Milžiniškos karaliaus Karolio III projekcijos nušviečia Anglijos Ilio katedrą – britai čia užsuka pasimelsti už monarcho sveikatą.

„Norėtume patikinti karalių, meldžiamės už jį ir tuos, kas juo rūpinasi sveikstant. Meldžiamės ir už jo šeimos narius, kurie prisiima papildomų įsipareigojimų“, – kalbėjo katedros dekanas Mark Bonney.

Lankytojai teigė, kad jų mintys su 75-erių valdovu, kuris po padidėjusios prostatos operacijos, dabar kovoja ir su netikėtai aptiktu ankstyvos stadijos vėžiu.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Dėl ligų karalius atrodo žmogiškesnis ir pažeidžiamesnis. Keista, bet pasijutau jam artimesnė, nors nebuvau didelė jo gerbėja“, – teigė britė Mary Hall.

„Tai paveikė visus. Linkime jam sveikatos, tikimės, kad greitai pasveiks“, – šnekėjo britė Anna Bennett.

Nors gydytojų prognozės monarchui optimistinės, nerimo yra.

„Baugoka, kas žino, kiek ilgai jis gyvens. Būtų labai gaila, jei viešpatavimas nutrūktų. Juk tiek dešimtmečių jis laukė sosto“, – sakė britas Alan Levy.

Panašu, ligos karališkoje šeimoje vienybės neatnešė. Iš Amerikos pas sergantį tėvą atskridęs sūnus Haris su juo pabendravo tik 45 minutes. Londone prabuvęs parą, išskrido namo į Kaliforniją, kur liko žmona su vaikais.

39-erių jaunėlis apsistojęs buvo ne rūmuose, o atskirai viešbutyje.

Pasak ekspertų, princo Haris toks trumpas vizitas rodo, kokie gilūs šeimos nesutarimai – hercogas grįžo į Los Andželą nepamatęs brolio Viljamo ir jo žmonos Kate, kuri irgi lovos patale – gyja po pilvo operacijos.

Šeimą persekiojant ligoms, karaliaus vyresnysis sūnus Viljamas grįžo prie karališkųjų pareigų. Vindzoro pilyje įteikęs ordinus, Londone dalyvavo greitosios pagalbos labdaringoje vakarienėje.

„Labai dėkojame už širdingas žinutes“, – tvirtino princas Viljamas.

41 metų sosto įpėdinis, viešai tautai dėkojo ir iš tribūnos: „Naudodamasis proga, norėčiau padėkoti už paramą Catherine ir tėvui, ypač pastarosiomis dienomis. Mums tai reiškia labai daug“.

Princas Viljamas, pats buvęs paramedikų sraigtasparnio pilotas, renginyje susitiko su kolegomis pilotais ir bendravo su svečiais, tarp kurių buvo ir Holivudo žvaigždė Tom Cruise. Beje, aktoriui princas skyrė ir taiklų pokštą.

„Tomai, jei neprieštarausi, kitam filmui „Neįmanoma misija“, nesiskolink naujų sraigtasparnių. Būtume dėkingi“, – teigė Viljamas.

Dienraščio skaitytoja Lina palapinę pastebėjo šeštadienį, kai su sūnumi išėjo pasivaikščioti po uostamiestį.

Užsukę į Skulptūrų parką beveik iškart pamatė minėtą palapinę, kadangi toks vaizdas tarp pilkų skulptūrų neįprastas, be to, ryški palapinė švietė iš toli.

„Vaikščiojome ir staiga pamatėme oranžinės spalvos palapinę. Iš pradžių nematėme, kas ant jos parašyta. Priėję arčiau radome užrašą „Kas viduj?“. Nors buvome smalsūs, nedrįsome žvilgtelėti į vidų. Gal tai menininkų darbas, o gal įsikūrė asocialūs asmenys? Šiais laikais negalime žinoti, tad nutarėme nerizikuoti“, – savo patirtimi pasidalijo Lina.

Klaipėdietės atsiųstoje nuotraukoje matyti, kad palapinė nedidelė, oranžinės spalvos.

Marius Poimanskis / Vytauto Petriko nuotr.

Užrašas, klausiantis, kas jos viduje, veikiausiai paliktas specialiai, kad praeiviai atkreiptų dėmesį. Galima tik spėlioti, ar buvo išdrįsusiųjų pažvelgti į palapinės vidų.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriaus pavaduotoja Skulptūrų parkui Sondra Simanaitienė sakė, kad ji irgi sulaukė žinučių apie šią palapinę.

Statyti laikinus statinius, įrenginius be leidimo – draudžiama.

„Savaitgalį gavau nuotraukas, bet dar nebuvau nuėjusi. Kažkas sugalvojo, turbūt tai juokas. Galvoju, gal paprašyti, kad policininkai nueitų pasižiūrėti“, – svarstė pašnekovė.

Apsilankius pareigūnams, palapinės veikiausiai nebeliktų. Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Marius Poimanskis priminė, kad už palapinių statymą viešose vietose be leidimo numatyta bauda.

„Yra toks punktas Miesto tvarkymo ir švaros taisyklėse, kad statyti laikinus statinius, įrenginius be leidimo – draudžiama“, – teigė M. Poimanskis ir pridūrė, kad apie palapinę Skulptūrų parke negirdėjo.

Minėtų taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 140 eurų, o nusižengus pakartotinai – nuo 140 iki 600 eurų.

J. Cleverly‘is taip pat juokavo, jog ilgos santuokos paslaptis yra užtikrinti, kad partnerė būtų visad „lengvai apsvaigusi“ ir nesuprastų, jog yra ir geresnių vyrų, rašė laikraštis.

J. Cleverly‘io atstovas pareiškė, kad vidaus reikalų sekretorius per privatų pokalbį – kuris buvo suprantamas kaip toks – „akivaizdžiai ironiškai papokštavo“ ir už tai atsiprašo. 

J. Claverly‘is Vidaus reikalų ministerijai vadovauja kelias savaites, prieš tai jis buvo užsienio reikalų sekretorius. Politikas yra vedęs.

J. Claverly‘is neseniai yra paskelbę apie naujas priemones prieš vadinamųjų prievartavimo narkotikų naudojimą. Juos į savo aukų gėrimus įpila prievartautojai, kad vėliau galėtų jomis pasinaudoti.

Moterų teisių organizacijos griežtai sukritikavo vyriausybės nario komentarus. „Fawcett Society“ pareiškė, jo pasibjaurėtina, kad J. Claverly‘is, kuris būdamas ministras yra atsakingas už moterų saugumą, mano, jog toks siaubingas dalykas kaip moterų apsvaiginimas narkotikais yra juokingas. Organizacija pareikalavo jo atsistatydinimo.

Audra internete

Feisbuko grupėje „Nematytos Kauno vietos“ internautai pasidalijo nuotrauka, kurioje matyti neįprastas vaizdas – pakelta vidurinė Vytauto Didžiojo tilto dalis. Žmonės teigė, kad nuotrauka pradėjo plisti ir kitose grupėse, kuriose dalijamasi neįprastais Lietuvos vaizdais.

Matyti, kad tiltas jau atnaujintas, nes yra šiuolaikiniai šviestuvai, matosi ir kampelis Karaliaus Mindaugo prospekte stovinčios liuteronų bažnyčios.

Internete ši nuotrauka sukėlė tikrą audrą, nes dalis žmonių patikėjo, kad tai tiesa. Tačiau realybė kitokia. Tai – šmaikštus fotomontažas, nes Aleksoto tiltas jau seniai nėra pakeliamas.

„Na kad joks šioje vietoje stovėjęs tiltas nebuvo pakeliamas, jokiais laikmečiais. O ant nuotraukos net nepasivarginta įdėti konstrukcinių sprendimų – bėgelių, šliaužiklių“, – juokėsi internautas Valdemaras.

„2005 metais tiltas buvo uždarytas remontui. Pagal architekto Rimvydo Jurgio Palio projektą, rekonstruojant pakeistos tilto plokštės, turėklai, atstatyti buvę tilto ramtų apdailos akmenys iš granito, dalis metalinių konstrukcijų pakeistos naujomis, užbetonuota pakeliamoji dalis, buvusi didžiausia Aleksoto tilto technologine vertybe“, – apie tai, kad nuotraukoje tiltas pakeltas naudojant kompiuterines vaizdo montavimo programas, nurodė Marius.

„Pavasariais, kai Nemune vanduo pakildavo, tiltas buvo pakeliamas, bet retai. Tada praplaukdavo žemkasės ir kiti laivai iš Žiemos uosto Nemuno saloje. Berods, kai buvo Kaune pastatytas Smiltynės perkėlai skirtas keltas Neringa, iš uoste buvusios laivų statyklos buvo plukdomas į Klaipėdą, tada reikėjo pakelti tiltą dėl aukšto kelto anstato. Paskutinį kartą tiltas apie 1960 m. buvo pakeltas“, – tilto istoriją trumpai priminė Gediminas.

Nėra ir nereikia?

Dar kiti socialinių tinklų vartotojai liejo apmaudą, jog tilto pakėlimo konstrukcijos nebuvo išsaugotos. Kiti pažymėjo, kad iš pakeliamo Aleksoto tilto vis tiek nebūtų naudos, nes Nemunu šioje vietoje neplaukioja dideli laivai.

Kai rekonstravo prieš 10-20 metų, viską sunaikino, kur tada paveldo gelbėtojai buvo?

„Kai rekonstravo prieš 10-20 metų, viską sunaikino, kur tada paveldo gelbėtojai buvo?“ – pasisakė Ričardas.

„Jeigu ir būtų tilto pakėlimas veikiantis, šiai dienai iš jo nebūtų jokios prasmės, ne vien dėl to, kad Nemunu tokie laivai niekada neplaukioja, bet ir užės vaga taip pasikeitusi, kad ten, kur turėtų tiltas pasikelti, dabar yra sekliausia upės vieta, o vaga yra nuo Kauno centro pusės“, – nuomonę dėstė ir Mantas.

Žvilgsnis į praeitį

„Kauno diena“ daugiau nei prieš dešimtmetį yra rašiusi apie Aleksoto tilto pakėlimo mechanizmus. Tuomet buvo priminta, kad Klaipėda turi du pakeliamuosius tiltus ir dar nori vieno, o Kaunas savo noru prarado turėtą vienintelį ir po tiltu puškuojantis garlaivis – liko tik prisiminimas.

Tąkart „Kauno dienai“ Lietuvos tiltų istorijos žinovas, inžinierius Henrikas Adolfas Kebeikis pasakojo, kad dabartinėje vietoje Vytauto Didžiojo vardu pavadintas tiltas pirmą kartą išdygo 1929 m. Pakeliamieji tiltai Lietuvoje nebuvo populiarūs, bet per Nemuną, prie Kauno, jis buvo būtinas.

Čia vyko aktyvi pramoninė laivyba. Laivų kaminai buvo aukšti, o kai kurios baržos plaukė padedant burėms ant aukštų stiebų. Be to, tais laikais dar nebuvo Kauno hidroelektrinės, reguliuojančios vandens lygį upėje, todėl pavasarinis vanduo siekdavo kone tilto apačią. Pakeliamasis tiltas taip pat galėjo praversti, jei Lenkija būtų sumaniusi susigrąžinti Aleksotą, kuris Kauno miesto dalimi tapo tik 1931 m.

Antrojo pasaulinio karo metais tiltą sprogdino ir rusai, ir vokiečiai, o mums pažįstamu pavidalu, Aleksoto vardu pavadintas, tiltas atstatytas 1948 m. Jis taip pat turėjo pakeliamąją dalį, tačiau ji į viršų pakildavo ne vienu galu, o visa plokštuma, kaip garsusis Tauerio tiltas per Temzę Londone.

H.A.Kebeikis turėjo žinių, kad tiltas buvo sugedęs. Dėl to buvo pritaisytos rankinės gervės, kuriomis tilto dalį keldavo budinčios aštuonių žmonių brigados. Paskutinį kartą tiltas buvo pakeltas prieš gerus penkis dešimtmečius. Kelti tilto nebebuvo poreikio. Uostas perkeltas į žemupį, didelių potvynių nebūdavo, o ir pats Nemunas pasirinko kitą vagą. Pakeliamojo tilto tiesiog nebereikėjo.

Aleksoto tilto rekonstrukcijos architektas R.J.Palys tuomet „Kauno dienai“ pripažino, kad vis dar griaužiasi, kad 2005 metais nepavyko įtikinti paveldo sergėtojų, kad pakeliamoji dalis – vertingiausia tilto savybė.

Pagal architekto projektą buvo atliekama tilto rekonstrukcija. Jai skirtų pinigų kraitis nebuvo neišsemiamas. Pakėlimo mechanizmui sutvarkyti jo nebūtų pakakę, tačiau R.J.Palys primygtinai siūlė parengti projektą, pagal kurį tai būtų galima atlikti ateityje, bet jo prašymui nebuvo pritarta.

Paskelbęs, kad perka Anglijos futbolo klubą „Manchester United“, turtingiausias pasaulio žmogus po kelių valandų socialiniame tinkle pareiškė, kad tai pokštas. Jo žinutė apie tariamą klubo pirkimą per trumpą laiką sulaukė beveik milijono patiktukų.

„Aš neperku sporto klubų“, – pareiškė E. Muskas, kai gerbėjai tviteryje paklausė, ar jo paskelbta informacija yra tiesa. Tai esą seniai tviteryje plintantis pokštas.

„Tesla“ savininkas yra žinomas savo provokacinėmis tviterio žinutėmis.

„Manchester United“ klubas priklauso amerikiečių verslininko Glazerio šeimai. Niujorko biržoje kotiruojamos komandos vertė rinkoje šiuo metu yra per 2 mlrd. dolerių.

E. Muskas praėjusiais mėnesiais pateko į žiniasklaidos akiratį, kai paskelbė pirksiąs „Twitter“ tinklą. Dabar jis jau teigia, kad sandoris neįvyks.

Tačiau populiarėjant išmaniesiems telefonams kartu su jais atsirado ir programėlės, kurių dėka krečiami pokštai.

Prieš kelerius metus, maždaug 2018–2019 m., išplito programėlė "Juokingi skambučiai", ji angliškai vadinasi "Phone Jokes".

Programėlė ir šiandien yra pasiekiama, ją galima atsisiųsti į išmanųjį telefoną.

Pasak kūrėjų, tai pati populiariausia skambučių-pokštų programėlė visame pasaulyje, ji sukurta skirtingomis kalbomis.

Atsisiuntus programėlę užtenka pasirinkti telefono numerį ir skambučio scenarijų.

Nors scenarijus įvairus, ne visiems jis atrodo juokingas.

Nepažįstamas žmogus, įprastai moteris, gali paskambinti dėl elektros atjungimo už neapmokėtas sąskaitas, sukeltos avarijos, baudos už greičio viršijimą, neištikimybės, įkyraus šuns lojimo, narkotikų kvapo, sklindančio iš buto.

Dėl skambučio sukeltos įtampos ne visi išlaukia pokalbio pabaigos, kai ir paaiškėja, kad tai tėra pokštas.

Atsisiuntusiųjų šią programėlę komentarai skirtingi, vieni džiaugiasi atkeršiję priešams, kiti – smagiai pasijuokę iš draugų.

Pasak Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyriausiosios specialistės Astos Kažukauskienės, uostamiestyje tokio pobūdžio skambučių išties pasitaikė.

"Klaipėdos pareigūnų duomenimis, 2018–2022 m. laikotarpiu buvo gauti du informacinio pobūdžio pranešimai, kai pareiškėjams galbūt skambinta "skambučių-pokštų" programėle. Vienu atveju skambinta dėl neva atvežtos picos, kitu – dėl neva neapdrausto automobilio. Nustačius, kad tai vadinamieji "skambučiai-pokštai", pareiškėjai daugiau pretenzijų nereiškė. Turtinės žalos pareiškėjams šiais atvejais nebuvo padaryta, bandymo gauti asmeninius duomenis taip pat nebuvo, todėl nusikalstamos veikos požymių nenustatyta", – teigė A.Kažukauskienė.

Naujienų agentūra AFP savo ruožtu sukritikavo triuką kaip „pasitikėjimo pažeidimą“.

Pasipiktinimas kilo po to, kai „Volkswagen“ antradienį esą atsitiktinai paviešino pranešimą spaudai, kuriame teigė, kad pakeis JAV padalinio pavadinimą į „Volkswagen of America“, siekdama atkreipti dėmesį į kompanijos „į ateitį orientuotas investicijas į elektromobilumą“.

Pranešimas, paskelbtas likus dviem dienoms iki balandžio 1 dieną minimos Melagių dienos, sukėlė nuostabą, tačiau bendrovės atstovai tikino, kad pranešimas yra tikras. Nepaisant to, „Volkswagen“ galiausiai atskleidė, kad pavadinimo pakeitimas buvo pokštas, kurį sumanė rinkodaros komanda.

„Volkswagen of America“ (idėją) sumanė nacionalinė JAV rinkodaros komanda, siekdama atkreipti dėmesį į „Volkswagen“ elektrifikaciją“, – AFP sakė „Volkswagen“ atstovas Cristophas Ludewigas.

„Nuo pat pradžių tikslas buvo atkreipti dėmesį į svarbią JAV verslo ir pramonės temą“, – teigė jis.

„Didelis teigiamų atsiliepimų kiekis socialiniuose tinkluose rodo, kad tikslą pasiekėme. Tačiau tuo pat metu gailimės, jei kai kurių akyse peržengėme ribą“, – pridūrė Ch. Ludewigas.

Reporteriai į reklaminį bendrovės triuką sureagavo aršiai, kai kurie iš jų teigė, kad toks žingsnis yra netaktiškas, ypač bendrovei, kuri vis dar atsigauna po 2015 m. „dyzelgeito“ skandalo, per kurį „Volkswagen“ buvo priversta pripažinti, kad į automobilius įdiegė programinės įrangos, pakeitusios taršumo duomenis.

AFP pasaulinių naujienų direktorius Philas Chetwyndas kreipėsi tiesiogiai į „Volkswagen Group“, siekdamas pareikšti nepritarimą šiai apgaulei.

„Mes suprantame, kai atstovas negali patvirtinti ar pakomentuoti tam tikros informacijos. Tačiau niekuomet nesitikime, kad jie pateiks melagingus teiginius“, – rašė jis.

„Esame įsitikinę, kad tokios bendrovės, kaip „Volkswagen“, neturėtų naudotis rimtai nusiteikusiais žurnalistais ir naujienų portalais rinkodaros ir reklamos tikslais. Mums tai atstoja labai rimtą pasitikėjimo pažeidimą, kuris negali pasikartoti“, – teigė Ph. Chetwyndas.

„USA Today“ verslo naujienų žurnalistas Nathanas Bomey'is taip pat pareiškė pyktį ir apkaltino „Volkswagen“ melavus žurnalistams.

„Tai nebuvo pokštas. Tai buvo apgaulė. Jei nepastebėjote, ši šalis susiduria su dezinformacijos problema. Dabar jūs tapote jos dalimi. Kodėl kas nors vėl turėtų jumis pasitikėti?“ – tviteryje retoriškai klausė jis.

Antradienį „Volkswagen“ JAV padalinys atnaujino savo paskyras socialiniuose tinkluose ir pasivadino „Voltswagen of America“, nes tai esą atspindėjo „į ateitį orientuotas investicijas į elektromobilumą“.

Vis dėlto, vėliau „Volkswagen“ atstovas spaudai Markas Gilliesas patvirtino, kad „Voltswagen“ yra tik ankstyvas balandžio 1-osios pokštas.

Nors bendrovės pavadinimas nesikeičia, „Volkswagen“ iš tiesų pereina prie automobilių elektrifikacijos, o tai, be kita ko, skatina „Tesla“ daromas spaudimas, šiai kompanijai planuojant kitų metų liepą Berlyno priemiesčiuose atidaryti naują didžiulę gamyklą, bei „Volkswagen“ sukrėtęs „dyzelgeito“ skandalas, kuris atsiėjo bendrovei didžiulę pinigų sumą ir paveikė jos reputaciją.

„Mano namai visada buvo traukos centras. Taksai buvo įpratę, kad vis kažkas ateina į svečius, vis yra kažkoks veiksmas, vis kažkas vyksta. Mano šunys dabar sėdi ant palangės ir žiūri pro langą, lyg klausdami, ei, ei, kur visi?! Žiūri man į akis liūdnais snukeliais – karantinas net jiems pasijautė“, – šį trečiadienio vakarą, 22 val., laida „Duok paskambint“ per 2TV atviraus Skaiva.

Palikusi keturkojus karaliauti namuose, Skaiva nepabijojo ir atvyko į laidą, kurioje buvo naršoma po jos vieną asmeniškiausių daiktų – mobilųjį telefoną. Kaip ir kiekvienoje „Duok paskambint“ laidoje Timūras svečiams būna parengęs įvairiausių užduočių, kurias dalyviai privalo įvykdyti.

Tik šį kartą užduotis „Telefoniniai sukčiai“ Skaivai buvo pranašiška. Užduoties metu ji turėjo paskambinti savo kolegei Silvijai Rindzevičiūtei ir pasakyti, jog išeina iš darbo, tačiau tuo metu ji net neįtarė, kad juokelis laidos metu virs realybe.

„Sveika, Silva, pagalvojau, kad nelauksiu pirmadienio ir pasakysiu dabar. Išeinu aš lauk. Gavau kitą pasiūlymą, tokį neblogą, su šunimis susijusį. Pagalvojau, kad ši veikla man artimesnė. Būsiu veterinarijos klinikos vadybininkė. Gausiu 3 tūkstančius į rankas. Gal ir tu kartu nori?“ – kalbės Skaiva

„Tu juokauji? Kažkaip žiauriai netikėtai, gaila mūsų laidos. Čia siurprizas. O ar tikrai negali derintis su radiju? Negaliu patikėti...“ – nusivylimo ir nuostabos neslėps S. Rindzevičiūtė. 

Ir praėjus mažiau nei savaitei po laidos filmavimo, viskas apsivertė aukštyn kojomis. Skaiva savo socialiniame tinkle paskelbė įrašą, kuriuo neslėpė liūdesio ir negailėjo gražių žodžių šiuo metu jau buvusiai savo kolegei.

„Šis pirmadienis man nėra lengvas. Nuo šiandien oficialiai Silva Rindzevičiūtė nebėra mano kolegė M–1. Dveji metai eteryje su ja pralėkė žiauriai greitai ir lengvai, smagu, kai kolegos tampa gerais draugais. Apsimesti, kad šis pasikeitimas manęs nenuliūdino, nenoriu, nes nuliūdino. Tau linkiu pasiekti visko, ko tik tu nori, tu puiki vedėja ir puikus žmogus. O mes dar kada nors pavarysim kartu ir nebūtinai eteryje, tikiu tuo“, – apie kolegę įraše dėstė S. Jasevičiūtė.

Nuotraukoje B. Johnsonas sėdi krėsle priešais E. Macroną plačiai išskėtęs kojas ir viena iš jų remiasi į stalelį. Internautai šmaikštauja ir piktinasi: „Garsiosios britų manieros“, „Itone šito nemoko“, „Klounada“, „Jokios pagarbos“, „Kokia gėda“. 2012 metais pasirodžiusios nepalankios J. Johnsonui biografinės knygos „Tiesiog Borisas“ autorė Sonia Purnell savo tinklaraštyje parašė: „Šiurkštu ir verčia raudonuoti. Įsivaizduokite E. Macroną, užkėlusį koją ant stalo Bakingamo rūmuose“.

Pasitaiko ir komplimentų B. Johnsono adresu. Pasak kai kurių komentatorių, jis atrodo labai ramus ir atsipalaidavęs prieš įtemptas derybas „Brexito“ tema ir rodo Prancūzijos prezidentui, „kas čia svarbiausias“.

Vis dėlto, kaip atkreipė dėmesį Didžiosios Britanijos televizijos kanalas „Sky News“, fotosesijos įrašas piešia visai kitokį įvykių vaizdą. „Reuters“ agentūros kadruose matyti, kad E. Macronas šypsodamasis delnu pliaukši per stalelį, rodydamas B. Johnsonui, jog šis galėtų pasinaudoti juo kaip suoleliu kojoms. Jungtinės Karalystės premjeras, priimdamas siūlomą pokštą, pasisuka į fotografus ir trumpam užkelia koją ant stalelio krašto, o po to su šypsena ištaria „Atleiskite“ ir ranka padaro atsiprašomą gestą.

„Ne, B. Johnsonas neįžeidė Prancūzijos, užkėlęs koją ant stalo E. Macrono akivaizdoje, – rašo savo tinklalapyje Paryžiaus laikraštis „Le Parisien“. – Internete greitai į viską reaguojama, kartais reaguojama pernelyg griežtai, taip atsitiko ir šįsyk“.