Profesijų stereotipus griauna patys darbdaviai

Viena didžiausių  Baltijos šalyse transporto infrastruktūros statybos bendrovių „Kauno tiltai“ netgi žengė papildomą žingsnį ir pradėjo originalią kampaniją, kurios pagrindinis tikslas – griauti stereotipus, kad darbas statybų ir inžinerijos įmonėse nepalieka vietos tobulėjimui bei asmeniniam augimui. Įmonė siekia supažindinti visuomenę su šiuolaikine kelininko, mechanizatoriaus darbo aplinka, kurioje vertinamas profesionalumas, o inovatyvios technologijos tampa neatsiejama kasdienybės dalimi.

„Mechanizatorių ir kelio darbininkų profesijos vis dar yra apaugusios stereotipais, kurie šiandien smarkiai prasilenkia su realybe. Dažnai klaidingai manoma, kad tai neva nekvalifikuotas darbas, neskatinantis mokytis ir tobulėti. Vis dėlto, realybė yra visai kitokia. Jie naudoja 3D sistemas, kitas inovatyvias technologijas ir įrangą, o darbas reikalauja ne tik darbuotis fiziškai, bet ir spręsti problemas bei dirbti komandoje. Ne mažiau svarbu gebėti konstruktyviai bendrauti su bendruomenėmis, kurių aplinkoje įmonė vykdo darbus“, – kalba „Kauno tiltų“ Personalo direktorė Jūratė Mališkienė.

Jūratė Mališkienė. Partnerio nuotr.

Vienas iš minėtų populiariausių įsisenėjusių mitų – kelininko, mechanizatoriaus darbas apriboja karjeros galimybes neleisdamas atskleisti viso žmogaus potencialo. Pasak J. Mališkienės, iš tiesų šiame sektoriuje viskas yra priešingai – motyvuotiems, darbštiems ir pareigingiems darbuotojams yra atviros visos karjeros galimybės.

„Darbas transporto infrastruktūros statybos srityje dažnai prasideda nuo paprastesnių ir mažesnių užduočių. Tačiau darbuotojai, kurie atsakingai ir kokybiškai dirba, greitai pastebimi ir neužsibūna toje pačioje pozicijoje. Jiems patikimi sudėtingesni darbai ir įvairesnės užduotys. Karjeros kelias gali pasisukti įvairiomis kryptimis: darbininkas gali tapti brigados vadovu, išmokti dirbti su sudėtingesne technika arba įgyti aukštesnę kvalifikaciją ir atlikti užduotis, reikalaujančias gilesnių žinių“, – pabrėžia personalo vadovė. Anot pašnekovės, „Kauno tiltai“ itin skatina savo darbuotojus mokytis aukštosiose mokyklose, ruošiančiose kelių inžinerijos specialistus. Sėkmingai mokslus baigę absolventai gali tapti darbų vadovais.

Partnerio nuotr.

Požiūris keičiasi, bet darbuotojų trūksta jau dabar

J. Mališkienė pastebi, kad šalyje vyrauja aukštąjį išsilavinimą pervertinantis požiūris, jog neva tik jis kuria pridėtinę vertę visuomenei. Tačiau darbo rinkoje apstu paradoksalių pavyzdžių, kuomet aukštąjį išsilavinimą turintis žmogus dirba ne pagal įgytą specialybę. Dažnai tam pakaktų profesinio išsilavinimo teikiamų žinių ir įgūdžių. Lyginant su ES vidurkiu, profesinį rengimą renkasi gana nedaug Lietuvos mokinių. 2022 m. duomenimis, profesinio mokymo įstaigas rinkosi tik 24,8 proc. lietuvių. Palyginimui, profesinio mokymo įstaigose darbui reikalingų įgūdžių tuo pačiu laikotarpiu įgijo beveik kas antras (48,7 proc.) jaunas europietis.

Visa tai turi iškraipo darbo rinką. Toks pagal darbo rinkos poreikius neproporcingas specialistų pasiskirstymas lemia situaciją, kai statybos ir inžinerijos įmonėms darbuotojų rasti tampa iššūkiu. Pavyzdžiui, „Kauno tiltams“ šiuo metu, sezono pradžioje pradedant naujus ir tęsiant ankstesnius projektus, trūksta apie 15 mechanizatorių, galinčių valdyti šiuolaikiškus buldozerius, ekskavatorius, asfalto klotuvus, greiderius, volus ir kitą kelių statybos techniką. Kiekvienais metais įmonė įdarbina apie 200-300 darbuotojų visoje Lietuvoje. Pasak pašnekovės, šis skaičius galėtų būti dar didesnis, jei rinkoje būtų daugiau kandidatų.

Kvalifikuotų darbininkų ir mašinų operatorių stygių patvirtina ir Užimtumo tarnybos duomenys, pagal kuriuos 2024 m. kovo mėnesį daugiausiai (5,3 tūkst. arba 36,2 proc.) laisvų darbo vietų paskelbta būtent kvalifikuotiems darbininkams ir operatoriams, kurių taip ieško statybų ir inžinerijos įmonės. Neatsitiktinai statybininkai bei kelininkai buvo tarp paklausiausių šios grupės darbuotojų greta sunkvežimių, lengvųjų automobilių ir furgonų vairuotojų, žemės ūkio ir miškų įrenginių operatorių.

Partnerio nuotr.

Pavasario pradžioje taip pat fiksuojamas didelis darbininkų poreikis. Kovo mėnesį šios kategorijos laisvų darbo vietų skaičius, lyginant su vasariu, išaugo beveik ketvirtadaliu (24,3 proc.) ir siekė 4,1 tūkst.

Dar vienas gajus stereotipas – profesinių mokyklų absolventai uždirba žymiai mažiau. J. Mališkienė atkreipia dėmesį, kad priklausomai nuo kompetencijų, valdomo mechanizmo ir darbo valandų, mechanizatoriaus atlyginimas, atskaičius mokesčius gali siekti iki 2500 eurų per mėnesį. Lygiai taip pat ir kelininkas sezono piko metu ir atsižvelgus į papildomas darbo sąlygas gali uždirbti 1800 eurų po mokesčių. Be to, „Kauno tiltai“ visiems savo darbuotojams, nepriklausomai nuo profesijos, užtikrina ir papildomas naudas – įstatymu nenumatytas papildomas išmokas, draudimą nuo nelaimingų atsitikimų, skiepus, galimybę nemokamai sportuoti ir kitas.

Vienoje Šiaulių įmonėje gaminamos priemonės odontologams, ten produkcija pakuojama vietoje, tad įmonėje dirba per pusšimtis įvairių sričių specialistų. Šiandien bendrovei trūksta trijų darbuotojų – plastiko liejimo įrenginių operatoriaus, kokybės palaikymo specialisto ir chemiko technologo.  

„Daugiausiai susiduriame su sunkumais ieškant žmonių, kuriems reikalingos šiek tiek specifinės kompetencijos. Tai yra kokybės palaikymo vadybininkų, kurie dirba būtent su medicinos priemonėmis ir jų dokumentacija“, – teigė UAB „Medicinos linija“ vadovė Rima Žurauskaitė-Storace. 

Šiauliuose nelengva rasti ir kitų sričių kvalifikuotų darbuotojų.

„Sunkiai randame žmonių, kurie gali dirbti prie plastiko liejimo įrangos, todėl, kad patys gaminame dalį savo pirminių pakuočių: indelius, švirkštus ir panašiai“, – kalbėjo R. Žurauskaitė-Storace.

Įmonė, ieškodama darbuotojų, susiduria su dviguba problema, pavyzdžiui, medicinos kokybės specialistų ir chemikų technologų Šiauliuose beveik nėra, nes jiems nėra čia darbo, o štai su inžinieriais priešingai – jų stinga visur.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Visam šiam reiškiniui yra terminas rinkoje – „galvų medžioklė“. Anksčiau šitą terminą naudodavome kalbėdami apie aukščiausių vadovų grandies perviliojimą, o dabar kalbame apie inžinerinės grandies darbuotojų perviliojimą“, – aiškino Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Vytis Lembutis.

Užimtumo tarnybos duomenimis, Šiauliuose trūksta ne tik inžinierių, didelį darbuotojų trūkumą jaučia ir logistikos įmonės.

Net yra tokių atvejų, kai įmonės siūlo 4 darbo dienų savaitę. Tai yra pakankamai reikšmingas pokytis rinkoje.

 

„Darbuotojų poreikis yra tarp variklinių transporto priemonių mechanikų ir taisytojų, metalo apdirbimo staklių operatorių, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojų“, – sakė Užimtumo tarnybos Šiaulių departamento direktorius Raimondas Šukys.

Yra kelios darbuotojų sritys, kurių įmonės ieško nuolat.

„Staklių operatoriai, staklių inžinieriai, IT specialistai, programuotojai – tai visa paletė specialybių, kurias mes galėtumėme įdarbinti, jeigu tik turėtume šios specialybės darbuotojų“, – tikino V. Lembutis.

Kad prisiviliotų trūkstamų specialistų, įmonės naudoja įvairius metodus, esą vien gero atlyginimo jau nepakanka ir bendrovės turi teikti papildomas paslaugas ir net keisti darbo krūvį.

„Nelaimingų atsitikimų draudimas, sveikatos draudimas, laisvas darbo grafikas, nuotolinis darbas, net yra tokių įmonių, kurios siūlo 4 darbo dienų savaitę. Tai yra pakankamai reikšmingas pokytis rinkoje“, – teigė Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas.

Užimtumo tarnybai nerimą kelią nekvalifikuotų darbuotojų augimas, nes įmonėms jų nereikia.

„Du trečdaliai darbdavių nurodo, kad jiems reikia būtent kvalifikuotų darbuotojų ir tik kas penktas nurodo, kad reikalingi nekvalifikuoti darbuotojai“, – kalbėjo R. Šukys.

Kad nedarbas sumažėtų, o įmonės įdarbintų kuo daugiau žmonių, Užimtumo tarnyba daug dėmesio skiria darbuotojų perkvalifikavimui. Pernai profesiją pakeitė daugiau nei 2000 asmenų, o tai dvigubai daugiau nei ankstesniais metais. Beveik 400 bedarbių įgijo aukštą kvalifikaciją ir tapo programuotojais, duomenų analitikais ar skaitmeninio dizaino kūrėjais.

Jos duomenimis, ugniagesiais pasitiki 90,1 proc. apklaustųjų, o nepasitiki – 0,5 procento, gruodį šie skaičiai buvo 89,5 proc. ir 2,2 procento.

Anot apklausos, policija pasitiki 64,8 proc. apklaustųjų, o nepasitiki 8,9 proc. respondentų (atitinkamai 62,2 ir 11,5 procento gruodį), kariuomene pasitiki 61 proc. lietuvių, o nepasitiki – 12,2 proc. apklaustųjų (atitinkamai 59,9 ir 11,5 procento gruodį).

Kaip rodo apklausa, „Sodra“ pasitiki 58,2 proc. respondentų, o nepasitiki 9,4 proc. apklaustųjų (52,2 ir 11,6 procento gruodį), švietimu pasitiki 47 proc., o nepasitiki 11 procentų, kai gruodį – 44,5 ir 11,4 procento.

Pasieniečiais pasitiki 47,1 proc. Lietuvos gyventojų, o nepasitiki 11,3 proc. respondentų (atitinkamai 49,2 ir 12,8 procento gruodį), sveikatos apsauga pasitiki 46,9 proc. lietuvių, o nepasitiki – 18,2 procento (44,4 ir 21,5 procento gruodį).

Tradiciškai mažiausiai gyventojai pasitiki partijomis – 5,9 proc. (nepasitiki – 54,4 proc.), Seimu pasitiki 11,5 proc., o nepasitiki – 52,2 proc. apklaustųjų. Vyriausybe pasitiki 17,5 proc. respondentų, o nepasitiki 45,6 proc. apklaustųjų.

„Vilmorus“ vadovas Valdas Gaidys atkreipia dėmesį, kad žiniasklaidą po ilgo laiko teigiamai įvertino daugiau respondentų, nei neigiamai.

„Po ilgos pertraukos žiniasklaida yra „su pliusu“. Kaip hipotezė, tai gali būti susiję su visuomenininko Andriaus Tapino veikla, tie visi demaskavimai“, – BNS penktadienį sakė V. Gaidys.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią visuomenės apklausą „Lietuvos ryto“ užsakymu atliko vasario 8–17 dienomis. Apklausti 1002 šalies gyventojai, maksimali apklausos paklaida siekia 3,1 proc. punkto.

– Kaip manote, kada Lietuvoje bus tokių skelbimų, kur robotui ar dirbtiniam intelektui reikia žmogaus pagalbos?

– Tikiuosi, kad Lietuvoje įdarbinsim robotus ir naudosimės geromis galimybėmis, kad mums sumažintų rutininį darbą. Globalizacija yra geras dalykas. Reikia džiaugtis, kad lietuviai gali dirbti JAV rinkai, JAV kompanijose. Galima akcentuoti, kad dirbtinis intelektas nėra dar tiek pažengęs, dėl to tą patį darbą žmogus turi užbaigti.

– Kaip manote ateityje, kokius darbus pakeis robotai? Dabar jau turime įvairiose kompanijose robotų ar dirbtinio intelekto.

– Visų pirma, žemos kvalifikacijos reikalaujančius darbus ar rankiniu būdu atliekamus darbus. Pavyzdžiui, duomenų suvedimo darbus, tuos darbus, kurie yra rutininiai, ir tokius darbus, kur yra mažai tobulėjimo galimybių. 

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Gal galime daugiau pakalbėti apie sritis? Kokie tie rutininiai darbai? Tarkime, turime kasas, kur nebereikia kasininko, bet patys turime apsitarnauti. Yra robotai baldų pramonėje, kur dar tai galėtų būti? Gal tuoj autobusai bus be vairuotojų?

– Autobusai, lengvieji automobiliai, kitaip vadinami autonominiai automobiliai, kai bus geras ryšys veiks puikiai. Jau net dabar testavimo metu nėra avarijų ar klaidų, sakyčiau, tai – džiaugsmas. Sandėliavimo sferoje iškrauti sunkvežimius – nereikia žmogui sėsti už mažo krautuvo ir tą daryti. Manau, skaitmenizacija ir robotizacija mums čia labai pagelbės. 

Esu girdėjęs, kad net ir sekso pramonėje dirbtinis intelektas gali labai padėti.

– Kaip manote, kokių profesijų nebeliks ir kokios bus neperspektyvios?

– Nesinori gąsdinti gerų specialistų, bet, manau, kad netolimoje ateityje nereikės: vertėjų, kasininkų, duomenų suvedimo operatorių, klientų aptarnavimo operatorių. Žmogiškųjų išteklių darbuotojai jau daug metų yra gąsdinami, kad jų nereikės, nes „Google“ ar „LinkedIn“ atims jų darbo vietas, bet iš tikrųjų taip neatsitiko ir jų vis dar reikia. Psichologai reikalingi, nes žmonėms reikia gyvo kontakto. Yra virtualūs asistentai, bet jie neatstoja to bendravimo. Esu girdėjęs, kad net ir sekso pramonėje dirbtinis intelektas gali labai padėti.

– Kalbant apie kūrybinius dalykus, dirbtinis intelektas sugeneruoja tekstą, žmogus jį taiso ir redaguoja. Gal galės kažkokį kūrybinį, ne tik paprastą tekstą surinkti? O gal rašytojų nebereikės?

– Dirbtinis intelektas, supraskime, kopijuoja žmogaus emocijas, jis nėra empatiškas. Visos darbo vietos, kur reikia daug empatijos, kaip tik, manau, bus paklausesnės ir išliks. O mene, menininkai sako, kad ten daug rutininio darbo: dažus maišyti, drobę pasiruošti – nėra čia daug tos kūrybos. Tačiau yra nemažai ir dabar parduodamo skaitmeninio meno kūrinių, kur kūrėjas tik užduoda temą ir dirbtinis intelektas tą padaro ir sėkmingai tai yra parduodama.

– Kalbant apie menininkus, tai šios profesijos išliks. Bet dirbtinis intelektas vis dažniau atliks darbus, kai pasakot užduotį, ką sukurti ir dirbtinis intelektas sukuria?

– Manau, kad tikrai taip. Paprastesnius scenarijus galės parašyti dirbtinis intelektas, bet netikiu, kad dirbtinis intelektas greitai galėtų sukurti tokį filmą kaip „Titanikas“, kur visi verkia. Dirbtiniame intelekte nėra tų emocijų. Jis gali apdoroti didelius duomenų kiekius ir pateikti kūrėjui išsirinkti. Tačiau galutinį sprendimą priima žmogus.

Valstybės duomenų agentūros tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvoje mokosi septyni iš dešimties visų suaugusių šalies gyventojų.

„Vis daugiau studentų žino, ko nori. Ateina konkrečiai žinodami, ką norėtų išmokti, dažnai žino, kur norėtų dirbti ir siekia įgyti tokias kompetencijas, kurios yra reikalingos būtent tai darbo vietai“, – pasakojo Vilniaus technologijų ir inžinerijos mokymo centro direktorius Mindaugas Černius.

Vis dėlto pastebima, kad tarp populiariausių sričių, kurias renkasi ne ką tik mokyklą baigę jaunuoliai, bet ir žmonės nuo 24-erių iki 69-erių metų, vietos amatui liko mažai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Vyrai dažniau nei moterys rinkosi tokias sritis, kaip inžinerija, gamyba ir statyba, gamtos mokslai, matematika ir statistika, žemės ūkis ir veterinarija. Besimokančios moterys aktyviau nei vyrai rinkosi socialinius mokslų, verslo ir teisės, švietimo, sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos ir humanitarinių mokslų bei meno sritis“, – populiariausius mokslus tarp suaugusiųjų vardijo Valstybės duomenų agentūros Gyvenimo lygio ir užimtumo statistikos skyriaus vedėja Inga Daunaravičienė.

Mokymo centrai pabrėžia, kad šiais laikais darbuotojams reikia išmanyti daugiau, ir darbdavys reikalauja nebe amato, o technikos, technologijų išmanymo. Tą pastebi ir švietimo specialistai.

„Suaugusieji mokosi tai, ko jiems reikia gyvenimui, tai, kas jiems yra šiandien aktualu ir gali išspręsti jų gyvenimo problemas“, – teigė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos švietimo ekspertė Elena Trepulė.

Tad sostinės Technologijų ir inžinerijos mokymo centre, kuriame vyksta ne tik suvirintojų, elektrikų, bet ir verslo pagrindų paskaitos, studentų netrūksta.

„Suprantama, kad daugiausia vis tik ateina jauniausių, ką tik baigusių mokyklą, bet gal didžioji dalis pas mus besimokančių žmonių yra nuo 25-erių iki 45-erių metų“, - teigė įstaigos direktorius.

Tyrimo duomenimis, net du trečdaliai mokėsi iš knygų, specializuotų žurnalų, interneto. Taip pat informacijos ieškojo bibliotekose, muziejuose, kultūros ir mokymo centruose.

„Nėra tikslo suaugusiųjų vesti į auditorijas ar mokymo įstaigas, todėl, kad tikslas nebėra įgyti vienkartinį kažkokį tai laipsnį ar vienkartinį pažymėjimą. Tikslas yra įgyti įprotį mokytis nuolat“, – teigė švietimo ekspertė E. Trepulė.

Anot valstybės duomenų agentūros, dirbantys gyventojai buvo labiau linkę mokytis nei bedarbiai arba ekonomiškai neaktyvūs gyventojai.

Renginyje savo profesijas pristatė įvairūs svečiai. Klaipėdos krepšinio mokyklos atstovai mokė bėgti, varyti ir mesti kamuolį.

Šokio ir kūno kalbos mokykla HATORA padėjo išreikšti kūną ir sielą judesiu.

„Vyturio“ psichologės kūrė ramybės oazę, kurioje vaikai stengėsi išmokti atsipalaiduoti.

K. Ivaškevičiaus futbolo akademijos ir futbolo klubo „Neptūnas“ treneriai bei sportininkai mokė greitai bėgti ir taikliai spirti kamuolį.

Vakarų (Jūros) Šaulių 3-ioji rinktinė kvietė būti valingus ir stiprius, atsakingus ir veiklius.

Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus specialistai su mokiniais diskutavo, ar reikia kartais antro šanso.

Klaipėdos Vaikų linijos koordinatorė priminė, kad visada gali paskambinti.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Klaipėdos skyriaus savanoriai patvirtino liaudies išmintį, kad turtingi esame ne tiek, kiek gauname, o kiek duodame.

Klaipėdos policijos komisariato bendruomenės pareigūnai įprasmino savo šūkį „Ginti. Saugoti. Padėti“.

Klaipėdos jaunimo užimtumo skyriaus atstovai kvietė pažinti save ir pasaulį.

Taip pat dalyvavo socialiniai partneriai iš lopšelių-darželių „Vyturėlis“ ir „Aitvarėlis“. Mažieji išbandė mokinio „profesiją“.

Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigada „Žemaitija“ supažindino su mūsų krašto istorija.

Lietuvos karinės jūrų pajėgos pristatė savo amuniciją. O renginį vainikavo skani kareiviška košė.

Valstybė jų mokslo neapmokės, jeigu žmogus jau bus įgijęs vieną kvalifikaciją, bet norėdamas įgyti kitą, bus išklausęs daugiau kaip pusę profesinio mokymo programos ir mokslus nu­trau­ks.    

Seimas ketvirtadienį priėmė tokią Profesinio mokymo įstatymo pataisą, ji įsigalios nuo birželio: už balsavo 107 Seimo nariai.

„Asmenys stodavo į profesines mokyklas dėl socialinių garantijų ir po to pasimokę kažkiek laiko nutraukdavo, vėl stodavo iš naujo, vėl gaudavo socialines garantijas. Manyčiau, kad tą galima išspręsti kitais būdais, per socialinę paramą, o ne būtinai per švietimo sistemą“, – Seime kalbėjo konservatorius Edmundas Pupinis.  

Pataisa taip pat numato, kad vienai kvalifikacijai bus prilygintos ne daugiau kaip trys kvalifikacijos, įgytos mokantis pagal vieną formaliąją profesinio mokymo programą. Dabar tokio apribojimo nėra.

„Apdailininkas – kartu yra įgyjama kvalifikacija tinkuotojo, plytelių klojėjo, dažytojo, arba padavėjas ir barmenas – yra populiarios specialybės, nes žmogus turi daugiau pasirinkimo, nėra tokios siauros specializacijos“, – tvirtino E. Pupinis. 

„Valstietis“ Eugenijus Jovaiša tikino, kad negalima leisti, jog už valstybės pinigus būtų galima įgyti bet kiek profesijų.

„Grą­žin­tų mus į anks­tes­nius lai­kus, kai už vals­ty­bės pi­ni­gus ga­lė­jai įgy­ti kiek tik no­ri spe­cia­ly­bių ir tai su­da­rė di­de­lę pik­tnau­džia­vi­mo erd­vę at­si­ras­ti va­di­na­mo­sioms mi­ru­sioms sie­loms“, – Seime teigė jis. 

Dabar į valstybės finansuojamą formaliojo profesinio mokymo vietą nepatenka valstybės lėšomis jau įgiję dvi arba daugiau kvalifikacijų žmonės, nepaisant, to, kad viena profesinė kvalifikacija įgyta kartu su pagrindiniu, o kita – kartu su viduriniu išsilavinimu.

„Kai kurios profesijos nyksta greičiau, nei buvo prognozuota. Pirmas požymis – mažėjanti kai kurių profesijų darbuotojų paklausa darbo rinkoje. Kasmet kalbame, kokių profesijų atstovai turi mažas įsidarbinimo galimybes šalyje ir apskrityse. Apie tai turėtų galvoti ne tik tą darbą dirbantys, bet ir planuojantys karjerą“, – sakė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis.

Kasmet tarnyba skelbia įsidarbinimo galimybių barometrą, tačiau Lietuvoje jau yra nemažai profesijų, kurių atstovams per pastaruosius trejus metus darbo pasiūlymų apskritai nebuvo. Tai: pynėjai iš šiaudelių, iškabų piešėjai dekoruotojai, laikraščių gatvės pardavėjai, dailininko modeliai, aktuaro asistentai, dailininkai fotografai, laukinių žvėrelių ir paukščių prižiūrėtojai, kubiliai, televizorių surinkėjai, stručių augintojai, raštinės koduotojai, piemenys, kailių apdailininkai, avalynės klijuotojai, batviršių apklijuotojai, avalynės apdailininkai, nuotraukų, skaidrių spausdintojai, fotokorespondentai.

G.Darulis akcentavo vis sparčiau besikeičiančius technologijų procesus darbo rinkoje, kurie turėtų skatinti specialistus galvoti apie persikvalifikavimą: „Intensyvus skaitmeninių technologijų vystymasis keičia ir specialistų poreikį. Anksčiau iškabas dekoruodavo piešėjai, dabar šiam darbui samdomi grafikos dizaineriai. Norintieji suspėti su besikeičiančia darbo rinka, turi keistis ir patys“.

Daugiausiai aukštos kvalifikacijos darbuotojų reikia IT sektoriuje, inžinerinėje pramonėje. Dėl šių sektorių plėtros Lietuvoje, darbo jėgos paklausa didelė. Taip pat šių sektorių kuriami produktai yra tarp didelės paklausos, tai yra IT sektoriaus kuriamais produktais naudojasi kiti (automatizacija, robotizacija valdoma IT kuriamais produktais). Naujai statomos inžinerinės pramonės įmonės LEZ, pvz., atsidaro baldų sektoriaus gamyklos, kurioms reikia inžinierių.

Kaip sakė G.Darulis, vienas didžiausių pokyčių, sąlygotų pandemijos – nuotolinis ir hibridinis darbas. Nuotolinis darbas didina galimybes pritraukti darbuotojų iš geografiškai nutolusių regionų – įmonės gali rinktis iš didesnio kandidatų rato ir tai palanki situacija darbuotojams.

Tačiau paklausos nepraranda ir tos profesijos, kurios negali būti teikiamos nuotoliniu būdu. Šiais metais didelių įsidarbinimo galimybių turės gydytojai ir slaugos specialistai, gamybos darbų meistrai ir brigadininkai, statybos vadovai, statybos darbų meistrai bei brigadininkai, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bei specialiųjų poreikių mokinių mokytojai, socialiniai darbuotojai, sandėliavimo tarnybos tarnautojai.

„Visuomenės senėjimo tendencijos didina medicinos srities specialistų poreikį. Ateityje ir toliau išliks slaugytojų padėjėjų ar panašių profesijų poreikis. Jas dažniau renkasi ir vyresni darbo ieškantys asmenys, besiryžtantys dalyvauti persikvalifikavimo programose, kurios leidžia jiems grįžti į darbo rinką“, – sakė Užimtumo tarnybos direktorės pavaduotojas.

2021 metais didesnė darbo pasiūla nei paklausa buvo šiose profesijų grupėse: sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai, mėsininkai ir žuvų darinėtojai, maisto ir panašių produktų gamybos mašinų operatoriai, specialiųjų poreikių mokinių mokytojai, elektros inžinerijos technikai, pakavimo, pilstymo į butelius ir ženklinimo etiketėmis operatoriai, autobusų vairuotojai, statybos darbų meistrai ir brigadininkai, gydytojai specialistai, virėjai, betonuotojai. Daugumos minėtų darbuotojų poreikis atsispindi ir Trūkstamų profesijų sąraše 2022 m., kuris buvo papildytas 41 giminiška profesija.

Dar anksčiau – 2004-2015 – metais dar buvo registruojama laisvų darbo vietų kelių transporto priemonių variklių derintojams, gatvės prekiautojams išnešiojamomis prekėmis, sekretoriams stenografininkams, radijo ryšio technikams, radioelektroninės aparatūros ir prietaisų derintojams, aktuaro asistentams, dailininkams fotografams, vyresniesiems durininkams. Jau nuo 2016 metų šių profesijų atstovai neturėjo galimybių įsidarbinti, nes nebuvo pateiktas nė vienas darbo pasiūlymas.

Darbo rinkoje nebeliko paklausos ir radijo ryšio elektroninės įrangos montuotojams, stiklo liejikams, spalvotojo stiklo stikliams, kaminkrėčiams, madų demonstruotojams, molio masės ruošėjams.

Amžius – ne kriterijus

Kaip rodo projekto "Prisijungusi Lietuva" rezultatai, iš daugiau nei 102 tūkst. mokymų dalyvių net 52 proc. yra dirbantys asmenys. Daugiausia mokytis panoro 51–65 metų amžiaus grupėje esantys mokymų dalyviai.

Amžius – ne kriterijus, o lemiamu veiksniu vis dažniau tampa gebėjimas dirbti kompiuteriu, naudotis internetu ir naujausių technologijų žinios.

"Neseniai teko skaityti, kad darbo rinka vis dažniau atsigręžia į vyresnį žmogų, kadangi iš jo galima tikėtis daugiau atsakomybės, patirties ir savo profesijos vertinimo. Vyresniems žmonėms neretai trūksta skaitmeninių įgūdžių, tačiau pastebiu, kad netrūksta noro juos įgyti ar patobulinti.

Darbo rinka vis dažniau atsigręžia į vyresnį žmogų, kadangi iš jo galima tikėtis daugiau atsakomybės, patirties.

Gal labiausiai šiuo atveju trūksta tikėjimo savimi ir įsitikinimo, kad aš tikrai galiu ir sugebėsiu. Parodykime jiems daugiau dėmesio, pasitikėjimo ir gausime grąžą, kurios gal ir nesitikime. Laikas keisti stereotipus. Pritariu, kad amžius negali būti kliūtis dalyvauti darbo rinkoje", – įsitikinusi Lietuvos karjeros specialistų asociacijos direktorė.

Iššūkis – nuotolinis darbas

Intensyviai keičiasi ir darbo organizavimo forma bei populiarėja darbas nuotoliniu būdu. Remiantis "Eurostat" duomenimis, 2020 m. ES 12,3 proc. 15–64 m. dirbančių žmonių paprastai dirbo namuose, nors pastarąjį dešimtmetį ši dalis siekė apie 5 proc.

"Pastarieji metai ypatingi, nes mus visus pastūmėjo gerokai patobulinti savo skaitmeninius įgūdžius. Pastebėjome, kad, prasidėjus karantinui, projekte "Prisijungusi Lietuva" ypač aktyvi tapo 51–65 metų amžiaus grupė (41 proc.). Mokymus atrado daugiau dirbantys žmonės. Tai ypač svarbu, nes išmokti darbai ir laisvalaikį praturtinantys dalykai padės Lietuvos gyventojams kuo ilgiau išlikti konkurencingais darbo rinkoje", – pastebi asociacijos "Langas į ateitį" direktorė Rita Šukytė.

Lengviausia kaltinti kitus

Pasiteiravus, kokių įgūdžių dabar dažniausiai reikalaujama ieškant darbo ir į ką pravartu atkreipti dėmesį, D.Šilienė pažymėjo, kad nors kiekviena pozicija turi atitinkamus reikalavimus, dažniausiai stebimi kriterijai kartojasi. Kandidatams nurodoma, kad reikia mokėti naudotis technologijomis, bent vieną ar keletą užsienio kalbų, gebėti greitai reaguoti ir priimti sprendimus, bendrauti ir bendradarbiauti, prisiimti atsakomybę.

Ieškant pokyčių profesinėje veikloje D.Šilienė rekomenduoja nedelsti ir imtis veiksmų, įgyti naujų įgūdžių.

"Praėjo laikas, kai visam gyvenimui pakakdavo vienos profesijos. Šiandien daug svarbiau yra paties žmogaus prioritetai ir interesai. Siekiantiems save realizuoti ir keisti darbą ar rasti naują rekomenduoju turėti tinkamai parengtą gyvenimo aprašymą (CV), nepamiršti ir socialinio tinklo "LinkedIn" paskyros. Stebėkite darbo skelbimus ir gerai išanalizuokite, kokia sritis jums būtų tinkamiausia bei įgykite dar trūkstamų žinių. Nenusiminkite, jei išsiuntus gyvenimo aprašymą negausite atsakymo. Pokyčiai reikalauja tvirtybės ir kantrybės.

Darbinėje praktikoje esu sutikusi aktyvių ir veiklių vyresnio amžiaus žmonių, kuriems ramybės nedavė mintis, kad trūksta kompiuterinių įgūdžių, ir baimė. Tačiau galima visada ieškoti daugybės priežasčių, nusimesti atsakomybę, kaltinti kitus, bet geriausias būdas yra suprasti, kad pokyčiai prasideda nuo mūsų", – patarimais dalijasi D.Šilienė.

Ji mano, kad karjera yra viso gyvenimo procesas, o profesinė veikla pasibaigia tada, kada nusprendžia pats žmogus.

Abiturientė pasirinko orlaivių pilotavimo studijas

„Mokantis Klaipėdos licėjuje mane sužavėjo aviacija. Kai reikėjo atlikti metinį tiriamąjį darbą, pasirinkau fizikos srities aerodinamikos temą. Supratau, kad man tai labai įdomu“, – apie pasirinktas orlaivių pilotavimo studijas pasakoja šiemet Klaipėdos licėjuje mokslus baigusi Elvyra Tarozaitė.

Mergina tikina atradusi studijas, kur dera ne tik teorija, bet ir įdomi praktika, todėl ji stojo į Vilniaus Gedimino technikos universiteto vientisųjų nuolatinių orlaivių pilotavimo studijų programą, kur per penkerius metus įgis ir magistro laipsnį. E. Tarozaitę aviacija žavi ne tik dėl būsimo darbo pobūdžio, kurį tikrai būtų sunku pavadinti nuobodžiu ar monotonišku, juk orlaivių pilotai nuolat keliauja! Veiksmo, kaip pati sako, norėjusi mergina labiausiai susižavėjo aviacijos teorija ir galimybe nuolat kelti kvalifikaciją.

Studijas Lietuvoje E. Tarozaitė pasirinko dėl kelių aspektų: galimybės įgyti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir gauti finansavimą studijoms. „Aviacijos studijos yra labai brangios. Lietuvą rinkausi dar ir dėl to, kad daug Europos šalių neteikia šių studijų galimybės anglų kalba, pvz., Danija arba Švedija tokias studijas siūlo tik nacionaline kalba. Taip pat aviacijos studijos užsienyje daugiausia suteikia koleginį išsilavinimą, o man norėjosi studijuoti universitete“, – aiškius lūkesčius sako turėjusi E. Tarozaitė.

Penki šimtukai – žalia šviesa būsimajai odontologei

„Apie medicinos kryptį galvojau nuo pradinių klasių, o licėjuje noras tik stiprėjo, nes vykdavo karjeros dienos, pokalbiai su įvairių sričių specialistais, – pasakoja Mariam Varoneckaitė, Klaipėdos licėjų baigusi 2019-aisiais metais ir pelniusi 5 šimto balų įvertinimus, kurie atvėrė kelią į odontologijos studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete Kaune. Čia jau mokosi jos brolis ir sesuo.

M. Varoneckaitė / Klaipėdos licėjaus nuotr.

„Klaipėdos licėjus suteikė ne tik žinių, reikalingų išlaikyti egzaminus aukštais balais, bet išmokė atsakingumo, savitarpio pagalbos, siekio tobulėti. Licėjuje puoselėjamas artimas ryšys tarp mokinio ir mokytojo padėjo siekiant aukštų akademinių rezultatų, kurie yra svarbūs norint studijuoti pasirinktą studijų kryptį“, – įsitikinusi mergina.

Praktika pakeitė požiūrį į Lietuvos sveikatos apsaugos sistemą

Medicinos studijas pasirinko ir sėkmingai medikės karjeros siekia Gustė Čėsnaitė, 2017 metais baigusi Klaipėdos licėjų penkiais šimtukais. Vasarą mergina atliko praktiką vienos ligoninės Kardiologijos skyriuje, kuriame ją sužavėjo rezidentų ir gydytojų darbas – tai įkvėpė rezidentūrą tęsti Lietuvoje: „Lietuvos sveikatos apsaugos sistema tikrai nėra bloga, kaip kartais bandoma parodyti, o praktika apskritai pakeitė požiūrį į gydytojų ir rezidentų darbą, jis atrodo dar labiau prestižinis“. G. Čėsnaitė sako, kad mokykloje jai buvo labai svarbus individualus pedagogų dėmesys ir konsultacijoms skiriamas laikas: „Tai ypač palengvino pasiruošimo egzaminams procesą“, – sako būsimoji gydytoja.

Vilnius – tarpinė menininkės stotelė prieš Niujorką

Ieva Lygnugarytė mokslus Klaipėdos licėjuje baigė 2017 metais. Ji yra jaunosios kartos transdisciplininio meno (tapybos, poezijos, video ir kt. meno rūšių) kūrėja, kuri 2020-aisiais išleido savo meninę knygą „An Ode to Me and My Unborn Children“. Ši knyga pasakoja istoriją, kuri susideda iš menininkės piešinių, nuotraukų ir poemų. I. Lygnugarytė studijavo meno studijas Paryžiuje, Prancūzijoje, o šiemet turėjo išvykti tęsti studijų ir darbų į Niujorką (JAV), tačiau COVID-19 virusas kuriam laikui sustabdė planus, tad Niujorką pakeitė Vilnius. Tai, pasak, I. Lygnugarytės – tarpinė stotelė, tačiau ir Vilnius ją kaip menininkę žavi. Ji čia randanti potencialo atsiskleisti – ėmėsi veiklos sostinės meno galerijose, dalyvauja jungtinėse dailininkų parodose.

I. Lygnugarytė sako mokykloje visada buvusi „prie meno”. Klaipėdos licėjaus mokytojai, pasak jos, skatino ugdyti meniškąją jos asmenybės pusę.

„Jaučiau mokytojų supratingumą ir palaikymą. Licėjus skatina susitelkti į tiksliuosius mokslus, tačiau aš galėjau susikurti galimybes savirealizacijai“, – prisimena buvusi Klaipėdos licėjaus mokinė. Pasak jos, labai svarbu, kad mokykla ne gniuždytų, o leistų skleistis individualiam potencialui.

Būsimajai diplomatei įtaką darė mokytojo charizma

Londono ekonomikos universitete ekonomikos ir istorijos mokslus baigusi Klaipėdos licėjaus absolventė Gintarė Venckutė brandos egzaminus išlaikė keturiais šimtukais (2017). Ji šiuo metu tęsia ekonominės politikos magistrantūros studijas Paryžiuje ir svarsto apie diplomatės karjerą. G. Venckutė daug nuopelnų skiria savo istorijos mokytojui Vaidui Pamparui. Pasak jos, mokytojo charizma ir gebėjimas sudominti dėstomu dalyku buvo akstinas rinktis socialinę kryptį.

„Istorijos mokytojo V. Pamparo pamokos buvo nepakartojamos: jis į tam tikras problemas gebėdavo pažiūrėti giliau, pokalbiai su juo įtvirtino norą rinktis socialinius mokslus“, – ne tik mokinių mylimą, bet ir pedagogų bendruomenės vertinamą mokytoją prisimena G. Venckutė.

Klaipėdos licėjuje mokslus pernai baigęs „šimtukininkas“, fiziką ir filosofiją „Kings College London“ studijuojantis Ugnius Igaris taip pat pritaria minčiai, kad mokyklos vaidmuo tikrai svarbus einant pasirinkta kryptimi. „Mano studijuojama specialybė – tobula. Fizika ir filosofija labai susijusios, nors atrodytų visiškai priešingos, tačiau filosofijoje yra labai daug fizikos ir atvirkščiai. Man visada patiko mąstyti. Baigiamojoje licėjaus klasėje turėjau galimybes papildomai daug ruoštis ir dalyvauti fizikos olimpiadose“, – galimybes gilintis į sau patinkančius mokslus mokykloje rado U. Igaris. Jo planuose – magistrantūros, o vėliau gal net ir doktorantūros studijos.

Tikslas – ateities automobilių kūrimas

Buvę Klaipėdos licėjaus mokiniai rinkosi ir rečiau tarp abiturientų pasirinkimų pasitaikančias studijas, į kurias nuvedė pomėgiai. Šiemet mokslus Klaipėdos licėjuje baigęs Matas Petravičius pasirinko karo tarnybą ir prisijungė prie Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono. Jis vėliau planuoja studijas Lietuvos karo akademijoje. M. Petravičius mėgsta sportą ir jaučia patriotiškumo dvasią, todėl karo tarnyba buvo kone neišvengiamas pasirinkimas: „Karo tarnybą, galbūt, kažkas laikytų laiko ir potencialo švaistymu, tačiau tiek tėvai, tiek mokykla šį mano pasirinkimą palaiko, tai man labai svarbu“.

M. Petravičius / Klaipėdos licėjaus nuotr.

Jo bendraamžis šiųmetis šimtukininkas Emilis Vaičkus, kai Lietuvoje mokiniai dar tik šventė Mokslo ir žinių dieną, jau krimto mokslus Nyderlandų Eindhoveno technologijų universitete, kur studijuoja automobilių technologijas.

„Visada domėjausi automobiliais, bet norėjau tapti pilotu. Visgi nutariau rinktis praktišką, su pomėgiu susijusią specialybę, nes mane žavi automobiliai. Labiausiai laukiu praktikos kurioje nors automobilių gamykloje“, – pasakoja E. Vaičkus.

Didžioji dalis Nyderlandų automobilių pramonės yra sutelkta būtent Brainport Eindhoven regione, kur darbdaviams reikia aukštos kvalifikacijos inžinierių. Olandija turi gerą reputaciją automobilių srityje, daugelis bendrovių yra rinkos lyderės Europoje ar net visame pasaulyje. Būtent šios praktikos ir karjeros galimybės nulėmė E. Vaičkaus pasirinkimą studijuoti Nyderlanduose.

Kvietimų sulaukė net iš kelių garsių universitetų

Šiemet mokslus Klaipėdos licėjuje baigusiai abiturientei Giedrei Žalaitei studijų kryptį pasirinkti buvo išties lengva. Didesnis galvos skausmas merginai buvo nuspręsti, kur studijuoti: JAV Masačiusetso, Stanfordo ar Europos universitetuose – ji sulaukė net kelių kvietimų.

„Gavau kvietimus mokytis Nyderlandų, Belgijos ir JAV universitetuose. Pasirinkau kompiuterių mokslo studijas Antverpeno Thomas More universitete atsižvelgiant į pandeminę situaciją ir praktinio darbo galimybes, tačiau bendrauju ir su abiem JAV universitetais“, – paaiškina G. Žalaitė.

Klaipėdos licėjaus nuotr.

Stanfordas yra vienas iš aukščiausiai vertinamų privačių pasaulio universitetų. Mergina sako, kad svarbus buvo anglų kalbos egzaminas, taip pat reikėjo išlaikyti kelis brandos egzaminus JAV ir gerai pasiruošti: parengti stiprų motyvacinį laišką, pasiruošti klausimų-atsakymų sesijai. Papildomą balą mergina gavo po pokalbio su buvusiu Stanfordo universiteto studentu. Klaipėdos licėjuje, pasak G. Žalaitės, jai buvo puikios galimybės mokytis tiksliųjų dalykų, nuo devintos klasės ji mokėsi inžinerinėje klasėje ir kryptingai siekė tikslo.

Tarp buvusių Klaipėdos licėjaus mokinių yra ir Kembridžo universiteto (JK), Edinburgo universiteto (Škotija) alumnų. Šiose pasaulyje pripažintose aukštosiose mokyklose mokosi ar mokėsi ankstesnių Klaipėdos licėjaus laidų abiturientai: Dovydas Drakšas, Nikita Pajanok, Jonas Viršilas.