„Pagaliau startuojame su milijardo eurų finansine priemone, tiksliau, Lietuvoje šiai priemonei bus skirta 850 mln. eurų. (...) Finansinės paskolos, kurios yra skirtos investiciniams projektams, (...) industrijoms, kur Lietuva turi pasiekimų, bet vis dar reikia pagalbos“, – ketvirtadienį pristatydama finansinę priemonę „Milijardas verslui“ teigė A. Armonaitė.

„Kitą dieną po paskolos gavimo jiems iš karto nereikės atiduoti tų lėšų, bus galima išskirti per keletą metų ir tai tikrai yra išsiskiriantis projektas“, – pridūrė ji.

Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) valdybos narės ir verslo plėtros vadovės Ingos Beiliūnienės teigimu, paraiškas įmonės galės teikti nuo pirmadienio, balandžio 29-osios.

Paskolomis galės pasinaudoti tiek labai labai mažos, tiek vidutinės įmonės, tiek labai didelės įmonės, dėl to tos sumos yra tokios – iki 250 mln. eurų.

 

„Planuojame startuoti balandžio 29 dieną po pietų. (...) Tikrai turime komandą kolegų, kurie yra pasiruošę konsultuoti, kaip parengti tas paraiškas, kaip pasiruošti“, – žurnalistams sakė I. Beiliūnienė.

Anot jos, paskolos bus teikiamos rinkos sąlygomis.

„Palūkanos bus rinkos – ką tai reiškia? Tai reiškia, kad lengvatinių paskolų šiuo atveju nebus. Bus vertinama ir kredito rizika, ir gebėjimas grąžinti, ir užtikrinimo priemonės turimos ir įkeičiamos už paskolą ir panašiai, tai nebus tos vadinamos valstybės pagalbos, nebus lengvatinių palūkanų, jos bus normalios, rinkos“, – sakė I. Beiliūnienė.

Anot jos, maksimali paskolos suma įmonei – 150 mln. eurų, o kartu su kitais bankais ar privačiais investuotojais – 250 mln. eurų.

„Paskolomis galės pasinaudoti tiek labai labai mažos, tiek vidutinės įmonės, tiek labai didelės įmonės, dėl to tos sumos yra tokios – iki 250 mln. eurų. Šiuo atveju kalbame tik apie sindikuotas paskolas, kada mes vienodomis sąlygomis kartu skolinam su privačiais investuotojais. (...) Tai tokiu atveju tos paskolos galės būti iki 250 mln. eurų visai įmonių grupei“, – BNS sakė „Invegos“ valdybos narė.

„Visais kitais atvejais, kai mes tiesiogiai skolinsim, tarkim, arba teiksim subordinuotas paskolas, (....) tai tokiais atvejais maksimalus paskolos dydis bus 150 mln. eurų“, – pridūrė I. Beiliūnienė.

A. Armonaitė taip pat teigė, kad grąžintos paskolos lėšos vėliau galės būti naudojamos naujoms paskoloms.

„Poveikis ekonomikai bus kur kas didesnis negu pačios priemonės biudžetas – 850 mln. eurų, iš grįžtančių lėšų, tai yra vis dėl to paskolos, tos lėšos sugrįš atgal į „Invegą“, atgal valstybei. Mes galėsime finansuoti kitus svarbius projektus ir tą esame pasiruošę padaryti“, – sakė ministrė.

I. Beiliūnienės teigimu, su tokia didelės apimties finansine priemone „Invega“ startuoja pirmą kartą.

„Iki šiol didesnė dalis įmonių domėjosi dvigubos paskirties prekių gamyba, bet šiuo metu jau matome iniciatyvų investuoti grynai į gynybos sektorių, ne vien tik į dvigubos paskirties prekių gaminimą“, – antradienį po susitikimo su šalies prezidentu žurnalistams sakė D. Vilčinskas.

„Su keliomis įmonėmis jau turėjome pokalbius dėl galimybės finansuoti“, – kalbėjo jis.

Anot D. Vilčinsko, „Invega“ sektoriui teiktų paskolas, finansuojamas iš Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF).

„Stengiamės būti aktyvūs, turėjome susitikimus su asociacijomis, turime susitikimus su atskiromis įmonėmis, kurios svarsto vienokius ar kitokius poreikius, tačiau pats sektorius nėra labai didelis“, – sakė D. Vilčinskas.

Su keliomis įmonėmis jau turėjome pokalbius dėl galimybės finansuoti.

 

Tuo metu prezidento patarėjas ekonomikos ir socialinės politikos klausimais Vaidas Augustinavičius teigė, kad gynybos pramonė Lietuvoje „turi tam tikrų barjerų augimui“, o prezidentas palaiko „Invegos“ siekį finansuoti gynybos pramonę.

„Finansinis barjeras yra vienas iš jų, kurį galima sumažinti „Invegos“ priemonėmis. Gera, kad žinia, kad įmonės jau netrukus sulauks papildomų paskatų, taip pat ir iš RRF“, – teigė V. Augustinavičius.

Tuo metu D. Vilčinskas teigė su Gitanu Nausėda sutaręs ieškoti būdų, kaip didinti kapitalo finansavimą, sukurti papildomų priemonių vietos ir užsienio gynybos įmonėms, norinčioms investuoti Lietuvoje.

„Invegos“ vadovas anksčiau yra sakęs, kad dalį iš maždaug 2 mlrd. eurų šių metų finansavimo portfelio numatoma skirti gynybos pramonės įmonėms, lėšas skiriant ne tik dvigubos paskirties, bet ir gynybos prekių gamybai.  Anot jo, gynybos sektoriaus finansavimas – nauja praktika, suteikti paskolas jam vengia komerciniai bankai.

„Auginame ir stipriname mūsų šalyje veikiančius verslus – investicijas nukreipiame į pramonės įmonių gamybos procesų automatizavimą, robotinių sistemų ir skaitmeninimo technologijų diegimą. Tai leis užtikrinti, kad verslas taptų inovatyvesnis, konkurencingas ir atsparesnis iššūkiams“, – pranešime cituojama ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Anot „Invegos“, įmonės gali tikėtis iki 75 proc. investicinio projekto finansavimo, o 25 proc. jo sumos turės prisidėti savo arba kitų privačių investuotojų lėšomis. Vienam paskolos gavėjui gali būti suteikiamos kelios paskolos, tačiau bendra paskolų suma negali būti didesnė nei 10 mln. eurų., o paskolos laikotarpis – ne daugiau kaip 10 metų.

Lietuvos inovacijų centro Inovacijų paramos paslaugų departamento vadovo Artūro Jakubavičiaus teigimu,  skaitmenizavimas yra viena iš pagrindinių sąlygų išlikti konkurencingais. 2023 metais atliktos Lietuvos pramonės įmonių apklausos rezultatai rodo, kad net 91 proc. įmonių planuoja investuoti į verslo procesų skaitmenizavimą. Tarp jų – net 80 proc. įmonių nurodė, kad investicijos į skaitmenizavimą bus tiesiogiai susijusios su gamybos procesų efektyvumo modernizavimu ar atnaujinimu.

„Žinoma, ne visų įmonių investicijų apimtys yra vienodos. Daugiau į skaitmenizavimą planuoja investuoti didesnės įmonės, nes jos turi didesnį potencialą, bei joms lengviau pritraukti investicijas iš bankų. Sprendimai investuoti į gamybos procesų skaitmenizavimą yra strateginiai, nes investicijų atsipirkimas dažnu atveju planuojamas tik po 7–10 metų. Tad ir investavimo šaltiniai tinka ne visi, reikia ilgalaikių instrumentų. Tikėtina, kad šią spragą užpildys finansinė priemonė“, – akcentavo A. Jakubavičius.

Planuojama, kad finansavimo į „Invegą“ bus galima kreiptis iki 2029 m. kovo pabaigos arba iki tol, kol bus išnaudotos visos numatytos lėšos.

„Iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Prancūzijos, kai kurių kitų šalių, kur natūraliai yra stipri gynybos ir saugumo pramonė“, – žurnalistams Seime antradienį sakė A. Armonaitė, paklausta su kokių šalių įmonėmis dar kalbamasi dėl investicijų.

Tuo metu, pasak ministrės, susitarimus su Vokietijos karinės pramonės milžine „Rheinmetall“ dėl 155 mm artilerijos amunicijos gamyklos statybų Lietuvoje tikimasi pasirašyti per artimiausias dvi savaites.

„Dirbame su įmone, kalbamės ir tikiu, kad artimiausių dviejų savaičių eigoje bus pasirašyti tam tikri susitarimai“, – sakė A. Armonaitė. 

„Rheinmetall“ bus pirmas projektas, tačiau tikiuosi ir žinau – darysime viską, kad būtų toli gražu ne paskutinis.

 

Jos teigimu, susitarime bus apibrėžtas ir Lietuvos valstybės dalyvavimas gamyklos statybų projekte, tačiau A. Armonaitė nedetalizavo, ar Lietuva galėtų turėti būsimos „Rheinmetall“ gamyklos akcijų, kiek valstybė galėtų investuoti, kur būtų statoma gamykla.

„Kol kas detalių pakomentuoti negaliu, nes nėra dar viskas sutarta. Kol nesutarta, tol ir nekomentuojame“, – teigė A. Armonaitė.

„Galime kalbėti ne tik apie bendras investicijas arba pagalbą įmonei, bet ir apie įsigijimus. (...) Dabar konkrečių sumų aš tikrai nesu įgaliota pakomentuoti“, – pridūrė ministrė.  

Seimui antradienį pristatomos pataisos, kurios sudarytų sąlygas dideliems Vakarų ginklų ir šaudmenų gamintojams, įskaitant ir „Rheinmetall“, kuo greičiau kurti čia savo gamyklas.

„Imamės svarbių įstatyminių pokyčių, kad Lietuva taptų draugiškiausia šalimi stambioms gynybos ir saugumo investicijoms. „Rheinmetall“ bus pirmas projektas, tačiau tikiuosi ir žinau – darysime viską, kad būtų toli gražu ne paskutinis“, – kalbėjo ekonomikos ir inovacijų ministrė.

Vyriausybė siūlo nustatyti tvarką, kada dideli gynybos pramonės projektai galėtų būti pradėti statyti dar neturint statybos leidimo, o jį privalėtų gauti iki statybų pabaigos.

Tai numato Investicijų, Žemės, Teritorijų planavimo ir Statybos įstatymų pakeitimai. Priėmus juos Vyriausybė didelę gynybos pramonės investiciją galėtų pripažinti neatidėliotinai svarbia valstybės saugumui.

„Lietuvos pramonė gamina labai daug įvairių produktų, kurie gali būti naudojami ir civilinei gynybai – energetinei infrastruktūrai užtikrinti, ryšio priemonėms ir daugeliui kitų. Manome, kad glaudesnis mūsų bendradarbiavimas sukurs galimybes surinkti daugiau tų pačių mokesčių“, – po susitikimo su vidaus reikalų ministrė Agne Bilotaitė žurnalistams trečiadienį sakė V. Janulevičius.

„Ateinantis dešimtmetis, matyt, kaip ir minėjo ministrė, geopolitiškai nebus ramus, tai vėlgi mes turime dalinai perorientuoti ir dalį pramonės, kuriai mes atstovaujame, kuri galėtų gaminti labai daug įvairių produktų, įvairios amunicijos, įskaitant ir tuos pačius sviedinius, ir sprogmenis galbūt perorientuojant kelias dideles įmones, kurios yra susijusios su chemijos pramone“, – kalbėjo LPK prezidentas.

Konkrečių įmonių, kurios galėtų būti perorientuotos karinės amunicijos gamybai, V. Janulevičius neįvardijo.

„Tai yra pačių įmonių apsisprendimas. Tiesiog tos įmonės, kurios užsiima chemijos pramone ir salietros gamyba, tie cheminiai procesai gali būti su nedidelėmis investicijomis lengvai perorientuojami į masinę pačių sprogmenų gamybą“, – teigė LPK prezidentas. 

Tos įmonės, kurios užsiima chemijos pramone ir salietros gamyba, tie cheminiai procesai gali būti su nedidelėmis investicijomis lengvai perorientuojami į masinę pačių sprogmenų gamybą.

 

Lietuvoje veikia dvi didelės chemijos pramonės įmonės – Jonavos azoto trąšų gamykla „Achema“ ir Kėdainių fosforo trąšų gamykla „Lifosa“, kuri dėl Vakarų sankcijų savininkams yra prižiūrima laikinojo valstybės paskirto administratoriaus ir šiuo metu laikinai neveikia.   

Tuo metu perorientavus metalo kalimo įmones, pasak V. Janulevičiaus, būtų galima pagaminti iki 1,5 mln. vienetų sviedinių galvučių.

Vis dėlto jis pabrėžė, kad lėšų panaudojimą pramonės perorientavimui riboja teisės aktai – taip pat ir europiniai.

Susitikimas nesusijęs su A. Anušausko pareiškimais apie galimą korupciją

Ministrė A. Bilotaitė tikino, kad trečiadienį įvykęs jos susitikimas su verslo organizacijomis dėl gynybos pramonės nėra susijęs su atsistatydinančio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko pareiškimais apie galimą korupciją sistemoje.

„Negalėčiau komentuoti savo kolegų darbo. Tai yra dalis darbo, kuris yra susijęs su civilinės saugos stiprinimu. (...) Tai visiškai nesusiję“, – teigė A. Bilotaitė. 

Susitikime dalyvavę verslo atstovai teigė, jog Vidaus reikalų ministerijos kvietimas susitikti buvo gautas praėjusią savaitę – antradienį arba trečiadienį, tuo metu apie A. Anušausko atsistatydinimą paskelbta penktadienį.

Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį interviu „Info TV“ teigė sulaukusi pramonės atstovų skundų dėl šiems esą kylančių sunkumų siekiant bendradarbiauti su Lietuvos kariuomene bei Krašto apsaugos ministerija (KAM). 

Pasak A. Bilotaitės, susitikime taip pat buvo aptarta ginklų pramonės plėtra ir Vidaus reikalų ministerijos bendradarbiavimas su ja.

„Vidaus reikalų ministerija yra vienas iš tų subjektų, nepagrindinis. Bet labai aiški žinia iš Vidaus reikalų ministerijos pusės, kad mes esame už tai, kad judėtume sparčiai šitoje srityje ir jeigu yra kažkokių procedūrinių, biurokratinių kliūčių, esame pasiruošę jas spręsti ir daryti viską, kad tai leistų užtikrinti mums procesą“, – spaudos konferencijoje teigė

Reikia aiškiai sutvarkytos teisinės bazės

Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos valdybos narys Robertas Juodka teigė, jog vystytis Lietuvos gynybos pramonei esą trukdo „pasenęs, inertiškas iš pacifizmo laikų kilęs teisinis reguliavimas“.

Esminė žinutė, kurią verslas dabar nori išgirsti, (...) ar mes norime būti šalis, kuri būtų ginklus gaminanti, eksportuojanti, prekiaujanti, tarpininkaujanti šalis.

 

„Visas reguliavimas, jo architektūra iš esmės yra skirta savigynos pistoleto įsigijimui reguliuoti ir šitų procesų licencijavimui, bet tas pats įstatymas šiandien reguliuoja visą gamybą ir visą poįstatyminių aktų sistemą“, – spaudos konferencijoje sakė R. Juodka.

Jo teigimu, Lietuvos gynybos ir saugumo pramonė nori vystytis ir turi tam potencialo, o jos produkcija kovinėmis sąlygomis kasdien yra išbandoma Ukrainoje.

Pasak R. Juodkos, šalia šiuo metu Vyriausybėje rengiamo Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo būtina keisti ir ginklų ir šaudmenų kontrolę, strateginių prekių kontrolę, sprogmenų apyvartą reglamentuojančius teisės aktus.

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) atstovas Andrius Romanovkis teigė, jog verslas sieks, kad Lietuvos kaip svarbios gynybos pramonės produkcijos rinkos žaidėjos statusas būtų įgyvendintas per teisės aktus.

„Esminė žinutė, kurią verslas dabar nori išgirsti, ką minėjo kolega, – ar mes vis dėlto gyvename 1991-ųjų suvokime, kur mes be valstybinės gamybos arba pardavimo nieko neturėjome, ar mes norime būti šalis, kuri būtų ginklus gaminanti, eksportuojanti, prekiaujanti, tarpininkaujanti šalis“, – spaudos konferencijoje sakė A. Romanovskis.

Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas taip pat pabrėžė, kad verslo dalyvavimui užtikrinant šalies gynybą reikia aiškiai sutvarkytos teisinės bazės.

„Tai, kas šiandien vyksta viešoje erdvėje, kai vieni kitus kaltina, kas kažkas protegavo ar ne taip suprato, tam reikia įstatymo, kuris labai aiškiai reglamentuotų ir, kad po to mes nesudarytume problemų. Ministrė pažadėjo, kad teisinė bazė bus sutvarkyta, ir tada verslas galės aktyviai dalyvauti“, – teigė D. Arlauskas.

Lietuva šiuo metu derasi su Vokietijos gynybos pramonės milžine „Rheinmetall“ dėl artilerijos sviedinių gamyklos įkūrimo Lietuvoje. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad derybų rezultatų tikimasi po kelių savaičių. Pasak jos, derybose kyla iššūkių sprendžiant dėl veiklos finansavimo bei vietos, kur gamykla galėtų būti pastatyta.

Krašto apsaugos ministerija yra parengusi įstatymo pataisas, siekiant kuo daugiau produkcijos įsigyti iš Lietuvos gynybos pramonės tiekėjų. Jos netrukus turėtų pasiekti Vyriausybę.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė siūlo mažinti ginklų dalių gamybos ribojimus ir biurokratiją, lengvinti sąlygas testuoti karinę įrangą, siūlo atlaisvinti šios pramonės šakos reguliavimą ir taip didinti lietuviškos produkcijos gamybą.

„Verslios Lietuvos“ skaičiavimais, Lietuvos gynybos pramonėje dirba daugiau nei 40 įmonių.

Anot apžvalgos, lyginant su 2022 m., metų pabaigoje 23 proc. padaugėjo prašymų disponuoti apribotu įmonės turtu. Daugiausiai tokių prašymų – nekilnojamo turto (NT) operacijų sektoriuje – 42 proc., bei pramonėje – 40 proc. Pramonės įmonių turto areštų suma sudarė 157 mln. eurų arba trečdalį visos areštuoto turto sumos.

„Turto areštų skaičius atskleidžia įmonių gebėjimą vykdyti savo įsipareigojimus, o tokie teisminiai procesai NT ir pramonės sektoriuje identifikuoja, kad įmonės susiduria su sunkumais vykdyti įsipareigojimus ir apmokėti sąskaitas. Tai, kad areštų suma išaugo kartais, o areštų skaičius tik per 20 proc., rodo, kad areštuojama didesnės vertės turtas, o su iššūkiais susiduria vis stambesnės įmonės, negalinčios padengti iš principo didelių įsipareigojimų“, – sakė „Scorify“ verslo sprendimų vadovė Jurga Tamašauskaitė.

Visgi, anot apžvalgos, bendrai verslo rizikos lygis išlieka nepakitęs – aukštos rizikos įmonių dalis metų pabaigoje šiek tiek sumažėjo iki 9 proc. nuo 10 proc. prieš metus. Tuo metu 41 proc. reitinguojamų įmonių situacija per metus pagerėjo, 27 proc. – pablogėjo.

Įdarbinimo duomenys rodo, kad įmonės toliau kuria darbo vietas, taip palaikydamos nedidelį augimą. Sausio pradžioje įmonėse dirbo 1 proc. daugiau darbuotojų nei prieš metus, o labiausiai savo komandas didino transporto ir logistikos sektorius, kuriame dirbo 6 proc. daugiau darbuotojų nei pernai.

Vis dėlto pusė sektorių identifikuoja, kad darbuotojų samda sustojo – 3 proc. mažiau nei pernai darbuotojų turėjo žemės ūkis, po 2 proc. mažiau – statybų įmonės ir pramonės įmonės.

Pernai gyventojai įkūrė 15,7 tūkst. naujų įmonių – 8 proc. daugiau nei 2022 m. Bankrutuojančiomis pernai buvo paskelbtos 977 įmonės – 13 proc. mažiau nei pernai.

Anksčiau  jau paskirstytas toks pat finansavimas 7-ioms energijai imlioms šalies įmonėms.

„Toliau spartiname verslo perėjimą prie atsinaujinančių išteklių naudojimo ir antruoju kvietimu sudarome sąlygas modernizuoti savo veiklą“, – pranešime teigė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Nauju kvietimu gali pasinaudoti pramonės įmonės, dalyvaujančios Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje. Didžiausia projektui skiriama suma – 2,5 mln. eurų.

Paraiškas iki 2024 metų balandžio 19 dienos priima Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA).

44,4 proc. visų įmonių įdiegė verslo proceso inovacijas, 23,6 proc. pateikė rinkai produkto inovacijas, skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Pastaruosius dvejus metus inovacijas diegusių įmonių dalis buvo didžiausia tarp pramonės įmonių ir sudarė 58,8 proc. šių įmonių, tarp paslaugų – 48 proc.

Inovacijas diegusių įmonių dalis tarp atskirų veiklos rūšių buvo skirtinga: didžiausia buvo kasybos ir karjerų eksploatavimo (73,6 proc. visų tos veiklos įmonių), informacijos ir ryšių (63,7 proc.), finansinės ir draudimo (63 proc.) įmonėse, o mažiausia – didmeninės prekybos (43,1 proc.) įmonėse.

Inovacinę veiklą vykdė 92,1 proc. visų didelių (250 ir daugiau darbuotojų) įmonių, 73 proc. vidutinių (nuo 50 iki 249 darbuotojų) ir 45 proc. mažų (nuo 10 iki 49 darbuotojų) įmonių.

„Aš manau, kad nebus tokio masinio atleidinėjimo, kadangi tie sektoriai nuolat akcentuodavo, kad darbuotojų trūksta. Kalbant apie pramonę nėra paprasta darbuotoją įvesti į procesus ir jį norisi išlaikyti netgi tokiomis aplinkybėmis, kuomet ir užsakymų skaičius yra sumažėjęs, ir iššūkių yra daug“, – Lietuvos ir pasaulio ekonominių tendencijų apžvalgoje ketvirtadienį sakė INVL ekonomistė.

INVL vertinimu, užsakymus eksporto rinkose prarandančios pramonės įmonės yra vienas pagrindinių ekonomikos lėtėjimo faktorių.

I. Genytė-Pikčienės teigimu, po sėkmingų kelerių metų įmonės yra sukaupusios pakankamai resursų nuosmukio metu išlaikyti darbuotojus.

„Įmonės po pastarųjų keleto metų turi sukaupusios tikrai solidžius finansinius rezervus, metai buvo tikrai labai pelningi ir jos, matyt, atleidinėjimus masinius rinksis tik labai kraštutiniu atveju, nes ta vertė darbuotojo – gero darbuotojo – yra labai išaugusi ir juos išlaikyti stengsis“, – kalbėjo I. Genytė-Pikčienė.

Ekonomistė sako, kad išlaikyti darbuotojus įmonės stengsis ir norėdamos greitai reaguoti į pirmuosius atsigavimo ženklus eksporto rinkose.

„Sulaukus pirmųjų atsigavimo ženklų didesnio eksporto rinkose reikia būti tam pasirengus į tai reaguoti ir turėti tam pajėgumus (...) Turint omenyje apskritai seklią Lietuvos darbo rinką, įmonės tikrai, matyt, tausos savo turimus darbuotojus“, – kalbėjo I. Genytė-Pikčienė.

Jos teigimu, šiuo metu dalis įmonių su darbuotojais priverstos atsisveikinti dėl bankroto, tačiau tokie atvejai yra pavieniai, be to, jų veikla pernelyg priklauso nuo ekonomikos ciklų.

„Dabar stebime pavienius momentus, kur tiesiog įmonės yra priverstos bankrutuoti, kurių modeliai, matyt, vėl yra kvestionuojami, nes pernai pasibaigė valdžios paramos. Visą laiką, matyt, tokiomis aplinkybėmis, kuomet ištinka ciklinis tam tikras išbandymas, tai tos cikliškai jautrios veiklos (...) patiria dabar sudėtingesnius laikotarpius“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija pranešė paskelbusi kvietimą iš suplanuotų 1 mlrd. eurų ekonomikai.

„Labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms paskirstysime iki 6 mln. eurų, o didelėms įmonėms iki 4 mln. eurų finansavimą atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginiams diegti“, – pranešime sakė viceministras Vincas Jurgutis.

Didžiausia galima projektui gauti finansavimo lėšų suma yra 300 tūkst. eurų, mažiausia – 20 tūkst. eurų. Projektai turės būti įgyvendinti per dvejus metus. Bus finansuojama įranga ir įrenginiai, būtini atsinaujinančių energijos išteklių gamybai, generuojamai iš saulės energijos.

Paraiškas Inovacijų agentūrai verslo atstovai gali teikti iki kitų metų vasario 28 dienos.