Žinutė apie Darbėnų bendruomenės piketą „Telegram“ kanale „Sputnik Lietuva“ pasirodė vasario 24 d.

Joje rašoma, kad Vakarų Lietuvoje rengiamas piketas dėl vandenilio gamyklos, cituojami neįvardinti organizatoriai, akcentuojamas žmonių nepasitenkinimas gamyklos kaimynyste.

Tai ne pirmas kartas, kai Rusijos propagandiniai kanalai noriai eskaluoja bet kokią gyventojų iniciatyvą. Taip veikiausiai norima parodyti, kad bendruomenė yra nepatenkinta valdžia, jos sprendimais, o tai – ypač paranku propagandistams.

Sausį vykusiame Darbėnų bendruomenės ir danų kompanijos „European Energy“, ketinančios statyti gamyklą, susitikime galima buvo išvysti prorusiškomis pažiūromis garsėjančių veikėjų, teistų už viešą pritarimą Sovietų Sąjungos agresijai prieš Lietuvą.

Dabar yra įtempta situacija, ką gali žinoti.

Šį ketvirtadienį vyksiančiam piketui prie Kretingos savivaldybės leidimai jau išduoti.

Kretingos meras Antanas Kalnius tikino, kad nesureikšmina propagandistų kanalų dėmesio piketui.

„Bendruomenė kreipėsi dėl leidimų, jie yra išduoti. Policija kol kas jokių grėsmių nemato, bet prašėme, kad patruliavimas vyktų. Kadangi „Sputnik“ kanalas susidomėjo, policija situaciją stebės. Dabar yra įtempta situacija, ką gali žinoti“, – tikino Kretingos meras.

Antanas Kalnius. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Kretingoje visiškai neseniai buvo užfiksuotos svastikos, išraižytos ant medžių miesto parke. Tačiau A. Kalnius patikino, kad daugiau neaiškių išpuolių rajone nebuvo.

„Mūsų šalies kaimynas yra neprognozuojamas. Bet aš džiaugiuosi mūsų bendruomene, jos aktyvumu. Žmonės gina savo interesus, ir tai yra demokratinės valstybės apraiškos. Tai labai gerai. Jei žmonės nori reikšti savo nuomonę, tegul tai ir daro. Gyventojai išreiškė nuogąstavimą, kad bijo išpuolių. Bet specialiosios tarnybos turėtų dirbti savo darbą“, – kalbėjo A. Kalnius.

Įprastas rytas

Ryte apsilankius vienoje streikuojančių mokyklų – VDU „Rasos“ gimnazijoje – nesimatė jokių streiko ženklų. Gimnazistai ramiai rinkosi į pamokas. Prie įėjimo – jokių iškabų, užrašų, plakatų, susijusių su protestu, reikalavimais.

Prie įspėjamojo streiko buvo prisijungę 26 šios gimnazijos mokytojai. „Tądien buvo sporto šventė. Jokios sumaišties nebuvo. Dabar streikuoja šeši mokytojai, dar vienas pritariantis šiandien neturi pamokų, o antrasis lieka mokykloje. Sumaišties šiek tiek yra. Net ir teisiškai neaišku dėl vadavimo. Į pirmą pamoką kai kurie mokiniai neatvyks. Po to pasitelksim į pagalbą kitus mokymo specialistus“, – prieš 8 val. rytoj sakė gimnazijos direktorius Arūnas Sakalauskas.

Kokia forma vyksta streikas? „Vienas streikuojančiųjų lieka mokykloje, kiti, kiek žinau, ruošiasi važiuoti į Vilnių, į piketą“, – kalbėjo gimnazijos vadovas.

Nepavyko pakalbinti to vienintelio mokykloje turėjusio likti streikuojančio šios mokyklos pedagogo. „Būtų galima, bet dar nemačiau jo šiandien“, – tarstelėjo A. Sakalauskas. Šioje gimnazijoje iš viso dirba 72 mokytojai.

Arūnas Sakalauskas/Regimanto Zakšensko nuotr.

Direktorius sutiko, kad būtina gerinti mokytojų daro sąlygas. „Bet, mano supratimu, reikalavimai šįkart yra šiek tiek neadekvatūs“, – išsakė savo nuomonę vadovas.

Mokiniai, anot jo, palaiko pedagogus, kovojančius už savo teises.

Sumaišties šiek tiek yra. Net ir teisiškai neaišku dėl vadavimo.

Rajonas – aktyvesnis

Be šios gimnazijos, oficialiai prie streiko prisijungė ir VDU klasikinio ugdymo mokykla. Joje, Kauno miesto savivaldybės turimais duomenimis, streikuos  septyni jos mokytojai.

Kiek aktyvesnė situacija Kauno rajone. Tačiau, pavyzdžiui, jei net 95 proc. Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos mokytojų dalyvavo įspėjamajame streike, prie tikrojo prisijungė vos devyni. „Parodėme solidarumą, o dabar mokymosi procesas vyksta kaip vyksta“, – tikrojo streiko išvakarėse „Kauno dienai“ teigė gimnazijos vadovas Vidmantas Vitkauskas.

Vienas streikuojančių mokytojų liks mokykloje, kiti prisijungs prie piketo Vilniuje.

Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja (ugdymui) Jolanta Jankauskienė teigė, kad jaučiamas mokytojų noras būti išgirstiems ir suprastiems, neabejingumas švietimo reikalams.

„Mokytojai nusiteikę parodyti vienybę ir solidarumą su kitais streikuojančiais Lietuvos mokytojais, atkreipti dėmesį į švietimo bendruomenėje esančius skaudulius“, – prieš įspėjamąjį streiką „Kauno dienai“ sakė savivaldybės atstovė.

Jos nuomone, pastaraisiais metais kaita vyksta visose gyvenimo srityse, todėl kaita turi vykti ir mokyklų gyvenime.

„Vykstant pokyčiams švietimo sistemoje, Kauno rajono savivaldybėje sudaromos sąlygos mokytojams atnaujinti žinias, įgyti naujas kompetencijas, gauti profesionalias konsultacijas, praktinę pagalbą. Kauno rajono savivaldybė supranta mokytojų lūkesčius, siekia gerinti mokytojų darbo sąlygas: nuo 2022 m. skiria lėšų mokytojų mokymo priemonėms įsigyti, nuo 2023 m. sausio mėn. kompensuoja pedagoginių darbuotojų kelionės į darbą ir atgal išlaidas. Esame pasirengę konstruktyviam dialogui, bendradarbiavimui“, – kalbėjo J. Jankauskienė.

„Mes tikime, – tęsė pašnekovė, – kad Kauno rajono mokytojai turi ne tik aukštąjį išsilavinimą, bet savo profesiją pasirinko iš pašaukimo, noro vesti vaikus mokslo keliu. Jeigu visi mokyklos bendruomenės nariai (mokiniai, jų tėvai, mokytojai, pagalbos mokiniui specialistai, vadovai) daugiau bendraus, pasitikės vieni kitais, savo kasdienius sprendimus ir veiklą grįs pagarba ir supratimu, palaikymu, tai galėsime išspręsti daug klausimų“.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Viltis vis dar gyva

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Kauno miesto ir rajono susivienijimo pirmininkė Rūta Gaulienė apgailestavo, kad Kaune dalyvaujančių tikrajame streike liko kelios organizacijos. „Tai galima paaiškinti žmonių baime, kad vėliau neatsilieptų jų darbiniams santykiams, finansinei padėčiai“, – teigė pirmininkė.

Mes tikime, kad Kauno rajono mokytojai turi ne tik aukštąjį išsilavinimą, bet savo profesiją pasirinko iš pašaukimo, noro vesti vaikus mokslo keliu.

Kauno rajone, jos žiniomis, streikuojama gausiau. „Nors streike dalyvauja tiek pat mokyklų, tačiau jose prie streikuojančių profesinės sąjungos narių prisijungė ir kiti mokytojai. Pilietinio sąmoningumo situacija Kaune tikrai nedžiugina, bet viltis, kad mokytojų bendruomenė prabus ir taps aktyvia, kuriančia geresnę ateitį visuomenės lyderė, vis dar gyva“, – vylėsi R. Gaulienė.

Ji sakė, kad „tokio aršaus spaudimo, koks vyko prieš įspėjamąjį streiką, dabar nebesijaučia, matomi tik Nacionalinės švietimo akademijos desperatiški pertekliniai veiksmai kontroliuoti, valdyti ir bauginti“.

R. Gaulienė teigė nežinanti, kiek truks streikas. „Streiko trukmės tikrai negalima numatyti ar planuoti, nes visi streikuojantys supranta, kad turime derybose pasiekti sprendimų bent dėl savo pagrindinių reikalavimų. Kai kurie reikalavimai jau pajudėjo iš vietos, tačiau kol nebus nustatyti konkretūs veiksmų planai, streikuojantys nesitrauks“, – tikino pašnekovė.

Anot jo, sprendimą spalio pabaigoje priims Europos Taryba, kuri gali atsižvelgti į esamą situaciją.

„Mes tiksliname mokslinę rekomendaciją, norime gauti išaiškinimus, detales, tuomet mes turime susitikimą su patariamąja taryba, į kurią įeina ir žvejai. Komisija tik pateikia pirminį siūlymą, bet politinį sprendimą priims Taryba ir, aišku, Taryba turi savo rankose šiek tiek lankstumo atsižvelgti į situaciją“, – penktadienį Palangoje po susitikimo su protestuojančiais Baltijos šalių ir Lenkijos žvejų atstovais žurnalistams sakė V. Sinkevičius.

Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos žvejų atstovai piketą dėl planuojamų kvotų mažinimo surengė penktadienį Palangoje vykstant V. Sinkevičiaus surengtai tarptautinei konferencijai „Our Baltic Conference“ dėl Baltijos jūros ateities. 

Žvejų ir žuvies perdirbėjų asociacijos „Baltijos žvejas“ direktorius Algirdas Aušra teigia, jog Lietuvos žvejams šiuo metu skirta 11 tūkst. tonų šprotų ir apie 2 tūkst. tonų strimelių kvota, jas Komisija nuo kitų metų siūlo mažinti atitinkamai 23 proc. ir 60 procentų.

A. Aušros teigimu, rengiant siūlymą neatsižvelgta į mokslininkų ir žvejų rekomendacijas, pagal kurias sugaunamų šprotų kiekį nuo kitų metų galima ir didinti.

„Mokslas sako, kad šprotų sugavimą galima net didinti iki 10 procentų arba mažinti 14 procentų, mes, žvejai, sakome, kad palikti toje pačioje vietoje, o mūsų žalieji parašė atskirą nuomonę, kad reikia minus 23 procentais. Tai taip ir padarė, Komisija siūlo pagal žaliuosius“, – BNS penktadienį Palangoje teigė A. Aušra.

V. Sinkevičius sako, jog yra žvejų pusėje ir žadėjo ieškoti sprendimų.

„Mūsų visų tikslas, kad žvejai nestovėtų su plakatais, o dirbtų jūroje, darytų savo mėgiamą darbą, bet, deja, situacija jūros šiandien yra tokia, kad tų kvotų nėra pakankamai ir, aišku, jie jaudinasi dėl savo ateities, padėties, mes tą aptarėme, aš jiems pažadėjau, kad aš esu jų pusėje ir mes visuomet ieškosime sprendimų, užtikrinančių stabilumą ir jų ateitį, bet situacija yra tokia, kokia ji, deja, yra – ekologinė būklė, jau mes neturime kai kurios žuvies išteklių“, – sakė V. Sinkevičius.

„Aš tikiuosi, kad mes rasime tą lankstumą kalbant bent jau apie šprotų išteklius (...) Dėl tų procentų mes galėsime galutinai nuspręsti, kai turėsime patikslintą mokslinę rekomendaciją“, – pridūrė EK narys.

Eurokomisaro teigimu, žvejybos kvotas Baltijos jūroje būtina mažinti prastėjant jos ekologinei būklei.

„Ekologinė būklė Baltijos jūros, deja, bet ji pasmerkia mūsų žvejus tiesiog likti be žuvies, likti be darbų, pajamų, dėl to be galo svarbu užtikrinti, kad ekologinė būklė Baltijos jūroje gerėtų (...) Situacija yra tokia, kad nėra tų kvotų daugiau ir situacija tik blogėja, dėl to mes privalome priiminėti atsakingus sprendimus, kurie užtikrintų, kad ilgalaikėje perspektyvoje tos kvotos atsistato“, – kalbėjo V. Sinkevičius.

Susitikimą su žvejais jis apibūdino kaip „konstruktyvų“: „Konstruktyviai praėjo ir aš, aišku, esu jiems dėkingas, kad jie prisijungė prie mūsų konferencijos atkreipdami dėmesį, kad būtent ši konferencija, šis ministrų susitikimas yra pirmiausiai sprendžianti jų likimus“.

Lietuvos žvejų atstovas A. Aušra sako, kad įsigaliojus siūlymams dauguma Lietuvos priekrantės žvejų būtų priversti nutraukti veiklą: „Mažos įmonės visai sustos, priekrantės žvejyba visiškai dings, o atviroje jūroje mes dar laikysimės“.

„Baltijos žvejo“ vadovas taip pat atkreipė dėmesį, kad didelė dalis Baltijos jūroje sugaunamų strimelių ir šprotų perka Ukraina, kuri taip pat nukentėtų nuo kvotų mažinimo.

„Didžioji masė produkcijos eina Ukrainai šiandien, Ukraina maitinama yra sūdyta strimele, konservuotais šprotais. Tai šalis, kuri tradiciškai perka šią produkciją“, – sakė A. Aušra.

Pikete Palangoje dalyvavo apie 30 žvejų.

Konferencijoje „Our Baltic Conference“ V. Sinkevičius ir Danijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Suomijos, Švedijos ir Vokietijos ministrai aptaria, kas pasiekta nuo pirmosios 2020 metais įvykusios konferencijos ir ką dar reikia nuveikti.

Planuojama, kad pikete dalyvaus iki 15 žmonių.

Mitingo iniciatorius, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad norima priminti apie beveik prieš metus rusų okupuotame Ukrainos Olenivkos mieste susprogdintą kalėjimą. Jame buvo laikomi į nelaisvę paimti ukrainiečiai, daugiausia – „Azov“ bataliono kariai, gynę Mariupolyje esančią „Azovstal“ gamyklą.

Per minėtą sprogimą žuvo mažiausiai 50 ukrainiečių karių ir dar daugiau buvo sužeista. Šių metų sausį Jungtinės Tautos nutraukė šio išpuolio tyrimo misiją.

Pasak L. Kasčiūno, artėjant tragedijos metinėms ketvirtadienį prie Rusijos ambasados siekiama paraginti Jungtines Tautas atnaujinti tyrimą.

„Savo ruožtu parengėme ir oficialų kreipimąsi į JT generalinį sekretorių Antonio Guterresą (Antonijų Guterišą), kurį pasirašė keliasdešimt Seimo narių“, – sakė jis.

Kaip skelbiama pranešime, pagal amerikiečių žvalgybos duomenis, „pastebimi aiškūs signalai, kad Rusija bandė paslėpti įvykdyto nusikaltimo įrodymus“, o Ukrainiečių žvalgyba taip pat pranešė gavusi pokalbių įrašus, kurie patvirtina rusų įsitraukimą ir atsakomybę už šį teroro aktą.

„Tai ne tik karo belaisvių žudymas, bet ir koncentracijų stovyklų naudojimas, kuris pažeidžia tarptautinės teisės normas ir principus. Dėl šios priežasties Jungtinės Tautos, kaip organizacija, turinti tikslą palaikyti tarptautinę taiką ir saugumą, turi imtis veiksmų“, – teigia L. Kasčiūnas.

Stendus išvartė karvės?

Antkopčio kaime ryšys toks prastas, kad trumpąsias žinutes gyventojai gauna tik po pusės dienos. Tačiau vietiniai vis tiek priešinasi bendrovės „Tele2“ bokšto statybai.

Per pastarąjį surašymą fiksuota, kad kaime gyveno 114 žmonių, čia įsikūrusios 45 sodybos.

Peticiją dėl mobiliojo ryšio bokšto statybos pasirašė tik šiek tiek daugiau nei pusšimtis gyventojų.

Nepatenkintieji bokšto kaimynyste susirinko į piketą Gargžduose.

Gyventojai aiškino, esą bendrovė tinkamai jų neinformavo apie plėtros planus.

„Nebuvome žmoniškai informuoti, tuo metu šalyje buvo paskelbtas karantinas. Aišku, bendrovė formalumus atliko. Buvo atvažiavęs Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas, vyko nuotolinis susitikimas, bet bendrovė vis tiek sako, kad jie statys bokštą. Jie esą teisūs“, – piktinosi vietos gyventojas Giedrius.

Vis dėlto informaciniai stendai kaime buvo pastatyti. Tik bėda ta, kad jie nuvirto. Kažkas aiškino, kad juos nuvertė vėjas, kiti gyventojai kalbėjo, kad stendus išvertė vietos ūkininko galvijai.

Mes nenorime.

Nenori žiūrėti į anteną

Patys gyventojai nereiškė jokio susidomėjimo projektu, kai tam buvo numatytas laikas. Tačiau prasidėjus bokšto statyboms, ėmėsi piketų.

„Mes nenorime. Čia yra Veiviržo ichtiologinis draustinis. Iki artimiausios sodybos – 70 metrų. Bokštas bus kaimo vidury. Visas kaimas jį matys dieną ir naktį. Buvo alternatyvų, galėjo statyti už kaimo. Mes nesame prieš technologijas, bet bokšto nenorime. Ne, mes 5G ryšio nebijome, čia bus 4G ryšys“, – aiškino vietos gyventojas.

Bokšto statyba suplanuota vietos gyventojos sklype, kuri davė leidimą statyti įrenginį privačioje nuosavybėje, sudarė sutartį su bendrove.

„Dabar jau bendrovė aiškina, kad bendruomenei ir jos projektams duos penkis tūkstančius eurų. Nenorime mes tų pinigų. Mums svarbiausia – mūsų kaimo gamtovaizdis. Nenorime šios antenos“, – aiškino kaimo gyventojas.

Investavo ženklias sumas

Įmonės „Tele2“ atstovė ryšiams su visuomene Asta Buitkutė paaiškino, kad informacija apie projektą ir numatytą susirinkimą buvo viešai skelbiama Klaipėdos rajono savivaldybės interneto puslapyje.

„Taip pat informacija buvo ir stende, kuris buvo matomas gyventojams, greta planuojamos statinio vietos Antkopčio kaime. Dėl tuometinės ekstremalios situacijos ir karantino ribojimų visuomenės supažindinimo su projektiniais pasiūlymais susirinkimas įvyko 2021 m. lapkričio 9 d. nuotoliniu būdu. Nė vienas bendruomenės atstovas jame nepasirodė“, – akcentavo įmonės atstovė.

Pretenzijų ir pasiūlymų dėl minėto techninio projekto per visą viešojo svarstymo procedūros laikotarpį taip pat nebuvo gauta.

„Kadangi visus reikalavimus atitinkančio bokšto statybos vyksta skaidriai, per šį laikotarpį jos jau yra gerokai pasistūmėjusios, atliktos reikšmingos investicijos, koreguoti bokšto įrengimo vietos nėra planuojama“, – patikino A. Buitkutė.

Tokia situacija, su kokia susiduriame šį kartą, mūsų veikloje yra itin reta.

Kompanija „Tele2“ priminė, kad yra numačiusi kelis galimus bendradarbiavimo su bendruomene scenarijus, tarp kurių – galimybė prisidėti prie bendruomenei svarbių projektų įgyvendinimo.

„Esame atviri pačių gyventojų pasiūlymams – kvietėme bendruomenę išsakyti savo turimus poreikius, įvardinti projektus, kurie padėtų pagerinti jų gyvenimo, laisvalaikio leidimo kokybę ar spręstų kitas aktualias problemas“, – apie siūlymus bendruomenei pasakojo A. Buitkutė.

Naujos bazinės stoties vieta pasirinkta ne atsitiktinai. Apie šioje vietoje prastą ryšį užsimena ir patys gyventojai.

„Prieš tai, kaip ir visuomet, pirmiausia išbandėme ir kitas priemones – įvertinome, ar užtektų padidinti jau esamų, aplinkinių mobiliojo ryšio bazinių stočių talpą, tačiau toks sprendimas nebūtų buvęs pakankamas“, – konstatavo įmonės atstovė.

Užtikrins ryšį magistralėje

Antkoptyje suplanuota bazinė ryšio stotis padės užtikrinti gerą ryšį magistralėje Vilnius–Klaipėda ir aplinkinėse gyvenvietėse.

„Į „Tele2“ kreipėsi tik vienos gyvenvietės bendruomenės atstovai, todėl, mūsų vertinimu, kiti vartotojai supranta šio objekto kuriamą vertę jų gyvenamosiose apylinkėse. Suplanuotas bokštas atitinka visus tokiam statiniui keliamus reikalavimus – tarp jų ir aukštingumo. Neinvestuotume į perteklinio aukštingumo statinį, tačiau tam, kad statinys atliktų savo funkciją, jis turi atitikti tam tikrą aukštingumą bei kitus techninius sprendimus“, – teigė A. Buitkutė.

60 metrų – tai standartinis telekomunikacijų bokšto aukštis kaimiškose vietovėse.

Nuo planuojamo bokšto iki artimiausio pastato yra apie 80 metrų, kiti pastatai yra išsidėstę apie 180 metrų atstumu arba dar toliau.

„Prašymai gerinti ryšį, diegti papildomus sprendimus yra gerokai dažnesni už gyventojų pasipiktinimą. Tokia situacija, su kokia susiduriame šį kartą, mūsų veikloje yra itin reta“, – apgailestavo įmonės atstovė.

Stringa laivyba

Ginčas kilo dėl dešimtmečiais negilinamos Pakalnės upės. Ties žiotimis jos dalis vadinama Rusnaitės upe.

"Niekas su mumis draugauti nenori. Dešimt metų mums žada, kad Rusnaitės upės žiotys bus valomos. Tačiau niekaip tai neįvyksta. Atrodo, ir popieriai visi sutvarkyti, upės ruožas "išimtas" iš rezervato ribų. Ir vėl girdime tą patį. Timpt už vadžių ir vėl iš pradžių. Vėl reikalauja poveikio aplinkai vertinimo, dar kažkokių dokumentų. Aš jau nieko nesuprantu", – kalbėjo Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė.

"Timpt už vadžių ir vėl iš pradžių", – kalbėjo Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Pakalnės upė, kuri tęsiasi aštuonis kilometrus, prasideda iš Skirvytės, kerta visą Rusnės salą ir įteka į Kuršių marias.

"Tačiau pasiekusi vadinamąją Antano Sniečkaus vilą, upė išsišakoja. Į vieną pusę teka senoji Pakalnė, vadinama Vorusne, o į kitą pusę – Rusnaitės upė. Todėl į marias įteka jau Rusnaitė, o ne Pakalnė. Upės žiotys užneštos smėliu, laivavedžiai negali išplaukti į marias. Visur upes galima valyti, tik pas mus negalima. Stintos pas mus į aukštupį jau nebeatplaukia – per seklu", – pasakojo Rusnės seniūnė.

Įvertintų riziką

Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos vadovas Darius Nicius akcentavo, kad įrengti laivakelius Rusnės saloje galima įstatymų numatyta tvarka ir jokios išimtys valstybinėms įmonėms nėra numatytos.

"Vidaus vandenų kelio, Rusnaitės upės žiočių gilinimas nėra draudžiamas. Priešingai, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) net pakeitė planavimo dokumentus ir "išėmė" laivakelio ruožą iš Nemuno priešakinės deltos rezervato, kad laivakelį būtų galima įrengti. Laivakeliai funkcionuoja ir šiandien, jais galima naudotis, tačiau dėl mažo gylio netinka didesniems laivams", – pripažino D. Nicius.

Direkcija įsitikinusi, kad ginčo esmė – nenoras atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūras.

"Laivakeliai patenka į ES svarbos ekologinio tinklo "Natura 2000" teritoriją. Nemuno delta skirta buveinių ir paukščių apsaugai, čia saugomos Europos Bendrijos svarbos buveinės ir rūšys. Todėl, norint gilinti plaukiojimui laivais skirtus upių ir marių ruožus saugomose buveinėse, kasant dugną, sandėliuojant iškastą gruntą, būtina atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, kuriame būtų įvertintos poveikio rizikos", – paaiškino D. Nicius.

Timpt už vadžių ir vėl iš pradžių.

Trumpai tariant, direkcija mano, kad apie tai, ar galima imtis tokių darbų, turi spręsti ne vienas valdininkas, o kompetentingi mokslininkai ir specialistai.

Jie turi pasakyti, kaip ir kiek turi būti išgilintos žiotys, tik specialistai gali nurodyti, kur galės būti išpiltas iškastas gruntas.

"Tik taip galima išvengti grėsmių, kad bus padaryta žala gamtai. Tam ir įvestos tokios procedūros, kad saugomoms vertybėms žalos nedarančios veiklos būtų galimos, o ne draudžiamos. Kyla klausimas, kodėl vengiama poveikio aplinkai procedūrų?" – stebėjosi D. Nicius.

Jis priminė, kad kai kuriuose ruožuose faktiškai nėra jokio laivakelio, nes nėra jokių koordinačių, kurias ir bus galima nustatyti po poveikio aplinkai procedūrų.

Tačiau direkcijos vadovas priminė, kad užmojai pilti iškastą gruntą Nemuno deltos rezervate negalimi, tai draudžiama.

"To nebus galima daryti net ir atlikus poveikio aplinkai vertinimą. Rezervato steigimo tikslas yra išsaugoti natūralius deltos formavimosi procesus, o dirbtinių salų pylimas sunaikintų tą vertybę, dėl kurios rezervatas įsteigtas", – reziumavo D. Nicius.

Už benziną – iš biudžeto

Gal prisiminę prieš penketą metų prie Seimo dėl estakados vykusį piketą, kuris atnešė sėkmę, rusniškiai nenusileidžia ir žada spausti valdžią, kad jiems būtų galų gale atsakyta – reikia ar nereikia poveikio aplinkai vertinimo procedūrų.

Į piketą susiruošta keliais autobusais. Prieš valdžią ruošiamasi piketuoti darbo metu ir už biudžeto lėšas.

"Važiuoja du autobusai. Mes, rusniškiai, veikiausiai susimesime. Bendruomenė samdys sau autobusą. Kiek kainuos, dar nežinau, tik užsakėme. Pirmiausia reikia susidėlioti plakatus, surinkti žmones, o pinigus mes susižiūrėsime, čia ne bėda. Jau nebėra sveikatos", – pirmadienį rūpesčiais dalijosi Rusnės seniūnė D. Drobnienė.

Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis taip pat patikino, kad piketuos darbo metu.

"Ne asmeniniais reikalais važiuojame. Dėl visuomeninio intereso juk. Autobusų nuomą apmokės savivaldybės. Kelsimės anksti. Neišvažiuos pusė savivaldybės. Liks užtektinai", – paaiškino V. Laurinaitis.

Ryžtas: Šilutės meras V. Laurinaitis aiškino, kad į Vilnių važiuojama ne asmeniniais reikalais, o išlaidas apmokės savivaldybės lėšomis. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Į Vilnių susiruošė apie šimtas šilutiškių ir rusniškių

"Labai rimtas reikalas. Visiems atsibodo tas laukimas, neapibrėžtumas. Ne, ne prieš valdžią mes. Nenorime nieko pažeminti, norime parodyti, kad yra problema", – tikino Šilutės meras.

Pasak V. Laurinaičio, pamario žmonės piketu ketina priminti valdžiai, kad upių vagų valymas yra sena problema.

"Kalbame tik apie žiočių valymą. Žodį "gilinimas" jau mes esame užmiršę. Gilinimas yra neįmanomas, o "valymas" reiškia, kad bus atstatyta tai, kas buvo", – patikino meras.

Kodėl prireikė piketo, jei aplinkosaugininkai tenori, kad būtų atliktos įstatymu numatytos procedūros?

"Poveikio vertinimo aplinkai procedūros kainuoja pinigus. Gal apie 20–30 tūkst. eurų tai gali atsieiti. Užtruks laiko, gal net kelis mėnesius. Nejau kiekvieną kartą valant upės vagą ar žiotis vis reikės poveikio aplinkai vertinimo? Kiek galima tai daryti? Juk tai įregistruotas vidaus vandenų kelias. Tai – papildomi reikalavimai. Aplinkos ministras pažadėjo. Reikia pakeisti teisės aktus", – kalbėjo V. Laurinaitis.

Šilutės meras akcentavo, kad Pakalnės upe naudotųsi šimtas laivų.

Neaiškūs matmenys

Vidaus vandens kelių direkcijos Laivybos direktorius Aurelijus Rimas patikino, kad jau dešimt metų nepavyksta išvalyti Rusnaitės upės žiočių dėl biurokratinių reikalų.

"Šioje upėje yra trys prieplaukos, krantinės, rekreaciniai objektai, kavinės, restoranai. Ten tiek pat laivų plaukioja, kiek Minijos upe, ties Mingės kaimu. Bendruomenė metų metais prašė sudaryti sąlygas laivybai. Bet gilinti nebuvo galima. Ir mūsų direkcija rekomenduodavo įtraukti Rusnaitės upę į vandenų kelių sąrašą. Dabar ji jau įtraukta", – pasakojo A. Rimas.

Nors upė tapo vandens keliu, matmenų šiam keliui niekas nenustatė.

"Tai reiškia, kad neaišku, koks yra šio kelio gylis ir plotis. Valstybės saugomų teritorijų tarnyba Rusnaitės upės šimto metrų ruožą "išėmė" iš rezervato ribų. Nes kitaip iš viso nieko nebūtų galima daryti. Tačiau dokumentuose parašyta, kad iš rezervato "išimama" dėl tikslo – valyti vandens kelią iki projektinių matmenų. O tokių matmenų nėra", – pripažino A. Rimas.

Kadangi kelias tapo valstybinės reikšmės, jį turės prižiūrėti direkcija.

Pasak specialisto, Vidaus vandens kelių direkcija užsakė ornitologinę ir ichtiologinę studiją.

Tačiau aplinkosaugininkai iš vandens kelių prižiūrėtojų prašo ne studijos, o poveikio aplinkai vertinimo procedūrų.

"Jos nieko nereiškia. Lietuvoje yra 900 kilometrų vidaus vandenų kelių. Jie visi turi būti prižiūrimi ir valomi nuo nešmenų. Poveikio aplinkai vertinimų juk nepulsime daryti kiekvieną kartą, kai reikės valyti kurią nors vagą. Procedūroms reikia pusės metų. Tad kada gilinti?" – savo direkcijos poziciją išsakė A. Rimas.

Jis priminė, kad 2007 m. aplinkos ministro įsakymu yra parengtas dokumentas, kuriame išaiškinta, kad vidaus vandens keliams poveikio aplinkai vertinimo procedūrų nereikia.

"Išaiškinta, kad reikia vienintelio dalyko – parko direkcijos suderinimo. Bėda ta, kad jie nederina. Aplinkosaugininkai argumentuoja, kad juos riboja galimi Europos Komisijos ieškiniai Lietuvai", – patikino A. Rimas.

Vandens kelių prižiūrėtojai įsitikinę, kad aplinkosaugininkų reikalavimai – pertekliniai.

"O jei Nemuną reikės gilinti, kiek milijonų teks pakloti? Poveikio aplinkai vertinimas kainuoja trigubai brangiau nei iškasimas. Mes Rusnaitės žiotis per savaitę išvalytume", – tikino A. Rimas.

Turėjo priekaištų

Tačiau vandens kelių prižiūrėtojų užmojai neigiamos reakcijos sulaukė ir iš kitos tarnybos, esančios kitapus Kuršių marių.

Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcija turėjo priekaištų Vidaus vandens kelių direkcijai dėl darbų Svencelėje.

"Turėjome priekaištų. O kaip be procedūrų gali nuspręsti, bus poveikis gamtai ar ne? Būtina atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Jokių išlygų negali būti. Bet koks grunto judinimas poveikį daro", – tikino KNNP direktorė Aušra Feser.

Šios direkcijos specialistai taip pat skaitė 2007 m. aplinkos ministro įsakymą, kuriame išaiškinta vandens kelių gilinimo tvarka.

Pasak specialistų, kai planuojami gilinimo darbai gali daryti poveikį "Natura 2000" teritorijoms, turi būti nustatytas gilinimo darbų poveikio reikšmingumas šioms teritorijoms.

Ministras keis tvarkas

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pripažino, kad teks inicijuoti tvarkų keitimą.

"Europinės svarbos saugomose teritorijose esame įsipareigoję vertinti, ar planuojama veikla saugomose teritorijose turės reikšmingą neigiamą poveikį gamtos vertybėms. Europoje yra pavyzdžių, kai ES pradėjo bylas prieš valstybes nares dėl neįvertinto ar neteisingai įvertinto poveikio gamtai, gilinant vandens kelius saugomose teritorijose, todėl į šiuos klausimus žiūrime rimtai", – teigė S. Gentvilas.

Ministras pripažino, kad dabartiniai darbus saugomose teritorijose reglamentuojantys teisės aktai dviprasmiški – draudžia naujų kelių rengimą, tačiau leidžia esamų gilinimą.

"Manome, kad tą dviprasmiškumą reikia pašalinti – numatyti slenkstinius dydžius, iki kurių poveikis buveinėms būtų laikomas nereikšmingu. O viršijus darbų vykdytojai turėtų atlikti visą reikšmingumo vertinimą. Taip užtikrintume jautrių buveinių apsaugą ir leistume bendruomenėms svarbius darbus. Pirmadienį pasirašiau pavedimą Saugomų teritorijų tarnybai, juo paprašiau, sutelkus ekspertus, iki gruodžio 20 d. pateikti slenkstinių dydžių reikšmes Europos bendrijos svarbos vandenų buveinėms. Tai netolimoje ateityje leis apsaugoti ir buveines, ir suderinti gyventojų susisiekimo poreikius", – paaiškino aplinkos ministras.

Pikete dalyvavo 15 pareigūnų iš įvairių tarnybų.

„Šituo protestu siekiame atkreipti Vyriausybės dėmesį, kad pagaliau, po metų susirašinėjimo, vis dėl to, atsuktų veidą pareigūnams ir sutvarkytų tas socialines garantijas, kurios pareigūnams priklauso pagal įstatymą“, – BNS sakė Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos (LTFP) pirmininkė Loreta Soščekienė.

Jos teigimu, dalis pareigūnų priversti tarnybos metu kylančias kelionių išlaidas kompensuoti iš savo kišenės.

„Daugiausia šita problema liečia policiją, sienos apsaugos tarnybą ir bausmių vykdymo sistemos pareigūnus. Dvigubai arba net trigubai tenka susimokėti patiems, kadangi yra dar kiti ribojimai, nustatyti apskaičiavimo formulės, ir gaunasi taip, kad pareigūnas praktiškai turi dotuoti valstybę savo lėšomis“, – teigė ji.

Pareigūnai siūlo apmokėjimą už kuro išlaidas didinti beveik dvigubai, nuo 0,08 euro už kilometrą iki 0,15 euro.

L. Sošeikienė teigė, jog Vyriausybė neužtikrina pareigūnams socialinių garantijų ir žadėjo, kad šiais klausimais ateityje gali būti ir daugiau piketų.

Gaunasi taip, kad pareigūnas praktiškai turi dotuoti valstybę savo lėšomis.

Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas trečiadienį savo ruožtu pranešė, jog yra sisteminių problemų, jos nesprendžiamos jau daugelį metų ir kadencijų.

„Pareigūnų patiriamų vykimo į tarnybą ir iš jos išlaidų kompensavimas – viena iš tokių. O dabar – į kosmines aukštumas šokus kuro kainoms – ji tapo ypač aktuali pareigūnų bendruomenei“, – teigė organizacijos pirmininkas Saulius Džiautas.

Ministrė: pareigūnams – per 60 mln. eurų

A. Bilotaitė piketo metu žurnalistams teigė, jog nei viena Vyriausybė nėra skyrusi tiek dėmesio pareigūnams kaip ši.

Šita Vyriausybė rūpinasi pareigūnais ir šis biudžetas yra rekordinis, nei viena Vyriausybė nebuvo tiek dėmesio skyrusi.

Jos teigimu, formuojant vidaus reikalų sistemos biudžetą didelis dėmesys buvo skiriamas pareigūnų darbo užmokesčio didinimui, jų aprūpinimui, naujų pareigūnų pritraukimui.

„Šita Vyriausybė rūpinasi pareigūnais ir šis biudžetas yra rekordinis, nei viena Vyriausybė nebuvo tiek dėmesio skyrusi ir jis šiais metais yra daugiau nei 60 mln. eurų“, – nurodė ji.

„Iš jų 30 mln. eurų – vien tik darbo užmokesčiui, 27 mln. eurų skirta aprūpinimui priemonėms, taip pat 500 tūkst. eurų yra butpinigiai. Žinoma, kelionės išlaidų kompensavimas – 4,4 mln. eurų, jeigu lyginti su praeitais metais tai yra 600 tūkst. daugiau“, – kalbėjo ministrė.

A. Bilotaitės teigimu, sprendimai orientuoti į piketuotojų įvardintas problemas bus pateikiami artimu metu.

„Sprendimai yra pakeliui ir man tikrai yra klausimas, kodėl šiandieną pasirinkta tokia forma“, – teigė ji.

Piketas prie Vyriausybės surengtas vykstant nuotoliniam Ministrų kabineto posėdžiui. Jo dalyviai skelbė raginantys Vyriausybę apsvarstyti savo politiką ir suteikti galimybes visiems, nepaisant jų prieglobsčio prašymo nagrinėjimo statuso, integruotis į Lietuvos visuomenę.

„Mes siekiame paskatinti ir duoti rekomendacijas dėl tvarios, teisingos ir žmogaus teises paisančios integravimo ir prieglobsčio prašymo politikos“, – BNS sakė piketo organizatorius ir „Sienos grupės“ savanoris Vuk Vukotič.

Svarbiausiu piketo tikslu jo dalyviai įvardijo siekį leisti migrantams dirbti ir gyventi Lietuvoje.

„Pagrindinis prašymas ir siūlymas leidimas gyventi ir dirbti Lietuvoje su juo ateitų daugybė kitų socialinių garantijų“, – sakė viena iš „Sienos grupės“ savanorių Emilija Švabaitė.

L. Balandis / BNS nuotr.

„Visiems žmonėms nepaisant jų statuso, jei jie yra Lietuvoje, reikia suteikti galimybę dirbti ir išlaikyt save“, – pabrėžė V. Vukotič.

Visiems žmonėms nepaisant jų statuso, jei jie yra Lietuvoje, reikia suteikti galimybę dirbti ir išlaikyt save.

Piketo metu dalyviai skandavo „rasistinė valstybė užknisa mane“ ir „koncentracijos stovyklos pinigų plovyklos“ bei laikė plakatus.

V. Vukotič teigimu, trečiadienio rytą jis sulaukė Vyriausybės kanceliarijos skambučio ir kvietimo įteikti rekomendacijas.

„Sveikintina, kad jie nori priimti ir raštiškai pažiūrėti, ko mes reikalaujam. Ar svarstys, ar ne, aš negaliu teigti, bet galiu tik tikėtis“, – BNS sakė jis.

Pernai į Lietuvą iš Baltarusijos neteisėtai pateko apie 4,2 tūkst. migrantų, daugiausiai jų buvo iš Artimųjų Rytų bei Afrikos šalių. Daugelis atvykėlių buvo apgyvendinti stovyklose, jų judėjimas ribotas.

Kadangi daugelis neteisėtų migrantų į Lietuvą pateko prieš 12 mėnesių, pasieniečiai gali prašyti arba juos toliau laikyti sulaikytus, arba reguliariai atvykti į apgyvendinimo stovyklas.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje apgyvendinimo centruose gyvena apie 2,6 tūkst. užsieniečių. Beveik 1,5 tūkst. jų turi neteisėto migranto statusą, turi būti išsiųsti iš šalies, nepaisant to ar jie gyvens apgyvendinimo centruose, ar savarankiškai.

Leidimai gyventi Lietuvoje suteikti 130-čiai neteisėtai atvykusių užsieniečių.

Vidaus reikalų ministerija trečiadinį pranešė, jog siekiant paskatinti migrantų savanorišką grįžimą, 1000 eurų išmoka savanoriškai išvykstantiems pratęsta iki rugsėjo 22 dienos.

„Negalvojome, kad „Basos mamos“ bus suprasta pažodžiui ir bus noras mamas paversti basomis tikrąja prasme“, – antradienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė tėvų judėjimo „Basos mamos“ vadovė Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė.

Nauja išmokų tvarka numato, kad tėvai galėtų pasirinkti, ar jie nori išmoką gauti iki vaikui sueis 18 mėnesių, ar 24 mėnesiai. Pirmuoju atveju išmoka siektų 60 proc. kompensuojamojo atlyginimo (iki mokesčių), antruoju – pirmaisiais metais 45 proc., antraisiais – 30 proc. (iki mokesčių).

Tėvai taip pat galės dirbti, bet jų darbo užmokestis negalėtų viršyti iki susilaukiant vaiko gauto atlyginimo.   

V. Jankauskaitės-Milčiuvienės teigimu, Seimui patvirtinus įstatymo pakeitimus, išmokos mažės, nors sprendimas „gražiai suvyniotas į popierėlį ir plika akimi ne taip paprasta pamatyti sumažėjimą“.

„Užuot kalbėję kaip padėti, palengvinti būtį ir buitį, imasi sprendimų, kurie iš esmės apsunkintų gyvenimą toms šeimoms, kurios augina Lietuvai vaikus“, – teigė „Basos mamos“ vadovė.

Neperleidžiamas atostogas vadina bausme

Seimui įstatymo pakeitimu siūloma įteisinti neperleidžiamas dviejų mėnesių tėvystės atostogas, kuriomis galės pasinaudoti tik vaiko tėvai, jas bus galima imti visas iš karto arba dalimis, pakaitomis. Jei kuris nors iš tėvų nepasinaudos savo atostogų dalimi, kitas jos perimti negalės ir apmokamų atostogų trukmė sumažės, tai yra, už minėtus du mėnesius nebus mokama.

„Ar tai galima vadinti paskata? Tai bausmė. Sudaroma įtampa, kad tos šeimos, kurios nepasinaudojo, bendroje sumoje pralošia. Kodėl negalima buvo pridėti direktyvos palikus senąją tvarką, kuri daugeliui šeimų žinoma?“ – sakė spaudos konferencijoje dalyvavusi aktyvi mama Vilma Ražauskienė.

Ar tai galima vadinti paskata? Tai bausmė. Sudaroma įtampa, kad tos šeimos, kurios nepasinaudojo, bendroje sumoje pralošia.

„Bandome auklėti visuomenę, šeimas, per kažkokį rimbo principą“, – kalbėjo ji.

Minėtas dviejų mėnesių atostogas tėvai galėtų pasiimti bet kokiu metu praėjus dviem mėnesiams nuo vaiko gimimo iki jam sukaks dveji metai.

Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos koordinatorė Žydrūnė Marčiulionienė teigė, jog pataisomis norima mamas kuo greičiau išprašyti į darbą.

„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad direktyvos 16 straipsnis leidžia nustatyti palankesnes sąlygas nei numatyta direktyvos nuostatose, direktyva neįpareigoja bloginti esamos situacijos. Natūraliai kyla klausimas, koks jų tikslas – ar kalbama apie darbą ir šeimos įsipareigojimų derinimą? Visi veiksmai sutelkti, kad kuo greičiau mamas išprašyti į darbą“, – sakė Ž. Marčiulionienė.

P. Peleckio / BNS nuotr.

Jos teigimu, ne kartą specialistai pabrėžė saugaus prieraišumo svarbą auginant vaiką, rekomendacija vaiką atiduoti į darželį yra apie dvejų su puse metų. Tėvai teigė, jog pusantrų metų vaikų valstybiniai darželiai nepriima, o privatūs veikia tik didmiesčiuose ir jų kaina ne visiems prieinama.

Pajamos mažės

Finansų konsultantės Ilonos Gurskienės teigimu, tvarkoje po pateiktų pastabų atsirado tam tikrų pakeitimų, tačiau dalis liko nepakeista. Oficialiai pateikti skaičiavimai, anot jos, yra idealistiniai.

„Daroma prielaida, kad žmogus, išėjęs vaiko priežiūros atostogų, turi vieninteles pajamas būtent iš vaiko priežiūros atostogų ir jokių kitų“, – sakė I. Gurskienė.

Anot jos, realybėje yra situacijų, kai mama ir tėtis turi ir ne vieną pajamų šaltinį. Konsultantės teigimu, liko neišspręstas klausimas, jog vienas iš tėvų gali neturėti draudimo stažo, tuomet šeima nukentės finansiškai.

Tėvų atstovė Rita Bieliauskaitė teigė pataisose pasigedusi nuostatų apie išmokų indeksavimą, nes situacija dėl augančių kainų jau dabar pasikeitusi.

Jos teigimu, prognozuojant būsto paskolos brangimą, elektros kainų didėjimą ir bendrai brangstantį pragyvenimą „jau šiai dienai turėtų gelbėt dalį šeimų, ypač vienišų mamų, o ne dar pabloginti situaciją“.

Jeigu Seimas per galutinį balsavimą tam pritars, nauja tvarka įsigaliotų nuo kitų metų sausio.

Šiuo metu vaiko priežiūros išmoka siekia 100 proc. atlyginimo (po mokesčių arba 77,58 proc. – iki mokesčių), jei atostogos trunka vienerius metus, o jei dvejus, pirmaisiais metais – 70 proc. (54,31 proc.), antraisiais – 40 proc. (31,03 proc.) atlyginimo.