30-čiai tarybos narų balsavus „už“, septyniems susilaikius ir dviem nebalsavus, panaikinta 2014 metais Kauno politikų nustatyta tvarka, pagal kurią buvo skiriama iki 100 eurų mėnesinė kompensacija nevalstybines švietimo įstaigas lankančių darželinukų tėvams.

Pasak savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos Onos Gucevičienės, atsisakyti paramos nuspręsta, nes „Kauno miesto savivaldybės biudžetinėse įstaigose didėja laisvų vietų skaičius, kur galima užtikrinti (ugdymą – BNS) tiems vaikams, kurie lanko nevalstybines įstaigas“.

„Antra, mažėja vaikų skaičius, kuriems reikia kompensuoti už ikimokyklinį ugdymą privačiose įstaigose“, – nurodė O. Gucevičienė.

Tarybos sprendime pateikiamais 2024 metų sausio 14 dienos duomenimis, Kauno darželiuose yra laisvos 832 vietos. Kompensacija praėjusių metų trečią ketvirtį buvo skirta 104 vaikams, paskutinį ketvirtį – 28 vaikams.

Pernai tėvams ar globėjams už nevalstybinių darželių lankymą išmokėta 97 tūkst. eurų kompensacijų. Ši suma nuosekliai mažėjo nuo 2019 metų, kai siekė 428 tūkst. eurų.

Vadovaujantis 2014 metų lapkritį nustatyta tvarka, iki 100 eurų kompensacija buvo skiriama vienam iš vaiko tėvų ar globėjų, kai vaiko ir tėvų gyvenamoji vieta teikiant prašymą skirti paramą ne mažiau kaip metus buvo deklaruota Kaune. Taip pat – kai vaikas ne mažiau kaip pusmetį nepateko į du miesto įsteigtus darželius ir lankė Kaune esančią nevalstybinę švietimo įstaigą.

Per kelerius pastaruosius metus taip pavyko sukurti daugiau nei 1,1 tūkst. naujų vietų vaikams privačiose įstaigose. Skaičiuojama, kad kompensacijoms kitąmet prireiks beveik 3,5 mln. eurų. Siekiant užtikrinti, kad savivaldybės lėšos būtų naudojamos tikslingai, nuo kitų metų įsigalios nauja kompensacijų skyrimo tvarka: tėvai ir vaikas turės būti deklaravę savo gyvenamąją vietą Klaipėdos rajone ne mažiau nei pusę metų, vaikas – registruotas į savivaldybės darželį, tačiau kiekvienas nestandartinis atvejis, prašant tėvams, bus nagrinėjamas atskirai, atsižvelgiant į konkrečią šeimos situaciją. Dabar į privačius darželius leidžiantiems vaikus tėvams pasikeitusi tvarka neturės jokios įtakos, jie ir toliau gaus kompensaciją. Nauji reikalavimai galios tik naujai pasirašytoms sutartims.

Naujoji tvarka leis kompensacijas skirti tikslingai, aiškiai stebėti vaikų srautus – kiek jų laukia eilėje, tačiau dėl vietų trūkumo lanko privatų darželį – ir taip planuoti investicijas į savivaldybės ugdymo įstaigų plėtrą. Iki šiol tokių duomenų savivaldybė neturėjo, nes dalis tėvų apskritai neregistruodavo vaikų į savivaldybės darželius, o iš karto sudarydavo sutartis su privačiomis įstaigomis. Taip pat ši kompensacijų tvarka įneš daugiau aiškumo bei skaidrumo dėl lėšų panaudojimo. Nes pagrindinis savivaldybės tikslas – užtikrinti vaikams ugdymą savivaldybės darželiuose ir tik tuomet, kai tokios galimybės nėra, kompensuoti ugdymą privačioje įstaigoje.

Tėvams, kurių vaikai jau lanko privačius darželius, nereikės nuo sausio 1 d. pasirašyti naujų sutarčių, registruodami vaiką į savivaldybės darželį, jie galės pasirinkti esantį arčiausiai namų ir tik gavus vietą pačių tėvų pasirinktame savivaldybės darželyje bus siūloma jį lankyti, tačiau numatytas ir pereinamasis adaptacijos laikotarpis, leidžiantis mokslo metus užbaigti privačioje įstaigoje, nepraradus kompensacijos.

Taip pat numatomos ir kitos situacijos, kai kompensacija nebus prarandama. Pavyzdžiui, jei vaikas turi didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių ir rajono įstaigose jam negali būti suteikiama reikalinga pagalba arba turi Vaiko gerovės komisijos siūlymą, bus leidžiama ir toliau lankyti privačią ugdymo įstaigą, suteikiant kompensaciją, net jei vaikas ir gavo vietą savivaldybės darželyje.

Iš esmės kiekvienas nestandartinis atvejis bus nagrinėjamas atskirai. Speciali komisija įvertins visas Tvarkos aprašo neatitinkančias situacijas ir spręs dėl leidimo suteikimo lankyti privačią įstaigą, skiriant savivaldybės kompensaciją.

Pagrindiniai pokyčiai:

• 250 eurų per mėnesį kompensacija skiriama, jei abiejų tėvų ir vaiko gyvenamoji vieta yra deklaruota Klaipėdos rajone ne trumpiau nei 6 mėnesius ir vaikas ne trumpiau kaip 6 mėnesius laukia eilėje į savivaldybės darželį, bet į jį nepatenka;

• 250 eurų per mėnesį kompensacija gali būti skiriama ir kai tėvai ar vienas iš tėvų bei vaikas deklaruoti Klaipėdos rajone trumpiau kaip 6 mėnesius ir eilėje taip pat laukia trumpiau kaip 6 mėnesius, jei gautas administracijos direktoriaus siuntimas lankyti privačią įstaigą. Rekomendacijas administracijos direktoriui teikia speciali komisija;

• jei einamaisiais mokslo metais atsirado laisva vieta tėvų pasirinktame savivaldybės darželyje, vaikai privačią įstaigą, nenutrūkstant kompensacijai, gali lankyti iki pat rugpjūčio 31 d.

Štai keletas dažniausiai pasitaikančių tėvų klausimų dėl naujosios tvarkos, į kuriuos atsako savivaldybė.

– Ar nuo 2024 m. sausio 1 d. man reikės pasirašyti naują Trišalę sutartį dėl kompensacijos?

– Ne, jau pasirašytos Trišalės sutartys galios ir naujų pasirašyti nereikės.

–  Ar nuo 2024 m. sausio 1 d. aš prarasiu kompensaciją?

– Ne, neprarasite kompensacijos, jeigu jūs ir jūsų vaikas esate ir turimos sudarytos Trišalės sutarties laikotarpiu būsite deklaravę gyvenamąją vietą Klaipėdos rajone.

– Ar nuo 2024 m. sausio 1 d. aš turiu registruoti savo vaiką į  savivaldybės ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes per centralizuotą prašymų priėmimo į darželius sistemą?

– Taip, tėvai, kurie prašymo nėra teikę, jį turi pateikti centralizuotoje prašymų priėmimo į darželius sistemoje.  2024 m. balandžio 30 d. bus pradedama rodyti eilė ateinantiems mokslo metams. Registruojant vaiką per sistemą, reikia nurodyti pirmenybės tvarka ne daugiau nei 4 pasirinkimų, tad tėveliai gali tikrai pasirinkti jiems patogiausią ir arčiausiai esančią įstaigą. 

– Ar nuo 2024 m. sausio 1 d., jeigu aš pradėsiu vesti savo vaiką į privačią įstaigą ir jeigu abu tėvai ir  vaikas nebūsime deklaravę gyvenamosios vietos savivaldybėje prieš 6 mėnesius, vaikas nebus registruotas į savivaldybės ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes per centralizuotą prašymų priėmimo į darželius sistemą, galėsime gauti kompensaciją?

– Taip, tačiau tik tuo atveju, jeigu bus išduotas savivaldybės administracijos direktoriaus siuntimas lankyti nevalstybinę švietimo įstaigą. Tėvai ar globėjai prašymą teikia savivaldybės administracijai, jį svarsto speciali komisija, kuri teikia rekomendacijas administracijos direktoriui. Komisija vertina galimybes vaikui lankyti savivaldybės įsteigtą švietimo įstaigą, kitų šeimos vaikų, ugdomų pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ar bendrojo ugdymo programas vietą, išanalizavusi šeimos narių situaciją dėl deklaruotos gyvenamosios vietos. Komisijai rekomenduoti išduoti siuntimą į nevalstybinę švietimo įstaigą gali savivaldybės Vaiko gerovės komisija.

– Ar nuo 2024 m. sausio 1 d. abu tėvai ir vaikas turi būti deklaruoti Klaipėdos rajone, kad gautų toliau kompensaciją?

– Taip, kitu atveju kompensacija gali būti nutraukta, nebent tėvai kreipiasi į savivaldybės administraciją ir komisija, įvertinusi priežastis, išduoda siuntimą lankyti privačią įstaigą.

Už tokį galutinį sprendimą pirmadienį balsavo 18 tarybos narių, prieš – 11.

Meras socialdemokratas Robertas Duchnevičius pirminiame projekte siūlė skirti 120 eurų kompensacijas.

Alternatyvų siūlymą dėl 25 eurų pateikė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovė Renata Sobieska.

„Kompensacijos tai lengvesnis, greitesnis, bet nepasakyčiau, kad racionalesnis sprendimo būdas“, – posėdyje kalbėjo ji.

LLRA-KŠS atstovė Teresa Demeško taip pat siūlė palaikyti kolegės siūlymą ir pridūrė mananti, kad reikia spartinti darželių statybą savivaldybėje, apsvarstyti vaikų pavėžėjimo į darželius kompensacijų klausimą.

„Tiesiog čia bus investicija į ateitį ir kažkokia galimybė kontroliuoti, paveikti mūsų mažųjų auklėjimą, kad būtų puoselėjamos krikščioniškos kažkokios vertybės, o ne genderizmo vertybės“, – kalbėjo politikė.

Anot LLRA-KŠS nario Waldemaro Urbano, kad ir koks sprendimas būtų priimtas, „jis bet kokiu atveju į didinimo pusę, nes dabar savivaldybė kompensuoja nulį.“

Tuo metu Laisvės partijos narys Danielis Ilkevičius sakė, kad toks pasiūlymas yra pasityčiojimas ir pridūrė siūlantis grįžti prie pirminio siūlymo – 120 eurų kompensacijos.

„Tai yra tam tikras pasityčiojimas, nes 25 eurai per mėnesį jokios situacijos negelbsti“, – teigė jis.

Grįžti prie pirminio projekto kvietė ir Vilniaus rajono meras R. Duchnevičius, kai kurie kiti LLRA-KŠS nepriklausantys politikai.

Rugpjūčio pabaigoje Vilniaus rajono taryba pritarė siūlymui skirti 120 eurų mėnesinę kompensaciją už privačius darželius. Tąsyk kai kurie tarybos nariai kritikavo tokį siūlymą, teigdami, jog taip faktiškai remiamos privačios ugdymo įstaigos, tarp jų – ir konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio sutuoktinės Austėjos Landsbergienės verslas.

Šiuo metu Vilniaus rajone veikia aštuoni privatūs darželiai. Kaip skelbė 15min.lt, tarp jų bent kol kasnėra nė vieno A.Landsbergienės įsteigto „Vaikystės sodo“ darželio.

Savivaldybė nurodo, kad pernai metų pradžioje Vilniaus rajone gyveno 6148 vaikai, kuriems buvo reikalingi darželiai. Tuo metu darželių skaičius rajone siekė 22, juose – 3260 vietų.

Anot Vilniaus savivaldybės administracijos patarėjos švietimo klausimais Alinos Kowalewskos, šiuo metu eilėje laukia 1289 vaikai, kurie nėra gavę vietos darželyje.

„Skundų visada būna, kiekvienais metais. Šiemet, aš sakyčiau, gal netgi mažiau. Tačiau mes patys turim pradėję savo tyrimą“, – teigė Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.

Tarnyba sako, jog toks tyrimas – ne pirmas. Situacija stebima kiekvienais metais.

„Tikrinam visiškai visas savivaldybes, prieinamumą darželių ir poreikį taip pat, kiek iš tikrųjų yra. Tai reikia pasakyti, kad lyginant savivaldybes, žinoma, Vilniaus miestas labai šoka su savo problematika, laisvų vietų trūksta. Ir tas iš tikrųjų yra labai ir nepatrauklu miestui, ir vaikų teisės nėra užtikrinamos iki galo“, – kalbėjo E. Žiobienė.

Vis dėlto savivaldybė atsako – laukiančiųjų panašiai būna kasmet ir priduria, jog situacija nėra drastiška, nes sostinės darželiuose vietų dar yra.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Pabrėžtina, kad Vilniaus mieste taip pat yra dar ir laisvų vietų darželiuose. Tai šiuo metu galima matyti ir sistemoje – yra 716 laisvų vietų“, – tikino A. Kowalewska.

Vietos tuščios, o laukiančiųjų eilė nusidriekė, nes tėvai įstaigas dažniausiai renkasi pagal lokaciją – retas kuris trokšta ir gali sau leisti piko valandomis kelyje praleisti po kelias valandas. Tačiau savivaldybė ramina ir kalba apie naujai statomus ir projektuojamus bent keturis darželius.

Pasak Vaiko teisių apsaugos kontrolierės, savivaldybė imasi tam tikrų žygių, bet tie žygiai yra per maži patenkinti visų vaikų poreikius.

Tuo tarpu privatūs darželiai trina rankomis. Nors dažnai jie lieka vienintelis išsigelbėjimas šeimoms.

„Situacija labai įvairi. Vieni privatūs darželiai yra jau nuo pavasario užsipildę pilnai ir sudarinėja laukiančiųjų eilę, kituose vietų nėra, bet atsiras nuo rugsėjo 1-osios, kai dalis vaikų išeis į valstybinius darželius. Kai kuriuose yra laisvų vietų“, – sakė Nevalstybinių ugdymo įstaigų asociacijos atstovė Ieva Jagminienė.

Pirmumo kriterijai ne kartą analizuoti ir teismuose.

Privatininkai sako, kad privatų darželį tėvai renkasi dėl vietos, ugdymo metodikos, kaina – taip pat svarbu. Mėnuo darželyje kainuoja tiek, kiek kai kurie tėvai net neuždirba. Kai kurie kainuoja nuo 400 iki 600 eurų, tačiau yra ir tokių, kurių kaina – virš 1000 eurų. Vilniaus savivaldybė siūlo išmoką privačiam darželiui, bet net gavus išmokas tokie darželiai įperkami ne kiekvienam.

Kaip darželiuose, taip ir mokyklose, tam tikrose teritorijose, kurios smarkiai plečiasi, klasės perpildytos.

„Ne kartą jau čia buvo kreiptasi ir į STT, ir įvairūs patikrinimai, ypatingai labiau dėl mokyklų gal, ne tiek dėl darželių. Ir tie pirmumo kriterijai ne kartą analizuoti ir teismuose“, – pasakojo E. Žiobienė.

Tad dalyje mokyklų formuojamos didesnės klasės su vienu ar dviem mokiniais papildomai.

Anot savivaldybės per keletą artimiausių metų sostinėje turėtų atsirasti dar septynios mokyklos.

Pagal projektą, šiuo metu skiriamą 100 eurų kompensaciją numatoma pakelti iki 120 eurų.

Aiškinamajame projekto rašte nurodoma, kad šis didinimas jau suplanuotas šių metų savivaldybės biudžete. Tam papildomai numatyta 1,4 mln. eurų.

Anot savivaldybės, didinti kompensaciją būtina dėl 20,5 proc. pasiekusios infliacijos.

Sausį kompensacija taikyta 6934 vaikams, lankantiems nevalstybines ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigas.

Kompensacija skiriama, jei vaiko ir bent vieno iš tėvų (globėjų) deklaruota gyvenamoji vieta yra Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Ji mokama tiesiogiai ikimokyklinio ir priešmokyklinio nevalstybinėms ugdymo įstaigoms, kurios įsipareigoja tokia suma sumažinti įmokas tėveliams.

Vilniuje šiuo metu veikia 149 privatūs darželiai.

Vietų ieško rajone

Svarstymams yra teikiami du pasiūlymai: vieną rengė savivaldybės administracija, kitą – tarybos narė Lina Skrupskelienė.

Negavę vietų savo atžaloms valstybiniuose darželiuose, klaipėdiečiai jų ieško privačiose ugdymo įstaigose.

Uostamiesčio gyventojams tenka pavydžiai dairytis į Klaipėdos rajoną, kur mokestis už darželius kompensuojamas dosniau, pasitaiko atvejų, kai tėvai perregistruoja gyvenamąją vietą vien dėl galimybės vesti vaiką į privatų darželį.

Savivaldybės administracija siūlo, kad verta keisti nurodymą, jog valstybinio darželio gali tikėtis tik tos šeimos, kurios vietos laukia metus, siūloma šį terminą trumpinti iki pusmečio.

Taip pat siūloma, kad, esant objektyviai pagrįstoms aplinkybėms, Mokesčio kompensavimo nevalstybinėse švietimo įstaigose komisija galės nuspręsti, kad mokestis gali būti kompensuojamas.

Tokia komisija galėtų skirti kompensaciją tuomet, kai vaikas dėl ligos negali lankyti valstybinio darželio, kompensacija gali būti skirta ir tada, jei į miestą atsikeltų gyventi tam tikrų specialybių šeimos, kurioms nebūtų įmanoma skubiai surasti vietų valstybiniuose darželiuose.

Dar viena naujovė – atsižvelgus į kasmetę infliaciją, kompensuojama mokesčio dalis būtų indeksuojama atsižvelgiant į infliacijos dydį.

Siūlo didinti kompensacijas

Klaipėdos savivaldybės administracija siūlo kompensuoti 150 eurų sumą tėvams, vedantiems savo vaikus į privačius darželius.

Bet tarybos narė L. Skrupskelienė įsitikinusi, kad tai – tik lašas jūroje.

„Vieno vaiko išlaikymas valstybiniame darželyje apytiksliai Klaipėdos savivaldybei kainuoja 220 eurų. Lankantiems privačius darželius iki šiol kompensuojama vos 100 eurų. Klaipėdos rajono savivaldybė kompensuoja 250 eurų sumą ir ją net planuoja didinti iki 300 eurų. Rajone trūksta darželių, kaip ir uostamiestyje, bet protingiau skatinti privačių paslaugų teikimą nei senų, remonto reikalaujančių darželių išlaikymą“, – pastebėjo L. Skrupskelienė.

Mama po dekreto turi turėti galimybę kuo greičiau sugrįžti į darbą, o ne sukti galvą, kur jai dėti vaiką.

Klaipėdos savivaldybė paskaičiavo, kad nuo rugsėjo 1-osios privačius darželius lanko 111 klaipėdiečių vaikų. Pakėlus kompensacijos dydį, tokių vaikų gali susidaryti dar apie 200.

Per metus kompensacijoms išmokėti papildomai reikėtų apie 560 tūkst. eurų.

Jei kompensacija didėtų 170 eurų, iš biudžeto esą reikėtų 634,4 tūkst. eurų.

„Savivaldybė kompensuodavo tik 100 eurų. Aš siūliau kompensuoti bent jau 170 eurų. Tačiau skaičiuokime realiai, Klaipėdos rajono savivaldybė kompensuoja 250 eurų už vietą privačiame darželyje. Jei gyveni susisiekimui patogioje vietoje, gali būti, kad nuvežti vaiką į rajone esantį privatų darželį apsimokės labiau. Todėl uostamiesčio savivaldybė turėtų pasiūlyti bent jau patrauklią kompensaciją, kad tėvai imtų skaičiuoti degalų sąnaudas ir sugaištą laiką“, – argumentus dėstė L. Skrupskelienė.

Netenka mokesčių dalies

Klaipėdos taryba jau kartą diskutavo dėl šių pokyčių, tačiau taip ir nebuvo susitarta, sprendimų rengėjų buvo prašyta tobulinti siūlymus ir rasti bendrą sprendimą.

Kyla klausimas, kokį tikslą sau turėtų išsikelti projekto autoriai – ar turėtų būti siekiama, kad kiekvienas vaikas gautų vietą darželyje, ar turėtų būti siekiama, jog kuo daugiau vaikų liktų Klaipėdos savivaldybės administruojamoje teritorijoje, ar tokiais sprendimais siekiama išlaikyti kuo didesnį valstybinių darželių skaičių?

„Aš kelčiau visai kitą klausimą. Mama po dekreto turi turėti galimybę kuo greičiau sugrįžti į darbą, o ne sukti galvą, kur jai dėti vaiką. Žmogus turi dirbti ir užsidirbti. O vieta darželyje turi būti pasiekiama be vargų. Jei dėl vietos darželyje abu tėvai deklaruoja gyvenamąją vietą rajone, Klaipėdos savivaldybė netenka apie 500 eurų gyventojų pajamų mokesčio nuo šių dviejų gyventojų. Jei šeima uždirba daugiau, mes netenkame dar daugiau“, – pastebėjo L. Skrupskelienė.

Klaipėdos savivaldybės taryba klausimą žada svarstyti šį ketvirtadienį.

„Didžiausi iššūkiai, kai vaikai negaudavo jokios vietos darželyje, liko praeityje, ir dabar savivaldybė kelia aukštesnę kartelę – darželis arčiau namų. Tuo tikslu jau šį rudenį sukursime daugiau nei 600 naujų vietų naujuose moduliniuose darželiuose. Vis dėlto, norėdama paskatinti konkurenciją tarp savivaldybės ir privataus darželio, bei gerbdama tėvų pasirinkimą, savivaldybė tęsia sėkmingą 100 eurų programą ir dar labiau išplečia jos galiojimo ribas“, - sako savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkas Vytautas Mitalas.

Vilniuje 128 privačius darželius šiuo metu lanko beveik 6 tūkst. jaunųjų vilniečių, pagal trišales sutartis tarp savivaldybės, įstaigų ir tėvelių 2017 metais išmokėta 6,5 mln. eurų kompensacijų. Palyginus su 2014 metais, kai naujoji kompensavimo tvarka dar nebuvo įsigaliojusi, 87 privačius darželius Vilniuje lankė vos 3 tūkst. vaikų, arba perpus mažiau, negu dabar.

Visą informaciją apie 100 eurų kompensacijos skyrimo tvarką galima rasti interneto svetainėje www.svietimas.vilnius.

Viena iš jų – prieš dvejus metus pradėta teikti 100 eurų kompensacija visiems, kurie lanko privačius darželius. Įsigaliojus 100 eurų kompensavimo tvarkai, įsteigti net 33 nauji privatūs darželiai ir taip sukurta daugiau kaip 2 500 naujų vietų sostinės mažyliams.

Per dvejus metus 100 eurų kompensacija privatiems darželiams pasinaudojo beveik 5 000 vaikų tėvelių. Savivaldybė per pusę šios kadencijos laikotarpio tam skyrė 9,6 mln. eurų: per 2015 m. – 1,6 mln. eurų, per 2016 m. – 5,8 mln. eurų ir vien per penkis pirmus šių metų mėnesius – 2, 2 mln. eurų.

Kompensavimo tvarka pasiteisino, nes privatūs darželiai vykdė intensyvią plėtrą. 2014 m. rugsėjo 1 d., kol naujoji 100 eurų kompensavimo tvarka dar nebuvo įsigaliojusi, 87 privačius darželius lankė apie 3 000 vaikų, o dabar Vilniuje – jau 120 privačių darželių, kuriuos šiuo metu lanko 5 666 vaikai.

Nuo šių metų rugsėjo 100 eurų kompensacija per mėnesį už vaikų priežiūrą bus skiriama visiems vilniečiams, kurių vaikas negavo vietos valstybiniame darželyje – parama padės samdant auklę ar patiems prižiūrint vaikus namuose. 100 eurų kompensacija  bus teikiama tol, kol vaikas gaus vietą valstybiniame arba privačiame darželyje.

Vilniaus vaikų darželiuose dar daugiau vietų – pernai į darželius priimta 7861 mažylių ir sukurta daugiau nei 700 naujų vietų, pritaikant savivaldybės turimas patalpas darželiams. Praėjusių metų rugsėjį buvo atidaryti pirmieji nauji savivaldybės vaikų darželiai – „Ąžuolas“, „Gluosnis“ ir „Kodėlčiuko“ naujas skyrius, kuriuos lanko apie 600 darželinukų. Lazdynuose  buvo atidaryta nauja lopšelio-darželio „Lazdynėlis“ grupė, kurią lanko 20 mažųjų vilniečių. Duris atvėrė ir buvusiuose vaikų globos namuose įsikūręs darželis  „Žolynas“, kurį lanko dar 145 darželinukai.

Ne paslaptis, kad darželių Vilniuje trūksta. Praėjusį rugsėjį iš norėjusiųjų lankyti darželius vietų pritrūko 3 800 vaikų. Tokiam poreikiui patenkinti reikėtų pastatyti apie 20 naujų darželių. Savivaldybės specialistai aiškina, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigas ketinama plėsti dviem būdais. Vienas, tai moduliniai priestatai prie jau esamų darželių. Kitas – naujų darželių iš modulių statyba. Neseniai vienas toks darželis jau atidarytas sostinės Santariškių mikrorajone. Savivaldybė planuoja pastatyti dar tokius 6. Vienas turėtų atsirasti Pilaitės mikrorajone.

„Visuose 6 naujai pastatytuose darželiuose turėtų ugdytis nemažiau kaip 1000 vaikų. Planuojamas darželio dydis yra 12-os grupių, ir tokiame darželyje ugdymą galėtų vykdyti nemažiau kaip 230 vaikų“, – pasakojo Vilniaus savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorius Algminas Pakalniškis.

Tačiau, kad nauji darželiai atsirastų, reikia žemės sklypų įvairiuose Vilniaus rajonuose: Balsiuose, Pilaitėje, Pašilaičiuose, kitur. Sostinės meras sako, kad norint rezultatą pasiekti greičiau, žemę privačių darželių statybai investuotojams geriausia išnuomoti aukcione, tačiau Nacionalinė žemės tarnyba tokiam Vyriausybės nutarimo projektui nepritaria, motyvuodama, kad nuomodama sklypus aukcione savivaldybė pažeis galiojančius teisės aktus.

„Įstatymai nenumato tokios galimybės perduoti žemę savivaldybei nuosavybėn, kuri paskiau būtų išnuomota aukciono būdu. Todėl mes siūlom savo sprendimo būdą šios problemos, t.y. vadovautis viešo ir privataus sektoriaus partneryste, vadovautis investicijų įstatymu, pagal kurį savivaldybė gali su privačiu investuotoju sudaryti sutartį ir mes ne aukciono būdu išnuomosim valstybės žemę. Valstybės žemė liks valstybės, o darželiai bus pastatyti ir kuo puikiausiai funkcionuos“, – teigia Nacionalinės žemės tarnybos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Ruslanas Golubovas.

„Čia absurdiškiausias dalykas, kas įmanoma, nes mes gaunam kaip ir rekomendaciją iš nacionalinės žemės tarnybos, kuri tuo net neužsiima, kad jūs organizuokit projektą, kas yra ilgas, brangus ir labai sudėtingas projektas ir labai dažnai apauga korupciniais visokiais dalykais, nes iš tikrųjų labai sunku padaryt, kad būtų atviras ir skaidrus. Tuo tarpu, kai padarom labai paprastą, aiškų aukcioną ir pasakom, kad štai šitoj vietoj gali būt tik darželis ir niekas kitas. Ir tam tikri parametrai nustatomi, ir sakom, kas nori realizuoti tą, kas sumokės didžiausią kainą už sklypo nuomą, tas ir galės statyti pagal parametrus darželį“, – stebisi Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Pasak Nacionalinės žemės tarnybos, statyti darželius ant savivaldybės žemės galima tik vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, tai yra tik viešos privačios partnerystės būdu. Norint žemės sklypus investuotojams nuomoti aukcione, reikėtų keisti Investicijų įstatymą. Tokius pakeitimus ir turėtų inicijuoti savivaldybė.

Vilniui pageidaujant, kad mokinio krepšelio lėšos būtų peržiūrimos kas mėnesį, o ne kartą metuose, švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė teigia, kad problemas perskirstant lėšas ugdymo įstaigoms turi spręsti pati savivaldybė.

A.Pitrėnienė BNS sakė, kad ministerija šiuo metu mokinio krepšelio lėšas savivaldybėms skiria pagal rugsėjo 1 dieną jose besimokančių mokinių skaičių, tačiau savivaldybėms niekas nedraudžia bet kada tas lėšas perskirstyti pagal migruojančių vaikų srautus - skirti pinigus kitai įstaigai, jeigu po rugsėjo 1 dienos vaikas perėjo į kitą įstaigą.

„Todėl principas „pinigai pagal mokinius“ yra savivaldybių rankose. Be to, savivaldybės gali ir iš savo skirstomos mokinio krepšelio dalies, 6-7 procentų, skirti papildomų lėšų toms mokykloms, kurioms jų trūksta dėl vaikų skaičiaus sumažėjimo“, - BNS atsiųstame komentare paaiškino A.Pitrėnienė.

Ji atmetė Vilniaus vadovų prašymą leisti konkrečioms ugdymo įstaigoms negrąžinti perteklinių krepšelio lėšų, jei rugsėjo 1-ąją jos deklaruoja sumažėjusį vaikų skaičių. Pasak ministrės, mokykla privalo grąžinti perteklines lėšas, nes jos turi būti skiriamos kitai mokyklai, į kurią persikelia vaikas.

Savivaldybė nurodė, kad kartais to padaryti neįmanoma, nes susiformavus „ydingai praktikai“ įstaigos lėšas jau būna išleidusios ir skolas savivaldybei tenka dengti iš kitoms reikmėms numatytų lėšų.

„Mokyklos turi atsakingai planuoti savo biudžetus ir prognozuoti galimas mokinių skaičiaus pasikeitimo pasekmes“, - nurodė A.Pitrėnienė.

Vilniaus savivaldybė ŠMM pakeisti mokinio ir darželinuko krepšelio skyrimo tvarką prašė motyvuodama, kad sostinėje įvedus 100 eurų kompensacijas lankantiems privačius darželius, padidėjo vaikų migracija tarp įstaigų jau patvirtinus krepšelio lėšas. Anot vicemero Valdo Benkunsko, dabartinė tvarka neleidžia perskirstyti lėšų įstaigoms, jei vaikas migruoja jau po rugsėjo 1-osios.

Savivaldybės duomenimis, šių metų spalio 15 dieną Vilniaus privačius darželius lankė 4089 vaikai, iš jų 1096 laukia eilėje į valstybinius darželius. Per rugsėjo mėnesį į privačius darželius atvyko apie 330, išvyko apie 100 vaikų, tik trečdalis jų privačios įstaigos atsisakė, nes gavo vietą savivaldybės darželyje.

Savivaldybė šiuo metu yra sudariusi sutartis su 91 privačia ugdymo įstaiga.