Uostamiestyje yra trys požeminės pėsčiųjų perėjos: Baltijos ir Taikos pr. žiedinėje sankryžoje, po Šilutės plentu ir ties Vingio prekybos centru.

Baltijos ir Taikos pr. žiedinės sankryžos požeminė perėja yra švari ir prižiūrima, kitos tikrai nėra tokios tvarkingos.

Daugeliui vis dar nejauku vaikščioti požeminėmis perėjomis Šilutės pl. ir Vingio pasaže, kur dažnai girtuokliaujama, mėtosi švirkštai, maisto produktų pakuotės. Būta ir itin nemalonių incidentų – praeivių užpuolimų, vagysčių.

Sieksime atnaujinti bent po vieną požeminę perėją kasmet.

Klaipėdietis Rimantas, kasdien einantis Šilutės pl. požemine perėja, iškėlė klausimą, ar kas nors apskritai ją prižiūri, kadangi šiukšlių nemažėja, o gausiai palijus nėra kaip eiti.

"Eidamas požemine perėja nustebau – nuėjus pusę kelio pasirodė ežeras – per naktį gausiai prilijęs lietus sudarė milžinišką balą. Norint nesušlapti, reikėjo guminių batų. Pernai vaikštant šia požemine perėja tokių problemų nebūdavo. Dar pastebėjau ir tai, kad nerenkamos šiukšlės – mėtosi popiergaliai, sudaužyto butelio stiklo šukės, kampuose – privemta. O ir šiaip nejauku, kai mirga šviestuvai, gal dar elektra gali nutrenkti", – baiminosi vyras.

Inga Kubilienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Uostamiesčio savivaldybės specialistai sako, kad perėjos tvarkomos. Pasak savivaldybės administracijos vyriausiosios patarėjos Ingos Kubilienės, tai tikrai daroma.

"Perėjos tvarkomos kartą per savaitę, esant poreikiui sutvarkomos ir dažniau. Prasčiausia situacija yra Vingio gatvės požeminėje perėjoje dėl nesutekančio vandens po gausesnio lietaus. Šilutės pl. požeminėje perėjoje byra tinkas. Šiais metais numatome papildomai apžiūrėti visas požemines perėjas, įvertinti remonto poreikį ir suplanuoti atnaujinimo darbus. Sieksime atnaujinti bent po vieną požeminę perėją kasmet", – sakė I.Kubilienė.

Planuojama, kad kitąmet požeminių perėjų atsiras daugiau.

"Keturios naujos požeminės perėjos bus įrengtos įgyvendinant Baltijos pr. žiedinės sankryžos su Šilutės pl. ir Vilniaus pl. rekonstrukcijos projektą", – pažymėjo pašnekovė.

„Iš tiesų nesu dar pagalvojęs. Manau, kad vis tiek jau reikėtų apie tai pradėti galvoti, nes nežinia, kas gali nutikti esant tokiai pasaulio situacijai“, – kalbėjo kaunietis.

Kiti praeiviai taip pat mini, kad yra paskendę darbuose, nėra laiko apie tai galvoti. Kiti teigia galvojantys tik apie gerus dalykus, o ne apie karą.

Tokias priedangas kauniečiai vertina skirtingai. Nemaža dalis paklaustųjų mąsto, jog požeminės perėjos nėra pati geriausia priedanga. Tačiau reikalinga, kadangi metro juk nėra.

Savivaldybės atstovas sako, jog perėjose būtų galima pasislėpti nuo įvairių skeveldrų, kitų krentančių ir galinčių sužeisti daiktų.

„Aktyvių karo veiksmų metu požeminė perėja yra saugesnė vieta gyventojams laikinai pasislėpti“, – pasakojo Kauno ekstremalių situacijų ir operacijų valdymo centro vadovas Paulius Keras.

Tuo tarpu ekspertai sako, kad požemines perėjas dar reikėtų įvertinti dėl saugumo, nes dauguma jų seniai nematę remonto.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Kai kurių perėjų techninė būklė nėra visai gera. Viskas priklauso nuo apkrovos, kurią patiria ta konstrukcija. Namai pas mus tokie patys kaip Ukrainoje. Lygiai to paties galime tikėtis, kad ir pas mus taip nutiks“, – kalbėjo Kauno technikos kolegijos (KTK) tyrėjas inžinierius Mindaugas Kuklierius.

Savivaldybė žada perėjas remontuoti ir pritaikyti neįgaliesiems.

„Kai kur atsiranda infrastruktūra. Greta geležinkelio stoties esančioje požeminėje pėsčiųjų perėjoje turime liftų sistemas. Ateityje tokios įrangos atsiras vis daugiau. Vien dėl to, kad jos taptų patogesnės neįgaliųjų kasdieniniam naudojimui“, – pasakojo P. Keras.

O ką apie slėptuves požeminėse perėjose mano Kaune gyvenantys ukrainiečiai, kuriems ne vieną savaitę teko slėptis? Jie teigia, kad slėptis būtų įmanoma, bet jose šalta, jos neįrengtos ir nepritaikytos.

Aktyvių karo veiksmų metu požeminė perėja yra saugesnė vieta gyventojams laikinai pasislėpti.

Nors priedangų yra, bet slėptuvių nuo krentančių bombų Kaune – nė vienos.

„Priešlėktuvinės saugos slėptuvių mieste šiuo metu nėra. Jos visos yra atitekusios privatiems asmenims. Mes visas tas slėptuves revizavome, turime jų sąrašus, su kai kuriais savininkais pavyko sutarti, kad esant grėsmei jie leistų jomis pasinaudoti“, – kalbėjo P. Keras.

Kaune yra apie 250 kolektyvinės apsaugos statinių, iš jų apie 200 – su slėptuvėmis rūsiuose, kur ištikus ekstremaliai situacijai galėtų slėptis gyventojai.

"Šiaip jis turi veikti. Reikėtų nuvažiuoti pasižiūrėti. Nusiųsiu naktį dispečerį – patikrins. Nes būna, kad išlenda koks nors gedimas, ir neveikia", – teigė bendrovės "Gatvių apšvietimas" Apšvietimo valdymo skyriaus vadovas Dainius Petrauskas.

Jo teigimu, gali būti, kad apšvietimas požeminėje perėjoje tuo metu tiesiog dar nebuvo įjungtas.

"Jei ėjote Žvejų gatve, kur yra pasukamas tiltelis, ten apšvietimas įsijungia nuo vienos valdymo spintos. Tuneliukas įsijungia jau nuo kitos. Tarp jų įsijungimo gali būti iki 10 minučių skirtumas", – paaiškino D.Petrauskas.

Įprastai pėsčiųjų tuneliai Klaipėdoje sušvinta kartu su gatvės žibintais. Tiesa, yra šviečiančių ir visą parą.

"Dienos metu Šilutės plente irgi veikia. Ten, kur eina po keliu, jie visiškai tamsūs. O Pilies gatvės – tik nakties metu", – paaiškino Apšvietimo valdymo skyriaus vadovas.

Neapšviestas: klaipėdiečiai pasigedo šviesos tunelyje prie Pilies tilto. "Klaipėdos" skaitytojo nuotr.

Tačiau požeminės perėjos dažnai lieka tamsios dėl vandalų.

"Pilies gatvę pačią pirmą sutvarkėme, nes ten anksčiau buvo grindiniai šviestuvai ir jie buvo sudaužyti. Žmonės eina ir kulnais daužo. Sieninį apšvietimą Pilies gatvėje patį pirmą padarėme, iki šiol dar nebuvo tekę nieko tvarkyti", – pasakojo D.Petrauskas.

Apšvietimas ypač dažnai niokojamas toliau nuo centro esančiose požeminėse perėjose.

"Buvome pastatę po Baltijos ir Taikos prospektus jungiančia žiedine sankryža, tai sulaužė mums viską iš karto, per savaitę pavogė šviestuvus. Dar tokius gerus ledinius buvome sustatę. Dabar laukiame rekonstrukcijos. Tada gal mėginsime įleisti į sienas. Nes neapsimoka: padarome – sulaužo. Investicijos tikrai veltui", – apgailestavo Apšvietimo valdymo skyriaus vadovas.

Šviestuvai buvo pavogti visose keturiose perėjose po žiedine sankryža.

"Nemanau, kad buvo vagiama siekiant pasipelnyti. Paprasčiausias vandalizmas", – teigė D.Petrauskas.

Miesto gatvių apšvietimo prižiūrėtojai sutvarkė apšvietimą Baltijos ir Taikos prospektų žiedinės sankryžos požeminėse perėjose. Atnaujinti ir  žiede esantys žibintai.

Klaipėdos valdžia apsisprendė iki rekonstrukcijos nesiimti didelių darbų žiedinėje sankryžoje, neskirti didelių investicijų, siekiant pagerinti situaciją, nes vėliau viską reikės išardyti. Tačiau atnaujinti apšvietimą buvo būtina.

"Tikimės, kad miestiečiai, kurie naudojasi šiomis požeminėmis perėjomis tamsiuoju paros metu, jausis saugiau", – vylėsi įmonės "Gatvių apšvietimas" generalinis direktorius Dangeras Aleksandrovas.

Pasak vadovo, dabar vadinamosios gaudyklės požeminėse perėjose  įrengtas apšvietimas tarnaus laikinai. Rekonstruojant žiedinę sankryžą, bus naudojami kiti sprendimai.

Prižiūrėtojai įrengė apšvietimą ir L.Stulpino progimnazijos prieigose. Iki šiol vakarais miestiečius čia pasitikdavo tamsa.

Apšvietimas toliau įrengiamas ir rekonstruojamame Jūrininkų prospekte, Tilžės gatvėje.

Įmonė "Gatvių apšvietimas" yra laimėjusi subrangos konkursus šiems darbams atlikti.

Šiandien popiet neįgalieji bandys savarankiškai ar su asistento pagalba įveikti kai kurias Vilniaus miesto perėjas.

Planuojama tikrinti perėjas atkarpoje nuo Europos Aikštės iki Gerosios Vilties stotelės Laisvės prospekte. Nors daugelis perėjų jas projektuojant ir statant skelbiamos kaip neva pritaikytos neįgaliesiems, tačiau praktikoje susiduriama su daugybe iššūkių – per stačiu pandusu, retai (ar niekada) veikiančiais liftais, neprivestais takeliais ir pan.

„Lietuvoje įprasta deklaruoti rūpinimąsi visomis visuomenės grupėmis, dažnas proginis dėmesys įvairias negalias turintiems asmenims. Tačiau pažadai per ilgai buvo nevykdomi, todėl praėjusį mėnesį tikrinome galimybes neįgaliesiems judėti Seime, o dabar išbandysime požemines ir antžemines pėsčiųjų perėjas pagrindinėse miesto transporto arterijose“, – sakė vienas iš akcijos iniciatorių, jau daug metų judantis ratukų pagalba Maksim Lepiochin.

Iš vizito Seime buvo padarytos išvada, jog jis pritaikytas tik iš dalies. Fiksuotos pastabos pandusui (kiek per toli vienas nuo kito dešinysis ir kairysis turėklai), kiti pandusai labai statūs, be turėklų, moterų tualetui (netinkamas išplanavimas), į kai kurias erdves (pavyzdžiui, Vitražo galeriją) patekti iš viso nėra galimybės.

Kauniečiai pastebėjo, jog Karaliaus Mindaugo prospekte esančiose požeminėse pėsčiųjų perėjose darbuojasi darbininkai. Pamatę į viršų besiveržiančius baltus dulkių kamuolius, miestiečiai pradėjo klausinėti, kas čia daroma.

Kauno vicemeras Povilas Mačiulis portalui kauno.diena.lt teigė, kad trijose Karaliaus Mindaugo pr. požeminėse perėjose pradėti tvarkymo darbai. Šiuo metu darbininkai ruošia sienas dažymui. Vėliau bus įrengtas modernus apšvietimas. Visų trijų požeminių perėjų kapitalinį remontą planuojama užbaigti iki rugsėjo 1-osios.

„Norime naujus mokslo metus pasitikti atsinaujinę. Iš kauniečių sulaukdavome pretenzijų, jog perėjose labai blanku, tad įrengsime LED apšvietimą. Taip ne tik pagerinsime matomumą, bet ir padidinsime saugumą“, – sakė mero pavaduotojas.

P.Mačiulis tikino, kad bus suremontuoti ir laiptai, neliks išsiklaipiusių ir susidėvėjusių pakopų. Naują spalvą įgaus ir turėklai. Neatmetama, kad atnaujintose perėjose galės pasireikšti profesionalūs gatvės menininkai.

„Svarstome galimybę kviesti profesionalius gatvės menininkus, kad jie požeminėse perėjose sukurtų unikalių, meninę vertę turinčių piešinių“, – pridūrė vicemeras.

Šiuo metu ties V.Kuzmos gatve esančioje pėsčiųjų perėjoje jau yra gatvės menininko Timotiejaus Norvilos, prisistatančio Morfai pseudonimu, sukurtas piešinys. Jis socialiniame tinkle „Facebook“ buvo pasidalijęs informacija, jog piešinys po remonto išliks. 

Abu techniniai tuneliai bus rekonstruoti, pėstieji į požeminę perėją pateks laiptais, neįgalieji ir mamos su vežimėliais galės naudotis liftais, o dviratininkams numatytos ant laiptų pakopų įrengtos nuovažos – bėgeliai dviračiui nusivesti.

Anot Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vedėjo Valdo Švedo, sulaukta ne vieno klausimo, kodėl nenumatytos nuovažos, pritaikytos dviratininkams važiuoti. „Specialistai teigia, kad nuovažų čia įrengti nėra techninių galimybių, riboja greta esantys privatūs sklypai, sukurta kita susisiekimo infrastruktūra, tad nuovažos tiesiog netelpa. Taip pat visuomenė nuogąstauja dėl savo saugumo požeminėse perėjose. Kad šių vietų nepamėgtų nusikaltėliai, jos bus apšviestos bei stebimos vaizdo kameromis“, - teigė V. Švedas.

Abiejų perėjų techniniai projektai sausio 4 d. buvo pristatyti visuomenei, sulaukta gyventojų, tarp jų neįgaliųjų bei dviratininkų atstovų pastabų ir pasiūlymų. Atsižvelgus į gyventojų nuomonę, projektai, kiek įmanoma, dar bus tobulinami. Sprendinius šiuo metu vertina ir projektų ekspertizę atliekanti įmonė.

Parengus projektus, vasario pabaigoje,  bus skelbiamas konkursas rangovui parinkti. Laimėtojas požemines perėjas privalės įrengti per dvejus metus, tad dalis darbų bus atlikta šiemet, dalis – 2018 m. Tiksli projektų įgyvendinimo kaina paaiškės baigus projektavimą ir konkurso būdu išrinkus rangovą, tačiau preliminariai skaičiuojama, kad abi perėjos galėtų kainuoti apie 630 tūkst. eurų.  Šiems metams, numatyta 250 tūkst. eurų, finansavimas skiriamas iš miesto biudžeto bei Lietuvos automobilių kelių direkcijos.

Ilgai lauktos permainos

Požeminės perėjos, esančios Šilutės plente, ties prekybos centru "Banginis", ir Vingio gatvėje, prie prekybos centro "Vingis", bus atnaujintos iš pagrindų.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė pasakojo, kad imtis šių darbų reikėjo. Požeminių perėjų būklė prasta. Sienos išpaišytos grafičiais, nuterliotos, danga išsiklaipiusi, susidėvėjusi.

Gyventojai taip pat ne kartą skundėsi, kad vaikščioti per šias požemines perėjas baugu. Saugiai jaustis neleido ir pati aplinka.

Artimiausi planai

I.Šakalienė pasakojo, kad vaizdas minėtose požeminėse pėsčiųjų perėjose turėtų kardinaliai pasikeisti. Bus atnaujintos – ne tik perdažytos, bet ir permūrytos – sienos, lietaus vandens nuvedimo sistema. Sumontuoti bus ir turėklai, paklota nauja danga. Atnaujintas bus ir apšvietimas.

Darbus planuojama baigti iki metų pabaigos. Jie atsieis beveik 81 tūkst. eurų. I.Šakalienė pasakojo, kad kol kas orai remontui netrukdo.

Uostamiesčio valdžia yra numačiusi įrengti dar dvi požemines perėjas.

Viena jų turėtų atsirasti Šilutės plente ties Šiaulių gatve, kur skiriamojoje važiuojamosios dalies juostoje daugiau nei dešimtmetį stūkso suskeldėjusios betoninės konstrukcijos.

Antra – toje pačioje arterijoje ties teniso arena.

Minėtose vietose po žeme yra įrengti techniniai koridoriai. Tai padaryta, nes prieš 25-erius metus čia buvo numatytos požeminės perėjos, bet jos nebuvo pastatytos.

Jau parengti šių požeminių perėjų projektai. Klaipėdos savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas pasakojo, kad pastarieji perduoti ekspertizei.

Pėstiesiems bus saugiau

Gavus ekspertų palaiminimą, bus išduodamas statybos leidimas. Planuojama, kad šios požeminės perėjos bus įrengiamos kitais metais.

Tada bus suremontuota Šilutės plente ties Šiaulių gatve įgriuvusi viršutinė techninio koridoriaus dalis. Prieš dešimtmetį į ją rėžėsi transporto priemonė ir sulaužė apsauginį barjerą.

Sutvarkius ir įrengus požemines perėjas, planuojama panaikinti tose vietose esančias antžemines. Tokį sprendimą yra priėmusi miesto Saugaus eismo komisija.

Manoma, kad vaikščioti požeminėmis perėjomis bus daug saugiau nei antžeminėmis.

Klaipėdiečiai piktinosi netvarka kai kuriose požeminėse pėsčiųjų perėjose. Miestiečiai tikino, kad bijo jomis naudotis, nes gali būti užpulti.

Uostamiestyje yra šešios pėsčiųjų požeminės perėjos. Keturiomis: prie buvusio "Rasos" kombinato, Vingio prekybos centro, Taikos ir Baltijos prospektų žiedinėje sankryžoje, po Pilies tiltu – klaipėdiečiai ir miesto svečiai naudojasi.

Dviem iš jų Šilutės plente – prie valstybės įmonės "Regitra" ir ties Šiaulių gatve – reikia remonto. Atnaujinus šias požemines pėsčiųjų perėjas, yra numatyta panaikinti antžemines.

Šiemet ketinama pirkti paslaugą, kad būtų parengti jų atnaujinimo projektai.

Tačiau miestiečiai piktinasi netvarka ir kai kuriose naudojamose požeminėse pėsčiųjų perėjose. Pasak jų, ten nuolat dvokia šlapimu, visur nešvaru, vaikšto įtartini asmenys.

"Gyvenu Vingio gatvėje. Stengiuosi kuo rečiau vaikščioti per požeminę perėją. Ji kelia šiurpą net dieną. Jei pamatau, kad kas nors ateina, stipriau suspaudžiu pirkinių maišelį. Bijau, kad neapvogtų", – pasakojo moteris.

Garbaus amžiaus klaipėdietės teigimu, apiplėšti žmogų požeminėje perėjoje nėra sudėtinga.

"Bumbt kuo nors per galvą, ir viskas. Todėl stengiuosi per jas neiti net dieną", – pabrėžė moteris.

Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda pasakojo, kad požeminės pėsčiųjų perėjos esą nuolat prižiūrimos. Jos valomos tokiu pat intensyvumu, kaip ir miesto šaligatviai. Keičiami ir perdegę jų šviestuvai.

"Požeminės perėjos tikrai nėra paliktos likimo valiai. Prižiūrime jas. Žmonėms ir patiems reikėtų būti tvarkingesniems. Juk jie patys ir pridergia, o ne kas kitas", – komentavo direktorius.

Vadovas atkreipė dėmesį, kad tik atnaujinus požeminę perėją po Pilies tiltu ją "išgražino" grafitininkai. Šie "šedevrai" jau nuvalyti.

L.Dūda pasakojo, kad per pastaruosius metus buvo keli atvejai, kai požeminėje perėjoje buvo užpulti žmonės. Tačiau atkreipė dėmesį, kad tokie įvykiai gali nutikti ir gatvėje.

"Visur baisu. Aišku, gal vakare ir nereikėtų eiti vienam požemine perėja. Jei žmogus jaučiasi nesaugiai, gali nueiti iki šviesoforo ir tada kirsti gatvę", – tvirtino vadovas.

Purvas ir tvaikas – štai kas pasitinka miestiečius, įžengusius į daugelį Kauno požeminių perėjų. Tačiau esanti Vilniaus gatvėje išsiskiria: ji paversta meno erdve. Perėjoje kabančios nuotraukos jau spėjo sulaukti praeivių dėmesio.

Perėjoje gėlėmis prekiaujantis Raimondas pasakoja, jog dažnai girdi besipiktinančius vyresnio amžiaus žmones. ,,Kaip gali šalia kabėti vienuolės ir merginos su auskarais bei ryškiu makiažu nuotraukos? Tai pagrindinė praeivių diskusijų tema“, – šypteli vyras, kuriam nuotraukos nekliūva, atvirkščiai – paslepia nešvarias sienas. 

Greta jo prekiaujanti Valerija teigia, jog ne visus kūrinius tinka eksponuoti tokioje erdvėje. ,,Niūrioje perėjoje labiau tiktų gamtos vaizdai“, – įsitikinusi ji.

Vienas parodos autorių Tomas Pabedinskas tokį parodos sprendimą aiškina noru griauti stereotipus.

,,Mūsų idėja – griauti stereotipus apie subkultūras. Vienuolės, kurias vienija tikėjimas, irgi gali būti laikomos subkultūra. Todėl tarp kitų ekspozicijos nuotraukų kabo vienuolės portretas", –sakė jis.

Ši paroda – fotografo T. Pabedinsko ir antropologės Rasos Pranskevičiūtės įgyvendinto projekto „Subkultūros: grupės tapatybė ir jos narių individualumas“ rezultatas. Greta fotografijų kabo ir tekstai iš knygos „Subkultūra“, kurią jie abu parašė.

,,Pats projekto pobūdis padiktavo vietą, kurioje turėtume parodą eksponuoti“, – aiškindamas, kodėl buvo pasirinkta neįprasta erdvė, teigė T. Pabedinskas. Miesto centre esančia perėja kasdien naudojasi daugybė kauniečių, turistų, įvairių visuomenės sluoksnių atstovų.

,,Manau, jog idėja į požemines perėjas atnešti meną – gera. Daugelis jų apleistos, jas reikia gaivinti menu. Tikimės, jog po mūsų parodos Vilniaus gatvėje esanti požeminė perėja taps tarsi galerija“, – vylėsi T. Pabedinskas. 

Su jokiais sunkumais gaunant leidimą eksponuoti kūrinius šioje viešoje erdvėje fotografas teigia nesusidūręs. Artimiausiu metu perėją turėtų papuošti dar daugiau fotografijų.