Tačiau psichologė Genovaitė Petronienė įsitikinusi, kad viskas mūsų rankose – kartais tereikia šiek tiek pristabdyti nuolatinį bėgimą, ramiai suplanuoti darbus, nepabijoti jais pasidalyti su kitais ar paprašyti pagalbos.

Mokykimės planuoti

Švenčių laukimas vaikystėje būdavo saldžiai magiškas. Juk net minties neturėjome, kad kažkas nepavyks – laukdavome stebuklo. Tokios stebuklingos šventės scenarijų susikuriame ir vėliau.

Psichologė G. Petronienė sako, kad dažnai svajojame apie tobulas Kalėdas, per kurias ir stalas lūžtų nuo puikiausių valgių gausos, ir dovanomis visi liktų sužavėti.

„Žmonės, kurie nelinkę planuoti ir yra nelabai organizuoti, dažniausiai paskutinę savaitę prieš šventes blaškosi po parduotuve ir ieško dovanų, kurios tiktų artimiesiems, bet tuomet vis tiek jaučiasi nupirkę ar per menką, ar nereikalingą dovaną, pradeda graužti save. Tereikia bendraujant su artimaisiais žmonėmis atkreipti dėmesį į tai, kas jiems patinka, apie ką svajoja, ir iškart užsirašyti. Tokių dovanų idėjas vertėtų fiksuoti visus metus ir prie progos dovanėlių iš anksto nupirkti gimtadieniams ar Kalėdoms. Tai labai taupo laiką, nes nereikia vaikščioti be tikslo ir laužyti galvą, kas kam galėtų patikti“, – patirtimi dalijasi psichologė.

Genovaitė Petronienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Mažinkime perfekcionizmą

Pasak G. Petronienės, jei norime pradžiuginti ne paties artimiausio rato žmones, tarkime, draugus, nieko baisaus, jei visiems padovanosime tą patį.

„Tarkime, kokį nors kuponą ypatingesniam masažui ar grožio procedūrai. Pastebiu, kad žmonės dabar labiau vertina įspūdžius, paslaugas ar gardėsius nei materialius daiktus“, – sako psichologė.

Pasak ekspertės, žmonės dažnai kankinasi, ieškodami efektingų dovanų, ypatingų produktų švenčių stalui, iš kurių paruoštų gurmaniškų patiekalų.

„Jei turėsime paprastesnį ir tikslesnį planą, ko mums reikia, tik laimėsime. Vienam žmogui ar vienai šeimai tikrai nebūtina patiems gaminti dvylika patiekalų – pažvelkime į situaciją šiuolaikiškai: kelis patiekalus juk galima užsakyti ir nusipirkti pagamintus. Be to, dažnai prie stalo sėda kelios šeimos, tad vaišės gali būti suneštinės. Ir tikrai nebūtina verstis per galvą ir siekti priblokšti valgytojų. Gal vienam žmogui užtektų pagaminti tik po vieną patiekalą, ir taip ant stalo atsirastų keliolika valgių“, – pataria G. Petronienė.

Dažnai prie stalo sėda kelios šeimos, tad vaišės gali būti suneštinės. Ir tikrai nebūtina verstis per galvą ir siekti priblokšti valgytojų.

Ne vien užstalė

Žiemos šventės trunka ne vieną dieną, tad nuolatos, kad ir su kita kompanija, sėdėti prie stalo pabosta. Psichologės patarimu, kiekviena šventė turi turėti organizatorių, kuris apgalvos vakaro eigą ir veiklas.

„Verta sugalvoti žaidimų ar linksmų pasisakymų: „Kas tikrai man padarė neišdildomą įspūdį šiais metais“ ar „Juokingiausia situacija, į kurią buvau pakliuvęs“. Taip kelios kartos įsitrauks į bendrą veiklą ir atsipalaiduos. Jei nesinori kelias dienas leisti namuose net ir su brangiais žmonėmis, galima visiems kartu susiplanuoti išvyką ar žygį į gamtą“, – vardija galimus šventės scenarijus pašnekovė.

Kartais žmonės šiek tiek graužiasi, nes nori tarsi pabėgti nuo švenčių svetur ir tuo nuliūdinti artimuosius. „Situaciją galima išspręsti kompromisais ar susitarimais: tarkime, Kūčių vakarą praleisti su artimaisiais, o per Kalėdas išskristi į kelionę“, – siūlo G. Petronienė.

Sausio mėnesį aplinkos ministras Simonas Gentvilas planuoja susitikti su Kalvarijos, Šakių ir Vilkaviškio bendruomenėmis, kurių teritorijas galimai apims naujasis Suvalkijos (Sūduvos) nacionalinis parkas ir išsigryninti visus joms rūpimus klausimus.

„Tikrai girdžiu Suvalkijos ūkininkų nerimą dėl jų sodybų, ūkininkavimo galimybių. Noriu patikinti, kad tik visas detales aptarus su vietos gyventojais ir radus sutarimą, žengsime žingsnius Suvalkijos (Sūduvos) nacionalinio parko planavimo link. Jokių skubių veiksmų nesiimsime“, – pranešime spaudai pažymi aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Anot ministerijos, nacionalinio parko statuso suteikimas šiai teritorijai leistų išsaugoti unikalų Sūduvos slėniuotų ir molingų lygumų, plynaukštės, ežeruoto kalvyno kraštovaizdį, Suvalkijos simbolio – Šešupės upyną, gamtines ekosistemas, Lietuvos istorijai svarbų Sūduvos etninės srities paveldą, kultūrą, istoriją.

Suvalkijos (Sūduvos) etnografinis regionas – vienintelis etnografinis regionas, iki šiol neturintis nacionalinio parko.

Atkreipiamas dėmesys, kad šiuo metu potencialaus Suvalkijos (Sūduvos) nacionalinio parko ribose jau yra 60 proc. esamų saugomų teritorijų – Vištyčio regioninis parkas, keturi draustiniai, du gamtos paveldo objektai, taip pat aštuonios „Natura 2000“ teritorijos, kuriose galioja veiklą saugomose teritorijose reglamentuojantys teisės aktai.

Žadama, kad vietos gyventojai, bendruomenės taip pat galės dalyvauti planavimo procese, jis bus viešas, jie galės teikti pasiūlymus planavimo dokumentui, pavyzdžiui, numatant rekreacinę zoną, statybos galimybes ir pan. Savininkai bus informuojami registruotais laiškais apie planuojamus pakeitimus.

Nacionaliniai parkai steigiami nacionalinės svarbos gamtiniam ir kultūriniam kraštovaizdžiui išsaugoti, jie reprezentuoja etnografinio regiono savitumus

Gruodžio pradžioje Vyriausybė pritarė Suvalkijos (Sūduvos) nacionalinio parko planavimo schemos rengimo pradžiai ir planavimo tikslams. Numatoma, kad Suvalkijos (Sūduvos) nacionalinis parkas preliminariai galėtų užimti iki 35 tūkst. ha plotą.

Iš viso Suvalkijos nacionalinis parkas užimtų nuo 30 iki 35 tūkst. ha plotą. Anksčiau ministerija skelbė, kad Suvalkijos nacionalinis parkas turėtų būti įsteigtas 2024 metais.

Šio parko įsteigimas planuotas dar prieš 20 metų, tačiau darbai buvo sustabdyti dėl saugomų teritorijų įstatymo nuostatų, susijusių su sklypų skaidymu dalimis.

Įsteigus Suvalkijos nacionalinio parką, bendras Lietuvos saugomų teritorijų plotas siektų 18,61 procento.

Atostogos leidžia atitrūkti nuo kasdienybės, tačiau iki tol geriausia nepamiršti planavimo. „Šiemet mūsų atliktas Lietuvos finansinio raštingumo indekso tyrimas atskleidė, kad dauguma šalies gyventojų moka adekvačiai įvertinti savo finansinę situaciją, tačiau planuoti ilgam į priekį mums vis dar nėra labai įprasta, – sakė Mantas Zalatorius, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas. – Atostogų biudžeto planavimas gali tapti puikia treniruote.“

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos gyventojai tiek po savo šalį, tiek į užsienį keliauja vis dažniau, ilgiau ir kelionėse išleidžia nemažai pinigų: vien 2018 m. ketvirtąjį ketvirtį po užsienio šalis keliavę turistai iš Lietuvos išleido 227,7 mln. eurų.

Pateikiame 10 praktinių rekomendacijų visiems planuojantiems atostogų keliones:

1. Prieš kelionę – repeticija. Net trumpiausia netolima išvyka yra nuotykis, tačiau visko palikti atsitiktinumui nereikėtų – skyrę laiko apgalvoti, ką nuvykę veiksite, ką norėsite pamatyti, kaip maitinsitės, galėsite daug efektyviau nusimatyti išlaidas. Jeigu ketinate keliauti su šeima, įtraukite į planavimą ir jauniausiuosius jos narius – geriausias būdas perteikti žinias vaikams yra veikti kartu ir rodyti asmeninį pavyzdį.

2. Atskira kortelė. Patariama pirkimams internetu turėti atskirą kortelę ir jos sąskaitą papildyti tik tiek lėšų, kiek reikia konkrečiai prekei ar paslaugai įsigyti. Dažnai keliaujantys pataria ir į tolimus kraštus leistis pasiėmus dvi skirtingas korteles – vieną bus galima palikti viešbutyje, kitą – nešiotis su savimi. Praradus mokėjimo kortelę, per artimiausias 24 val. reikia apie tai informuoti banką.

3. Neignoruokite neatitikimų. Teisėsauga ir bankai nuolat kovoja su neteisėta sukčių veikla, tačiau klientams patariama ir patiems imtis atsargumo priemonių. Pirmoji ir pagrindinė – saugoti savo banko kortelės duomenis bei stebėti savo atsiskaitymo operacijų istoriją. Pastebėję įtartinų pokyčių sąskaitoje, nedelsdami apie tai informuokite banką. Stebėti savo išlaidas lengviau, jei esate užsisakę paslaugą gauti banko pranešimus SMS žinutėmis arba automatinius mobiliosios programėlės pranešimus („push notifications“), nuo sąskaitos nurašius arba į ją įnešus pinigų.

4. Vykstate toli? Praneškite bankui. Siekdami užkirsti kelią neteisėtiems atsiskaitymams užsienyje, tam tikrose šalyse bankai taiko operacijų apribojimus. Kitaip tariant, neįsitikinuskad operaciją tolimoje šalyje atlieka pats kortelės savininkas, mokėjimas blokuojamas. Todėl neinformavę savo banko apie savo planuojamą išvyką arba nepakoregavę kortelės nustatymų per interneto banką, negalėsite kortele naudotis. Šie ribojimai gali būti taikomi Šiaurės ir Pietų Amerikos valstybėse, Afrikos, Azijos bei Australijos šalyse. Valstybių sąrašas kinta, tad geriausia prieš išvyką pasinagrinėti, kur ribojimus taiko konkrečiai jūsų bankas.

5. Mokėkite vietos valiuta. Jeigu atsiskaitote mokėjimo kortele užsienio šalyje, kurios valiuta nėra eurai, o mokėjimo kortelių skaitytuvuose arba bankomatuose leidžiama pasirinkti, kokia valiuta mokėti, žinokite, kad atsiskaitymas vietine dažniausiai būna pigesnis.

6. „Ne“ nepažįstamiems. Pasiruoškite iš anksto – pasidomėkite, kokie žinomi bankai veikia jūsų planuojamoje aplankyti šalyje. Rinkitės bankomatus šviesiose, saugiose vietose.

7. Nesivežkite daug grynųjų. Jeigu žinote, kad kelionėje prireiks grynųjų pinigų (pavyzdžiui, atsiskaitant turguose), geriau jais pasirūpinti dar prieš kelionę, kad, išsiimant iš bankomato užsienyje, nereikėtų mokėti papildomų mokesčių. Kitais atvejais, atsiskaitant už prekes ar paslaugas, patartina naudotis banko kortele. Ištikus kitoms nenumatytoms aplinkybėms, į kortelę galėsite gauti pinigų iš artimųjų, esančių namuose, o ją praradus, užblokuoti.

8. Atsiskaitymai – tik jums matant. Jei aptarnaujantis personalas nori jūsų kortelę išsinešti į kitą patalpą arba nori ja perbraukti per įrenginį, kurio nematote (pavyzdžiui, už prekystalio), toks elgesys turėtų sukelti įtarimų. Jei susidūrėte su tokia situacija, nesutrikite – pasakykite, kad norite matyti, kaip vyksta atsiskaitymo operacija.

9. Draudimas kortelėje. Kredito kortele galima ne tik atskaityti bei grynintis pinigus bankomatuose, bet ir prireikus pasiskolinti pinigų nenumatytiems atvejams, o jei turite kredito limitą – išsinuomoti viešbutį ar automobilį. Nelaimės atveju pravers kredito kortele su medicininių išlaidų draudimu bei draudimu nuo nelaimingų atsitikimų. Verta pasidomėti ir kortelių leidėjų siūlomomis lojalumo programomis.

10. Kelionių fondas. Prie savo suplanuoto atostogų biudžeto pridėkite 20 proc. nenumatytoms išlaidoms. Keliautojams tenka patirti netikėtumų. Atšaukti skrydžiai, prastas oras, netikėtai nuvylęs viešbutis ar kitokie siurprizai gali sugadinti nuotaiką, tad geriau turėti lėšų galimoms problemoms išspręsti. Viskas, ko neišleisite, galėtų grįžti į jūsų būsimųjų kelionių fondą arba paskatinti išsikelti kitą finansinį tikslą.

Pagal tinklaraštininkės siūlomą metodą tai užtruks vos kelias valandas, bet artimiausiomis darbo dienomis nebereikės galvoti, ką valgyti, o tai reiškia, kad po darbo dienos išvengsite varginančio apsipirkimo prekybos centruose ir kasdieninės maisto ruošos.

Kaip intensyviu periodu neišprotėti?

„Maisto pasiruošimas visai savaitei iš anksto – tikras išsigelbėjimas tiems, kieno gyvenimo ritmas toks, jog laiko kasdienei gamybai nelieka. Pasigamindami savaitei išvengsite greitojo maisto, pusfabrikačių ir išlaidavimo restoranuose. Ir, žinoma, maitinsitės daug sveikiau“, – sako K. Pišniukaitė.

Anot jos, jeigu šaldytuve turėsite keptą viščiuką, virtas kruopas ir daržoves – sveiką patiekalą į lėkštę susimesite per minutę ir tai taps kur kas draugiškesnė alternatyva tiek sveikatai, tiek piniginei, nei maistas iš greito maisto restoranų.

„Net ir labiausiai įtemptomis dienomis jūsų mityba gali išlikti sveika ir subalansuota. Be to, iš tų pačių produktų galima pagaminti labai įvairių patiekalų. Norint išvengti monotonijos, siūlau gaminti ne konkrečius patiekalus, bet paruošti produktus, kurie ilgai laikosi šaldytuve. Toks gamybos būdas leidžia kasdien labai greitai ir lengvai susikurti tokį patiekalą, kokio tuo metu norisi“, – paaiškina tinklaraštininkė.

Planuoja ne tik vakarienę

Norint maksimaliai sutaupyti laiko, K. Pišniukaitė pataria produktus į priekį ruošti ne tik vakarienei, bet ir pietums, pusryčiams ar net užkandžiams.

Jos rekomenduojamą maisto savaitei kombinaciją sudaro: kepta višta (tinka vartoti 3-4 d.), virti kiaušiniai (7 d.), keptos saldžiosios bulvės (4 d.), virti rudieji ryžiai (5 d.), humusas (5 d.), padažas (7 d.), energijos rutuliukai (7 d.), cukinijų makaronai (3 d.), morkos, pjaustytos lazdelėmis (15 d.), plauti špinatai (3-4 d.), avokadai.

„Nors šiuos produktus galima pasiruošti ir susiplanuoti visiems dienos valgymams, tačiau kada ir ką konkrečiai valgysite, yra jūsų pasirinkimas. Mano siūlomą valgymo planą galima drąsiai adaptuoti savo poreikiams bei derinti prie šaldytuvo ar spintelių turinio“, – pataria K. Pišniukaitė.

Pusryčių metu ji pataria rinktis virtus kiaušinius, įvairius sumuštinius, vietoje sviesto naudoti trintą avokadą ar humusą, ant viršaus – vištieną, kiaušinius arba daržoves. Užkandžiams siūloma rinktis energijos rutuliukus, humusą su morkų lazdelėmis, sumuštinį ar virtą kiaušinį.

Pietums ir vakarienei tinka vištiena su garnyru ir daržovėmis. Šiuos produktus galima sumesti ir į dubenį – pasigaminti salotas iš špinatų ar kitų daržovių su vištiena arba kiaušiniais, pagardinant iš anksto pagamintu padažu. Tais pačiais produktais galima papildyti kruopų dubenėlį. Savaitės pabaigoje likusius produktus patariama sumaišyti keptuvėje su virtais ryžiais ir trumpai apkepti. 

Išskirtinis dėmesys pagrindiniam produktui

Maisto tinklaraštininkės teigimu, vištienai, pagrindiniam savaitės mitybos ingredientui, vertėtų skirti daugiausiai dėmesio.

„Savaitės meniu produktams reikėtų skirti didesnį dėmesį, ypač mėsai. Nepaisant to, kad kokybišką vištieną reikia rinktis visada, bet tais atvejais, kai ją valgyti planuojama ne vieną kartą, derėtų skirti išskirtinį dėmesį – todėl patarčiau rinktis vištą, kuri buvo užauginta be antibiotikų“, – sako maisto tinklaraščio autorė.

Ji įvardija ir paprastą, daug laiko nereikalaujantį, vištienos paruošimo receptą: „Gamindami vištieną pašalinkite vištos nugaros kaulą, paguldytą vištą įtrinkite mėgstamais prieskoniais, aptepkite sviestu arba aliejumi ir kepkite 190 laipsnių orkaitėje apie vieną valandą.“

Išsirinkti kokybišką produktą – nesudėtinga

Kokybiškos vištienos pasirinkimas nereikalauja daug laiko, tam ypač padeda produktų ženklinimas.

„Net skubančiam žmogui, renkantis vištieną prekybos centre, nereikia skirti daug pastangų pastebėti aktualią produkto kokybės informaciją. Ženklelis ant pakuotės „Užauginta be antibiotikų" garantuoja kokybę – patvirtina, kad augdamos vištos iš viso nebuvo lesinamos antibiotikais. Taip pat informuoja apie tai, kad puoselėjame visavertę vištų mitybą ir investuojame į kuo natūralesnes jų augimo sąlygas, todėl galime garantuoti, kad vartotojai parduotuvių lentynose gali pasirinkti itin aukštos kokybės vištieną“, – sako paukštyno „Kekava“ valdybos narys Saulius Petkevičius.

K. Pišniukaitė pataria rinktis būtent vištieną, nes ją tinka valgyti ne tik pietums ir vakarienei, bet ir pusryčiams ant sumuštinių. Pasak jos, ši paukštiena ne tik puikiai tinka įvairiems patiekalams, bet ir papildo dienos racioną baltymais.

Trys patiekalų idėjos, kurias rekomenduoja K. Pišniukaitė:

1. Bowlsas – ryžiai + vištiena + ridikėliai + špinatai + cukinijos makaronai + humusas + sezamo sėklos.

2. Vištiena + saldžios bulvės + špinatai.

3. Salotos – špinatai + vištiena + ridikėliai + avokadas + padažas.

Dažniausiai pasirenkamas naujų tikslų ir naujų planų įgyvendinimo pradžios laikas – pirmadienis arba pirmoji metų diena. Vieni taip ryžtasi pradėti ruoštis maratono bėgimui, kiti – atidavinėti skolas, treti – aktyviai pasinerti į darbo paieškas ir pan. Užsibrėždami tikslus pagal kalendoriuje nustatytas datas, žmonės tarsi padalija gyvenimą į daugybę dalių.

Kai kurių ekspertų teigimu, žmonės būtų labiau motyvuoti, jei siekti tikslų pradėtų tomis dienomis, kurios yra jiems asmeniškai svarbios.

Naujos pradžios efektas

Kalifornijos universiteto verslo mokykloje (JAV) organizacinę elgseną dėstanti Hengchen Dai, viena iš šiuo reiškiniu besidominčių tyrėjų, tai, kas tokiu momentu įkvepia žmogų, vadina „naujos pradžios efektu“. Jos teigimu, ši riba – tai „psichologiškai reikšmingas pokyčio taškas“, už kurio galima palikti savo praeitį, netobulumą ir patirtas nesėkmes. H. Dai sako, kad nuo šio momento žmogus įgyja papildomos motyvacijos. Ji atkreipia dėmesį, kad naujos pradžios data pasirinkdamas asmeniškai svarbią ar reikšmingą datą, žmogus paprastai jaučia didesnę paskatą siekti užsibrėžtų tikslų.

Naujos pradžios data pasirinkdamas asmeniškai svarbią ar reikšmingą datą, žmogus paprastai jaučia didesnę paskatą siekti užsibrėžtų tikslų.

Ciklas gali kartotis kas savaitę, kas ketvirtį ar kas sezoną, tačiau griežtai laikytis kalendoriaus – visiškai nebūtina, rašo A. Birrane. Rezultatai galbūt bus net geresni, jei kaskart data bus pasirenkama skirtinga – pavyzdžiui, pirma diena naujoje darbovietėje arba pirma naujo semestro diena.

Gimtadienis – dar viena dažnai pasirenkama naujos pradžios data. Gimtadienį kaip tašką, nuo kurio gyvenimas turėtų pasikeisti, labai dažnai renkasi jubiliejaus netrukus sulauksiantys žmonės. Vieno tyrimo, kurį atliko Niujorko ir Kalifornijos universitetų tyrėjai, duomenimis, artėjant naujam gyvenimo dešimtmečiui, žmonės labiau linkę prisiminti tai, kas buvo, ir priimti didžiausius savo gyvenimo sprendimus.

To paties tyrimo medžiagoje taip pat nurodoma, kad nemažai žmonių naujų iššūkių nusprendžia imtis nuo gimtadienio, kuris baigiasi skaičiumi 9. Taigi daugiau šansų, kad, pavyzdžiui, pradėti treniruotis maratonui nuspręsite sulaukę 29-erių ar 39-erių, o ne 30-ies ar 40-ies.

Sėkmė nėra garantuota

Niujorke dirbanti karjeros konsultantė Rebecca Kiki Weingarten sako, kad jos klientai labai mėgsta užsibrėžti naujus tikslus, tačiau datos, nuo kurių jie nusprendžia jų siekti, priklauso nuo kiekvieno žmogaus darbo stiliaus ir motyvacinių poreikių. Pasak jos, kai kurie klientai naujai pradžiai renkasi pirmą dieną po atostogų, o štai kiti, pavyzdžiui, sportininkai, dažnai renkasi datas, susijusias su jų varžybų sezono tvarkaraščiu.

Kai kuriems žmonėms atrodo, kad geriausias laikas imtis naujų projektų, pradėti ieškoti naujo darbo ar keisti kažką asmeniniame gyvenime – tai laikas, kai netenkama darbo arba ištinka santykių krizė, sako R. K. Weingarten. Vis dėlto didžiausia sėkmė lydi tuos, kurių užsibrėžtam tikslui pasiekti tereikia vieno vienintelio veiksmo, pavyzdžiui, parašo ant sutarties.

Nemažai žmonių naujų iššūkių nusprendžia imtis nuo gimtadienio, kuris baigiasi skaičiumi 9.

Pensilvanijos universiteto Vortono verslo mokyklos (JAV) dėstytojos Katherine Milkman, kuri kartu su jau minėtąja H. Dai atliko naujos pradžios efekto tyrimą, teigimu, net ir pasirinkus asmeniškai prasmingą naujos pradžios datą, geras rezultatas toli gražu nėra garantuotas.

H. Dai savo kolegei pritaria: „Kiek ilgai žmogui pavyksta išlaikyti norimą elgesį ir kaip kinta jo atkaklumas, atsižvelgiant į kalendoriuje pažymėtas datas, tebėra atviras klausimas, į kurį atsakymo vis dar ieškome.“

O. Bložienė ragina su šeima susitarti, kokią sumą skirti atostogoms, aptarti, kokios laukia kitos didesnės išlaidos.

„Turint ribotą biudžetą, reikėtų sau nustatyti ribas – kam galima leisti pinigus – kas yra būtinosios išlaidos, ar galima atidėti seniai planuotam didesniam pirkiniui“, – pataria specialistė.

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad ryškus sezoniškumas nyksta – vis daugiau gyventojų meistrams remonto darbus patiki vasarą išvykę atostogų. Siekiant, kad interjero atnaujinimo sąmata netaptų galvos skausmu, o su naujais dizaino sprendimais nereikėtų gyventi „iš bėdos“, ekspertai pateikia praktinius patarimus ir akcentuoja, jog svarbiausias – planavimo etapas.

Specialistas Saulius Kuliešius teigia, jog atnaujinant interjerą vienas svarbiausių žingsnių pasiruošime – biudžeto planavimas. „Siekiant, kad įpusėjus remontui neatsitiktų taip, jog nebeliks pinigų jo pabaigimui, reikėtų pradėti nuo detalaus biudžeto, kurio eilutėse aiškiai matytųsi, kiek pinigų galima bus skirti grindų pakeitimui, kiek naujiems baldams ir kitoms interjero detalėms įsigyti. Planuojant biudžetą, tikslinga pridėti bent 10 proc. nenumatytoms išlaidoms, jų vis tiek pasitaiko, kad ir kaip skrupulingai planuojama“, – pataria spacialistas.

15 metų patirtį turintis interjero dizaineris, menininkas Donatas Žukauskas teigia, jog planuojant keisti interjerą, pradėti reikėtų nuo patalpų įvertinimo. Svarbu atkreipti dėmesį, kokio aukščio lubos, kokios erdvės – atviros ar uždaros – vyrauja, taip pat kiek patenka į kambarius šviesos. Tuomet jau galima rinktis norimą namų dizaino stilių, dekoravimo spalvas, raštus bei medžiagas. Interjero dizaineris pateikia rekomendacijas, į ką svarbiausia atsižvelgti atnaujinant namus.

Sienos. Sienų perdažymas ar dekoravimas tapetais – būdas sukurti ženklų pokytį namuose. Tiesa, norint neatsilikti nuo šiuolaikiško interjero tendencijų, pravartu žinoti, jog neblėstančia klasika tapusius gėlių raštus vis dažniau keičia labiau apibrėžti, geometriniai. Namų aplinkoje atsiranda daugiau ryškių spalvų, o mūsų šalyje paskutiniu metu nevengiama taikyti ir rytietiškų motyvų. Nors natūralūs ir stilizuoti gamtos elementai tebėra madingi, atsisakoma dideles gėles vaizduojančių ir juodai baltų klasikinių detalių.

Baldai. Renkantis baldus, tikslinga derinti išskirtinį dizainą ir funkcionalumą. Pastebima, jog griežtas kampuotas formas keičia minkštesni, apvalesni elementai. Tiesa, jeigu biudžeto galimybės neleidžia įsigyti naujų baldų, o esami dar nesulūžę, verta pasvarstyti apie esamų restauravimą. Virtuvės baldus galima perdažyti, o minkštuosius svetainės baldus – pervilkti nauju gobelenu.

Apšvietimas. Apšvietimas išties daro stebuklus – tinkamai jį suplanavus patalpoje bus šviesu ir jauku. Tiesa, nebūtina lubose ir sienose gręžioti naujų laidų, paprastesnis būdas būtų įsigyti toršerų. Taip pat turimus kabančius šviestuvus ar toršerus galima atnaujinti juos perdažant ar pakeičiant jų gaubtus į naujus.

Interjero detalės. Užuolaidos, kilimai, veidrodžiai gražiais rėmais ir meninę vertę turinčios interjero detalės kuria ne tik gyvenamosios vietos interjero charakterį, bet ir suteikia jam gyvybės ir jaukumo. Atrodo, kad tai tik elementai, tačiau, pavyzdžiui, pakeitus užuolaidas, atsinaujinimo efektą pajausite iškart.

Atostogoms, kurių laukiama pusmetį ar metus, reikia pasiruošti, tvirtina specialistai. Tačiau daugelis žmonių nemoka tinkamai susiplanuoti atostogų – paskutinėmis darbo dienomis pluša iki vėlumos, o pirmą atostogų dieną išskrenda. Iš atostogų namo grįžta taip pat paskutinę dieną vakare, o kitą rytą jau kulniuoja į darbą ir toliau visu pajėgumu aria. Tad kaip suplanuoti atostogas, kad nepatirtume streso ir gerai pailsėtume? 

Kaip aiškina psichologė Edita Čekuolienė, poilsis – priešinga veikla tai, nuo kurios pavargome. „Jei žmonės dirba protinį darbą, kuria idėjas, o po darbo eina žaisti protų mūšį, tai jie tikrai nesiilsi, o tiesiog aštrina savo protą ne darbo metu“, – sako psichologė.

Atostogoms reikia pasiruošti

Verslo konsultacijų ir mokymų bendrovės „Grand partners“ vyr. konsultantė Lina Preikšienė pastebi, kad turbūt ne vienam yra pasitaikę situacijų, kai paskutinėmis darbo dienomis aktyviai plušame iki vėlumos, o pirmą atostogų dieną sėdame į lėktuvą ir skrendame.
„Iš atostogų grįžtame taip pat paskutinę dieną vakare, o iš ryto einame į darbą ir toliau visu pajėgumu ariame. Atostogų stresas būtų mažesnis, jei sušvelnintume adaptaciją prieš išeidami atostogauti ir grįžę iš atostogų: darbus, jei įmanoma, reikėtų susiplanuoti taip, kad bent kelios dienos prieš atostogas ir iš karto po jų būtų laisvesnės“, – pataria L. Preikšienė.

Pasak L. Preikšienės, laisvesnės dienos prieš atostogas padėtų išvengti irzlumo, atsirandančio atostogų pradžioje organizmui susiduriant su adrenalino stygiumi, kurį lemia sumažėjęs krūvis. Tuo metu laisvesnės pirmosios darbo dienos po atostogų padėtų pamažu įsivažiuoti į darbo ritmą. Jei darbai ant pečių užvirs staiga, neseniai praėjusias atostogas kaip mat pamiršime.

Psichologė E. Čekuolienė priduria, kad geriau būtų, jei atostogos baigtųsi ne sekmadienį ar pirmadienį, bet, pavyzdžiui, antradienį – dėl trumpesnės darbo savaitės būtų lengviau.

Pasak E. Čekuolienės, prieš išvykstant atostogauti darbe reikia atlikti visus būtinus darbus. „Jei lieka nebaigtų darbų, tau nuolat skambina, ko nors teiraujasi. Be to, vadovą, bendradarbius, klientus apie savo atostogas reikia informuoti ar priminti likus bent savaitei iki jų. Svarbu susitarti, kam perduosite darbus, susitvarkyti darbo vietą, informaciją kompiuteryje. Ir niekuomet nežadėkite, kad nuolat skambinsite į darbą ir palaikysite ryšį“, – LRT.lt komentavo E. Čekuolienė.

L. Preikšienės teigimu, kolektyvas turėtų laikytis susitarimo netrukdyti atostogaujančio. Yra tik dvi situacijos, kai galima kreiptis į atostogaujantį kolegą: didelės krizės atveju, kai visi jį pavaduojantys kolegos spręsdami problemą atsiduria aklavietėje, arba kai norima pranešti gerą naujieną, kuria neįpareigojama imtis veiksmų, pavyzdžiui, apie laimėtą konkursą, užbaigtą didelį projektą.

Kiek ir kur ilsėtis

Pasak psichologės E. Čekuolienės, vokiečių atlikti tyrimai atskleidė, jog jei turite keturias savaites atostogų, jas geriausia skirstyti į dvi dalis – atostogauti du kartus per metus po 14 dienų: „Tuomet psichologiškai ne taip sunku laukti atostogų.“

E. Čekuolienė atkreipia dėmesį, kad labai svarbu pasiskaičiuoti, kiek atostogoms liks tikrų poilsio dienų.

„Jei žinote, kad laiko juosta kitoje šalyje, [kurioje atostogausite], skiriasi trimis valandomis, tai tris dienas skirkite tik adaptacijai – išmoksite kvėpuoti pagal tos šalies orą ir laiką, taip lengviau prisitaikys jūsų organizmas. Neretai nutinka ir taip, kad žmogui po skrydžio skauda galvą, bet vos atvykęs jis užsisako ekskursijų, o vėliau jaučia, kad nebeturi sveikatos, nori tik gulėti.

Pirmą dieną tik atskrendi ir sužinai, kokiais takeliais vaikščiosi, o paskutinę dieną iš ryto jau tenka atlaisvinti kambarius, laukti kelionės į oro uostą. Tai kiek lieka tikro poilsio iš, pavyzdžiui, 7 dienų? Man kartais gaila žiūrėti į žmones po atostogų, nes jie būna labai pavargę“, – portalui LRT.lt kalbėjo E. Čekuolienė.

Pašnekovės teigimu, taip pat labai svarbu, ir kaip žmogus maitinasi per atostogas. „Lietuviai dažnai patriotiškumą išreiškia valgydami cepelinus. Bet, atsiprašau, jei grįžai iš egzotinio Tailando ir puolei prie cepelinų, tai skrandžio sutrikimai yra užtikrinti“, – perspėja psichologė.

Keliautojo patarimai: pagalvokite apie skiepus ir vizas

Keliautojas, kelionių organizatoriaus „Magelano kelionės“ vadovas Dainius Kinderis sako, kad prieš kiekvieną kelionę, kad ir kiek šalių būtum aplankęs, visuomet jauti jaudulį, nes palieki savo kasdienybę, kurioje viskas aišku, ir išplauki ten, kur viskas neaišku.

„Keliautojas autostopu patiria dar daugiau nežinomybės. Būdavo, kad išvykęs autostopu po Europą nežinai, kur nakvosi, ką rytoj ar poryt veiksi. Stovėdamas Varšuvos greitkelyje, supranti, kad jei tau niekas 23 valandą nesustos, tiesiog nueisi ir pernakvosi prie greitkelio kokiuose nors krūmuose. Tuomet jauti, kad to streso nebėra, esi laisvas“, – pasakoja D. Kinderis, aplankęs 4 žemynus ir 86 šalis, 70-yje keliavęs autostopu.

Kaip teigia keliautojas, pasiruošimo kelionei lygis priklauso nuo to, į kokią kelionę yra ruošiamasi vykti – egzotinę ar savaitgalio kelionę po Europą.

„Reikia žinoti pagrindinius dalykus, pavyzdžiui, apie skiepus. Jei keliautojas paskutinę dieną prieš vykdamas į Keniją ar Tanzaniją atsimins, kad jam reikia skiepų nuo geltonojo drugio, tai jis gali nebesuspėti pasiskiepyti ar sulaukti didelio šalutinio poveikio.
Reikėtų nepamiršti pagalvoti apie vizas, nes į kai kurias šalis mums jų reikia. Vizų padarymas kartais užtrunka iki dviejų savaičių ar ilgiau. Jei vykstu į Etiopiją ir tik likus trims dienoms pagalvojau apie vizą, tai reiškia, kad ten galiu nebeišvykti, nes vizą į šią valstybę daro apie 10 dienų ar ilgiau“, – pataria D. Kinderis.

Keliautojo teigimu, labai svarbu turėti kelionės planą – savo kelionei į Afriką, kuri truko pusę metų, D. Kinderis teigia ruošęsis taip pat pusmetį. „Kasdien skaičiau knygas, atsiliepimus ir forumus. Tie, kurie keliauja savarankiškai, turi pasiruošti, o kas keliauja su agentūromis – palikti tai konsultantams, kad jie pasirūpintų, jog kelionė būtų sklandi“, – teigia LRT.lt pašnekovas.

D. Kinderio teigimu, svarbūs ir kelionės draugai: „Dabar daugelis keliauja su draugų grupėmis, kiti – su kelionių agentūromis. Pastarieji negali pasirinkti, su kuo keliaus, bet dažniausiai panašios kelionės vienija panašius žmones – jei renkasi kelionę į kalnus, žmogus greičiausiai jau bus daug ką matęs, patyręs ir nekeliantis problemų.

Žinoma, čia svarbus ir kelionių agentūrų darbuotojų indėlis – jų darbas yra nupasakoti visus niuansus, kad naujokas neskristų į Argentiną ir neliptų į Akonkagvą ar nebandytų iš karto užkariauti Ararato kalno Turkijoje.“

Vilniaus valdžia turi problemų, planuodama pajams ir išlaidas, sako finansų ministras.

Rimantas Šadžius pripažįsta, kad padėtis sostinėje jau taisosi, tačiau miesto biudžeto planavimu jis siūlo susirūpinti partijoms, kurių atstovai dirba Vilniaus taryboje. "Tvarkietis" Andrius Mazuronis priekaištavo, kad didindama Vilniui skiriamą gyventojų pajamų mokesčio dalį, valstybė finansuos skolas, "atsiradusias iš utopinių Vilniaus valdžios projektų".

"Sutinku, kad Vilniaus miete yra rimtų problemų, planuojant Vilniaus biudžetą. Dabartinė taryba jau yra žengusi nemažai žingsnių į priekį, optimizuodama išlaidas (...) , bet tų žingsnių nepakanka", - antradienį Seime pristatydamas kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžetų projektus, teigė R.Šadžius.

"Paties biudžeto (Vilniaus miesto biudžeto - BNS) planavimu turėtų rūpintis taip pat čia (Seime - BNS) atstovaujamų partijų atstovai Vilniaus miesto savivaldybėje. Todėl kviesčiau valdančios Vilnių koalicijos narius pasirūpinti, kad būtų lėšos išleidžiamos racionaliai", - pridūrė R.Šadžius.

Pasak finansų ministro, valstybė galėtų "užduoti bendrus rėmus, kuriuos turėtų veikti savivaldybės", planuodamos savo biudžetus.

Siekiant mažinti maždaug 1 mlrd. litų siekiančią Vilniaus miesto skolą, savivaldybei skiriamą gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį kitąmet siūloma didinti 6 procentiniais punktais iki 48 procentų.

Pasak R.Šadžiaus, dėl to Vilniaus miestas kitais metais papildomai gautų 101 mln. litų pajamų dagiau negu šiemet ir tas lėšas galės skirti tik skoloms dengti. Tačiau anot jo, kai Vilniaus skola sumažės, papildomas pajamas iš padidintos GPM dalies bus galima naudoti savo nuožiūra.