„Šiuo įstatymo projektu siekiama detalizuoti Europos Sąjungos reglamento nuostatas ir įtvirtinti šio reglamento konkretų taikymo ir įgyvendinimo modelį“, – posėdyje sakė energetikos viceministrė Inga Žilienė.

Jei Seimas priimtų abu teisės aktus, institucijoms būtų nustatytas tikslas sumažinti elektros suvartojimą 10 proc., o piko valandomis – 5 proc., be to, būtų reguliuojamos energetikos rinkos pajamos ir jų perviršis, o Energetikos ministerija, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba ir „Litgrid“ būtų įpareigotos pasirašyti susitarimą su pagrindine eksportuojančia valstybe – Švedija – dėl pajamų perviršio pasidalijimo.

Pataisomis būtų reglamentuojamas solidarumo įnašas bei surenkamų lėšų panaudojimas. Įnašas būtų taikomas 2023 metais, jis būtų skaičiuojamas tik nuo pelno, daugiau kaip 20 proc. viršijančio pastarųjų ketverių finansinių metų vidutinį  apmokestinamąjį pelną.

Pasak I. Žilienės, už lėšų administravimą būtų atsakinga energijos išteklių biržos operatorė „Baltpool“, o jų surinkimo, administravimo bei panaudojimo tvarką nustatytų Vyriausybė. Tuo metu Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) turėtų nustatyti elektros gamintojų pajamų perviršio skaičiavimo metodiką ir deklaravimo tvarką.

I. Žilienės teigimu, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) kartu su „Baltpool“ kontroliuotų solidarumo įnašo skaičiavimą, o surinktos lėšos būtų naudojamos remti elektros vartotojus taip švelninant didelių kainų poveikį.

Šiuo įstatymo projektu siekiama detalizuoti Europos Sąjungos reglamento nuostatas ir įtvirtinti šio reglamento konkretų taikymo ir įgyvendinimo modelį.

„Šita priemonė (elektros kainų kompensacijos vartotojams – BNS) jau yra taikoma, taigi, iš gautų lėšų bus galima atstatyti valstybės biudžeto lėšas arba mažinti skolinimosi dalį“, – teigė I. Žilienė.

Pasak jos, surinktomis lėšomis taip pat būtų galima skatinti investicijas į atsinaujinančią energetiką, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, skatinti efektyviau vartoti energiją, skirti finansinę paramą padedant mažinti energijos suvartojimą.

Spalio pradžioje ES transporto, telekomunikacijų ir energetikos ministrų taryba sutarė, kad eksportuojančios elektrą šalys su importuojančiomis turės pasidalinti gamintojų perteklinėmis pajamomis.

Lietuva dar derasi su Švedija, iš kurios importuoja daugiausiai elektros, dėl pasidalijimo perteklinėmis elektros gamintojų pajamomis.

Spalio pradžioje priimtu ES reglamentu taip pat nustatytos kitos priemonės, skirtos didelėms energijos kainoms mažinti, tokios kaip energijos vartojimo mažinimas, rinkos pajamų ribos taikymas, šiomis priemonėmis surinktų lėšų panaudojimas. Jo nuostatoms perkelti į Lietuvos teisę teikiamas atskiras įstatymo projektas, kurį taip pat pirmadienį nuotoliniame posėdyje svarstys Vyriausybė.

Vyriausybė prašys Seimo pataisas svarstyti ypatingos skubos tvarka. Jei bus priimtos, pataisos turėtų įsigalioti nuo 2023 metų sausio 1 dienos.

Pernai sausį centrinės valdžios balansas buvo deficitinis ir siekė 92 mln. eurų.

Sausio duomenys yra preliminarūs ir gali būti tikslinami, teigiama ministerijos pranešime.

Skaičiuojant pinigų srautų principu, sausį centrinės valdžios pajamos sausį buvo beveik 1,4 mlrd. eurų, išlaidos – 1,08 mlrd. eurų. Sandorių su nefinansiniu turtu apimtys smuko iki 3,8 mln. eurų.

Mokesčiai sudarė 75,6 proc. sausį gautų valdžios pajamų, 22,2 proc. – socialinės įmokos. Didžiausią išlaidų dalį sudarė socialinės išmokos – 66,3 proc., dotacijos – 17,5 proc., palūkanos – 6,9 proc.

„Sodos“ pajamos pernai 561 mln. eurų viršijo išlaidas, todėl šiemet jos rezervas padidės iki 1,1 mlrd. eurų.

Pasak „Sodros“ pranešimo, nepaisant pandemijos, jos 2021 metų rezultatas yra geriausias per pastaruosius 10 metų

„Gyventojų vakcinacija ir kitos pandemijos valdymo priemonės, išsaugotos darbo vietos ir išlaikytas įmonių veiklos tęstinumas, ne tik padėjo išlaikyti socialinio draudimo sistemos stabilumą, bet ją dar ir sustiprino“, – pranešime teigė „Sodros“ vadovė Julita Varanauskienė.

„Sodra“ nurodo, kad pernai darbuotojų socialinio draudimo įmokos siekė 3,1 mlrd. eurų ir sudarė 57 proc. visų biudžeto įplaukų. Palyginti su 2020 metais, ši suma buvo didesnė 427 mln. eurų, arba 16 proc.

Savarankiškai dirbančių asmenų įmokos pernai siekė 100 mln. eurų  – 22 mln. eurų, arba 27 proc. daugiau.

2021 metų pabaigoje įmonių ir savarankiškai dirbančių asmenų įmokų skola „Sodrai“ buvo 158 mln. eurų, o atidėtoji skola siekė 144 mln. eurų.

„Didžioji dalis verslų, pasinaudojusių galimybe atidėti socialinio draudimo įmokas per karantiną, jam pasibaigus, geba laiku mokėti įmokas ir, tikėtina, laikydamasi sutarto tvarkaraščio sumokės ir atidėtąsias. Sprendimas teikti valstybės pagalbą, kad verslas galėtų tęsti savo veiklą ir išlaikyti darbo vietas, pasiteisina“, – komentavo J. Varanauskienė.

Daugiausia „Sodros“ biudžeto lėšų pernai buvo skirta visų rūšių pensijoms – beveik 3,8 mlrd. eurų, arba 295 mln. eur (9 proc.) daugiau nei 2020 metais. Motinystės išmokoms skirta 351 mln. eurų – 1,5 mln. eurų (0,4 proc.) daugiau.

Išlaidos ligos išmokoms per metus siekė 411 mln. eurų – 32 mln. eurų (7 proc.) mažiau nei 2020 metais, iš jų dėl COVID-19 – 89 mln. eurų – apie 50 mln. eurų mažiau.

„Sodros“ teigimu, 2020 metais per pandemiją išaugęs nedarbo išmokų gavėjų skaičius pernai sumažėjo beveik trečdaliu – nuo 90 tūkst. iki 65 tūkst. Pernai buvo išmokėta 291 mln. eurų šių išmokų – 8 proc. mažiau nei planuota, ir 1 mln. eurų mažiau nei 2020 metais.

Pernai „Sodra“ savarankiškai dirbantiems asmenims išmokėjo 114 mln. eurų, pasiskiepijusiems senjorams – 9,5 mln. eurų, vienišiems žmonėms – 4 mln. eurų. Šios išmokos buvo mokamos iš valstybės biudžeto, todėl „Sodros“ teigimu, įtakos biudžetui nedarė.

„Geresnius rezultatus lėmė tai, kad surinkta daugiau valstybinio socialinio draudimo įmokų. Pirminiais duomenimis, 2017 metais „Sodros“ įplaukos siekė 3,866 milijardo eurų - 92,5 mln. eurų daugiau, nei planuota, ir 355 mln. eurų daugiau nei 2016 metais“, - teigiama „Sodros“ pranešime.

„Sodros“ išlaidos pernai padidėjo 225 mln. eurų, iki 3,742 mlrd. eurų. Daugiausiai išaugo išlaidos pernai spalį 5 proc. padidintoms pensijoms - 156 mln. eurų.

Pernai iš viso „Sodra“ surinko apie 10 proc. daugiau socialinio draudimo įmokų, atitinkamai skyrė ir daugiau įvairių išmokų. Motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokoms skirta 30,2 mln. eurų daugiau, ligos išmokoms - beveik 23 mln. eurų daugiau nei 2016-aisiais. Šių socialinio draudimo išmokų sumos pernai augo maždaug dešimtadaliu.

„Pernai apie 12 tūkst. padidėjęs dirbančiųjų skaičius ir gana žymiai padidėjusi vidutinė alga lėmė, kad darbdaviai ir jų darbuotojai sumokėjo daugiau socialinio draudimo įmokų“, - pranešime teigia „Sodros“ vadovas Mindaugas Sinkevičius.

Numatyta, kad šiemet „Sodros“ pajamos sieks 4,25 milijardo eurų. Šiemet „Sodra“ planuoja apdraustiesiems išmokėti kiek daugiau nei 4 milijardus eurų įvairių išmokų ir pensijų. Prognozuojama, kad metų gale pajamos viršys išlaidas 240 milijonų eurų.

Pernai Lietuvoje buvo apie 1,4 mln. gyventojų, mokėjusių socialinio draudimo įmokas.

Didžioji dalis „Sodros“ biudžeto teko senatvės, netekto darbingumo (neįgalumo), našlių, našlaičių išmokoms ir pensijoms. Pensijų socialinio draudimo įmokų gyventojai pernai sumokėjo 3,265 mlrd. eurų. Kitas įplaukas sudarė ligos, motinystės, nedarbo socialinio draudimo įmokos ir kitos pajamos.

Praėjusių metų gruodį „Sodros“ senatvės pensijas gavo 592 tūkst. žmonių, o netekto darbingumo - 146 tūkstančiai. Tai šiek tiek mažiau nei 2016 metais. Vidutinė senatvės pensija pernai gruodį sudarė 287 eurus ir buvo beveik 32 eurais didesnė nei prieš metus. Pensininkams iš viso išmokėta 2,7 mlrd. eurų. Iš jų didžiąją dalį - 2 mlrd. eurų - sudarė senatvės pensijos.

Preliminariais duomenimis, pernai ligos socialiniam draudimui gyventojai įmokėjo 143,1 mln. eurų, o išmokos siekė 256,4 mln. eurų ir viršijo įmokas daugiau nei 100 mln. eurų. Iš viso gyventojams per metus skirta apie 850 tūkst. ligos išmokų susirgus. Vidutinė ligos išmoka siekė 25 eurus už dieną, o vidutinė ligos trukmė - 12,2 dienos.

Motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokoms skirta 286,6 mln. eurų - 24 mln. Daugiau, nei sumokėta motinystės socialinio draudimo įmokų. Beveik 43 tūkst. tėvų gavo vaiko priežiūros išmokas, o vidutinė išmoka siekė 375 eurus per mėnesį.

„Sodros“ 2018 metų biudžeto projekte numatoma, kad į „Sodros“ biudžetą kitąmet bus surinkta 4,23 mlrd. eurų pajamų, o išlaidos sieks 4,012 mlrd. eurų. „Sodra“ prognozuoja, kad 2019 metais jos pajamos bus 210 mln. eurų didesnės už išlaidas, o 2020 metais - 41,8 mln. eurų. Iš valstybės biudžeto 2018 metais numatoma gauti 132,7 mln. eurų asignavimų bendrajai pensijos daliai kompensuoti dėl 1 poc. sumažinto socialinio draudimo pensijų įmokų tarifo. Kitąmet vidutinę senatvės pensiją ketinama padidinti maždaug dešimtadaliu.

2017 metų „Sodros“ biudžete įrašyta, kad pajamos sieks 3,739 mlrd. eurų, išlaidos - 3,707 mlrd. eurų - šiemet „Sodros“ pajamos viršys išlaidas 31,55 mln. eurų. Tačiau šių metų pirmojo pusmečio rezultatai rodo, kad „Sodros“ biudžetas vykdomas kur kas geriau nei planuota - pajamos buvo 11,7 proc., o išlaidos - 5,8 proc. didesnės, o „Sodros“ vadovas Mindaugas Sinkevičius prognozuoja, kad metų pabaigoje „Sodros“ biudžeto pajamos gali viršyti išlaidas maždaug 100 mln. eurų.

Biudžeto įplaukas lėmė palanki užimtumo bei ekonomikos situacija šalyje ir saikingų išlaidų politika. Vokietijos biudžetui neigiamos įtakos nepadarė net ir daugybės pabėgėlių priėmimas šalyje, ko buvo itin baimintasi.

Rugsėjo pradžioje Visuotinis parlamentas Bundestagas diskutuos apie kitų metų biudžeto planus ir jau dabar finansų ministras Wolfgangas Schauble žino, kad galės pristatyti šią puikią naujieną: ir toliau jokių naujų valstybės skolų nuo pat 2014 m. Nepaisant netikėtų išlaidų dėl pabėgėlių, dėl premijų įsigyjant elektomobilius ar finansinės paramos pieno pramonės ūkininkams.

Jau dabar 73-ejų politikas W. Schauble laikomas sėkmingiausiu Vokietijos finansų ministru, tačiau neišvengia ir kritikos: susikoncentravęs į šalies biudžeto subalansavimą, ekspertų nuomone, jis neišnaudoja palankios situacijos svarbiems investiciniams projektams. Vokietijos investicijų lygis tesiekia 12 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Apsilankė Princas Williamas

Garbingiausias svečias neįprastame gimtadienyje Diuseldorfe šią savaitę buvo Jungtinės Karalystės atstovas princas Williamas. Ne koks giminingas kilmingasis šventė septyniasdešimtmetį, bet federalinė Šiaures Reino-Vestfalijos žemė.

Britų sosto įpėdinis ne šiaip sau atvyko pasveikinti šios didžiausios Vokietijos žemės. Per operaciją pavadinimu „Vedybos“ [angl. „Marriage“] lygiai prieš 70 metų ji buvo sukurta britų. Po Antrojo pasaulinio karo britai savo užimtame Vokietijos sektoriuje nusprendė apjungti visiškai suniokotą industrinį Šiaurės Reino regioną su žemdirbių kraštu Vestfalija. Tokiu būdu jie sukūrė dabar net 18 mln. gyventojų turinčią žemę.

Tamprūs santykiai su Didžiąja Britanija lėmė, jog dabar šioje žemėje yra įsikūrę net 1,4 tūkst. britų įmonių. Tarp jų, pavyzdžiui, „Vodafone“. Čia gyvena apie 27 tūkst. britų. Princas Williamas sveikinimo kalboje pabrėžė, kad šis ryšys su Šiaurės Reino-Vestfalija išliks ir toliau, nepaisant pokyčių Europos Sąjungoje (ES). Tačiau, jei Šaltojo karo metais britų Reino armijos karinės pajėgos siekė 100 tūkst. karių, tai paskutinieji kariai iš žemės pasitrauks iki 2019 m.

Atstatyta iš griuvėsių Šiaurės Reino-Vestfalijos žemė per 70 metų išgyveno pakilimų bei nuosmukių. Ilgus dešimtmečius garsėjo dėl Rūro regiono akmens anglių gavybos, o dabar beliko tik dvi kasyklos, kurios bus uždarytos 2018 m. Visas regionas persiorganizavo ir kasyklas pavertė meno bei turizmo centrais. Ekonomiškai šiuo metu ne itin stiprioje žemėje vis dėlto yra įsikūrę ir tokie pasaulinio lygio gigantai, kaip „Bayer AG“, RWE, „ThyssenKrupp“, E.ON, „Deutsche Telekom“ bei kiti koncernai.

Apsaugos planas juokina

Šią savaitę paaiškėjo, jog Vokietijos vidaus reikalų ministerija paruošė naują civilinės apsaugos planą. Nors karinis šalies teritorijos užpuolimas nėra tikėtinas, vis dėlto šiame plane siūloma pasirengti netradicinėms katastrofoms ir pasirūpinti maisto atsargomis bent dešimčiai dienų. Pavyzdžiui, vienam asmeniui siūloma turėti atsargoje 28 l vandens, apie 5 kg grūdų, ryžių bei makaronų, apie 6 kg daržovių bei pupelių ir dar daug įvairiausių produktų.

Šie vyriausybės planai susilaukė didelės kritikos ir netgi tapo pajuokos objektu. Visų pirma manoma, jog tokie planai, negresiant realiam pavojui, gali kelti paniką visuomenėje. Kiti pastebi, jog neįmanoma sukaupti tokių atsargų, tarkime, gyvenant mažame bute, o be to jas reikia nuolat atnaujinti.

Tačiau labiausiai šie planai patiko satyrikams. Kadangi toks kaupiamasis pirkimas vokiškai vadinamas „žiurkėnų pirkimu“, humoristinės antraštės skelbia, kad Vokietijoje jau išpirkti visi žiurkėnai. Dienraščiai nepatingi išleisti specialiai pritaikytų atsargų planų. Pavyzdžiui, turkų gyvenamose vietose siūloma nepamiršti tradicinių „Kofte“ kotletukų bei SIM kortelių susisiekti su giminėmis Turkijoje, o itin prabangiuose kvartaluose atsargos turėtų būti papildytos šampanu bent dviem savaitėms. Rytų vokiečiams siūloma apsirūpinti alumi, traškučiais ir maistu šunims.