Suprantama, kai padidėja PVM tarifas, pirmiausia paslaugas teikiančios įmonės stengiasi panašiu dydžiu pakelti ir paslaugų kainas, nes to nepadarius, mažėja įmonių pelningumas. Iš Valstybės duomenų agentūros paskelbtų išankstinės infliacijos 2024 metų sausį duomenų matyti, kad restoranų, kavinių ir panašių maitinimo įmonių viešojo maitinimo paslaugų kainos per mėnesį padidėjo 2,8 proc., o valgyklų paslaugų kainos – 3 proc. Toks kainų pokytis per mėnesį istoriškai yra nemažas, tačiau ne toks didelis, apie kokį buvo kalbama praėjusių metų pabaigoje.

Akivaizdu, kad ne visos maitinimo paslaugas teikiančios įmonės, kurios yra PVM mokėtojos, iškart nuo sausio padidino paslaugų kainas tiek, kiek padidėjo PVM tarifas. Tikėtina, kad greičiausiai kainas pakėlė valgyklos. Šių maitinimo įstaigų maisto paslaugų teikėjai gali paprasčiau paaiškinti klientams kainų padidėjimo priežastis, o tokių paslaugų vartojimo mastas veikiausiai mažiau priklauso nuo kainų pokyčių.

Tiesa, nereikia tikėtis, kad dėl PVM tarifo padidinimo Valstybės duomenų agentūros apskaičiuojama maitinimo paslaugų infliacija turėtų augti daugiausia – 11 proc. Į maitinimo paslaugų kainas įskaičiuojami ir alkoholinių gėrimų teikimo paslaugų kainos, o joms PVM tarifas nesikeitė. Kita vertus, akcizas alkoholiniams gėrimams nuo metų pradžios didėjo, bet dėl to galutinė kaina turėjo padidėti tik keliais procentais.

Tačiau maitinimo kainos vasarį ir kovą neišvengiamai didės labiau negu ankstesnių metų tais pačiais mėnesiais.

 

Galbūt maitinimo paslaugas teikiančios įmonės kainas jau padidino praėjusių metų pabaigoje nelaukdamos didesnio PVM tarifo įsigaliojimo datos? Oficialūs duomenys to nerodo, pavyzdžiui, maitinimo paslaugų kainos restoranuose ir kavinėse paskutinį metų ketvirtį padidėjo 1,3 proc., o tai nėra kažkuo išsiskiriantis pokytis. Reikėtų priminti, kad pernai Lietuvoje restoranų, kavinių ir panašių įstaigų teikiamų paslaugų kainos padidėjo 8,5 proc., arba truputį sparčiau negu Latvijoje ir Estijoje (ten kainos didėjo nuo 6,4 iki 7,4 proc.).

Vidutinė atsiskaitymo kortele suma nepasikeitė

SEB banko duomenys apie gyventojų atsiskaitymą kortelėmis naudojantis kortelių skaitytuvu maitinimo įstaigose rodo, kad vidutinė atsiskaitymo vertė sausį buvo 11,8 euro, arba lygiai tokia pati kaip prieš metus. Atsiskaitymų skaičius didėjo beveik 8 proc. Metinis atsiskaitymų kortelėmis vertės pokytis sausį buvo gerokai mažesnis negu praėjusių metų pabaigoje, o tai rodo, kad sausis šiam sektoriui buvo silpnokas.

Tačiau maitinimo kainos vasarį ir kovą neišvengiamai didės labiau negu ankstesnių metų tais pačiais mėnesiais, nes tos maitinimo paslaugas teikiančios įmonės, kurios nepadidino kainų sausį, tą bandys daryti vėlesniais mėnesiais. Padidėjus PVM tarifui ir nepadidinus kainų, tiesiog mažėja tokių įmonių pelningumas. Maitinimo paslaugas teikiančias įmones truputį gelbsti tik tai, kad kai kurios išlaidos (gamtinių dujų, šildymo, kai kurių maisto produktų) sumažėjo, palyginti su ankstesniais metais.

Pirmą ketvirtį didinti maitinimo paslaugų kainas, kai ir taip metų pradžioje gyventojai mažiau išleidžia pinigų tokioms paslaugoms, nėra paprasta. Be to, maitinimo paslaugos per pustrečių metų, kai buvo sumažintas PVM tarifas, padidėjo net trečdaliu, arba labiau negu augo gyventojų pajamos. Bet teigti, kad gyventojų finansinė padėtis yra labai prasta ir dėl didesnių kainų tokių paslaugų vartojimas smarkiai mažėtų, irgi negalima.

Beje, nuo sausio 1 dienos 10 proc. padidėjo minimali mėnesio alga, todėl taip pat padidėjo ir maitinimo paslaugas teikiančių įmonių darbo jėgos sąnaudos. Vėlgi racionalu tikėtis, kad, kaip ir ankstesniais metais, per artimiausius keletą mėnesių tai taip pat darys teigiamą įtaką maitinimo paslaugų kainoms, nes vargu ar daug maitinimo sektoriaus įmonių savininkų ilgai taikysis su mažesniu pelnu ar didesniu nuostoliu.

Taip jis kalbėjo politikams diskutuojant apie galimybę įvesti vadinamąjį gynybos mokestį, didinant kurių nors iš dabar egzistuojančių mokesčių tarifus.

Konkretūs siūlymai kol kas nėra registruoti, bet politikai svarsto, kad krašto apsaugos finansavimui auginti galėtų būti didinami, pavyzdžiui, PVM ar pelno mokesčio tarifai.

Pasak prezidento, visuomenę gali erzinti kalbos apie naujus mokesčius Seime įstrigusios mokesčių reformos kontekste.

„Tai dabar šitame kontekste kalbėti vėl apie atskirų mokesčių įvedimą, juo labiau tokių kaip, pavyzdžiui, PVM įvedimą, reiškia vėl erzinti Lietuvos gyventojus iš konteksto ištrauktais atskirais pasiūlymais, kad ir su pačiais gražiausiais ketinimais“, – LRT televizijos laidai „Dienos tema“ trečiadienį sakė šalies vadovas.

„Tai nėra gerai ir tai tikrai nepasitarnauja visuotinei ramybei ir stabilumui, ypatingai visuomenės stabilumui“, – pridūrė jis.

Pasak prezidento patarėjo Frederiko Jansono, dėl didesnio PVM mokestinė našta augtų ir sunkiausiai besiverčiantiems Lietuvos gyventojams, todėl G. Nausėda palaikytų tarifo didinimą gynybos reikmėms tik tada, jeigu tuo pačiu būtų įvesta daugiau PVM lengvatų.

„Kadangi PVM yra regresinis mokestis ir jo didinimą skaudžiausiai pajustų neturtingiausi šalies gyventojai, be papildomų sprendimų, pavyzdžiui, tokių kaip PVM lengvata maistui ar kitoms svarbiausioms prekėms, PVM didinimo gynybos tikslams prezidentas nepalaikys“, – BNS sakė F. Jansonas.

Vyriausybė kitais metais siūlo gynybai skirti 2,75 procento bendrojo vidaus produkto (BVP). Maždaug 2,52 proc. BVP sudarys stabiliai skiriamos biudžetinės lėšos, likusią sumą – laikinasis bankų solidarumo įnašas ir skolintos lėšos.

Standartinis PVM tarifas Lietuvoje siekia 21 proc., įvairioms prekėms ar paslaugoms taikomi lengvatiniai 5 ir 9 proc. tarifai.

Parlamentarai antradienį nepriėmė svarstyti Petro Gražulio parengtos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisos, kuria jis siūlė nustatyti nulinį PVM tarifą būtiniausiems maisto produktams, kurių sąrašą patvirtintų Vyriausybė. 

Pataisas Seimas atmetė: už tai balsavo 68 Seimo nariai, o tobulinti siūlė 56.

Dabar maisto produktams galioja 21 proc. PVM.

Be to, Seimas nepriėmė svarstyti grupės opozicijos ir valdančiųjų parengtų pataisų, kuriomis siūlyta nuo 2023 metų liepos nustatyti dabar galiojantį lengvatinį PVM tarifą ne tik neįgaliųjų techninės pagalbos priemonėms ir jų remontui, bet ir daugelio kitų prekių remontui.  

5 proc. tarifas siūlytas buitinės technikos ir elektronikos prietaisų, avalynės, galanterijos, laikrodžių, drabužių ir buitinės tekstilės gaminių, baldų, vaikų žaislų, dviračių, elektrinių paspirtukų remontui.  

2020 metų Eurobarometro tyrimas parodė, kad 77 proc. Europos Sąjungos piliečių verčiau taisytų savo prietaisus nei juos keistų kitais – daiktų taisymas sudaro 30 proc. daikto vertės.

Tokį patobulintą Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo projektą įregistravo Seimo Darbo partijos frakcijos nariai Vytautas Gapšys, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Vigilijus Jukna ir Viktoras Fiodorovas, Andrius Mazuronis, Aidas Gedvilas, Artūras Skardžius.

Seimo „darbiečiai“ atkreipia dėmesį, kad Statistikos departamentas paskelbė, jog metinė infliacija Lietuvoje pakilo iki 15,6 proc. Metinė infliacija daugiausia įtakos turėjo būsto, vandens, elektros, dujų, paslaugų, maisto produktų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimui. Kainų augimas Lietuvoje pastaraisiais mėnesiais išlieka tarp sparčiausių euro zonoje.

Pasak projektą parengusių parlamentarų, kadangi ekonomistai neturi vieningos nuomonės, kada kainų augimas gali pradėti lėtėti, akivaizdu, kad valstybė turi prisidėti prie kainų mažėjimo ir bent jau būtiniausiems maisto produktams leisti taikyti lengvatinį 5 proc. PVM tarifą, tokiu būdu sumažinant būtiniausių maisto produktų kainas.

Projekto autoriai teigia, kad toks PVM įstatymo pakeitimas būtų viena iš efektyvių priemonių, palengvinsiančių Lietuvos gyventojams tenkančią sunkią mokestinę naštą.

Už tokias Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 112 Seimo narių, prieš nebuvo, o devyni parlamentarai susilaikė: penki „valstiečiai“ Valius Ąžuolas, Jonas Jarutis, Eugenijus Jovaiša,  Dainius Kepenis ir  Asta Kubilienė, du „darbiečiai“ Artūras Skardžius ir Valentinas Bukauskas,  Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Zenonas Streikus ir valdantiesiems priklausantis liberalas Andrius Bagdonas. 

Opozicija tvirtino, kad eidama tokiu išaugusių šilumos kainų naštos mažinimo keliu Vyriausybė pasirinko „itin ribotą antiinfliacinę priemonę“. 

LNK reportažas:

Premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, centrinio šildymo paslaugos vartotojai iki šiol buvo diskriminuojami, nes elektros ir dujų kainų augimas buvo pažabotas anksčiau, leidus  gyventojams susimokėti per kelerius metus.

Jos teigimu, PVM už šildymą kompensavimas iš biudžeto yra laikinas, o nuo liepos 1-osios įsigaliojus naujoms kainoms, pasak jos, akivaizdu, kad reikės naujų sprendimų.

„Neatmetu, kad taip pat ir pridėtinės vertės mokesčio lengvatos, tačiau labai prašyčiau neužbėgti už akių tiems sprendimams, kurių reikės tada, kada bus aiškesnės prognozės tiek dėl kainų, tiek dėl ekonominės raidos“, – Seime teigė I. Šimonytė.

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas pripažino, kad PVM lengvatos dengimas iš biudžeto nėra „pats elegantiškiausias“ sprendimas siekiant sušvelninti infliacijos padarinius.

„Juo yra išleidžiamos viršplaninės pajamos netikslinant biudžeto, nustatomas efektyvus pridėtinės vertės mokesčio tarifas be konsultacijų su Europos Komisija, kaip to reikalauja Pridėtinės vertės mokesčio direktyva, be to, jis įsigalioja atbuline data, kas, matyt, irgi nėra įprasta ir išskiriama viena šildymo rūšis iš eilės visų kitų“, – Seimo posėdyje teigė jis.

Tuo labiau, sumažinus pridėtinės vertės mokesčio tarifą pritaikius kompensaciją visa nauda, nes reguliuojama kaina, atitektų vartotojui.

„Tuo labiau, sumažinus pridėtinės vertės mokesčio tarifą pritaikius kompensaciją visa nauda, nes reguliuojama kaina, atitektų vartotojui“, – pridūrė M. Majauskas.

Jis pabrėžė, kad komitetas kreipėsi į Vyriausybę su prašymu peržiūrėti galiojančią kompensavimo už šildymą tvarką, kuri dabar taikoma 125 tūkst. žmonių ir yra prieinama tik nepasiturintiems.

Pasak parlamentaro, dabar nėra diskriminuojamos kitos šildymo rūšys: „Ar tu dujomis, elektra, malkomis, ar centriniu šildymu šildaisi, kompensacijos yra prieinamos visiems, kurie šildosi skirtingomis rūšimis, tačiau tik tiems, kurie yra nepasiturintys“.

M. Majausko teigimu, Latvijoje kompensacija prieinama 170 tūkst. žmonių, nors ten gyvena 1,5 karto mažiau gyventojų negu Lietuvoje.

Kai kurie parlamentarai priekaištavo, kad paramos gyventojai gali ir nepajusti, nes ji bus labai maža. Be to, pasak jų, ši priemonė būtų diskriminacinė, nes negaliotų besišildantiems elektra, dujomis arba malkomis.

Tačiau Seimas atmetė visus parlamentarų teiktus siūlymus, įskaitant Eugenijaus Sabučio ir Kęstučio Vilkausko pataisą, kuria jie siūlė iš valstybės biudžeto laikinai padengti PVM ir už elektrą, dujas bei malkas.

Premjerės I. Šimonytės teigimu, PVM kompensavimas pasiekia vartotoją tik vienu atveju: kada yra jis taikomas reguliuojamoms kainoms.

„Centrinis šildymas būtent toks yra. Malkos tokios nėra ir, deja, dabartinėje ekonomikoje yra labai daug prekių kategorijų, kurioms per pastaruosius metus yra ištikę dėl įvairių priežasčių įvairūs šokai, kur kainos padidėjo kartais ir tokia yra konjunktūra ir ne faktas, kad nustačius kokią nors lengvatą, ypač kompensavus kainas už praeitį, kokiu nors būdu pamatysime pačios kainos rinkoje pokytį, nes jį nustato paklausa ir pasiūla“, –  aiškino ji.

Nepritarta ir analogiškiems devynių „darbiečių“ bei Lietuvos regionų frakcijos narių Andriaus Palionio ir Jono Pinskaus siūlymams. „Valstiečių“ frakcijos narys Gintautas Kindurys siūlė PVM mažinti suskystintoms dujoms balionuose ir nepriklausomų tiekėjų tiekiamai elektros energijai, bet irgi nesulaukė Seimo paramos.

Seimas nesutiko ir PVM lengvatą šildymui taikyti iki 2023 metų šildymo sezono pabaigos.

Socialdemokratas Eugenijus Sabutis tikino, kad PVM mažinimas turi pasiekti kuo daugiau gyventojų, neskirstant juos „į labiau ar amžiau“ nusipelniusius gauti paramą iš valstybės.

„Galima sakyti, kad Vyriausybės sprendimas labiausiai nukreiptas į urbanizuotas vietas, ypač Vilnių, kur labiausiai susiduria su šildymo kainų augimu, tačiau tai nėra ir neturi būti pretekstas užmiršti ir kitų gyventojų, nes valstybė nesibaigia teis sostinės riba. Pavažiuokime toliau ir matysime individualius namus, kuriuose gyvena tiek jaunos šeimos auginančios mažamečius vaikus, tiek senjorai, bet jiems Vyriausybės siūloma lengvata negalios“, – siūlė socdemas.

Lietuvos regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis PVM už centralizuotą šildymą kompensavimu skurstančių žmonių padaugės 1 proc. ar 1,5 proc., atsiras didelė  diskriminacija.

„Darbietės“ Ievos Kačinskaitės-Urbonienės skaičiavimais, pataisos leis sutaupyti  vidutiniškai nuo 4 iki 8 eurų tiems gyventojams, kurie prisijungę prie centrinio šildymo.

„Jie sudaro šiandien bene 50 proc. vartotojų. Tai reiškia, kad kita dalis, dar apie 700 tūkst. vartotojų šis PVM dengimas visiškai neliečia“, – teigė ji.

Finansų ministerija skaičiuoja, kad dėl tokios PVM lengvatos biudžeto netektis sieks 23,3 mln. eurų.

Kompensuodama PVM šildymui nuo šių metų sausio iki šildymo sezono pabaigos valdžia siekia iš dalies sumažinti žmonių finansinę naštą dėl išaugusių sąskaitų.

Dabar centriniam šildymui ir malkoms kūrenimui taikomas 9 proc. PVM, o elektrai ir dujoms – standartinis 21 proc. PVM tarifas.

Tai numatančias Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas įregistravo Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė ir jos pirmoji pavaduotoja Guoda Burokienė.

Jų nuomone, 9 procentų PVM tarifas gamtinėms dujoms leistų tikėtis, kad dujų kaina gyventojams galėtų mažėti apie 12 procentų.

Projekto autorės mano, kad galiojančios įstatymo nuostatos yra diskriminuojančios ir neteisingos dalies gyventojų atžvilgiu.

„Už tiekiamą šilumos energiją daliai gyventojų skaičiuojamas 9 proc. PVM tarifas, tuo metu kitai daliai, kurie šilumos energijai gauti naudoja gamtines dujas ar elektros energiją, PVM yra 21 proc. Manome, kad vienas pagrindinių apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo principų yra mokesčių mokėtojų lygybės principas, kuris įtvirtintas Konstitucijos 29 straipsnyje, pagal kurį draudžiama diskriminuoti mokesčių mokėtojus (jų grupes) ar dėl tam tikrų priežasčių sudaryti išskirtines apmokestinimo sąlygas. Esant vienodo tipo ar paskirties paslaugų apmokestinimui, mokesčių teisės aktai turi būti taikomi vienodai visų mokesčių mokėtojų atžvilgiu“, – dokumento aiškinamajame rašte sako A. Norkienė ir G. Burokienė.

Jų nuomone, pastaruoju metu valstybės taikomos priemonės, tokios kaip pensijų didinimas ar minimalios algos padidinimas, yra nepakankamas, lyginant su šalyje fiksuojamu infliacijos lygiu.

Siūloma, kad įstatymo pataisos įsigaliotų šių metų liepos 1 d.

Šiuo metu galiojančiame įstatyme lengvatinis 9 procentų PVM tarifas tiekiamoms gamtinėms dujoms gyventojams netaikomas.

Tokią Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą įregistravo Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė Aušra Papirtienė.

Jos nuomone, toks teisinis reguliavimas padėtų viešojo maitinimo paslaugas teikiančioms įmonėms sušvelninti neigiamus ekonominius padarinius, suteiktų verslui pasitikėjimą valstybe bei padėtų lengviau grįžti įmonėms į įprastinį ritmą ateityje.

Pasak A. Papirtienės, COVID-19 pandemija ir dėl jos Lietuvoje paskelbtas karantinas bei ekstremalioji padėtis ypač neigiamai paveikė viešojo maitinimo paslaugas teikiančių įmonių veiklą.

„Po karantino planuojama, kad viešojo maitinimo įstaigos veiks ne visu pajėgumu, o tai apsunkins jų galimybę išgyventi viename iš konkurencingiausių sektorių. Dirbančios viešojo maitinimo įmonės patiria paslaugų teikimo sunkumų ekstremalios situacijos metu, jos turi prisitaikyti prie papildomų reikalavimų siekiant užtikrinti klientų sveikatą ir saugumą, o tai yra papildomi kaštai verslui. Dėl klientų mažėjimo ir reikalavimų viešojo maitinimo įstaigoms griežtėjimo bei naujų įvedimo, viešojo maitinimo įmonės privalo mažinti veiklos sąnaudas, atitinkamai nukenčia ir šio sektoriaus darbuotojai, mažinamas darbo užmokestis ar net pačių darbuotojų skaičius“,- sako projekto autorė A. Papirtienė.

Ji atkreipia  dėmesį, kad iki COVID-19 pandemijos kas antras žmogus, emigruojantis iš Lietuvos, dirbo viešbutyje ar viešojo maitinimo įmonėse.

„Deja, dar prieš karantino ir ekstremalios situacijos paskelbimą, dėl didelių mokesčių, tenkančių atlyginimų fondui, Lietuvos įmonės nebuvo pajėgios išlaikyti darbuotojus ir kelti jų darbo užmokestį arba jis kilo ne taip greitai kaip kituose sektoriuose, dėl šios priežasties jaunimas savo darbo kelią rinkosi ne Lietuvoje. Europos statistikos duomenimis, maitinimo paslaugų sektoriuje dirba 50 proc. visų ES turizmo sektoriaus darbuotojų, todėl jis yra pagrindinis darbo vietų kūrimo Europoje katalizatorius. Beveik 1 iš 20 naujų darbo vietų sukuriama tiesiogiai šiame ūkio sektoriuje, o vieną trečdalį maitinimo įmonių sąnaudų sudaro būtent su darbo jėga susijusios išlaidos. Po susidariusios krizinės situacijos Lietuvoje, viešojo maitinimo sektoriaus padėtis dar dramatiškesnė, todėl būtina spręsti viešojo maitinimo sektoriaus išlikimo klausimą įstatymų lygmeniu“,- sako įstatymo pataisą įregistravusi Seimo narė A. Papirtienė.

Jos duomenimis, šiuo metu net 23 iš 27 Europos Sąjungos šalių taikomas lengvatinis tarifas maitinimo paslaugoms – nuo 3 proc. Liuksemburge iki 14 proc. Suomijoje.

Lietuvoje šiuo metu viešojo maitinimo paslaugoms yra taikomas standartinis 21 proc. PVM tarifas.

Parlamentarai ketvirtadienį po pateikimo priėmė svarstyti tokias Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas: už balsavo 36 Seimo nariai, o prieš – vienintelis Povilas Urbšys, o susilaikė  penki parlamentarai.   

Dabar toks tarifas taikomas receptiniams vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, taip pat nekompensuojamiesiems receptiniams medikamentams.   

Jeigu Seimas pataisą priimtų, ji įsigaliotų nuo 2021 metų.

Tokią Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą parengęs Seimo narys konservatorius Antanas Matulas sako siekiantis suvienodinti PVM tarifą, taikomą nekompensuojamiems receptiniams ir nereceptiniams vaistams.

„Įvedus lengvatinį, sumažintą 5 procentų PVM tarifą nereceptiniams vaistams, sumažės išlaidos  vaistams ir pagerės mažesnes pajamas gaunančių gyventojų finansinė padėtis“, – sako A. Matulas.

Nuo 2018 m. gruodžio 20 d. lengvatinis 5 procentų PVM tarifas Lietuvoje taikomas kompensuojamiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, taip pat nekompensuojamiems receptiniams vaistams.

„Dėl šių teisės aktų pakeitimų dalis vaistų atpigo, bet žmonės vartoja nemažai ir nereceptinių vaistų. Jie skundžiasi, kad šie vaistai yra labai brangūs ir kelis kartus brangesni nei mūsų kaimyninėse šalyse. Nereceptinius vaistus gyventojai vartoja ligų profilaktikai, sunkių ligų sukeltoms komplikacijoms švelninti ir gydyti, todėl būtų tikslinga lengvatinį 5 procentų PVM tarifą pritaikyti ir nekompensuojamiems nereceptiniams vaistams“, – sako A.Matulas.

Jo duomenimis, šiuo metu didžiojoje dalyje Europos Sąjungos šalių vaistams taikomas vienodas PVM dydis. Kaimyninėje Lenkijoje receptiniams ir nereceptiniams vaistams taikomas vienodas 8 procentų lengvatinis tarifas, Belgijoje – 6, Kroatijoje – 5, Vengrijoje – 5, Ispanijoje – 4, Čekijoje – 10, Portugalijoje – 6, Olandijoje – 6, Liuksemburge – 3.

Siūloma, kad įstatymo pataisa  įsigaliotų nuo 2021 metų sausio 1d.

Šiuo metu lengvatinis 5 procentų PVM tarifas taikomas vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, kai šių prekių įsigijimo išlaidos visiškai ar iš dalies kompensuojamos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka, taip pat nekompensuojamiesiems receptiniams vaistams.

Tuo tarpu nekompensuojamiems nereceptiniams vaistams taikomas standartinis 21 procento PVM tarifas.

Pasak jo, parengti tokias Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas paskatino tai, kad Lietuva 2009 m. padidino pridėtinės vertės mokestį (PVM) nuo 18 iki 21 procento, tačiau, praėjus sunkmečiui ir Lietuvos ekonomikai nuolat augant, nesiimama jokių veiksmų dėl PVM tarifo dydžio grąžinimo į ikikrizinį lygį.

PVM tarifo sumažinimas, jo nuomone, ne tik padėtų generuoti ekonomikos augimą, bet ir būtų efektyvi priemonė „šešėliui“ mažinti. „Be to, sumažėjus prekių ir paslaugų kainai, gyventojams liktų daugiau pajamų, kurias jie išleistų vartojimui, o tai reiškia, kad per išaugusį vartojimą grįžtų į biudžetą ir tie pinigai, kurie sąlyginai būtų prarasti sumažinus PVM tarifą“, – sako S. Gentvilas.

Jis taip pat pažymi, kad elektromobiliai yra viena iš efektyviausių priemonių, siekiant mažinti aplinkos oro taršą ir kartu spręsti klimato kaitos problemas.

Teikiamo projekto tikslas, pasak S. Gentvilo, yra skatinti, kad PVM mokėtojai, pasinaudodami lengvata, įsigytų ekologiškus elektromobilius.