Pasak M. Feigino teorijos, 71-erių V. Putinas nori ir toliau valdyti Rusiją, kol jo tariamam devynerių metų sūnui Ivanui sueis aštuoniolika. Tada jis esą perduos jam Kremliaus vairą.

Tam, kad pavyktų tai padaryti, Rusijos diktatorius turėtų pakeisti konstituciją, pagal kurią prezidentas turi būti vyresnis nei 35 metų.

Tokie kaltinimai kyla iš buvusio Rusijos politiko, teisininko M. Feigino, kuris teismuose atstovavo antiputiniškai grupei „Pussy Riot“.

Kalbėdamasis su Ukrainos televizijos laidų vedėju Dmitrijumi Gordonu, jis teigė, kad V. Putinas turi du mažamečius sūnus su savo ilgamete meiluže, gimnaste 40-mete Alina Kabaeva.

V. Putinas ir A. Kabaeva. Vikipedijos nuotr.

Nors V. Putinas viešai tvirtina, kad su savo pirmąja žmona Liudmila susilaukė dviejų dukrų, tačiau sklando gandai, kad jis turi mažiausiai šešis vaikus.

Teigiama, kad devynerių Ivanas gimė išskirtinėje privačioje klinikoje Šveicarijoje, o kitas sūnus Vladimiras jaunesnysis – Maskvoje 2019 m.

V. Putinas, kuris šį mėnesį neabejotinai užsitikrins pergalę rinkimuose, planuoja „dinastišką valdžios perdavimą totalitarinėje sistemoje.“

„Per ateinančius dvylika metų jis turi sukurti tokias sąlygas, kad niekas, išskyrus jo įpėdinius, negalėtų vadovauti valstybei“, – sakė M. Feiginas.

Jis taip pat aiškino, kad V. Putinas konstituciją gali pakeisti „per naktį“.

Anot buvusio teisininko, Rusija yra per daug seksistinė, kad V. Putinas valdžią perduotų savo dukroms – 38-erių Marijai Voroncevai ir 37-erių Katerinai Tikhonovai. Tas pats pasakytina ir apie jo tariamai slaptą dukrą 21-erių Luizą Rozovą. Teigiama, kad dukros Rusijos prezidentas susilaukė su valytoja, kuri tapo milijoniere ir banko savininke, 48-erių Svetlana Krivonogikh.

M. Voronceva (kairėje) ir K. Tikhonova. Instagramo nuotr.

Buvęs teisininkas prognozavo, kad Marija bus paskirta sveikatos ministre, o Katerina – švietimo ministre.

M. Feiginas pripažino, jo teorija apie V. Putino numatytą įpėdinį Rusijai priklausys nuo to, ar jo slaptųjų tarnybų sąjungininkai išliks lojalūs jam senstant.

Šis raginimas buvo paskelbtas laikraštyje „Tagesspiegel“ prieš penktadienį minimą Tarptautinę moters dieną.

Tarp paskelbusiųjų raginimą buvo centro kairiųjų socialdemokratų (SPD), konservatyviųjų krikščionių demokratų (CDU), liberaliųjų laisvųjų demokratų (FDP) ir Žaliųjų partijos atstovės.

Prezidento pareigos yra aukščiausios Vokietijoje, nors daugelis jo funkcijų yra reprezentacinės.

„Būtų gerai, jei demokratinės partijos susitartų dėl tinkamos moters kandidatūros į prezidento postą“, – laikraščiui sakė Reino krašto-Pfalco žemės premjerė Malu Dreyer. „Prezidentė būtų padrąsinimas daugeliui moterų Vokietijoje ir už jos ribų“, – sakė SPD politikė.

„Būdama moterų reikalų ministrė, labai pritarčiau, kad per kitus Vokietijos valstybės vadovo rinkimus kandidatuotų moteris, jei partijos 2027 metais dėl to susitartų“, – laikraščiui „Tagesspiegel“ sakė Žaliųjų partijos politikė Lisa Paus.

Būtų gerai, jei demokratinės partijos susitartų dėl tinkamos moters kandidatūros į prezidento postą.

FDP politikė Marie-Agnes Strack-Zimmermann taip pat pritaria, kad prezidente galėtų tapti moteris. „Pats laikas, kad į Belvju rūmus ateitų moteris“, – laikraščiui sakė Bundestago narė, turėdama omenyje oficialią Vokietijos prezidento rezidenciją Berlyne.

Pagal įstatymus Vokietijos prezidentu gali būti šalies pilietis, turintis teisę balsuoti Bundestage ir būti sulaukęs 40 metų. Jo kadencija trunka penkerius metus. Vėliau perrinkti leidžiama tik vieną kartą. Dabartinio prezidento Franko Walterio Steinmeierio antroji ir paskutinė kadencija baigsis 2027 metais.

Vokietijos prezidentas nėra renkamas visuotiniuose rinkimuose. Vietoj to surengiamas specialus suvažiavimas ir jame prezidentas išrenkamas slaptu balsavimu.

Parašus galima rinkti iki kovo 28 dienos. Juos trečiadienį pradėti rinkti gali pretendentai, kurie pateikė pareiškinius dokumentus.

Šiuo metu tokių yra dešimt iš 14 užsiregistravusių politinės kampanijos dalyviais. Tai – Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ keliamas buvęs krašto apsaugos viceministras ir NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Giedrimas Jeglinskas, Darbo partijos keliamas parlamentaras Andrius Mazuronis, antros kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos keliamas buvęs sveikatos apsaugos ministras parlamentaras Aurelijus Veryga, parlamentaras Remigijus Žemaitaitis, savarankiškai išsikelti siekiantis medikas Eduardas Vaitkus.

Taip pat dokumentus jau pateikė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų keliama premjerė Ingrida Šimonytė, Laisvės partijos keliamas Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas, savarankiškai išsikelti siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė, buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus.

Jiems parašų lapus VRK numato išduoti trečiadienį nuo 9 val., išskyrus I. Šimonytę, kuri išsakė pageidavimą rinkėjų parašus rinkti tik elektroniniu būdu.

Rinkėjai galės savo parašais paremti patinkantį kandidatą elektroniniu būdu VRK administruojamame elektroninių paslaugų portale www.rinkejopuslapis.lt.

Rinkimų teisę turintis Lietuvos pilietis gali savo parašu paremti vieną kandidatą, kelis iš jų arba visus, tačiau už kiekvieną kandidatą galima pasirašyti tik vieną kartą.

Likusiems keturiems politinės kampanijos dalyviams Zenonui Andrulėnui, Gintautui Kniukštai, Arūnui Rimkui ir Žilvinui Treigiui parašų rinkimo lapai bus išduoti, jei jie pateiks pareiškinius dokumentus.

Tarp pareiškinių dokumentų pretendentai turi pateikti ir pažymą apie sumokėtą 8995 eurų dydžio prezidento rinkimų užstatą. Užstatus būsimieji kandidatai turi sumokėti iš asmeninės sąskaitos, jie bus grąžinti, jei kandidatai surinks ne mažiau kaip 7 proc. balsų, pateiks finansines ataskaitas ir nepadarys šiurkščių pažeidimų.

Pareiškinius dokumentus galima teikti iki kovo 8 dienos.

Prezidento rinkimai vyks gegužės 12 dieną.

„Mano programinės nuostatos, mano vizija daugeliu atvejų neatitinka to, ką sako jos (valdančiųjų partijos – ELTA), nepaisant to, kad kai kuriose iš tų partijų yra labai sąžiningų žmonių“, – LRT televizijai ketvirtadienį teigė I. Vėgėlė.

Kandidatas į prezidentus nurodė, kad savo rinkimų programą planuoja pristatyti artimiausiu metu.

ELTA primena, kad apie savo dalyvavimą prezidento rinkimuose I. Vėgėlė oficialiai paskelbė trečiadienį.

Šiuo metu apie keliamas ar remiamas kandidatūras prezidento rinkimuose yra paskelbusios 5 politinės partijos. Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams rinkimuose atstovaus premjerė Ingrida Šimonytė, Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos kandidatas bus Seimo narys, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Lietuvos regionų partija rems Kazlų Rūdos merą Mantą Varašką, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ iškėlė Giedrimo Jeglinsko, o Laisvės partija – buvusio Konstitucinio Teismo (KT) pirmininko Dainiaus Žalimo kandidatūrą.

Taip pat žinomi 3 save išsikėlę kandidatai: gydytojas Eduardas Vaitkus, buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus ir teismo kaltu dėl sukčiavimo pripažintas aktyvistas Antanas Kandrotas.

Antradienį posėdžiavusi Liberalų sąjūdžio valdyba nutarė siūlyti partijai nedalyvauti kitų metų prezidento rinkimuose.

Lietuvos prezidento rinkimai vyks 2024 metų gegužės 12 dieną.

Ketvirtadienį socialiniuose tinkluose pasirodė Celofano vaizdo įrašas, filmuotas Kaune, prie „Laisvės kario“ skulptūros. A. Kandrotas, pasistatęs tribūną ir kelis žmones už nugaros, vaizdo įraše kalbėjo, kad prezidentas – Konstitucijos garantas. Kalba, kad prezidentas gali kreiptis į Konstitucinį Teismą, o tauta tuo metu turi laukti išaiškinimų.

„Visi žinome, kad galimybių pasai mažai kuo skiriasi nuo to laikotarpio, kai buvo naikinama žydų tauta. Tai tam tikros grupės segregacija, kai vieni gali tai, kiti – negali, kaip tada reikėjo turėti žvaigždę. Reikia siekti sugrąžinti tarėjų institutą į Lietuvos Respublikos teismus“, – savo kalboje sakė Celofanas.

„Turiu daugiau politinės valios pasakyti griežtą „Ne“ visoms spalvotoms ideologijoms, ypatingai tada, kai kyla grėsmė tradicinei šeimai, kurią saugo Lietuvos Respublikos Konstitucija, o ją saugo šalies prezidentas. Valstybės pareiga apsaugoti kiekvieną Lietuvos pilietį nuo pačių mažiausių. Man būnant prezidentu, jei švietimo ministras nesugebėtų atsakyti, kiek yra lyčių, iš karto atsisveikintų su savo darbu“, – kalbą tęsė A. Kandrotas.

Savo įraše jam kliuvo ir užduodamas klausimas „Kam priklauso Krymas“, esą galimas tik vienas atsakymas, o jei ne, tada tauta būna persekiojama. Tada klausė, kiek Lietuvoje reikia Ukrainos vėliavų, kad įsivyrautų taika.

„Mano, kaip prezidento, tikslas būtų žiūrėti pirmiausia Lietuvos interesų, siekti Lietuvai naudingų rezultatų užsienio politikoje. Padėsim, jei galėsim, duosim, kai turėsim“, – daugiau nei 8 min. įraše A. Kandrotas paskelbė, jog dalyvaus kitąmet vyksiančiuose prezidento rinkimuose ir kvietė žmones palaikyti jo kandidatūrą.

Primename, kad apie dalyvavimą prezidento rinkimuose yra paskelbęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Aurelijus Veryga, Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška, Ingrida Šimonytė, kurios kandidatūrą kelia Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai. Taip pat siekti prezidento posto norą išreiškė buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus.

55 metų A. Stubbas 2014–2015 metais ėjo Suomijos ministro pirmininko pareigas, o anksčiau vadovavo kelioms ministerijoms: buvo atsakingas už finansus, užsienio reikalus ir Europos Sąjungos reikalus. Šiuo metu jis dirba profesoriumi Europos universiteto institute Italijoje.

„Kai tėvynė kviečia, tu eini“, – spaudos konferencijoje žurnalistams sakė A. Stubbas, turėdamas omenyje tai, kad konservatyvusis ministras pirmininkas  Petteri Orpo (Peteris Orpas) ir jo Nacionalinės koalicijos partija paprašė jo būti jų kandidatu rinkimuose.

„Manau, kad vienas iš svarbiausių kitos prezidento kadencijos uždavinių – siekti išsaugoti taisyklėmis pagrįstą tarptautinę sistemą“, – sakė A. Stubbas.

„Kitas prezidentas įžengs į pasaulį, kuris keičiasi, kuris iš dalies yra nesaugesnis ir iš dalies trapesnis nei tas, prie kurio pripratome po 1989 metų“, – pridūrė jis.

Suomijos prezidentas yra valstybės vadovas ir vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, kartu su vyriausybe atsakingas už gynybos ir užsienio politiką, tačiau ne už ES reikalus.

Tarp A. Stubbo oponentų bus buvęs užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto (Peka Havistas) iš Žaliųjų partijos, kuris kartu su S. Niinisto atliko svarbų vaidmenį užtikrinant Suomijos prisijungimą prie NATO anksčiau šiais metais.

Po nesėkmingų bandymų 2012-aisiais ir 2018-aisiais P. Haavisto kandidatuos į prezidentus trečią kartą.

Kandidatuoja ir dabartinis Suomijos banko vadovas Olli Rehnas (Olis Renas), taip pat parlamento pirmininkas Jussi Halla-aho (Jusis Hala-ahas) iš kraštutinių dešiniųjų Suomių partijos.

74 metų S. Niinisto, itin populiarus tarp suomių dėl savo ramaus ir pragmatiško požiūrio, nebegali siekti dar vienos šešerių metų kadencijos.

Jis žinomas dėl to, kad palaikė glaudžius ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, o po Maskvos invazijos į Ukrainą tapo vienu iš aršiausių Rusijos, su kuria Šiaurės šalis turi 1 340 km sieną, priešininkų.

Suomijos prezidento rinkimai vyks 2024 metų sausio 28 dieną, o vasario 11-ąją planuojamas antras turas.

Aštuonių svorio kategorijų pasaulio bokso čempionas ir senatorius, laikomas realiu pretendentu pakeisti dabartinį prezidentą Rodrigo Duterte (Rodrigą Dutertę), pranešė, jog sprendimas pasitraukti iš sporto, ištraukusio jį iš skurdo, buvo „sunkiausias sprendimas“ jo gyvenime.

„Man yra sunku susitaikyti, kad mano kaip boksininko laikas baigėsi“, – sakė 42 metų M. Pacquiao greitai išplitusiame vaizdo įraše, paskelbtame socialiniame tinkle „Twitter“.

„Šiandien skelbiu apie savo pasitraukimą“, – nurodė jis.

Tai įvyko praėjus kelioms savaitėms po to, kai vienu geriausių visų laikų boksininkų laikomas M. Pacquiao pralaimėjo, kaip paaiškėjo, paskutinę profesionalią kovą prieš kubietį Yordenisą Ugasą (Jordenisą Ugasą) Las Vegase.

M. Pacquiao savo politinę karjerą pradėjo 2010 metais, tapęs Kongreso nariu, o vėliau buvo išrinktas į Senatą. Praėjusią savaitę jis pranešė, kad sieks aukščiausio posto šalyje.

M. Pacquiao, vedęs penkių vaikų tėvas, padėkojo milijonams savo gerbėjų visame pasaulyje ir ypač savo ilgamečiui treneriui Freddie Roachui (Fredžiui Roučui) ir pavadino jį savo „šeima, broliu ir draugu“.

Daugeliui filipiniečių M. Pacquiao yra kultinė asmenybė. Jis garbinamas dėl savo smūgio jėgos ir sugebėjimo iš beviltiško gatvės vaiko pakilti į bokso pasaulio viršūnę. 

Būdamas 14 metų jis buvo išmestas iš vidurinės mokyklos, pardavinėjo spurgas šalikelėje ir dirbo prekių kroviku bakalėjos krautuvėje, kad padėtų savo motinai auginti du jaunesnius vaikus.

Per keletą metų šis neaukšto ūgio kairiarankis tapo profesionaliu boksininku.

Sporto aistruoliams M. Pacquiao yra gyvas įrodymas, kad sunkus darbas gali atnešti sėkmę visiems, nepriklausomai nuo jų kilmės.

Tačiau kaip politikas M. Pacquiao yra vertinamas prieštaringai, turi daugybę niekintojų.

Kritikai jį kaltina nebaigus mokyklos dėl intelekto trūkumo, taip pat dėl dažno neatvykimo į Senato posėdžius, keldami klausimą dėl jo sugebėjimo valdyti 110 mln. gyventojų turinčią šalį.

„Taip, galbūt, truputį užsisėdėjau“, – radijo stotis „Govorit Moskva“ savo kanale platformoje „Telegram“ antradienį citavo A. Lukašenką.

„Gali būti, kad mane rodo ne tik per televiziją, bet ir per kiekvieną lygintuvą ir arbatinuką. Bet tikrai, dabar tik aš galiu apginti baltarusius“, – sakė jis ištraukoje iš interviu, kurią paskelbė radijo stotis.

Gali būti, kad mane rodo ne tik per televiziją, bet ir per kiekvieną lygintuvą ir arbatinuką.

A. Lukašenka neatmetė pirmalaikių prezidento rinkimų galimybės, bet tik po to, kai įvyks referendumas dėl konstitucinės reformos.

„Mes esame pasirengę įvykdyti konstitucinę reformą, po to neatmetu pirmalaikių prezidento rinkimų (galimybės)", – cituoja A. Lukašenką „Govorit Moskva“ vyriausiasis redaktorius Romanas Babajanas, dalyvavęs interviu su Baltarusijos lyderiu.

A. Lukašenka taip pat sakė, kad neketina pradėti dialogo su opozicijos Koordinacine taryba, nes nelaiko jos opozicija.

„Aš nekalbėsiu su opozicijos Koordinacine taryba, nes nežinau, kas yra tie žmonės. Jokia jie ne opozicija“, – parašė R. Babajanas, beveik pažodžiui cituodamas A. Lukašenką.

Pasak A. Lukšenkos, visi opozicijos teikiami pasiūlymai Baltarusijai būtų katastrofiški.

„Jie nori nutraukti visus mūsų ryšius su broliška Rusija, nori, kad mokslas ir medicina pas mus būtų mokami. Jie nori, kad visos mūsų pramonės įmonės būtų sunaikintos, o darbininkai taptų bedarbiais“, – kalbėjo A. Lukašenka.

Baltarusijoje jau beveik mėnesį vyksta beprecedenčiai protestai dėl rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas autoritarinis lyderis A. Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų. Opozicija ir Vakarų šalys šiuos rinkimus laiko suklastotais.

Didžiausios protesto akcijos įvyko rugpjūčio 16 ir 23 dienomis, kai į gatves išėjo daugiau nei 100 tūkst. žmonių, skelbia žiniasklaida.

Per pirmąsias protestų dienas buvo sulaikyta maždaug 7 tūkst. žmonių, buvo žuvusiųjų, tačiau tikslus skaičius nežinomas. Pagrindinė A. Lukešenkos varžovė prezidento rinkimuose Sviatlana Cichanouskaja rugpjūčio 25 dieną pranešė, kad žuvo ne mažiau nei šeši žmonės.

Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro duomenimis, per protestus žuvo keturi žmonės, registruota 450 atvejų, kai sulaikant prieš protestuotojus buvo naudojamas smurtas.

Praėjus dviem dienoms po rinkimų S. Cichanouskaja išvyko į Lietuvą. Rugpjūčio 18 dieną jos šalininkai, siekdami taikaus valdžios perdavimo ir naujų rinkimų, įkūrė Koordinacinę tarybą. Baltarusijos valdžia Konstitucinę tarybą laiko antikonstitucine.

„Sakiau, kad ateinu vienai kadencijai. (Darbui) turiu labai mažai metų ir jau jaučiu, kad turiu labai nedaug laiko. Todėl kiekvieną dieną mano užduotis yra padaryti nors kažką, kad dienos pabaigoje galėčiau sau pasakyti, kad nors vienas žmogus tapo laimingesnis“, – sakė V. Zelenskis per kasmetinį Jaltos europinės strategijos susitikimą (YES) Kijeve.

V. Zelenskis taip pat pabrėžė, kad prezidento statusas jo nepakeitė. Jis sakė norintis šiame poste išlikti žmogumi, o tai, jo nuomone, pajautė už jį balsavę ukrainiečiai.

„Aš žinau, kad esama tokios nuomonės, kad [rinkėjai] balsavo ne už Zelenskį, o prieš (eksprezidentą Petro) Porošenką. Dėl Dievo. Galime kalbėti ir taip. Bet mes su jumis suprantame žodžių logiką, kad jei žmonės prieš kažką [nusiteikę], tai jie palaiko kitą“, – sakė jis.

V. Zelenskis pareiškė, kad ištesi visus savo pažadus, dėl to esą jų mažai dalija.

„Žinau, kaip tai sunku: kažką pasakyti, o po to būtinai padaryti“, – pridūrė jis.

Ukrainos prezidentas pripažino, kad darė ir darys klaidų: „Nesu idealus žmogus, esu toks, kaip visi. Bet esu pasirengęs pripažinti klaidas ir keistis. Esu pasirengęs išgirsti žmones ir daryti viską, kad mūsų šaliai pasisektų. Netampu paminklu pačiam sau.“

„Atvirai sakau, kad gimiau rusakalbių šeimoje. Mokausi ukrainiečių kalbos, moku ją, didžiuojuosi tuo, didžiuojuosi, kad moku anglų kalbą. Tačiau normalu pripažinti, kas tu iš tiesų esi. Neapsimetinėti, nevaidinti. Esu toks, koks esu“, – pridūrė jis.

Kalbėdamas apie laimę V. Zelenskis pabrėžė, kad tikra laimė negali būti pavienė.

„Nepakeliama gyventi sąlygomis, kai tau nepatogu dėl to, kad esi laimingas. Tau paprasčiausiai nepatogu dėl savo laimės, kurią tu sąžiningai užsidirbai, bet kuri smarkiai pabrėžia daugybės žmonių, kurie gyvena aplink tave, vienoje šalyje su tavimi, nelaimę“, – kalbėjo prezidentas.

Jo manymu, žmonių pasitikėjimas juo ir jo komanda – didelė atsakomybė, nes jei jiems nepavyks, tai bus „kita visuotinė depresija“.

Iki penktadienio 18 val. vietos (20 val. Lietuvos) laiku, kai baigėsi terminas, pareiškimus dalyvauti rugsėjo 15-osios prezidento rinkimuose pateikė iš viso 98 kandidatai, 42 iš jų – vien tik penktadienį, naujienų agentūrai AFP sakė šalies rinkimų komisija.

„Politinis ratatouille“, – taip šį politinį manevravimą apibūdino prancūziškai leidžiamas dienraštis „Le Temps“, turėdamas omenyje spalvingą prancūzišką troškinį ratatują, gaminamą iš įvairių daržovių.

Premjeras Youssefas Chahedas (Jusefas Šahedas), apie savo ketinimą kandidatuoti į prezidentus paskelbęs ketvirtainį, dokumentus pateikė apsuptas rėmėjų ir patvirtino, kad neatsistatydins. 

„Kiekvienas, kuris siekia mano atsistatydinimo, iš tikrųjų siekia pavėlinti rinkimus, o mano atsistatydinimas reiškia vyriausybės atsistatydinimą“, – pareiškė jis.

Tuniso prezidento rinkimai buvo planuojami lapkritį, tačiau liepos 25-ąją mirus šios Šiaurės Afrikos valstybės vadovui Beji Caidui Essebsiui (Bedžiui Kaidui Esebsiui) balsavimą teko paankstinti.

Mesti iššūkį 43-erių Y. Chahedui – jauniausiam premjerui šalies istorijoje – gali islamistinės pakraipos partijos „Ennahdha“ atstovas Abdelfattahas Mourou (Abdelfatahas Muru) ir kontroversiškasis žiniasklaidos magnatas Nabilas Karoui (Nabilas Karvis).

Pirmuosius po 2011-ųjų revoliucijos, nuvertusios prezidento Zine El-Abidine Ben Ali (Zino Abidino Ben Alio) režimą ir sukėlusios virtinę „Arabų pavasario“ sukilimų, rinkimus laimėjo "Ennahdha“, šiuo metu esanti didžiausia parlamentinė partija.

Tunisas giriamas už perėjimą po revoliucijos į demokratiją – tai retas pavyzdys per "Arabų pavasario" neramumus Artimuosiuose Rytuose.

Tačiau šalis kovoja su pasikartojančiais džihadistų išpuoliais ir Y. Chahedo populiarumą mažinančia infliacija bei nedarbu.

Varžytis dėl šalies vadovo posto nori ir buvęs Tuniso prezidentas Moncefas Marzouki (Monsefas Marzukis) bei 69-erių gynybos ministras Abdelkrimas Zbidis. Pastarasis žada atsistatydinti, jei jam bus leista dalyvauti rinkimuose. 

Pirmą kartą Tuniso istorijoje prezidento posto siekia savo homoseksualumo neslepiantis kandidatas – Mouniras Baatouras (Muniras Baturas). Tačiau jo ketinimus dalyvauti rinkimuose griežtai kritikuoja 18 LGBTIQ teises ginančių asociacijų, tvirtinančių, kad kontroversiškasis teisininkas joms neatstovauja.

Rinkimų komisija rugpjūčio 2 dieną paskelbs, kurie kandidatai atitinka reikalavimus, o rugsėjo 2-ąją turėtų prasidėti rinkiminė kampanija.