„Aplinkos apsaugos agentūra kaip atsakinga institucija mus informavo apie šituos projektus, nes jie yra vystomi netoli valstybinės sienos su Latvija. Abiem atvejais Aplinkos ministerija priėmė išvadą, kad šitiems projektams bus privalomos ir tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūros“, – „valstiečių“ šešėlinės Vyriausybės posėdyje Seime pirmadienį sakė Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyresnioji patarėja Beata Vilimaitė-Šilobritienė.

„Kadangi yra saugomos cheminės medžiagos, jų vienu metu saugomi kiekiai nėra maži, atstumai vienu atveju yra apie penkis kilometrus (iki sienos su Latvija – BNS), kitu atveju – šiek tiek virš septynių, (...) todėl duosime galimybę sudalyvauti ir Latvijos visuomenei, ir Latvijos institucijoms“, – teigė Aplinkos ministerijos atstovė.

Bendrovės biuro Lietuvoje vadovas Tadeušas Konkovskis BNS patvirtino, jog planuojamo projekto PAV dokumentų rengėja – Lietuvos bendrovė „Nomine Consult“ – yra gavusi pranešimą apie tai, jog procedūros turės būti atliekamos kartu su latviais.

„Tai yra natūralu, dėl atstumo iki sienos (su Latvija – BNS) tai yra normali praktika“, – BNS teigė T. Konkovskis.   

„European Energy“ neseniai pranešė investuosianti apie 400 mln. eurų į metanolio ir žaliojo vandenilio gamyklą Lietuvoje – įmonė renkasi vietą Kretingos ir Akmenės rajonuose, tačiau galutinai ją parinkti numato 2025 metais, o pradėti veiklą 2028 metais. Pasak bendrovės, tai bus galingiausia tokia gamykla Baltijos ir Skandinavijos šalyse.  

Abiem atvejais Aplinkos ministerija priėmė išvadą, kad šitiems projektams bus privalomos ir tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūros.

Tačiau dėl būsimų projektų nuogąstauja potencialių naujos gamyklos vietų – Kretingos bei Akmenės rajonų – bendruomenės.

Anot šešėlinės vyriausybės posėdyje dalyvavusios Akmenės rajono bendruomenės atstovės Jolitos Švatienės, gyventojai pasigenda informacijos iš „European Energy“ apie planuojamą projektą, gyventojams nerimą kelia ir planuojama metanolio gamyba. Jos teigimu, įmonės atstovai nedalyvavo vasario pradžioje bendruomenės surengtame susitikime. 

„Su mumis tiesiog nekalbama. Iš „Perkūnas hydrogen“ (gamyklos projektui įsteigta „European Energy“ įmonė – BNS) atsiuntė informaciją – čia yra tokia technologija. (...) Dėl vasario 5 dienos (susitikimo – BNS), jie buvo pakviesti ir tiesiog patys pasakė: mes klausimus žinome, atsakymų nežinome, ir mes ateisime tada, kai atsakymus turėsime ir neateisime iki tol, kol mums bus neprivaloma ateiti“, – teigė J. Švatienė.

T. Konkovskis teigė, jog susitikimą su Akmenės rajono gyventojais įmonė planuoja surengti kovo pradžioje. Jis tikino, kad susitikimo su bendrovės atstovais bendruomenė vasario pradžioje nederino.

„Galbūt ir buvo kažkokie kvietimai, bet jie (buvo – BNS) paskutinę minutę. (...) Jeigu jie ir kvietė, tai kvietė jau po fakto, kai jie galbūt buvo suorganizavę tą susitikimą“, – sakė T. Konkovskis.

Tuo metu Kretingos rajono gyventojas Gediminas Baltonis posėdyje nuogąstavo dėl planuojamos gamyklos poveikio vandens telkiniams, taip pat esą pavojingo ar net mirtino metanolio poveikio sveikatai.

„Pasakysiu dabar stipriau, tai yra visiškas tautos genocidas. Ateina kažkas su pinigais išpumpuoti mūsų vandenį. O kada jie turės leidimą tą padaryti, vieną dieną jūs ateisite ir žiūrite – nėra upės arba ežero“, – posėdyje sakė G. Baltonis.

„European Energy“ biuro Lietuvoje vadovas T. Konkovskis teigė, kad gyventojų nuogąstavimai dėl galimo planuojamos gamyklos poveikio aplinkai yra nepagrįsti.

„Manau, kad žmonėms tiesiog trūksta informacijos, trūksta supratimo apie pačią gamyklą, technologiją ir panašiai. Žmonės klauso daugiau kažkokių dezinformuojančių šaltinių. Manau, kad tos baimės yra visiškai nepagrįstos ir neturi nieko bendro su mūsų planuojama gamyba“, – sakė T. Konkovskis. 

Gaisro metu Aplinkos apsaugos agentūros specialistai paėmė nuotekų ir aplinkos oro mėginius. Galimam nuotekų užterštumui nustatyti buvo tiriami šie parametrai: BDS7, lakūs organiniai junginiai, naftos produktai.

Taip pat Aplinkos apsaugos agentūros laboratorija atliko aplinkos oro taršos tyrimus keturiuose vietovėse, kuriose buvo tiriami lakūs organiniai junginiai (stirenas, benzenas, toluenas, etilbenzenas, o-ksilenas, m,p-ksilenai, acetonas, heksanas).

Gavus nuotekų ir aplinkos oro mėginių tyrimų rezultatus, viršijimų nenustatyta.

Įmonės patalpose gaisro gesinimo metu susikaupęs užterštas vanduo buvo surinktas ir perduotas atliekų tvarkymo įmonei. Surinkta ir perduota 2,9 t užteršto vandens.

Departamento pareigūnai nustatė, kad neigiamas reikšmingas poveikis aplinkai nebuvo padarytas, tačiau Aplinkos apsaugos departamentas vis dar tęsia neplaninį įmonės patikrinimą.

Bendrovė „DP Acetate“ turi taršos leidimą. Pagrindinė veikla – dirbtinio pluošto siūlų gamyba iš acetilceliuliozės pluošto tirpinant jį acetone ir vėliau įrengimais filtruojant ir formuojant siūlus. 

Gaisras įmonėje kilo sausio 2 d. Gamyklos teritorijoje, po sprogimo atvira liepsna užsiliepsnojo keturių aukštų pastatas.

Pirminiais duomenimis, per gaisrą nukentėjo trys žmonės.

„Vienas išvežtas į gydymo įstaigą prieš atvykstant ugniagesiams, kitas paskelbus lokalizaciją apie 15.30 val. atėjo į specialiųjų tarnybų štabą ir pasisakė, kad prastai jaučiais, apsinuodijo dūmais, o trečias gaisro metu grįžo namo, išsikvietė pagalbą, apdegęs veidą ir kūną“, – tądien BNS sakė sakė D. Vaitkevičienė.

Kaip nurodo VMT, pirmieji miškų savininkai, gavę šias išvadas, jau kreipiasi į Valstybinę miškų tarnybą dėl leidimų kirsti mišką išdavimo.

Primenama, kad reikalavimas pateikti išvadas pradėtas taikyti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2023 m. gruodžio 6 d. priėmus nutartį, kurioje pažymėta, kad miškotvarkos projektams, rengiamiems „Natura 2000“ teritorijose ar šių teritorijų artimoje aplinkoje, turi būti atliekama planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio reikšmingumo nustatymo procedūra.

Iki šio nutarimo buvo reikalaujama poveikio „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymą atlikti planuojamai ūkinei veiklai, kuri nesusijusi su miško kirtimais, tokiai kaip statinių statyba, kelių bei infrastruktūros plėtra ir pan.

Taip pat VMT atkreipia dėmesį, kad jei ūkinės veiklos iniciatorius prašo įvertinti dokumento, kuriuo numatoma vykdyti miškų ūkio veiklą ir kuris detalizuoja visas konkrečias ūkines priemones, reikalingi dokumentai pateikiami atitinkamai saugomos teritorijos direkcijai, kuriai priskirta atsakomybė už konkrečios „Natura 2000“ teritorijos apsaugą ir tvarkymą.

Jei dokumentas, kuriuo numatoma vykdyti miškų ūkio veiklą, nedetalizuoja ūkinių priemonių, nenurodo konkrečių jų vykdymo vietų ir sąlygų, tokiais atvejais turi būti kreipiamasi išvados į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą dėl planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio „Natura 2000“ tinklo teritorijoms reikšmingumo ir būtinybės atlikti Strateginio pasekmių aplinkai vertinimą (SPAV).

„Lietuvai stiprinant energetinę nepriklausomybę, užbaigtas dar vienas reikšmingas jūrinio vėjo energetikos plėtros etapas – patvirtinta antrojo jūrinio vėjo elektrinių parko poveikio aplinkai vertinimo ataskaita. Per dvejus metus atlikti svarbūs tyrimai ir stebėjimai Baltijos jūroje, parengtos išvados ir parko vystymo alternatyvos, surengti pristatymai visuomenei, interesų grupėms ir užsienio valstybių atstovams“, – ministerijos pranešime spaudai teigė energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė.

Pasak D. Garbaliauskaitės, jūrinio vėjo jėgainių parkas bus vystomas 2 km atstumu nuo saugomos „Natura 2000“ teritorijos ribos, o naudojami vėjo elektrinių modeliai gali siekti 350 m aukštį.

Anot pranešimo, patvirtinta, kad planuojamo jūrinio vėjo elektrinių parko vizualinis poveikis bus nereikšmingas, taip pat numatytas poveikio mažinimo priemones ir veiksmus, kuriuos vystytojas turės įgyvendinti ir užtikrinti jūrinio vėjo elektrinių parko statybos ir eksploatavimo laikotarpiu.

Jūrinio vėjo parkų PAV ataskaitos tarpvalstybiniame vertinime dalyvavo Lenkija, Latvija, Suomija, Švedija ir Danija.

Energetikos ministerija planuoja du 1,4 GW galios jūrinio vėjo parkus Lietuvos Baltijos jūroje. Per metus šie parkai galėtų pagaminti apie 6 TWh žaliosios elektros energijos – maždaug pusę dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio.

Antrajam 700 MW galios jūrinio vėjo elektrinių parkui, kuriam Europos Komisija patvirtino 193 mln. eurų vertės valstybės paramos schemą, numatytos teritorijos plotas Baltijos jūroje siekia apie 136,39 km2. Parkas nuo kranto bus nutolęs apie 30 kilometrų.

Konkursą 700 megavatų (MW) galios parko vystytojui atrinkti planuojama skelbti kitų metų sausio 15 dieną. Tokiam Energetikos ministerijos pasiūlymui dar turi pritarti Vyriausybė.

Upės senka

Norvegijoje pradėti skelbti pavojaus signalai dėl lašišų nerštaviečių. Daugelyje vietų jos nebenuplaukia į nerštavietes arba uždūsta pakeliui, nes upės nuseko.

To priežastis – pastaraisiais metais, siekiant apsisaugoti nuo klimato kaitos, upėse vis daugiau įrengtų hidroelektrinių.

Pasireiškė ir kita tendencija – sumažėjo bendras vandens lygis upėse. Siekdami išsaugoti elektrinių galią energetikai mažiau nuleidžia vandens per užtvankas. Vis daugiau upių vagų už užtvankų pradeda nusekti.

Norvegijos žuvų auginimo industrijos internetiniame portale "ilaks.no" skelbiama, kad lašišoms gresia pavojus išnykti mažiausiai 50-yje Norvegijos upių.

Žūtis: vertingos lašišinės žuvys kamuojasi senkančiose upėse. "Ilaks.no" nuotr.

Sraunios upės

Šiuo metu atliekamas tyrimas dėl nusekusios Auros upės, kuri yra Rumsdalio regione netoli Olesiundo.

Konstatuojama, kad šioje upėje išnyko ne tik lašišos, bet ir kitos vertingos žuvys, kaip šlakiai, unguriai, taip pat ir midijos. Dauguma šių žuvų yra įrašytos į Norvegijos saugomų žuvų sąrašą.

Bandoma išsiaiškinti, kokią įtaką šiai Norvegijos upei padarė elektros gamyba. Taip pat bus bandoma rasti atsakymą, ar hidroelektrinėse buvo laikomasi nuostatų dėl vandens nuleidimo.

Norvegijoje pripažįstama, kad hidroelektrinių plėtra yra padariusi didžiulę žalą.

Norvegijoje hidroelektrinės fiorduose iš esmės skiriasi nuo hidroelektrinių, tarkime Lietuvoje, kur yra lygumų zonos. Užtvenkus fiordus, kur upių nuolydis ir tėkmės greitis yra didelis, elektros gamyba yra gerokai efektyvesnė. Tačiau, kaip parodė laikas, ir žala gamtai tokiose srauniose upėse gali būti labiau apčiuopiama.

Norvegijoje yra keli tūkstančiai upių ir upeliukų. Ilgiausia upė 619 km ilgio Gloma, pietinėje Norvegijos dalyje, kuri įteka į Skagerako sąsiaurį. Ji trečdaliu trumpesnė už Nemuną, kurio ilgis 937 km, iš jų Lietuvos dalyje – 359 km.

Pavojus žuvims dažniausiai kyla ne didžiosiose, o vidutinėse ir mažesnėse upėse.

Išeitis: kai natūralios žuvys nyksta, Norvegijoje jų vis daugiau auginama dirbtinėmis sąlygomis. "Ilaks.no" nuotr.

Pažeidinėjamos taisyklės?

Norvegijoje pripažįstama, kad hidroelektrinių plėtra yra padariusi didžiulę žalą. Net 87 Norvegijos upėse iš naujo bus įvertintas hidroelektrinių eksploatavimas.

Diskutuojama, ar nereikėtų priimti gerokai griežtesnių hidroelektrinių eksploatavimo ir statybos upėse taisyklių. Tai padaryti nebūtų lengva netgi Norvegijoje, nes veikia energetikos gamintojų interesus ginančios įvairios organizacijos.

Jau pasigirdo priekaištų, kad tvarką bandoma griežtinti dabar, kai dėl karo Europoje (Ukrainoje) ir taip kyla energijos resursų kainos.

Aiškėja, kad upių nusekimo problema jau buvo išryškėjusi prieš 17 metų, tada ji pirmą kartą buvo iškelta vienoje iš Norvegijos komunų. Vieno regiono problema tarsi tęsėsi iki šio laiko, kai upės ėmė sekti ir kituose Norvegijos regionuose.

Norvegijos pavyzdys yra vienas iš pirmųjų Europoje. Tai akivaizdžiai rodo, kad atsinaujinanti energija gali būti ir kenksminga aplinkai.

Seniai laukiama marina

Šiuo metu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ieško, kas galėtų parengti uosto pietinės dalies plėtros poveikio aplinkai vertinimą.

Uosto pietinė dalis yra itin jautrioje vietoje šalia Kuršių nerijos, Kuršių marių, kurios ypač saugomos ne tik valstybės, bet ir tarptautiniu lygiu.

Pagal pasaulinę praktiką gražiose ir jautriose vietose dažniausiai yra įrengiamos pramogų ir poilsio vietos. Tas pats būtų ir Klaipėdoje, kur per 11 kilometrų išsitęsęs uostas baigtųsi jachtų ir pramoginių laivų marina prie Kuršių marių.

Tolėliau už Kiaulės Nugaros minėtoje marinoje galėtų atsirasti ir Klaipėdoje labai jau ilgai laukiama Vaikų buriavimo mokykla.

Šios marinos klaipėdiečiai laukia jau seniai. Ją pastatyti Klaipėdos uostas yra pasižadėjęs dar 2005 m.

Yra ir kitų klaustukų dėl pietinės dalies. Kokia būtų Kiaulės Nugaros ateitis? Ar ši dirbtinai supilta sala išliks? Ar taps naujojo pietinio uosto krantinių dalimis? Ar dėl Kiaulės Nugaros salos prijungimo prie uosto uždarius vieną Kuršių marių protaką likusi pagrindinė bus pajėgi per potvynius tinkamai atiduoti vandenis į Baltijos jūrą? O gal, atvirkščiai, situacija pagerės, nes, vyraujant stipriems vėjams nuo Baltijos jūros į Kuršių marias, bus mažiau įpučiama sūraus vandens?

Planuojamas įrengti pietinis uostas lyg ir neatrodo kažkoks itin sudėtingas statinys. Tačiau dėl jo kyla keletas klausimų.

Kokia bus įtaka?

Šias ir kitas su pietinio uosto pertvarkymu susijusias problemas ir turės išsiaiškinti pietinės uosto dalies plėtros poveikio aplinkai vertintojai.

Įprasta, kad atliekant poveikio aplinkai tyrimą imama daugybė mėginių, analizuojami meteorologiniai, hidrologiniai, hidrografiniai ir kitokie duomenys. Pateikiami bent keli vertinimai, kokie pokyčiai bus vienomis ar kitomis sąlygomis.

Tiriant naujo pietinio uosto statybos poveikį būtinai turės būti įvertinta, kaip į Kuršių marias bus pernešamas druskingas jūros vanduo, kaip keliaus nešmenys, ledai iš Kuršių marių, kokia bus Kuršių nerijos krantų erozija.

Planuojamas įrengti pietinis uostas lyg ir neatrodo kažkoks itin sudėtingas statinys. Tačiau dėl jo kyla keletas klausimų. Kad ir toks – kaip padidės srovės ir nešmenų srautai ir kokią įtaką jie darys šalia Kaulės Nugaros įrengtam Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalui?

Arba kitas klausimas: ar nepaaiškės, kad, norint įrengti naują pietinį uostą, uždaryti dešiniosios Kuršių marių ištakos neįmanoma, nes suintensyvėjus srovėms kairėje ištakoje padidės srovės ir darys įtaką SGD terminalui?

Kuršių marių protaka yra ypatinga, nes įvairiais metų laikais ir įvairiomis oro sąlygomis, daugiausia priklausomai nuo vėjo, joje yra žymūs vandens debeto svyravimai, netgi jų krypčių ir srovių pokyčiai.

Noras: ši dalis, kur būtų įrengtas pietinis uostas, turėtų neatpažįstamai keistis. V. Matučio nuotr.

Galima sulaukti netikėtumų

Analizuojant pietinio uosto dalies vystymą ir jo poveikį aplinkai bus atliekami ir dugno tyrimai, ieškoma nuskendusių ir pavojingų objektų.

Būtų tarsi ir naivu manyti, kad toje uosto dalyje kažko yra. Tačiau sovietiniais laikais uoste buvo įvairių keistų dalykų. Tik neseniai uostas apsivalė nuo dešimtmečiais dokų duobėse gulėjusių pavojingų medžiagų – sovietinio laivų remonto palikimo. Uoste buvo ir dar ne iki galo sutvarkytos sovietmečio laivų kapinės.

Netgi po Antrojo pasaulinio karo praėjus daugiau kaip 75 metams gilinant Klaipėdos uostą dar vis randama nesprogusių bombų.

Kuršių marių protaka yra svarbi ir neršti atplaukiančioms migruojančioms žuvims. Atliekant tyrimus turės būti atsakyta, kaip susiaurinta protaka paveiks jų įpročius.

Priminsime, kad pietinėje uosto dalyje, be jau minėtos jachtų ir pramoginių laivų marinos, Uosto direkcija planuoja suformuoti apie 70 ha teritoriją. Prie jos atsirastų per tūkstantį metrų krantinių, kur galėtų atplaukti laivai su grimzle iki 15,5 metro. Būtų suformuotas ir maždaug 200 metrų pločio laivybos kanalas su 600 metrų pločio apsisukimo ratu. Šie skaičiai kol kas preliminarūs, jie būtų tikslinami rengiant paties pietinio uosto techninius projektus po to, kai bus patvirtinta šio uosto poveikio aplinkai ataskaita.

Toks uostas Klaipėdoje galėtų būti įrengiamas ne anksčiau kaip po 2027 m., nes iki to laiko investicijos jau yra suplanuotos ir šio projekto jose nėra. Pietinio uosto įrengimui įtakos gali turėti ir geopolitinė situacija regione. Nežinia kokia kryptimi pakryps regiono ekonomikos vystymasis, koks bus karo Ukrainoje poveikis, kokie politiniai procesai vyks kaimyninėse šalyse.

Aplinkos ministerija sako, kad didesniam atliekų deginimui rezervų yra, tačiau tai gali būti tik laikinas atliekų tvarkymo būdas.

Savivaldybėms kyla klausimų dėl taršos ir šilumos kainų

„Ignitis grupės“ ir Suomijos kapitalo bendrovės „Gren Lietuva“ (buvusi „Fortum Heat Lietuva“) valdomoje Kauno kogeneracinėje jėgainėje (KKJ) deginamų atliekų kiekį norima padidinti beveik 30 proc. – nuo 200 tūkst. iki 255 tūkst. tonų per metus.

Šiuo metu Aplinkos apsaugos agentūra nagrinėja jėgainės parengtą poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą – dėl jos sprendimą žadama priimti artimiausiu metu. Jei sprendimas bus palankus įmonei, jėgainė galės deginti daugiau atliekų.

Diskusijos dėl didesnio atliekų deginimo jėgainėje prasidėjo beveik prieš metus – 2021 metų kovą. Siūlymas buvo pristatytas Kauno rajono institucijoms bei gyventojams. Pasak rajono savivaldybės atstovų, tiek vietos politikai, tiek gyventojai labiausiai nerimauja dėl galimai didesnės oro taršos.

„Savivaldybės vadovai palaiko nacionalinę atliekų tvarkymo strategiją, tačiau kartu pastebi, kad jėgainėje planuojamų deginti atliekų kiekio didinimas gali turėti įtakos ir didesnei aplinkos taršai, dėl ko taip pat nerimauja Karmėlavos seniūnijos gyventojai. Taip pat pastebėta, kad Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje deginami gerokai mažesni atliekų kiekiai“, – komentare BNS aiškino rajono mero patarėjas komunikacijai Edmundas Mališauskas.

„Kauno rajono savivaldybė viliasi, kad KKJ vadovai nepamirš greta gyvenančios bendruomenės interesų ir ras būdų kompensuoti dėl įmonės veiklos patiriamus nepatogumus“, – pridūrė jis.

Kauno jėgainė degina perdirbti netinkamas komunalines ir nepavojingas pramonines atliekas.

Sudeginti ketvirtadaliu daugiau – nuo 160 tūkst. iki 200 tūkst. tonų per metus – atliekų norima ir „Ignitis grupės“ valdomoje Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje. Skirtingai nei Kaune, sostinėje procedūros dar tik prasidėjo – pradėta rengti poveikio aplinkai vertinimo programa, kuriai iki sausio vidurio pastabas gali teikti miesto institucijos bei visuomenė.

Vilniaus savivaldybės Energetikos skyriaus vedėjo Iljos Karužio teigimu, sostinėje, kaip ir Kauno rajone, aktualiausias klausimas – kaip didesni deginamų atliekų kiekiai paveiks aplinką.

„Šiuo metu nėra pagrindo abejoti, ar oro užterštumas atitinka normas. Tačiau jėgainė turės parodyti, kokių papildomų priemonių bus imtasi siekiant užtikrinti vilniečių saugą ir įrodyti, kad numatomas padidėjimas atitinka normas“, – BNS sakė sostinės savivaldybės atstovas.

Anot I. Karužio, klausimų taip pat kyla dėl jėgainėje papildomai numatomų sudeginti atliekų sudėties, jų kilmės vietos bei sutvarkymo kainos, darančios tiesioginę įtaką pagamintos energijos kainai bei vilniečių rinkliavai už atliekų tvarkymą.

„Jėgainė šiandien degina tik komunalines atliekas, tačiau pateiktoje programoje užsimenama ir apie pramonines atliekas, kurios, be jau minėtos įtakos oro taršai, gali padaryti įtaką ir šių atliekų deginimo kainos didėjimui (...). Turime pavyzdžių, kuomet taršos leidimai padidina atliekų deginimo kainą beveik pusantro karto. Savivaldybė šiuo atveju svarstytų nesutikti su komunalinių atliekų deginimo įkainių pabrangimu“, – kalbėjo I. Karužis.

„Taip pat pateiktoje programoje nėra pakankamai duomenų apie tai, kokią įtaką deginamų atliekų kiekio didinimas turėtų vilniečiams tiekiamos šilumos energijos kainos pokyčiui“, – pridūrė jis. 

Aplinkosaugininkas: didesnės taršos pavojaus nėra

Aplinkosaugininkas, nevyriausybinės organizacijos Darnaus vystymosi centras direktorius Liutauras Stoškus sako neįžvelgiantis pavojaus aplinkai dėl to, kad jėgainėse būtų deginama daugiau atliekų.

Vis dėlto, trūkstant pradinės informacijos, klausimų jam kyla dėl technologinių pokyčių.

„Reikia žiūrėti, kokių reikia technologinių pakeitimų, kad būtų deginami didesni atliekų kiekiai. Sudeginti atliekas tame pačiame katile tikrai nėra problemos. Klausimas (...), kaip tas technologinis procesas bus organizuojamas“, – BNS kalbėjo L. Stoškus.

Pasak „Ignitis grupės“ ryšių su visuomene vadovo Artūro Ketleriaus, dabartiniai Kauno ir Vilniaus kogeneracinių jėgainių pajėgumai leidžia sutvarkyti didesnį atliekų kiekį be papildomų investicijų ar technologinių pakeitimų.

Siekiame padidinti sutvarkomų atliekų kiekį Vilniaus ir Kauno kogeneracinėse jėgainėse, taip sumažinant atliekų kiekį, kuris vežamas į sąvartynus.

Jėgainių atstovai: šiluma pigs, mažės atliekų gabenimas į sąvartynus

A. Ketleriaus teigimu, „Ignitis grupės“ skaičiavimais, Lietuvoje per metus susidaro 1 mln. tonų tinkamų energijai gaminti atliekų, tuo metu dabartinė kogeneracinių jėgainių bendra kvota siekia apie 615 tūkst. tonų.

„Likęs (atliekų – BNS) kiekis keliauja į sąvartynus, taip teršdamas aplinką. Atsižvelgiant į tai, siekiame padidinti sutvarkomų atliekų kiekį Vilniaus ir Kauno kogeneracinėse jėgainėse, taip sumažinant atliekų kiekį, kuris vežamas į sąvartynus“, – aiškino „Ignitis grupės“ atstovas.

Vilniaus kogeneracinės jėgainės generalinis direktorius Mantas Burokas anksčiau teigė, jog didesnis sudeginamų atliekų kiekis lems mažesnes šilumos kainas gyventojams.

„Vilniaus kogeneracinė jėgainė galės pagaminti daugiau pigios šilumos sostinės gyventojams, taip pat prisidėti prie sąvartynų mažinimo“, – teigė jėgainės vadovas.

„Turbūt pagrindinis argumentas, dėl ko yra didinama (deginamų atliekų kiekis – BNS) – tam, kad būtų išnaudoti visi pajėgumai“, – BNS kalbėjo 49 proc. Kauno jėgainės akcijų valdančios „Gren Lietuvos“ atstovas Andrius Kasparavičius.

Tuo metu trečios Lietuvoje atliekas deginančios Klaipėdos termofikacinės elektrinės pajėgumai (255 tūkst. tonų per metus) yra išnaudoti visiškai.

„Klaipėdoje jau nebėra kur didinti. Reikėtų didinti patį katilą, kas reiškia perstatyti jėgainę. Kol kas apie tai nekalbama“, – sakė 95 proc. elektrinės akcijų valdančios „Gren Lietuvos“ atstovas A. Kasparavičius.

Viceministrė: atliekų deginimui rezervų yra, tačiau prioritetas – perdirbimas

Pasak aplinkos viceministrės Ramintos Radavičienės, tam tikrų rezervų didinti deginamų atliekų kiekį šiuo metu dar yra.

Pasak jos, kad būtų įvykdyti su atliekų perdirbimu susiję įsipareigojimai, galima būtų deginti apie 30 proc. visų komunalinių atliekų. 2019-aisiais šis rodiklis siekė apie 15 proc., o 2020-aisiais – kiek daugiau nei 25 proc.

„Tai tam tikras rezervas šiuo metu yra (...) Vertindami valstybės prisiimtus įsipareigojimus ir tikslus pasiekti perdirbimo rodiklius, tikrai sieksime išvengti didesnių nei būtina pajėgumų“, – BNS sakė R. Radavičienė. 

Jos teigimu, atliekų tvarkymo versle jų deginimas yra aukščiau nei šalinimas sąvartynuose.

Siekiant sumažinti atliekų gabenimą į sąvartynus, praėjusių metų pabaigoje Seimas padidino mokesčio už nepavojingų atliekų šalinimą sąvartyne tarifą nuo 10 iki 50 eurų už toną nuo 2023 metų. Taip pat siekiama kad iki 2030-ųjų metų šalies sąvartynuose būtų šalinama ne daugiau kaip 5 proc. komunalinių atliekų.

R. Radavičienė sako, kad siekiant šio tikslo atliekų deginimas jėgainėse atlieka svarbią reikšmę ir gali būti tam tikra alternatyva. 

„Didėjant sąvartynų mokesčiui, žemiausią prioritetą turintis atliekų šalinimo būdas – šalinimas sąvartyne – tampa brangiausiu, dėl to (...) kurį laiką to pajėgumo neužtenka“, – teigė ji.

Vis dėlto viceministrė pabrėžė, jog valstybės prioritetas – atliekų rūšiavimas ir antrinių žaliavų perdirbimas, todėl tikimasi, kad atliekų deginimas kaip jų tvarkymo ir šalinimo būdas bus laikinas.

„Daug viešų investicijų dedame į rūšiuojamo surinkimo plėtrą, į tą pirminį rūšiavimą – tai ir maisto atliekų atskirą surinkimą, pakuočių, tekstilės atliekų, didelių gabaritų atliekų aikštelių surinkimo plėtrą“, – kalbėjo R. Radavičienė.

„Valstybės politika yra orientuota tiek su investicijomis, tiek su reguliacinėmis priemonėmis būtent ne į deginimą, o į antrinių žaliavų perdirbimą, panaudojimą gamyboje, į daiktų pakartotinį naudojimą“, – pridūrė ji.

„Taip sutapo, kad šiuo metu savivaldybei derinti teikiama ar netrukus bus pateikta eilė dokumentų, susijusių su didelių mieste veikiančių įmonių („Mestilla“, „Grigeo Klaipėda“, Klasco“ ir kt.) aplinkosauginiais reikalavimais. Noriu pabrėžti, kad miestas bus reiklus ir kels tikrai aukštus reikalavimus, kad įmonės neterštų aplinkos ir neblogintų gyvenimo sąlygų. Todėl pramonės įmonės, ypač tos, kurios jau seniai yra visuomenės ir miesto vadovų akiratyje, turėtų iš anksto nusimatyti visas įmanomas priemones, kurios maksimaliai saugos miestą nuo taršos, – sako Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Klaipėdos LEZ teritorijoje veikianti biodyzelino gamintoja „Mestilla“ kitų metų pabaigoje planuoja pradėti biodegalų gamybą iš Lietuvoje surinkto panaudoto aliejaus. Pasak mero, Klaipėdos miesto savivaldybė palankiai vertina socialiai atsakingos pramonės plėtrą. Tačiau savivaldybė siekia ir sieks, kad ne tik šios, bet ir kitų įmonių gamybos procesuose atsirandanti aplinkos bei oro tarša būtų minimali ir suvaldyta nekeliant diskomforto bei neigiamos įtakos miesto gyventojams ir jų sveikatai.

Įvertinusi pateiktą panaudoto augalinio aliejaus perdirbimo ir riebalų rūgščių metilo esterio gamybos pajėgumo didinimo planuojamos ūkinės veiklos (toliau – PŪV) PAV ataskaitą, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pasigedo duomenų apie šiuo metu „Mestilla“ vykdomos ūkinės veiklos poveikį oro taršai. „Penkerių metų laikotarpyje nėra atlikta jokių oro kokybės tyrimų, o remiamasi tik Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) atliktu oro taršos modeliavimu nagrinėjamoje vietoje 2018 m., oro kokybės tyrimo stoties duomenys nebuvo naudoti“, – pastebima Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos rašte „Sweco Lietuva“. Atliekant kvapų sklaidos modeliavimą buvo vertintos ne visų esamos ir planuojamos veiklos taršos šaltinių emisijos. PŪV PAV ataskaitoje numatyta, kad esamų oro teršalų valymo (nukenksminimo) įrenginių parametrai dėl PŪV nesikeis. Planuojamas valymo įrenginys biofiltras skirtas valyti tik kai kuriuos lakiuosius organinius junginius (LOJ) ir jo teršalų sulaikymo efektyvumas yra 95 proc.

Iš viso į aplinkos orą esama tarša šiuo metu sudaro 64,146 t/m, o numatoma 88,090 t/m. Vadinasi, išmetamų teršalų į aplinkos orą kiekis padidės 23,944 t/m.

„Negalime leisti, kad Klaipėdoje atsirastų nauji taršos šaltiniai. Skatiname investicijas, pramonės įmonių plėtrą uostamiestyje, bet ne gyventojų sąskaita. Įmonės „Mestilla“ užsakymu atliktoje PAV ataskaitoje nėra pateikta garantijų, kad planuojama įmonės veikla netaps nauju galvos skausmu visai Klaipėdai, todėl gamybos pajėgumo didinimo PAV ataskaitai nepritarsime, kol nebus numatytos tokios priemonės, kurios sugaudys visus naujus taršos šaltinius“, – sako Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.

2005 m. patvirtintame detaliajame plane, kuriame numatyta statyti metilo esterio gamyklą, PAV santraukoje buvo nurodyta, kad neigiamo poveikio visuomenės sveikatai nebus, jei bus laikomasi nustatytų sąlygų.

„Į kvapo koncentracijos mažinimo technologijas investavome apie 0,5 mln. EUR ir jau šiandien didžiausia kvapų koncentracija ties artimiausia gyvenamąja teritorija yra bent 5 kartus mažesnė nei 2024 m. įsigaliosianti nauja norma“, – anksčiau sakė „Mestilla“ generalinis direktorius Arūnas Zuba. Anot jo, „Mestila“ išbandė „Airborne 10“ technologiją, kurios pranašumas – kvapų neutralizavimas. Įmonės atstovai pasidalijo ketinimais dar šią vasarą sumontuoti automatinę kvapų mažinimo sistemą.

Remiantis aukščiau išdėstytais faktais, taip pat siekdama užtikrinti visuomenės sveikatai kenksmingos veiklos draudimą ar ribojimą, Klaipėdos miesto savivaldybė nepritaria panaudoto augalinio aliejaus perdirbimo ir riebalų rūgščių metilo esterio gamybos pajėgumo didinimo įmonėje „Mestilla“ PAV ataskaitai ir planuojamos ūkinės veiklos galimybėms.

Savivaldybė kviečia įmonę įvertinti dabar naudojamų technologijų efektyvumą, tai yra, įvertinti, ar esami valymo įrenginiai yra pajėgūs apdoroti gamybos procese išsiskiriančius taršos šaltinius taip, kad kvapų koncentracija ties netoli esančiais gyvenamaisiais namais būtų nulinė.

„Planuojame sprendimą priimti dar gruodžio mėnesį“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė BSH atstovė.

Pasak jos, bus tikrinamas galimas tiesimo darbų ir dujotiekio vamzdžių poveikis jūrinei aplinkai.

„Tai teisinis sprendimas gamtosaugos srityje, priimamas atsižvelgiant į visokiausią galimą poveikį saugomiems objektams“, – nurodė atstovė.

55 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo vamzdynas „Nord Stream 2“ Baltijos jūroje klojamas greta jau veikiančio, tokio pat pajėgumo dujotiekio „Nord Stream 1“.

Tiekėjus Rusijoje ir vartotojus Europoje sujungsiantį projektą vystančios bendrovės vienintelis akcininkas yra Rusijos „Gazprom“, o jo partnerės šiame projekte Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“ yra finansavimo dalininkės ir būsimos naudos gavėjos.

Projektas vertinamas beveik 10 mlrd. eurų; jį planuojama užbaigti artimiausiais mėnesiais, o vėliausiai – iki 2020-ųjų vidurio.

„Inicijuosiu Teisėkūros pagrindų įstatymo pataisas, numatančias privalomą iniciatyvų poveikio vertinimo aplinkos, įskaitant ir klimato kaitą, atžvilgiu. Maža to, jau netrukus Prezidentūros durys atsivers tolesnėms diskusijoms aplinkosaugos ir klimato kaitos klausimais. Aš asmeniškai skatinsiu ieškoti sutarimo, ką galime ir ką privalome padaryti dėl žalesnės ir švaresnės Lietuvos“, – Klimato savaitės konferencijoje Prezidentūroje penktadienį sakė Gitanas Nausėda.

Jis pakvietė į žalios Lietuvos iniciatyvą burtis verslo, pramonės, nevyriausybines organizacijas, savivaldos, aplinkosaugos, mokslo ir tyrimų įstaigas.

„Tiktai žalia Lietuva yra ta Lietuva, kurioje mes norime gyventi“, – sakė prezidentas.

Vis dėlto G. Nausėda pabrėžė, kad Europos Sąjungai siekiant iki 2050 metų pasiekti nulinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, reikės apgalvotos, socialiai teisingos ir efektyvios ūkio pertvarkos, orientuotos į tvarų augimą.

Pasak jo, klimato kaitos tikslų įgyvendinimas neturi pakirsti šalies konkurencingumo.

„Turėdami tai galvoje, kartu su Latvijos ir Estijos vadovais pasirašome bendrą dokumentą, kuris bus skirtas Europos Vadovų Tarybai. Mes aiškiai išdėstome pasiryžimą siekti klimatui neutralios ekonomikos, tačiau taip pat atkreipiame dėmesį, kad toks pokytis reikalauja ir tvaraus finansavimo“, – sakė prezidentas.

„Negalime leisti, kad prisitaikymas prie klimato kaitos ir jos poveikio mažinimas vyktų mūsų gerovės sąskaita. Investuodami į švaresnę į sveikesnę aplinką, kartu turime išsaugoti ir didinti Lietuvos konkurencingumą“, – kalbėjo G. Nausėda.

Prezidentas teigė, kad kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis Lietuva siekia imtis lyderystės globaliu mastu klimato kaitos politikos srityje, tai atsispindi ir šalies nacionaliniuose dokumentuose.

„Jie rodo, kad Lietuva yra pasirengusi ne tik įgyvendinti trumpalaikius klimato kaitos mažinimo tikslų įsipareigojimus, bet ir kartu kurti bendrą ilgalaikę klimato kaitos politikos viziją“, – įsitikinęs G. Nausėda.

Lietuvoje iki gruodžio 18 dienos numatoma patvirtinti galutinį Integruotą nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą. 2021-2030 metų nacionalinis planas Europos Komisijai bus pateiktas iki šių metų pabaigos.