Socialiniame tinkle „Facebook“ paviešintas vaizdo įrašas klaipėdiečiams sukėlė įsiūtį.

Kretingos gatvėje pėsčiųjų perėja, kuria vienas po kito ėjo pėstieji, motorolerių gerbėjų grupelė nušvilpė net nestodami.

Vaizdo įraše matyti momentas, kaip perėjos viduriu eina mergina ir vaikinas. Pėstieji jau buvo kirtę saugumo salelę.

Antrąja juosta važiavęs automobilis sustojo praleisti pėsčiuosius.

Po sekundės perėjos centrinėje dalyje pasirodė dar viena mergina. Automobilio vairuotojas kantriai praleidžia ir ją.

Tačiau tuo pat metu pirmąja eismo juosta per perėją nuzvimbia du motorolerius vairuojantys veikėjai.

Jie aiškiai matė, kad antrojoje juostoje automobilis stabtelėjo praleisti pėsčiuosius.

Pasiskaityk Kelių eismo taisykles.

Žmonės prie šio vaizdo įrašo paliko savotiškus komentarus. Vienas pareiškė, kad pėstieji turėtų palūkėti saugumo salelėse.

„Tam yra saugumo salelės, kad pėsčiasis saugiai luktelėtų, kol mašinos pravažiuos. O ne aklai eitų, kaip nori“, – rėžė gyventojas.

Toks pareiškimas įsiutino kitus klaipėdiečius.

„Tai dabar nori pasakyti, kad šioje situacijoje kalti pėstieji? Pasiskaityk Kelių eismo taisykles. Jei prie pėsčiųjų perėjos jau sustojusi transporto priemonė, tai kita juosta važiuodamas irgi privalai sustoti“, – taip į tokią repliką atsakė kitas gyventojas.

Automobilių vairuotojai dažniausiai skundžiasi, kad mopedus ar motorolerius vairuojantys jaunuoliai nardo tarp mašinų ir kerta ištisinę juostą.

Ypač dažnai jaunuoliai ima pavojingai manevruoti šviesoforu reguliuojamose sankryžose – iriasi tarp stovinčių mašinų, lenda į priekines pozicijas.

Jaunuolių lenkimo manevrai dažnokai siutina kitus vairuotojus – kai kurie turi staiga stabdyti ar net mestis į kitą eismo juostą. O už tokį mopedo gerbėjo manevrą gresia vairuotojo pažymėjimo praradimas.

„Atlikus praėjusiais metais pradėtus šaligatvio remonto darbus, įrengti atskiri, platesni takai pėstiesiems ir dviratininkams. Vadinasi, dviračiais ir kitomis draugiškomis aplinkai priemonėmis prie jūros važiuoti ir atgal grįžti miestiečiai galės patogiau. Kartu šis projektas prisideda prie darnaus judumo idėjos populiarinimo“, – sakė Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus.

Darbų metu įrengtas 2,5 m pločio (vietomis – platesnis) pėsčiųjų takas ir atskiras 3,5 m (siaurose vietose – 2,5 m) pločio dviračių takas. Visame šaligatvio, kuris anksčiau nebuvo pritaikytas žmonių su negalia reikmėms, ruože įrengta neregių ir silpnaregių vedimo sistema. Atskirose atkarpose įrengtos apsauginės tvorelės, ties stotelėmis įrengti nauji suoliukai ir šiukšliadėžės. Taip pat papildomai suremontuota asfalto danga nuovažose ir ties perėjomis, įrengti kelio ženklai, atliktas horizontalusis kelio ženklinimas.

Iš viso suremontuota apie 2 000 kv. m šaligatvių ir 1 800 kv. m dviračių tako.

Sutarties kaina – 462,4 tūkst. eurų. Praėjusių metų rugsėjį pradėti darbai buvo finansuojami iš Kelių priežiūros ir plėtros programos bei miesto biudžeto lėšų.

Kitu lygiagrečiai įvykdytu projektu buvo atnaujinta dalis apšvietimo atramų.

„Apžiūrėdami atliktus darbus pastebėjome, kad reikia padaryti daugiau smulkių darbų, kad miestas atrodytų gražiau. Kaip jau ne kartą sakiau, senamiesčio zona yra prioritetinė“, – sakė meras A. Vaitkus, šiandien apžiūrėjęs atliktus darbus.

Nepartrenkė tik per plauką

Kelių eismo taisyklės (KET) numato, kad, artėjant specialiajai transporto priemonei įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais, pėstieji neturi pradėti eiti per važiuojamąją dalį, o esantys važiuojamojoje dalyje privalo nedelsdami iš jos pasitraukti.

Šis reikalavimas galioja neatsižvelgiant į tai, kad eiti per gatvę leidžia šviesoforo signalas. Jeigu asmuo žengia į važiuojamąją kelio dalį artėjant automobiliui įjungtais specialiaisiais garso signalais, tai laikytina KET pažeidimu.

Tačiau viena klaipėdietė, Herkaus Manto gatvėje laukusi žalio šviesoforo signalo ir pamačiusi atskubantį greitosios pagalbos automobilį, to nepaisė ir vis tiek skubėjo pėsčiųjų perėja. Moters tik per plauką nepartrenkė medikų automobilis.

Dažniausiai viršija greitį

Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Aurelija Maslauskienė teigė, kad įprastai pagalbon skubantys ugniagesiai viršija leistiną greitį.

„Atkreiptinas dėmesys, kad automobiliai, važiuojantys įjungtais specialiaisiais signalais, skuba į įvykio vietas, tokiais atvejais dažnai šie automobiliai viršija nustatytą leidžiamą greitį, kai kurie iš jų yra sunkiasvoriai, todėl sustabdyti tokį automobilį ar pakreipti jo judėjimo trajektoriją gali būti sunku ar net neįmanoma. Todėl asmuo, nepraleidęs specialiosios transporto priemonės įjungtais švyturėliais, gali neišvengti susidūrimo su ta transporto priemone“, – kalbėjo A. Maslauskienė.

Aurelija Maslauskienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Susiduria su kliūtimis

Anot A. Maslauskienės, ugniagesiai gelbėtojai iš tarnybos vietos išvyksta iškart gavę pranešimą apie nelaimę.

Dažnai jiems tenka susidurti su kliūtimis kelyje: eismu piko metu, garsiai muzikos besiklausančiais ir sirenų negirdinčiais vairuotojais bei tuo, kad ne visi vairuotojai žino, kaip laikytis KET.

„Nelaimės metu brangi kiekviena sekundė, ugniagesių tikslas – kuo greičiau atvykti ir suteikti reikiamą pagalbą. Būtina suprasti, kad kiekviena kliūtis ir laiko gaišimas kam nors gali kainuoti gyvybę. Tam, kad pagalbos sulauktume laiku, itin svarbu nesudaryti kliūčių kelyje skubančioms specialiosioms tarnyboms“, – sakė pašnekovė.

Būtina suprasti, kad kiekviena kliūtis ir laiko gaišimas kam nors gali kainuoti gyvybę.

Bauda – iki 140 eurų

Vairuotojams už KET reikalavimo nepaisymą gali grėsti atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 417 straipsnio 6 dalį, o pėstiesiems – pagal ANK 428 straipsnio 6 dalį.

Pagal ANK 417 straipsnio 6 dalį vairuotojams gresia bauda nuo 90 iki 140  eurų, o pagal ANK 428 straipsnio 6 dalį šis nusižengimas užtraukia baudą nuo 10 iki 12 eurų.

„Pareigūnai akcentuoja, kad eismo dalyviai kelyje nuolat turėtų būti atidūs, rūpintis savo ir aplink esančiųjų saugumu, netrukdyti į pagalbą skubančioms tarnybos pagal galiojančias KET. Mėlyni ir raudoni švyturėliai ir specialieji garso signalai gali būti naudojami tik tada, kai tai būtina gelbėjant žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą, užtikrinant viešąją tvarką ir eismo saugumą, sulaikant įtariamus padariusius teisės pažeidimą asmenis, eskortuojant ir lydint Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatyme nurodytus saugomus asmenis“, – priminė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė Asta Kažukauskienė.

Nežiūri: į įvykio vietą skubančių ugniagesių darbą kartais sutrukdo pėstieji. Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.

Eidami kalba telefonu

Taip pat neretai pastebima, kad pėstieji nesižvalgo eidami per perėją ar kita važiuojamąja dalimi, negana to, eidami dar ir kalba telefonu.

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos skyriaus pareigūnų teigimu, KET mokėti privalo kiekvienas eismo dalyvis, o pėsčiasis yra toks pat viešojo eismo dalyvis kaip ir transporto priemonių, motociklų ar dviračių vairuotojai.

„Prieš įžengdami į važiuojamąją kelio dalį, pėstieji privalo įsitikinti, kad tai daryti yra saugu, taip pat turi vengti bet kokių veiksmų (naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis ir panašiai), kurie atitrauktų jų dėmesį nuo aplinkos ir eismo situacijos kelyje stebėjimo bei trukdytų įsitikinti, kad eiti saugu. Einant tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, privaloma turėti atšvaitą, šviečiantį žibintą arba vilkėti ryškiaspalvę liemenę“, – priminė A. Kažukauskienė.

Žuvo viena pėsčioji

Anot A. Kažukauskienės, 2023 m. Klaipėdoje buvo registruota 50 įskaitinių eismo įvykių, per kuriuos nukentėjo pėstieji, o viena pėsčioji žuvo, 52 pėstieji buvo sužaloti.

„Moters gyvybę nusinešusi avarija įvyko pernai spalį Klaipėdoje, Taikos prospekte, kai automobilis partrenkė ir mirtinai sužalojo į pėsčiųjų perėją galbūt degant raudonam šviesoforo signalui įžengusią moterį. Nuo 2024 m. sausio 1 d. iki kovo 31 d. uostamiestyje jau registruoti 6 įskaitiniai eismo įvykiai, kuriuose buvo sužaloti 6 pėstieji“, – sakė pašnekovė.

Pareigūnai nuolat fiksuoja įvairius eismo dalyvių daromus KET pažeidimus, taiko už tai atsakomybę, rengia įvairias prevencines priemones.

Ypač daug dėmesio skiriama vaikams, pasakojama, kaip saugiai elgtis kelyje. Tėvams taip pat rekomenduojama nuolat kalbėti su savo atžalomis, priminti jiems KET ir kodėl būtina jų laikytis.

Kelių policijos valdybos 1-ojo skyriaus vyresnysis specialistas Vytautas Kelmelis papasakojo plačiau apie policijos organizuojamas akcijas.

– Ar iš automobilio gerai matosi galimi pažeidėjai?  

– Taip, oro sąlygos neleidžia stovėti gatvėje, bet iš automobilio pažeidėjus tikrai gerai matome.  

– Ar atšilę orai keičia vairavimo ypatumus? Ar vairuotojai pradeda kitaip elgtis?  

– Atšilus orams vairuotojai labiau pasitiki savimi, būna mažiau atidūs. Gamtoje vartoja alkoholinius gėrimus, atsipalaiduoja. Nors suvartoja ir mažą kiekį alkoholio, bet sėda prie vairo, nesilaiko saugaus leistino greičio. Daugiau kalba telefonu be laisvų rankų įrangos, nesegi saugos diržu.  

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Vyksta prevencinės akcijos. Jau kelias dienas vairuotojai yra stebimi. Kaip jie elgiasi prie vairo? Ar kalba telefonu?

– Mažiau žmonių kalba telefonu. Situacija kardinaliai keičiasi į gerąją pusę. Žmonės daugiau naudojasi laisvų rankų įranga.  

– Kaip jūs stebite, kaip užfiksuojate? Ar fotografuojate, ar žiūronais stebite?   

– Taip, stebime žiūronais, fotoaparatais ir vaizdo fiksavimo kameromis. 

– Džiugu girdėti, kad vis daugiau vairuotojų turi laisvų rankų įrangą. Kokios baudos gresia vairuojančiam ir tuo pačiu telefonu kalbančiam vairuotojui?  

– Naudojimasis mobilaus ryšio priemone be laisvų rankų įrangos užtraukia baudą nuo 60 iki 90 eurų. Gali būti skirtas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki trijų mėnesių.  

– Dviračiai, paspirtukai, vienaračiai. Ar jie laikosi Kelių eismo taisyklių (KET), dėvi šalmus?  

– Motociklus vairuojantys vairuotojai saugo save ir dėvi šalmus. To negalėčiau pasakyti apie elektrinių paspirtukų vairuotojus, nepilnamečius iki 18 metų, kurie dažnai nedėvi šalmų, nesaugoja savęs.  

– Ar gali būti, kad lekiantis paspirtuku gali būti sustabdomas ir baudžiamas? 

– Taip. 

– Žadate tikrinti, kaip vairuotojai praleidžia pėsčiuosius per perėją. Bet ar kas nors žiūri, kaip elgiasi pėstieji? 

– Policijos pareigūnai stebi visus KET pažeidimus. Ypatingą dėmesį skiria ir pėstiesiems, nes jie mažiausiai rūpinasi savo saugumu. Pėstieji pamiršta, kad jie irgi yra eismo dalyviai.  

– Ar bėgantiems per gatvę neleistinoje vietoje gali tekti turėti reikalų su policijos pareigūnu? 

– Taip, gali tekti ir baudą susimokėti.  

– Taip pat stebėsite vairuotojų greitį ir tikrinsite blaivumą. Ateina šiltasis sezonas, daug kas važiuoja prie vandens telkinių, į gamtą. Kada dažniau tikrinate: vakarais ar rytais?  

– Nesirenkame ryte ar vakare, blaivumas tikrinamas nuolat.

– Kodėl vis dar toks didelis avaringumas?

– Dėl to, kad vairuotojai naudojasi mobilaus ryšio priemone. Tai nereiškia, kad jie kalba telefonu prisidėję prie ausies, bet naršo telefone, rašo žinutes, nestebi kelio, būna neatidūs. Dėl to ir įvyksta skaudūs eismo įvykiai. Kai ateina pavasaris, geri orai, žmonės tampa mažiau atidūs ir paspaudžia greičio pedalą. 

Kuriose Vilniaus miesto vietose bus atnaujintas šviesoforo signalas plačiau pasakojo „JUDU“ eismo organizavimo skyriaus vadovė Eglė Marčišauskė. 

– Kiek bus šviesoforų, prie kurių žmonės galės laukti trumpiau? 

– Pėstieji lauks trumpiau prie 132 šviesoforų, tai – šviesoforais reguliuojamos sankryžos bei perėjos. 

– Ar vilniečiai skųsdavosi dėl ilgo laukimo? 

– Taip, būdavo skundų. Skundžiasi ir pėstieji, kad ilgai laukti reikia. Kartais ir automobilių vairuotojai.

– Koks buvo vidutinis laukimo laikas?  

– Vidutinis laukimo laikas būdavo apie 78 sekundės. Mes sumažinome laiką iki vidutiniškai 34 sekundžių. Laikas sumažėjo apie 30 proc. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kiek vidutiniškai dega žalias šviesoforo signalas? 

– Negaliu pasakyti vidutiniškai, nes sankryžos labai skirtingos. Pėstiesiems paskirtas laikas skaičiuojamas pagal metodiką. Tai yra perėjos ilgis, pėsčiųjų judėjimo greitis – 1,2 metrų per sekundę. Pagal tai skaičiuojamas laikas. Yra kelių šviesoforų įrengimo taisyklės, jose parašyta, kiek turi būti to laiko.

– Dėl ko ėmėtės tokių pokyčių? Ar dėl šių pokyčių nenukentės Vilniaus viešasis arba aptarnavimo transportas, kuris turi skubėti į įvykio vietas? 

– Tarnybos, kurios turi švyturėlius – tikrai nenukentės. Jos turi galimybę važiuoti degant raudonam signalui. Kalbant apie transportą, tam tikrose kryptyse žalio signalo laukimo laikas automobiliams gali pailgėti 5-10 proc. Bet kitai krypčiai – laikas gali būti mažesnis, nes įsijungia kartu su šviesoforais pėstiesiems. Gaunasi, kad jiems įsijungia anksčiau, dažniau. Supraskime, kad dauguma automobiliuose važiuoja po vieną. Būtent todėl užsikemša gatvės. Dėl to skatiname judėti pėsčiomis, nes dabar apie 50 proc. kelionių – automobiliais. Pėsčiomis keliaujama tik apie 16 proc. Tai tikrai labai didelis skirtumas. Tam daromas pokytis, kad paskatintų judėti pėsčiomis. 

Plačiau šia tema kalbėjo Vilniaus kelių policijos atstovas Donatas Mankauskas.

– Ką turėtų žinoti paspirtukininkai šiais metais?

– Pagrindinis dalykas – buvo pakeista jų sąvoka KET. Dabar – elektrinės mikrojudumo priemonės. Aiškiai įvardinta, kas yra tos visos priemonės, tai: paspirtukai, vienaračiai. Tiesiog yra sąvoka iki kiek jie laikomi elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis, ir kuomet jau jos tampa mopedais. Iki vieno kilovato, ir iki 25 kilometrų per valandą greitį išvystančios priemonės – mikrojudumo priemonės. O tos, kurios viršija šiuos reikalavimus – paskiriamos mopedams. Iš esmės keičiasi tai, kad  elektriniam paspirtukams ir dviračiams galiojo vienodos KET. Dabar tai – pakeista. Išskirtas atskiras skirsnis, pakeistas amžiaus cenzas, nurodyta, kuriose vietose draudžiama važiuoti, kuriose galima. Tai tiesiog griežčiau apibrėžti  visi reikalavimai.

– Tai ką sako amžiaus cenzas?

– Elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis galima važiuoti nuo šešiolikos metų. Arba nuo keturiolikos metų,  jeigu išklausytas specialus Lietuvos kultūros ir švietimo ministerijos paruoštas mokymo kursas. Gyvenamuosiuose kiemuose paspirtukininkų amžiaus cenzas nėra ribojamas. Tačiau jaunesnius nei dešimties metų vaikus turėtų lydėti suaugęs asmuo.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– O jeigu paspirtuku važiuojama su vyresniu?

– Tai – draudžiama. Jokiu būdu negalima ant paspirtuko važiuoti daugiau nei vienam žmogui, tai tikrai tai bus draudžiama ir griežtai kontroliuojama. 

– Kur galima jiems važiuoti? 

– Iš esmės elektriniai paspirtukai gali važiuoti tik dviračių, dviračių ir pėsčiųjų takais. Jeigu nėra kelkraščio arba dviračių tako, arba dviračių ir pėsčiųjų tako,  tai galima važiuoti šaligatviu arba važiuojamąja dalimi, bet laikytis kuo arčiau dešinio krašto. Tačiau šiuo atveju atsiranda griežtas reikalavimas: asmenims iki aštuoniolikos metų  – privaloma dėvėti šalmą. 

– Kokia yra avaringumo statistika?

– Ji nėra optimistinė, nes praėjusiais metais vienas elektrinio paspirtuko vairuotojas žuvo, 34 Vilniaus mieste – buvo sužeisti.

Vairuotojams tenka prisitaikyti prie pakitusių eismo sąlygų. Iššūkių atsiranda ir pėstiesiems. Pasitaiko, kad kai kurie šaligatviai būna užversti sniegu, dar didesnį susierzinimą kelia, kai šaligatviu tenka klampoti per pažliugusio sniego košę.

„Prisegu šaligatvių nuotraukas. Su druska ir be druskos. Daryta tą pačią dieną. Įdomu sužinoti, KAM JŪS PILAT ANT ŠALIGATVIŲ TĄ DRUSKĄ? Kad jais būtų sunkiau praeiti?“ – į kelininkus kreipėsi viena portalo kauno.diena.lt skaitytojų.

Skaitytojo nuotr.

„Kauno švaros“, prižiūrinčios Kauno miesto savivaldybės nurodytas miesto gatves, šaligatvius ir kitas viešąsias erdves, atstovė portalui kauno.diena.lt praėjusią savaitę prašė gyventojų supratingumo ir sąmoningumo.

„Kauno švara“ dirba pagal iš anksto su Kauno miesto savivaldybe suderintą grafiką – valo ir barsto ne tik gatves, bet ir šaligatvius, kad pėstieji, taip pat galėtų keliauti saugiai. Mums labai svarbu užtikrinti vairuotojų ir pėsčiųjų saugumą. Didelis dėmesys skiriamas viešojo transporto stotelėms, požeminėms perėjoms, takams, laiptams, kuriais naudojasi daug žmonių. Mobilios brigados, kuriose nuolat dirba apie 50 darbininkų, naudoja 15 traktorių, kitą specialią valymo techniką, turinčią didesnę manevro laisvę. Ten, kur neprivažiuoja technika, vyksta rankinis valymas. Šaligatviai barstomi druskos ir smėlio mišiniu“, – nurodė „Kauno švaros“ atstovė.

Ji priminė, kad situacija net ir gerai išvalytuose pabarstytuose šaligatviuose dėl staiga pasikeitusių oro sąlygų gali sparčiai keistis. Bendrojo naudojimo šaligatviais, esančiais daugiabučių teritorijose turi pasirūpinti namo administratoriai.

Kaip jūs vertinate sąlygas pėstiesiems Kaune?

Pacientų, deja, čia retai kada nebūna. Ypač tokią savaitę kaip ši. Tai pašąla, tai atšyla. Ledas ant šaligatvių tai užsitraukia, tai vėl sniego košė.

Ir šiandien priešpiet Traumų punktas buvo perpildytas.

LSMU Kauno ligoninės Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovas Saulius Tvirbutas portalui kauno.diena.lt pateikė statistikos.

Anot jo, nuo pirmadienio iki trečiadienio į Kauno ligoninės Priėmimo skubios pagalbos ir traumų skyrių kreipėsi daugiau kaip 600 pacientų.

„Daug žmonių kreipėsi su sunkiais galūnių lūžiais, dėl kurių prireikė chirurginių operacijų. Stacionariniai Ortopedijos traumatologijos skyriai pilni pacientų – užimta apie 90 lovų. Stacionare vyrauja šlaunikaulių, dubens traumos“, – teigė S. Tvirbutas.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Tradicinės tradicinės traumos paslydus, nukritus – riešų, čiurnų lūžiai ir patempimai.

Kauno ligoninės Priėmimo skubios pagalbos ir traumų skyriaus vedėjas Artūras Šulnius portalui kauno.diena.lt teigė, kad sunkios traumos žmones lydi kiekvieną žiemą. „Lūžta ilgieji kaulai, čiurnos, riešai ypatingai dažnai“, – apibūdino medikas.

Pacientų, patiriančių sunkias žiemos traumas, labai įvairus. Kreipiasi ir jauni, ir pagyvenę. „Ir jaunuolis gali sulūžti, o močiutė po kritimo gali nesulūžti, priklausomai nuo kritimo pobūdžio ir daugelio kitų dalykų“, – sakė A. Šulnius.

Lūžta ilgieji kaulai, čiurnos, riešai ypatingai dažnai.

Anot jo, pirmas žmonių antplūdis būna ryte. Tai pacientai, susižaloję pakeliui į darbą. „Pikas būna nuo pusės dešimtos iki pietų. Dar ir dabar, 14 val., pacientų nemažai yra“, – teigė vedėjas. Po to žmonių plūsteli vakare – susižalojusieji pakeliui namo.

Speiguoto savaitgalio medikai dar nepajautė. „Su nušalimais žmonės gal dar vėliau ateis. Dabar nušalimų nedaug – vienas kitas“, – sakė pašnekovas, iš patirties žinantis, kad nušalimus dažniausiai patiria asocialūs asmenys, kurie įprastai neskuba ieškoti pagalbos.

Praėjo 100 metų – pėsčiuosius imta persekioti jau ir ant šaligatvių. Lietuvoje per metus pėsčiųjų zonose nutrenkiami keli šimtai pėsčiųjų. Ir tai dažniausiai paspirtukininkų darbas. Tik spėk dairytis, iš kurios pusės atšvilpia skvernais plevėsuojanti būtybė, keldama pavojų ir sau, ir kitiems. Neseniai lėkdama paspirtuku susižalojusi atlikėja Raminta Naujanytė, perspėjo: „Jei nemesite šito klaikaus užsiėmimo (važinėjimo paspirtuku), tai nusipirkite šalmą, rankų ir kelių apsaugus.“

Ar šaligatviuose įsivyraujanti anarchija rūpi už piliečių saugumą atsakingiems pareigūnams? Gal. Policija Laisvės alėjoje surengė paspirtukininkus drausminančią akciją, o Seimas patvirtino Kelių eismo taisyklių (KET) pokyčius, kurie įsigalios nuo 2024 m. Tačiau kai pažiūri į numatytus pokyčius, supranti, kad paspirtukininkai ir toliau turės nebaudžiamumo privilegiją. Tyrimas parodė, kad KET nesilaiko net 70 proc. paspirtukininkų. Jie neturi posūkio signalo ir nerodo posūkio ranka. Net ir įvedus pataisas, nebus išspręsta pagrindinė problema. „Esmė ne tai, leidžiame ar ne kažkam važiuoti šaligatviais, o tai, kad šie daiktai pagal ES teisę jau turėtų turėti valstybinį numerį ir draudimą. Nei vieno, nei kito atsiradimas nenumatytas, nors Seimui ir buvo siūlyta. Lieka neišspręsta esminė problema: ką daryti pamačius pažeidėją? Naujosios taisyklės nesukuria paspirtuko savininko identifikacijos sistemos“, – stebėjosi eismo ekspertas A. Žiūkelis.

Stebėtis galima, bet ar ne geriau stebėti aplinką, nes nepamatysi, kaip užlėks, nulėks ir niekas jo neidentifikuos.

Lietuvos policijos paskelbė, kad rugsėjo 1–7 d. buvo vykdomi reidai dėl vairuotojų nesustojimo prie pėsčiųjų perėjos, o nuo rugsėjo 8-osios vyksta dviračių, mopedų, elektrinių paspirtukų vairuotojų kontrolė.

Rugsėjo 11–13 d. vyks vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų kontrolė.

Rugsėjo 16–22 d. – saugaus eismo dienos.

Rugsėjo 25–28 d. – privalomų saugos priemonių (saugos diržų, šalmų, vaikams skirtų specialių sėdynių) naudojimo ir vairuotojų veiklos, nesusijusios su vairavimu (naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, kai neturima laisvų rankų įrangos), kontrolė.

Rugsėjo 29–30 d. – pėsčiųjų, dviračių vairuotojų kontrolė – matomumą gerinančių saugos priemonių (atšvaitų, ryškiaspalvių liemenių su šviesą atspindinčiais elementais ir kt.) naudojimas tamsiuoju paros metu.

Ketvirtadienį uostamiestyje Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Prevencijos skyriaus pareigūnai vykdė priemonę „Dėl paspirtukininkų ir dviratininkų daromų teisės pažeidimų užkardymo“.

Remiantis Klaipėdos policijos suvestine, pareigūnai tikrino ugdymo įstaigų teritorijas, parkus, kitas jaunimo susiburti pamėgtas vietas.

Penkis asmenis pareigūnai įspėjo prevenciškai, taip pat užfiksavo du pažeidimus – ketvirtadienį, 14.35 val., Klaipėdoje, parke ties Paryžiaus Komunos gatve, pareigūnai pastebėjo du nepilnamečius – merginą ir vaikiną – kurie rūkė tabako gaminius, neturėdami 18 metų.