Asamblėjos pirmininkas Richardas Ferrandas paskelbė, kad vieningą nacionalinę pensijų sistemą įsteigiantis įstatymas yra laikomas priimtu po to, kai žlugo opozicijos inicijuoti balsavimai dėl nepasitikėjimo vyriausybe.

Prancūzijos premjeras Edouardas Philippe'as nutraukė debatus dėl pensijų reformos ir paskelbė įstatymą pasitikėjimo vyriausybe klausimu. Pasak jo, įstatymas bus laikomas priimtu, nebent Nacionalinė Asamblėja pareikštų nepasitikėjimą vyriausybe.

Pirmasis opozicinių konservatorių inicijuotas balsavimas dėl nepasitikėjimo sulaukė 148 iš 289 Asamblėjos deputatų palaikymo, o antrasis, šį kartą kairiųjų opozicinių jėgų inicijuotas balsavimas, surinko tik 91 deputato balsą.

Įstatymą dabar turės svarstyti Senatas, kuriame daugumą turi opoziciniai konservatoriai, tačiau Senato sprendimą Nacionalinė Asamblėja gali atmesti, taigi, tikėtina, kad E. Macrono siūloma ir didžiulius streikus sukėlusi pensijų reforma vis dėlto bus priimta.

Vyriausybė siekia sukurti nacionalinę pensijų sistemą vietoje dabar galiojančių 42 skirtingų sistemų ir panaikinti atskiroms darbuotojų grupėms taikomas privilegijas.

Pranešus balsavimo rezultatus, E. Makrono partijai „Pirmyn, Respublika!“ (La Republique en Marche, LREM) priklausantys įstatymų leidėjai, Asamblėjoje turintys 309 iš 577 vietų, pakilo iš savo vietų ir plojo atsistoję.

Atsižvelgiant į centristinių pažiūrų prezidento rinkimų kampanijos įsipareigojimus, naujajame šalies biudžete numatyta mažinti mokesčius ir viešąsias išlaidas.

Dabar biudžeto projektas keliaus į aukštuosius parlamento rūmus - Senatą. Juose daugumą turi dešiniųjų ir centro dešiniųjų opozicija, kuri, tikėtina, sieks pakeisti dalį jo nuostatų.

E. Makrono vyriausybės teigimu, tokios biudžete numatytos priemonės, kaip nuomininkams taikomo mokesčio panaikinimas, iki 2020 metų padidins daugumos dirbančiųjų perkamąją galią.

Be to, turto mokestį pakeis nekilnojamojo turto mokestis, kuris turėtų įsigalioti 2018 metais. Pasak E. Makrono, toks mokestis skatins produktyvų turto investavimą.

Tuo metu viešosios išlaidos, šiuo metu sudarančios 56 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), per E. Makrono penkerių metų kadenciją turėtų sumažėti 3 procentiniais punktais.

Jei Senatas pakeis biudžeto projekto nuostatas ir pastangos susitarti žlugs, Nacionalinė Asamblėja galės imtis paskutinės priemonės ir panaikinti aukštųjų rūmų nutartį.