Perkėlos ardymas stabtelėjo

Jau kurį laiką ardoma buvusi Tarptautinė jūrų perkėla. Dalis ardymo darbų yra sustoję, nes susidurta su papildomais sunkumais.

Objekte dirbantis vienas iš darbų vykdytojų teigė, kad ypač sunkiai sekėsi ardyti geležinkelio sąstatų įvažiavimo į laivus konstrukcijas. Jos buvo padarytos iš itin tvirto gelžbetonio. Dalis konstrukcijų išardyta, dalis dar laukia savo eilės.

„Jau kurį laiką dalis ardymo darbų yra sustoję, nes susiduriama su problemomis. Pats užsakovas ragina prilaikyti ardymo tempą. Dalis objekte dirbusių bendrovių darbuotojus išleido atostogų“, – teigė pašnekovas.

Teigdamas, kad objekto ardymo terminai yra praleisti, jis stebėjosi tuo, kad dalis svarbių darbų atidedama į rudens ir žiemos laikotarpį, kai pajūryje, taip pat prie vandens žymiai pablogėja oro sąlygos.

„Manėme, kad objektas judės itin sparčiai, nes jis strategiškai svarbus. Vėjo jėgainių terminalą būtina pastatyti numatytu laiku, nes to nepadarius jis gali užtęsti vėjo jėgainių parko statybos jūroje pradžią“, – svarstė darbų vykdytojas.

Vėjo jėgainių parko statybai jūroje jau lyg ir yra pasirengta, nes įvyko aukcionas ir yra žinomas būsimasis vėjo jėgainių parko operatorius Lietuvos energetikos bendrovė „Ignitis grupė“ ir jos partneris, viena didžiausių pasaulyje jūros vėjo jėgainių parkų vystytoja „Ocean Winds“.

Planas: taip turėtų atrodyti būsimasis vėjo jėgainių terminalas, kuris pasibaigus jų statyboms jūroje galės būti transformuotas į konteinerių terminalą. / KVJUD nuotr.

Apsunkintas pritaikymas svoriams

Šiuo metu Klaipėdos valstybino jūrų uosto direkcija jau iš esmės yra pasirengusi pradėti buvusios Jūrų perkėlos 149-151 krantinių rekonstrukcijos procedūras. Netrukus planuojama skelbti šių krantinių pertvarkymo arba statybos darbų konkursą.

Šiuo metu jau yra parengtas ir suderintas šių krantinių rekonstrukcijos techninis projektas. Objektas apima 149 krantinę (jos ilgis 221 metras, 150 krantinę (ilgis 175 metrai) ir 151 krantinę (ilgis 307 metrai). Jos buvo statytos 1986–1988 m., po to 2008 m. rekonstruotos, kai buvo pritaikomos didesniems jūrų keltams.

Dabar naujai pertvarkant minėtas krantines bus suformuota nauja apie 346 metrų ilgio vientisa krantinių linija. Plotas prie krantinių prasiplės beveik 52 metrus, nes krantinių įrengimas nusitęs į akvatorijos pusę link Kiaulės Nugaros.

Prie krantinių numatytas 30 metrų pločio gilinimas iki 10 metrų. Krantinių statybos vietos inžinerinius geologinius tyrimus atlikusi bendrovė įspėjo, kad gruntas toje vietoje yra ne itin palankus. Nurodžius, kad yra daug požeminių vandenų gijų, iškelta papildoma sąlyga, kad krantinių statybos vietoje reikės saugotis, kad nebūtų užteršti požeminiai vandenys.

Išeina tokia situacija, kad prie minkšto grunto reikės įrengti pakankamai tvirtas krantines, nes ant jų bus kraunami dideli svoriai. Taip pat ir vėjo jėgainių įrangos surinkimo aikštelėse turės būti įrengtos dangos sunkiasvorėms konstrukcijoms surinkti ir transportuoti. Planuojama, kad aikštelė bus pritaikoma iki 40 tonų į kvadratinį metrą apkrovoms.

Numatyta, jog ateityje, Lietuvos teritoriniuose vandenyse užbaigus vėjo jėgainių parkų montavimo projektus, įrengtas specialus terminalas būtų tikslingai pritaikytas konteinerių krovai.

Planuose ir konteinerių terminalas

Anksčiau buvo iškelta nuogąstavimų dėl to, ar tikslinga statyti gana brangų vėjo jėgainių terminalą. Kokia bus jo ateitis? Ar be planuojamų Lietuvoje statyti dviejų vėjo jėgainių parkų pavyktų pasiūlyti paslaugą kokių nors kitų šalių vėjo jėgainių parkų statytojams?

Krantinių rekonstrukcijos dokumentuose yra ir tokia nuostata, kad be to, kad krantinės būtų pritaikomos vėjo jėgainių parkų statybos terminalams, būtina numatyta, jog ateityje, Lietuvos teritoriniuose vandenyse užbaigus vėjo jėgainių parkų montavimo projektus, terminalą būtų tikslinga pritaikyti konteinerių krovai. Tai reiškia, kad tuo pat metu vėjo jėgainių parkų statybos terminalas bus statomas tarsi dvigubai jo ateities paskirčiai.

KLASCO planuoja, kad ateityje, kai nebeliks vėjo jėgainių terminalo, jį konvertavus į konteinerių terminalą prie jo, jei bus 16,5 metrų gylis, galėtų švartuotis iki 365 metrų ilgio ir 45 metrų pločio bei 15,5 metrų grimzlės konteineriniai laivai, kurie priimtų iki 12 tūkst. TEU konteinerių.

Planuojamo statyti vėjo jėgainių terminalo operatorė Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) iš anksto prašė, kad ateityje būtų numatytas gilinimas prie krantinių iki 16,5 metrų. Tai reikš, kad ir paties uosto gilinimas iki pat Kiaulės Nugaros būtų net iki 17 metrų.

Nors tikėtasi, kad konkurso laimėtojas bus paskelbtas ir visų konkurso dalyvių pavardės atskleistos dar šios savaitės pradžioje, iš savivaldybės atsklido žinia, kad apie tai taps žinoma ne anksčiau kaip kitą ketvirtadienį.

Klaipėdos savivaldybės Viešųjų pirkimų skyriaus vedėja Vilma Marcinkevičienė patikino, kad konkursas tebevyksta.

„Su dalyviais jau susipažinta, tai yra su dalyvių pavadinimais, nes savo projektus jie pateikė užšifruotus. Bus sudaryta pasiūlymų eilė, po to atliksime šių pasiūlymų vertinimą. Laimėtojas turėtų paaiškėti per savaitę. Vykdoma viena pirkimo procedūra. Architektų sąjunga yra lyg paslaugų tiekėjas, padedantis organizuoti projekto konkursą, bet pati procedūra yra viena. Architektai tiesiog padeda įvertinti pačius pasiūlymus, o mes procedūriškai viską sutvarkome“, – biurokratine kalba paaiškino V. Marcinkevičienė.

Projektų autoriai dar neskelbiami.

Architektų sąjungos nariai, dalyvavę vertinant ir aptariant pasiūlymus, kaip tvarkyti karių palaidojimo vietą, taip pat neinformuoti, nei kas dalyvauja konkurse, nei ar architektų pasirinkti kaip geriausi pasiūlymai bus patvirtinti.

Valdininkai dabar tikrina autorių kvalifikaciją. Jei pritrūktų kokių nors tai patvirtinančių dokumentų, pasiūlymų eilė dar gali būti pakeista. Griežtas ir kruopštus visų sąlygų paisymas ir patikrinimas turėtų užtikrinti, kad konkurso rezultatai nebus užprotestuoti.

Konkurse dalyvauja šeši autoriai, jų vizijos – labai skirtingos. Vieni siūlo minimaliai keisti dabartinį vaizdą, o kiti norėtų įrengti naują memorialą, jo kūrimas gali kainuoti iki pusantro milijono eurų.

Šiuo metu nėra tiksliai žinoma, kurioje tiksliai vietoje yra palaidoti sovietinės kariuomenės kariai, žuvę Klaipėdoje ir miesto apylinkėse 1944 m. rudenį – 1945-ųjų sausį. Todėl bet koks gilesnis žemės judinimas gali paveikti palaikus, o tai statytojams būtų nepageidautina.

Pasak jo, gatvių tvarkymas buvo administracinis klausimas, dėl kurio taryboje nebuvo balsuojama.

„Čia net nebuvo partinio balsavimo, nei taryboje – čia administracinis klausimas, kuris atrodė gana rutininis. Yra gatvių kokybiniai pertvarkymai, iš principo tie dvylika punktų ir šiandien ant popieriaus atrodo visiškai tvarkingai. Bet čia turbūt turime chrestomatinį pavyzdį kaip gera idėja yra sugadinama su prastu įgyvendinimu“, – LRT laidai „Savaitė“ sekmadienį sakė V. Benkunskas.

Jo teigimu, Vilniui vadovaujant Remigijui Šimašiui, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovai už gatvių tvarkymą nebuvo atsakingi.

„Tėvynės Sąjunga, nors ir buvo nepilnas dvi kadencijas – šešerius su puse metų – valdančiojoje koalicijoje vadovaujant miestui Remigijui Šimašiui, bet šitų sričių, apie kurias jūs klausiate, niekada nekuravo“, – teigė nuo 2019 metų Vilniaus vicemeru dirbęs V. Benkunskas, atsakydamas į klausimą apie savo atsakomybę pertvarkant sostinės gatves.

„Net ir būnant koalicijoje tu negali žinoti, koks įvažiavimas ar koks žiedelis bus patvarkytas, kuris, kaip matome dabar įsirutuliojus visai situacijai, kelia grėsmę net ir saugumui“, – pridūrė jis.

Išrinktasis Vilniaus meras pakartojo, kad saugumui grėsmę keliančių kliūčių šalinimas iš siaurinamų sostinės gatvių bus vienas svarbiausių naujos savivaldybės administracijos darbų.

Mes iš tikrųjų pakeisime tas problemines vietas. Tų gatvių tikrai atgal neatsiaurinsime, dar kartą pinigų nemesime.

„Mes iš tikrųjų pakeisime tas problemines vietas. Tų gatvių tikrai atgal neatsiaurinsime, dar kartą pinigų nemesime. (...) Išspręsime tas kelias vietas, kurios kelia grėsmę saugumui arba trukdo patogiai naudotis infrastruktūra“, – kalbėjo V. Benkunskas.

Jis tikino, jog per artimiausius metus savivaldybė investuos į gatvių dangos kokybės gerinimą.

V. Benkunskas taip pat pripažino, kad praėjusią vasarą kai kuriose sostinės vietose nešienaujant laukinės augmenijos, nebuvo pakankamai įvertintas saugumas.

„Ten mieste, kur žmonės vaikšto, yra rizika parsinešti tas pačias erkes ir pasigauti jas ant gyvūnų, tikrai bus didinama šienavimo intensyvumo politika“, – teigė išrinktas Vilniaus meras.

Generalinė prokuratūra pirmadienį pranešė, kad su sostinėje atliekamais gatvių pertvarkymo darbais susijusius savivaldybės administracijos veiksmus įvertinęs prokuroras priėmė nutarimą taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

Prokuroras pareikalavo, kad savivaldybė pašalintų esamas kliūtis – stulpelius, gėlių klombas, atitvarus, lauko kavinių inventorių ir pan., – trukdančias judėti priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo automobiliams

Vilniaus miesto savivaldybė trečiadienį pranešė ketinanti atsižvelgti į prokuratūros pastabas ir artimiausiu metu panaikinsianti stacionarias kliūtis kai kuriose senamiesčio gatvėse.

Konkursą buvo paskelbusi Klaipėdos savivaldybė, ieškodama idėjų, kaip pertvarkyti miesto centre esančią teritoriją, kurioje kelis dešimtmečius stovėjo sovietinių karių skulptūros ir monumentas.

Anot konkurso kuratoriaus, architekto Vaidoto Dapkevičiaus, kaip ir buvo prašoma, sulaukta įvairių idėjų kapines integruoti į Skulptūrų parką ir alternatyvų dėl memorialo.

„Tokia ir buvo užduotis – kapinės turėjo integruotis į Skulptūrų parką, neiškristi iš jo. Kitas dalykas, ko siekėme – kad būtų pasiūlytos alternatyvos, skirtingi scenarijai, pavyzdžiui, palikti memorialą pritaikant, atsisakant ar darant naują minimalistinį. Buvo siekis alternatyvų ir integracijos į parką“, – BNS sakė V. Dapkevičius.

Tokia ir buvo užduotis – kapinės turėjo integruotis į Skulptūrų parką, neiškristi iš jo.

„Mano lūkesčiai asmeniškai buvo kuklesni, nes užduotis istorinė, specifinė, bet aš manau, kad iš bendro vaizdo ir pateikimo, kokybė ir lygis pakankamai vientisas ir aukštas. Toliau kviesčiau visuomenę dalyvauti lankant viešą ekspoziciją ir teikti nuomones“, – sakė architektas.

Anot jo, kol kas idėjų autoriai neviešinami, nes svarbu, kad laimėtų geriausia idėja.

Vienos idėjų autoriai siūlo tvarkomą erdvę integruoti į Skulptūrų parką, padidinti žaliųjų zonų plotą ir pasodinti daugiau naujų medžių. Palaidojimų vietos erdvę siūloma atgręžti į parką ir vizualiai įjungti į bendrą parko kontekstą. Idėjos autoriai siūlo išsaugoti akmeninės lentas su pavardėmis ir jomis pažymimą palaidojimų vietą.

Kitos idėjos autoriai siūlydami apjungti dabar atskirtas kareivių ir civilių amžino poilsio erdves į bendrą tylios atminties parką mano, kad derėtų meninėmis priemonėmis neutralizuoti ir konservuoti išlikusias memorialo detales ateities sprendimams.

Tarp idėjų esama ir siūlymų karių palaidojimo vietoje demontuoti esančias sienas ir kitus memorialo elementus, atveriant erdves miestui. Pėsčiųjų srautus rekomenduojama jungti su Skulptūrų parko takais, atsisakyti laiptų, užtikrinant geresnį žmonių su negalia judėjimą. Už įamžinimo sienos esantį reljefo pakilimą siūloma palikti ir suformuoti į kalvelę, prisitaikant prie naujų takų.

Konkursui pateikti projektai iki gegužės 5 dienos eksponuojami Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos patalpose (Bažnyčių g. 6-1). Baigiantis ekspozicijai, bus rengiamas projekto recenzijų viešas pristatymas.

S. Daukanto gatvėje yra palaidoti sovietinės Raudonosios armijos kariai, žuvę 1945 metų sausį vykusiuose mūšiuose su nacistinės Vokietijos kariuomene dėl Klaipėdos. 1975 metais karių palaikai į šią palaidojimo vietą perkelti iš Klaipėdos rajono ir Klaipėdos miesto buvusios Pergalės aikštės.

Čia įrengtos 47 pilko granito atminimo plokštės su 694 karių pavardėmis. Po Rusijos invazijos į Ukrainą pernai buvo demontuota kompozicija, kurią sudarė du vertikalūs balto betono skydai, tarp jų nuleistas kalavijas bei jo rankeną puošianti ąžuolo lapų girlianda, ir paminklas, kurį sudarė postamentas, bronzinė trijų karių skulptūrinė grupė ir rausvo granito penkiakampės žvaigždės formos amžinosios ugnies įrenginys.

Taip pat demontuotos informacinės lentos su užrašais apie „Klaipėdos miesto išvadavimą“ lietuvių ir rusų kalbomis, akmeninė plokštė su užrašu apie „žuvusių ir mirusių fašistiniuose lageriuose kalinių“ amžinąją atmintį.

Tuo metu granito plokštės su palaidotųjų pavardėmis paliktos.

Preliminariais skaičiavimais, 34 tūkst. kv. metrų bendro ploto pastatų A. Goštauto ir Lukiškių gatvėse konversija turėtų kainuoti apie 168 mln. eurų, o čia perkėlus ministerijas bei kitas valstybės įstaigas būtų atlaisvinta daugiau nei 88 tūkst. kv. metrų ploto nekilnojamojo turto, kurį pardavus tikimasi gauti apie 152 mln. eurų pajamų.

Trečiadienį Vyriausybė spręs dėl pertvarkos koncepcijos.

„Kadangi dabartiniai ministerijų pastatai yra neefektyvūs vertinant ir energinių išteklių sąnaudų, ir išplanavimo bei patalpų išnaudojimo aspektais, be to, yra fiziškai ir funkciškai nusidėvėję (...), pirmuosius tris iš šešių komplekso etapų siūloma skirti ministerijų poreikių užtikrinimui“, – teigia Finansų ministerija.

Anot ministerijos, laisvos komplekso patalpos nėra tinkamos nei valstybės įstaigų veiklai, nei nuomai.

Pirmiausia – iki balandžio – turėtų būti parengtas vieno pastato – A. Goštauto g. 11, kuriame veikė Puslaidininkių fizikos institutas – atnaujinimo projektas. Turto bankas, be kita ko, bus atsakingas už likusių pastatų vystymo projekto konkursą. 

Turto banko užsakymu atliktoje galimybių studijoje siūlomi šeši komplekso vystymo etapai. Pirmajame – iki 2025 metų antrojo ketvirčio – čia turėtų įsikurti Žemės ūkio, Susisiekimo ir Sveikatos apsaugos ministerijos, o iki 2028 metų –  Finansų, Aplinkos, Ekonomikos ir inovacijų, Energetikos, Teisingumo

VUK sudėties ir struktūros pokyčius, veiklos pertvarkymą ministerija inicijuoja kartu su Sveikatos žmogiškųjų išteklių politikos grupe.

SAM teigimu, pertvarkant VUK veiklą, užsakymai bus formuojami pagal programas. Tai į poreikių formavimą leis įtraukti ergoterapeutus, kineziterapeutus, dietistus, biomedicinos technologus, radiologijos technologus, paramedikus, skubiosios medicinos pagalbos paramedikus, slaugytojo padėjėjus, visuomenės sveikatos specialistus, vaistininkus, vaistininko padėjėjus.

„Esame bene daugiausia gydytojų ruošianti valstybė ES, skaičiuojant gyventojų skaičiui, tačiau neišvengiame specialistų trūkumo. Ypač tai jaučiame slaugytojų, jų padėjėjų ir kitų specialistų lygmeniu. Naujoji tvarka leis tiksliau atliepti visuomenės poreikius, rengti tokių specialistų ir tiek, kiek reikia“, – cituojamas sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Ministerija nurodė, kad per VUK 2022–2023 m. turėtų būti parengti 1 387 įvairūs sveikatos priežiūros specialistai, iš jų 580 slaugytojų, 330 medicinos gydytojų, 365 gydytojai specialistai.

Pasak ministerijos, taip pat atnaujinama VUK sudėtis ir struktūra. Komitetą sudarys Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Higienos instituto, Sveikatos apsaugos ministerijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos, Vyriausybės kanceliarijos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Vilniaus universiteto atstovai.

Anot SAM, toks formavimo principas leis veikti skaidriai ir valstybei prisiimti visą atsakomybę už specialistų poreikio formavimą ir įgyvendinimą.

„Valstybės užsakymo procesas bus gerokai skaidresnis – poreikį formuos ne mokymo įstaigos, kurios ir ruošia specialistus, o platus socialinių partnerių ratas. Atsakomybę už rezultatą prisiims valstybinės institucijos“, – teigė ministras.

„Viena iš efektyvumo pretenzijų, jeigu mes norime, kad girininkai uždirbtų ir būtų optimaliai apkrauti, tai turi būti darbo krūvis suvienodintas“, – „valstiečių“ frakcijoje trečiadienį pareiškė ministras.

„Reikia tą balansą suvienodinti, kad būtų optimali apkrova“, – pridūrė S. Gentvilas.

Valstybinių miškų urėdijos vadovo Valdo Kaubrės teigimu, kol kas negalima pasakyti, nei kokios ateityje girininkijos bus, nei kiek jų liks. Pasak jo, mažiausios gali būtų sujungtos, tačiau darbuotojų atleisti neplanuojama.

„Yra daug neužimtų etatų, specialistų poreikis darbų krūviui yra, darbuotojų trūkumas jaučiamas, tai kalbėti apie atleidimus nėra jokio pagrindo“, – BNS teigė V. Kaubrė.

Kiekvienoje girininkijoje dabar vidutiniškai dirba po du žmones.

„Vasarą, kai reikia budėti, stebėti, kad miškuose nekiltų gaisrai, tų dviejų yra mažai“, – teigė V. Kaubrė.

Jo teigimu, kol kas nėra sprendimo, kada girininkijų pertvarka bus baigta.

Kaip BNS sakė Valstybinių miškų urėdijos komunikacijos vadovė Sandra Trinkūnaitė-Rimkienė, pirmas girininkijų pertvarkos etapas jau įvyko.

Dabar 331 girininkijoje dirba apie 700 žmonių.

Šis tardymo izoliatorius įsikurs nenaudojamose patalpose viename korpusų, jis bus atidarytas maždaug po pusmečio, statybos darbai jį pertvarkant kartu su budėtojų dalimi kainuos per 600 tūkst. eurų.

Kamerinio tipo įkalinimo įstaigose geriau užtikrinama asmenų izoliacija, galimų rizikų valdymas, pavyzdžiui, mažiau galimybių perduoti draudžiamus daiktus, kilti smurtui ar formuoti subkultūrą.

„Kamerinio tipo įkalinimo įstaigose geriau užtikrinama asmenų izoliacija, galimų rizikų valdymas, pavyzdžiui, mažiau galimybių perduoti draudžiamus daiktus, kilti smurtui ar formuoti subkultūrą, – sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius. – Kaip liudija praktika, nuteistiesiems atsiranda didesnė motyvacija dalyvauti resocializacijos programose Labai svarbu, kad tokiose įstaigose sudaromos geresnės darbo sąlygos pareigūnams“.

Ministro teigimu, ateityje toliau planuojama investuoti į įkalinimo įstaigų pertvarką, kad būtų užtikrinamas bausmes atliekančių asmenų ir visuomenės saugumas, veiksmingiau vyktų resocializacija.

Ministerijos duomenimis, per pastaruosius kelerius metus valstybės biudžeto ir Norvegijos finansinės paramos lėšomis rekonstruoti keturi pastatai Marijampolės ir Pravieniškių pataisos įstaigose, juose daugiau kaip penktadaliu padaugėjo kamerinio tipo vietų.

Šiuo metu pradėtas rekonstruoti Alytaus pataisos namų nuteistųjų bendrabutis, kuriame bus įrengta 200 kamerinio tipo vietų.

Norvegijos finansinės paramos ir valstybės biudžeto lėšomis Pravieniškių bei Vilniaus pataisos namuose artimiausiu metu planuojama pastatyti pastatų, kuriuose bus įrengta daugiau kaip pusė tūkstančio kamerinio tipo vietų.

Prieš dešimtmetį patvirtinti dokumentai keičiami, įgyvendinant stoties teritorijos modernizavimo projektą „Vilnius Connect“ – jis apims susisiekimo, modernių biurų, prekybos, paslaugų ir pramogų parką, pranešė „Lietuvos geležinkeliai“.

„Šiuo metu su Vilniaus savivaldybės specialistais dedame pirmuosius žingsnius įgyvendinti geležinkelio stoties modernizavimo viziją“, – pranešime sakė „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška.

Naujame teritorijos detaliajame plane bus numatyti pėsčiųjų ir dviračių takai, laisvalaikio bei poilsio erdvės, automobilių stovėjimo aikštelės, miesto keliai, teritorijos užstatymo ribos bei jos panaudojimo galimybės, įvertinti kiti infrastruktūros pakeitimai.

„Lietuvos geležinkeliai“ dar birželį paskelbė apie projektą „Vilnius Connect“. Jis bus vystomas etapais: pirmajame lanuojama atnaujinti viešą infrastruktūrą ir bendruomenines erdves, įrengti biurus, į kuriuos ketinama perkelti „Lietuvos geležinkelių“ centrinę būstinę, o galbūt persikels ir Vilniaus savivaldybės administracija.

„Vilnius Connect“ centras atitiks Berlyno, Frankfurto, Vienos geležinkelio stočių koncepciją, kai vienoje vietoje galima gauti daug paslaugų – maitinimo, apgyvendinimo, biuro nuomos. Per Vilnių bus tiesiama ir  europinio geležinkelio vėžė „Rail Baltica“, Vilnių sujungsiantis su Kaunu, Panevėžiu, Varšuva, Ryga, Talinu, Pernu ir Helsinkiu.

Ukrainos parlamentas antradienį svarsto, ar pritarti į keblią padėtį patekusio premjero Arsenijaus Jaceniuko atsistatydinimą, vykstant įnirtingoms užkulisinėms deryboms dėl naujos provakarietiškos vyriausybės sudėties.

A.Jaceniukas sekmadienį paskelbė pasitrauksiantis iš posto, kuris jam priklausė nuo 2014-ųjų vasario. Per tuos 26 mėnesius šalies ekonomika nusmuko, o rytuose įsiplieskė prorusiškų separatistų sukilimas, nusinešęs beveik 9,2 tūkst. žmonių gyvybių.

Prezidento P.Porošenkos partija siūlo premjeru paskirti dabartinį parlamento pirmininką Volodymyrą Hroismaną, nusprendusi, kad šis veikėjas, žinomas kaip patyręs koalicijų kūrėjas, gali sulaukti plataus palaikymo.

38 metų P.Porošenkos protežė pirmadienio popietę atrodė nusiteikęs priimti vyriausybės vadovo pareigas.

„Aš tam tinku. Galiu dirbti 24 valandas per parą“, – V.Hroismanas sakė žurnalistams.

Tačiau du įstatymų leidėjai sakė, jog V.Hroismanas nusprendė atsisakyti to darbo, kai P.Porošenkos blokas pirmadienio vakarą surengė posėdį, tardamasis, kas turėtų prisidėti prie naujos komandos.

Pasak jų, V.Hroismanas atsisakė dirbti su kai kuriais paminėtais veikėjais, nes jų pažiūros neatitinka jo programos, orientuotos į reformas, ir įsipareigojimų tęsti griežto taupymo politiką, kuriuos Kijevas prisiėmė pagal Tarptautinio valiutos fondo (TVF) suteiktą 17,5 mlrd. dolerių (15,4 mlrd. eurų) finansinio gelbėjimo paketą.

TVF veikiausiai neperves tolesnių lėšų Ukrainai, kol šalis nesuformuos stabilios naujos vyriausybės, kuri laikytųsi įsipareigojimų tęsti diržų veržimą, prisiimtų A.Jaceniuko vyriausybės 2014 metų kovą.