Inga Černiuk siūlo rinktis poilsiui tas valstybes, į kurias dėl sankcijų rusų patenka mažiau.

„Jeigu galima pasirinkti Europos kryptį, tai pasirinkime. Gal tos šalys, kur vertybiškai mato kitaip arba kažkokioje pilkojoje zonoje yra – bando įtikti rusų turistams, pagalvokime, ar tikrai tai tos  šalys, į kurias norime keliauti“, –  penktadienį LRT radijui teigė I. Černiuk.   

„Toli gražu ne visas likęs pasaulis iš tos pačios vertybinės prizmės vertina šitą konfliktą. Jeigu kalbame apie Egiptą, Turkiją, Tailandą, ten rusų turistų išties labai daug ir papildomos tokių konfliktų rizikos labai padidėjo“, – pridūrė URM kanclerė.

Ji taip pat pabrėžė, kad yra dar ir kitų šalių, kur galimi konfliktai, pavyzdžiui, Moldova, Armenija, Sakartvelas. 

„Keliaujant į šitas šalis reikia turėti omeny šitą papildomą riziką, kad turime poliarizuotis su  visuomenėmis, kurios vertina nebūtinai taip pat vertybiškai kaip mes“, – tvirtino I. Černiuk.  

I. Černiuk įspėja, kad aktyviai demonstruojant savo požiūrį gali kilti ir didesnių konfliktų, kada turistams gali prireikti konsulinės pagalbos. 

„Jeigu su savo vertybine pozicija norime būti aktyvūs, įsivertinkime papildomas rizikas, kad gali prireikti ir konsulinės pagalbos“, – teigė ji. 

Paskutinė galimybė pailsėti?

Uostamiesčio ir Palangos paplūdimiai – sausakimši, juose žmonių apstu nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro.

Tai galima pastebėti ir vykstant prie jūros automobiliu, kadangi keliuose, ypač šią savaitę, pastebimos nuolatinės spūstys.

Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro (KTKIC) direktorė Romena Savickienė atkreipė dėmesį, kad ši vasara tikrai gana intensyvi.

O išaugusius srautus paskatino ilgasis šventinis savaitgalis, nes daugeliui tai – paskutinė galimybė pailsėti prieš pradedant ruošti vaikus į mokyklą ar užsiimant darbine veikla.

Savaitgaliai – įtempti

„Vasara – aktyvus sezonas, mes visą jį turėjome nemažai svečių. Negalėtume pasakyti, daugiau ar mažiau, palyginus su praėjusiais metais. Buvo ilgasis savaitgalis, tad logiška, kad tokiu metu visada mūsų kurortai Palanga, Neringa perpildyti, lygiai taip pat ir Klaipėda buvo pilna. Nežiūrėjau viešbučių užimtumo tuo metu, bet manau, kad tikra buvo visiškai užimti. Tai, kiek žmonių prie paplūdimių ar visur kitur, rodė, kad tų svečių turėjome labai nemažai. Bet tai buvo tiesiog ilgojo savaitgalio sindromas“, – tikino R. Savickienė.

Savo atostogas žmonės pasiskirsto įvairiai, dalį jų skiria kelionėms į užsienį, o trumpesnes, tokie kaip ilgieji savaitgaliai, išnaudoja poilsiui Lietuvoje.

„Tiek Lietuvos, tiek užsienio turistai tikrai myli Lietuvos pajūrį ir Palangos kurortą. Kai tik pasitaiko ilgesnis savaitgalis, „automatiškai“ žmonių srautas – didesnis. Šių metų tendencija turbūt ir būtų tokia, kad savaitgaliai labiau įtempti“, – sakė Palangos turizmo informacijos centro vadovė Rasa Kmitienė.

Romena Savickienė. Vytauto Liaudanskio nuotr. 

Mėgaujasi malonumais

Į pajūrį atvykę poilsiautojai užsiima tiek aktyvia, tiek pasyvia veikla.

„Jeigu tai Lietuvos turistai, pagrindinė priežastis atvykti į Lietuvos pajūrį – pajūris ir poilsis prie jūros. Ten papoilsiavę dalį dienos, užsiima pačiomis įvairiausiomis veiklomis – pasivažinėjimu dviračiais, plaukiojimu banglentėmis, irklentėmis, vandens dviračiais, pasivaikščiojimu po miestą, lankymusi kultūriniuose renginiuose ir kitose lankomose vietose“, – pasakojo R. Savickienė.

Palangoje turistų veikla – panašaus pobūdžio.

„Jeigu geras oras, poilsiautojai dieną ilsisi, džiaugiasi saulės voniomis, pliažo malonumais, o vakarėjant mėgaujasi įvairių virtuvių patiekalais, ieško pramogų. Pramogas siūlome įvairias – pradedant muziejų ekspozicijomis, edukacinėmis programomis, ekskursinėmis programomis ir visais kitais malonumais, kuriuos gausiai šiemet siūlo Palangos kurortas“, – pažymėjo R. Kmitienė.

Veikla: turistai ne tik deginasi ir maudosi, bet ir užsiima įvairiomis pramogomis, pavyzdžiui, mokosi plaukti banglentėmis. Vytauto Petriko nuotr.

Padaugėjo skandinavų

Daugiausia užsienio turistų Klaipėdoje sulaukiama iš Vokietijos, taip pat padaugėjo ir skandinavų.

„Jeigu kalbėtume apie turistus iš užsienio šalių, pirmoje vietoje lieka vokiečiai – kaip anksčiau, taip ir dabar. Išskirtinumo turi tai, kad padaugėjo skandinavų – tiek danų, tiek švedų. Matyt, skandinavai juda iš savo šalies ir pradeda atrasti mus. Tai labai džiugina“, – pastebėjo R. Savickienė.

Palangoje lankosi svečiai iš kaimyninių šalių – Latvijos, Estijos, Lenkijos, taip pat iš Vokietijos ir Skandinavijos šalių.

„Padidėjo srautai iš Prancūzijos, Danijos, Čekijos, turime svečių ir iš tolimesnių šalių – Australijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Afrikos tam tikrų valstybių“, – kalbėjo Palangos turizmo informacijos centro vadovė R. Kmitienė.

Užsieniečiai, užsukę į turizmo centrus, klausia, ką galėtų aplankyti, kur nueiti, kur paragauti gardėsių ir net lietuviško alaus.

„Pagrindiniai Klaipėdoje užduodami klausimai – ką jie gali pamatyti mieste. Tam yra parengti visi mūsų maršrutai, su žemėlapiu, lankomais objektais, trumpais aprašymais“, – teigė R. Savickienė.

Braškės ir šis savaitgalis

Anot R. Savickienės, pagal booking.com platformą, kurioje galima matyti viešbučių užimtumą, artėjantį savaitgalį – nuo rugpjūčio 18 iki 20 d., Klaipėdoje jau užimta 82 proc. visų apgyvendinimo įstaigų, Palangoje – 84 proc., Neringoje – 94 proc.

Klaipėdoje yra 130 apgyvendinimo vietų, Neringoje – 26, o Palangoje – 218.

„Savaitgalį buvo apie 98 proc. užimtumas. Savaitgalis buvo labai įtemptas. Tikimės, kad ir artėjantis bus ne ką prastesnis“, – vylėsi R. Kmitienė.

Turistaujantis žmogus yra pasiruošęs atverti piniginę.

Išaugę žmonių srautai teigiamai atsiliepia ir vietos verslininkams.

„Kuo didesnė paklausa, tuo didesnė būna ir pasiūla. Tikėkimės, kad mūsų verslui šie metai tikrai nebus prastesni negu pernai, ir viskas bus gerai“, – pažymėjo R. Kmitienė.

R. Savickienė priminė, kad verslininkai turėtų pasistengti dėl turistų ir tinkamai jiems įteikti paslaugą.

„Turistaujantis žmogus yra pasiruošęs atverti piniginę. Visada sakiau ir pakartosiu – nereikia išradinėti dviračio, reikia tiesiog pasižiūrėti, kaip mes patys elgiamės kelionės metu. Jeigu mums kažkokioje šalyje pasiūlo paragauti ko nors tokio, ko neturime ar nematėme, tai ir darome. O jeigu pamatėme kokį nors daiktą, kuris atrodo patraukliai, mes jį įsigyjame. Atostogaujantis žmogus pasirengęs išbandyti, išragauti, eksperimentuoti, degustuoti ir visa kita daryti todėl, kad jis atostogauja ir jam reikalingos teigiamos emocijos ir gera nuotaika“, – kalbėjo R. Savickienė.

Tradicijos: itin karšto antradienio vakarą daugybė poilsiautojų plūdo ant jūros tilto stebėti saulėlydžio, kuris tądien buvo įspūdingas. K. Butautienės nuotr.

Sezonas baigsis rugsėjį

Kainų šuolis dėl metų pradžioje išaugusių elektros energijos ir kitų įkainių irgi juntamas.

„Kainos keičiasi ir keičiasi jos kasmet. Bet kuriuo atveju, verslas turi reaguoti ir kainas koreguoti“, – sakė R. Savickienė.

„Kainų lyginti neįmanoma. Kiekvieną dieną išoriniai veiksniai lemia kainas – kiekvienas verslininkas sudarinėja savo kainodarą“, – tikino R. Kmitienė.

Turistinis sezonas uostamiestyje, kaip ir beveik visoje Europoje, turėtų išsikvėpti Pasaulinę turizmo dieną – rugsėjo 27-ąją.

„Tuomet tarsi ir baigsis mūsų sezonas, bet liks labai daug dalykų, kurie priklausys nebe nuo mūsų, o nuo to, kokie bus orai. Jeigu spalį, lapkritį – puikūs orai, lietuviai keliaus prie jūros ne tik pasideginti, bet ir pasivaikščioti, pakvėpuoti grynu oru, aktyviai pabūti“, – sakė KTKIC direktorė.

Sudėtingiausias numatomas lapkritis ir gruodžio pradžia. Tačiau ir per tuos mėnesius lauks renginiai – Moliūgų, Martyno šventės, eglutės įžiebimas.

„Verslininkai dabar kalba ir apie „Oktoberfestą“ Klaipėdoje. Tokios šventės atsiradimas pritrauktų turistus atvykti į mūsų miestą. Šventės, tokios kaip Šviesų festivalis, Valentino diena ar kitos, pritraukia į miestą svečių. Paskui sudėtingesnis bus vasaris, kovas, o po to – vėl lauks vasara“, – kalbėjo R. Savickienė.

Vieni poilsiautojai tik iš gelbėtojų sužino, kad vanduo čia užterštas.

„Šlykštu. Gerai, kad mes neįlipome į vandenį“, – kalbėjo viena poilsiautoja.

Dėl gausių kritulių kanalizacijos persipildė, tad nuotekos ir išmatos buvo tiesiog išplautos į jūrą. Todėl vietos valdžia paplūdimius uždarė.

„Labai norėjome išsimaudyti jūroje. Deja, to dabar padaryti negalėsime. Ką padarysi, turėsime eiti į baseiną viešbutyje“, – apgailestavo poilsiautojas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Kai išgirdau apie tai, pasišlykštėjau“, – teigė kita moteris.

„Mums buvo pasakyta, kad galime eiti toliau, bet žinote, erzina, kai norint išsimaudyti, reikia eiti labai labai toli“, – sakė kitas vyras.

Pasirodo, maudytis ne tik šlykštu, bet ir pavojinga. Gelbėtojai patvirtino, kad vandenyje yra kenksmingų bakterijų. Blogiausiu atveju jos gali sukelti rimtų infekcijų. Visiems, kurie nesilaikys draudimų maudytis ir vis tiek lips į vandenį, gresia nemažos baudos.

Pareigūnai nuolat ima vandens mėginius, kad išsiaiškintų, kada poilsiautojai vėl galės mėgautis jūra.

Savaitgalį staiga atšilus orams, į paplūdimius sugužėjo lankytojai, tarp jų – ir svečiai iš įvairių Lietuvos miestų.

Paplūdimiuose kabėjo geltona vėliava, leidžianti maudytis. Pasak „Klaipėdos paplūdimių“ gelbėtojų vadovo Aleksandro Siakki, Antrojoje Melnragėje vos nenuskendo du nepilnamečiai.

„Tėvai deginosi, vaikai maudėsi vieni. Bangos juos nubloškė nuo kranto. Berniukas išsigando, o mergaitė puolė padėti. Gelbėtojai padėjo išlipti į krantą“, – pasakojo A. Siakki.

Ugniagesių užfiksuotų įvykių suvestinėje nurodyta, kad incidentas įvyko šeštadienį apie 15 val.

Gerai, kad viskas gerai baigėsi.

„Gautas pranešimas, kad Antrojoje Melnragėje prie pagrindinės gelbėjimo stoties skęsta du vaikai. Atvykus pajūrio gelbėtojai vaikus jau buvo išgelbėję. Vaikai sveiki, medikų pagalbos neprireikė“, – rašoma paros suvestinėje.

Į įvykio vietą taip pat atvažiavo greitoji pagalba, policijos pareigūnai.

Paplūdimio medikai apžiūrėjo vaikus. Įvertinus jų būklę nuspręsta į ligoninę nevežti.

„Gerai, kad viskas gerai baigėsi. Kiek žinau, policijos pareigūnai pakalbėjo su vaikų tėvais, o dėl jų nepriežiūros perdavė informaciją vaikų teisių tarnybai. Šią vasarą jau skendo penki vaikai. Visi – dėl tėvų nepriežiūros“, – pažymėjo pašnekovas.

A. Siakki. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Šeima, savaitgalį leidusi prie jūros, atvyko iš Vilniaus.

Šį savaitgalį pliažo gelbėtojams teko ieškoti pasiklydusių vaikų Smiltynės, Girulių, Melnragės paplūdimiuose.

Sekmadienį, oro temperatūrai perkopus 30 laipsnių karščio, poilsiautojams prireikė ir medikų pagalbos.

„Žmonės negalavo, gavo saulės smūgį, patyrė kitų sveikatos sutrikimų. Taip pat mūsų medikas padėjo šuniui, kuris irgi gavo saulės smūgį. Kai karšti orai, su augintiniais nelabai gerai eiti prie jūros“, – priminė A. Siakki.

Statyti bet kur draudžiama

Anot Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorės Romenos Savickienės, tokios situacijos tampa keblios dėl kelių priežasčių.

„Matome, kad kemperiai naudojasi visomis parkavimo aikštelėmis. Tose aikštelėse jie gyvena savo gyvenimą. Vadinasi, atsiranda ir šiukšlių, kurias išmeta tose vietose. Kitas dalykas – nakvoti tokioje aikštelėje gali būti nesaugu, gali visko atsitikti. Paskui formuosis bendra nuomonė, kad nesaugu pačiame mieste“, – svarstė pašnekovė.

Jei poilsiautojai susidurs su nemaloniomis situacijomis nakvynės metu, į Klaipėdą gali ir nebegrįžti, o tai vietos turizmui nebūtų palanku.

„Kemperius nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose galima statyti tik kemperiams numatytose vietose, kempinguose. Kuršių nerijos nacionalinio parko lankymo taisyklės draudžia statyti palapines ir kemperius tam tikslui nenustatytose ir neįrengtose vietose Kuršių nerijos nacionaliniame parke, išskyrus oficialiuose kempinguose“, – tikino Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos viešųjų ryšių specialistė Diana Rakauskaitė.

Iš miestiečių kol kas jokių nusiskundimų negavome.

Pareigūnai netikrina

Pažymima, kad Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai netikrina prekybos centrų aikštelių.

„Apsistoti poilsiui miškuose ir kūrenti laužus galima tik įrengtuose viešojo naudojimo poilsio objektuose. Nakvynei gamtoje (pvz., statyti palapines, kemperius) svarbu rinktis poilsiavietes, atokvėpio vietas, stovyklavietes, kempingus, kitus rekreacinės paskirties inžinerinius statinius. O laužus kūrenti – tik atitinkamai pažymėtose laužavietėse“, – priminė Aplinkos apsaugos departamentas.

Stovyklautojams internete prieinamas Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos poilsiaviečių ir stovyklaviečių žemėlapis, kuriame žymimi ir kemperiai bei Valstybinių miškų urėdijos poilsiaviečių ir stovyklaviečių žemėlapis.

Komisija sprendimui pritarė

Siekiant užkirsti kelią kemperių statymui bet kur mieste, bus statomi apie tai įspėjantys kelio ženklai.

„Buvo Saugaus eismo komisijos posėdis, kuriame vienas klausimų – dėl draudžiamų ženklų kemperiams statymo paplūdimiuose. Saugaus eismo komisija pritarė, dabar turės būti mero arba mano įsakymas dėl ženklų pastatymo. Iš miestiečių kol kas jokių nusiskundimų negavome, bet esame girdėję, kad vis dėlto keliautojai pasistato kemperius, ypač „Studlendo“ aikštelėje. Visos prekybos centrų aikštelės turi ženklus, kad nakties metu draudžiama stovėti, tad šitoje vietoje jie patys reguliuoja“, – sakė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Andrius Žukas.

Jis užsiminė, kad netoli vandens autobusų stovėjimo vietų taip pat buvo pastebėtas poilsiautojų kemperis, tačiau baudos dėl stovėjimo toje vietoje negavo. Ateityje situacija gali keistis.

Vengė tankaus užstatymo

Kiek atokiau kurortinio šurmulio, Šventojoje, įsikūręs apartamentų kompleksas „Mano šventovė“ – paveikus tokių pasikeitusių nekilnojamojo turto rinkos poreikių pavyzdys.

Jau prieš keletą metų šio projekto ėmęsi plėtotojai išsikėlė kartelę įgyvendinti sprendimus, kurie patenkintų daugiau nei standartinius naujakurių lūkesčius.

Todėl maždaug 1,8 ha sklypas tapo ne maksimaliai tankiai užstatyta teritorija, kaip gana įprasta komerciškai patraukliose vietovėse, o priemone čia apsistojantiems tiek pavieniams žmonėms, tiek šeimoms kurti išskirtinę infrastruktūrą bei paslaugas.

Kaip teigė „Mano šventovės“ pardavimų vadovas Giedrius Sidaravičius, visa tai orientuota į esminį siekį – kad vadinamąjį antrąjį būstą pajūryje įsigyjantys ar investuotojų nuomojamuose apartamentuose apsistojantys poilsiautojai kokybišku ir turiningu laiku galėtų džiaugtis bet kada, nepriklausomai nei nuo oro sąlygų, nei nuo sezoniškumo.

„Turime pripažinti, kad žmonėms nebepakanka pirkti tiesiog keturias sienas – jie jau galvoja ir apie tai, o ką aš galėčiau nuveikti čia atvykęs tuo metu, kai prastas oras? Tad tai diktuoja atitinkamas užduotis ir plėtotojams“, – pripažino pašnekovas.

Sportuoti – kada panorėjus

„Mano šventovės“ kompleksą tam tikra prasme būtų galima palyginti su aukštos klasės viešbučiu – skirtumas tik tas, kad čia gyventojai išties jaučiasi būdami namuose. Įvairi infrastruktūra jiems leidžia mėgautis patogia buitimi be rūpesčių bei aktyviai ar poilsio režimu leisti laisvalaikį, sykiu prireikus neatitolti nuo įprastų veiklų, pomėgių ar net darbo.

Pavyzdžiui, „Mano šventovės“ gyventojai bet kuriuo paros metu gali apsilankyti daugiau kaip 80 kv. m ploto sporto salėje, kurioje galima rasti visą reikalingiausią kokybišką treniruočių įrangą.

„Daugelis aktyvių žmonių, kuriems sportas tapo kasdieniu poreikiu, savo įpročių nenori atsisakyti net ir kur nors išvykę. Tad turime ir tokių pirkėjų, kurie „Mano šventovėje“ apartamentus įsigijo jau vien dėl galimybės patenkinti šį poreikį“, – pasakojo G. Sidaravičius.

Be to, ypač patogu, kad iš sporto salės pro specialius iliuminatorius galima stebėti šalia įrengtą vaikų žaidimų kambarį, tad sportuojantys tėvai gali ne tik skirti laiko sau, bet ir būti ramūs dėl savo atžalų saugumo.

Aktyvaus laisvalaikio mėgėjus taip pat džiugina po atviru dangumi įrengtos sporto erdvės – lauko treniruoklių, krepšinio bei tinklinio aikštelės.

Buitis turi būti maloni

Norinčiųjų pasimėgauti pasyviu poilsiu nuotaikos nesugadins nei apniukęs dangus, nei šaltos Baltijos bangos. „Mano šventovės“ apartamentų gyventojai gali naudotis ne tik erdviu atviru šildomu baseinu su atskira zona mažiesiems – netrukus komplekse bus įrengta ir pirtis.

Vieta: modernus kompleksas įsikūręs erdvioje teritorijoje netoli Baltijos jūros pakrantės. Partnerių nuotr.

Projekto plėtotojų pastebėjimu, populiarumo tarp poilsiautojų nestokoja ir dar viena specializuota laisvalaikio erdvė – kepsninių zona, kur greta gastronominių malonumų bei atradimų mezgasi pažintys, tvirtėja žmonių bendrystė.

Kaip pripažino „Mano šventovės“ pardavimų vadovas G. Sidaravičius, nekilnojamojo turto projektai pajūryje pasižymi savita specifika.

Įprastai tai yra antrasis – atostogų, poilsio būstas, kurio pirkėjai dairosi savoms reikmėms ar kaip investicijos trumpalaikei nuomai, o tai reiškia, kad žmonės nori išvengti kuo daugiau buities rūpesčių tiek tokio nekilnojamojo turto įsirengimo etape, tiek jo naudojimo metu.

Neatsitiktinai ir „Mano šventovės“ apartamentai, kurių plotas varijuoja nuo 19 iki 50 kv. m,  pirkėjams siūlomi „iki raktų“: su visiška apdaila, o pageidaujant – ir su baldais. Be to, kad nedidelio ploto patalpų nereikėtų apkrauti masyviais įrenginiais, pasirūpinta net tokiu patogumu, kaip bendrose komplekso patalpose įrengta skalbykla.

Darbas atostogų režimu

Pašnekovo žodžiais, potencialiems pirkėjams svarbias įvairias pridėtines vertes generuoja ne tik gyvenimiška bei darbo kituose projektuose patirtis, bet ir gebėjimas lanksčiai reaguoti į laikmečio diktuojamas aplinkybes.

„Pavyzdžiui, pandemijos metu nemažai žmonių sėkmingai persiorientavo į nuotolinį darbą, tad „Mano šventovėje“ taip pat nusprendėme įrengti specialią bendradarbystės zoną, kur ramioje aplinkoje gyventojai gali darbuotis savo kompiuteriais, naudotis belaidžio interneto prieiga, o prireikus – persikelti į pokalbių kambarėlį. Taigi esant nuotolinio darbo galimybei, galima lanksčiai planuoti ir savo buvimo pajūryje laiką“, – kalbėjo G. Sidaravičius.

Kaip apibendrino pašnekovas, įgyvendinant „Mano šventovės“ projektą šiame komplekse buvo svarbu sukurti tokią infrastruktūrą, kuri gyventojams padėtų ne tik jaustis kaip namie, turėti gausų įvairių veiklų pasirinkimą, bet ir leistų džiaugtis draugiška kaimynyste bei stipria glaudžia bendruomene.

„Ir, žinoma, visa tai mūsų naujakuriai įvardija kaip didžiulį projekto privalumą ir išskirtinumą“, – sakė „Mano šventovės“ pardavimų vadovas.

Garantas – patikima reputacija

G. Sidaravičiui antrina ir sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ vadovė Viktorija Čijunskytė.

„Finansuojame nemažai panašaus pobūdžio nekilnojamojo turto projektų ir išties pastebime, kad pastaraisiais metais juose daugėja sprendinių, kurie vis aktualesni pirkėjams: tai aprėpia infrastruktūrą, papildomas paslaugas ir bendruomenę vienijančius elementus. Vis dėlto tenka pripažinti, jog kol kas retas projektas Palangoje pasižymi tokiu pridėtinių verčių spektru kaip „Mano šventovė“, – įžvalgomis dalijosi pašnekovė.

Privatiems asmenims „Profitus“ suteikia galimybę į tam tikrų objektų statybą investuoti nuo 100 eurų.

„Imdamiesi finansuoti bet kokį nekilnojamojo turto projektą, atliekame išsamią informacijos tiek apie patį projektą, tiek apie jo plėtotoją analizę. Kalbant apie „Mano šventovę“, šio plėtotojo patirtis – solidi, jis labai organizuotas, o darbai vyksta pagal planą. Todėl ir mūsų investuotojai tiki šiuo projektu ir noriai jam skolina savo pinigus“, – sakė V. Čijunskytė.

„Mano šventovės“ plėtotoją Palangoje bene labiausiai reprezentuoja „Eglės apartamentai“, kuriuos projektavo garsus architektas Donatas Rakauskas. Šis išskirtine kurorto puošmena tapęs kompleksas įvertintas net dviem reikšmingais apdovanojimais: tapo geriausiu poilsio būstu Lietuvoje bei geriausiu būsto objektu visose Baltijos šalyse.

Palangos abiturientai iš anksto paviešino atsiprašymą, kad švęs mokyklos užbaigimo šventę, tad dalis vietinių atlaidžiai reagavo į linksmybes. Tačiau kyla klausimas, ko mokykloje išmoko kurorto jaunimas – atsiprašymą dėl šventės jaunuoliai surašė su akį rėžiančiomis klaidomis.

Linksmybės vyko naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį, darbo savaitės viduryje, tad ne visi liko patenkinti naktį sklidusiu triukšmu.

Labai aiškią poziciją socialiniame tinkle išsakė atostogoms į Palangą atvažiavę poilsiautojai. Žmonės atvažiavo iš kitų miestų pailsėti, brangiai susimokėjo už nakvynę ir liko be miego. Tokių atostogų esą nenorėtų niekas.

Palangos policijos komisariato viršininkas Algirdas Budginas patikino, kad policijos budėtojai išties sulaukė pranešimų dėl triukšmo.

Visiems vienodai galioja taisyklės: yra ramybės metas ir privalu to laikytis.

„Kaip suprantu, viskas vyko J. Basanavičiaus gatvės gale. Šiaip tai yra miesto centras. Skambinta buvo dėl triukšmo, pareigūnai pradėjo teiseną, ir pasilinksminimo įstaiga sulauks sankcijų. Kaip Palangai, tai ne tiek daug tų pranešimų buvo – gal trys ar keturi. Juk savaitės vidurys dar“, – patikino A. Budginas.

Kurorto policijos vadovas tikino, kad visa ši situacija byloja apie bendrą kultūros trūkumą.

„Jei jau feisbukas dreba, panašu, kad žmonės pyksta. Na, tikrai tai negerai. Visiems vienodai galioja taisyklės: yra ramybės metas ir privalu to laikytis. Tai, kad jaunimas nori švęsti, nieko blogo, bet pritrūko supratingumo. Bėda ir ta, kad Palanga turi vieną gatvę, kurioje viskas koncentruojasi. O Palanga toks mažas miestelis, kuriame visi viską apie visus žino“, – kalbėjo A. Budginas.

Palangos policijai tokia naktis nėra išskirtinė.

„Skundžiamasi visada tais pačiais dalykais – triukšmauja, leidžia muziką, šlapinasi ne vietoje. Kur „šnapsas“, ten ir problemos. O šiaip, vėlyvą naktį vien nuo susibūrusių žmonių J. Basanavičiaus gatvėje jau sklinda garsas. Net šaukti nereikia, užtenka, kad žmonės kalbasi, ir jau sklinda triukšmas. Vienoje gatvėje vienu metu gali būti penki tūkstančiai žmonių“, – kalbėjo A. Budginas.

Jis pastebėjo, kad tokio pobūdžio problemų nebūtų, jei žmonės elgtųsi taip, kaip norėtų, kad su jais būtų elgiamasi.

Tarp miestiečių Lampėdžio ežeras – itin populiarus. Kadangi Kauno marių vanduo dabar „žydi“, o patekti į kauniečių pamėgtą Panemunės paplūdimį, esantį už Trijų mergelių tilto, sudėtinga, geriausias sprendimas – išvyka prie Lampėdžio.

Praėjimas Trijų mergelių tiltu į Panemunės šilą negalimas dar nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio, nes tiltas remontuojamas. Norintiems pasideginti, pasimaudyti tuoj už tilto esančiame pliaže, tektų gerokai sugaišti. Reikėtų nuvažiuoti iki A. Smetonos alėjos, o tada iki paplūdimio nemažą atkarpą nukulniuoti pėsčiomis.

Todėl šiandien Lampėdžiuose žmonių buvo labai daug, beveik kaip Palangos paplūdimyje. Šiais metais tiek daug poilsiautojų sugužėjo pirmą kartą. Tarp pliažo lankytojų dominavo jaunesni žmonės, vyresnio amžiaus poilsiautojų buvo gerokai mažiau. Pastarųjų kur kas daugiau renkasi prie Kauno marių.

Paplūdimyje nemažai iš Ukrainos atvykusių moterų, paauglių.

„Gyvenu VI forte. Šalia yra Panemunės paplūdimys, tačiau Trijų mergelių tiltą remontuos iki metų pabaigos, todėl šią vasarą Panemunėje nesilankysiu.

Netoli ir Kauno marios, bet pastaruoju metu ir prie jų nesmagu, nes vanduo pažaliavo. Todėl atvažiavau prie Lampėdžio ežero. Važiuoti gerokai toliau, bet paplūdimys sutvarkytas, vanduo švarus“, – portalui kauno.diena.lt pasakojo besimaudanti kaunietė.

Šiandien vanduo Lampėdžio ežere buvo šiltas ir švarus, besimaudančių – labai daug. Ankstesniais metais tarp poilsiautojų pasitaikydavo nemažai vartojančių alkoholį. Pastaruoju metu tokių žmonių pagrindiniame paplūdimyje, šalia kempingo, gerokai sumažėjo. Šiandien padauginusiųjų alkoholio nesimatė.

Marios pradeda „žydėti“, nes dauginasi melsvabakterės. Dabar – dar tik šio proceso pradžia. „Žydėjimas“, priklausomai nuo oro sąlygų, temperatūros, tęsiasi kelias savaites.

Net jei enterokokų ir lazdelių tarša neviršija leistinų normų, o maudytis nedraudžiama, bristi į pažaliavusį vandenį – menkas malonumas. Vakar po pietų Kauno marių pagrindiniame paplūdimyje deginosi vos dvi dešimtys poilsiautojų, o vandenyje turškėsi tik keli vaikai, o toliau nuo kranto buvo nuplaukę du užsieniečiai –  vyrai kalbėjosi vokiškai.

Dar nemalonesnis vaizdas pasitiko Kauno marių pliažo pradžioje. Ten bristi į vandenį nesinorėtų kur kas labiau – dugnas dumblėtas, daug žolių, kai kur net varlės kurkuoja. Todėl šioje vietoje matėsi vos keli poilsiautojai.

Medikai maudytis žydinčiame vandenyje nerekomenduoja, nes jis gali sukelti alergiją, infekcines ligas, virškinamojo trakto sutrikimus.

Dabar vyksta Kauno pietrytinio aplinkkelio statyba, netoli Kauno marių intensyviai dirbama. Dėl šios priežasties jau kelios savaitės troleibusai nevažiuoja iki „Kauno marių“ stotelės, jie veža tik iki „Petrašiūnų“ stotelės.

Norintiems patekti prie Kauno marių, tačiau neturintiems automobilių, tenka žygiuoti pėsčiomis nuo „Petrašiūnų“ stotelės iki marių. Atstumas nėra didelis, tačiau tenka įveikti itin dulkėtą atkarpą, nes šalia geležinkelio bėgių kasamas ir sunkvežimiais vežamas smėlis.

„Tęsiant darbus Ateities plente, nuo Palemono iki T. Masiulio g., 9 ir 12 troleibusai važiuos tik iki „Petrašiūnų“ stotelės“, – informuojama 9-ojo ir 12-ojo maršrutų troleibusuose, kurie nuo birželio 1-osios veždavo iki pat Kauno marių.