Po susirinkimo artimojo plaukiojimo kapitoną Petrą Bekėžą pakeitė jaunesnis vadovas – laivavedys Aleksandras Kaupas. Jis daug metų dirbo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Uosto priežiūros skyriaus vyriausiuoju dispečeriu.

Oficialiai vadovas Lietuvos jūrininkų sąjungoje keitėsi šiemet vasario 3 d.

P.Bekėža šiai sąjungai vadovavo nuo 2002 m. Per tą laiką padarytas vienas ryškiausių darbų – 2005 m. atidarytas Jūrininkų centras. Vėliau, neradus paramos, centras buvo parduotas.

P.Bekėža – šiai sąjungai vadovavęs pirmasis etatinis pirmininkas. Jo 20 metų laikotarpis žymi tam tikrą jūrinę erą. Ji nebuvo pati geriausia, nes Lietuvos laivynas nyko, bankrutavo Lietuvos jūrų laivininkystė.

Išskirtinis to laikotarpio bruožas ir tai, kad valdžia Vilniuje vis mažiau gerbia jūrininkus. Ne kartą buvo bandyta priimti prieštaringus, nederintus sprendimus.

Lietuvos jūrininkų sąjunga turi apie 2 500 narių. Ji veikia kaip profesinė sąjunga: gina savo narių teises, padeda sudaryti palankesnes kolektyvines sutartis su darbdaviais.

Praėjusiais metais P.Bekėža atsistatydino ir iš Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos pirmininko pareigų. Šiai tarybai jis vadovavo nuo jos įkūrimo 2010 m.

Įvairiausi siūlymai

Baigiantis 2020 m. tapo visiškai aišku, kad laivyba Dangės upėje Lietuvos valdžia nesirūpins. Ši upė neįtraukta į valstybinių vidaus vandens kelių sąrašą, neperduota Vidaus vandens kelių direkcijai. Dangės upe 12,5 kilometro atkarpose iki Palangos kelio visais aspektais teks rūpintis Klaipėdos miesto savivaldybei, o toliau aukštupyje – Klaipėdos ir Kretingos rajonų savivaldybėms per kurių teritorijas teka upė.

Atsižvelgus į praėjusių metų plaukiojimo Dangės upe duomenis ir išsakytas problemines pastabas, įvairių upės naudotojų, jos saugotojų, entuziastų, laivybos specialistų pastebėjimus, Jūrinės kultūros koordinacinė taryba, parengė siūlymus, ką galima būtų padaryti Dangės upėje iki 2022 m., kad veikla joje suaktyvėtų.

Susidarė 17 punktų siūlymų. Jie apima švartavimo saugumą prie Dangės krantinių, upės valymą, aplinkosauginę priežiūrą, slipų, keleivių įsodinimo ir žuvų iškrovimo vietų įrengimą, laivybos kelio ženklinimą, laivybos taisyk- lių ir kontrolės sistemos sukūrimą, Dangės upės ir kitų savivaldybės vandenų administravimą, turistinio laivybos maršruto iš miesto centro iki Botanikos sodo paleidimą.

Irkluotojai nori kompromiso

Atskiro požiūrio reikalaujanti sritis yra laivybos intensyvumas Dangėje tolyn į aukštupį nuo Biržos tilto atkarpoje iki Liepų gatvės tilto. Šioje vietoje vyksta intensyvios Klaipėdos irklavimo mokyklos irkluotojų treniruotės. Šioje mokykloje, kur neseniai atidaryta nauja bazė, dirba 12 trenerių, yra per 200 irkluotojų. Todėl vykdant intensyvesnę laivybą reikėtų ieškoti kompromisų, kad nenukentėtų irkluotojų saugumas.

Sprendimas: iki šiol Dangės upės reikalais rūpinęsis jos administratorius Deivis Bilkštis nebebus vienas. (Vidmanto Matučio nuotr.)

Dėl to VšĮ „Klaipėdos irklavimo centras“ direktorius Liudvikas Albertas Mileška pasiūlė ateityje labiau kontroliuoti laivybą atkarpoje į aukštupį už Biržos tilto, iš Dangės upės į Malūno tvenkinį bei Jono kalnelio vandens akvatoriją, iškelti vandens dviratininkus, Dangėje projektuojant ir įrengiant katerių švartavimosi uostelius, numatyti ir įrengti atskiras įplaukimo įlankėles, kad kai kur nosimi švartuojami iki 10 metrų laivai neužgriozdintų upės.

Problemiška vieta Dangės upėje išlieka ir įrengtos kelios nelegalios pramoginių laivų švartavimo vietos prie geležinkelio tilto per Dangę. Iš vienos pusės, nelegalaus uostelio čia lyg ir neturėtų būti. Savivaldybė yra pasižadėjusi jį likviduoti arba sudaryti sąlygas įteisinti. Tačiau, kita vertus, nedideliems laiveliams švartuoti Klaipėdoje ir taip stokojama vietų, geriausias pavyzdys yra tai, kad nesugebama surasti tinkamos vietos žmones į Smiltynę plukdantiems laiveliams.

Reikia rūpintis visa upe

Visuomenininkė Dalia Žukienė teigė, kad apie tas problemas, kurios sudėliotos pasiūlymuose, kalbama jau maždaug 10 metų. Kodėl Klaipėdos miesto savivaldybė neatlieka darbų, kad Dangės upė taptų svarbia turizmo traukos vieta, būtų reikšminga visuomenei?

„Savivaldybėje kokie 5–6 skyriai užsiima Dangės upės reikalais, bet, kaip tokiais atvejais būna, kai daug auklių, vaikas yra be galvos“, – pastebėjo D.Žukienė.

Ji teigė vasarą stebinti Dangės upę vos ne kasdien. Kokie laiveliai gali ja plaukioti, jei teršalų maitinamoje upėje žolės auga lyg ant mielių. Tarp Panevėžio gatvės ir Tauralaukio tilto liko gal 5–6 metrų pločio vagelė upės centre, kur neužžėlė žolės. Prie apžėlusio kranto laiveliams neįmanoma sustoti.

Ji nustebo sužinojusi, kad šiuo metu atliekama Dangės upės poveikio aplinkai studija. Anot D.Žukienės, tokia studija jau buvusi daryta 2016 metais. D.Žukienė mano, kad turi būti rūpinamasi ne vien Dangės upe, bet visu Dangės-Akmenos upės baseinu tiek Klaipėdos, tiek Kretingos rajono ribose. Ji siūlė kiek galima aktyviau imtis spręsti Dangės – Akmenos upės problemas, pirmiausia aplinkosaugines, per Klaipėdos regiono plėtros tarybą, kurios pirmininkas yra Klaipėdos miesto meras.

Problema: ši vieta laikoma lyg ir nelegalia prieplauka, tačiau tuo pat metu kyla klausimas, kur Klaipėdoje laikyti nedidelius katerius. (Vidmanto Matučio nuotr.)

Reikalai juda per lėtai

Klaipėdos miesto vicemeras Arūnas Barbšys, kuris yra ir Klaipėdos miesto Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisijos prie miesto tarybos pirmininkas, teigė, kad 5–6 savivaldybės skyriai Dangės upe rūpinasi priebėgomis, nes jie turi daugybę kitų darbų.

Taip pat jis sutiko, kad Dangės upės įveiklinimo reikalai juda per lėtai.

A.Barbšys, pripažinęs, kad pats mėgsta plaukioti laiveliais, teigė, kad Dangės upė turi būti gyva, joje turi „skambėti“ laivai. Daug vilčių siejama su „Klaipėdos energijos“ teritorijos konversija. Jos teritorija prieina prie Dangės upės ir ateityje prie „Klaipėdos energijos“ galėtų būti laivų švartavimo vietos.

Pagal 2007 m. rengtą studiją Dangės upėje yra numatyti ir dar bent 4–5 uosteliai. Vienas iš jų – didelis, prie Joniškės gatvės. Šiuo metu šių uostelių statyba yra beveik palaidota, nes neatsiranda nė vieno koncesininko, kuris investuotų pinigus.

A.Barbšys sutiko, kad Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos iškelti pasiūlymai yra svarbūs, nors kai kurie ir diskutuotini, kai kurie mažiau aktualūs. Jis nenorėjo sutikti su teiginiu, kad Dangės upė yra nuolat teršiama. Jam kyla klausimų ir dėl vandens dviračių iškeldinimo iš Dangės upės į kitus telkinius. Taip pat – ar tikslinga riboti plūduriuojančių kavinių įrengimą ant Dangės upės.

Kur iškrauti žuvis?

Atskiras klausimas yra dėl žuvų iškrovimo vietos įrengimo su dėžių iškėlimo gerve. Žvejų atstovas Mindaugas Rimeikis pastebėjo, kad problema nesprendžiama ilgiau nei dešimtmetį.

A.Barbšio teigimu, vieta žuvų iškrovimui galėtų būti prie Pilies tilto, šalia buvusios senosios Smiltynės perkėlos pastato. Iškrovimo vieta su gerve čia galėtų būti įrengta Žuvininkystės fondo lėšomis. Problema, kad nebaigtos spręsti Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupės valdymo ir finansavimo problemos.

Žuvų iškrovimo vietos problemas A.Barbšys pažadėjo apsvarstyti ir netrukus vyksiančiame susitikime su Dangės upės koncesininku – Kruizinio terminalo bendrovės administracija.

O.Mariničius žino, ką daryti

Daug vilčių dėl Dangės upės įveiklinimo yra siejama su Dangės upės kuravimą vykdančios viešosios įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ direktoriaus pakeitimu. Juo nuo praėjusių metų gruodžio tapo buvęs Lietuvos karinių jūrų pajėgų vienas iš vadovų, taip pat savivaldybės administracijoje dirbęs Olegas Mariničius.

Iki šiol šioje įstaigoje Dangės upės reikalais rūpinosi Deivis Bilkštis. Šiuo metu strateginiais Dangės upės reikalais pavesta rūpintis ir įstaigos direktoriaus pavaduotojui Aleksandrui Siakki.

O.Mariničiaus teigimu, kitais metais žadama Dangę valyti. Su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija kalbamasi, kad ji išmatuotų upės gylį. Išvalius upę, bent dalį jos iki Botanikos sodo, būtų sudėti navigaciniai ženklai ir leista laivams plaukioti. Ta upės dalis, kuri nebūtų sutvarkyta, būtų paskelbta nenaudojama.

„Dangės upė negali būti Klaipėdos miesto prioritetas Nr.1, bet ji negali būti ir paskutinis. Tikimės, kad bus numatyta pinigų, atliksime kai kuriuos darbus iš vidinių resursų ir judėsime į priekį“, – tikino O.Mariničius.

Jo teigimu, būtų visai realu, kad 2022 m. atsirastų vienas turistinis maršrutas upe iki Botanikos sodo. Tik klausimas, kokios ten krantinės, ar pavyks prie jų pastatyti pontonines prieplaukas.

Municipalinio uosto vizija

Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos pirmininkas Petras Bekėža pastebėjo, kad Dangės upėje, „Memelio mieste“ ir buvusioje Klaipėdos laivų remonto teritorijoje miestas iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos perims krantines. Tuomet iškils platesnis viso vandens ūkio administravimo klausimas.

Turėtų būti kuriama atskira Klaipėdos miesto vidaus vandenų municipalinio uosto administracija su kapitonu, lėšomis.

Jai galėtų pereiti ir tos funkcijos, kurias dabar vykdo Dangės upės ir Pilies uosto koncesininkas, nuomojantis krantines iš savivaldybės

A.Barbšys teigė, kad Klaipėdos miesto valdančiosios daugumos koalicinėje sutartyje yra numatyta įsteigti Dangės upės administravimo organizaciją.

Viešosios įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ užsakymu net atlikta studija, kuri dar nepristatyta Klaipėdos miesto tarybai.

Anot A.Barbšio, vienas iš sprendimų galėtų būti, kad „Klaipėdos paplūdimių“ įstaigoje būtų plėtojamas padalinys arba iš jo sukurtas atskiras juridinis vienetas, kuris imtųsi geriau administruoti Klaipėdos municipalinį uostą. Jis būtų ne tik vandens kelio, kaip dabar, bet ir uostelių valdytojas, rūpintųsi visos in- frastruktūros plėt

Nelegalios prieplaukos?

Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisijos bei Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos atstovai, prieš porą savaičių plaukę Dangės upe, pamatė niūroką vaizdą. Iki Mokyklos gatvės tilto viskas lyg ir neblogai, bet toliau Dangėje prasideda chaosas.

Užkliūva bent keliose vietose už Mokyklos tilto esančios, kaip manoma, nelegalios prieplaukos. Jose yra kažkokia struktūra, stovi apie šimtas katerių. Skundžiamasi, kad kateriai plaukioja viršydami greitį, nors neaišku, koks jis turi būti Dangėje, nes numatyta, kad praplaukiantys laivai neturi kelti bangų. Tai kelia pavojų irkluotojams Dangėje.

Ką čia galėtų padaryti savivaldybė? Viešosios tvarkos skyrius neturi jokios kompetencijos tikrinti, legaliai ar nelegaliai stovi laiveliai, juo labiau ar viršijamas greitis. Buvo kreiptasi į vandens kelių inspektorius, bet šie guodėsi tuo momentu neturėję laivelio.

„Dangės upėje yra patvirtintas vietinis vidaus vandens kelias. Jo šeimininkė miesto ribose yra Klaipėdos miesto savivaldybė. Jai turi priklausyti visos krantinės, patvirtintos laivų plaukiojimo upėje ir švartavimo prie krantinių taisyklės. Ji turi numatyti, kas prižiūrės tvarką upėje“, – svarstė Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos pirmininkas Petras Bekėža.

Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisijos narė Alina Velykienė pasiūlė, kaip galima greičiau savivaldybės administracijai inventorizuoti Dangės krantines, sutvarkyti dokumentus ir išnuomoti jas, kad jų naudotojai galėtų legaliai įteisinti prieplaukas.

Rengiasi valyti upę

Kitas Dangės problemų blokas yra navigacija upėje. Lyg ir galima būtų plaukioti jau ir šiuo metu, nes Dangės upė visoje Klaipėdos miesto teritorijoje iki Palangos kelio tilto yra įteisinta kaip vietinis vidaus vandens kelias.

Praėjusiais metais buvo padaryti viso to kelio batimetriniai matavimai. Jie skelbiami savivaldybės interneto svetainėje. Kai kur gylis neatitinka laivybai numatyto pusantro metro. Dalis upės vagos yra užžėlusi.

„Jei gylis yra mažesnis, apie tai turi būti viešai skelbiama, jei kokios nors atkarpos yra užžėlusios, turi būti paskelbta, kad ta atkarpa yra neeksploatuojama“, – aiškino Dangės upės administratorius Deivis Bilkštis.

Jo teigimu, Dangės upės gyliai nuolat kinta, todėl batimetriniai matavimai turėtų būti atliekami kas 2–3 metus.

Šiuo metu yra rengiama konkurso medžiaga Dangės upės valymo ir aplinkos sutvarkymo aprašui parengti. Tikėtina, kad jis šiemet bus, o kitais metais gal jau prasidėtų ir pats upės valymas.

„Kadangi Dangė patvirtinta kaip vidaus vandens kelias, joje bujomis aiškiai turėtų būti pažymimas jo plaukimo plotas. Dabar kai kur pakrantėse yra ženklai, kurie nurodo, kur negalima švartuoti laivų. Tačiau tie ženklai kai kur apžėlę, iš upės ne visur ir matomi“, – pastebėjo P.Bekėža.

Bus vandenų tarnyba

Iškyla pagrindinis klausimas, kokia savivaldybės tarnyba turėtų rūpintis upe? Šiuo metu tai perduota rūpintis „Klaipėdos paplūdimiams“, o iš esmės juose dirbančiam D.Bilkščiui, kuris ir vadinamas Dangės administratoriumi.

2015 m. rengiantis perimti Dangės vandens kelią iš Vidaus vandens kelių direkcijos, buvo rengiami dokumentai. Yra Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus raštas, kad Dangės upės valdymo, tvarkymo, priežiūros ir vandens eksploatavimo funkcija perduodama „Klaipėdos paplūdimiams“.

Mieste: Dangėje už Mokyklos gatvės tilto prasideda chaosas. / Vidmanto Matučio nuotr.

„Vienas žmogus iš „paplūdimių“ negali sutvarkyti visos upės. Savivaldybėje turi būti miesto vandenų administravimo struktūra. Per 10 metų iš to, kas buvo numatyta Dangės upės specialiajame plane, nieko neįgyvendinta. Praeis dar 10 metų ir jei upe rūpinsis tik vienas žmogus, vėl nieko nebus. Upės projektams turi būti numatytos lėšos, aiškiai sudėlioti darbų grafikai, atsakingi asmenys“, – dėstė P.Bekėža.

Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisijos pirmininkas Arūnas Barbšys sutiko, kad vienas asmuo negali tinkamai pasirūpinti Dangės upe. Anot jo, yra parengti ir jau pateikti svarstyti naujos Dangės upės valdymo schemos trys būdai.

Šį tą darytų kitais metais

Dėl Dangės upės aktyvesnio naudojimo taip pat yra skirtingų nuomonių.

Dalis siūlo ją pirmiau išgilinti, inventorizuoti krantus ir krantines, o jau tada naudoti laivybai. Dalis mano, kad upė jau yra įveiklinta ir į ją netikslinga leisti didelį skaičių privačių laivų.

„Dangėje yra irkluotojai, naudojami vandens dviračiai, žemupyje plaukioja laivai. Numatyta, kad Dangės upėje prie Liepų gatvės tilto būtų uostelis, stovėtų tūkstantis laivų. Numatyta, kad plaukiotų turistiniai laivai, vandens tramvajus. Tai reikštų, kad su tokia intensyvia laivyba laidotume už 1,5 mln. eurų neseniai įrengtą naują irklavimo bazę“, – svarstė Klaipėdos irklavimo centro vadovas Liudvikas Albertas Mileška. Jis siūlė parengti naują Dangės upės panaudojimo studiją, nes daryta 2007-aisiais jau yra pasenusi.

„Jei kursime vien studijas, lauksime dar 13 metų, kol kažkas Dangėje bus pradėta daryti“, – sakė Priekrantės žvejų asociacijos vadovas Mindaugas Rimeikis. Anot jo, žvejai metų metus prašo savivaldybės, kad Dangėje įrengtų paprasčiausią „gervelę“ dėžėms su žuvimis iš laivų iškelti, bet taip reikalai ir nepajudėjo.

Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Andrius Dobranskis norėtų aiškaus plano ir krypčių, ką Dangės upėje reikėtų daryti. Anot jo, realu, kad kitais metais prie Liepų gatvės tilto būtų įrengtas laivų nuleidimo slipas su automobilių stovėjimo aikštele.

Galbūt realu būtų ir tai, kad pradžioje prie Botanikos sodo, o po to ir kitur atsirastų pontoninės prieplaukos, kur galėtų sustoti turistus plukdantys laiveliai.

Ar būtų norinčiųjų vykdyti tokį verslą Dangėje? Klaipėdos turizmo informacijos centro direktorė Romena Savickienė minėjo, jog prieš kelerius metus turistus plukdyti iki Botanikos sodo norėjo bendrovė „Maži laiveliai“ iš Vilniaus. Tuomet jiems buvo atsakyta – nebuvo įteisintas vidaus vandens kelias.

Yra paruošta ir didelių Dangės upės projektų su trijomis naujomis prieplaukomis, pėsčiųjų ir dviratininkų tiltu, bet jiems kol kas nėra pinigų. Kalbama ir apie slipo įrengimą po Mokyklos gatvės tiltu, bet planai stringa dėl paties tilto apsaugos zonos.

Atskira Dangės upės veiklos sritis yra jos aplinkosauga. Kaip pastebėjo Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos narė Dalia Žukienė, iš 22 lietaus kanalizacijos išleidiklių į Dangę tik vienas yra tvarkingas. Prie upės jaučiama smarvė, teršalai atiteka ir iš aukštupio. Nuspręsta upės ekologines problemas analizuoti Miesto ūkio ir aplinkosaugos komitete. Taip pat bus siekiama surengti bendrą Klaipėdos miesto, Kretingos ir Klaipėdos rajono vadovų susitikimą dėl taršos Dangės–Akmenos upėje.

Kreipimąsi pasirašė Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža, Jūrų kapitonų asociacijos pirmininkas Juozas Liepuonius ir asociacijos „Jūros veteranai“ pirmininkas Vytautas Petrulis.

„Jūrinė bendruomenė reiškia susirūpinimą dėl pastaruoju metu viešoje erdvėje skleidžiamos šmeižto kampanijos prieš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją, jos vadovą Arvydą Vaitkų ir visą Klaipėdos valstybinį jūrų uostą“, –teigiama pranešime.

Jūrininkai mano, kad tendencingai formuojama visuomenės nuomonė ir tai kenkia uosto įvaizdžiui, visai Lietuvos transporto sistemai, kelia grėsmę ir šalies nacionaliniam saugumui.

„Klaipėdos valstybinis jūrų uostas dalyvauja intensyvioje konkurencinėje kovoje. Klaipėdos uostas tapo vienu iš pirmaujančių uostų regione - visa tai garsina Lietuvos vardą pasaulyje. Pastaraisiais metais uostas pasiekė geriausius rezultatus per visą savo istoriją, o tai reiškia ir didžiulę naudą Lietuvos valstybei ir jos ekonomikai“, – skelbiama rašte.

Jūrininkai apgailestavo, kad neigiamą nuomonę apie gerai dirbantį Klaipėdos valstybinį uostą formuoja valstybės lėšomis išlaikomas nacionalinis transliuotojas.

„Atsakingai pareiškiame, kad skleidžiama iškreipta informacija apie Uosto direkciją ir jos vadovą kenkia ne tik visai jūrinei bendruomenei, bet ir Lietuvai, kaip jūrų valstybei. Kyla įtarimų, jog sėkmingai dirbančio uosto vadovo pašalinimu gali būti suinteresuoti neskaidrių interesų turintys asmenys“, – svarstė jūrininkai.

Jų teigimu A. Vaitkaus asmeninio indėlio bei Uosto direkcijos dėka, pastaraisiais metais deramai buvo atsigręžta į jūrinę bendruomenę, jūrines tradicijas ir jų išsaugojimą bei puoselėjimą. Ypač tai išryškėjo po Lietuvos saugios laivybos administracijos panaikinimo, ją reorganizavus į Lietuvos transporto saugos administracijos Jūrų departamentą.

„Manome, kad pastaruoju metu vienpusiška ir neigiama, dažnai sutirštinama informacija yra skleidžiama sąmoningai, todėl jausdami atsakomybę, neigiamai vertiname skubotus ir neapgalvotus sprendimus, kurių galimai siekia atitinkamos suinteresuotos pusės“, – savo kreipimąsi baigė Lietuvos jūrininkų organizacijas atstovaujantys asmenys.

Dėmesys uostui, ne jūrininkams

Praėjusio penktadienio vakarą Jūrų kapitonų klube vyko išplėstinis posėdis, kur skambėjo kaltinimai dabartinei valdžiai, kad Lietuva nesilaiko 2007 m. priimtos ES integruotos jūrų politikos nuostatų. Nėra jūrų transporto strategijos, nors ji turėjo būti parengta šiais metais. Jūriniai įstatymai neatitinka jūrų konvencijų.

Su pavėlavimu 2014 m. Lietuvoje patvirtintoje tarptautinėje konvencijoje „Dėl darbo jūrų laivyboje“, kaip pastebėjo Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža, įgyvendinama tik mažesnė dalis nuostatų.

„Valdžia Lietuvoje dėmesį kreipia tik į Klaipėdos uostą, o visos kitos jūrinės sritys draskomos, paliekamos savieigai“, – pastebėjo Lietuvos jūrų kapitonų klubo asociacijos pirmininkas Juozas Liepuonius.

Jūrininkai aštriai pasisakė prieš Šventosios uosto atstatymą be molų, kaip dabar rengiamasi daryti numetus jį Palangos savivaldybei. Jūrininkai mano, kad toks Šventosios uosto atstatymas būtų eilinis „pinigų plovimas“, gėdingas darbas, koks jau buvo atliktas prieš 8 metus, kai jūra greitai užnešė išgilintą Šventosios uosto kanalą.

Čia profesionaliai pasisakė sovietmečiu prie Šventosios kanalo gilinimo dirbęs Dionyzas Varkalis. Jo teigimu, yra tik svaičiojimai, kad bus galima su nedidele žemsiurbe valyti nuolat užnešamą  kanalą.

Jūrų kapitonai siūlosi patarti Palangos savivaldybei, kaip protingai reikėtų bandyti atstatyti Šventosios uostą.

Jūrinėje srityje – palaida bala

Kliuvo valdžiai ir dėl pertvarkytos Lietuvos saugios laivybos administracijos, kur virto išskaidyta ir išliko tik su Jūrų departamentu, kurio funkcijos susiaurintos, liko tik vykdytojų, bet ne jūrinės strategijos formuotojų funkcija.

„Po Lietuvos saugios laivybos administracijos reorganizacijos sukurtas Jūrų departamentas tapo žemesnės kategorijos institucija Lietuvos transporto saugos administracijos sudėtyje su apkarpytomis funkcijomis, mažesniais atlyginimais“, – pastebėjo P.Bekėža.

Jis piktinosi, kad išbraukiama apie pusę dabar uoste ir laivyboje atestuojamų veiklų. Jūrinė sritis iš esmės virsta palaida bala.

Iš Lietuvos saugios laivybos administracijos buvo atleisti arba išėjo geri specialistai, priimti nauji jaunuoliai, kurie neturintys supratimo apie jūrinius reikalus.

„Padarytos didžiausios nesąmonės pertvarkant Lietuvos saugios laivybos administraciją. Kur taip pasaulyje yra, kad laivyba būtų kartu su kelininkais, geležinkeliais ar aviacija? Vienintelis geras dalykas iš tos pertvarkos, kad Jūrų departamento vadovu paskirtas profesionalus jūrininkas, jūrų kapitonas Saulius Šiaučiūnas“, – pastebėjo asociacijos „Jūrų veteranai“ pirmininkas Vytautas Petrulis, kuris ragino kilti į kovą prieš nesąmones, kurios daromos Lietuvos jūriniame sektoriuje.

Vadovas liko tik prašytojas

Saulius Šiaučiūnas kol kas yra laikinai paskirtas Lietuvos transporto saugos administracijos Jūrų departamento vadovu. Jį skirti rekomendavo Lietuvos jūrų kapitonų asociacija. Jis sakė dar nežinantis ar liks vadovauti departamentui.

Turėjęs darbo patirties Maltos jūrinėje administracijoje, jis ėjo į Jūrų departamentą su vizija pertvarkyti taip, kad būtų didžiausiai nauda jūrininkams, laivybos verslui.

Kai Lietuvos saugios laivybos administracija nuo 110 darbuotojų buvo sumažinta iki 40, o darbų pobūdis pasikeitė nežymiai, likusieji turi atlikti ir tuos darbus, kuriuos darė išėję.

„Esu labai dėkingas likusiems žmonėms. Jie tempia už kelis, dirba po 12-14 valandų. Džiaugiuosi, kad dar tempiame - nesulaukiame nepasitenkinimų nei iš jūrininkų, nei iš laivų savininkų, kitų partnerių“, – sakė S.Šiaučiūnas.

Jis prisipažino, kad būti kapitonu laive buvo žymiai lengviau nei Jūrų departamento vadovu.

„Laive dirbome daug, iš esmės ištisą parą, bet žinojome ką darome. Departamente esi tik prašytojas ir valdybos nurodymų vykdytojas. Valdyboje nėra nė vieno jūrininko. Kartais sunku išaiškinti elementariausius jūrinius dalykus“, – sakė jis. Kapitonas pripažino, kad suglumino klausimas iš valdybos nario - o kam reikia tikrinti į Klaipėdą atplaukusius laivus?

Lietuvos transporto saugos administracijos Jūrų departamente atlyginimai maži, o reikalavimai didžiuliai. Kartais netgi absurdiški. Negalima priimti į uosto laivybos kontrolierius jūrininkų, kurie neturi universitetinio išsilavinimo. Iš kur tokių paimsi, jei Lietuvoje su universitetiniu išsilavinimu jūrininkai neberuošiami? Ieškoma dar tarybiniais laikais baigusiųjų „Makarovką“ ar Odesos aukštąją jūreivystės mokyklą. Ką nors pasikvieti neįmanoma, nes atlyginimas 650 eurų.

Lietuvos jūrininkų sąjunga iškėlė klausimą, ar Jūrų departamente yra bent vienas žmogus, kuris turėtų supratimą apie konvenciją „Dėl darbo jūrų laivyboje“?

Jūrų kapitonų asociacijos pirmininkas J.Liepuonius teigė, kad apie pertvarką Lietuvos jūrų administracijoje jau žinoma ir kitose šalyse. Iš kolegų Latvijoje jis sulaukęs užuojautos, nes Lietuvoje neva vykstantis protu nesuvokiamas jūrinės sistemos naikinimas.

Jūrų kapitonai, jūrininkai žada burtis, važiuoti į Susisiekimo ministeriją, kalbėtis su ministru Roku Masiuliu, nes jis, skirtingai nei viceministrai, dar suvokiantis jūrinius reikalus.

Remontas įstrigo

"Gyvename tragiškomis sąlygomis. Laive elektros nėra. Ji tiekiama kelias valandas per parą. Atsarginis generatorius vakarais paleidžiamas tik nuo 17 iki 19 val. O po to – tamsa", – tikino įgulos nariai, Rusijos piliečiai.

Trylika jūrininkų į šį laivą atvyko kovo viduryje, o pats sausakrūvis Klaipėdos uoste stovi aštuntą mėnesį.

"Ivan Lopatin" stovi kone priešais SGD laivą-saugyklą "Independence", tad uostininkai tarpusavyje juokauja, jog nebeaišku, ką rusų laivas veikia tiek laiko dujų terminalo panosėje.

Gyvename tragiškomis sąlygomis. Laive elektros nėra.

Jūrininkai tikino, jog sausakrūvis į Klaipėdos uostą atplaukė remonto.

Vienas iš dviejų generatorių, pasak jūrininkų, sugedo nepataisomai, antrasis taip pat remontuojamas, galų gale sustojo ir trečiasis.

"Naudojame avarinį generatorių kaip energijos šaltinį. Tačiau per tą laiką, kol laivas stovėjo, susikaupė įsiskolinimų už ne tik už laivo remontą, bet ir jo priežiūrą. Galų gale buvo nutrauktas elektros tiekimas iš kranto. Beliko jungti generatorių, tačiau po kurio laiko ėmė trūkti degalų. Situacija darėsi įtempta", – pasakojo vyrai.

Jūrininkų žiniomis, laivą remontavusi įmonė nepanoro tęsti darbų dėl skolų, kas bus toliau, įgula tikino nežinanti.

Dienraščio kalbintos kompanijos, kurios turėjo sutarčių dėl šio laivo remonto, nepanoro atvirauti, ar yra garantijų, kad su jomis bus atsiskaityta.

Darbo kodeksas negelbsti

Kantrybė jūrininkams trūko, kai darbdaviai ėmė nebemokėti atlyginimų, o jų darbo sutartys ėjo į pabaigą.

"Vieniems įsiskolinta buvo apie 100 tūkst. rublių, tai yra apie 1,5 tūkst. eurų. Kitiems – šiek tiek mažiau. Ši kompanija moka nedidelius atlyginimus, palyginti su Šiaurės Europos šalimis, kuriose – europiniai atlyginimai. O čia mokama 400 ar 500 eurų, tik kai kam kiek daugiau. Tačiau įsiskolinimai vis augo. Tris mėnesius mus penėjo pažadais, kad pinigai bus", – pasakojo jūrininkai.

Įgula girdėjo paaiškinimus, jog, kai tik laivą pavyks suremontuoti, jo tikslas bus Brazilija.

Įgulos nariai tikino, jog Rusijos darbo kodeksas numato jiems garantijas.

"Išaiškinta, jog po 15 dienų, kai kompanija neatsiskaito su darbuotojais, jie gali nebedirbti. Na, jei tai Rusijoje, gal ir veiksminga, o kai esi Lietuvoje, ką daryti?" – retoriškai klausė vyrai.

Kai kurie įgulos nariai pagrasino, jog kreipsis į žiniasklaidą dėl susidariusios situacijos.

Kai tik pasklido žinia, jog vienas jūrininkų susiruošė į dienraščio "Klaipėda" redakciją, jį prie laivo trapo esą sustabdė laivo vadovybė. Su jūrininku mikliai buvo atsiskaityta, jis tylomis išlydėtas į namus.

Kai tik pasklido žinia, jog vienas jūrininkų susiruošė į dienraščio "Klaipėda" redakciją, jį prie laivo trapo esą sustabdė laivo vadovybė. Su jūrininku mikliai buvo atsiskaityta, jis tylomis išlydėtas į namus.

Kaip žvėrys narve

Dalis jūrininkų turi užsienio šalyse veikiančias banko korteles, į sąskaitas gauna pensijas, turi santaupų, tad jiems vadinamasis sėdėjimas krante nebuvo toks skausmingas.

"Tačiau kiti turi tik Rusijos Federacijos teritorijoje veikiančias korteles. Ką jiems daryti? Mažiausiai du mėnesius sėdi uždarytas laive, kuriame vakarais tamsu. Pinigų nėra net pasižvalgyti po miestą. Žinoma, kad tai veikia žmones. Kaip žvėrys, uždaryti narve", – skundėsi vyrai.

Nors laivas uoste stovi jau aštuntą mėnesį, ši laivo įgula į Klaipėdą atvyko pavasarį, vieni – kovą, kiti – balandį. Jie pakeitė iki tol dirbusius jūrininkus.

"Laivas priklauso įmonei "Murmansko jūrų laivininkystė". Tai didelė privati kompanija, valdanti 19 laivų. Šis laivas "Ivan Lopatin" yra vienas naujausių laivyne. Jis pastatytas 2010 metais. Tačiau, kaip matome, jame jau daug kas genda", – pasakojo jūrininkai.

Prieš kelias savaites šiame laive esą ėmė trūkti degalų generatoriui.

"Jis veikia 8 valandas. Nuo 6 valandos ryto iki 12 valandos. O vakare – nuo 17 iki 19 val., karšto maisto gamybai reikia energijos. Savaitei reikia mažiausiai pusantros tonos dyzelino", – skaičiavo jūrininkai.

Kreipėsi pagalbos

Įgula nusprendė kreiptis į Lietuvos jūrininkų sąjungą, kuri yra Tarptautinės transporto darbuotojų federacijos narė (ITF – angl.).

"Juk mums buvo pareikšta, kad jūrininkus maitina laive, girdo, tad tegul sėdi ir tyli. Manęs tai netenkina, mano sutartis baigėsi ir aš noriu, kad mane išsiųstų namo. Daug kam tokia pat situacija, tik vieni bijo, jog išvažiuos, o su jais taip ir nebus atsiskaityta. Man yra du keliai: arba aš laukiu, kol bus sumokėta, arba skrendu namo už savo pinigus. Situacija ėmė keistis, kai tik kreipėmės į ITF atstovus Lietuvoje. Į laivą atvyko Rusijos konsulato, agentuojančios įmonės atstovas su uosto tarnybų darbuotojais", – pasakojo vienas iš jūrininkų.

Jūrininkai išsakė savo problemas ir paprašė jūrininkų teises ginančios sąjungos pagalbos.

"Po to, kai laive apsilankė konsulas ir ITF atstovai, buvo atnaujintas dyzelino tiekimas. Mus patikino, kad nebadausime", – sakė vyrai.

Gelbsti internetas

ITF inspektorius Lietuvoje, Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininko pavaduotojas Andrejus Černovas tikino, jog šios situacijos sprendimui pajėgas telkė įvairios įstaigos.

"Mūsų žiniomis, situacija laive keičiasi. Kai atvykome, paaiškėjo, jog net šiukšlių iš laivo niekas neišveždavo. Sutvarkėme tą reikalą. Palyginti su tuo, ką mačiau prieš tris savaites, viskas juda gera linkme. Atnaujintas degalų tiekimas. Prašiau, kad jūrininkai paruoštų dokumentaciją, kurios reikia ginant jūrininkų teises", – aiškino A.Černovas.

Jis parūpino laivo įgulai interneto maršrutizatorių, kad jūrininkai turėtų interneto ryšį.

"Juk tai komunikacija su išoriniu pasauliu, šeimomis. Gal ir pavyko jiems pasaulio futbolo čempionatą stebėti, nes įrenginiui įkrauti reikia  dviejų valandų ir jis veiks dar penkias", – pastebėjo A.Černovas.

Kompanijai – ieškinių lavina

Rusijos spauda birželio 26 d. paskelbė, jog į Murmansko arbitražinį teismą ieškinį dėl bankroto procedūros iškėlimo kompanijai "Murmansko jūrų laivininkystė" pateikė degalus šiai laivybos kompanijai tiekusi įmonė.

Skelbiama, jog įsiskolinimas pasiekė 17,6 mln. rublių.

Prieš tai teismuose kompanija buvo atsidūrusi dėl kitos naftos produktų prekyba užsiimančios įmonės ieškinio.

Skolas per teismus "išmušinėjo" net Arktikos ir Antarktikos mokslo tyrimų institutas.

Dėl skolų esą buvo atjungtas net karšto vandens tiekimas šios kompanijos administraciniam pastatui.

Prieš mėnesį pasirodė žinia apie kitą šios įmonės laivą "Piotr Velikij". Septyni šio laivo įgulos nariai kreipėsi į institucijas dėl repatriacijos.

Jūrininkų sutartys baigėsi, bet kompanija delsė su jais atsiskaityti.

Laivas remontuojamas viename Kinijos uostų. Jūrininkai nuogąstavo, ar už skolas laivas neliks areštuotas Kinijos uoste metų metams.

Į sąskaitas – pavedimai

Pradėjus domėtis jūrininkų likimu ne tik jūrininkų sąjungos nariams, bet ir žurnalistams, netikėtai įgulos nariams viena po kitos ėmė skrieti trumposios žinutės apie gautus bankinius pavedimus.

"Mokėjimai buvo. Ar atsiskaityta iki galo, ar sumokėta už viršvalandžius, nežinau, nes įgula informacijos dar nepateikė. Buvo informacijos, kad bendra skola siekė 25 tūkst. eurų", – žiniomis dalijosi A.Černovas.

Jūrininkai tikino, jog į namus susiruošė iš karto penki įgulos nariai. Laive turėtų likti tik šeši jį prižiūrintys asmenys.

Jūrininkų ausis pasiekė žinia, jog kompanija priėmė sprendimą parduoti vieną iš savo laivų. Už šiuos pinigus ketinama padengti įsiskolinimus, atsiskaityti su jūrininkais.

Šis laivas – vienas "jauniausių" įmonės laivyne, tikėtina, kad jo niekas nepardavinės.

Laivą agentuojančios įmonės atstovai nepanoro komentuoti situacijos, tik prasitarė, jog laive situacija normalizuojasi.

"Mus patikino, kad sutartis dėl remonto darbų yra. Buvo minėta, jog laive yra problema dėl mazutu užteršto vandens. Lyg buvo įsigytas siurblys, bet jis nepajėgia išsiurbti mazuto. Teks ieškoti specialia įranga aprūpinto tanklaivio, kuris išsiurbtų visą turinį", – teigė ITF atstovas.

Ramino įgulą

Laivo kapitonas Valentinas Antufjevas patikino, jog didesnė problema buvo nuotaikų tarp įgulos narių sureguliavimas.

"Kalbėjome, teko nuraminti, ir viskas normalizuojasi. Daugiau jie nebekelia klausimų. Pirmi pervedimai į sąskaitas padaryti dar praėjusį penktadienį, Tačiau buvo laisvadienių, tad pinigai realiai pasiekė sąskaitas šios savaitės pradžioje. Antradienį jau tikrai turėjo gauti visi. Visiems tai labai rūpėjo. Kompanija viską sutvarkė ir atsiskaitė", – patikino laivo kapitonas V.Antufjevas.

Kapitonas aiškino, jog kitą savaitę laivą turėtų palikti kita dalis jūrininkų. O nauja įgula turėtų atskristi rugpjūčio viduryje.

Kaip greitai pavyks suremontuoti laivą, dar nėra aišku.

"Didžiausia mūsų bėda yra pagrindinio generatoriaus remontas. Kiti du – tik šiaip, padeda gaminti energiją. Panašu, kad remontas gali užtrukti dar du mėnesius", – dūsavo kapitonas.

Kova už jūrininkus

Tai ne pirma tokia situacija, kurią tenka spręsti Jūrininkų sąjungos nariams.

"Pastaruoju metu tokių situacijų mažiau. Tačiau yra tekę rūpintis vieno prie Omano krantų palikto laivo įgulos nariais. Laivas buvo areštuotas už skolas, laivo savininkai dingo. Tačiau jūrininkai negalėjo palikti laivo, nes uostas atsisakė juos išleisti. Dvejus metus žmonės lyg kalėjime gyveno. Jų niekas nepakeitė, algų nemokėjo, sėdėjo jie štai taip uždaryti. Laivas tik maistu ir degalais buvo aprūpinamas", – pasakojo A.Černovas.

Lietuvos jūrininkų sąjungos vadovas Petras Bekėža aiškino, jog suteikia pagalbą ne tik lietuvių jūrininkams, bet ir tiems jūrininkams kurie yra nacionalinių profsąjungų nariai.

"Yra tekę padėti rusų jūrininkams, kurie buvo įstrigę su Lietuvos vėliava plaukiojančiame laive. Krabų gaudymo laive taip pat nebuvo mokami atlyginimai, užsukome didelę pagalbos mašiną. Nuolat dirbame vieni su kitais. Nesvarbu, ar latviai, ar filipiniečiai, visų jų klausimus sprendžiame. Jei būtų piktybinis neatsiskaitymas, mes galime suruošti dokumentus teismui ir galime kreiptis dėl laivo arešto. Pasitaikė ne vienas toks atvejis. Buvome laivą "Deltuva" areštavę. Giname ne tik savo narius, bet ir užsienio jūrininkus Lietuvoje", – patikino P.Bekėža.

Buvęs paskutinysis Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos pirmininkas R.Paliukas įsitikinęs, kad ši komisija labai reikalinga. Esą svarbūs dalykai yra ne tik uostas ir uosto įmonės, bet ir žuvininkystės problemos.

"Ta komisija praėjusios kadencijos Seime tikrai turėjo daug darbo. Manau, tai yra netoliaregiškas žingsnis, reorganizacija dėl reorganizacijos. Jeigu Lietuva save identifikuoja kaip jūrinę valstybę, tokia komisija turi būti. Arba mes jūrą matysime valstietiškai, nuo Palangos pliažo", – pabrėžė R.Paliukas.

Vis dėlto Seimo narys klaipėdietis Eugenijus Gentvilas nemano, kad Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos panaikinimas yra didžiulė netektis.

"Visi buvo sutarę, kad reikia ją naikinti. Taip, kaip ji dirbo, nebuvo naudos. Jie dirbo labai neefektyviai, pastarąjį pusmetį ir posėdžių neberengė. Tai buvo dar vienas valdančiųjų instrumentas prastumti kokį nors savo reikaliuką", – kalbėjo E.Gentvilas.

Vis dėlto Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža labai nustebo išgirdęs, kad Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisija panaikinta, juolab kad prieš rinkimus su būsimais Seimo nariais profsąjungos atstovai ne kartą kalbėjo apie svarbiausius jūrinius reikalus.

"Juk dar prieš rinkimus buvome susitikę su Sauliumi Skverneliu, įteikėme klausimų paketą dėl jūrinių reikalų, ką reikėtų taisyti įstatymuose, nes tiek daug neišspręstų klausimų, susijusių su prekybine laivyba, jūrų transportu. Todėl keista, kad ta komisija sunaikinta", – stebėjosi P.Bekėža.

Klaipėdoje ketinama įamžinti Lietuvos jūreivystei nusipelniusius žmones - svarstoma galimybė tam skirti alėją, parką, specialią aikštelę.

„Reikėtų pasižiūrėti ir išplėsti Klaipėdos miestui ir Lietuvos valstybei nusipelniusių žmonių sąrašą, turiu omenyje iš jūreivystės, laivybos ir susietų su laivyba žmonių“, - LRT radijui sakė Klaipėdos miesto jūrinės kultūros koordinacinės tarybos pirmininkas, Lietuvos jūrininkų sąjungos vadovas Petras Bekėža.

Pasak jo, ši idėja kol kas dar yra tik pradinėje svarstymo stadijoje, taip pat nėra apsispręsta, kokiu būdų reikėtų įamžinti šiuos asmenis.

„Prašome tiek jūrinės visuomenės, tiek Klaipėdos žmonių pasiūlyti kaip tą būtų galima padaryti - ar tai būtų parkas, ar alėja, ar krantinėje atminimo lentos su duomenimis apie tuos nusipelniusius, įžymius žmones. Užsienyje teko matyti įvarių įamžinimo būdų“, - tvirtino P.Bekėža.

Jo teigimu, galima svarstyti ir apie Klaipėdos gatvių pavadinimų keitimą, alėją nuo Smiltynės perkėlos iki Lietuvos jūrų muziejaus.

Pasak Lietuvos jūrų muziejaus istoriko Dainius Elerto, šalies jūreivystei nusipelniusius žmonių sąrašas jau yra sudarinėjamas.

„Pavardžių yra labai įvairių ir daug. Klaipėda yra sudėtingas miestas, kaip ir tas mūsų jūrinis paveldas. Yra asmenybių, kurios nusipelnė Lietuvos valstybei, yra asmenybių, kurios nusipelnė pačiai Klaipėdai, ma ir žinoma yra asmenybių, kurios išeina už Klaipėdos ir Lietuvos ribų, yra plačiau žinomos, tik pas mus ganėtinai pamirštos“, - LRT radijui sakė D.Elertas.

Jo teigimu, sąrašas apima laikotarpį nuo 18 amžiaus. Jame yra inžinierius Johanas Samuelis Lilientalis, kurio dėka Klaipėdoje atsirado pirmasis švyturys, uosto molai, buvo atlikti pirmieji Kuršių nerijos kopų sutvirtinimo darbai, 15 uostų, įskaitant ir Klaipėdos, planus parengęs Fridrichas Liudvikas Hagenas, kurio vardu yra pavadinta kopa Smiltynėje, Šventosios ir Klaipėdos uostų statytojas inžinierius Jonas Šimoliūnas, kiti asmenys.

Į finansinę aklavietę patekusios įmonės "Lietuvos jūrų laivininkystė" (LJL) paskutinysis dar plaukiojęs laivas "Voruta" jau prisišvartavo Ispanijos uoste ir dabar lauks savo lemties, kuri artimiausiu metu turėtų paaiškėti teismui paskelbus verdiktą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Liūdnas Kalėdų laukimas

LJL darbuotojams artėjančios Kalėdos gerosios naujienos nežada.

Į finansinę duobę įkritusiai laivininkystės įmonei prisikelti vilčių beveik nebeliko. Paduotas pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, nes akivaizdu, jog kitos išeities nebėra.

"Situacija įmonėje nepakitusi, laukiame teismo sprendimo. Taip, kaip ir buvo planuota, laivuose esantiems jūrininkams sumokame už vandenį, maistą, degalus. Turime penkis laivus ir nė vienas iš jų nedirba. Klaipėdos uoste stovi du laivai – "Deltuva" ir "Venta" , Graikijoje – "Romuva", Ispanijoje stovi "Raguva" ir šiandien turėtų atplaukti "Voruta"," – dienraščiui sakė LJL generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas.

Klaipėdos uoste esanti "Deltuva" buvo areštuota pačių jūrininkų iniciatyva.

Jie to griebėsi baimindamiesi, kad laivas dėl įmonės įsiskolinimų nebūtų areštuotas kokiame kitame pasaulio uoste.

Tada esą taptų sunkiau išsireikalauti pradelstų atlyginimų.

Jūrininkų įgulos šiuo metu sėdi laivuose, kiekviename – iki 18 žmonių, kad palaikytų laivų gyvybingumą. Jiems algos turėtų būti sumokėtos pirmiausia. Tačiau to kol kas neįvyko.

Dauguma jūrininkų – Lietuvos piliečiai.

Skaudus smūgis – iš savų

"Deltuvos" areštas tarsi žaibas kirto naujai paskirtajam direktoriui dar pirmosiomis jo vadovavimo įmonei savaitėmis.

Tada teismo sprendimu antstoliai areštavo iš Lenkijos į Lietuvą sugrįžusį bendrovės laivą, kuris po kelių dienų turėjo išplaukti į naują reisą.

"Iki šiol keturi iš penkių įmonės laivų buvo areštuoti. Vienintelis "Deltuva" švartavosi Klaipėdoje ir praeitą sekmadienį buvo pasirengęs išvykti gabenti krovinių, pasirengęs uždirbti pinigų, kuriais mes atsiskaitytume su jūrininkais. Ir ką jūs manote? Laivą prieš savaitę areštavo", – prieš tris su puse mėnesio iškart po incidento piktinosi S.Dobilinskas.

Arešto iniciatoriai – bendrovėje dirbantys jūrininkai, o motyvas tas, kad per kelias paskutines savaites į įmonės sąskaitą "neįkrito nė vienas euras".

Taigi "Deltuva", užuot uždirbusi pinigų, liko uoste, nes derybos su antstoliais buvo bevaisės.

Jūrininkų sąjunga neatlyžta

Situacija LJL nepatenkinta Lietuvos jūrininkų sąjunga. Esą bendrovė jūrininkams nemoka algų.

Jūrininkų profesinę sąjungą kasdien pasiekia raštai iš kiekvieno bankrutuojančios kompanijos laivo.

"Darbuotojams ir "Sodrai" įmonė skolinga 1,809 mln. eurų. Štai ant stalo turiu dokumentą, su kuriuo vakar jūrininkai kreipėsi į Transporto darbuotojų federaciją, Saugios laivybos administraciją, LJL inspektorių dėl jiems nesumokėtų 900 tūkst. eurų. Jie kelia klausimą, kaip tuos pinigus susigrąžinti, ką daryti. Prieš kelias dienas gavome "Vorutos" įgulos, kuri buvo išlaisvinta iš Gvinėjos ir jau šiandien turi būti Las Palme", pareiškimą, – teigė Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža.

Jis tvirtino, kad "Romuva" net krovinio nėra nugabenusi užsakovams, nes buvo sulaikyta dėl įsiskolinimų.

"Jūrininkams turi būti sumokėti atlyginimai. Mes dėl to kelsime triukšmą ir sieksime, kad žmonės būtų pargabenti namo. Tiek kolektyvinė sutartis, kuri tebegalioja, nes bankrotas įmonei dar nepaskelbtas, tiek tarptautiniai, tiek Lietuvos teisės aktai byloja, kad ilgiau nei mėnesį nesumokėjus algos, jūrininkai turi teisę pareikalauti, kad būtų repatrijuoti namo. Tokiu atveju laivai užsienyje būtų palikti likimo valiai", – pabrėžė P.Bekėža.

Injekcijos nepakako

Esą 3 mln. eurų finansinės injekcijos, kuri LJL pasiekė dar vasarą, buvo mažai, reikėjo dar dukart tiek, galbūt tada laivai būtų galėję pradėti dirbti.

"Kai kuriems jūrininkams iki šiol nesumokėta alga už pusę metų. Tegul S.Dobilinskas ar susisiekimo ministras padirba negaudami jokio atlyginimo. Juk žmonės turi šeimas, turi vaikų. Kaip jiems gyventi?" – klausė Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas.

Pasak P.Bekėžos, juodų dalykų yra ne tik LJL, bet ir kitose laivybos bendrovėse, esą keliami tie klausimai, bet viskas juda sunkiai.

Minkštai leistis nepavyko

Pasak Susisiekimo ministerijos atstovų, LJL bankrotą lėmė ekspertų išvados.

Pagrindinį LJL akcijų paketą (56,6 proc.) perėmusi bendrovė "Lietuvos geležinkeliai" buvo nusamdžiusi audito kompaniją "Ernst & Young", kurios specialistai rengė galimus įvairius LJL ateities scenarijus – nuo verslo vystymo, "minkšto nusileidimo" galimybių iki blogiausiu atveju bendrovės uždarymo.

Suskaičiavus visų šių scenarijų išlaidas ir panašius dalykus, buvo siūlomi du planai – drastiškas kredito sumažinimas (t.y. skolų nurašymas), kad bendrovė galėtų dirbti toliau, ir bankrotas.

Pagrindinis LJL kreditorius – SEB bankas kredito sumažinti nesutiko, tad neliko nieko kito, tik kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo LJL.

Šiuo metu "Lietuvos geležinkeliai" ir SEB bankas įsteigė specialų fondą, kurį sudaro maždaug 1,2 mln. eurų.

Pinigai skirti susigrąžinti bendrovės laivus į saugius Europos uostus ir socialinėms jūrininkų reikmėms padengti, kol vyks įmonės bankroto procedūra.

"Jei premjeras ir susisiekimo ministras pasakė, kad laivininkystė turi būti išgelbėta, turėjo suklusti daug kas ir ieškoti sprendimų. Bet viskas atsitiko kitaip. Vien "Deltuvos" pavyzdys ką rodo? Visi puolė tik greičiau atkąsti savo kąsnio. Nes buvo preziumuojama, esą S.Dobilinskas išvarys "Deltuvą", pakeis vėliavą ir teks gaudyti ją po visą pasaulį. Iki tokių absurdų prieita", – piktinosi LJL vadovas.

Paskolos gali nuplaukti?

Susisiekimo ministerija šių metų liepą jau buvo inicijavusi įmonės bankrotą, nes bendrovė tapo nemoki.

Tačiau susitarus su pagrindiniu kreditoriumi – banku dėl beveik 15 mln. eurų paskolos atidėjimo iki kitų metų balandžio, bankroto procedūros sustabdytos.

Valstybės valdoma bendrovė "Lietuvos geležinkeliai", kuri rugpjūtį LJL paskolino 3 mln. eurų, konstatavo, kad iki metų pabaigos LJL veiklai gali reikėti dar apie 4 mln. eurų.

LJL birželio pabaigoje turėjo 19,8 mln. eurų skolų, pirmąjį pusmetį ji patyrė 4,2 mln. eurų nuostolių.

Situaciją buvo bandoma gerinti ir pusės milijono eurų paskola, kurią suteikė kita valstybei priklausanti kompanija "Smiltynės perkėla".

"Per bankroto procedūrą vienaip ar kitaip tie pinigai bus susigrąžinti. Nors vargu ar pardavus esamus laivus paskolos atsipirks. Bet palikime tą klausimą ateičiai", – prognozuoti nesiryžo S.Dobilinskas.

Pasirengęs išeiti

Dabar laukiama teismo sprendimo, po kurio pagaliau paaiškės, ar LJL bus iškelta bankroto byla.

O tada, pasak S.Dobilinsko, ateis bankroto administratorius ir perims įmonės valdymą.

Skęstančiai kompanijai ryžęsis vadovauti S.Dobilinskas iki tol dirbo bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" Investicijų departamento Klaipėdos skyriaus direktoriaus pavaduotoju.

"Kai apsisprendžiau vadovauti LJL, neatmečiau tikimybės, kad viskas gali pasisukti taip, kaip nutiko dabar, nors labiau tikėjausi, kad mes dirbsime. Dabar pasirengęs išeiti. Kur eisiu, tai jau kitas klausimas", – nepanoro atvirauti S.Dobilinskas, LJL generalinio direktoriaus poste neišdirbęs nė pusės metų.

Šiuo metu bendrovėje dirba 200 žmonių.

Prasidėjus bankroto procedūrai, teismo paskirtas administratorius turėtų visus juos atleisti ir pasirinkti tuos specialistus, kurie jam padėtų įgyvendinti įmonės uždarymo procedūrą.

Lietuvos jūrininkų sąjungos vadovas Petras Bekėža teigiamai vertina Vyriausybės sprendimą tęsti bendrovės „Lietuvos jūrų laivininkystė“ (LJL) veiklą, tačiau tvirtina, kad ateityje bendrovei teks skirti daugiau pinigų.

Lietuvos jūrininkų sąjungos vadovas Petras Bekėža LRT radijui sakė, kad Vyriausybės penktadienį priimtas sprendimas neinicijuoti LJL bankroto ir imti 3 mln. eurų paskolą jos reikmėms yra „pirmas žingsnis“, tačiau ateityje bendrovės gelbėjimui esą prireiks daugiau sprendimų ir lėšų.

„Padaryti pirmi žingsniai, kaip bus toliau - pamatysime, kadangi praktikoje tas turi būti įgyvendinta, neturi būti sustojama. Norint, kad įmonė gyvuotų, reikia didinti ir įstatinį kapitalą, ir skirti daugiau lėšų“, - LRT radijui sakė P.Bekėža.

Ieškinį dėl nemokios ir daugiau nei 20 mln. eurų skolų turinčios LJL bankroto Susisiekimo ministerija Klaipėdos apygardos teismui pateikė ketvirtadienį. Penktadienį premjero, kai kurių ministrų, didžiausio LJL kreditoriaus SEB banko ir LJL vadovų pasitarime nuspręsta neinicijuoti LJL bankroto. Taip pat susitarta, kad SEB kitą savaitę suteiks LJL 3 mln. eurų paskolą, kurią garantuos kita valstybės valdoma bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“. Už tai jai tokia pat suma bus sumažinti į biudžetą mokėtini dividendai. Dabar numatyta jų suma yra 11,4 mln. eurų. Ateityje planuojama kurti ir transporto įmonių holdingą.

Keturi iš penkių LJL laivų šiuo metu yra dėl skolų areštuoti užsienio uostuose - kai kurie jų neturi kuro, maisto bei vandens, jie negali išplaukti, o dauguma jūreivių nori grįžti namo. Italijos, JAV, Senegalo ir Portugalijos uostuose įstrigusiuose LJL laivuose šiuo metu yra apie 70-80 jūrininkų.