JAV nacionaliniame archyve saugomuose karo lauko teismo dokumentuose, apie kuriuos pirmadienį pranešė laikraštis „Washington Post“, išsamiai aprašomas 1864 metų kovo 21 dieną įvykęs Moseso J. Robinette‘o teismo procesas po muštynių su kitu Sąjungos kariuomenės civiliniu darbuotoju Johnu J. Alexanderiu.

M. J. Robinette‘as buvo apkaltintas pasikėsinimu nužudyti po grumtynių Potomako armijos žiemos stovykloje Virdžinijos valstijoje, kai J. Alexanderis išgirdo jį kažką sakant apie jį virėjui ir puolė ant jo.

Abu vyrai susimušė ir M. J. Robinette‘as, išsitraukęs kišeninį peiliuką, padarė J. Alexanderiui kelias pjautines žaizdas, kol įsikišo kiti, teigiama dokumentuose.

42 metų vyras, kurį kariuomenė buvo pasamdžiusi dirbti veterinarijos gydytoju, tvirtino, kad J. Alexanderis „galbūt būtų mane rimtai sužeidęs, jei nebūčiau griebęsis tokių priemonių, kokių griebiausi“.

Tačiau karo teismas pripažino jį kaltu ir nuteisė dvejiems metams sunkiųjų darbų.

Trys kariuomenės karininkai kreipėsi į prezidentą A. Lincolną su prašymu panaikinti nuosprendį, teigdami, kad bausmė buvo nepagrįstai griežta ir kad M. J. Robinette‘as gynėsi nuo asmens, „daug už jį pranašesnio savo jėga ir ūgiu“.

A. Lincolnas pritarė ir tų pačių metų rugsėjo 1 dieną pasirašė malonės suteikimo aktą.

Istorija „laukė 160 metų, kol bus papasakota“, rašoma istoriko Deivido J. Gerlemano straipsnyje „Washington Post“.

Nacionaliniame archyve esantis „plonas 22 gerai išsilaikiusių puslapių pluoštelis, kuriame užfiksuotas teismo posėdžio turinys, nepastebimai įsiterpęs tarp daugelio šimtų kitų įprastinių karo lauko teismo bylų, atskleidžia per šimtmečius nusidriekusį nematomą ryšį tarp šių dviejų vyrų – dviejų prezidentų“, – rašė D. J. Gerlemanas.

„Tie keli puslapiai ne tik užpildo nežinomą Bidenų šeimos istorijos dalį, bet ir primena, kiek daug Pilietinio karo istorijų dar reikia papasakoti“, – rašoma straipsnyje.

Taip jis kalbėjo po to, kai privati karinė bendrovė „Wagner“ savaitgalį Rusijoje buvo surengusi maištą.

„Sudėtingoje situacijoje jūs veikėte tiksliai, koordinuotai, darbais įrodėte savo ištikimybę Rusijos liaudžiai ir karinei priesaikai, demonstravote atsakomybę už tėvynės likimą ir ateitį“, – sakė V. Putinas.

„Jūs de facto sustabdėte pilietinį karą“, – pridūrė V. Putinas kariams iš Gynybos ministerijos, Nacionalinės gvardijos, saugumo tarnybos FSB ir Vidaus reikalų ministerijos pareigūnams.

Jis pažymėjo, kad žuvę pilotai garbingai įvykdė savo pareigą, ir paskelbė tylos minutę, bet nenurodė, kiek jų neteko gyvybės.

Jis taip pat pareiškė, kad samdinių grupei „Wagner“ nepavyko užsitikrinti nei Rusijos žmonių, nei kariuomenės paramos.

„Žmonės, kurie buvo įtraukti į sukilimą, pamatė, kad kariuomenė ir liaudis nėra su jais“, – sakė Rusijos vadovas, kreipdamasis į pareigūnus prie Kremliaus.

V. Putino kalba truko kiek daugiau nei tris minutes. Ji baigėsi Rusijos himnu ir šūvių salvėmis.

V. Putinas antradienį taip pat pareiškė, kad Maskva neperkėlė nė vieno kario iš Ukrainos kovoti su maištaujančiomis „Wagner“ pajėgomis Rusijoje, Kremliui tvirtinant, kad sukilimas neturės įtakos jo puolimui.

„Mums nereikėjo išvesti kovinių dalinių iš specialiosios karinės operacijos zonos“, – pavartodamas Kremliaus terminą karui pavadinti sakė V. Putinas ir pridūrė, kad „visos karinės formuotės ir toliau didvyriškai kovoja fronte“.

Susitikime Maskvoje taip pat dalyvaus Rusijos ir Irano diplomatijos vadovai, sakoma Turkijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Šis pranešimas reiškia diplomatinį postūmį turkų prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui (Redžepui Tajipui Erdohanui), likus kelioms dienoms iki svarbių rinkimų.

R. T. Erdoganas rėmė ankstyvąsias sukilėlių pastangas nuversti Sirijos prezidentą Basharą al Assadą (Bašarą Asadą) ir išlaikė karines pajėgas karo draskomos šalies šiaurinėje dalyje, o tai kelia Damasko pyktį.

Tačiau prieš dvejus metus Turkiją ištikus ekonomikos krizei, R. T. Erdoganas pakeitė kursą.

R. T. Erdoganas susitaikė su buvusiais varžovais visame regione ir dabar siekia surengti aukščiausiojo lygio susitikimą su B. al Assadu.

Sirija atsisako rengti tokį susitikimą, reikalaudama, kad Turkija pirmiausia išvestų savo karius.

Susitaikymą su Sirija remia ir R. T. Erdogano oponentai, ir tai yra svarbus Turkijos rinkimų kampanijos elementas.

R. T. Erdoganas pažadėjo paspartinti beveik 4 mln. Sirijos pabėgėlių ir migrantų, kurie pabėgo į Turkiją gelbėdamiesi nuo skurdo ir karo, repatriaciją.

Susitarimas su Damasku laikomas būtina šio proceso sąlyga.

Iranas ir Rusija padeda tarpininkauti abiejų šalių derybose.

Nuo balandžio 15 dienos, kai prasidėjo mūšiai tarp Sudano kariuomenės, vadovaujamos generolo Abdel Fattaho al Burhano (Abdel Fataho Burhano), ir Mohamedo Hamdano Daglo sukarintų greitojo palaikymo pajėgų (RSF), buvo ne kartą bandyta stabdyti kovas. Visos šios pastangos buvo nesėkmingos.

Penkis milijonus gyventojų turinčiame Chartume daugybė žmonių yra įkalinti savo namuose be maisto, vandens ir elektros.

„Neduok, Dieve, jei Sudane prasidės pilietinis karas... Tuomet Sirijos, Jemeno, Libijos konfliktai bus tik maža smulkmena“, – kalbėdamas su Sudane gimusiu telekomunikacijų magnatu Mo Ibrahimu, sakė A. Hamdokas.

Neduok, Dieve, jei Sudane prasidės pilietinis karas... Tuomet Sirijos, Jemeno, Libijos konfliktai bus tik maža smulkmena.

„Manau, kad tai būtų košmaras pasauliui“, – sakė jis ir pridūrė, kad tai turėtų daugybę pasekmių.

A. Hamdokas pabrėžė, kad dabartinis karas yra tiesiog beprasmis dviejų kariuomenių konfliktas.

„Nėra nė vieno, kuris iš to išeitų kaip nugalėtojas. Todėl tai turi būti sustabdyta“, – sakė jis.

Jungtinių Tautų duomenimis, dėl susirėmimų Chartume, Mėlynojo Nilo ir Šiaurės Kordofano valstijose bei vakariniame Darfūro regione 75 000 asmenų buvo priversti palikti savo namus.

Dėl susirėmimų taip pat prasidėjo masinis užsieniečių ir tarptautinių darbuotojų išvykimas.

A. Hamdokas buvo Sudano premjeras, kai buvo pereita prie trapios civilinės valdžios, o po perversmo buvo nušalintas ir sulaikytas. Po to jis buvo grąžintas į pareigas, tačiau praėjusių metų sausį atsistatydino.

Amerikiečių pajėgoms pradėjus trauktis iš Afganistano, Talibanas žaibiškai užėmė šalį ir tik šiaurinė Pandžšyro provincija atsilaikė prieš griežtosios linijos islamistus.

„Mano kariniu vertinimu, ... tikėtina, kad susidarys sąlygos pilietiniam karui“, – televizijai „Fox News“ sakė Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley (Markas Milis). 

Generolas suabejojo, kad Talibanas, kuris dar nepaskelbė vyriausybės, sugebės įtvirtinti valdžią ir sukurti veiksmingą valdymo struktūrą.

„Manau, kad yra bent jau labai didelė platesnio masto pilietinio karo tikimybė, o tai savo ruožtu sudarys sąlygas, dėl kurių gali atsikurti „al Qaeda“ ar sustiprėti ISIS („Islamo valstybė“, IS) ar kitos... teroristinės grupuotės“, – sakė jis.

Pabrėždamas, kad negali numatyti, kas bus toliau Afganistane, M. Milley vis dėlto pateikė niūrų vertinimą.

„Tokiomis sąlygomis labai tikėtina, kad per 12, 24, 36 mėnesius iš šio regiono gali vėl kilti terorizmas", – „Fox News“ sakė jis.

Jungtinės Valstijos 2001-aisiais įsiveržė į Afganistaną ir nuvertė Talibano režimą, kuris buvo suteikęs prieglobstį tarptautiniam teroristų tinklui „al Qaeda“, tų metų rugsėjo 11 dieną Amerikoje surengusiam 3 tūkst. gyvybių nusinešusius išpuolius.

Vakarų šalys nuogąstauja, kad Afganistanas vėl gali tapti ekstremistų priebėga.

JAV pareiškė, kad ir toliau išlaikys pajėgumus, galinčius smogti „iš už horizonto“, jei Afganistane iškiltų bet kokia grėsmė Amerikos saugumui.

„Kremliuje nuogąstaujama, jog Ukrainoje atsinaujins pilietinis karas. Ir jeigu prie mūsų sienų atsinaujins pilietinis karas, didelio masto koviniai veiksmai, tai kels pavojų Rusijos Federacijos saugumui“, – žurnalistams sakė prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas.

„Kalba eina apie provokuojamus veiksmus palei [konflikto šalių] sąlyčio liniją. Šių provokuojamų veiksmų eskalavimo linijos laikosi Ukrainos ginkluotosios pajėgos, ir jos šią liniją tęsia. Yra šių provokacijų intensyvinimo tendencija, – teigė Kremliaus atstovas. – Visa tai kuria potencialią grėsmę pilietinio karo Ukrainoje atsinaujinimui.“

Po 2014 metais Rusijos įvykdytos Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksijos kilęs konfliktas atslūgo pernai, įsigaliojus naujam paliaubų susitarimui.

Tačiau susirėmimai, kuriuose daugiausia buvo naudojama artilerija ir minosvaidžiai, nuo metų pradžios vėl įsibėgėjo, abiem šalims dėl konflikto aštrėjimo kaltinant vienai kitą.

Vyrauja nuomonė, kad Rusija teikia separatistams politinę ir karinę paramą, tačiau Maskva tai neigia.

Praėjusią savaitę Ukraina apkaltino Rusiją telkiant tūkstantinę kariuomenę prie jos šiaurinių ir rytinių sienų bei Krymo pusiasalyje.

Nuo 2015 metų vykusiomis Prancūzijos ir Vokietijos tarpininkautomis taikos derybomis susirėmimų nutraukti nepavyko.

Paklaustas, ką V. Putinas atsakė į Vokietijos kanclerės Angelos Merkel raginimą Rusijai atitraukti savo pajėgas nuo sienos su Ukraina, D. Peskovas atsakė: „Prezidentas pateikė reikiamų paaiškinimų.“

„Tai tas pats, apie ką ne kartą kalbėjome: esame laisvi perkėlinėti savo ginkluotąsias pajėgas, bet kokius padalinius, Rusijos teritorijoje savo nuožiūra. Antra, dabar Ukraina, deja, vėl virsta potencialiai labai nestabiliu regionu, ir, aišku, bet kuri šalis, turinti sienas su nestabiliu regionu – pavojingu, sprogstamu regionu – imasi priemonių, būtinų jos saugumui apsaugoti“, – kalbėjo Kremliaus atstovas.

Pasak D. Peskovo, Donbase šiuo metu įtampa „beprecedentiškai aštrėja“, todėl Rusija atitinkamai reaguoja į šią situaciją.

Paklaustas, ar dabartinis įtampos lygis panašus į buvusį 2014 metais, prasidėjus separatistiniam konfliktui Rytų Ukrainoje, D. Peskovas atsakė: „Dabar įtampos eskalavimas gana beprecedentis – tai, ką mes fiksuojame. Ir tai kelia susirūpinimą.“

„Konfrontacija su Rusija“

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas užsienio politikos klausimais Ihoris Žovkva anksčiau penktadienį pareiškė, kad Kijevui reikia ruoštis potencialiai karinei konfrontacijai su Rusija. Anot jo, tai liudija atitinkamų Ukrainos struktūrų turima informacija.

„Deja, reikia (ruošis naujam karinės konfrontacijos paaštrėjimui). Ir tokios informacijos, galima pasakyti, turi atitinkamos Ukrainos struktūros. Mes savo darbe taip pat naudojamės jų informacija ir perduodame ją mūsų partneriams“, – sakė prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas I. Žovkva interviu naujienų svetainei LB.ua.    

Pasak jo, nuo padėties prie Ukrainos sienų paaštrėjimo V. Zelenskis jau kalbėjosi telefonu su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu), Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Borisu Johnsonu (Borisu Džonsonu), NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu, Kanados premjeru Justinu Trudeau (Džastinu Triudo).

I. Žovkva pabrėžė, kad V. Zelenskis iš didžiųjų Vakarų valstybių vadovų sulaukė aiškių paramos signalų.

Be to, anot jo, per pokalbį telefonu su J. Bidenu prezidentas išdėstė jam savo požiūrį, kaip JAV galėtų padėti Ukrainai dėl susiklosčiusios padėties pasienyje su Rusija. 

„Buvo gautas patikinimas, kad Jungtinės Valstijos nepaliks Ukrainos vienos. Ir svarbiausia čia ne tai, kad tai susiję su saugumo padėties paaštrėjimu Donbase ir prie mūsų sienų, bet faktas, kad sulaukėme vienintelio atsakymo, kurį ir turėjome gauti iš mūsų strateginio partnerio: JAV niekam neleis nebaudžiamai imtis naujų agresyvių veiksmų mūsų regione. Tai ir yra pagrindinė dviejų lyderių pokalbio žinia“, – sakė I. Žovkva.

„Šūvis į galvą“

Santykiams su Ukraina ir prorusiškiems separatistais Kremliaus paskirtas pareigūnas Dmitrijus Kozakas ketvirtadienį perspėjo, kad konflikto paaštrėjimas būtų „Ukrainos pabaigos pradžia“, palygindamas Ukrainos laukiantį scenarijų ne su „šūviu į koją, o į galvą“.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova penktadienį pareiškė, kad Maskva įžvelgia padėties Donbase aštrėjimą.

„Deja, padėtis ten išlieka sudėtinga ir turi tendenciją aštrėti“, – ji sakė per spaudos konferenciją.

Pasak M. Zacharovos, priežastis yra „karingos nuotaikos Kijeve, vis dar gyvenančiame iliuzijomis dėl galimybės konfliktą šalies pietryčiuose išspręsti jėga“.

Kijevo sąjungininkai Vakaruose pareiškė virtinę pareiškimų, perspėjančių Rusiją nesiimti tolesnių veiksmų ir reikalaujančių pasiaiškinimo dėl jos kariuomenės telkimo.

Kremlius nepaneigė informacijos apie karinių pajėgų judėjimą, tačiau patikino, kad Maskva „niekam negrasina“.

Penktadienį Ukrainos pareigūnai bendrame konflikto šalių paliaubų stebėsenos centre pranešė, kad ukrainiečių kariškiai ankstesnę dieną pastebėjo, jog separatistų pajėgos atnaujina senas gynybos pozicijas šalia Donecko oro uosto ir įrenginėja naujas.

Panašūs separatistų inžineriniai darbai taip pat stebėti kitose vietose palei abiejų pusių sąlyčio liniją, sakė Kijevo pareigūnai.

Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi NVO „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR) nurodė, jog tarp aukų yra 117,388 tūkst. civilių, įskaitant daugiau kaip 22 tūkst. vaikų.

Dauguma civilių žuvo per Sirijos režimo ir sąjunginių karinių grupuočių puolimus, pareiškė organizacija, kuri aukų duomenis renka remdamasi Sirijoje turimais šaltiniais.

Gruodžio mėnesį SOHR skelbė, jog per karą žuvo daugiau kaip 387 tūkst. žmonių.

SOHR vadovas Rami Abdelis Rahmanas (Ramis Abdelis Rahmanas) pareiškė, jog 2020-aisiais metinis žuvusiųjų skaičius buvo mažiausias nuo karo pradžios – žuvo kiek daugiau nei 10 tūkst. žmonių.

Šiais metais kovos aprimo, nes šalies šiaurės-vakaruose tebesilaikoma paliaubų, o dėmesys nukrypo į pastangas suvaldyti koronaviruso pandemiją.

SOHR turimais duomenimis, nuo konflikto pradžios 2011 metais vyriausybės kalėjimuose ir sulaikymo centruose mirė mažiausiai 16 tūkst. žmonių.

Tačiau organizacija mano, jog tikrasis aukų skaičius greičiausiai yra kur kas didesnis, nes į jos apskaičiuotą aukų rodiklį neįtraukti 88 tūkst. žmonių, kurie, kaip manoma, mirė nuo kankinimų režimo kalėjimuose.

Damasko vyriausybė po virtinės pergalių, kurias nuo 2015 metų kovose su džihadistais ir sukilėliais iškovojo su Rusijos pagalba, šiuo metu kontroliuoja daugiau kaip 60 proc. Sirijos teritorijos.

Tačiau ji vis dar nekontroliuoja Idlibo – paskutinio sukilėlių bastiono šalies šiaurės-vakaruose, turkų užimtų teritorijų prie šiaurinės sienos ir šalies šiaurės-rytinių rajonų, kuriuos yra užėmusios JAV remiamos kurdų pajėgos.

Karas daugiau kaip pusę šalies prieškario gyventojų privertė bėgti iš savo namų.

Apie 200 tūkst. žmonių, SOHR duomenimis, laikomi dingusiais.

„Padėtis Bambari yra kontroliuojama“, – trečiadienį per spaudos konferenciją CAR sostinėje Bangyje sakė JT taikos palaikymo misijos MINUSCA atstovas Abdoulazizas Fallas.

„Civiliai gyventojai pradeda grįžti. Ginkluotos grupuotės buvo atstumtos“, – pridūrė jis.

Atakos buvo įvykdytos vyriausybei savaitgalį pareiškus, kad buvęs prezidentas Francois Bozize'as siekia surengti perversmą, pasitelkdamas ginkluotas grupuotes prieš gruodžio 27-ąją turinčius įvykti prezidento ir parlamento rinkimus.

CAR prašymu Rusija ir Ruanda nusiuntė „šimtus“ kariškių neramiai šaliai paremti, nurodė vyriausybė Bangyje. Minėtos šalys patvirtino šį pareiškimą.

Bambari yra už 380 km į šiaurės rytus nuo Bangio.

Sukarintos organizacijos „Susivienijimas už taiką Centrinėje Afrikoje“ (UPC) nariai buvo užėmę miestą po dvi valandas trukusio susišaudymo su MINUSCA, informavo šaltiniai.

Bambari meras antradienį pareiškė, kad civiliai nenukentėjo, tačiau buvo apiplėšta vietos policijos nuovada, žandarmerija ir kai kurie namai.

CAR yra viena pasaulio skurdžiausių ir nestabiliausių valstybių; nuo 1960 metų, kai ji tapo nepriklausoma nuo Prancūzijos, joje tik retkarčiais vyravo taika.

F. Bozize'as į valdžią atėjo per perversmą 2003 metais, o 2013-aisiais pats buvo nuverstas, kilus konfliktui, atspindėjusiam CAR etninį susiskaldymą.

74 metų buvęs generolas po ilgos tremties sugrįžo į šalį pernai gruodį. Tas įvykis išprovokavo būgštavimus, kad jis vėl gali ateiti į valdžią.

F. Bozize'ą tebepalaiko reikšminga dalis visuomenės, ypač šalies didžiausios gbajų etninės grupės atstovai, taip pat daug kariuomenės pareigūnų.

Jis neigia kaltinimus dėl mėginimų įvykdyti perversmą.

CAR aukščiausios instancijos teismas uždraudė F. Bozize'ui dalyvauti rinkimuose, nes jis sulaukė JT sankcijų, o 2014 metais buvo išduotas orderis jį suimti dėl įtariamo oponentų žudymo ir kankinimo.

Kadangi nesibalotiruoja F. Bozize'as, aiškiu favoritu tarp 17 kandidatų laikomas dabartinis valstybės vadovas – 63 metų Faustinas-Archange'as Touadera.

Tačiau F.-A. Touaderos vyriausybė yra silpna, o jai ištikimos ginkluotosios pajėgos yra prastai aprūpintos ir parengtos, taip pat lieka labai priklausomos nuo MINUSCA paramos.

Nors 2019 metų vasarį vyriausybė ir ginkluotos grupuotės pasirašė taikos susitarimą, šalį tebekrečia smurtas.

Sukarintos pajėgos kontroliuoja du trečdalius CAR teritorijos, o pajamas gauna iš kasybos ir priverstinių mokesčių, renkamų kelių postuose ir iš prekybininkų.

Per pastaruosius septynerius metus CAR gyvybės neteko tūkstančiai žmonių, o beveik ketvirtadalis 4,7 mln. visų gyventojų paliko savo namus.

Abiy Ahmedas, praėjusių metų Nobelio taikos premijos laureatas, praėjusią savaitę pradėjo karinę operaciją Tigrėjuje, teigdamas, kad tenykštė administracija atakavo dvi federalines karines bazes, nors regiono valdžia tai neigia.

Padėtis staigiai paaštrėjo prieš tai mėnesius tvyrojus įtampai tarp Etiopijos federalinės vyriausybės Adis Abeboje ir pusiau autonominio Tigrėjaus regiono, kurio lyderiai anksčiau kontroliavo vyriausybę.

Kelias dienas vyko aviacijos smūgiai; Abiy Ahmedas anksčiau sakė, kad jais taikomasi į karinius objektus. Premjero teigimu, šia operacija siekiama atkurti tvarką ir teisingumą regione, kurio lyderiai esą siekia destabilizuoti šalį.

„Oro pajėgos šiuo metu bombarduoja parinktus rajonus regione“, – pirmadienį valstybinei žiniasklaidai sakė generolas majoras Mohammedas Tessema.

Jis paneigė regiono valdančiojo Tigrėjaus liaudies išvadavimo fronto (TPLF) pareiškimus, kad jo pajėgos numušė vieną karo lėktuvą.

Pranešimus iš regiono sunku patikrinti, nes visiškai neveikia komunikacijos.

Naujienų agentūros AFP reporteris matė sunkvežimiais Danšos miesto Tigrėjuje link vežamus karius. Teigiama, kad Danšoje TPLF atakavo kariškių stovyklą.

Pačiame mieste esančią armijos Šiaurės vadavietės bazę, regis, kontroliuoja federalinė vyriausybė; prie įvažiavimo į ją nuotraukoms pozavo policininkai.

TPLF tvirtino, kad užėmė Šiaurės vadavietę, kuriai priklauso daug Tigrėjaus karių.

Į bazę atvykę žurnalistai buvo greit išsiųsti atgal ir turėjo išvykti iš miesto, nes kariuomenės pareigūnai sakė, kad netoliese vyksta kovos. Tai rodytų, kad dėl šio rajono vis dar kaunamasi.

Kiek vėliau paskelbta, kad arkivyskupas ir jo vairuotojas buvo paleisti.

Arkivyskupas emeritas Christianas Tumi, atsisakęs kardinolo teisių ir pareigų, buvo pagrobtas ketvirtadienį vakare šalia Kumbo šalies šiaurės vakaruose „kartu su jo vairuotoju ir dar maždaug dešimčia žmonių“, nurodė Dualos uostamiesčio arkivyskupas Samuelis Kleda.

Ch. Tumi dažnai imdavosi tarpininko vaidmens bandant išspręsti regioną krečiantį konfliktą.  

Penktadienį arkivyskupas ir jo vairuotojas buvo paleisti, tačiau kiti dešimt žmonių tebėra pagrobėjų nelaisvėje, naujienų agentūrai AFP pranešė vietos pareigūnas, pageidavęs likti neįvardytas.     

Per trejus metus trunkantį konfliktą Šiaurės vakariniame ir kaimyniniame Pietvakariniame regionuose anglakalbiai kovotojai surengė virtinę pagrobimų. Dažnu atveju už pagrobtus žmones buvo reikalaujama išpirkos.