Šioje byloje kaltinimai dėl prekybos poveikiu pateikti buvusiam ilgamečiam diplomatui ir verslo atstovui Rimantui Šidlauskui, Rusijos piliečiui verslininkui Rinatui Nasirovui ir verslininkui Albinui Bieliauskui.

Buvęs Lietuvos ambasadorius Rusijoje R. Šidlauskas kaltinamas padėjęs gauti vizas dviem Rusijos piliečiams.

Viename teisėsaugos fiksuotame įrašė girdėti, kaip R. Šidlauskas ir A. Bieliauskas tarėsi dėl susitikimo.

Taip pat fiksuotas šių kaltinamųjų pokalbis, per kurį aptariami vizai gauti reikalingi dokumentai.

Kaltinamųjų advokatai per teismo posėdį teigė, kad vienas iš pokalbių neteisingai stenografuotas, nes R. Šidlauskas sakė ne rusiškai „papirkti“, o „pasigailėti“.

Kitame pokalbyje A. Bieliauskas R. Nasirovui teigė, kad turi apie ką pakalbėti, bet to daryti telefonu negalima.

Posėdžio metu paviešintos ir kaltinamųjų vienas kitam siųstos SMS žinutės.

„Vizas jums išduos, kaip priklauso“, – R. Šidlauskas rašė R. Nasirovui.

Dar vienoje žinutėje buvęs diplomatas verslininko prašė pranešti, „kad viskas tvarkoje“, o šis atsakė: „Viskas tvarkoje, gavau“.

Vėliau R. Nasirovas patikslino, kad jam viza išduota dvejiem su puse metų, o jo sūnui – trejiems.

Antradienį per teismo posėdį vyko nemažai ginčų tarp prokuroro ir kaltinamųjų advokatų dėl užfiksuotų pokalbių bei SMS žinučių autentiškumo, nekintamumo, įrodymų numeravimo.

Prokuroras Rimas Juodis po posėdžio atsisakė komentuoti bylos medžiagą.

Kyšis už vizą

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, R. Šidlauskas, būdamas Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų asociacijos vadovas, „tiesiogiai reikalavo ir susitarė paimti“ iš A. Bieliausko ir R. Nasirovo 10 tūkst. eurų kyšį.

Prokuroras R. Juodis skaitydamas kaltinamąjį aktą praėjusių metų spalį teigė, kad dalis kyšio – 3 tūkst. eurų – buvusiam diplomatui perduoti Vilniaus centre esančiame viešbutyje.

Dalis derybų dėl neteisėtų veiksmų užfiksuoti klausantis kaltinamųjų pokalbių.

Anot prokuratūros, už tai R. Šidlauskas galėjo pažadėti paveikti Lietuvos ambasadorių Rusijoje Remigijų Motuzą, kad šis R. Nasirovui ir jo sūnui Timurui Nasirovui išduotų daugkartines Šengeno vizas.

„Dėl ko 2019 metų kovą R. Nasirovui ir T. Nasirovui buvo išduotos Šengeno vizos“, –  anksčiau kalbėjo prokuroras Rimas Juodis.

Visi kaltinamieji kaltės nepripažįsta.

R. Šidlauskas nuo šalies nepriklausomybės atgavimo dirbo Užsienio reikalų ministerijoje, ėjo įvairias aukštas pareigas, ilgus metus vadovavo Užsienio reikalų ministerijos Konsuliniam departamentui.

R. Šidlauskas yra dirbęs Lietuvos ambasadoriumi Kanadoje, 2002–2008 metais – ambasadoriumi Rusijoje.

R. Nasirovas su seserimi valdė nedidelį banką „Novyj promyšlenyj bank“.

Vykdant baudžiamąjį persekiojimą ateityje slapto proceso dalyvių pokalbių klausymosi turėtų mažėti, teigia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Jonas Prapiestis.

„Galima galvoti, kad yra per daug (klausymosi - BNS), bet kiekviena byla turi savo konkretų pagrindą, konkrečius reikalavimus, ir manau, kad ta statistika turėtų keistis, kadangi sutarimas buvo iš visų pusių“, - ketvirtadienį žurnalistams teisme sakė J.Prapiestis.

Jis dalyvavo LAT rengtame teisėjų ir prokurorų pasitarime dėl išduodamų sankcijų slapta klausytis pokalbių ir stebėti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją.

J.Prapiesčio teigimu, šiuo metu LAT Baudžiamųjų bylų skyriuje rengiama plenarinės sesijos nutartis, kuri ir teisėjams, ir prokurorams apibrėžtų, kaip taikyti įstatymų nuostatas dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos stebėjimo bei klausymosi, kad „naudojantis šia sankcija nebūtų pažeistos žmonių teisės ir laisvės“.

Tačiau LAT teisėjas nepatvirtino, kad dabartinė tokių sankcijų statistika reiškia, kad prokurorai piktnaudžiauja padėtimi ir pažeidžia žmogaus teises.

„Aš negaliu apibendrintai sakyti, mes tokių duomenų neturime, kadangi kreipimųsi, skundimo tokių veiksmų iš esmės nerandame“, - kalbėjo jis.

Nacionalinės teismų administracijos duomenis, dabar teismai patenkina 99 proc. visų prokurorų prašymų leisti klausytis pokalbių bei peržiūrėti išklotines.

Pasak J.Prapiesčio, teisėjai, prieš priimdami sprendimą sankcionuoti pasiklausymus telefonu ar perduodamos informacijos stebėjimą, dažnai prašo prokurorų papildomos informacijos ir motyvų. Jo teigimu, per pasitarimą teisėjai skundėsi nesulaukiantys iš prokurorų papildomų motyvų, o prokurorai sutiko, kad turėtų labiau kontroliuoti savo pavaldžių institucijų kreipimąsi į teismus.

„Čia daugiausia įstatymo pagrindo, įstatymo supratimo ir įstatymo aiškinimo klausimas (...) Įstatymas palieka pakankamai galimybių, kad jį teisingai, profesionaliai, kvalifikuotai taikant tokių problemų turėtų nekilti, - kalbėjo J.Prapiestis.

Apygardų teismų vadovų ir Generalinės prokuratūros atstovų pasitarimą inicijavo LAT pirmininkas Rimvydas Norkus. Jis šių veiksmų ėmėsi BNS paskelbus Nacionalinės teismų administracijos duomenis, kad patenkinami 99 proc. visų prokurorų prašymų leisti klausytis pokalbių bei peržiūrėti išklotines.

Anot Nacionalinės teismų administracijos, pernai apylinkės teismai išnagrinėjo 12 tūkst. 332 prokurorų pareiškimus dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos. LAT duomenimis, iš jų apie 36 proc. pareiškimų buvo dėl pokalbių telefonų klausymosi.

Pareiškimai visiškai patenkinti 11 tūkst. 975 atvejais, patenkinti iš dalies - 203 atvejais. Teismai prokurorų prašymus atmetė 154 kartus - tai sudaro 1,2 procento.

Šią praktiką be kita ko sukritikavo premjeras Algirdas Butkevičius, Prezidentūra, teigdami, kad tokios priemonės negali būti taikomos automatiškai, o tik įsigilinus į jų būtinumą.

Norvegijos karinės žvalgybos vadovas prisipažino, kad jo šalis klausosi milijonus telefoninių pokalbių viso pasaulio konflikto zonose ir dalinasi surinktais duomenimis su savo sąjungininkėmis, tarp jų ir Jungtinėmis Valstijomis.

Generolas leitenantas Kjellas Grandhagenas (Chelas Grandhagenas) sako, kad kai kurie pokalbiai yra susiję su Norvegijos piliečiais. Pasak pareigūno, pagal Norvegijoje galiojančius įstatymus, esant įtarimų dėl galimos teroristinės veiklos, tokie veiksmai yra teisėti.

K.Grandhagenas antradienį žurnalistams sakė, kad Norvegijos užsienio žvalgybos agentūra savo duomenimis dalinasi su „keliomis partnerėmis“, tarp kurių yra ir JAV Nacionalinio saugumo agentūra (NSA).

Jis pabrėžė, kad ši informacija yra susijusi su terorizmo prevencija ir yra renkama, siekiant prisidėti prie Norvegijos karinių operacijų užsienyje.

K.Grandhagenas paneigė žiniasklaidoje pasirodžiusį pranešimą, jog NSA klausėsi maždaug 33 mln. norvegų telefonų skambučių.