

P. Malžinskas ieškiniu siekė, kad R. Žvingilo frazė „(...) Jūs (turima omenyje P. Malžinskas) nenorite pažiūrėti į savo praeitį, kai būdavo, pasakysiu grubiai, tiesiai šviesiai, imami vokeliai ir nusprendžiamos rungtynių baigtys“ būtų pripažinta neatitinkančia tikrovės ir žeminančia jo garbę bei orumą.

Jis nurodė, kad pateiktas ginčo teiginys turėjo faktinį pagrindą – išsakyti savo nuomonę apie pastarųjų metų Lietuvos futbolą.

Ieškovas taip pat siekė priteisti 1,5 tūkst. eurų neturtinės žalos ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Anot P. Malžinsko, atsakovo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija diskreditavo jį kaip kandidatą į LFF vadovus, taip pat kaip Vilniaus regiono futbolo sąjungos prezidentą, klaidino LFF narius ir ragino juo nepasitikėti ne tik kaip žmogumi, bet ir kaip kandidatu į LFF prezidento pareigas, taip pat griovė jo reputaciją visuomenės ir LFF narių akyse, žemino garbę ir orumą.

R. Žvingilas, anot teismo, atsiliepime teigė su ieškiniu nesutinkantis.

„Jis nurodė, kad pateiktas ginčo teiginys turėjo faktinį pagrindą – išsakyti savo nuomonę apie pastarųjų metų Lietuvos futbolą. Subjektyvi jo nuomonė buvo pagrįsta tam tikrais jam iš ankščiau girdėtais duomenimis, sudarančiais realias prielaidas išreikštai nuomonei susiformuoti“, – teigia teismas.

Pasak jo, R. Žvingilas manė, kad jo pasisakyme nebuvo P. Malžinską menkinančios informacijos, buvo tik išsakyta subjektyvi nuomonė.

Klaipėdos apylinkės teismas teigia, kad byloje buvo pateikta LFF konferencijos įrašo dalis, ji buvo peržiūrėta ir įvertinta.

„Teismas, išanalizavęs paskelbto teksto visumą, sakinių konstrukciją, jų formuluotę, pavartotą išraiškos būdą, padarė išvadą, kad ginčo teiginyje buvo paskelbta konstatuojamojo pobūdžio informacija apie ieškovo padarytas neteisėtas veikas“, – rašoma teismo pranešime.

„Nors atsakovas nurodo, kad jis nesakė, jog ieškovas siūlė ar ėmė vokelius, ar jis priimdavo sprendimą dėl rungtynių baigties, tačiau priešingai nei interpretuoja atsakovas, ginčo teiginyje informacija yra pateikiama taip, kad eilinis klausytojas šį teiginį galėtų suprasti būtent kaip faktą apie ieškovo praeityje padarytus kriminalinius nusikaltimus“, – teigiama jame.

Pasak teismo, tuo atveju, kai paskleidžiami duomenys, jog asmuo padarė nusikaltimą, nesant dėl to asmens priimto apkaltinamojo nuosprendžio, duomenų įžeidžiamumo, garbę ir orumą žeminančio pobūdžio nereikia įrodinėti: tokie duomenys yra akivaizdžiai žeminantys asmenį.

Teismo vertinimu, 1 tūkst. eurų yra proporcingas ir pakankamas neturtinės žalos atlyginimas. R. Žvingilas taip pat turės atlyginti daugiau nei 1,3 tūkst. bylinėjimosi išlaidų.

Teismo sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui.

R. Žvingilas šiuo metu eina Klaipėdos apskrities futbolo federacijos prezidento pareigas, yra LFF Vykdomojo komiteto narys.

P. Malžinskas rugpjūtį siekė LFF prezidento posto, tačiau triuškinamai pralaimėjo dabartiniam vadovui, buvusiam futbolininkui Tomui Danilevičiui.

Jau po pirmojo kėlinio Fudziano triuškino svečius 32:12, o antrajame kėlinyje sužaidus kelias minutes šeimininkai pabėgo 33 taškais – 48:15. Trečiajame kėlinyje pranašumas pasiekė 40 taškų ribą (82:42).

Šanchajaus ekipoje D. Motiejūnas per 32 minutes įmetė 11 taškų (2/7 dvit., 1/5 trit., 4/8 baudos), atkovojo šešiolika kamuolių, atliko keturis rezultatyvius perdavimus, perėmė tris kamuolius, tris sykius suklydo ir keturis kartus prasižengė.

Pralaimėjusiems Ray McCallumas įmetė 31 tašką.

Nugalėtojams 36 taškus surinko Chenas Linjianas, 34 – buvęs Motiejūno komandos draugas Ty Lawsonas (10/16 dvit., 4/6 trit., 2/4 baudos), taip pat atkovojęs 8 kamuolius ir atlikęs 6 rezultatyvius perdavimus.

Amare’as Stoudemire’as nugalėtojams per 20 minučių įmetė dvylika taškų (6/7 dvit.) ir atkovojo devynis kamuolius.

Laimei, šiandien vaikai ir jaunuoliai gerokai labiau išprusę nei prieš kelerius metus, atpažįsta viešą pažeminimą ir bent teoriškai žino, ką daryti atsidūrus jo epicente. Tačiau tuo pat metu virtualioje ir realioje erdvėje knibžda gaujų, akimirksniu susispiečiančių jau net ne aplink kitokios orientacijos ar odos spalvos žmogų – aplink kitaip mąstantį, besirengiantį ar besielgiantį asmenį. Patyčių apraiškų pilna viešoji erdvėje ir tuo pasirūpina – skirtingai, nei galima būtų tikėtis, – anaiptol ne vien nuskurdę, alkani asocialai. Be atviro oponentų pažeminimo nebeapsieina nė viena diskusija Seime, padorumo ribas peržengiančia leksika viešai drabstosi tie, kuriuos dėl išsilavinimo ar užimamų pareigų įprasta vadinti tautos žiedu.

Antai gerbiama mokslų daktarė Seime viešai pasibjauri iš savo kolegės tokios pat mokslų daktarės, išvadina ją idiote. Solidi sostinės psichiatrė Laisvės premijos laureatei viešai klijuoja diagnozę – neįtiko KGB rūsių pragarą patyrusios garbaus amžiaus moters šventinės kalbos tema. Kas kita, jei ne patyčios, yra situacija, kai oponentas viešai išvadinamas autistu? Šiuo atveju pažeminamas ne tik ministras (kad ir kokias absurdiškas idėjas jis siūlytų) bet ir autizmo sutrikimą turintys asmenys. Buitinių patyčių, noro pažeminti kitą asmenį viešoje erdvėje tiek ir tokių, kad (dažniausiai) net nebereaguojame.

Plakatais galime aplipdyti visas mokyklas, tik vargu ar kova su patyčiomis bus veiksminga, jei vieši pažeminimai ir toliau bus neatsiejama viešoj bendravimo kultūros dalimi.

Buvęs teisėsaugos sistemos pareigūnas po kivirčo su žmona atsidūrė areštinėje. Dvi paras už grotų praleidęs solidaus amžiaus klaipėdietis tikino, kad tokio pažeminimo nepatyręs per visą savo gyvenimą. Esą net sovietmečiu milicininkai su sulaikytaisiais taip nesielgdavę.

Po kivirčo – areštas

Septintą dešimtį įpusėjęs klaipėdietis Zigmas (vardas pakeistas – A.D.) pateko į nepavydėtiną situaciją. Šeimos drama ir įsiplieskęs konfliktas su žmona, per kurį vyras pripažįsta vis dėlto sudavęs delnu jai per veidą, jam baigėsi labai liūdnai.

"Ilga istorija. Kai galiausiai žmona pareiškė, kad ji ketina parduoti mūsų butą, nebeištvėriau, supratau tai kaip šantažą ir provokaciją, todėl paskambinau į policiją. Ji trenkė durimis ir išėjo. Atsidariau vyno butelį ir išgėriau iš nuoskaudos. Netrukus grįžo žmona su dviem pareigūnais. Pasirodo, ji man iškvietė policiją", – dienraščiui pasakojo klaipėdietis.

Moteris parašė pareiškimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Zigmą pareigūnai išsivežė apklausti į policijos komisariatą.

"Policininkai elgėsi kultūringai. Komisariate alkoholio matuokliu patikrino blaivumą, fiksavo lengvą girtumą. Mane pralaikė valandą, o kai pareiškiau pretenzijas, kodėl neleidžia eiti namo, pažadėjo paleisti, bet įsodino į mašiną ir nuvežė į areštinę", – savo versiją pateikė Zigmas.

Galimas dalykas, kad komisariate pokalbis nebuvo toks jau inteligentiškas, nes, pasak pareigūnų, paprastai į areštinę taikūs piliečiai nepakliūva.

Klaipėdietis pripažįsta: "Gal pasakiau pareigūnams kažką aštriau". Tačiau teigia, kad jokio konflikto komisariate nebuvo.

Bet kuriuo atveju vyras turėjo susitaikyti su faktu, kad dvi paras praleis už grotų.

Žeminanti apžiūra

Zigmas sakė, kad pirmiausia jį nufotografavo pakabinę lentelę su kažkokiais numeriais, paėmė pirštų atspaudus.

"Viskas vyko areštinės koridoriuje. Man liepė nusirengti rūbus. Sako: "Dabar apatinius nusmauk žemiau kelių". Liepė suktis į vieną pusę, į kitą. Apžiūrėjo visas kūno angas. Ar aš koks nors nusikaltėlis, narkotikų ir peilių visur prisikaišiojęs? Juk mane iš namų atvežė. Esu tikras – tai buvo daroma tam, kad palaužtų mano orumą. Ar bent įsivaizduojate, koks tai yra jausmas?" – sunkiai emocijas valdė Zigmas, kuris pats tarybiniais laikais 15 metų dirbo tuometėje milicijoje.

Esą tada milicininkai iš sulaikytųjų taip nesityčiodavo, kaip dabar jam teko patirti pačiam.

"Tada gi tik diržą iš kelnių ištraukdavo, kad nepasikartų. O dabar kas vyksta? Toks pažeminimas, sutrypė mane kaip žmogų, į purvą sumynė. Argi galima taip tyčiotis?" – vis klausė klaipėdietis.

Liepė semti šiukšles?

Kadangi Zigmas tarybiniais laikais buvo milicininkas, dėl jo paties saugumo vyrą į kamerą pasodino vieną.

Tik uždarytas klaipėdietis paskelbė bado streiką ir pareikalavo advokato, tačiau jo niekas neiškvietė, nes prieš tą nelemtą apžiūrą per apklausą komisariate Zigmas pasirašė, kad advokato jam veikiausiai nereikės.

Nors vėlesni vyro reikalavimai išsikviesti gynėją pareigūnų liko neišgirsti.

"Paskui paprašiau budėtojo, kad duotų man popieriaus, nes ketinau raštiškai parašyti, kad atsisakau maisto davinio. Iš pradžių man pareiškė, kad privalau turėti savo reikmenis, bet vėliau popieriaus lapą vis dėlto davė. Tada raštu pareikalavau ir advokato, bet jo nesulaukiau. Man advokatą pasiūlė tik vėliau, kai jau paleido iš areštinės", – tikino klaipėdietis.

Antrą parą Zigmas teigia sulaukęs klausimo, ar kameroje yra šiukšlių. Esą pilnas maišas atliekų prie tualeto stovėjo jau kai jį uždarė į kamerą.

"Sakau, pilnas maišas stovi nežinia nuo kada. Tai jie man sako, dabar tu mums tas šiukšles perkrauk į mūsų maišą pro langelį duryse, pro kurį paduoda maistą. Užmovė tą maišą ir liepė grūsti svetimus kažkieno panaudotus tualetinius popierius. Sakau, atidarykite duris ir pasiimkite patys, aš juk ne koks nors banditas, nepabėgsiu. Manęs reikalavo, kad plikomis rankomis tai daryčiau. Kaip tai pavadinti, jei ne tyčiniu asmens žeminimu?" – piktinosi klaipėdietis.

Kamera – ne kurortas

Tuo metu, kai vyko šis incidentas, Klaipėdos areštinėje buvo tam tikra bevaldystė, senasis areštinės vadovas Sigitas Bulovas jau buvo išlydėtas į pensiją, o naujasis dar nepaskirtas.

Tad kas tada išties nutiko komisariato pusrūsyje esančioje daboklėje, sunku pasakyti.

Klaipėdos apskrities komisariato viršininko pavaduotojas Silvijus Baranauskas pabrėžė, kad jei pilietis yra įtariamas padaręs nusikaltimą ir yra sulaikomas, areštinės budėtojas nustatyta tvarka turi jį ir jo daiktus patikrinti.

"Tikiu, kad pareigūnas, atlikęs apžiūrą, tikrai vadovavosi teisės aktais. Sulaikytasis buvo patikrintas, ar neturi kokių nors daiktų, kurie kelia grėsmę jam pačiam ar darbuotojams. Patikrinimas turėjo būti atliekamas specialiose areštinės patalpose. Jokių pašalinių asmenų ten negalėjo būti. Kaip pats sulaikytasis visą šį procesą suvokia, jau yra jo nuomonė, bet esu tikras, kad teisės aktai nebuvo pažeisti", – dėstė S.Baranauskas.

Pasak pašnekovo, neretai sulaikytieji apkaltina pareigūnus smurtu, todėl areštinės patalpose įrengtos vaizdo fiksavimo kameros.

Ar šiuo konkrečiu atveju buvo pažeistos žmogaus teisės, taip pat bus galima patikrinti, jei bus atliekamas vidinis tyrimas.

Stulbinami smurto mastai

Pasak advokatų, pati idėja dėl teisinio smurtautojų, kurie skriaudžia artimuosius, sutramdymo esą yra labai gera. Tačiau šis įstatymas, anot ekspertų, netobulas ir yra daug landų, suteikiančių galimybę juo piktnaudžiauti.

"Tai – labiausiai probleminis įstatymo straipsnis šiandien. Pasitaikė ne vienas atvejis, kai emocijų paveikti artimieji iškviečia pareigūnus, vienas konflikto dalyvių yra uždaromas į areštinę esą tam, kad pamokytų triukšmadarį. O rezultatas būna ne visai toks, kokio laukiama. Žmona kartais net nesuvokia, kokius padarinius gali iššaukti tas jos skambutis ir pareigūnų atvažiavimas", – dėstė viešumo nepanoręs advokatas.

Per pastaruosius tris mėnesius į areštinę dėl smurto artimoje aplinkoje buvo uždaryta beveik 200 klaipėdiečių, tarp jų pasitaikė ir moterų.

Gegužę ir liepą areštuota po 65 smurtautojus, o birželį – 68. Kasdien tenka izoliuoti 2–3 asmenis, kurie pakėlė ranką ar psichologiškai smurtavo prieš savo šeimos narius.

Šią savaitę tuštybių mugės mėgėjų garbinimo objekte – socialiniame tinklalapyje "Facebook" pasirodė iškalbingas įrašas. Du jaunuoliai žemina ir iki kraujų talžo bendraamžį, šlykščiai keikdamiesi, dažniausiai "terminais", mus pasiekusiais iš Rusijos kalėjimų.

Viešojoje erdvėje iš karto kilo debatai, kurių sumaištyje išplaukė retorinis klausimas: "Kaip taip gali būti?" Ir tada it tvanas pasipylė įvairiausio plauko pamąstymai bei samprotavimai. Pats elementariausias problemos paaiškinimas: "Žiūrėkite, prie ko privedė laisvė ir demokratija. Tais laikais to nebuvo. Tada niekas nesižudė, niekas nieko nežudė, niekas nieko nežemino ir t. t."

Veikiausiai šio teiginio šalininkas norėtų dar pridurti, jog mums praverstų toks "lyderis", kaip VVP arba Kim Jong-unas, tik kažkaip ponas filosofas to padaryti neišdrįsta. Turbūt bijo, kad užpuls piktosios megztosios beretės, apie kurias tiek kalbama, arba dar blogiau – masonai atsiųs bepilotį lėktuvą.

O štai kitas išminties gerbėjas siūlo teoriją, kad viskas glūdi dar giliau ir prasidėjo anksčiau nei suklestėjo šviesaus socialistinio rytojaus kūrėjų režimas. Pateikiama itin įdomi versija. Pasirodo, kad senais laikais, kai mongolai totoriai pakviesdavo rusų kunigaikštį pas save "ant kilimėlio" ir priversdavo jį prisiekti ištikimybę, slavų didžiūno laukdavo pažeminimas. Jis turėdavo keturpėsčias ropoti po arklių vora.

Savo vertę jaučiantis karys turėdavo šliaužioti nelyginant mušamas šuo. Grįžęs namo, kunigaikštis nesijausdavo tarsi Jėzus Kristus, pažeminimu atpirkęs žmonijos nuodėmes, ir tikrai nekartodavo: "Atleisk, Viešpatie, totoriams mongolams, nes jie nesuvokia, ką daro." Ne. Rusų kunigaikštis išliedavo visą nuoskaudą ant savo dvariškių. Pastarieji, bandydami kompensuoti orumo netektį, pratrūkdavo ant namiškių.

Taip kelis šimtus metų slavų visuomenėje plito nepagarbos individui ir nemeilės savo artimajam virusas, kuris ryškus ir mūsų dienomis. Mums, kurių protėviai išvengė mongolų jungo, teko tik labai nedidelė dalis šio užkrato, kuris buvo išplatintas būtent SSRS laikais per propagandą, per muštrą armijoje, santykius šeimoje.

Nors, kaip matyti iš paplitusio vaizdo įrašo, noras pažeminti ir mėšlo krūvai prilyginti kitą žmogų yra nesvetimas net ir kai kuriems jauniausiųjų. Tenka kelti prielaidą, jog mes dar turime vilties pasivyti mongolų jungo prarastą laiką.

O štai slavai čia pažengę stulbinamai toli. Prieš metus Maidane "Berkut‘o" smogikai smaginosi viešoje vietoje išrengdami ir žemindami kazoką Michailą Gavriliuką. Visgi pastarojo patirtos kančios nenuėjo veltui, nes ukrainiečiai nuvertė Kremliaus marionetę, o M.Gavriliukas gali didžiuotis nacionalinio didvyrio statusu.

Deja, jo bendražygiams, vadinamiesiems kyborgams, kurie lyg trys šimtai spartiečių gynė Donecko oro uostą, ne taip pasisekė. Dalis jų pateko į nelaisvę ir atsidūrė viešai slapto, už Kremlių kariaujančio homoseksualo akiratyje, kuris prieš vaizdo kameras grasino jiems Sodomos ir Gomoros ritualais. Ironiška, jog būtent šis žmogus kariauja su "supuvusiais gėjų ir masonų Vakarais". Ką čia bepridursi? Dvigubi standartai, veidmainiškumas ir "pats muša, pats rėkia" metodika pagal geriausias bolševikų tradicijas.

O kur dar Maskvoje įkurtas specialus WC, ant kurio plytelių VVP kritikuojančių asmenų atvaizdai? Ir visa tai tam, kad ant jų veidų visi norintieji galėtų nusišlapinti. Ir tai ne šiaip kokie nors vietinės reikšmės pikčiurnos, o tikrai labai šviesaus proto asmenys – dainininkai, aktoriai ir kiti meno žmonės pareiškę: "Ne – Kremliaus diktatūrai".

Verta paminėti specialiai Krymo užgrobimo proga Rusijoje išleistus saldainius su supermeno rūbais vilkinčiu Petro Porošenkos atvaizdu, po kuriuo parašyta: "Ateik ir pasiimk". Oponentai į visus šiuos teiginius galėtų atšauti: o šaudymai JAV mokyklose, o Ukrainos fašistų chuntos nukryžiuotas vaikas. Nenuneigsime, problemų, susijusių su pažeminimu ir patyčiomis, yra ir Vakaruose, bet tik posovietinėje erdvėje tas noras įmurkdyti kito žmogaus veidą į purvą yra toks kiauliškai išgrynintas ir pagardintas delinkventinių įstaigų tradicijomis.

Ir kaip kontrargumentą šiam blogiui norėtume pateikti dar vieną pavyzdį. Yra toks filmas "Tiltas per upę Kwai" ("The Bridge on the River Kwai", 1957). Pagrindinis veikėjas pulkininkas Nikolsonas (vaid. Alecas Guinnessas) karštai tikėjo riteriškais pagarbos priešui idealais ir būtent to vylėsi patekęs į japonų nelaisvę. Juk vis dėlto japonai – samurajai. Filme belaisviai turėjo japonams statyti tiltą. Nikolsonas priešams pateikė tuntą reikalavimų: kad su jo vyrais būtų padoriai elgiamasi, kad nebūtų žeminamas karininkų orumas ir jie galėtų nedirbti (tik prižiūrėti dirbančius). Stovyklos vadas (vaid. Sessue Hayakawa) iš karto pasakė: "Ne." Bet pulkininkas Nikolsonas buvo užsispyręs tarsi ožys ir ištvėręs viską – nuo įkalbinėjimų iki kankinimų duobėje – pasiekė savo. Japonų vadas jautėsi pažemintas ir ėmė galvoti apie sepuku, tačiau Nikolsonas buvo garbingas žmogus ir laikėsi duoto žodžio. Jo žmonės pastatė savo priešams tikrai gerą tiltą, tiesa, vėliau jį atsitiktinai per susišaudymą susprogdino britai, žuvo ir Nikolsonas, ir japonų vadas.

Štai klausimas: ar toks žmogus kaip Nikolsonas, ištikimas savo idealams ir garbės kodeksui, galėtų pasiekti kažką panašaus šiandien pakliuvęs į separatistų nelaisvę?

Prezidentė D.Grybauskaitė įteikė aukštus valstybės apdovanojimus Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei, Europos čempionate Slovėnijoje iškovojusiai sidabro medalius. Europarlamentaro Rolando Pakso nuomone, ne visi sportininkai buvo deramai pagerbti – krepšininkai Darjušas ir Kšištofas Lavrinovičiai ne tik liko be valstybinių apdovanojimų, bet ir buvo viešai pažeminti – eilinį kartą buvo pabrėžta, kad asmenys, teisti už tyčinius nusikaltimus negali būti teikiami apdovanoti. 

„Neteisingumo jausmas, kad Prezidentė negalėjo deramai pagerbti brolių Darjušo ir Kšištofo turėjo kilti visiems, kurie myli krepšinį bei tuos vaikinus, kurie kovėsi Slovėnijoje negailėdami jėgų už Lietuvą. Kodėl turime priminti praeities klaidas, už kurias Lavrinovičiai jau yra atlikę bausmes ir ne kartą įrodę, kad gailisi ir yra pasikeitę? Dar daugiau, jie yra tapę teigiamu pavyzdžiu daugeliui jaunuolių, kurie dar tik renkasi gyvenimo kelią ir kuria savo ateities viziją. Negalima persekioti žmonių visą likusį gyvenimą, jeigu jie seniai yra nutraukę ryšius su ta praeitimi“,- sakė R.Paksas.

Partijos Tvarka ir teisingumas pirmininkas R.Paksas laišku kreipėsi į valdančiosios koalicijos partnerius, kad būtų bendrai parengtos Lietuvos Respublikos Valstybės apdovanojimų įstatymo 14 straipsnio bei su tuo susijusių teisės aktų pataisos ir asmenys nebūtų antrą kartą viena ar kita forma baudžiami už praeityje padarytą veiką, dėl kurios jie jau buvo pripažinti kaltais pagal įstatymą.