Kauno greitosios medicininės pagalbos medikai feisbuko paskyroje praneša, kad skubios pagalbos ir traumų skyriai pildosi, pacientai transportuojami su įvairiausiomis traumomis: lūžiais, sumušimais ir kt. 

„Susidarius tokiai slidžiai dangai, jeigu turite bent mažiausią galimybę likti namuose – likite. Visi ne pirmo būtinumo darbai gali palaukti.  Svarbiausia – jūsų sveikata ir saugumas!“ – į visuomenę kreipėsi Kauno medicinos darbuotojai.

Didelė atsakomybė keliuose tenka ir vairuotojams, todėl gydytojai ragina vairuotojus įvertinti oro sąlygas, kelio dangą ir pasirinkti saugų greitį. Saugokime vieni kitus.

Į ligoninę plūstelėjo traumas patyrę pacientai

Apledėjusios gatvės ir šaligatviai daugeliui šiauliečių sujaukė antradienio ryto planus, o neplanuotas vizitas į Respublikinės Šiaulių ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos skyrių pakeitė net ir viso mėnesio planą. Pirmiausia, 4–5 valandas tenka laukti prie gydytojo kabineto durų, nes reikia ne tik registruotis ir laukti gydytojo apžiūros, bet ir rentgeno tyrimo, radiologo aprašymo, prireikus – gipsavimo. Per tris pirmas valandas į Skubiosios medicinos pagalbos skyrių Šiauliuose  atvyko net 23 pacientai, kurių didesnei pusei teko gultis į ligoninę. Medikai sako, kad visą dieną skyriuje suksis nelengvas nelaimių konvejeris.

Įprastos slidumo traumos

Miesto poliklinikos kažkodėl nepriima traumas patyrusių žmonių, bet siunčia juos į ligoninę.

Traumas patyrusių pacientų Respublikinės Šiaulių ligoninės Ortopedijos traumatologijos centro Skubiosios pagalbos kabinete nestinga ir dėl to, kad čia medikų pagalba teikiama visos Šiaulių apskrities gyventojams, tad ir atvyksta žmonės iš visų apskrities rajonų. „Be to ir miesto poliklinikos kažkodėl nepriima traumas patyrusių žmonių, bet siunčia juos į ligoninę, kur ir taip didžiulės eilės“, – pastebėjo Ortopedijos traumatologijos centro gydytoja ortopedė traumatologė Jūratė Kučinskienė.

Ypač šią dieną, kai miestą apklojo ledas. Pasak gydytojos J. Kučinskienės, nuo pat ryto traumas patyrusių žmonių yra daugiau nei įprastai. „Ryte tris žmones paguldžiau į stacionarą iš Skubiosios medicinos pagalbos skyriaus salės, kur pacientai atvežami Greitosios medicinos pagalbos automobiliais. Vienam buvo blauzdikaulio, kitiems – čiurnos lūžimas. Dažniausios – tradicinės slidumo traumos: rankos riešų, kulkšnelių, stipinkaulių traumos. Pacientų amžius įvairus. Vyresniems dažnai lūžta šlaunikauliai, peties traumos, jaunimas dažniau susižaloja rankas, lūžta čiurnos.“

Gydytoja sako, kad traumų padaugėjo vos pradėjus snigti. Tačiau šiandien darbo tiek, kad medikams stinga rankų – reikėtų kolegų pagalbos. Bet ir Ortopedijos traumatologijos centro stacionare labai daug ligonių, kolegoms tenka daugiau operuoti.

Medikų pagalba būtina

Jei sutrenktą koją galima priminti, nebūtina vykti pas medikus.

Visiems pacientams, kurie atvyko į priimamąjį, buvo būtina medikų pagalba. Gydytoja pastebėjo, kad dėl sutrenkimo, nedidelių žaizdelių ar mėlynės žmogus į ligoninę nevažiuoja. „Jei sutrenktą koją galima priminti, nebūtina vykti pas medikus. Reikia pakelti koją aukščiau, užsidėti ledo ir taip padėti sau ar artimajam“, – patarė gydytoja.

Tačiau kai ranka mėlynuoja, tinsta ar kreiva – nedelsiant reikia kreiptis į medikus. Svarbus kriterijus yra skausmas. Jei skausmas stiprus, reikia važiuoti į gydymo įstaigą. Jei skausmas nėra didelis, užtenka išgerti tabletę nuo skausmo ir luktelėti. Jei ranka netinsta, ant sutrenktos vietos galima dėti šaldantį kompresą. Pirmas tris paras reikia ranką laikyti pakėlus aukštyn ir šaldyti.

Gydytoja pastebi, kad ypač vyresnio amžiaus žmonės dažnai linkę pakentėti ir uždelsia. Labai blogai, kai žmonės, patyrę sunkią traumą, neatvažiuoja 2–3 paras, nes tada laukia sunkesnis gydymas. 

Kiek daugiau nei po poros savaičių Klaipėdoje bus surengtos stalo pratybos. Jų metu bus aptarti veiksmai, kurių reikėtų imtis, jeigu miestą pasiektų Ebolos virusas.
Jeigu viruso paplitimas nebūtų masiškas, uostamiestis atsilaikytų, tačiau kitu atveju sunkumų kiltų.

„Tai bus teorinės pratybos. Nežiūrėsime, ar gydytojai moka apsirengti ir nusirengti“, – paaiškino Klaipėdos savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Janina Asadauskienė.

Pašnekovės teigimu, Klaipėda ir Vilnius yra padidintos rizikos miestai, nes sostinę virusas gali pasiekti kartu su oro uoste besileidžiančiais lėktuvais, o uostamiestį – su atplaukiančiais laivais.

„Mums reikia būti budresniems“, – pastebėjo J.Asadauskienė.

Klaipėdos savivaldybės atstovė paaiškino, jog šiuo metu, kol dar neįvyko pratybos, sunku pasakyti, kaip greitai ir efektyviai pavyktų reaguoti į tokią ekstremalią situaciją. Neprognozuojama ir kaip greitai ant kojų pakiltų visos atsakingos tarnybos bei būtų užkirstas kelias virusui plisti. Vis dėlto Klaipėda kovai su Ebolos virusu yra pasirengusi bent iš dalies.

„Jeigu būtų fiksuojami pavieniai atvejai, turėtume susitvarkyti, tačiau kas atsitiktų užklupus epidemijai, pasakyti sunku“, – pastebėjo Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja.

Nors Baltijos jūros regione Ebolos viruso atvejų dar neužfiksuota, tačiau uostamiestis jau suskubo rengtis blogiausiam scenarijui.

Planuojamos stalo pratybos, kurių metu bus suderinti visų atsakingų žinybų veiksmai, vyks lapkričio 19-osios rytą Klaipėdos savivaldybės didžiojoje posėdžių salėje.