Aplinkos apsaugos komiteto pritarimo reikėjo, kad lapkritį įvyktų EP balsavimas, kuriuo bus nustatyta įstatymų leidėjų derybinė pozicija su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis.

Tikslas yra sumažinti vidutiniškai 190 kilogramų pakuočių atliekų, kurias per metus išmeta kiekvienas europietis. Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį atliekų (plastiko, polistireno, aliuminio, popieriaus ir kartono) kiekis, tenkantis vienam žmogui išaugo daugiau nei 30 kilogramų.

Tačiau pakuotes gaminančios įmonės ir nuo jų priklausomos greitojo maisto restoranų grupės perspėja, kad įgyvendinant šiuos pokyčius padidės vandens ir energijos sunaudojimas. ES pakuočių gamybos pramonės šakos vertė šiuo metu viršija 355 mlrd. eurų.

Pagal Europos Komisijos siūlomą teisės aktą pakuočių turėtų būti kuo mažiau ir jos turėtų būti perdirbamos arba pakartotinai panaudojamos, o konkretūs tikslai turėtų būti įgyvendinti iki 2030 ir 2040 metų.

ES teisės aktų leidėjai teigia norintys, kad vartotojai prekybos centruose neberastų itin plonų polietiletinių maišelių, o į greitojo maisto užkandines ir kavines, kur pardavinėjama kava išsinešti, būtų skatinami neštis savo indus.

Jie ir Europos Komisija taip pat nori, kad palaipsniui būtų atsisakyta pakuotėse naudojamų pavojingų cheminių medžiagų.

„Be saugių pakuočių neįmanoma veiksminga perdirbimo ar pakartotinio naudojimo politika, todėl draudimas naudoti sąmoningai dedamas kenksmingas chemines medžiagas yra didelė pergalė Europos vartotojų sveikatos labui“, – sakė europarlamentarė Frederique Ries (Frederik Ris).

Prieš trečiąjį derybų raundą Nairobyje Jungtinių Tautų aplinkos asamblėjos derybų komitetas paragino parengti teisiškai privalomo dokumento nulinį projektą, kad sutartis būtų baigta rengti 2024-aisiais.

Sprendimas buvo priimtas šeštadienį vykusiame susitikime, kuriam vadovavo Prancūzija ir Brazilija. Plenarinė sesija vyko Jungtinių Tautų kultūros agentūros UNESCO būstinėje Paryžiuje.

„Ar nėra daugiau pasisakymų šiuo klausimu?“ – klausė forumo Tarpvyriausybinio derybų komiteto pirmininkas Gustavo Meza-Cuadra Velasquezas (Gustavas Mesa Kvadra Velaskesas) iš Peru.

„Sprendimas priimtas“, – teigė jis.

Prancūzijos aplinkos ministras Christophe'as Bechu (Kristofas Bešiu) nurodė, kad susitarimas buvo pasiektas po to, kai kai kurios šalys pernelyg ginčijosi dėl smulkmenų ir delsė.

Per pirmąsias dvi derybų dienas, kurios buvo skirtos tik diskusijoms dėl procedūrinių taisyklių, kilo nesutarimai, nes didžiosios plastiko gamintojos, įskaitant iškastinį kurą tiekiančią Saudo Arabiją, taip pat Kiniją ir Indiją, priešinosi minčiai, kad sprendimas dėl susitarimo galėtų būti priimtas balsuojant, o ne bendru sutarimu.

Derybų dalyvė iš Meksikos Camila Zepeda (Kamila Sepeda) naujienų agentūrai AFP sakė, kad, atsižvelgiant į dabartines tendencijas, 2050 metais vandenynuose bus daugiau plastiko atliekų nei žuvų, todėl sprendimų reikia imtis dabar, o ne svarstyti procedūrines taisykles.

Pastaraisiais metais išaugo susirūpinimas dėl plastiko poveikio aplinkai ir žmonių gerovei, taip pat padaugėjo mokslinių tyrimų, įrodančių jo paplitimą ir ilgaamžiškumą.

Gamtoje mikroplastiko randama netoli Šiaurės ašigalio esančiame lede ir giliausiose vandenyno vietose plaukiojančiose žuvyse.

Kas minutę į vandenyną išmetama tiek pat plastiko atliekų, kiek ir į atliekų sunkvežimį.

JT aplinkos programos duomenimis, dėl plastiko šiukšlių kasmet žūsta daugiau kaip milijonas jūros paukščių ir 100 000 jūrų žinduolių.

Kasdien mėlynieji banginiai suvalgo iki 10 milijonų mikroplastiko gabalėlių.

Taip pat mikroskopinių plastiko gabalėlių aptinkama žmogaus kraujyje, motinos piene ir placentoje. 

„Esame įsipareigoję nutraukti plastiko taršą ir iki 2040-ųjų sumažinti papildomą plastiko taršą iki nulio“, – sakoma pranešime.

Vokietija, Prancūzija, Kanada, Jungtinė Karalystė ir Europos Sąjunga jau priklauso tarptautinei koalicijai, kuri praėjusiais metais prisiėmė tokį patį įsipareigojimą.

Tačiau tai pirmas kartas, kai prie jo prisijungė likusios G-7 narės – Japonija, Jungtinės Valstijos ir Italija.

Vokietijos aplinkos ministrė Steffi Lemke (Štefi Lemkė) spaudos konferencijoje po dvi dienas trukusių derybų Japonijos šiaurėje esančiame Saporo mieste pasveikino naująjį bloko įsipareigojimą dėl plastiko taršos mažinimo kaip plataus užmojo tikslą.

Esame įsipareigoję nutraukti plastiko taršą ir iki 2040-ųjų sumažinti papildomą plastiko taršą iki nulio.

Tai bus pasiekta „skatinant tvarų plastiko vartojimą ir gamybą, didinant jų apykaitą ekonomikoje ir aplinką tausojantį atliekų tvarkymą“, sakoma pareiškime.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) išsivysčiusių šalių grupės duomenimis, per 20 metų pasaulyje plastiko atliekų padvigubėjo ir tik devyni procentai jų yra sėkmingai perdirbami.

Jungtinės Tautos teigia, kad į vandenynus patenkančio plastiko kiekis iki 2040-ųjų beveik patrigubės.

Žmogus, pastebėjęs medžiuose plastikinius butelius, socialiniame tinkle uždavė klausimą: „Galvoju, inkiliukai paukšteliams, o gal ne, pilni medžiai prie Dangės, klausimas publikai?“

Gamtininkai spėliojo, kad galbūt kažkas tokius inkilus pagamino dančiasnapiams arba klykuolėms.

Ornitologas Julius Morkūnas suabejojo, ar tai gera idėja paukščių namams.

„Nors Kaune kolega iš 50 litrų dydžio plastikinių indų gamina inkilus pelėdoms. Bet kas Klaipėdoje pridėliojo tokių, net neįsivaizduoju“, – stebėjosi ornitologas.

J. Morkūnas tikino, kad žmonės ne tik sugalvoja kelti inkilus, piliečiai kartais neatsiklausę net ir medžių prisodina.

„Nemanau, kad tai gera idėja. Plastikas nekvėpuoja. Vasarą saulėje jis įkaista. Jame kaupiasi drėgmė. Kai kas yra bandęs inkilus gaminti iš kanalizacijos vamzdžių. Uždeda dugną, stogą, išplauna skylę ir galvoja, kad bus gerai varnėnams. Aš taip nemanau“, – sakė ornitologas.

Kai kas yra bandęs inkilus gaminti iš kanalizacijos vamzdžių. Uždeda dugną, stogą, išplauna skylę ir galvoja, kad bus gerai varnėnams. Aš taip nemanau.

O iš medžio pagamintas inkilas gerai džius, medis kvėpuoja.

„Dėl to, kad miestuose trūksta natūralių uoksų, paukščiai kuriasi visur, kur tik įmanoma. Bet tai nereiškia, kad jiems tinka plastikiniai indai. Internete mačiau nuotrauką su lizdu, susuktu guminiame bate. Mano pavėsinėje lizdą susisuko paukštis net lydekos nasruose, iškamšoje. Paukščiai randa įvairių variantų. Tik klausimas, ar paukščiui tokia dėtis bus sėkminga“, – stebėjosi J. Morkūnas.

Ornitologas spėjo, kad gal kas nors netoliese gyvenantis tvarkė malkinę ar sandėliuką ir pagailėjo išmesti rastus plastikinius indus.

Nuostabą kelia tai, kad tokiam inkilų kėlimui reikėjo atsigabenti kopėčias. Nuotraukoje matyti, kad medžių šakos aplaužytos, tad kyla klausimas – kiek čia iš tiesų yra meilės gamtai?

„Ornitologai pelėdoms yra kėlę miške, medžių paūksmėje, ten plastikas taip neįkaista. Man neaišku, kokiam paukščiui norėta skirti tokį inkilą? Pelėdai jis per mažas, o varnėnui per didelis. Jei inkilai kelti prie upės, gal ir galėjo būti skirti klykuolėms, kurios peri drevėse“, – paaiškino biologas.

Dančiasnapiams inkilai turi būti 65 cm aukščio, lentos plotis turi būti 37–38 cm, inkilo aukštis iki landos turi siekti 42 cm, o pati landa privalo būti 18 cm skersmens.

Jos jau ne vienus metus yra dėmesio centre. Tačiau tik pažvelgus į statistiką galima suprasti tikrąjį problemos mastą ir sudėtingumą. Štai, pavyzdžiui, kasmet pasaulyje sukuriama apie 400 mln. tonų plastiko atliekų, 10 mln. tonų jų patenka į vandenynus. Šiuo metu vandenyse yra apie 5,25 trln. plastiko gabalėlių. Perdirbti surenkama vos 18 proc. plastiko. Tai tik keletas pavyzdžių.

Po daugelio metų archeologai, tyrinėdami mūsų laikotarpio artefaktus, tikriausiai sakys: „Tai tie, kurie gyveno plastiko amžiuje...“

Gausiausią plastiko atliekų srautą sudaro pakuotės ir pakavimo medžiagos. Didžiausias iššūkis – vienkartinio panaudojimo plastiko gaminiai. Gaminant tokius gaminius išnaudojama daug medžiagų, energijos, darbo jėgos, tačiau, vienąkart panaudojus, gaminys įprastai iškart tampa atlieka.

Remiantis straipsniu žurnale „Science“, galima teigti, kad, palyginti su dabar pasaulyje susikaupusio plastiko kiekiu, per artimiausią dešimtmetį jo padaugės net pusantro karto, o per 30 metų – daugiau nei tris kartus.

Panaudojimo būdai

Plastikas yra sintetinės arba pusiau sintetinės medžiagos, kurių pagrindinė sudedamoji dalis – polimerai. Dėl jų plastiškumo iš plastiko galima formuoti įvairių formų gaminius. Be to, plastikas yra lengvas, patvarus, lankstus, jį nebrangu pagaminti. Dauguma šiuolaikinio plastiko yra gaunami iš iškastinio kuro (gamtinių dujų arba naftos).

Po daugelio metų archeologai, tyrinėdami mūsų laikotarpio artefaktus, tikriausiai sakys: „Tai tie, kurie gyveno plastiko amžiuje...“

Jau pradėtas gaminti ir bioplastikas, jis gaminamas iš tokių žaliavų kaip celiuliozė ir krakmolas, išgaunamų iš žemės ūkio kultūrų, pavyzdžiui, kukurūzų arba medvilnės. Taip naudojama mažiau iškastinio kuro, mažinamas poveikis klimatui. Tačiau bioplastikas ar biodegraduojantis plastikas problemų neišsprendžia, o pastaruoju metu apie juos pasirodo vis daugiau kritiškos informacijos.

Komerciškai didžiausią vertę turi vadinamasis inžinerinis ir didelio našumo plastikas. Inžinerinis plastikas pasižymi geresnėmis mechaninėmis ir (arba) šiluminėmis savybėmis nei plačiau naudojamas įprastas plastikas, tarkim, polistirenas, PVC, polipropilenas ir polietilenas. Didelio našumo plastikas – aukštos kokybės, kuris nuo standartinio ir inžinerinio plastiko skiriasi temperatūros stabilumu, cheminiu atsparumu, mechaninėmis savybėmis, taip pat gamybos kiekiu ir kaina.

Nors dažniausiai plastikas naudojamas kaip pakavimo medžiaga, jis reikalingas daugelyje sričių: gaminant statybines medžiagas, tekstilę, plataus vartojimo prekes, automobilių dalis, elektronikos prietaisus ir kt.

Aptinka ir maiste

Plastiko atliekos, patekusios į aplinką, yra. Priklausomai nuo plastiko tipo ir terpės (dirvožemis ar vandens telkinys) plastiko gaminys visiškai gali suirti per 400 ar net daugiau nei per 1 tūkst. metų. Pavyzdžiui, putų plastiko puodelis visiškai suirs per 50 metų, o plastikiniam buteliui suirti prireiks 450 metų.

Irdamos mažos plastiko gaminių atplaišos (< 5 mm), vadinamasis mikroplastikas ir nanoplastikas, atskyla ir patenka į natūralias ekosistemas. Tokio plastiko šaltiniai gali būti maisto pakuotės, kosmetikos gaminiai, drabužiai.

Po daiktų naudojimo į natūralias ekosistemas patekusius mikroplastiką ir nanoplastiką pasisavina augalai ir gyvūnai: į augalus plastikas patenka per vegetatyvinę sistemą (šaknis, lapus), o gyvūnai plastiką įsisavina kartu su maistu. Todėl šiandien mikroplastiko ir nanoplastiko randama žuvyse, daržovėse, vaisiuose – taip jie tampa žmogaus mitybos grandinės dalimi.

Naujausi tyrimai parodė, kad nanoplastiko fragmentų neseniai rasta ir žmogaus kraujyje. Kyla nuogąstavimų, kad ilgalaikėje perspektyvoje tai gali neigiamai paveikti žmogaus reprodukcinę, genetinę ir kitas sistemas.

Ieško sprendimų

Ilgalaikis tikslas, kurį išsikėlė ES valstybės, – pereiti prie žiedinės ekonomikos, t. y. kad medžiagų ciklai (įskaitant ir plastiką) visuomenėje, panašiai kaip gamtoje, vyktų cikliškai.

Žiedinės ekonomikos tikslas – kuo ilgiau išlaikyti produktų, medžiagų ir išteklių vertę, grąžinant juos į produkto gyvavimo ciklą pasibaigus jų naudojimui, kartu sumažinant atliekų susidarymą.

2021 m. medžiagų naudojimo apyvartumo lygis ES buvo 11,7 proc., t. y. 3,4 procentinio punkto daugiau nei 2004-aisiais. 2022-ųjų duomenimis, 8,6 proc. pasaulio ekonomikos buvo žiedinė. Šiemet skelbiami „Deloitte“ duomenys rodo, kad žiedinė ekonomikos rodiklis nukrito iki 7,2 proc.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Cheminės technologijos fakulteto (CTF) Aplinkosaugos katedra kartu su Kauno miesto savivaldybės administracija ir kitais partneriais Lietuvoje ir užsienyje taip pat ieško būdų, kaip valdyti ir sumažinti plastiko atliekų srautą žiedinės ekonomikos kontekste.

Partneriai pradeda vykdyti Baltijos regiono projektą BALTIPLAST. Projekto metu bus siekiama nustatyti, išbandyti ir įdiegti konkrečius sprendimus plastiko atliekoms sumažinti ir tvarkyti Baltijos jūros regiono šalyse. Tai bus padaryta įtraukiant plastiko atliekų tvarkymo vertės grandinės dalyvius, t. y. vietos valdžios institucijas, universitetus ir mokslinių tyrimų institucijas, asociacijas ir nevalstybines organizacijas (NVO).

Projekto tikslas

Kauno savivaldybė rengiasi prisijungti prie projekto „Baltijos šalių sprendimai, valdant plastiko taršą žiedinėje ekonomikoje“ (angl. „Baltic Approaches to Handling Plastic Pollution under a Circular Economy Context (Baltiplast)“.

Pritarus projektui, Kaunas turės prisidėti ne tik lėšomis, bet ir įvairiomis iniciatyvomis, kad pirmiausia mieste sumažėtų plastiko, o vėliau jo mažiau patektų ir į jūrą.

Šio projekto tikslas – identifikuoti, išbandyti ir diegti priemones, kurios mažintų plastiko atliekas Baltijos jūroje, siūlyti konkrečius sprendimus, kaip sumažinti plastiko atliekų srautus į Baltijos jūrą, remiantis žiedinės ekonomikos principais.

Kaip prisidėtų?

Miesto taryba pritarus, teks inicijuoti įvairias programas, kurios nuo pat mažens skatins vartoti mažiau vienkartinio plastiko, o vietoj jo rinktis tvarius gaminius.

Bus siekiama mažinti vienkartinių plastikinių pakuočių naudojimą, gerinti plastikinių pakuočių surinkimą ir apdorojimą.

„Įvairi veikla, kurioje dalyvaus Kauno miesto savivaldybė, yra skirta visuomenei informuoti apie vienkartinio plastiko naudojimo poveikį aplinkai ir žmonėms, apie galimas jo alternatyvas, vienkartinio plastiko naudojimo mažinimą (plastiko dieta). Ypatingas dėmesys projekte bus skiriamas vaikams ir jaunimui informuoti, socialinei atsakomybei skatinti ir naujiems įgūdžiams ugdyti“, – dienraščiui aiškino  Kauno miesto savivaldybės administracijos Investicijų ir projektų skyriaus vedėja Aistė Lukaševičiūtė.

Atsakingas vartojimas, tinkamas atliekų rūšiavimas, perdirbimas, antrinis panaudojimas ir žiedinės ekonomikos principų taikymas įvairiose srityse yra vienas svarbiausių strateginių klausimų tiek ES, tiek Lietuvos, tiek miesto kontekste. Todėl, pasak specialistų, tai, ką vartotojai pasirinks, turi didelę įtaką siekiant sukurti naujus aplinkai palankesnius įpročius.

„Vartotojų pasirinkimas pirkti tam tikrus produktus ar jų nepirkti formuoja rinką, kuri atliepia vartotojų poreikius. Todėl inicijuodami gyventojų švietimą investuojame į ilgalaikius pokyčius. Įtraukiant Kauno miesto savivaldybę, verslo įmones, nevyriausybines organizacijas ir privačius asmenis, švietimo įstaigas bus siekiama mažinti vienkartinių plastikinių pakuočių naudojimą, gerinti plastikinių pakuočių surinkimą ir apdorojimą, atliekų tvarkymą, kad jos taptų žiedinės ekonomikos dalimi“, – toliau apie projekto naudą miestui kalbėjo A. Lukaševičiūtė.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Dešimtys partnerių

Pasak Investicijų ir projektų skyriaus vedėjos, projekto „Baltiplast“ konsorciumą sudaro šalys, kurių išsivystymo lygis plastiko atliekų tvarkymo srityje yra labai skirtingas, todėl tarptautinis bendradarbiavimas užtikrins keitimąsi gerąja praktika, skatins pakartotinį plastiko naudojimą ar plastiko atliekų perdirbimą.

„Dirbdami visame Baltijos jūros regione siekiame žvelgti į plastiko problemą platesniu mastu ir ieškoti būdų, kurie labiausiai atlieptų kiekvienos savivaldybės gyventojų interesus. Projekto pagrindinis partneris – Hamburgo taikomųjų mokslų universitetas Vokietijoje, konsorciumo partneriai Lietuvoje – Kauno technologijos universitetas, Aplinkosaugos valdymo ir technologijų centras ir Kauno miesto savivaldybės administracija. Konsorciumą sudaro 18 partnerių iš Vokietijos, Švedijos, Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos“, – su kokiais partneriais bus dirbama, pažymėjo A. Lukaševičiūtė.

Numatoma projekto trukmė – treji metai. Projektas finansuojamas ES programos „Interreg Baltic Sea Region“ investicijų lėšomis. Kauno miesto bendrojo finansavimo dalis – 20 proc., tai sudarys apie 38 tūkst. eurų.

Iniciatyvos autoriaus teigimu, nauja tvarka skatins rinkti perdirbamą plastiką, jo perdirbėjai turės daugiau motyvacijos veikti, o gamintojams teks persvarstyti veiklos kryptį.

Tokią Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisą Seime registravo grupė parlamentarų iš valdančiųjų ir opozicijos.  

Aplinkos apsaugos komiteto Laisvės frakcijos nario Kasparo Adomaičio teigimu, taip siekiama, kad nuo 2024 metų visos plasto pakuočių atliekos būtų perdirbamos.

Jis BNS sakė, kad priėmus pataisas į biudžetą būtų surenkama kur kas daugiau nei 1,5 mln. eurų mokesčio už nesutvarkytas pakuotes, plastiko perdirbėjai turės daugiau motyvacijos pradėti veiklą, o gamintojams teks persvarstyti veiklos kryptis.

„Kad jas visas būtų galima perdirbti, gamintojams reikės pertvarkyti savo pakuotes. (...) Problema yra, kad jos pagamintos nelabai galvojant, ar jas bus apskritai įmanoma perdirbti“, – teigė Seimo narys.

Parlamentaras taip pat mano, kad pataisomis, kurios skatins rinkti perdirbamą plastiką, liks nepatenkinti jo degintojai, kuriems gali pritrūkti žaliavos kuro gamybai.  

K. Adomaitis savo ruožtu pripažįsta, kad nauja tvarka skatins ir plastiko pakuočių brangimą: „Netvarios pakuotės vis tiek gal liks šiek tiek pigesnės, bet į jas jau bus įskaičiuotas taršos mokestis už tai, kad tai plastikas neperdirbamas iš viso arba perdirbamas iš dalies“.

Pasak K. Adomaičio, Lietuvoje dabar rūšiavimas neefektyvus.

„Labai mažai iš to, ką išrūšiuojame nukeliauja realiam perdirbimui. Dažniausiai perdirbamas petas iš taromatų ir polietileno plėvelės, naudojamos ne galutinių vartotojų, o pakavimui, taip pat šiek tiek iš konteinerių ištraukto plastiko“, – teigė K. Adomaitis.   

Pataisos numato, kad nuo 2024-ųjų metų atsirastų finansinė paskata pakuočių gamintojams ir importuotojams sparčiai didinti pakuočių perdirbimą, taip sumažinant Lietuvos įnašą Europos Sąjungai (ES) už neperdirbtą plastiką.

Lietuvos įmoka į ES biudžetą 2022 metais sieks apie 13 mln. eurų. Taršos mokestis visoms ES šalims yra vienodas – po 800 už toną, tačiau Lietuva yra išsiderėjusi nuolaidą ir moka mažiau.

Dabar Lietuvos užduotis perdirbti 55 proc. plastiko taros. Šalyje per metus susikaupia apie 90 tūkst. tonų šių atliekų.

Degė kilometro plotas

Ugnis įmonėje "Virginijus ir Ko" pastebėta trečiadienio vakarą, apie pusę dešimtos.

Bendrovėje rūšiuojamos antrinės žaliavos, todėl nekeista, kad teritorijoje buvo itin daug plastiko gaminių.

Liepsnos tiek įsisiautėjo, kad ugnis išplito kone kvadratinio kilometro plote.

Aplinkinių gyvenviečių ir net uostamiesčio gyventojai iš pradžių matė tik juodų dūmų stulpą. Tačiau po kelių minučių ugnies pašvaistė jau buvo matyti kelių kilometrų spinduliu.

LNK reportažas:

Į Sendvario seniūnijos Aukštkiemių kaime esančią įmonę buvo pasiųsti šeši ugniagesių automobiliai.

Bendrovės darbininkai įmonės traktoriumi mėgino skaidyti atliekų krūvas, kad nors šiek tiek sumažėtų gaisravietės plotas.

Atliekos net buvo vežamos į kitą teritoriją, o likusios – liejamos vandeniu.

Netikėtai užsiliepsnojo puspriekabės du galiniai ratai, apsilydė plastiko dalys.

Ugniagesiams vanduo buvo tiekiamas iš telkinio, esančio už 400 metrų.

Degantis plastikas pavojingas, įkvėpus tokių dūmų galima rimtai nukentėti, o jie su vaikais suvažiavo.

Perspėjo dėl taršos

Gyventojai pasakojo, kad, kilus gaisrui, visur buvo jaučiamas aštrus dūmų kvapas.

Pasak ugniagesių, kai prasidėjo gaisras, aplinkiniams gyventojams buvo išsiųsti perspėjimo pranešimai, užterštumo tyrimus įvykio vietoje atliko Aplinkos apsaugos agentūra, Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos pareigūnai.

Šio departamento Klaipėdos valdybos viršininkė Ramunė Lukaševičienė informavo, kad į įvykio vietą buvo iškviesta Aplinkos apsaugos agentūros laboratorija oro užterštumui įvertinti.

Suvažiavo pažiūrėti vaizdų

Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas Aivaras Mažionis patikino, kad trečiadienio vakarą į įvykio vietą atvykusiai jo kolegei teko automobiliu sukti ratais, kol pareigūnė tyrėja rado vietos jam pastatyti.

"Negalėjau patikėti, kad toks žmonių sąmoningumas. Kolegė pasakojo, jog stebėtojų buvo tiek, kad nebuvo kur sustoti. Socialiniuose tinkluose žmonės dalijosi vaizdais, kuriuose matyti minia žioplinėtojų. Kaip į Palangą suvažiavo. Praeiti neįmanoma", – stebėjosi A.Mažionis.

Socialiniuose tinkluose gyventojų fiksuotuose vaizduose matyti, kad ne tik automobiliais, bet ir dviračiais aplinkinių vietovių žmonės sulėkė į gaisravietę.

Viename vaizdo įraše matyti, kaip tėvas ant pečių laiko mažametį vaiką, kad šis geriau matytų gaisrą. O virš būrio žmonių su vaikais kyla degančio plastiko debesis.

"Tai yra baisu. Degantis plastikas pavojingas, įkvėpus tokių dūmų galima rimtai nukentėti, o jie su vaikais suvažiavo. Sąmoningumo – nulis. Specialiai atvažiavo, o žmonės ne tik tarnyboms trukdė, bet ir visiškai nesisaugojo", – akcentavo pareigūnas.

Gaisras įmonėje buvo užgesintas tik ketvirtą ryto.

Pirminiais duomenimis, sudegė apie penkios tonos plastiko atliekų – netinkamos perdirbti šienainio plėvelės.

Gaisrą gesino 20 ugniagesių, atvyko 5 gaisrinės autocisternos.

Taršą pastebėjęs Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkės pavaduotojas ir neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius Laurynas Okockis teigia, kad smulkios plastiko dalelės šiuo metu plūduriuoja Neries vandenyje, ruože tarp Paneriškių ir Papiškių. Jo įsitikinimu, teršalai į upę galėjo patekti iš kokios nors sostinės pakraštyje įsikūrusios gamybinės įmonės ir su upės tėkme nukeliauti kelis ar net keliasdešimt kilometrų.

„Kadangi plastikas ir jame esantys chemikalai kelia pavojų gyvūnams ir visai upės ekosistemai, būtina kuo skubiau nustatyti taršos šaltinį ir įsitikinti, kad tarša jau yra sustabdyta. Antras žingsnis – ieškoti būdų, kaip į vandenį jau patekusias daleles surinkti, kad jos upės srovės nebūtų nuneštos dar toliau, taip pat nesikauptų upės organizmuose. Tikimės, kad Aplinkos apsaugos departamentas ir Vilniaus miesto savivaldybė operatyviai sureaguos į mūsų pranešimą ir imsis skubių veiksmų, kad užkirstų kelią tolesnei upės taršai“, – sako L. Okockis.

Jo teigimu, tokio pobūdžio tarša Neries upėje pastebėta jau ne pirmą kartą. Prieš maždaug dvejus metus panašios plastiko dalelės į upę pateko iš vienos įmonės per „Vilniaus vandenų“ valymo įrenginių išleistuvus. Tuomet teršėjas buvo identifikuotas, o prie valymo įrenginių buvo įrengtos specialios pontoninės gaudyklės, neleidusios plastiko dalelėmis toliau tekėti upe. Tiesa, kaip pastebi neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius, tąkart į upę patekę ir su jos tėkme spėję pasklisti teršalai taip ir nebuvo surinkti.