Ugdomas kūrybiškumas

Vos prasidėjus mokslo metams tėvai laužo galvą, kuo užimti savo vaikus po pamokų. Tiesa, ekspertai sutinka, kad vaikytis tendencijų ir versti vaikus užsiimti užklasine veikla nereikėtų, o laisvas laikas po pamokų taip pat yra svarbus.

„Kiekvienas vaikas, būdamas unikalus, diktuoja tik jam vienam galiojančius atsakymus. Tėvai dažniausiai supranta vaikų užimtumo ir lavinimo svarbą, tačiau kartais pamirštama, kad ne mažiau svarbus yra ir laisvas laikas. Tai laikas, kai atsiranda proga susidurti su nuoboduliu, o kartu suteikiama galimybė mokytis savarankiškumo, kūrybiškumo ir, svarbiausia, – pažinti save. Manau, laisvas laikas turėtų būti kasdienės rutinos dalis, o ne tik retkarčiais pasitaikantis reiškinys“, – komentuoja Natas Kanišauskas, „Demokratinės mokyklos“ popiečio grupės koordinatorius.

Pasak jo, nėra vieno konkretaus skaičiaus, kiek būrelių turėtų lankyti vaikas, – tai individualu, o skirtingi vaikai turi skirtingus interesus. Jam antrina ir Vilma Smaliukienė, sostinės vaikų ir jaunimo centro „Hobiverse“ direktorė, kuri pastebi, kad vaikai neretai pradeda lankyti kelis būrelius, o vėliau atsirenka mėgstamiausius.

Svarbi vidinė motyvacija

Priimant sprendimus apie popamokinę veiklą reikėtų įtraukti ir vaiką, tai neturėtų būti vien tėvų sprendimas – geriausia rasti kompromisą. Taip ne tik pakils vaiko motyvacija nepraleisti užsiėmimų, bet ir bus ugdomas savarankiškumas.

„Jei esama pastangų pažinti vaiką ir pastangų padėti jam pačiam pažinti save, tuomet išsirinkti būrelį neturėtų būti itin sudėtinga. Dažniausiai patys vaikai gan ankstyvame amžiuje sugeba aiškiai įvardyti, kas jiems įdomu. Stebint juos iš šalies, gan aiškiai matyti jų interesai ir polinkiai“, – akcentuoja N. Kanišauskas.

Jo teigimu, visų svarbiausia – vidinė motyvacija, kai jos netrūksta, išsirinkti nesudėtinga. Vis dėlto kartais nutinka ir taip, kad noro yra, tačiau priimti sprendimą ir rasti mėgstamą veiklą sunku – tokiu atveju vienintelis veikiantis būdas tėra bandyti skirtingas veiklas.

Pagrindinė rizika kyla ne kiek dėl būrelių, o labiau dėl perkrautos vaiko dienotvarkės, kuri trukdo ne tik akademiniams pasiekimams, bet vaiko gerovei apskritai.

Jei vidinės motyvacijos lankyti būrelį pritrūksta, vadinasi, veikla netinka. Keli mėnesiai yra pakankamai laiko, kad vaikas įsitrauktų ir susidomėtų, todėl jei vaikas nori mesti būrelį, tikrai neverta per prievartą raginti lankyti toliau. Be vidinės vaiko motyvacijos nevyksta nei ugdymo procesas, nei neformalioji veikla.

Grupinės veiklos nauda

Kartais papildoma veikla užsiimti nenorima ne dėl būrelio pobūdžio, bet dėl kitų priežasčių, tad, prieš ieškant naujos veiklos, ekspertas rekomenduoja išgirsti vaiką ir suprasti, kodėl popamokiniai užsiėmimai nebedomina – kartais kaltos kitos, visai nesusijusios aplinkybės, kurias nesunkiai galima pakeisti neatsisakant pačios veiklos.

Tiesa, reikėtų nepamiršti, kad mokykla dažnai pareikalauja daugiau energijos, tad labiausiai atsipalaiduoti padeda kūrybinė ir fizinė veikla. „Mobiliųjų ekranų laikmečio vaikams, kad ir kokio amžiaus jie būtų, fizinė veikla, šalia to, ką veikia mokykloje, – būtina. Tai pirmoji prevencinė priemonė krypstančiai nugarai ir silpstančioms akims. Reguliariai sportuojantis jaunimas turi daugiau energijos, lengviau dorojasi su pareigomis, stresu ir iššūkiais. Šalia sporto kviesčiau rinktis kūrybinę veiklą, nes kūryba turi galios išlaisvinti vaiką iš vidinių suvaržymų“, – dalijasi V. Smaliukienė.

Anot jos, verta atkreipti dėmesį ir į grupines veiklas, ypatingą jų naudą vaiko raidai, kai mokomasi būti komandoje, diskutuoti, susitarti, rasti bendraminčių, kurti draugystes, plėsti savo socialinį ratą. Vaikystėje, jaunystėje užmegzti santykiai dažnai yra patys tvirčiausi ir trunka daugelį metų.

Raktas į sėkmę – pusiausvyra

Tėvai, planuodami vaiko dienotvarkę, neretai dvejoja, kiek būrelių gali lankyti vaikas, kad tai nepakenktų jo akademiniams pasiekimams. Ekspertai ramina – būreliai mokslams nepakenks, o pagrindinė rizika – per daug perkrauta dienotvarkė.

Šalia sporto kviesčiau rinktis kūrybinę veiklą, nes kūryba turi galios išlaisvinti vaiką iš vidinių suvaržymų.

„Pagrindinė rizika kyla ne dėl būrelių, o labiau dėl perkrautos vaiko dienotvarkės, kuri trukdo ne tik akademiniams pasiekimams, bet ir vaiko gerovei apskritai – jis gali pervargti. Tuomet vaikui daug sunkiau sutelkti dėmesį, įsitraukti į veiklas, padidėja iššūkių rizika socialinėse situacijose“, – pasakoja N. Kanišauskas.

Anot jo, dažniausiai pervargimą išduoda fiziniai požymiai ir emocinis disbalansas, o tokiu atveju verta pertvarkyti įprastą vaiko dienotvarkę, galbūt atsisakyti kokios nors veiklos, rasti daugiau laiko poilsiui, išsiaiškinti, kuriuo dienos metu vaikas pavargsta labiausiai. Visgi universalių taisyklių šiose situacijose nėra, nes kiekvieno vaiko jėgų rezervas yra skirtingas.

Jam antrina ir V. Smaliukienė, kuri primena, kad pusiausvyra yra raktas į sėkmę, o pasirinkus daugiau veiklų galima užbėgti už akių rizikoms planuojant laiką ir renkantis prioritetus.

Teisė į laisvalaikį

Individualių ugdymosi poreikių centro „Upės teka“ vaikų ir paauglių psichologė Akvilė Zdanė pastebi, kad tėvai ima galvoti apie vaikų būrelius vos jiems pradėjus lankyti mokyklą. Tačiau pirma klasė –  ir taip didelis iššūkis moksleiviui, kuris turi adaptuotis prie naujos aplinkos ir reikalavimų. Todėl apie papildomas veiklas verta pasvarstyti kiek vėliau, kai vaikas mokykloje jausis saugiai ir jaukiai.

„Pirmiausia tėvams reikėtų atidžiai pažvelgti į atžalą – koks vaiko charakteris? Kokie interesai? Ar jis lengvai užmezga ryšį su kitais, o galbūt yra kiek drovesnis? Jei matome, kad atžala kuo nors labai domisi, tarkime, kalbomis ar sportu, galime jam tokio pobūdžio būrelį ir pasiūlyti. Tačiau manau, kad visapusiškam moksleivio ugdymui būreliai tikrai nėra būtina sąlyga“, – pastebi psichologė.

Neretai šiuolaikiniai vaikai kone kasdien nuo trijų valandų dienos iki septynių vakaro lanko būrelius. Vargu ar kuris nors suaugęs žmogus sutiktų dirbti nuo ankstyvo ryto iki pat vėlumos.

Ji konstatuoja, kad šiandien jaučiamas labai didelis spaudimas vaiką būtinai leisti į kokį nors užsiėmimą, tarp tėvų netgi vyrauja konkurencija.

„O juk svarbiausias turėtų išlikti pats moksleivis ir jo poreikiai, – pabrėžia pašnekovė. – Neretai šiuolaikiniai vaikai kone kasdien nuo trijų valandų dienos iki septynių vakaro lanko būrelius. Vargu ar kuris nors suaugęs žmogus sutiktų dirbti nuo ankstyvo ryto iki pat vėlumos, tad kodėl taip apkrauname savo vaikus? Nepamirškime vaiko teisės į laisvalaikį, nuobodžiavimą ir iš to gimstantį kūrybiškumą.“

Verta pabandyti

Žinoma, lengviausia moksleiviui būrelį parinkti tada, kai jis pats rodo aiškų interesą. Tačiau jei taip nenutinka, A.Zdanė siūlo namuose ar kitoje aplinkoje kartu su vaiku išbandyti įvairias veiklas.

Tarkime, lipdyti iš molio, plaukioti baseine, žaisti sportinius žaidimus. Taip bus lengviau pamatyti, kas vaiką domina. Galima kartu nueiti ir į bandomąjį kurio nors būrelio užsiėmimą.

„Tėvai neretai nori vaikams įpiršti būrelį, kaip sakoma, iš oro, niekada su atžala prieš tai nepabandę panašaus pobūdžio veiklos. Tad protingiau kartu su vaiku tai išbandyti namų sąlygomis. Pastebėjus, kad jam įdomu, galima pasiūlyti užsiimti šia veikla būrelyje, – pataria psichologė. – Nereikėtų būrelio įpiršti ir tiesiog liepti atžalai jį lankyti. Natūralu, kad tokiu atveju ir vaikas tėvų gali paklausti – o kodėl jūs tuo neužsiimate? Juk jei mes iš moksleivio reikalaujame, kad jis sportuotų, nors namuose daugiau niekas to nedaro, greičiausiai sulauksime pasipriešinimo. Tad atviri pokalbiai, įsiklausymas į moksleivio asmeninius interesus ir pavyzdžio rodymas yra būtini.“

Daug veiklų – mažai naudos

Šiandien moksleiviai po pamokų neretai lanko net kelis būrelius. Atrodytų, kuo jų daugiau, tuo vaikas ar paauglys turi daugiau galimybių lavintis. Tačiau kaip atžalos per daug neišvarginti?

Pasak A.Zdanės, kiekvienam vaikui optimalus krūvis yra individualus. Vienas turi daug energijos ir pats nori didelio užimtumo. Kitam – ir vieno popamokinio užsiėmimo gali būti per akis. Tad svarbiausia atsižvelgti į savo atžalos charakterį ir tai, kaip vaikui sekasi mokykloje. Galbūt intensyvi popamokinė veikla jam paprasčiausiai trukdys mokytis?

A. Zdanė / Asmeninio archyvo nuotr.

„Bent pusė moksleivio darbo savaitės turėtų būti laisva, kad jis grįžęs iš mokyklos galėtų tiesiog panuobodžiauti, pabūti su savo mintimis, bendrauti su draugais. Kitos dvi ar trys dienos gali būti skirtos 1–2 valandų trukmės popamokinei veiklai, – atskleidžia psichologė. – Moksleivį apkrovus gausybe būrelių, jis gali paprasčiausiai pervargti, išsekti ir nebeįstengti atlikti savo pagrindinės atsakomybės – mokytis. Šiuo atveju daugiau ne visada reiškia geriau. Jau verčiau surasti vieną veiklą, bet tokią, kuri atžalai patiks, stiprins moksleivio pasitikėjimą savimi, gerins socialinius ar kitus įgūdžius.“

A.Zdanė pastebi, kad, lankant gausybę būrelių, moksleiviui gali neužtekti energijos visiems jiems ir dar mokyklai. Be to, juk retas žmogus yra gabus visose srityse. Tad gali pasipilti nesėkmės, kurios galimai išgąsdins jauną žmogų.

„Skatindami vaiką lankyti kuo daugiau veiklų, netyčia galime jį užprogramuoti nepasitikėti savimi. Teko konsultuoti nemažai paauglių, kurie pasakoja anksčiau lankę daug būrelių, tačiau dėl patirtų nesėkmių šiandien nė vieno nebelanko ir netiki, kad kažkurioje srityje galėtų būti talentingi. Taip gali atsitikti dėl per didelio skirtingų veiklų skaičiaus. Per daug apkrautam moksleiviui dažniausiai nesiseka taip, kaip norėtųsi. Tada jis praranda motyvaciją ir netgi gali įgyti nevisavertiškumo kompleksą“, – atkreipė dėmesį pašnekovė.

Būreliai nėra varžybos

Psichologės teigimu, būrelio nereikėtų paversti prievole ar nemalonia pareiga. Iš popamokinių veiklų moksleivis turėtų grįžti laimingas, o ne suirzęs ir piktas. O kaip elgtis, kai atžala po dviejų mėnesių išsvajoto būrelio lankymo pareiškia: „Nebenoriu“? Leisti vaikui būrelius laisvai kaitalioti ar verčiau mokyti nuoseklumo? Pasak A.Zdanės, tokiais atvejais padės išankstiniai susitarimai.

„Vaikui pradedant lankyti būrelį, reikėtų sutarti laiką, kurį jis būtinai turės lankyti, kad susidarytų nuomonę apie šią veiklą. Pirmokui ar antrokui tai gali būti 1–3 mėnesiai, o su vyresniu vaiku galima tartis dėl pusmečio ar visų mokslo metų, – pataria ji. – Tarkime, dvylikametis paprašo jį leisti į gitaros pamokas. Tėvai gali sutikti su sąlyga, kad vaikas jas lankys bent jau metus, nes tokiam laiko tarpui veiklą apmokėti prašo muzikos mokykla. Jei po poros mėnesių atžala ims reikšti nenorą toliau lankyti būrelį, svarbu išsiaiškinti to priežastis. Galbūt vaikas susipyko su kitu pamokas lankančiu moksleiviu ar yra nepatenkintas būrelio vadovu? O gal nesiseka ir užteks tik padrąsinti? Svarbu nuolat kalbėtis su vaiku apie tai, kas vyksta, ir bandyti kartu spręsti problemas. Tokie pokalbiai – puiki proga stiprinti ryšį su atžala, mokyti vaiką suprasti savo emocijas ir spręsti iškilusius iššūkius.“

Nepirškite savo nuomonės

Parenkant moksleiviui būrelį A.Zdanė pataria pernelyg nepiršti savų interesų. Tai, kad vaikystėje norėjote lankyti fortepijono pamokas, bet neturėjote tokios galimybės, nereiškia, kad tokia veikla tiks ir patiks jūsų vaikui.

Svarbu nesilaikyti stereotipų. Berniukai kuo puikiausiai gali lankyti baletą, o mergaitės – karatė treniruotes.

„Tėvai neretai parenka atžalai būrelį, prieš tai nesusipažinę su jo turiniu, aplinka, vadovais. Reikėtų popamokinėmis atžalų veiklomis pasidomėti labiau, nes yra nemažai menkaverčių užsiėmimų, kurie didelės naudos bręstančiam žmogui neduoda“, – pastebi psichologė.

Ji įvardija dar vieną klaidą: leisdami vaiką į būrelį, kai kurie tėvai tikisi itin aukštų jo rezultatų įvairiuose konkursuose. „Jei vaikas pats nori varžytis ir dalyvauti konkurse, žinoma, jis gali tai daryti. Tačiau popamokinės veiklos nebūtinai turi būti susijusios su konkuravimu tarpusavyje. Gera turėti erdvę, kurioje galima tiesiog užsiimti malonia veikla ir susitelkti į procesą, o ne į rezultatą“, – sako A.Zdanė.

Žvilgsnis į Z kartą

O ar reikėtų renkant būrelį atsižvelgti į jaunosios Z kartos ypatybes? Ar išties dabartinius moksleivius domina tik mirgantys ekranai? Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad šiuolaikiniai moksleiviai skiriasi nuo ankstesnių kartų.

„Jie drąsesni, siekiantys tyrinėti, atrasti, sukurti ką nors savo pačių rankomis. Todėl tarp šiuolaikinių vaikų labai populiarūs robotikos būreliai. Viena vertus, ši karta išties daugiau laiko leidžia prie ekranų. Kita vertus, daug kas priklauso nuo to, kaip mes vaiką laviname namuose. Jei nuo mažens užsiimate su juo – kartu tyrinėjate aplinką, išbandote įvairias veiklas, ir mokykloje vaikas bus smalsus“, – pabrėžia psichologė.

Būrelius ji siūlo rinktis pagal vaiko charakterį, energingumą, fizines, muzikines, menines galimybes, socialinius įgūdžius. „Kviečiu jaunosios kartos neskandinti stereotipuose, nes tikrai nėra taip, kad jai rūpėtų tik ekranai. Šiuolaikinius vaikus domina daug sričių, tereikia jiems suteikti galimybes jas atrasti ir patirti“, – šypsosi A.Zdanė.

Šie centrai uostamiestyje siūlo 40–79 skirtingus  būrelius, kurie kasmet suburia daugiau nei 1 tūkst. moksleivių.

Šiais metais Klaipėdos moksleivių saviraiškos centras džiaugiasi nauju kinologijos būreliu ir naujai įrengta STEAM laboratorija. O Klaipėdos vaikų laisvalaikio centre šiemet jau galima lankyti vaikų jogos užsiėmimus.

Klaipėdos moksleivių saviraiškos centro direktorius Vytautas Krutulis teigė, kad pasigenda norinčių dirbti šį darbą pedagogų.

Mokyklose programų labai daug – nuo istorijos tyrinėjimo iki vokalo būrelių.

"Gal būtų daugiau būrelių, bet trūksta mokytojų, ypač techninės kūrybos, inžinerijos, tiksliųjų mokslų. Nėra lengva surasti mokytojų, kurie pasirengtų ir norėtų dirbti neformaliajame švietime. Čia reikia pačiam labai daug rodyti iniciatyvos, kurti programą ir išlaikyti vaikus ištisus metus, kad jie būtų motyvuoti, kad norėtų ir eitų. Tai yra nemažas iššūkis", – tvirtino centro direktorius.

Anot jo, šiemet užsiėmimus lankančių vaikų gali būti mažiau, nes tėvai išsigandę – laukia nuotolinio mokymo.

Vis dėlto Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro direktorė Jolanta Budrienė tvirtina kitaip.

"Susidomėjimas popamokinėmis veiklomis didesnis. Manau, tai lemia karantinas ir prailgęs laikas namuose", – tikino J.Budrienė.

Daugiausia vaikų sulaukia keramikos, technologijų, dailės, choreografijos ir muzikiniai būreliai.

Klaipėdos Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė pabrėžė, kad ir mokyklose būrelių įvairovė yra didelė.

Laima Prižgintienė / Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Mokyklose programų labai daug – nuo istorijos tyrinėjimo iki vokalo būrelių", – tvirtino L.Prižgintienė.

Pasak jos, uostamiesčio mokyklose būrelius lanko nuo 75 iki 79 proc. moksleivių.

Pagal naują miesto tarybos patvirtintą neformaliojo švietimo organizavimo tvarką, būrelius gali lankyti 5–19 metų amžiaus vaikai.

Būrelių kaina mėnesiui siekia nuo 6 iki 12 eurų. Kaina priklauso nuo užsiėmimų valandų skaičiaus.

Neformaliojo švietimo centruose vaikai turi dėvėti burną ir nosį dengiančias kaukes. Taip pat yra reguliuojami srautai, laikomasi higienos reikalavimų ir vėdinamos patalpos.

Mokytojai neapsisprendžia, ar jiems verta su vaikais dirbti dar ir po pamokų. O pradinukų tėvai suka galvą, kur dvi savaites dėti popamokinės veiklos neturinčius vaikus.

Sostinės M.Mažvydo progimnazija turi net 42 pradinukų klases. Mokyklos direktorius skaičiuoja, kad dauguma mokinių tėvų norėtų, kad mažieji mokykloje liktų ir po pamokų. Tačiau jau 10 mokytojų atsisakė šios veiklos.

Mokyklos skaičiuoja, kaip sudėlioti popamokinės veiklos tvarkaraštį ir kur rasti šį darbą dirbti norinčių pedagogų.

Nuo rugsėjo savivaldybė žada finansuoti vadinamąsias prailgintas grupes pradinių klasių moksleiviams visose mokyklose, pirmadienį pranešė naujienų portalas 15min.lt.

„Esame padarę preliminarią apžvalgą, daugiau nei trečdalis tėvų pagal verslo liudijimus mokėdavo mokytojams pirkdami tą paslaugą, vadinasi, ir mokytojų tam būdavo. Tai darau prielaidą, kad maždaug 150 pedagogų tai bus tik formos pasikeitimas, jie gaus normalų atlyginimą. O dar daugiau nei 300 mokytojų ar nebūtinai pedagogų reikės surasti“, – sakė R. Šimašius.

Pagal naują tvarką, tėvai nemokamai vaikus po pamokų mokyklose galės palikti iki 18 valandos.

Trečiadienį savivaldybės tarybos posėdyje buvo pritarta Vilniaus miesto visos dienos mokyklos pradinukams iniciatyvai.

Kaip parodė Savivaldybės atlikta tėvų apklausa, net 72 proc. vilniečių pradinukų tėvų suka galvas, kaip užimti vaikus po pamokų.

„Poreikis spręsti dirbančių šeimų, kurių atžalos lanko pradinę mokyklą, problemas buvo akivaizdus jau seniai, o priimtas sprendimas leis jiems kokybiškai derinti darbą ir vaikų priežiūrą bei jų kūrybiškumo ugdymą. Maža to, jei anksčiau pedagogai prailgintose grupėse dirbdavo su individualios veiklos liudijimais, o tėvai jiems mokėdavo už kiekvieną po pamokų dirbtą valandą, nuo rugsėjo už papildomą darbą mokytojams pagal darbo sutartis mokės savivaldybė, o tėvams tai nieko nekainuos“, - sako Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Savivaldybės iniciatyva internete vykdoma pradinukų tėvų apklausa atskleidė, kad daugelis jų (46 proc.) ir šiuo metu leidžia vaikus į prailgintas grupes, tačiau 16 proc. pradinukų po pamokų prižiūri artimieji, 8 proc. vežioja po būrelius, o kas dešimtas vaikas (11 proc.) lieka vienas laukti, kol tėvai grįš iš darbo.

Absoliuti dauguma (96 proc.) atžalas auginančių vilniečių teigia norintys, kad vaikai iki 17-18 val. galėtų saugiai laiką leisti savo mokykloje, prižiūrimi mokytojų.

Planuojama, kad mokytojai po pamokų ugdymo įstaigose organizuos įvairius užsiėmimus, išvykas į gamtą, sudarys galimybes vaikams aktyviai leisti laiką, sportuoti. Taip pat moksleiviai galės ruošti namų darbus, mokytojai padės vaikams, kuriems sunkiau sekasi mokytis.

Pasak sostinės mero, sudaryti galimybes vaikams po pietų ugdytis mokykloje yra svari investicija ne tik į jaunuolių, bet ir į viso miesto bei šalies ateitį. Įrodyta, kad organizuotose veiklose dalyvaujantys moksleiviai sklandžiau bendrauja tarpusavyje, gerėja jų mokymosi rezultatai, taip pat visos klasės bei mokyklos mikroklimatas. Įgyvendinus šį sprendimą, tėvams kils mažiau rūpesčių dėl vaikų ugdymosi po pietų ir su tuo susijusių išlaidų - šeimos biudžeto nebetuštins popamokinėms veikloms iki šiol leidžiami pinigai.

Vilniaus mieste šiuo metu gyvena daugiau nei 25 tūkst. 7-10 m. amžiaus vaikų. Šis skaičius yra didžiausias Lietuvoje ir žymiai didesnis nei kituose miestuose. Kaune tokio amžiaus vaikų 2018 m. pradžioje suskaičiuota 11 552, Klaipėdoje - 6 634 vaikai.

Lietuvoje jau yra kelios bendrojo lavinimo mokyklos, neištuštėjančios po pamokų. Tačiau dažniausiai veiklas iki vakaro siūlo privačios mokyklos iš tėvų mokesčių.

Toks siūlymas po pateikimo svarstomas Vilniaus savivaldybėje, galutinį sprendimą liepos 25 dieną turėtų priimti miesto taryba.

Kaip Eltai sakė Vilniaus vicemerė Edita Tamošiūnaitė, pailgintos grupės paslaugą pirkę pradinukų tėvai laisvajam mokytojui už vieną vaiką per mėnesį sumokėdavo po 60 eurų, jeigu vaikas būdavo paliekamas po pamokų penkioms valandoms per dieną.

„Tikiuosi, kad visos dienos mokyklos modeliui pritars miesto taryba ir pradinukams bus suteikta galimybė likti mokykloje iki 18 valandos, užsiimti popamokine veikla, paruošti pamokas”, - sakė vicemerė.

Vilniuje sukomplektuotos 1048 pradinės klasės. Pasak E. Tamošiūnaitės, siūloma kiekvienam klasės komplektui steigti ir savivaldybės lėšomis finansuoti po puse etato pailgintos dienos grupės darbuotojui. Iš viso būtų įsteigti 524 etatai. Metams miestui tų mokytojų išlaikymas kainuotų 9 mln. eurų.

Vicemerės preliminariais skaičiavimais, už darbą pailgintos dienos grupės mokytojas vidutiniškai turėtų uždirbti apie 700 eurų po mokesčių, kiek tiksliai, priklausytų nuo kvalifikacinės kategorijos, darbo stažo ir kt.

Mokykloms rengiamos rekomendacijos, kaip organizuoti popamokines veiklas. Pasak vicemerės, pati mokykla spręs, ar popamokines grupes ves tie patys pradinių klasių mokytojai, ar bus įdarbinami specialistai iš šalies. Ką daryti vaikams - po pamokų eiti namo ar likti mokykloje - spręs tėvai.

„Reikia suprasti, kad popamokinės veiklos mokiniams nėra privalomos. Pailgintos dienos grupės ar, kitaip tariant, visos dienos mokyklos tikslas - kūrybiškai, lanksčiai organizuoti veiklas, žaidimus, padėti vaikams paruošti namų darbus, išleisti juos į būrelius - sporto ar muzikos mokyklas”, - sakė Eltos pašnekovė.

Kaip parodė portale vilnius.lt Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyva inicijuota pradinukų tėvų apklausa, vaikų užimtumas po pamokų - problema 58 proc. vilniečių.

42 proc. apklausos dalyvių leido vaikus į prailgintas grupes, 14 proc. pradinukų po pamokų prižiūrėjo artimieji, 12 proc. vežiojo vaikus po būrelius, bet kas dešimtas vaikas likdavo vienas laukti, kol tėvai grįš iš darbo.

Absoliuti dauguma (95 proc.) pradinukus auginančių vilniečių pasisakė už tai, kad vaikai iki 17-18 val. galėtų laiką leisti savo mokykloje prižiūrimi mokytojų.

Popamokinė veikla dalyje sostinės mokyklų iki šiol vyko tik ugdymo įstaigų administracijų ar veiklių mokytojų iniciatyva.

Pedagogai dirbdavo su individualios veiklos liudijimais, o tėvai jiems mokėdavo už kiekvieną po pamokų dirbtą valandą.

Planuojama, kad nuo kitų mokslo metų už papildomą darbą mokytojams Vilniuje mokės savivaldybė, mokyklos bus skatinamos organizuoti daugiau pailgintos dienos grupių, o tėvams tai nieko nekainuos.

Vilniaus mieste šiuo metu gyvena per 25 tūkst. 7-10 metų amžiaus vaikų. Kaune tokio amžiaus vaikų 2018 metų pradžioje suskaičiuota 11 552, Klaipėdoje - 6 634 vaikai.

Tuo tarpu skatindami vaikus domėtis kuo įvairesnėmis veiklomis ir jas išbandyti, padedame atsiskleisti jų gabumams. Jeigu tam tikra veikla ir nebus tikrasis vaiko pašaukimas, ją išbandydamas jis praplės akiratį, įgys ateityje praversiančių naujų įgūdžių. Deja, skubantys, galybės atsakomybių slegiami bei neretai finansų ribojami tėvai, net ir norėdami ne visuomet gali skirti pakankamai dėmesio ar lėšų vaikų ugdymui.

Vaikas patiria sunkumų mokykloje? Leiskite jį į būrelį

Vaiko ir tėvų centre „Aš ir mes“ dirbanti psichologė teigia, kad vaikai, kurie augdami praleidžia daug laiko būdami vieni namuose, susiduria su sunkumais valdydami pyktį ir spręsdami konfliktus. Taip pat daug laiko praleisdamas vienas vaikas neturi pakankamai progų susidurti su socialiniais iššūkiais ir išmokti laikytis tam tikrų socialinių normų bei išsiugdyti savikontrolę. Ji priduria, jog papildoma ugdanti veikla ypač svarbi vaikams, kurių tėvai neturi pakankamai laiko ar galimybių lavinti vaikų namuose.

„Papildomos veiklos ne tik skatina vaiko vystymąsi ir padeda įgyti naujų gebėjimų, bet kartu sukuria galimybes patenkinti tokius esminius žmogaus poreikius, kaip pripažinimas ir savarankiškumas. Vaikai išmoksta juos tenkinti stebėdami suaugusiųjų ar bendraamžių artimoje aplinkoje elgesį“, – detalizuoja M. Motiejūnaitė.

Pasak psichologės, popamokinė veikla prisideda prie mažamečio socialinių, kasdienių įgūdžių, moralės, savivertės vystymosi. Naujų gebėjimų mokymasis reikalauja iš vaiko sutelkti dėmesį, priimti nesėkmes, ugdo motyvaciją veikti. Be to, popamokinė veikla padeda atrasti stipriąsias asmenybės puses, o tai ypač svarbu patiriant sunkumų mokykloje. Vaikai, kuriems sunku mokytis, pradeda manyti, kad jie yra prastesni už kitus, todėl papildomi užsiėmimai padeda atrasti savo stiprybes ir labiau pasitikėti savimi.

Papildomos veiklos sukuria galimybes patenkinti tokius esminius žmogaus poreikius, kaip pripažinimas ir savarankiškumas.

„Reikia atkreipti dėmesį, kad ne tik muzika ir sportas, bet ir tokie užsiėmimai, kaip, pavyzdžiui, piešimas, žaidimas šachmatais, rankdarbiai, keramika, daro teigiamą įtaką vaiko vystymuisi ir yra atrama gyvenime, nes padeda įgyti ateityje praversiančių įgūdžių, pasitikėjimo, atsikratyti įtampos. Taip pat užklasinė veikla padeda mažinti nepasiturinčių vaikų socialinę atskirtį tarp bendraamžių: užsiėmimai suteikia galimybę bendrauti, pažinti vienam kitą, griauti stereotipus kitų žmonių atžvilgiu“, – sako M. Motiejūnaitė.

Ne kiekvienas gali žaisti krepšinį – ir gerai!

Pasak psichologės, kuomet mažametis verčiamas lankyti papildomą veiklą, ji gali tapti tokia pačia prievole kaip mokykla. Vienas svarbiausių aspektų, pagal kurį galima parinkti tinkamą būrelį vaikui, tai jo paties susidomėjimo spektras ir gebėjimai. Taip mano ir paramos bei labdaros fondo „Ateitis mūsų vaikams“ direktorė Dovilė Žigaitė.

„Kiekvienas vaikas yra savitas, turintis tam tikrų gabumų. Jų raiškai gana reikšmingą įtaką daro aplinka, kurioje vaikas auga, ir, žinoma, jo asmeninės savybės. Gabumai ne visada būna stipriai išreikšti, ir nebūtinai populiarūs, tokie, kaip daugelio vaikų. Ne kiekvienas gali tapti krepšininku ar dainininku, bet kiti gali būti talentingais mechanikais, išradingais inžinieriais ar kruopščiais paveikslų restauratoriais“, – sako D. Žigaitė.

Didžiausias iššūkis – tėvų jaučiama gėda kreiptis dėl paramos

Papildomą vaikų iš nepasiturinčių šeimų ugdymą finansuojančio fondo direktorė teigia, kad atskleidžiant ir vystant vaikų gabumus, itin svarbų vaidmenį atlieka tėvai. Jeigu jie netiki popamokinės veiklos nauda ir nepalaiko vaiko – bet kokie išoriniai veiksmai neatneš teigiamų rezultatų.

Vis tik labai dažnai susiduriama su kitu barjeru – pinigų stygiumi. Anot D. Žigaitės, dažnai tėvai, net ir matydami vaiko norą ar pastebėdami išskirtinius jo gebėjimus, neturi pakankamai finansinių išteklių, kurių neretai prireikia papildomam lavinimui. Dažnai šalyje pasigirsta kalbų, kad šeimos biudžeto vos pakanka patenkinti būtiniausiems pragyvenimo poreikiams. 

„Ateitis mūsų vaikams“ fondas skatina tėvus ar globėjus kreiptis dėl paramos papildomam vaiko ugdymui, tačiau kartais koją pakiša ryžto stoka. Susiduriame su situacijomis, kai apie galimą gauti paramą šeima žino, bet kažkodėl nedrįsta ja pasinaudoti“, – liūdnai konstatuoja D. Žigaitė ir ragina tėvus, susiduriančius su finansiniais iššūkiais, drąsiau kreiptis dėl paramos.