Nors „Mere“ parduotuves valdo Lietuvoje įsteigta bendrovė UAB „Valientė“, visgi paties „Svetofor“ vadovybė įsikūrusi Krasnojarske.

Pastaruoju metu kritikos visuomenėje sulaukia ne tik pats prekybos tinklas, bet ir apie jį komunikuojanti prekių kainų palyginimo platforma „Pricer.lt“. Jau prasidėjus plataus masto invazijai į Ukrainą, „Pricer.lt“ dalinosi „Mere“ kaip sėkmingo verslo pavyzdžiu.

„Mere šiuo metu yra greičiausiai augantis prekybos tinklas ir panašu, kad tokiais tempais per pora metų taps pastebimu žaidėju. Nepaisant to, kad jis rusiško kapitalo, prekiauja rusiškomis ir baltarusiškomis prekėmis, neturi stabilaus asortimento, yra nepatogiose vietose. Bet užtikrina žemas kainas pirkėjams ir skaidrias bei paprastas sąlygas tiekėjams“, – rašoma praėjusių metų vasarį siųstame „Pricer.lt“ pranešime spaudai.

Visgi, šios platformos atstovai tikina, kad savo publikacijose jie kelia geopolitinio konteksto problemą ir atkreipia dėmesį, kad vartotojai dažniausiai galvoja apie išgyvenimo, o ne moralės klausimą.

Lyg tai turėtų iš patriotizmo neapsipirkinėti ten, bet apsipirkinėjama. Iš kitos pusės, jų verslo modelis yra pakankamai efektyvus.

 

„Visų pirma, mes šnekame apie tai, kad yra tokia problema. Lyg tai turėtų iš patriotizmo neapsipirkinėti ten, bet apsipirkinėjama. Iš kitos pusės, jų verslo modelis yra pakankamai efektyvus“, – Eltai teigė „Pricer.lt“ atstovas Arūnas Vizickas.

Jis patikino, kad platforma neturi jokių komercinių ryšių ar kontraktų su „Mere“ (UAB „Valientė“) ir „negiria jų už šeimininkus“. Tačiau, pasak A. Vizicko, „Pricer.lt“ darbo sritis yra mažmeninė prekyba, tad jie turi aprašyti ir „Mere“ parduotuvių tinklo atvejį.

A. Vizicko nuomone, šio tinklo sėkmę šalyje lemia nekonkurencinga Lietuvos rinka.

„Tai vienas iš tinklų, kuris šiandien demonstruoja mažas kainas ir galbūt mes į jį atkreipėme dėmesį tik todėl, kad spragos yra tarp mūsų pačių tinklų. Jeigu rinka būtų konkurencinga, tokiam tinklui nebūtų vietos“, – tikino jis.

Nėra reglamentuotų apribojimų

„Pricer.lt“ atstovas akcentavo, kad matydami žemas kainas vartotojai nebemąsto apie prekybos tinklo kilmę. Pasak jo, „Mere“ Lietuvoje veikia visiškai legaliai, o sprendimas dėl ryšių su Rusija yra vartotojų ir paties prekybos tinklo rankose. „Pricer.lt“ tikina, kad šį reglamentavimą turėtų užtikrinti valdžia.

Tai vienas iš tinklų, kuris šiandien demonstruoja mažas kainas ir galbūt mes į jį atkreipėme dėmesį tik todėl, kad spragos yra tarp mūsų pačių tinklų. Jeigu rinka būtų konkurencinga, tokiam tinklui nebūtų vietos.

 

„Nėra aiškaus apibrėžimo, kas yra priimtina šiandien dienai santykiuose su Rusijos verslu, kas nepriimtina ir tai palikta pilkoje zonoje“, – Eltai sakė A. Vizickas.

Anot jo, šis verslas jau atrado nišą lietuviškoje rinkoje, tad jei ir toliau nebus griežtų reguliavimų ar konkurencingų kainų, „Mere“ turi perspektyvų plėstis toliau.

„Jeigu jis turi tokių perspektyvų, tai vartotojas daro pasirinkimą, kad jam reikia išgyventi ir jis eina į tokį prekybos tinklą. Ir tiekėjai, kurie irgi turi klausimą, o kur parduoti savo pagamintą produkciją, jie tai mato kaip išeitį. Visose savo publikacijose mes tiesiog aprašome šį reiškinį“, – pabrėžė A. Vizickas.

Kolegos nuomonei, kad trūksta griežtų reguliavimų rusiškiems verslams, pritarė ir „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čapkauskas. Jis akcentavo ir tai, kad rašytose publikacijose yra ne tik aprašoma verslo sėkmė, bet ir kritikuojama, kad tokiam tinklui leidžiama plėstis.

„Paskaitykite mano straipsnius, ką aš rašęs. Jie yra su kritika valdžiai, kaip jie leidžia šiuos dalykus“, – Eltai teigė P. Čapkauskas.

ELTA bandė susisiekti su prekybos tinklo „Mere“ atstovais, tačiau jie situaciją komentuoti atsisakė.

„Surištos rankos“

Nors ekspertai žeria kritiką valdžios atstovams, visgi Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas patikino, kad šios įmonės veiklą Lietuvoje būtų galima riboti tik tokiu atveju, jei būtų nuspręsta drausti visų Rusijos kapitalo įmonių veiklą Europos Sąjungoje (ES).

„Tikrai norėčiau įtvirtinti, reikia paieškoti būdų. Tačiau mes turime surištas rankas“, – situaciją komentavo L. Kasčiūnas.

Mes turime surištas rankas.

 

„Ekonomines sankcijas Lietuva delegavo Europos Sąjungai. Kas patenka į tas sankcijas, tą mes galime su šaknimis išrauti, apriboti veiklą. Prekyba maisto produktais, buitinėmis prekėmis nepatenka į ES sankcijų sąrašą. Tai mus labai smarkiai riboja“, – pridūrė jis.

Pasak NSGK pirmininko, ekonominės sankcijos yra ES sritis, tad nors Lietuva nuolat siekia griežtinti sankcijas, ne dėl visų sričių pavyksta sutarti.

„Šalys daugiau jau nebespaudžia gazo pedalo“, – svarstydamas apie situaciją Briuselio koridoriuose tikino L. Kasčiūnas.

Vakaruose parduotuvės uždarytos po invazijos į Ukrainą

Nors dar 2021-aisiais „Mere“ atidarė pirmąją parduotuvę Jungtinėje Karalystėje, tačiau Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, visos šio tinklo parduotuvės buvo uždarytos. Analogiškos situacijos įvyko ir Belgijoje, Ispanijos.

Tuo metu Ukraina „Svetofor“ ir „Mere“ į sankcionuojamų įmonių sąrašą įtraukė dar prieš prasidedant karui dėl tinklo aktyvios veiklos okupuotame Kryme.

Šiuo metu „Mere“ parduotuvės Europoje veikia Lietuvoje, Rumunijoje, Baltarusijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Čekijoje, Graikijoje ir Serbijoje.

Visgi, nors prekybos tinklo plėtra Vakaruose buvo nesėkminga, „Verslo žinios“ skelbia, kad „Mere“ vėl bando plėstis. Tačiau šį kartą su kitu pavadinimu – „MyPrice“. Penkiomis kalbomis – olandų, anglų, prancūzų, vokiečių ir rusų – veikiančiose interneto svetainėse, teigiama, kad įmonė veikia dešimtyje Europos šalių, tačiau konkrečiai jos nėra įvardijamos.

„Bendrą kainų lygį šalyje lemia ekonominė aplinka, tam tikrų žaliavų stygius ar perteklius, tačiau tokių pačių ar panašių prekių kainų skirtumai tarp prekybos tinklų atsiranda ir dėl smulkesnių veiksnių. Kainos dydį parduotuvėje gali lemti skirtingi susitarimai su tiekėjais bei gamintojais, vidiniai prekybos tinklų procesai bei pasirinkta asortimento strategija“, – aiškino „Lidl Lietuva“ komercijos vadovas Lukas Gudas.

Svarbu užsakymų dydis

Pirmiausia prekės kainai parduotuvėje daro įtaka tai, kokia didmenine kaina prekybos tinklas ją įsigijo iš gamintojų ar tiekėjų. Didmeninė kaina priklauso nuo prekybos tinklo užsakymų masto. Kuo prekybos tinklas užsako daugiau prekių, tuo tiekėjas gali pasiūlyti patrauklesnę kainą, o prekybos tinklas savo ruožtu – mažesnę kainą savo pirkėjams.

„Kadangi Lietuvos rinka yra sąlyginai nedidelė, įprastai geresnę kainą gali garantuoti tie prekybos tinklai, kurie veikia ir užsienio rinkose bei gali daryti kartu bendrus didelius užsakymus  parduotuvėms keliose šalyse ir gauti produktus už mažesnę didmeninę kainą“, – pažymėjo L. Gudas.

„Lidl Lietuva“ komercijos direktorius Lukas Gudas. „Lidl Lietuva“ nuotr. 

Didesnis gamintojas – geresnė kaina

Kainų skirtumus lemia ir tai, iš kokio dydžio gamintojo prekybos tinklas užsako prekes, priduria ekspertas. Kuo gamykla gamina didesnį produkto kiekį, tuo jai pagaminti vieną produktą kainuoja mažiau, tuo ji gali pigiau jį pasiūlyti prekybos tinklams, o šie – pirkėjams.

„Paprastai tariant, didesnės gamyklos gali pasiūlyti pigesnius produktus. Šiuo atveju lietuvišką produkciją bus galima pigiau įsigyti iš tų Lietuvos gamintojų, kurie gamina ne tik sąlyginai nedidelei Lietuvos rinkai, bet ir vykdo gamybą platesniu mastu užsienio rinkoms. Ypač jeigu eksporto rinkoms gamykla gamina vienodą produktą, su ta pačia receptūra“, – sakė „Lidl Lietuva“ komercijos vadovas.

Privatūs prekių ženklai pigesni, bet nenusileidžia kokybe

Kainos prekybos centruose gali skirtis ir priklausomai nuo to, kokią dalį jų asortimente sudaro privatūs prekės ženklai, teigia  „Lidl Lietuva“ atstovas. Jis prideda, kad Lietuvoje vis dar dalis gyventojų gali manyti, kad privatūs prekybos tinklų prekių ženklai yra pigesni, nes jų kokybė yra prastesnė, tačiau tai nėra tiesa.

„Beveik visais atvejais privačių prekės ženklų maisto produktai yra gaminami pas kruopščiai atrinktus gamintojus, kurie gamina ir kitus rinkoje plačiai žinomus prekės ženklus. Skirtumas tas, kad pirkdamas gerai žinomo prekės ženklo produktą pirkėjas sumoka tiesiog už žinomą vardą. Panašiai kaip ir drabužių pramonėje – jeigu rūbą puošia itin žinomas prekės ženklas, to drabužio kaina iš karto išauga, nors kokybė gali būti panaši“, – sakė L. Gudas.

Jis teigia, kad žinomų prekės ženklų antkainio dydžiu galima įsitikinti stebint akcijas. Dažnai žinomų prekės ženklų produktams prekybos tinkluose yra taikomos net 70 proc. nuolaidos, tačiau net ir su tokia didele nuolaida produktas gali kainuoti vis tiek brangiau nei privataus prekės ženklo atitikmuo.

„Lidl Lietuva“ nuotr.

„Kainos skirtumas susidaro todėl, kad kai prekybos tinklas užsako privataus prekės ženklo gamybą, jis moka tik už patį produktą, į jo kainą nebūna įtraukiamos, pavyzdžiui, reklamos ar kitos išlaidos. Dėl to privačius prekių ženklus prekybos tinklai gali pasiūlyti už patrauklesnę kainą“, – sakė specialistas. 

Kainą lemia ir tinklo kaštai

Produkto kaina priklauso ir nuo to, kaip prekybos tinklas yra susitvarkęs savo veiklos procesus. Tai yra, ar jis veiklą vykdo efektyviai, taiko energijos ir kitų kaštų taupymo priemones.

„Parduodama prekė turi padėti padengti ir prekybos tinklo veiklos išlaidas. Kuo šios išlaidos mažesnės, tuo prekybos tinklas gali prekes parduoti pigiau. Kaštus prekybos tinklas gali mažinti įvairiais būdais. Pavyzdžiui, diegdamas įvairius energijos taupymo sprendimus, pasitelkdamas atsinaujinančius energijos šaltinius, peržiūrėdamas perteklinius veiklos procesus“, – teigė L. Gudas.

„Lidl Lietuva“ nuotr.

Be to, prideda  „Lidl Lietuva“ atstovas, kaštus lemia ir pasirinkta strategija – jeigu prekybos tinklas stengiasi pasiūlyti savo asortimente kuo daugiau skirtingų to paties produkto prekės ženklų, tuo kaštai bus didesni.

„Kiekvieno produkto pateikimas į parduotuvių lentynas turi savo kaštus – dėl kiekvieno jų reikia susiderėti su tiekėju, pasirūpinti jo logistika, kainodara bei rinkodara. Visa tai lemia didesnes prekybos tinklo išlaidas ir didesnes prekių kainas. Tad tikėtina, jog, pavyzdžiui, tik vieno prekės ženklo rapsų aliejų siūlantis prekybos tinklas galės pasiūlyti jį pigiau, nei trijų gamintojų tokio tipo aliejų siūlanti parduotuvė“, – aiškino ekspertas.

Šiuo metu veikia 69 „Lidl“ parduotuvės, įsikūrusios 26-uose šalies miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje, Marijampolėje, Kėdainiuose, Telšiuose, Kretingoje, Mažeikiuose, Tauragėje, Jonavoje, Panevėžyje, Ukmergėje, Utenoje, Plungėje, Palangoje, Elektrėnuose, Visagine, Šilutėje, Radviliškyje, Vilkaviškyje, Druskininkuose, Rokiškyje, Kaišiadoryse ir Nemenčinėje.

„Taupymas apsiperkant yra nūdienos realybė – matome, kad žmonės dažnai pagal akcijas ir nuolaidas net planuoja savo pirkinių krepšelius. Norėjome šiam procesui suteikti daugiau žaismingumo ir priminti – apsipirkimas gali būti sklandus ir smagus. Tikime, kad atnaujinta lojalumo programa iš esmės keičia žaidimo taisykles mažmeninėje prekyboje. Su ja pirkėjai ne tik galės įsigyti prekių patrauklesnėmis kainomis, bet ir turės galimybę už sukauptus taškus pasiimti mūsų partnerių įsteigtų prizų, kurie bus naudingi tiek laisvalaikiu, tiek buityje“, – sakė A. Dudko.

Taupymas apsiperkant yra nūdienos realybė – matome, kad žmonės dažnai pagal akcijas ir nuolaidas net planuoja savo pirkinių krepšelius.

Apsipirkimas – žaidžiant ir renkant taškus

Pirkdami parduotuvėse „Iki“ ir pateikę lojalumo kortelę arba programėlę, pirkėjai ir toliau naudosis papildomomis nuolaidomis, o nuo šiol ir automatiškai kaups „Iki“ taškus. Išleidus 1 eurą pirkiniams, suteikiami 5 taškai.

Papildomų taškų galima pelnyti dalyvaujant dienos, savaitės, mėnesio ir metų iššūkiuose. Jie reguliariai keisis – pavyzdžiui, daugiau taškų pelnys tie, kurie apsilankys „Iki“ parduotuvėje tam tikrą kartų kiekį arba įsigis konkrečių prekių.

„Siekiame, kad apsipirkti būtų ir patogu, ir įdomu. Kasdien pasiūlysime vis naujų iššūkių, į kuriuos bus lengva įsitraukti, o juos įvykdę pirkėjai bus apdovanoti papildomais taškais. Pavyzdžiui, vienas iš iššūkių kvies dažniau apsilankyti parduotuvėje. Dažnesnis apsilankymas – tai ne tik šviežesnis maistas pirkėjui ir jo šeimai, bet ir dar daugiau taškų, kurie galės virsti naudingais prizais ir net 50 proc. nuolaida pirkinių krepšeliui“, – sakė A. Dudko.

Kartu su naujais lojalumo programos pokyčiais, bus atnaujinamas ir „Iki“ kortelės dizainas. Tačiau senojo dizaino kortelės veiks ir toliau, tad klientams nereikia jų pasikeisti. Norint dalyvauti iššūkiuose, tereikia parsisiųsti „Iki“ programėlę į išmanųjį įrenginį ar atsinaujinti jau turimą.

„Taškotekoje“ – nuo prekių už 1 ct iki televizorių ir televizorių ir konsolių

Sukauptą „Iki“ taškų likutį pirkėjai gali pasitikrinti pirkimo kvite, mobiliojoje programėlėje, www.iki.lt paskyroje ir savitarnos kasose. Juos bus galima iškeisti į nuolaidą pirkinių krepšeliui, prizus ar žaidimus.

Už sukauptus taškus bus galima gauti iki 99 proc. dydžio nuolaidą pirkinių sumai (1 taškas – 0,01 Eur nuolaida). Juos taip pat galima skirti galimybei įsigyti prekę už 1 ct „Iki“ parduotuvėse. Užtikrinant prekių įvairovę, jų sąrašas bus atnaujinamas kiekvieną savaitę.

Skyrę 100 taškų, pirkėjai programėlėje dalyvaus žaidime „Laimės taškai“ ir pasiims bilietą. Žaisti verta, nes visi bilietai laimingi – dalyviai galės laimėti papildomų taškų, nuolaidų prekėms ir pan.

Tuo tarpu „Taškotekoje“ sukauptus taškus pirkėjai galės keisti į įvairias tinklo partnerių paslaugas ir daiktus, kurių kiekvienas bus įvertintas taškų skaičiumi. Asortimente pirkėjai ras kino bilietus, kuponus automobilių plovimui ar skrydžiui oro balionu. Taip pat buitinės technikos, žaidimų, laisvalaikio prekių – pavyzdžiui, televizorių ar žaidimų konsolę.

Nusprendus taškus skirti prizui, pirkėjui niekuo rūpintis daugiau nereikės – bilietai ar kuponai atkeliaus į el. pašto dėžutę, o daiktai bus pristatyti nurodytu adresu.

Galios ir jau pamėgtos naudos

Lojalumo programos dalyviams be naujų papildomų naudų galios ir jau esančios. Jie ir toliau kiekvieną savaitę galės naudotis daugiau nei 1 000 pasiūlymų su nuolaida „Iki“ parduotuvėse, 5 proc. nuolaida „Iki Gourmet“ prekėms.

Kiekvieną pirmadienį pirkėjai sulaukia asmeninių pasiūlymų su aktualiomis nuolaidomis, o gimtadienio proga gauna nuolaidą visam pirkinių krepšeliui.

Be to, kortelių turėtojams galioja išskirtiniai pasiūlymai ir partnerių nuolaidos – „Gintarinėje vaistinėje“, knygynų tinkle „Vaga“, „Vero Cafe“ kavinėse ir skrydžiams „Orobalionas.lt“.

Vadovautasi tyrimo rezultatais

„IKI Lietuva“ generalinės direktorės Nijolės Kvietkauskaitės teigimu, prekybos tinkle vykstantys strateginiai pokyčiai apima visą prekybos tinklą, taip pat ir fizines parduotuves. Nauja parduotuvių koncepcija buvo kuriama itin dėmesingai įsiklausant į pirkėjus, bendradarbiaujant su Švedijos ir Vokietijos mažmeninės rinkos ekspertais.

Tam, kad įsitikintų, ar tikrai eina teisingu keliu, „Iki“ prekybos tinklas atliko Vartotojų elgsenos tyrimą. Jis parodė, kad fizinės parduotuvės vis dar yra populiariausios tarp pirkėjų – daugiau nei pusė apklaustųjų (54 proc.) fizinėse parduotuvėse apsiperka 2-3 kartus per savaitę (kasdien apsiperka 15 proc. žmonių, rečiau nei kartą per savaitę – vos 3 proc.).

Jeigu žmonės 2-3 kartus per savaitę eina į parduotuvę, vadinasi, jiems svarbu viskas – produktai, parduotuvės išplanavimas, akcijos ir pan.

Lietuvos pirkėjas parduotuvėje vidutiniškai užtrunka 29 minutes (moterys užtrunka ilgiau nei vyrai, bet tik trimis minutėmis). Tie, kurie eina kasdien į parduotuvę ir jau žino, kas ir kur padėta, vis tiek parduotuvėje praleidžia vidutiniškai 25 minutes. Tie, kurie eina kartą per savaitę – vidutiniškai 35 minutes.

Butauto Barausko nuotr.

Kokie kriterijai žmonėms svarbiausi renkantis parduotuvę? Akcijos mėgstamiems produktams (61 proc.), parduotuvės vieta - kad ji būtų arti namų, darbo (58 proc.), platus prekių asortimentas (46 proc.) ir pasiūlymai, galiojantys klientams, turintiems lojalumo kortelę (40 proc.).

O labiausiai pirkėjams nepatinka siauras prekių asortimentas, neaiškios prekių nuorodos, iškabos, klaidus parduotuvės išplanavimas, nepakankamas kasų kiekis.

Tyrimas taip pat parodė, kad daugiausia laiko apsipirkdami lietuviai praleidžia šviežių vaisų ir daržovių (48 proc.), pieno produktų (29 proc.), duonos gaminių ir konditerijos (20 proc.) skyriuose. Būtent šių skyrių pirkėjai labiausiai ir pasigestų, jei jų neliktų.

Tyrimo rezultatais vadovaujantis ir buvo suplanuota ir išdėstyta pirmoji naujos koncepcijos „Iki“ parduotuvė. Naujos koncepcijos parduotuvių idėja – sukurti tokią aplinką, kurioje klientų apsipirkimo kelionė vyktų intuityviai, mėgstamas prekes būtų galima rasti kuo greičiau ir patogiau, būtų aiškiai išskirti specialūs kainų pasiūlymai ir dar daugiau dėmesio skiriama „Iki“ stiprybei rinkoje – šviežių produktų asortimentui.

„Galvodami apie mūsų pirkėjus ir jų poreikius, visada stengiamės būti vienu žingsniu priekyje – imtis lyderystės įgyvendinant pokyčius, atnešant mažmenos inovacijas į Lietuvą. Pastarieji keleri metai parodė, kad keičiasi ir pats pirkėjas – tikisi dar sklandesnės apsipirkimo patirties, greičio, patogumo, drąsiai išbando technologines naujoves. Tai mus kasdien skatina keistis, naujausias mūsų kūrinys – geriausiomis rinkos praktikomis grįsta fizinių parduotuvių koncepcija“, – sakė N. Kvietkauskaitė.

Dar arčiau pirkėjo

Po rekonstrukcijos atidaryta parduotuvė „IKI Šeškinė“ Vilniuje (Šeškinės g. 32) yra pirmoji, kurioje pirkėjai galės išbandyti kitokią apsipirkimo patirtį. Jos prekybinis plotas siekia 1 582 kv. metrų, investicijos į ją siekė 2,3 mln. eurų.

Naujose parduotuvėse taikomi sprendimai buvo kuriami įvertinus pirkėjų poreikius, kurie ypač daug dėmesio skiria apsipirkimo sklandumui, kategorijų ir prekių išdėstymui, šviežumui ir kokybei bei geros kainos pasiūlymams.

Įgyvendinant pokyčius, buvo nuosekliai peržiūrėtas parduotuvių asortimentas. Eliminuotos mažo apyvartumo prekės, padidintas mėgstamiausių prekių matomumas. Įrengti patogūs bei erdvūs daržovių ir vaisių, šviežios mėsos, žuvies ant ledo, konditerijos, kepinių, ne maisto prekių skyriai. Taip pat atnaujinta ir standartizuota įranga – siekiant maksimalaus energetinio efektyvumo, operacijų efektyvumo ir, žinoma, jaukumo bei patogumo klientams.

Parduotuvių interjeras atnaujintas taip, kad pirkėjo kelionė būtų aiškiai orientuota, jis visada gerai matytų tiek specialius kainų pasiūlymus, tiek šviežio maisto kategorijų produktus. Interjere dominuoja pagrindinės „Iki“ spalvos – žalia ir geltona. Žalia spalva simbolizuoja šviežumą bei paslaugų teikimo zonas, geltona spalva indikuoja gerus kainos ir kokybės pasiūlymus, tad pirkėjai čia ras prekes, kurioms taikomos akcijos ir nuolaidos.

Dar vienas svarbus naujos koncepcijos bruožas – aplinkos atpažįstamumas. Parduotuvės kuriamos taip, kad aplinka būtų atpažįstama visame „Iki“ tinkle, tad nusprendę užeiti į bet kurią „Iki“ parduotuvę, klientai nepasimestų – prekių grupių išdėstymas bus analogiškas visame tinkle, tokiu būdu užtikrinant sklandžią apsipirkimo kelionę.

Naujos koncepcijos parduotuvėse reikšmingą dalį kasų sudarys savitarnos kasos, kurias greitesniam apsipirkimui renkasi didžioji dalis klientų, įdiegti ir energiją taupantys sprendimai – LED apšvietimas bei tvaresnė šaldymo įranga.

Butauto Barausko nuotr.

Plėsis ir į kitus miestus

Pasak „IKI Lietuva“ generalinės direktorės N. Kvietkauskaitės, šį mėnesį sostinėje duris atvers ir dar dvi naujos koncepcijos „Iki“ parduotuvės – „IKI Šaltinėlis“ ir „IKI Pilaitė 2“. Kitų dviejų atnaujintų parduotuvių atidarymai suplanuoti gegužę, o paskutinį metų ketvirtį pirkėjams bus atvertos dar keturios parduotuvės.

„Kaskart pristatydami pirkėjams inovacijas, mes pradedame ir naują mokymosi etapą. Ne išimtis ir nauja parduotuvių koncepcija. Ją į rinką įvedame žinodami, ko šiandien reikia mūsų pirkėjams, tačiau visada stebime situaciją, esame pasiruošę tobulinti siūlomus sprendimus. Šiemet numatytų devynių naujos koncepcijos parduotuvių atidarymai yra pokyčių kelio pradžia. Tikime, kad pirkėjai juos priims pozityviai, o tai suteiks pagrindo tęsti parduotuvių atnaujinimo darbus ir visoje Lietuvoje“, – sakė „Iki“ tinklo vadovė.

Prekybos tinklą „Iki“ šiuo metu sudaro 237 parduotuvės, kulinarijos gamybos centras bei 3 regioninės kepyklos. Nuolat naujoves diegiantis prekybos tinklas kartu su „Pixevia“ Vilniuje atidarė jau tris autonomines parduotuves su „Iki“ prekių ženklu. Tai pirmos tokios parduotuvės Lietuvoje ir Šiaurės šalyse. Prekybos tinkle dirba beveik 6 tūkst. darbuotojų. Prekybos tinklas taip pat valdo prekių pristatymo į namus startuolį „LastMile“ bei nuosavo prekės ženklo elektroninę parduotuvę. Šiemet prekybos tinklas „Iki“ buvo įvertintas prestižiškiausiu „Top Employer 2023 Lietuva“ sertifikatu.

Pandemijos perbraižytą vertybinį žemėlapį darbo aplinkoje pastebi personalo valdymo ekspertė, socialinių mokslų daktarė Rūta Klimašauskienė. Ji teigia, kad darbdavių rūpestis darbuotojų sveikata ir emocinio saugumo užtikrinimu šiuo metu yra itin svarbus. „COVID-19 pandemija atnešė daug nežinomybės. Tapome mažiau saugūs kasdieniame gyvenime, užsiimdami įprastomis veiklomis, dirbdami. Saugumą reiktų suprasti labai plačiai, todėl darbdavys, kuris išklauso, supranta, rūpinasi, atsižvelgia į asmeninius kolegos poreikius ir yra, pirmiausia, žmogiškas, šiandien užsitarnaus bet kurio darbuotojo palankumą“, – kalba žmogiškųjų išteklių valdymo ekspertė R. Klimašauskienė.

Nuo papildomo sveikatos draudimo iki psichologų konsultacijų

Beveik 13 tūkst. darbuotojų turinčio prekybos tinklo „Maxima“ generalinė direktorė Jolanta Bivainytė sako, kad nuo COVID-19 pandemijos pradžios dėmesio centre yra darbuotojai ir jų saugumas.

„Esame didžiausias Lietuvos darbdavys ir jaučiame atsakomybę kurti kuo geresnes darbo sąlygas. Saugumas ir darbuotojų sveikata, dar iki COVID-19 pandemijos buvusios prioritetinėmis sritimis, įgauna šiandien vis didesnę svarbą. Komanda stipri yra tuomet, kai ji pasitiki savo darbdaviu ir yra rami, kad visapusiškai pasirūpinsime saugia darbo aplinka. Tuomet net didžiausi iššūkiai, kurių šiandien išties netrūksta, bus sklandžiai bei lengvai įveikiami“, – pabrėžia ji.

Komanda stipri yra tuomet, kai ji pasitiki savo darbdaviu ir yra rami, kad visapusiškai pasirūpinsime saugia darbo aplinka.

Prekybos tinklas „Maxima“ yra viena pirmųjų įmonių Lietuvoje, dar 2020-ųjų pavasarį savo darbuotojus apdraudusi nuo koronaviruso. Šiuo metu bendrovė savo lėšomis moka pašalpas darbuotojams, kurie susirgus COVID-19 infekcija gydosi ligoninėje.

Taip pat visi „Maximos“ darbuotojai yra apdrausti ir papildomu sveikatos draudimu. Jis garantuoja šeimos ar gydytojo specialisto konsultacijas ir diagnostinių tyrimų atlikimą, odontologijos bei reabilitacijos paslaugas, ambulatorinį gydymą tiek valstybinėse, tiek privačiose gydymo įstaigose. „Dabartiniu laikotarpiu, kai šalies medicinai tenka dideli krūviai, savo komandai norime užtikrinti sklandų bei kokybišką gydymą. Skatiname darbuotojus rūpintis savimi, o tai padaryti dabar yra dar paprasčiau, nes papildomas sveikatos draudimas suteikia galimybę greičiau patekti pas gydytojus“, – sako J. Bivainytė.

Ji pažymi, kad ne mažiau svarbi yra ir emocinė darbuotojų sveikata. „Maximos“ darbuotojams yra sudarytos sąlygos nemokamai anonimiškai konsultuotis su profesionaliais psichologais. „Natūralu, jog pandemiją lydi nerimas, baimė, įtampa ar kitos neigiamos emocijos. Labai skatiname darbuotojus neužsisklęsti ir sunkumus įveikti kartu su specialistais“, – pabrėžia J. Bivainytė.

Nuotolines anonimines konsultacijas „Maximos“ darbuotojams teikia psichinės sveikatos platformos „Visipsichologai.lt“ specialistai.

Rūta Klimašauskienė

Socialinių naudų paketas – darbuotojams ir jų šeimoms

Prekybos tinklas šįmet jau skyrė 1,5 mln. eurų darbuotojų socialinių naudų paketui. Ši investicija, pasak „Maximos“ vadovės J. Bivainytės, suteikia galimybę ne tik visapusiškai pasirūpinti savo darbuotojų darbo sąlygomis bei sveikata, bet ir skirti didesnį dėmesį jų šeimoms.

„Esame komanda, todėl mums yra svarbu ir rūpi, kaip kolegos jaučiasi tiek darbe, tiek savo namų aplinkoje. Jaučiame atsakomybę visokeriopai pasirūpinti savo darbuotojais ir jų šeimomis – tiek svarbių asmeninių švenčių metu, tiek tais atvejais, kada ištinka nelaimės“, – pažymi J. Bivainytė.

„Maximos“ kolektyvinėje sutartyje yra numatytas itin platus socialinių naudų darbuotojams paketas, pavyzdžiui, darbuotojui skiriama 200 eurų išmoka šeimoje gimus vaikui, o sutuoktuvių proga bendrovė skiria 3 dienas papildomų apmokamų atostogų.

Kasmet „Maxima“ skiria 100 eurų vertės vaistinės dovanų kortelę neįgalius vaikus iki 18 metų auginantiems darbuotojams. O kol darbuotojo šeimos nariui nustatinėjamas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis priežiūros poreikis, gali būti suteikiamos papildomos iki 30 kalendorinių dienų apmokamos atostogos. Gaisro ar stichinių nelaimių atveju, dėl kurių prarandamas darbuotojo gyvenamasis būstas, yra numatyta 2000 eurų vienkartinė pašalpa. Tuo metu praradus artimąjį suteikiama laidojimo išmoka ir 3 papildomos apmokamos atostogų dienos.

Visi prekybos tinklo „Maxima“ darbuotojai, jų vaikai iki 12 metų bei daugiavaikės šeimos kasmet sulaukia šventinių dovanų Kalėdų ir Velykų progomis. Geriausiai besimokančios darbuotojų atžalos gauna stipendijas ir yra kviečiamos į nemokamas vasaros stovyklas. Taip pat daugiavaikės „Maximos“ darbuotojų šeimos Rugsėjo 1-osios proga gauna dovanų korteles kanceliarinėms prekėms įsigyti.

Psichologiškai saugi darbo aplinka didina produktyvumą

Tai, kad COVID-19 pandemija iš esmės pakeitė darbo rinką, rodo tarptautinės audito bei verslo konsultavimo bendrovės „Deloitte“ iniciatyva kasmet atliekami tyrimai. Jie apibrėžia naujausias tendencijas, vyraujančias darbinėje aplinkoje. Apie tai kalbanti personalo valdymo ekspertė R. Klimašauskienė priduria: saugumo ir emocinės sveikatos užtikrinimas pasaulyje tapo pagrindiniu verslo prioritetu.

„Kuomet verslas kuria psichologiškai saugią darbo aplinką, vidinė emocinė sveikata įmonėse tik gerėja. Tai lemia augantį darbuotojų įsitraukimą, didėjantį darbingumą, – pasakoja R. Klimašauskienė. – Dar 2018-aisiais daugiau nei pusė apklaustų įmonių pripažino, kad nesiėmė jokių veiksmų darbuotojų psichologinės savijautos gerinimui. Tačiau COVID-19 pandemija viską stipriai pakeitė iš esmės. Pernai atliktas „Deloitte“ tyrimas taip pat parodė ir darbuotojų emocinės būklės gerinimo darbo vietoje rezultatus. Štai įmonės, kurios investavo į darbuotojų psichologinę sveikatą, padidėjus jų motyvacijai, įsitraukimui ir produktyvumui, gavo net penkis kartus didesnę investicinę grąžą“.

Pasak R. Klimašauskienės, saugi ir emociškai palanki darbo aplinka didina komandos įsitraukimą, kuris stipriai atliepia ir verslo sėkmę. „Pavyzdžiui, tyrimų bendrovės „Gallup“ duomenimis, tokiu atveju nedarbingumo dienų mažėja 41 proc., kokybės defektų skaičius krenta 40 proc., darbo saugos incidentų – iki 70 proc. Tuo metu darbuotojų produktyvumas auga 17 proc.“, – pažymi personalo valdymo ekspertė, socialinių mokslų daktarė R. Klimašauskienė.

„Carrefour Polska“ pranešė, kad jos darbuotojai Varšuvos centre ketvirtadienį aptiko „įtartinų paketų naujoje bananų siuntoje“.

„Jie nedelsdami pranešė policijai, kuri greitai konfiskavo siuntą ir pradėjo šiuo metu besitęsiantį tyrimą, – bendrovės atstovus citavo Lenkijos naujienų agentūra PAP. – Mūsų tinklas visapusiškai bendradarbiauja su tyrėjais.“

Tviteryje paskelbtame policijos vaizdo įraše matyti žalios spalvos paketai su kokainu, paslėpti bananams skirtose kartoninėse dėžėse.

Teisėsauga paskaičiavo, kad konfiskuotų medžiagų vertė juodojoje rinkoje siekia 6,7 mln. eurų, bet nepatikslino, iš kur buvo atgabenta siunta.

Kaip PAP informavo Varšuvos policijos atstovas Sylwesteris Marczakas (Sylvesteris Marčakas), narkotikai buvo perimti „keliose vietose“ Mazovijoje – regione, kuriam priklauso ir Lenkijos sostinė, taip pat kaimyninėje Lodzės vaivadijoje.

„Parduotuvėje įsigijus testą bus galima bet kuriuo metu pasitikrinti, ar nesergama koronaviruso infekcija. Tai suteiks galimybę asmenims vos per 10-15 minučių gauti pirminei diagnostikai skirtą rezultatą. Tikimės, kad ši priemonė efektyviai prisidės prie pandemijos šalyje valdymo, stabdys viruso plitimą ir leis mums visiems kuo greičiau grįžti į normalų gyvenimą. Mūsų prekybos tinklas nuo pat pandemijos pradžios siekia užtikrinti stabilią būtiniausių priemonių pasiūlą, todėl matome didelį poreikį papildyti asortimentą ir šiais testais“, – sako V. Budrienė.

Norėdamas sudaryti kuo palankesnes sąlygas įsigyti greitųjų antigeno testų, prekybos tinkas siūlo juos už vienas patraukliausių kainų rinkoje. Vieno testo kaina „Iki“ parduotuvėse yra 6,99 eurų. Iš pradžių testais bus prekiaujama didžiausiose „Iki“ parduotuvėse ir „juodųjų“ savivaldybių „Iki“ parduotuvėse.

„Iki“ tinklo parduotuvėse bus prekiaujama „Singclean IVD“ COVID-19 antigenų nustatymo seilėse testo rinkiniais, kurie yra patikimi bei saugūs. Prekyboje esantys testai atitinka in vitro diagnostikos priemonėms keliamus reikalavimus. Testą įsigijęs asmuo galės pats paimti seilių ėminį. Testai skirti tik pirminei diagnostikai, nėra skirti galutinės diagnozės patvirtinimui. Skirta profesionaliam naudojimui.

Remiantis Lietuvos sveikatos apsaugos reikalavimais, atlikus greitąjį antigeno testą ir gavus teigiamą atsakymą, reikia registruotis patvirtinamajam PGR tyrimui į mobilųjį punktą Karštąja linija 1808 arba pildant elektroninę formą adresu www.1808.lt. Neigiamo rezultato atveju asmuo, remiantis SAM rekomendacijomis, turi ir toliau laikytis asmens higienos rekomendacijų, laikytis fizinio atstumo, dėvėti asmenines apsaugos priemones.

Siekiant užtikrinti darbuotojų ir pirkėjų saugumą, „Iki“ parduotuvėse nuo pat pandemijos pradžios įgyvendinamos kompleksinės prevencinės priemonės. Be to, siekiant prisidėti prie pandemijos plitimo stabdymo, pirkėjai raginami ne tik tinkamai dėvėti veido apsaugas, bet ir laikytis kitų saugaus apsipirkimo rekomendacijų. Skatinama iš anksto planuoti pirkinių krepšelį, sudaryti produktų bei prekių sąrašą, laikytis saugaus atstumo ir vengti fizinių kontaktų, naudotis parduotuvėse įrengtais dezinfekantais. Gyventojai raginami pirmenybę teikti atsiskaitymui savitarnos kasose, kurios padeda sumažinti žmogiškųjų kontaktų tikimybę.