Pasak Žemės ūkio duomenų centro, šiuo metu pieno supirkimo kaina yra 40 proc. didesnė nei ilgametis kainų vidurkis. 2017–2021 metų laikotarpiu pieno kainos vidurkis buvo 29,9 cento už kilogramą.

Skelbiama, kad stambiems pieno gamintojams supirkimo įmonės šį kovą mokėjo vidutiniškai 45,55 cento už kilogramą – 8,5 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu. Tokie tiekėjai kovą pardavė 69 proc. visos šalyje supirktos pieno žaliavos.

Pasak ekspertų, dėl aukštos pieno supirkimo kainos Lietuvoje, žaliavinio pieno gamyba ūkiuose auga. Šį kovą buvo supirkta 108,72 tūkst. t pieno, tai yra 8,2 proc. daugiau, palyginti su 2023 m. kovu.

„Yra toks didelis pasiilgimas tų kainų, kurios buvo 2022 metais. Praėjusiais metais kainos stipriai nukrito, dabar jos stabilizavosi ir mažiausią kainą gauna tie, kurie turi labai mažus ūkius, kur vidurkis turbūt 2,5–3,5 karvės“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė I. Šimonytė.

Pasak jos, stambesni pieno ūkiai už parduodamą pieną gauna stabilią, didesnę nei savikaina kainą.

„Pakeisti rinkos konjunktūros, grąžinti į 2022 metus – tas aukštas supirkimo kainas – tikrai nėra jokių prielaidų“, – teigė ji.

Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas LRT radijui ketvirtadienį sakė, kad nesprendžiant, jo teigimu, tebesitęsiančios pieno krizės žemdirbių bendruomenė gali atnaujinti protestus.

Praėjusiais metais kainos stipriai nukrito, dabar jos stabilizavosi ir mažiausią kainą gauna tie, kurie turi labai mažus ūkius, kur vidurkis turbūt 2,5–3,5 karvės.

 

Anksčiau BNS jis teigė, kad svarbiausias ir ne vienerius metus keliamas klausimas dėl pieno kainų lieka „mirties taške“, esą daliai ūkių sunku išsilaikyti. Jis priminė, kad kovo 20-ąją vyks dar vienas žemdirbių atstovų susitikimas su I. Šimonyte.

Premjerė savo ruožtu sako, kad su ūkininkų bendruomene bus diskutuojama dėl galimų sprendimų, tačiau būtina įvertinti galimas pasekmes smulkiems pieno ūkiams.

„Girdisi, kad kažkur įstatyme reikia tą kainą parašyti, neleisti už mažesnę kainą nupirkti. Galima daug dalykų parašyti įstatyme, bet reikia įsivertinti, kokios bus to pasekmės. Jos gali būti tokios, kad tie mažiausi ūkiai apskritai neturės galimybių savo pieno parduoti“, – ketvirtadienį kalbėjo I. Šimonytė.

Naują Ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo redakciją Vyriausybė parlamentui pateikė dar praėjusį pavasarį, tačiau projekto svarstyme padaryta pertrauka, nesulaukus pritarimo Kaimo reikalų komitete.

Projektas netrukus turėtų grįžti į parlamento darbotvarkę, jį aptarus su žemdirbiais bei užbaigus ekspertinį teisės akto vertinimą.

Nuo pernai rugpjūčio, kuomet pradėjo augti žaliavinio pieno kaina Lietuvoje, ji padidėjo 29 proc.

Remiantis ŽŪDC duomenimis, pienas Lietuvoje brango kur kas sparčiau nei Europos Sąjungos vidurkis, o Lietuvos stambiesiems tiekėjams mokama kaina susilygino ir viršijo europinį vidurkį.

Stambiems pieno gamintojams Lietuvoje už natūralų pieną perdirbėjai gruodį mokėjo vidutiniškai 473,54 eurus už toną. Per mėnesį ši pieno kaina padidėjo 3,2 proc.

Vidutinė žaliavinio pieno kaina Bendrijoje pernai gruodį išaugo 1,5 proc., iki 461,4 euro už toną, rodo ES pieno rinkos observatorijos išankstiniai duomenys.

Augant pieno supirkimo kainoms Lietuvoje, augo ir pieno gamyba ūkiuose.

2023 metų spalį Lietuvoje pieno buvo supirkta 5,7 proc., lapkritį – 4,4 proc., o gruodį – 6 proc. daugiau, palyginti su 2022 metų tais pačiais mėnesiais.

Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina per padidėjo 6,6 proc. ir buvo 315,3 euro už toną, skelbia Žemės ūkio duomenų centras.

Stambiems pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 tonų žalio pieno per mėnesį, pieno supirkimo įmonės lapkričio mėnesį už natūralų pieną mokėjo vidutiniškai 459 eurus už toną – 5,6 proc. daugiau nei spalį, bet 21,7 proc. mažiau nei pernai lapkritį.

Bazinių rodiklių pieno kaina stambiems pieno gamintojams per mėnesį padidėjo 4,2 proc. iki 341,8 euro.

Lapkritį buvo supirkta 104,22 tūkst. tonų pieno – 4,4 proc. daugiau nei prieš metus.

Anot MMO, vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje spalį augo antrą mėnesį iš eilės ir siekė beveik 39 centus už kilogramų – 10 proc. daugiau nei rugsėjį. Per rugsėjį pienas brango beveik 4 proc.

Pieno supirkimo kaina Lietuvoje sparčiai artėja prie ES vidurkio.

Visoje ES pieno kaina rugsėjį vidutiniškai siekė kiek daugiau nei 43 centus už kilogramą.

Paskui žaliavos brangimą Europoje kyla ir iš pieno pagamintų produktų kainos, rodo pieno pramonės konsultavimo bendrovės CLAL duomenys.

Europos biržoje spalio pabaigoje, palyginti su rugpjūčio pabaiga, didmeninė grietinėlės kaina išaugo 38 proc., sviesto – 30 proc., nugriebto pieno miltų – 17 proc.

Šios kainos yra didžiausios nuo 2022 metų pabaigos.

Pieno produktų kainų augimas Europoje siejamas su augančia jų paklausa eksporto rinkose.

ES šalys per septynis šių metų mėnesius eksportavo 8 proc. daugiau pieno produktų negu tuo pat metu pernai. Per tą laikotarpį eksportuotos produkcijos vertė išaugo 6 proc., praneša Europos Komisija.

Kainos krito į bedugnę

Supirkimo kainomis nepatenkinti ūkininkai kovo 23 d. prie Seimo surengė protesto akciją. Jie reikalavo 40 mln. vietoj siūlomų 8 mln. eurų paramos ir žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko atsistatydinimo.

Ūkininkams sąnaudos augo jau nuo 2021 m. rudens. Kilo ne dešimtimis procentų, o kartų. Nuo vasario vidurio dalis ūkininkų jau nusprendė nebeparduoti supirkėjams. Vieni pila į laukus, kiti nemokamai dalija žmonėms.

„Mums reikia gauti tokią kainą, kad nebankrutuotume. Šiandien esamomis kainomis išgyventi negalime. Turime kovoti vieni už kitus, o ne laukti, kol kas ateis ir padarys už mus“, – mitinge kalbėjo Lietuvos pieno gamintojų asociacijos vadovas Jonas Vilionis.

Karvių nemelžti galimybės nėra, todėl kiekviena diena sparčiai artina ūkių bankrotą. Pieno krizei jau antras mėnuo, ūkių rezervai senka, todėl žemdirbiai, nematydami šviesos tunelio gale, griebiasi šiaudo ir priima sprendimus skubiai likviduoti fermas.

Pasak Klaipėdos rajono ūkininkų sąjungos pirmininko Vidmanto Buivydo, per visus atkurtos nepriklausomybės metus tik du kartus pienininkystės sektoriuje buvo taip sunku, kad žmonės masiškai naikino pieno ūkius.

„Aš pats kažkada turėjau pienininkystės ūkį. Tačiau apie 1997 m. pieno supirkimo kainos buvo tokios mažos, kad ūkis nešė vien nuostolius. Tada išpjovėme karves, pardavėme mėsą. Perėjome prie augalininkystės, mėsinės galvijininkystės. Dabar vėl Lietuva priėjo tokią ribą, kai žmonės likviduoja karves“, – pastebėjo ūkininkas.

Kas turi skirti paramą?

Kalbinamas apie pienininkų mitingą, Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas Viktoras Pranckietis teigė, kad, kai savo darbo nepadaro Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), turi įsikišti Seimas.

„Jau per sausio 24-osios Pieno gamintojų asociacijos susirinkimą, trukusį penkias valandas, pasakiau, kad kitokio sprendimo nei valstybės dotacijos negali būti. Pirmiausia – tai, o paskui sprendimai dėl ilgalaikių priemonių, – aiškino V. Pranckietis. – Vyriausybė, t. y. ŽŪM, du mėnesius trepsėjo ir sukėlė didžiulį šurmulį, nepasitenkinimą. Jei sausio 24-ąją būtų iš karto pasakę, kad turime 8 mln. eurų, imkite ir pasidalykite, o jie žiūrės, kaip toliau keisis situacija, tokių protestų nebūtume sulaukę. Prisiminkime, kaip valstybė elgėsi pandemijos metu. Buvo skiriama parama visiems tiems, kam stoja verslai. Žemdirbiams tada jos neprireikė. Tačiau dabar reikia. Valstybė visada privalo remti tuos, kam labiausiai skauda.“

Iki šiol neaiški Europos Komisijos (EK) pozicija, ar bus parama žemdirbiams iš ES biudžeto.

„EK pozicija aiški, – įsitikinęs V. Pranckietis. – Parama turi būti skiriama iš valstybės biudžeto, nes pieno krizė yra tik dviejose ES šalyse – pas mus ir Latvijoje. Kitose valstybėse nebuvo tokio pieno supirkimo kainų pakilimo kaip Lietuvoje praeitą vasarą, todėl nebuvo ir kritimo. Perdirbėjai prisigamino daug brangios produkcijos, jos nebegali parduoti (eksportuoti), todėl kilo krizė."

Žemės ūkio ministras K. Navickas kovo 20 d. pranešė, kad Lietuva sunkumų patiriantiems šalies pieno gamintojams EK paprašė skirti po 18,6 mln. eurų paramos kas ketvirtį, kol kainos normalizuosis. Tačiau tokiai paramai reikia visų ES šalių narių ministrų pritarimo, o jo laukti teks apie dvi savaites.

Naštą turi dalytis visi

Paklaustas, kada Lietuvoje baigsis pieno krizė, Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas dr. Arūnas Svitojus, teigė, kad krizės iš tiesų nėra. Ši, jo manymu, dirbtinė: „Atkreipsiu dėmesį – Lietuvoje iš ūkininkų superkamo pieno kainos skiriasi net keturis kartus. Vieniems mokama daug, kitiems mažai. Vidutinė kaina yra normali. Todėl, pasiskundus EK, ši atsako, kad kainos normalios, siekia ES vidurkį.

Manau, Lietuvoje tik daliai pieno ūkininkų reikia paramos. ŽŪM pateikė sausio kainų analizę. Mažiausia – 14 ct už kilogramą, didžiausia – 80 ct. Priklausomai nuo to, koks pieno kiekis parduodamas.“

„Turime žemiausias visoje ES supirkimo kainas iš ūkininkų ir didžiausias savo pačių pagamintos produkcijos kainas lentynose. Reikia struktūrinių pokyčių. Jei norime iš krizės išeiti stipresni, turime sutelkti visas priemones, kad ūkiai, ypač smulkūs ir vidutiniai, dalyvaujantys modernizavimo programose, nebankrutuotų. Žinia vienintelė – jei nutiko krizė, tai dėl jos neturi kentėti tik ūkininkas. Našta turi dalytis visi, esantys pieno sektoriaus grandinėje. Deja, kol kas nematome, kad dalytųsi perdirbėjai“, – sakė žemės ūkio ministras K. Navickas.

„Mums reikia keisti maisto tiekimo struktūrą, – neabejojo A. Svitojus. – Sena problema: monopolį turi perdirbėjai, monopolį turi prekybininkai, o žemdirbiai nedaro jokios įtakos.“ Pašnekovo teigimu, vienintelis Kaunas su savo kooperatyvu „Pienas LT“ išsiskiria iš kitų ūkių.

„Jei jo nebūtų, būtų visai blogai. Kooperatyve esantys ūkininkai už pieną gauna visiškai normaliai. Pavieniams žmonėms mokama žymiai mažiau. Jie sutinka su bet kokiomis sąlygomis, nes neturi, kur dėti to pieno, – teigė ŽŪR pirmininkas. – Suskaičiuota, kad ūkininkas už 1 kg pieno turėtų gauti 50 ct, o pirkėjas pirktų ne daugiau nei už 1 eurą. Tačiau dabar žemdirbiui mokama maždaug 30 centų, o parduotuvėje kainuoja 1,60 euro. Tačiau yra įstatymų, kuriuos turėtų keisti Seimas. ES yra priimtas Nesąžiningų veiksmų reglamentas, kurio mes neįgyvendiname. Nesutvarkome savo teisinės bazės, kad būtų nustatytas teisingas pirkimo–pardavimo santykis."

Konkurencijos taryba tyli

Ūkininkai prieš mėnesį siūlė Konkurencijos tarybai atlikti  Lietuvos pieno sektoriaus grandinės analizę ir palyginti ją su kitomis ES šalimis. Deja, taryba atsisakė.

Sena problema: monopolį turi perdirbėjai, monopolį turi prekybininkai, o žemdirbiai nedaro jokios įtakos.

„Seimo KRK dar sausio viduryje kreipėsi, – paaiškino V. Pranckietis. – Gavome atsakymą iš Konkurencijos tarybos, kad ji neturi pagrindo tirti nesąžiningų veiksmų.“

Tokį tarybos atsisakymą A. Svitojus vertino labai blogai: „Kyla klausimas, kam sukurtos tokios tarnybos, kam jos atstovauja, ką apskritai veikia. Aišku, Konkurencijos taryba negali tirti verslo įmonių tarpusavio santykių, tačiau privalo aiškintis kartelinius susitarimus. Mes įtariame, kad tokių yra, bet institucija nesugeba pagauti nesąžiningų. Farmacininkus pagauna, kitus pagauna, o čia – ne.“

Ką reikėtų remti?

Pasak ŽŪR pirmininko, jei norime išsaugoti pieno sektorių, 90 proc. ūkininkų turi kooperuotis. Jie ne tik gamintų, bet ir perdirbtų pieną, net turėtų savo prekybos taškų. Tada būtų teisingos kainos. Taip yra visame pasaulyje. Tačiau Lietuvoje pinigai, kurie buvo skirti ūkininkams, kad jie kurtų savo perdirbimo sistemą, atiduoti stambiesiems perdirbėjams – įmonėms.

Visai neseniai A. Svitojus lankėsi Prancūzijoje, Olandijoje, domėjosi, kaip ten veikia pieno sektorius. ŽŪR pirmininkas pasakojo klausęs, kas pas mus negerai. Išgirdo atsakymą, kad Lietuvoje bloga struktūra nuo ūkininko iki prekybos. Apskritai, ekonomikos struktūra: pinigus pasiėmė koncernai (o ne mažesni gamintojai), tapo monopolininkais, diktuoja visiems savo sąlygas.

Pasak ŽŪR vadovo, turėtų būti mokama parama tiems pieno ūkininkams, kurie laiko 50–100 karvių, kad ūkiai būtų stabilūs. Tada būtų perspektyva.

A. Svitojus atkreipė dėmesį į dar didesnę problemą: „Vyksta žemės persiskirstymas. Matome, keičiamas Ūkininko ūkio įstatymas, siūloma neleisti žemdirbiams statytis namų. Siūloma leisti Lietuvoje bet kam, bet kokiais kiekiais pirkti žemės. Tai yra tendencingi suplanuoti veiksmai.

Kas nutiks? Užsienietiški prekybos tinklai perka dirbamą žemę tūkstančiais hektarų. Norėtų pereiti prie to, kad patys gamintų, perdirbtų ir pardavinėtų. Spaus ūkininkus, nuvarys juos iki bankroto, perims dar daugiau žemės. Visa maisto grandinė atsidurs korporacijų rankose. Dabartinius vadžios veiksmus keičiant teisės aktus pavadinčiau sabotažu.“

Žemės ūkio ministras žada svarstyti ūkininkų reikalavimus, taip pat bandys įtikinti Europos Komisiją remti pieno gamintojus dėl kritusių supirkimo kainų.

Anot ūkininko Audriaus Vanago, valdžiai neatsižvelgus į jų reikalavimus, didesni protestai galėtų vykti po dviejų savaičių.

„Jeigu Vyriausybė nekreips dėmesio, tai organizuosim, planuosim platesnio masto akcijas, kurios bus neužilgo – ne sekančią, dar kitą savaitę“, – žurnalistams prie Vyriausybės sakė A. Vanagas.

LNK reportažas:

Trečiadienį Vilniuje protestavo maždaug 10 ūkininkų – jie sako, jog Vyriausybė jiems turėtų užtikrinti 40 proc. galutinės pieno kainos.

„Siūlome ir norime surasti tuos 40 mln. eurų iš pačios pieno grandinės, perdirbėjų ir prekybininkų, mes turime gauti sąžiningai 40 proc. pieno kainos. Situacija tokia, kad iš tos grandinės turime gauti tą dalį, o jeigu negauname, tai turi Vyriausybė užtikrinti tą dalį pinigų“, – kalbėjo A. Vanagas.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako prašęs akcijos dalyvių sukonkretinti reikalavimus ir žada juos svarstyti.

„Ko tikrai prašiau, kad būtų įvardintos jų pačių siūlomos trumpalaikės priemonės, nes tai pernelyg abstraktu – iš kitos pusės sakoma, kad nereikia dotacijos, padėkite mums susitarti su prekybininkais ir perdirbėjais. Dabar buvo prašoma valstybės pagalbos, tai tą dalyką svarstysime“, – BNS sakė K. Navickas.

Ūkininkai atmeta ankstesnį valdžios pasiūlymą kooperuotis, tai, pasak jų, ne išeitis, nes ūkiai yra ant žlugimo ribos.

„Situacija yra bloga ūkiuose, taip neturi būti, nes ūkiai prie užsidarymo ribos. Jeigu mes skatinsime tą kooperaciją, tai greitai nebus kam kooperuotis. (...). Liūdnoka, nes jeigu negausim, tai ūkiai neturės iš ko pašarų ruošti šį pavasarį“, – kalbėjo A. Vanagas.

Greitų sprendimų svarbą pabrėžė ir Vidutinių pieno ūkių asociacijos narė Regina Bernatonienė.

„Norim pagaliau būti priimti ir išgirsti ministrės pirmininkės. Rašėme raštus, kvietėme, prašėme susitikimo, bet jokios informacijos, jokių žinių nėra, kai mes norime, kad greiti sprendimai būti priimami greitai ir kalbamasi su bendruomene. Šiuo metu gaunasi tik atsimušinėjimas“, – žurnalistams sakė ūkininkė.

„Atsimušinėjama – kooperuokitės, kurkite rizikos fondą, tada bus geriau. Bet mums reikia sprendimų dabar“, – pridūrė ūkininkė.

K. Navickas sakė, kad ūkininkų lūkesčiai girdimi: „Jie tikrai išgirsti“.

Pasak ministro, ketvirtadienį bus aptarta bendra Lietuvos ir Latvijos pozicija, kuria bus siekiama įtikinti Europos Komisiją remti abiejų šalių ūkininkus dėl kritusių pieno supirkimo kainų.

„Yra tokių dalykų, kad ši krizė, kadangi susijusi tik su Lietuvos ir Latvijos dalykais, mes esame sunkiai girdimi Europos Komisijoje, bet dabar jau turime daugiau argumentų ir tikiuosi, kad kovo 20 dieną būsime išgirsti, kaip tik apie tai tarsimės ir su Latvijos ministru, mums svarbu koordinuoti veiksmus“, – kalbėjo K. Navickas.

Eurokomisaras Januszas Wojciechowskis (Janušas Voicechovskis) K. Navickui anksčiau pranešė, kad pieno supirkimo kainos augo dvejus metus, jos Europos Sąjungoje (ES), taip pat ir Lietuvoje buvo pakilusios iki rekordinio lygio, o dabartiniai pokyčiai nėra „rimtas rinkos disbalansas“.

Vis dėlto, pasak jo, tikimasi, kad mažesnes pieno kainas kompensuos augantis primilžis. 

„Kalbant apie žaliavinio pieno kainas, čia yra panaši situacija, kaip ir su pasėlių auginimu. (...) Pastaruosius keletą mėnesių ženkliai krito žaliavinio pieno kainos. Tai, žinoma, turės neigiamą poveikį mūsų 2023 metų rezultatams. Labai sunku prognozuoti, koks galėtų būti galutinis rezultatas, kadangi iki šiol neaišku, koks galėtų būti šių metų kainų lygis“, – pirmadienį investuotojams skirtame nuotoliniame „Nasdaq“ Vilniaus biržos renginyje teigė M. Ambrasas.

„Pieno kainų pokyčiai neabejotinai mums yra iššūkis ir dėl to mums bus sunku pasiekti pernai pasiektų rezultatų“, – pridūrė jis. 

„Viena iš sričių, kur matome pakilimą ir galbūt krintančių pieno kainų kompensaciją, yra primilžis. (...) Tikimės, kad jis ir toliau kils aukštyn, palyginti su mūsų istoriniais 2022 metų rezultatais“, – kalbėjo M. Ambrasas. 

„Auga Group“ nuostoliai praėjusiais metais mažėjo 5,7 karto iki 2,72 mln. eurų, pardavimo pajamos augo 12 proc. iki 80,09 mln. eurų, o EBITDA – 2,1 karto iki 19,55 mln. eurų. 

Augalininkystės segmento pardavimo pajamos išaugo 17 proc. iki 27,58 mln. eurų, pienininkystės – 21,2 proc. iki 16,5 mln. eurų, grybininkystės – sumenko 2 proc. iki 27,9 mln. eurų, o galutiniam vartojimui skirtų produktų segmento pajamos augo 31 proc. iki 8,12 mln. eurų.

„Atsakymas yra paprastas – kooperacija. Žmonės, kurie turi mažą derybinę galią, labiausiai ir nukenčia. 85 proc. pieno pristato 30 proc. ūkių ir jie turi didžiausią kainą, nes jie yra, pirmiausia, masto ekonomija, o antra, yra derybinė galia. Čia jau reikia pasiderėti ir su tokiu kiekiu statytojų ir nelabai gali juos pastumdyti ir kainą sumažinti. Su mažais ūkiais yra bėda, nes jų derybinė galia maža“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė premjerė.

Be to, kaip sprendimo būdą ji įvardijo ir garantinio fondo sukūrimą, kuriame, anot premjerės, būtų galima kaupti lėšas ir panaudoti jas rinkos svyravimams suvaldyti.

„Būtų galima kaupti lėšas, kurios leistų tokiais svyravimais susidariusias duobes išlyginti, kad tiek ūkiai, kurie iš principo gyvybingi, kad jie nepaskęstų po vandeniu vien dėl to, kad konkrečiu momentu susiklostė nepalanki konjungtūra“, – teigė premjerė.

Europos Komisijos (EK) nariui pareiškus, kad Komisija neketina skirti skubios paramos Lietuvos pieno gamintojams, premjerė teigė, jog Lietuva ir nacionaliniu lygiu ieško būdų kaip padėti ūkininkams.

„Sprendimų ruošia ir Vyriausybė, ir Žemės ūkio ministerija ir jų bus, su Europos Komisija, žiūrėsime, ar atskirai dar reikės dėl kažko tartis, jei Komisija prieštaraus, nes tai labai lokali situacija, ji būdinga tik mums ir Latvijai, tai nėra europinė problema“, – sakė I. Šimonytė.

Paklausta apie galimas kompensacijas ūkininkams, premjerė teigė „jokiems sprendimas nesakanti ne“, bet prioritetas yra rasti sprendimus, kurie yra ilgalaikiai.

„Yra žmonių kurie yra įsitikinę, kad valstybė ištraukia iš kišenės n milijonų juos padalina ir tokiu būdu išsprendžia problemą. Bet Lietuvoje galutinis vartotojas už prekę lentynoje sumoka kainą, kuri yra europinė, nes pieno produktų kainos Lietuvoje yra pasiekusios ES vidurkį. Dabar pieno valgytojas turės dar iš savo kišenės išėmęs sumą per mokesčius mokėti subsidiją“, – teigė I. Šimonytė.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Jaroslavas Neverovičius trečiadienį teigė, kad valstybė privalo padėti pieno ūkiams atlaikyti krizę. Pasak jo, nemažai daliai ūkių reikalinga skubi pagalba, todėl turi būti rastos priemonės ir kompensacijos, ypač tiems ūkininkams, kurie į ūkius investavo ir juos modernizavo.

Anot jo, būtina geriau valdyti valstybės maisto rezervą, pavyzdžiui, supirkti jam produktus tuomet, kai jų kaina žemiausia.