-
Devyni intriguojantys faktai apie probiotikus: ką reikia žinoti?
1. Probiotikai yra randami ne tik žarnyne – jie pasiskirstę po visą kūną.
Nors įprasta manyti, kad probiotikai yra atsakingi už tinkamą virškinimą, jų yra beveik visur. Didžiausia jų koncentracija iš tiesų yra žarnyne, bet milijardai randami burnos ir nosies ertmėse, pliauroje. Jų galima rasti net sąnariuose, lytiniuose organuose, tiesiojoje žarnoje, tarp kojų pirštų ir daugelyje kitų vietų.
2. Apendiksas yra atsakingas už probiotikų gamybą.
Seniau buvo manoma, kad apendiksas yra visiškai nereikalingas žmogui. Taip jau yra, kad gamtoje niekas neatsiranda be priežasties. 2007 metais atlikto tyrimo metu buvo pastebėta, kad pavojingoms bakterijoms puolant žmogaus organizmą, apendiksas sugeba pagaminti ir paleisti probiotikus, reaguojančius į blogąsias bakterijas ir malšinančius jų poveikį.
3. Probiotikai padeda sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje.
Populiariame naujienų portale apie sveikatą medicalnewstoday.com publikuojama informacija, kad probiotikas NCIMB 30242 gali sumažinti mažo tankio lipoproteinų (MTL) kiekį kraujyje. MTL kartais vadinamas „bloguoju“ cholesteroliu. Tyrimo metu per dieną buvo vartojamos dvi dozės minėto probiotiko ir tai ženkliai pakeitė cholesterolio kiekį į gerąją pusę.
4. Probiotikai gali padėti normalizuoti aukštą kraujo spaudimą.
Vienas tyrimas parodė, kad pieno produktai fermentuoti kartu su Lactobacillus bakterijomis padeda sumažinti kraujo spaudimą. Tas pats tyrimas atskleidė, kad probiotikai metabolinių procesų metu padidina vitamino D kiekį kraujyje. Šis vitaminas taip pat padeda sumažinti kraujo spaudimą.
5. PRObiotikai ir PREbiotikai yra visiškai skirtingas dalykas.
Nors žarnyne galima rasti abiejų šių medžiagų, jos skiriasi iš esmės. PRObiotikai yra gerosios bakterijos, kurios žarnyne ir kitur sukuria tinkamą mikro aplinką organizmui. PREbiotikai yra medžiagos, skatinančios gerųjų bakterijų augimą ir dauginimąsi. Tam, kad padidintumėte PREbiotikų kiekį organizme, nereikia gerti maisto papildų. Jie yra randami daugelyje maisto produktų. Daug jų randama žirniuose ir kituose ankštiniuose produktuose, anakardžiuose, pilnagrūdėje duonoje, kitame natūraliame maiste.
6. Vis dar tiksliai neišaiškinta, kurie probiotikai teikia daugiausiai naudos.
Būtina suprasti, kad kiekvienas organizmas yra skirtingas, be to kiekvienas organizmas yra veikiamas skirtingų sąlygų: skirtingai maitinasi, turi skirtingus poilsio įpročius, gyvena skirtingoje aplinkoje. Visa tai lemia, kad nėra vienos patikrintos formulės, kuri geriausiai tiktų visiems. Terminas „probiotikai“ reiškia bakterijos, kurios daro gerą įtaką. Deja, iš labai didelės jų gausos sunku išskirti, kurios daro didžiausią įtaką. Tuo labiau bakterijos gyvuoja apsuptyje visų kitų bakterijų, tad jos sąveikauja ir gyvuoja kiekvienam organizme skirtingai. Medium.com skelbiama, kad vartojant didelį kiekį kurios nors rūšies gerųjų bakterijų gali lemti kitų bakterijų sumažėjimą.
7. Probiotikų nauda odai.
Probiotikus galima pasisavinti ne tik su maistu, bet ir su kitomis priemonėmis, skirtomis išoriniam naudojimui. Netinkama odos priežiūra, odos užterštumas ir kiti veiksniai lemia, kad gerųjų bakterijų kiekis ant odos pasiekia kritinę ribą. Dėl to prasideda odos dirginimas ir su tuo susiję odos kosmetiniai bei juntami pasikeitimai, gali prasidėti uždegimai.
8. Probiotikai tinka bet kokio amžiaus bei lyties žmogui.
Dauguma maisto papildų būna skirti tik būtent kažkurios amžiaus grupės ar lyties žmonėms, nes atskiros grupės turi pasikartojančias problemas ir jiems skirtus sprendimo būdus. Probiotikai išsiskiria tuo, kad yra tinkami visiškai visiems žmonėms. Papildus su probiotikais gali vartoti net kūdikiai, vaikai, besilaukiančios moterys ar maitinančios motinos, bet kokio amžiaus suaugę.
9. Bendras probiotikų svoris organizme lenkia smegenų svorį.
Gerosios bakterijos negali būti išskirtos kaip atskiras organas, nes neturi tokio pavidalo, kaip kiti organai. Nepaisant to, jos atlieka labai svarbią funkciją. Yra paskaičiuota, kad iš viso organizmo surinkti probiotikai turėtų sverti šiek tiek daugiau nei sveria vidutinio žmogaus smegenys. Smegenų svoris yra kiek mažiau nei pusantro kilogramo, o gerosios bakterijos sveria šiek tiek daugiau.
-
Dešimt produktų, padėsiančių kamuojant žarnyno problemoms 1
O gerai tai, pabrėžia daktaras, kad šių bakterijų lengva gauti su maistu, ir išvardija dešimt produktų, kuriuos turėtumėte įtraukti į savo racioną.
„Ar jums yra kada nors yra skaudėję pilvą? Ar esate skuodęs į tualetą bijodamas, kad nespėsite? O gal pavydite tiems, kurie tuštinasi kasdien, nes pats tuštinatės kartą per savaitę? Ar negalite kažko valgyti, nes sudirgsta žarnynas? O gal esate antibiotikų mėgėjas? Tokiais atvejais padėti gali daugiamilijoninė gerųjų žarnyno bakterijų armija, vadinama probiotikais“, – sako profesorius A. Unikauskas.
Jo teigimu, probiotikai ypač svarbūs tada, kai žmogus serga žarnyno ligomis, netoleruoja gliuteno ar laktozės, turi pralaidų žarnyną, viduriuoja, viduriai užkietėję, pučia pilvą, vargina egzema, žvynelinė, blogas kvapas iš burnos, mano, kad per greitai sensta.
Galiu paminėti net jūsų gimimo būdą – ar gimėte natūraliai (vaginalinis gimdymas), ar ne. Pastaruoju atveju jums greičiausiai taip pat trūksta gerųjų bakterijų.
„Minėtų ligų ir simptomų sąrašą būtų galima tęsti ir tęsti. Galiu paminėti net jūsų gimimo būdą – ar gimėte natūraliai (vaginalinis gimdymas), ar ne. Pastaruoju atveju jums greičiausiai taip pat trūksta gerųjų bakterijų. Gal jūs vartojate daug įvairių vaistų, įskaitant kontraceptikus, saldumynus, perdirbtą maistą. Visa tai iš jūsų pavagia probiotikus“, – aiškina A. Unikauskas.
Jo žodžiais, natūralių probiotikų yra daug ir įvairių, tad įtraukti juos į savo racioną ir su maistu gauti taip reikalingų medžiagų labai paprasta.
Rauginti kopūstai – vienas populiariausių natūralių probiotikų Lietuvoje. Juos rekomenduojama valgyti po 1–3 šaukštus prieš valgį arba įmaišyti į salotas. Be to, rauginti kopūstai naudingi ne tik virškinimui, bet ir imuninei sistemai.
Kimčiai – tai korėjietiškai rauginti kopūstai su aitriosiomis paprikomis. Juose gausu antioksidantų, gerinančių kraujotaką, širdies veiklą bei virškinimą.
Kefyre gausu naudingų bakterijų, raugo bei riebalų. Geriausiai tinka iš žalia žole mintančių galvijų (geriausia ožkų) pieno pagamintas kefyras.
Natūralus jogurtas turėtų būti iš natūralaus pieno ir viso riebumo. Avies piene gausu vitamino D ir pieno baltymų. Naudingas ir ožkų pienas. Karvių pieno jogurtas taip pat gali būti naudojamas, bet jame yra tam tikrų alergijas sukeliančių baltymų.
Neapdorotas (brandintas) sūris. Jame gausu ne tik probiotikų, bet ir vitamino K. Geriausiai tinka avies arba ožkų pieno brandinti sūriai.
Obuolių sidro actas. Jame esančios rūgštys padeda išlaikyti tinkamą skrandžio pH, skatina natūralių probiotikų augimą. Per dieną rekomenduojama nuo 1 arbatinio šaukšto iki 2 valgomųjų šaukštų obuolių sidro acto įmaišyti į vandenį ar tiesiog įpilti į salotas.
Rauginti agurkai. Juose gausu ir silicio dioksido, naudingo odai.
Sojų pasta (misas) naudojama tūkstančius metų. Joje gausu naudingų bakterijų ir grybų, vitamino B. Įdėkite šiek tiek sojų pastos į sultinį ar tiesiog valgykite ją vieną.
Gira. Ją galima gaminti iš duonos, runkelių bei kitų daržovių.
Kombučia (arbatos grybas) – fermentuota arbata. Pasigaminkite šios fermentuotos arbatos namuose. Joje gausu organinių rūgščių, probiotikų, fermentų, vitamino B, polifenolių. Kombučią galima gerti su šalavijų sėklomis, uogomis.
-
A. Unikauskas patarė, ką valgyti, kad žarnyne nepritrūktų gerųjų bakterijų 1
Pasak jo, trūkstant gerųjų bakterijų, gali atsirasti daug ligų arba alergijų. Ir pastebi, kad daugelį gerųjų bakterijų šaltinių turime savo virtuvės spintelėje arba šaldytuve.
Be to, skatina valgyti atsižvelgiant į sezoniškumą. Pasak laidos vedėjos Rimantės Kulvinskytės, šiuo metu laiku Lietuvoje gerųjų bakterijų – probiotikų – šaltinis – raugintos daržovės, kopūstai, agurkai. Taip pat natūralus jogurtas, kefyras.
„Mane pačią labai nustebino, kad nuostabus probiotikų šaltinis yra obuolių sidro actas. Geriant jo po porą šaukštelių per dieną, tu jau padidini tą savo armiją, esančią žarnyne. Tas sąrašas tikrai gana platus yra“, – sako R. Kulvinskytė.
Išsamiau – įraše ir trečiadienį 18.30 val. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“.