Kaip pranešė ministerija, teisingumo ministrė Milda Vainiutė priėmė šį sprendimą, atsižvelgdama į komisijos, suteikiančios leidimą naudoti Lietuvos pavadinimą, išvadas, taip pat Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) pateiktą informaciją. Pateikta informacija rodo, kad  Latvijoje registruotas „Pirmais Baltijas Kanals“ nesilaikė Lietuvos įstatymų ir nebendradarbiauja su LRTK, skleidė antivalstybinę propagandą ir tikrovės neatitinkančią informaciją apie Sausio 13-osios įvykius Lietuvoje.

„Matome pastangas skleisti dezinformaciją apie įvykius Lietuvoje, menkinti, iškraipyti Lietuvos nepriklausomybės istoriją, kurios liudininkais ir kūrėjais buvo daugelis mūsų. Deja, šio televizijos kanalo programų turinys daugeliu klausimu atkartoja Lietuvai priešiškos propagandos nuostatas, – sako M.Vainiutė. – Esame už nuomonių įvairovę, tačiau privalome ryžtingai kovoti su dezinformacija. Juo labiau kai ji platinama, prisidengus Lietuvos vardu.“

Leidimas naudoti Lietuvos valstybės simboliką prekių ženkle ar dizaine suteikiamas, jeigu pareiškėjas įrodo, jog atstovauja Lietuvos valstybės interesams, reprezentuoja šalį, siekia populiarinti Lietuvos įvaizdį arba vykdo veiklą, svarbią Lietuvos ekonomikai, politikai, mokslui ar kultūrai. Pasak ministerijos, „Pirmais Baltijas Kanals“ pateiktos paraiškos neatitiko nė vieno iš šių kriterijų.

PBK priklauso Didžiojoje Britanijoje registruotai įmonei „Baltic Media Alliance Ltd.“, kuri taip pat valdo kanalus „Ren Tv Baltic“, PBK ir „NTV Mir Lithuania“. Visuose šiuose kanaluose LRTK buvo nustačiusi įstatymų pažeidimų bei taikė jiems sankcijas.

Pirmadienį baigiasi trijų mėnesių draudimas retransliuoti rusiško kanalo „RTR Planeta“ programą.

„Taip, draudimas baigia galioti“, - BNS sakė Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) pirmininkas Edmundas Vaitekūnas.

Kabelinės televizijos ketina dėl kanalo retransliacijų grąžinimo apsispręsti individualiai, tačiau tikėtina, kad visos jos „RTR Planeta“ grąžins į eterį jau pirmadienio naktį arba ryte, BNS sakė Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos prezidentė Vaiva Žukienė.

Komisija retransliuoti „RTR Planeta“ trims mėnesiams uždraudė motyvuodama, jog šio kanalo laidose buvo kurstomas karas ir neapykanta, pakartotinai pažeistas Visuomenės informavimo įstatymas.

Tokia procedūra, kai stabdomos Europos Sąjungoje (ES) registruoto kanalo transliacijos, buvo taikoma pirmą kartą ES. Kanalas „RTR Planeta“ yra registruotas Švedijoje.

LRTK iki šio kanalo laikino draudimo buvo priėmusi sprendimus stabdyti tik ne ES pagamintų laidų transliacijas: šių metų pradžioje buvo pritaikytas trijų mėnesių draudimas retransliuoti dalį „Ren TV Baltic“ laidų. Pernai tokios pat trukmės sankcija buvo taikoma „NTV Mir Lithuania“, užpernai - Pirmojo Baltijos kanalo (PBK) transliacijoms.

Įmonė „Skaitmeninės TV sistemos“, kuri savo įrangos reklamoje naudoja Rusijos propagandą transliuojančių kanalų simbolius, elgiasi neatsakingai, sako Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas (LŽS) Dainius Radzevičius. Tuo metu įmonės parduotuvės Mažeikiuose direktorė Edita Ostrauskienė teisinasi, esą tai ne reklama, o informacija.

PBK, „RTR planeta“ „Rossija 24“, „Euronews“ kanalų simboliais „papuošta“ įmonės reklama socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino kovai su propaganda skirtos iniciatyvos „Raudonojo meškiuko pėdsakais“ administratoriai. Įraše klausiama, ar įmonė turi sąžinės, žinant pastarojo meto įvykių Ukrainoje kontekstą bei tai, kiek kartų buvo svarstoma dalies reklamuojamų kanalų transliaciją uždrausti dėl juose skleidžiamos Lietuvai priešiškos propagandos.

„Skaitmeninės TV sistemos“ parduotuvės Mažeikiuose (būtent šios parduotuvės reklama matoma fotografijoje) direktorė E. Ostrauskienė, paklausta, ar atsakinga savo paslaugas ir prekes reklamuoti, iliustruojant jas propaganda pasižyminčių televizijos kanalų atvaizdais, pasiteisino, esą tai nėra reklama, tai tėra informacija.

„Truputį klaidingai traktuojate informaciją. Tai nėra reklama, tai yra tiesiog informacija, kad įsigijus palydovinės televizijos įrangą, galima matyti laisvai transliuojamus kanalus. Tarp jų yra ir šie kanalai. Nematau nieko kažko tokio“, – kalba pašnekovė.

E. Ostrauskienė skuba atkreipti dėmesį į tai, jog šalia rusiškų kanalų pavadinimų yra ir „Euronews“. Tačiau reikia pastebėti, kad Rusijos valstybinė televizijos ir radijo bendrovė VGTRK yra ketvirta pagal dydį Europos transliuotojos „Euronews“ akcininkė.

Pašnekovės teigimu, naujausioje įmonės reklamoje galima matyti ir kitų kanalų: „Gal čia senesnę reklamą turite. O skaitmeninės televizijos transliavimo paslaugų mes neteikiame, mes parduodame įrangą. Tačiau dar kartą pabrėžiu, tai nėra reklama, tai yra tiesiog informacija.“

D. Radzevičius: siūlomas ne televizijos, o propagandos komplektas

„Pamatęs tokį skelbimą, jame įžvelgiu vartotojų klaidinimą, siūlant skaitmeninės palydovinės televizijos paketą. Reikėtų aiškiai informuoti, kad tai yra ne palydovinės, skaitmeninės televizijos komplektas, o Rusijos propagandinės televizijos komplektas. Sudėti kanalai turi labai glaudžius ryšius – „Rossija 24“ ir „Euronews“ kanalų dalininkė ir valdytoja yra Rusijos valstybinė televizija“, –  komentuoja LŽS pirmininkas D. Radzevičius.

Taip savo paslaugas ir prekes reklamuojantį verslą LŽS pirmininkas vadina visiškai socialiai neatsakingu. „Akivaizdu, kad bandoma uždirbti iš karo kurstymo, propagavimo“, – sako D. Radzevičius.

Atkreipus dėmesį į tai, jog įmonė pabrėžia neteikianti skaitmeninės, palydovinės televizijos paslaugų, o tik pardavinėjanti įrangą, D. Radzevičius pažymi, kad įmonė, kuri pardavinėja tik įrangą, tik ją ir reklamuotų.

„Kadangi įmonė reklamuoja net ne įrangą, o propagandinius Rusijos kanalus, tai rodo, kad ši įmonė yra visiškai nesąžininga. Matydami, kad gali kilti skandalas dėl tokio jų elgesio, bando tiesiog atsikratyti atsakomybės, neva jie pardavinėja įrangą, nežinodami, ką ji transliuoja. Ši reklama įrodo, kad jie ne tik žino, ką transliuoja jų įranga, jie labai puikiai žino, kokius kanalus išskirti dėl kažkokių priežasčių“, – kalba D. Radzevičius.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) antradienį paskelbė, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) sprendimas apriboti „PBK Lithuania“ transliacijas nepažeidė televizijai atstovaujančių įmonių interesų.

Su prašymu panaikinti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) 2013 metų spalio 9-osios sprendimą stabdyti televizijos „PBK Lithuania“ retransliavimą Lietuvoje kreipėsi šį kanalą atstovaujanti bendrovė BMA LT.

VAAT atmetė bendrovės BMA LT skundą kaip nepagrįstą, nurodydamas, kad „pareiškėja nėra Lietuvos teritorijoje veikianti televizijos programų retransliuotoja“.

VAAT nurodė, kad LRTK sprendimas nepažeidė nei BMA LT, nei Latvijos bendrovės „Pirmais Baltijas Kanals“ teisių, nes sprendimas buvo nukreiptas tik Lietuvos rinkoje veikiantiems televizijos programų retransliuotojams.

Teismas pažymėjo, kad abi bendrovės nėra Lietuvoje veikiantys retransliuotojai, o tik jų tarpinininkai, todėl neturi teisės skųsti komisijos sprendimo.

LRTK sprendimu, kurį sankcionavo ir dabartinę bylą nagrinėjantis VAAT, dalies laidų, parengtų ne Europos Sąjungoje retransliacija Lietuvoje pernai buvo sustabdyta trims mėnesiams. Dabar šio kanalo transliacija Lietuvoje atnaujinta.

LRTK sprendimas priimtas įvertinus 2013 metų spalio 4 dieną rodytos laidos „Žmogus ir įstatymas“ apie 1991 metų sausio 13 dienos įvykius turinį bei atsižvelgus į ekspertų išvadas.

Komisija konstatavo, kad buvo pažeistas Visuomenės informavimo įstatymas, nes laidoje paskelbta tautinę nesantaiką kurstanti, tikrovės neatitinkanti informacija apie Sovietų Sąjungos agresijos prieš Lietuvą faktą, jos metu įvykdytus sunkius nusikaltimus, paniekinus kovotojų už Lietuvos laisvę atminimą. 

Komisija konstatavo, kad programos „Žmogus ir įstatymas“ dalyviai pateikė dezinformaciją apie tai, kad 1991-ųjų sausio 13-osios naktį niekas iš karių nešaudė į Lietuvos žmones, kad nebuvo nė vienos aukos, kurios mirties priežastis būtų buvę SSRS armijos veiksmai, kad į taikius žmones šaudė snaiperiai nuo namų stogų, etc.

BMA LT tvirtina, kad šioje laidoje Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos nebuvo pažeistos, todėl LRTK sprendimas yra neteisėtas, o nustatyta sankcija už vienkartinį laidos „Žmogus ir įstatymas“ transliavimą yra „neproporcinga ir diskriminuojanti“.

Holdingui „BMA“ be kanalo „PBK“ taip pat priklauso „1 Baltijos muzikinis kanalas“, „Ren TV Baltija“, „NTV Mir Baltic“.

Rusija siekia kontroliuoti Lietuvos informacinę erdvę rusų kalba, sako Valstybės saugumo departamento (VSD) atstovė.

Trijų Seimo komitetų posėdyje informacinio saugumo klausimu kalbėjusi VSD darbuotoja pažymėjo, kad Lietuvoje veikiantys rusiški kanalai yra finansuojami iš Rusijos, o vadovybėje daugiausiai - Rusijos piliečiai, turintys leidimus gyventi Lietuvoje.

„Situacija  Lietuvoje yra tokia, kad pagal televizijų programas rusų kalba ir jų retransliacijas kabelinėje televizijoje, pagal Rusijos produkciją Lietuvos televizijos kanaluose, pagal spaudos leidinių pasiūlą iš Rusijos bei vietinių rusiškų spaudinių gaunamą paramą iš Rusijos galime teigti, kad informacinė erdvė rusų kalba tiesiogiai ar netiesiogiai vis dėlto priklauso nuo Rusijos. Pati Rusija įvardija vieną iš grėsmių tai, kad Lietuvos rusakalbiai yra gerai integravęsi Lietuvoje ir gerai sutaria su lietuviais. Antra grėsmė - jaunoji karta, kuri nebemoka tiek rusų kalbos, ir tokiu būdu Rusija ieško visai naujų būdų, tiek kurdama interneto portalus, tiek rengdama seminarus, žiemos, vasaros mokyklas, studijas ir jas apmokėdama“, - sakė VSD atstovė, kurios pavardė komitetų neskelbiama.

„Lietuvos informacinę erdvę rusų kalba akivaizdžiai siekiama kontroliuoti, ir tai iš tikrųjų pavyksta. Jei kalėtume konkrečiai apie tris rusakalbes žiniasklaidos priemones, ir ką jos rašo, galėtume įvardinti tai, kad jos yra remiamos iš Rusijos, paramos Lietuvoje negauna, atitinkamai tai, kas formuoja jų turinį, yra aišku. Dviejų žiniasklaidos priemonių vyriausieji redaktoriai yra Rusijos federacijos piliečiai, turintys leidimą gyventi Lietuvoje, taop pat viena iš jų pavaduotoja“, - kalbėjo VSD atstovė.

Klausiamas, kiek žmonių žiūri rusiškas televizijos programas, VSD generalinis direktorius Gediminas Grina sakė, kad šie monitoringo duomenys vieši - skirtingu laiku tokios televizijos turi nuo 5 iki 10 proc. žiūrovų.

Savo pasisakyme VSD vadovas retoriškai klausė, kodėl kabelinių televizijų siūlomuose paketuose - gausu rusišku kanalų, ir visiškai nėra lenkiškų, išskyrus „TV Polonia“.

Komitetų posėdyje pasisakęs Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) pirmininkas Edmundas Vaitekūnas pažymėjo, kad komisijos turimos priemonės prieš propagandą yra gana ribotos.

„Komisijos priemonės, kurias gali taikyti, yra gana ribotos, visų pirma dėl to, kad kanalai registruoti Europos Sąjungos šalyse, taip pat įstatymuose reglamentuota, kad apribojimai taikomi iki trijų mėnesių“, - trečiadienį Seime trijų komitetų posėdyje dėl informacinio saugumo sakė E.Vaitekūnas.

E.Vaitekūnas pažymėjo, kad norint iš viso stabdyti viso kanalo transliavimą, tą padaryti gana sudėtinga.

„Kalbant apie viso kanalo stabdymą, turi būti tokiais atvejais keturios sąlygos, kurios turi būti vykdomos vienu metu - pažeidimas, kompetentingos institucijos išvados (dėl pažeidimo - red.), taip pat Europos Komisija turi konsultuotis su transliuojančia valstybe, jei nepavyksa sutarti per penkiolika dienų ir panašiai, sąlygos gana sudėtingos“, - kalbėjo komisijos vadovas.

Jis taip pat pažymėjo, kad komisija minimiems rusiškiems kanalams nėra išdavusi licencijų, todėl apribojimai nukreipiami į operatorius, ir šiuo atveju kyla problemų dėl palydovinės televizijos „Viasat“, kuri ir toliau retransliuoja Lietuvoje sustabdytas programas.

„Kabeliniai operatoriai yra blogoje situacijoje, nes yra kitas retransliuotojas, „Viasat“, kuris nėra Lietuvos jurisdikcijoje ir komisijos sprendimai lyg ir negalioja jiems. Mes kreipėmės į prokuratūrą, kad ištirtų, ar teisėtai „Viasat“ retransliuoja, nors ir teismas, ir komisija yra nustatę, kad tos programos yra stabdomos trims mėnesiams“, - sakė LRTK vadovas.

Posėdyje pasisakęs prokuroras Rimvydas Valentukevičius sakė nesutinkantis, jog nėra galimybių imtis priemonių prieš LRTK sprendimų nevykdančios „Viasat“.

„Tam kontekste, dėl kurio vyksta ta diskusija šios dienos, norėčiau pažymėti tą problematiką, kuri neišspręsta, būtent su palydovinės skaitmeninės televizijos vienu iš transliuotoju „Viasat“. Ta aplinkybė, kad šitas retransliuotojas jau pakankamai ilgą laiką vykdo ūkinę komercinę veiklą Lietuvos teritorijoje, kaip PVM mokėtojas, turintis atitinkamą numerį ir atitinkamus santykius su Valstybine mokesčių inspekcija, turi Lietuvoje klientų aptarnavimo centrą Vilniuje ir regioninių centrų, atsižvelgiant į šiuos faktus teigti, kad Estijos Respublikoje registruotas subjektas nevykdo Lietuvoje veiklos, todėl komisijos ar kitų institucijų sprendimai jo atžvilgiu dėl tariamai netinkamos jurisdikcijos negalimi, mano požiūriu, teigti neteisinga“, - sakė prokuroras.

„Kreipimosi komisijos į Generalinę prokuratūrą įvertinti, kodėl „Viasat“ nevykdo komisijos sprendimų minėtų, dėl rusiškų kanalų retransliavimo, nereikia perkelt ienų, atsiprašau už išsireiškimą, ant kitos institucijos, kai ne visiškai išnaudota pačios komisijos kompetencija“, - kalbėjo R.Valentukevičius. Jis pažymėjo, kad prokuratūra vertina, ar tam tikruose veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių, Baudžiamojo kodekso rėmuose, tuo tarpu LRTK sprendimo nevykdymas užtraukia administracinę atsakomybę.

„Man atrodo, kad čia buvo ne visos teisinės galimybės išnaudotos išspręsti tais teisiniais instrumentais, kurie yra pagal galiojantį teisinį reglamentavimą. Vertinimai, ar komisija gali bausti, ar sprendimas pagrįstas, ar nepagrįstas, tuos dalykus įvertins teismas, kai subjektas, kuriam bus paskirta komisijos administracinė nuobauda, apskųs administraciniam teismui, teismas pasisakys, ir išvengsime diskusijų ir interpretacijų“, - kalbėjo prokuroras.

Posėdyje pasisakęs Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento direktorius pulkininkas Saulius Guzevičius pažymėjo, kad mūšio laukas smarkiai transformuojamas ir informacinė erdvė tapo nepaprastai svarbi. „Jeigu prasidedant Antrajam pasauliniam karui vokiečiams reikėjo padaryti provokaciją pasienyje su Lenkija, jie atvežė savo kalinius, perrengė pasieniečiais, juos sušaudė ir apkaltino Lenkiją, kad turėtų pretekstą įsiveržti, tai šiandien pradedant Krymo okupaciją net niekas nebuvo nužudytas, Kryme tiesiog buvo paskleista melaginga informacija, kad ten žudomi Rusijos tautybės žmonės ir tam užteko preteksto pradėti specialią operaciją“, - kalbėjo pulkininkas.

Kalbėdamas apie kariuomenės užduotį apginti šalį jis pabrėžė, kad tam būtina visuomenės parama. „Norint sėkmingai atlikti savo pareigą, mums reikia visuomenės paramos, reikia rezervo, visuomenės supratimo, pakankamo finansavimo, ir tik jei visuomenė mus palaikys ir rems, mes galėsime sėkmingai atlikti mums keliamas užduotis ir pagrindinę - apginti savo šalį. Suprantama, kad norint gauti tą paramą, mums reikia palankios informacinės erdvės“, - kalbėjo S.Guzevičius.

Jis pažymėjo, kad paveikiausia Rusijos propaganda Lietuvą pasiekia per televizijos programas, ir jas nuolat stebi maždaug 15 proc., t.y. apie 405 tūkst. šalies gyventojų.

„Iš visų propagandos įrankių, tarp kurių yra internetas, televizija, radijas, kai kurie kultūriniai renginiai, pats didžiausias kalibras, paveikumas yra per televizijas. Pagal atliktus tyrimus, Lietuvoje iš viso esamo elektorato 97 proc. žiūri televiziją  nuolat. Nežiūrint į tai, kad internetas labai paplitęs mūsų šalyje, televizija vis dar išlieka viena pagrindinių informavimo priemone, ir, mūsų analitikų manymu, dar apie 6-7 metus televizija dominuos. Pagal atliktus tyrimus, Rusijos televizijos auditorijos pasiekiamumas yra 14 proc., t.y.  per 405 tūkst. gyventojų, kurie nuolat stebi. Tai nemaži skaičiai, atsižvelgiant į mūsų esamą elektoratą“, - kalbėjo kariuomenės atstovas.

Seime trečiadienį informacinio saugumo klausimus aptarė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos, Švietimo, mokslo ir kultūros bei Informacinės visuomenės plėtros komitetai. komitetai pradėjo svarstyti sprendimo projektą, kuriuo siūloma informacinio saugumo užtikrinimui kurti tarpinstitucinę darbo grupę, taip pat remiama idėja kurti bendrą Lietuvos, Latvijos ir Estijos visuomeninį informacijos kanalą. komiteto nariai pakviesti teikti pasiūlymus ir diskusijos dėl sprendimo bus tęsiamos kituose posėdžiuose.

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos prašymu trims mėnesiams yra apribotos kanalų „RTR planeta“ ir „NTV Mir Lithuania“ ne Europos Sąjungoje pagamintų laidų transliacijos trims mėnesiams. Pernai analogišką sprendimą teismas buvo priėmęs „PBK Lithuania“ atžvilgiu.

Bandymas uždrausti rusiškų televizijų transliacijas - paslauga Kremliui, sako Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Kęstutis Girnius.

Penktadienį Vilniuje vykusioje konferencijoje politikos ekspertas teigė, kad Lietuva turi ne tik didinti gynybos finansavimą bet ir neprovokuoti Rusijos naujoms atakoms informaciniame kare.

Pasak jo, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovui Kęstučiui Masiuliui pasiūlius uždrausti propagandos sklaidą per Lietuvoje einančius rusiškus leidinius, šią žinią netrukus pasigavo bei iškraipė Kremliui lojalios žiniasklaidos priemonės pačioje Rusijoje.

„Aš manau, kad būtų labai didelė klaida, jeigu mes kovotumėme su Rusija V.Putino metodais nutildydami tuos, kurie kalba ir galvoja kitaip. Turiu tokį pavyzdį, kai Seimo narys K.Masiulis ragino inicijuoti keturių rusiškų leidinių apribojimą, nes jie platina Maskvos propagandą. Po dviejų valandų Rusijos interneto portaluose pasirodė straipsnių apie tariamą Lietuvos ketinimą uždrausti visus rusiškus leidinius“, - sakė jis.

Politologas taip pat nurodė, kad reikia pagalvoti apie kitokias reakcijos į propagandą priemones, pavyzdžiui, atlikti tyrimus, ką apie tai mano skirtingų regionų bei socialinių sluoksnių Lietuvos piliečiai.

„Mes tikrai nežinome, kaip žmonės kai kuriuose regionuose reaguotų į tai, jei ateitų Rusijos kariuomenė. Jei mes šito nežinome, reiškia, kad mes neatliekame namų darbų, nepakankamai dėmesio kreipiame į tuos regionus, nepakankamai bendraujame su tautinėmis mažumomis“, - pripažino politikos ekspertas.

Anot jo, sėkminga atsvara prokremliškoms žiniasklaidos priemonėms būtų, jei retransliuotojai į programų paketus įtrauktų daugiau nepriklausomų televizijos programų rusų kalba.

Seimo narys Kęstutis Masiulis kovo 18 d. išplatino pranešimą, kuriame nurodė, jog prašo Valstybės saugumo departamento inicijuoti rusiškų leidinių „Litovskij kurjer“, „Obzor“, „Ekspress nedelia“ ir „Pervyj Baltijskij kanal“ apribojimą arba sustabdymą motyvuodamas, kad pati „VSD turi žinių, kad šiuose leidiniuose platinama Kremliaus propaganda“.

Buvusi Pirmąjį Baltijos kanalą valdančio holdingo vadovė Lietuvoje Jolanta Butkevičienė tapo žemės ūkio ministro „darbiečio“ Vigilijaus Juknos patarėja.

J.Butkevičienė BNS pranešė, kad ministrui pataria viešųjų ryšių klausimais, o ministerijoje ji dirba nuo vasario 24 dienos.

Iš rusišką Pirmąjį Baltijos kanalą valdančio holdingo vadovės pareigų J.Butkevičienė praėjusių metų spalį atsistatydino po šmeižikiškos laidos apie Sausio 13-ąją.

Prieš tai iki 2009 metų J.Butkevičienė yra vadovavusi Švedijos koncerno MTG valdomos komercinės TV3 televizijos Žinių tarnybai.

Teismas trečiadienį atmetė rusišką Pirmąjį Baltijos kanalą valdančio holdingo "BMA LT" atstovo Lietuvoje prašymą stabdyti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) spalio 9 dieną priimtą sprendimą, kuriuo buvo laikinai sustabdytas per kanalą Rusijoje rengtų laidų rodymas.

Toks teismo nutarimas reiškia, kad "PBK Lithuania" programos laidų retransliavimas bus ribojamas, kaip ir buvo nuspręsta, iki 2014 metų sausio 14 dienos.

Kaip BNS pranešė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), teisėjų kolegija nematė pagrindo manyti, jog panaikinus LRTK sprendimą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas.

"Šiuo konkrečiu atveju negalima daryti išvados, jog byloje yra pagrindas taikyti pareiškėjo nurodomą reikalavimo užtikrinimo priemonę", - rašoma teismo nutartyje.

Vilniaus apygardos administracinis teismas spalio 14 dieną trims mėnesiams sustabdė kai kurių PBK laidų retransliavimą Lietuvoje. Teismo sprendimu per kanalą negalės būti rodomos Rusijoje ir kitose ne Europos Sąjungos (ES) šalyse sukurtos laidos.

LRTK į teismą nutarė kreiptis po to, kai buvo parodyta melaginga propagandinė laida apie Sausio 13-ąją. Anot komisijos, laidoje buvo paskleista neapykantą kurstanti ir tikrovės neatitinkanti informacija, tyčiojamasi iš Lietuvos žmonių ir niekinamas kovotojų už Lietuvos laisvę atminimas.

Spalį Vilniaus apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo viešo pritarimo sovietų nusikaltimams prieš Lietuvą ir jos gyventojus, jų neigimo bei šiurkštaus menkinimo laidoje "Žmogus ir įstatymas".

Latvijos Saugumo policija (SP) neinicijavo baudžiamojo proceso prieš televizijos Pirmąjį Baltijos kanalą (PBK) dėl parodytos Rusijoje sukurtos laidos „Žmogus ir įstatymas“, kurioje buvo neigiama, kad sovietų „specnazas“ 1991 metų sausio 13-ąją atakavo Vilniaus televizijos bokštą, antradienį vakare pranešė Latvijos televizijos naujienų laida.

SP nurodė, kad to siužeto negalima laikyti kurstančiu tarnacionalinę nesantaiką. Tuo pačiu SP mano, kad PBK pažeidė Įstatymą dėl elektroninių masinio informavimo priemonių, o tai yra administracinis pažeidimas.

SP nuomone, tas siužetas yra „viena „minkštosios valdžios“ apraiškų“.

PBK valdanti bendrovė „Baltic Media Alliance“ („Baltijas Mediju Alianse“) anksčiau aiškino, kad PBK nerengė tos laidos apie 1991 metų sausio įvykius Vilniuje ir kad gavo ją iš Rusijos Pirmojo kanalo, likus nedaug laiko iki transliacijos, todėl neturėjo laiko pasidomėti laidoje išsakytomis nuomonėmis.

Minimoje spalio 4 dienos laidoje „Žmogus ir įstatymas“ buvo parodytas interviu su Vilniaus televizijos bokštą šturmavusios grupės „Alfa“ tuomečiu vadu Michailu Golovatovu ir kitais pašnekovais, kurie neigė buvus kariškių ataką.

Latvijos nacionalinė elektroninės žiniasklaidos taryba (NEPLP) televizijai PBK už istorijos faktų iškraipymą toje laidoje skyrė maksimalią administracinę baudą - 1 500 latų (7,3 tūkst. litų).

Bauda lapkričio mėnesį buvo skirta, nes PKB nevykdė savo pareigos objektyviai pateikti faktus ir įvykius, užtikrinant nuomonių įvairovę ir neskelbiant vienašališkos propagandos.

Kaip žinia, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario mėnesį pasirašė naują šalies užsienio politikos strategiją, kurioje sakoma, kad Rusija turi naudoti „minkštąją valdžią“ siekdama savo tikslų kaimyninėse valstybėse.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) taip pat yra pradėjusi tyrimą dėl minėtos PBK laidos. Lietuvos kabelinis transliuotojas „Cgates“ yra sustabdęs šio kanalo retransliaciją.

1991-ųjų sausio 13-ąją sovietų kariuomenei šturmuojant televizijos bokštą žuvo 14 Lietuvos laisvės gynėjų, tarp jų viena mergina – Loreta Asanavičiūtė, kuri pateko po tanko vikšrais ir mirė ligoninėje. Į medicinos įstaigas kreipėsi 580 nukentėjusiųjų.

Vykdant agresiją prieš nepriklausomybę atkūrusią Lietuvą, sovietų tankai ir šarvuočiai buvo apsiautę televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos komiteto pastatą, kurį tik savo kūnais gynė daugiatūkstantinė taikių Lietuvos gyventojų minia.

Pirmasis Baltijos kanalas (PBK) tebejaučia spalį parodytos skandalingos laidos pasekmes. Nors padėtis stabilizavosi, auditorijos dalis tebemažėja,o per spali perpus sumenkęs reklamos užsakovų skaičius taip pat nesikeičia, rašo "Verslo žinios".

"Nors auditorijos dalis ir mažėja, lapkričio vidutiniai dienos auditorijos pasiekimo rodikliai yra aukšti. Tai yra, nors vidutiniškai vieno žiūrovo su PBK kanalu praleidžiamo laiko trukmė sumažėjo, tačiau bendras

Pasak jos, anksčiau šį kanalą daugiau žiūrėjo rusakalbiai, dabar jį dažniau įsijungia ir lietuviai.

Rinkos tyrimų bendrovės "TNS LT" duomenimis, nuo vasaros Pirmojo Baltijos kanalo auditorijos dalis mažėja: rugpjūtį ji siekė 4,4 proc., rugsėjį -3,8 proc., spalį ir lapkritį - 2,8 procento.