Kaip pranešė Lietuvos nacionalinis kultūros centras, dainų šventės žygio per Lietuvą renginiai nuo šio gruodžio iki kitų metų balandžio aplankys vienuolika savivaldybių – Kretingą, Vievį, Pasvalį, Marijampolę, Lazdijus, Mažeikius, Jonavą, Anykščius, Plungę, Tauragę ir Nemenčinę. 

Šiuose miestuose bursis vietos bendruomenės, aplinkiniai dainų švenčių kolektyvai. Renginių metu bus pristatomos kiekvienos žygio vietovės dainų švenčių tradicijos, koncertuos šventei besiruošiantys vietos kolektyvai.

Pirmasis Dainų šventės žygio per Lietuvą renginys šeštadienį vyks Kretingos muziejaus Žiemos sode. Nemokamame renginyje koncertuos chorai, folkloro ir šokių kolektyvai iš Klaipėdos, Palangos, Gargždų, Kretingos, Salantų, Darbėnų.

„Kretingos apylinkėse, Petrikaičių kaime, 1905 metų sausį buvo surengtas pirmasis lietuviškas viešas vakaras. Jo metu skambėjo ne tik lietuvių liaudies dainos, bet ir buvo sušokta garsioji „Aguonėlė“. Šis įvykis žymi tautinio sceninio šokio kelio pradžią šalyje. Tad labai simboliška ir svaru, kad Dainų šventės žygis per Lietuvą startuoja būtent Kretingoje“, – sakė Kretingos rajono kultūros centro direktorė Kristina Rimienė.

Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa teigia, kad Dainų šventė yra visos Lietuvos šventė, todėl jos šimtmetis bus pradėtas minėti regionuose, dėkojant buvusiems ir esamiems šios didelės tradicijos skleidėjams.

„2024 metų Lietuvos dainų šventei pasirinkome temą „Kad giria žaliuotų“ ir jos programose kalbėsime apie visas gyvybės formas, apie tai, kaip svarbu išsaugoti mums brangius kultūros reiškinius, kuriais žavisi visas pasaulis. Tam, kad dainų švenčių tradicija būtų išsaugota ir gyvybinga – esmingai svarbus visos Lietuvos įsitraukimas. Šį įsitraukimą ir švęsime žygio renginiuose“, – teigė jis.

Dainų šventės žygis per Lietuvą kvies žmones ne tik dalyvauti renginiuose, bet ir veikti gamtos labui – šventei besiruošiantys kolektyvai gamins inkilus, kuriuos iškels atėjus pavasariui. Prie inciatyvos galės prisidėti visi norintieji.

KDT kultūros projektų koordinatorė Lina Lencevičiūtė neslėpė – bilietai į renginius – gausiai perkami.

„Iš keturių renginių trys jau visiškai užpildyti, o į kitus žmonės taip pat jau rezervuoja ir perka bilietus. Turime nemažai įvairių organizacijų ir bendruomenių, su kuriomis palaikome ryšius visus metus, tad jie jau žino, kad „Esminių mazgų“ renginių ciklas prasideda rudenį, patys skambina, teiraujasi apie šių metų programą“, – kalbėjo pašnekovė.

Anot jos, lankytojai džiaugiasi, kad KDT atsiranda vis daugiau į bendruomenės įtrauktį orientuotų renginių ir jie vis įvairesni.

„Praėjusių metų dalyviams daugiausia emocijų sukėlė kūrybinės dirbtuvės, vedamos lenkų režisieriaus Grzegorz Bral, tad šiemet taip pat nusprendėme organizuoti kūrybines dirbtuves negalią turintiems žmonėms ir šį kartą jas ves KDT aktoriai“, – pažymėjo L. Lencevičiūtė.

Kasmet susirenka apie 200 žmonių iš visos Lietuvos.

Šiuose renginiuose dalyvauja žmonės ne tik iš Klaipėdos ir rajono, bet ir iš kitų Lietuvos miestų.

„Su įvairiais renginiais, kuriuose dalyvauja neįgalieji, mes dirbame nuosekliai ir jau ne vienerius metus. Pradžioje turėjome tam tikrų baimių, nes tiesiog nežinojome tam tikrų dalykų, kaip elgtis vienose ar kitose situacijose, šiandien tų baimių nebeturime“, – atviravo KDT kultūros projektų koordinatorė.

Ji taip pat atskleidė, kaip vyksta spektaklis, skirtas, pavyzdžiui, turintiems regos negalią žmonėms.

„Spektaklio pradžioje yra organizuojama garsinė įžanga, kurios metu regos negalią turintys žmonės gali vaikščioti po sceną, per lytėjimą susipažinti su dekoracijomis, taip pat jiems prisistato aktoriai. Garsinio vaizdavimo tekstą skaitantis žmogus nupasakoja aktorių išvaizdą, vaizdą scenoje. Žiūrovai gauna specialias ausines, per kurias jie klausosi šio pasakojimo. Regos negalią turintys žiūrovai jau yra įpratę, kad rudenį rodome spektaklį, pritaikytą jiems, tad Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga pati kviečia žiūrovus, kasmet susirenka apie 200 žmonių iš visos Lietuvos“, – akcentavo L. Lencevičiūtė.

Penktadienio vakarai – energingai eksperimentinei elektroninei muzikai

Savaitgalį organizatoriai kviečia pradėti nuo pulsuojančios energingos eksperimentinės muzikos. Kas antrą penktadienio vakarą bus rengiama garsų šventė, kurioje nesilaikoma standartų ir tyrinėjamos dar nepažintos srovės. Pasinerkite į išjudinančius ritmus, ypatingus garsovaizdžius ir netradicinius kūrinius, kurie praplečia muzikos ribas.

Šeštadienio rytai – ambientinei nuotaikai, lengviems pusryčiams ir pozityviai energijai

Šeštadienio rytą pasinerkite į jausmingą ambient ir etno muzikos mišinį, kuris atgaivina pojūčius ir ilsina sielą. Prisijunkite vėlyvųjų pusryčių metu, pasimėgaukite sočiu „brunch'u“ nuostabiausioje aplinkoje ir patirkite nepakartojamus jausmus, kai Nemuno tėkmė susilieja su kerinčiomis melodijomis ir ramia energizuojančia atmosfera. Atvykite su dviračiais, atplaukite laivais ar užvažiuokite keliaudami po Lietuvą, o organizatoriai pateiks galimybę susikurti ypatingą ritualą ir šeštadienio rytinių koncertų metu kartu su vietos restoranu pasimėgauti gardžiais vėlyvaisiais pusryčiais ir gėrimais!

„Atviros tėkmės“ – visą vasarą į Zapyškį kviečiantis koncertų ciklas

Koncertų ciklas „Atviros tėkmės“ – projekto „Nemuno7“ autoriaus ir renginių organizatoriaus Gedimino Banaičio-Skrandžio suprogramuota įvairialypė muzikinė patirtis, užtikrinanti, kad kiekvienas muzikos entuziastas rastų ką nors sau. Nesvarbu, ar ieškote energingų eksperimentų, ar meditatyvios atmosferos, „Nemuno7“ scenoje grojantys svečiai iš visos Lietuvos ras kaip pasiekti jūsų troškimus.

Artimiausiu metu, birželio mėnesį, nuo žemkasės denio scenos pasirodys atmosferinės etno dub muzikos projektas „Girių dvasios“, lietuviško folkloro ir ledinio elektro skambesio kolekcionierius Martynas Baranauskas, nevaržomos atmosferinės elektronikos meistras Vėjopatis, išlavintą eksperimentinę elektroniką kuriantis vilnietis Jurgis Jarašius su projektu „Noema Noesis“, melancholiško tamsiojo neo-folk dvasininkai „Vėlių namai“ bei ypatingai talentingi folkloro ir ambient muzikos kūrėjai ir atlikėjai Žemyna su Doniu, apšildomi jaunosios kartos muzikos kūrėjo iš Klaipėdos „Nixandpeace“ [Aistis Bielkauskas].

Jis prasidės Klaipėdos I.Kanto viešosios bibliotekos Interaktyvioje vasaros skaitykloje Karlskronos aikštėje, kur rugpjūčio 9 d. 17 val. vyks lektorės istorikės Renatos Rachmanovaitės paskaita „I.Kanto laikų Prūsija“, o 18 val. – diskusija „Kas galėjo formuoti I.Kanto pasaulėvaizdį?“.

Rugpjūčio 10 d. 17 val. Evangelikų liuteronų bažnyčioje Šilutėje paskaitą „Imanuelio Kanto amžiaus bažnytinės įdomybės“ skaitys evangelikų liuteronų kunigas Remigijus Šemeklis.

Įdomi savo formatu atvirų durų diena kultūros paveldo objektuose ,,Rytų Prūsijos istorijos pažinimas – atverk duris“ vyks rugpjūčio 11 d. 11–17 val. Vilkyškiuose (Pagėgių saviv.) – Istorijos inkubatoriuje ir Vilkyškių evangelikų liuteronų bažnyčioje.

Šiomis veiklomis siekiama plėtoti ir aktualizuoti Klaipėdos krašto nekilnojamojo kultūros paveldo, susijusio su I.Kanto atminimu, jo protėvių ir mokinių ryšiais, Rytprūsių kultūra ir reikšmingomis kultūros reformomis, atgaivinimą, pažinimą ir informacijos sklaidą regione, nacionaliniu mastu ir užsienyje, prisidėti prie Lietuvos nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimo, per jį supažindinti visuomenę su krašto istorija ir kultūra.

Šiemečio, jau 13-ojo, ciklo renginiai simboliškai skirti Klaipėdos miesto 770-ajam jubiliejui. Daug dėmesio bus skiriama literatūrai, muzikai, istorijai, šiuo metu karą išgyvenančiai ukrainiečių tautai, jų menui ir kultūrai. Biblioteka parengė 11 nemokamų kultūrinių renginių, kuriuose svečiuosis žinomi rašytojai, aktoriai, muzikos atlikėjai.

Birželio 15 d. 18 val. renginių ciklą pradės aktoriaus, dainų autoriaus ir atlikėjo Virginijaus Pupšio bei jo bendražygio, dainų autoriaus, atlikėjo, prodiuserio Gintauto Litinsko bendras kūrybos vakaras, kutriame bus pristatytas albumas „Tabula Rasa“.

Birželio 22 d. 18 val. numatytas koncertas „Vasaros dvelksmas“, kuriame muzikuos ansamblis „Oboe con Archi“: Laura Kasinskaitė (obojus), Rima Tamošiūnaitė (smuikas), Dana Tregub (altas) ir Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė).

Birželio 29 d. 18 val. vyks ukrainiečių tautos palaikymo vakaras „Širdies stygos“. Muzikuos atlikėjų penketas, susibūręs būtent šiai gražiai misijai: Ingrida Giunter (I smuikas), Natalia Radkova (II smuikas), Ivanas Bertashas (altas), Jurgis Karbauskis (violončelė) ir Donatas Butkus (akordeonas). Ukrainiečių eiles lietuvių kalba skaitys aktorė Eglė Jackaitė.

Visą birželį Girulių bibliotekoje bus galima apžiūrėti Irminos Viningienės tapybos parodą „Sename sode“.

Liepą laukia susitikimai su aktore Virginija Kochanskyte, knygos „Nelly Paltinienė. Tu ateik į pasimatymą“ autore Irma Laužikaite, aktoriais E.Jackaite ir Ramūnu Šimukausku. Dainingą rugpjūtį Girulių bibliotekoje bus galima sutikti televizijos laidų vedėją Loretą Sungailienę, išgirsti koncertą „Gražiausios arijos“ su atlikėjais Mindaugu Rojumi, Vitalija Gumbryte ir Inga Maknavičiene. Jūratės Miliauskaitės kūrybos vakare skambės muzikinės improvizacijos su atlikėja Indre Dirgėlaite, aktoriais Dalia Jankauskaite ir Vytautu Labučiu.

Esant geram orui, renginiai vyks Girulių bibliotekos kiemelyje (Šlaito g. 10 A).

Renginių ciklo sumanytoja ir organizatorė, po studijų JAV į Lietuvą grįžusi smuikininkė Barbora Valiukevičiūtė sako, kad Kačerginė ją patraukė savo išskirtiniu grožiu ir jaukumu. "Pušų apsuptyje išlikusi medinė architektūra, čia dar nepamatysi stiklinių parduotuvių ar biurų, Kačerginė tarsi susikūrė savo burbulą ir saugo autentiškumą", – kurorto autentiškumu džiaugiasi muzikė.

Renginio iniciatorės teigimu, šiais renginiais siekiama atkreipti dėmesį ir į šio šalia Kauno įsikūrusio miestelio kultūrinį potencialą. "Tarpukariu Kačerginė buvo žymių rašytojų, menininkų vasarvietė. Tad kultūra čia jau egzistavo, ir šiuos renginius matau kaip šios tradicijos tąsa", – sako ji.

Dar viena tradicija, kurią kviestų prisijaukinti ne vienus metus Jungtinėse Valstijose gyvenusi B.Valiukevičiūtė, – meno mecenatystė.

Dar viena tradicija, kurią kviestų prisijaukinti ne vienus metus Jungtinėse Valstijose gyvenusi B.Valiukevičiūtė, – meno mecenatystė.

"JAV nefinansuoja kultūros sostinių, valstijų ar miestelių, bet ilgą laiką gyvuojanti mecenavimo tradicija yra sektinas pavyzdys. Labai džiaugiuosi, kad ES rodo dėmesį kultūrai ir skiria finansavimą. Išties esu mačiusi labai įstabių pavyzdžių, parodančių, ką galima nuveikti turint tinkamą finansavimą. Tačiau vien tik ES pinigų neužtenka, dažnai nukenčia turinys arba menininko kišenė. Labai raginčiau kauniečius, o ir visus lietuvius prisijaukinti rėmimo idėją ir tapti mecenatais", – akcentavo B.Valiukevičiūtė.

Renginių Kačerginėje ciklo partneriai – "Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022" ir Kačerginės seniūnija. Vienas iš Europos kultūros sostinės tikslų – išplėsti kultūros lauką į rajono bendruomenes.

Anot B.Valiukevičiūtės, išėjimas iš įprastų kultūrinių erdvių atneša daug įdomių susidūrimų ir įspūdžių. "Pandemijos metu visi staiga susitraukė, iškilo kaimo ir gamtos reikiamybė bei trauka į regionus ar rajonus. Rajonai, miesteliai, kaimukai man yra labai įdomūs ir patrauklūs, o dažnai vietinės bendruomenės mielai įsijungia į renginius, padeda juos organizuoti", – sakė muzikė.

Visi renginiai nemokami ir draugiški vaikams bei augintiniams, iškyloms ir dviračiams.

Renginių ciklą rugpjūčio 8 d. atidarys Vytauto Mačernio 100-ojo gimtadienio minėjimas. Kačerginės seniūnijos kiemelyje aktorius Vladas Baranauskas skaitys jauniausio lietuvių literatūros klasiko eiles.

Rugpjūčio 15 d. Kačerginės seniūnijos kiemelyje skambės Wolfgango Amadeus Mozarto serenados styginiams. Rugpjūčio 28 d. čia bus pristatomi Dante Alighieri kūriniai – garsiojo Florencijos poeto sonetus skaitys aktorius Lukas Alsys. Renginių ciklą baigs rugsėjo 5-ąją į vasaros palydas pakviesiantys barokinės muzikos šedevrai, kuriuos atliks styginių ansamblio senbuviai ir jaunieji atlikėjai, dar tik besijaukinantys sceną.

Visi renginiai draugiški vaikams ir augintiniams, iškyloms ir dviračiams.

„Kaimyninėse šalyse vis garsiau skambant bandymams manipuliuoti istorija ir ją klastoti, mūsų pareiga yra prisiminti praeities įvykius tokius, kokie jie buvo“, – sakė šalies vadovas.

Gruodžio 15 d. 15 val. šalies vadovas dalyvaus Prezidentūroje rengiamoje konferencijoje „Lietuvių kova dėl valstybės ir istorinės tiesos: Molotovo–Ribbentropo paktas 1939–1989–2020“. Renginio metu bus aptariamas prieš trisdešimt vienerius metus, 1989 m. gruodžio 24-ąją, Sovietų Sąjungos Liaudies deputatų suvažiavimo priimtas istorinis nutarimas „Dėl Tarybų Sąjungos ir Vokietijos 1939 metų nepuolimo sutarties politinio ir teisinio įvertinimo“, pripažinęs trijų Baltijos šalių suverenumui prieštaravusius slaptus susitarimus „teisiškai nepagrįstais ir negaliojančiais nuo jų pasirašymo momento“ bei juos griežtai pasmerkęs.

Diskusijoje apie šią išskirtinę trijų Baltijos šalių pergalę Kremliuje, tapusią svarbiu žingsniu nepriklausomybės atkūrimo link, dalyvaus tuometinio Sovietų Sąjungos Liaudies suvažiavimo nariai, Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės Akto signatarai prof. Vytautas Landsbergis ir Zita Šličytė, taip pat Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės Akto signatarai Egidijus Bičkauskas ir Emanuelis Zingeris. Diskusiją moderuos Lietuvos istorijos instituto istorikas dr. Algimantas Kasparavičius. 

Kaimyninėse šalyse vis garsiau skambant bandymams manipuliuoti istorija ir ją klastoti, mūsų pareiga yra prisiminti praeities įvykius tokius, kokie jie buvo.

Gruodžio 22 d. 14 val. Valstybės pažinimo centre (VPC) rengiamas virtualios parodos „Pergalingos 1989-ųjų Kūčios: Molotovo–Ribbentropo pakto nuvainikavimas“ atidarymas. Parodos kuratorius dr. A. Kasparavičius kartu su kitu istoriku dr. Mindaugu Nefu tiesioginės transliacijos metu apžvelgs surinktą archyvinę medžiagą ir plačiajai visuomenei pristatys įdomiausius jos elementus.

Paroda, kuri bus eksponuojama VPC interneto svetainėje, lankytojams taps kelione laiku nuo lemtingų 1939 m. antrosios pusės įvykių, penkiems dešimtmečiams nulėmusių Lietuvos ir kitų Baltijos šalių likimą, iki 1989 m. gruodžio 24 d., kai Sovietų Sąjungos Liaudies deputatų suvažiavimas pripažino slaptųjų susitarimų egzistavimą ir juos pasmerkė.

Virtualios parodos lankytojai galės susipažinti su eksponuojamomis Molotovo–Ribbentropo pakto ir jo slaptųjų protokolų faksimilėmis, kurias šalies vadovo prašymu Lietuvai sutiko perduoti Vokietijos kanclerė Angela Merkel, taip pat Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomomis dokumentinėmis nuotraukomis, kurios pasakoja apie lietuvių protesto akcijas bei mitingus išeivijoje ir Lietuvoje 1953–1989 m. laikotarpiu, bei 1989 m. gruodžio 24 d. Sovietų Sąjungos Liaudies deputatų suvažiavimo nutarimu, pasmerkusiu slaptus Sovietų Sąjungos ir Vokietijos susitarimus.

Pasak prezidento, Vokietijos suteikta pagalba, be kurios sunku būtų surengti tokią parodą, liudija ne tik apie šiltus ir draugiškus santykius tarp dviejų valstybių, bet ir bendrą jų interesą atsispirti pavojingam istoriniam revizionizmui.

Paskutiniųjų programos spektakliai buvo rodomi Jaunimo teatro bei teatro „Meno Fortas“ erdvėse. Be šių teatrų produkcijos publikai taip pat pristatyti paskutinieji režisieriaus pastatymai, sukurti Klaipėdos dramos teatre bei Lietuvos nacionaliniame dramos teatre.

Jaunimo teatro didžiojoje salėje buvo rodomi „Kalės vaikai“ pagal Saulių Šaltenį (Klaipėdos dramos teatras), „Jobo knyga“ (teatras Meno Fortas), „Borisas Godunovas“ pagal Aleksandrą Puškiną (Lietuvos nacionalinis dramos teatras), „Inferno-Paradiso“ pagal Dantę Alighieri (teatras „Meno Fortas“), „Bado meistras“ pagal Franzą Kafką (teatras „Meno Fortas“) bei „Cinkas (Zn)“ pagal Svetlanos Aleksijevič kūrybą (Valstybinis jaunimo teatras, teatras „Meno fortas“). Teatre „Meno Fortas“ parodytas Kęstučio Jakšto režisuotas spektaklis „Tylos monologai“, kuriame aktoriai skaito legendinius monologus iš ankstesnių E. Nekrošiaus darbų. Spektakliuose apsilankė 2630 žiūrovų, iš kurių be konferencijos dalyvių – ir dešimt akredituotų svečių iš užsienio – režisieriai, teatro kritikai, festivalių koordinatoriai iš Suomijos, Rusijos, Lenkijos, Ukrainos.

„Meno forte“ vykusiuose susitikimuose su žiūrovais dalyvavo aktoriai Vladas Bagdonas, Remigijus Vilkaitis, Kostas Smoriginas, Dalia Storyk, Algirdas Latėnas, Dalia Overaitė, Aldona Bendoriūtė, Povilas Budrys, dainininkas Andrius Mamontovas, Nekrošiaus studentai Ieva Kaniušaitė bei Adomas Juška ir ilgamečiai režisieriaus kūrybiniai bendražygiai Kęstutis Jakštas bei Vaidas Vilius. Susitikimus moderavo teatrologė, profesorė Ramunė Marcinkevičiūtė bei teatro kritikas iš Lenkijos Lukaszas Drewniakas.

Filmus „Kuriant Qudsja Zaher“ (rež. Vita Želakevičiūtė) bei „Eimuntas Nekrošius. Tėvo kėdė“ (aut. Audronis Liuga) pamatė bei susitikimuose su jų kūrybinėmis komandomis sudalyvavo per 500 žiūrovų.

Konferencijoje „Eimuntas Nekrošius. Dabar“ pranešimus skaitė pranešėjai iš Vokietijos, Graikijos, Rusijos, Lenkijos, Italijos, Suomijos bei Lietuvos. Akademikai ir teatro pasauliui svarbūs vardai Hansas-Thiesas Lehmannas, Eleni Varopoulou, Marina Davydova, Oskaras Koršunovas, Arturas Duda, Nikolajus Pesochinskis, Rasa Vasinauskaitė, Valentina Valentini, Ramunė Marcinkevičiūtė, Lukaszas Drewniakas bei Kristianas Smedsas pristatė dešimt pranešimų, kurių paklausyti susirinko akademinės bendruomenės nariai ir kultūros mylėtojai.

Paskutinieji lietuviški Nekrošiaus darbai, jo teatro „Meno fortas“ kūrybiniam etapui skirta paroda, tarptautinė konferencija, susitikimai su režisieriaus spektaklių bendrakūrėjais, filmų peržiūros reziumuoja vieno unikaliausių mūsų menininkų kūrybinį palikimą.

Programa:

Lapkričio 21 d. (ketvirtadienis)

Teatro „Meno fortas“ spektaklis „Tylos Monlogai“

18.30 val. Teatras „Meno fortas“

Lapkričio 22 d. (penktadienis)

Parodos „Eimunto Nekrošiaus meno fortas“ atidarymas

17 val. Nacionalinė dailės galerija

Saulius Šaltenis „Kalės vaikai“

Klaipėdos dramos teatro spektaklis

19 val. Valstybinio jaunimo teatro didžioji scena

Lapkričio 23 d. (šeštadienis)

Teatro „Meno fortas" spektaklis „Jobo knyga“

18.30 val. Valstybinio jaunimo teatro didžioji scena

Lapkričio 24 d. (sekmadienis)

Susitikimas su spektaklių kūrėjais.

18.30 val. Teatras „Meno fortas“

Lapkričio 25 d. (pirmadienis)

Filmo „Kuriant Qudsja Zaher“ peržiūra, susitikimas su kūrėjais

19 val. Kino centras „Skalvija“

Lapkričio 26 d. (antradienis)

Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklis. Aleksandras Puškinas „Borisas Godunovas“ 

18.30 val. Valstybinio jaunimo teatro didžioji scena

Lapkričio 27 d. (trečiadienis)

Susitikimas su spektaklių kūrėjais.

18.30 val. Teatras „Meno fortas“

Lapkričio 28 d. (ketvirtadienis)

10 val. – 18 val. Konferencijos dalyvių kelionė į Eimunto Nekrošiaus tėviškę Šiluvą

Teatro „Meno fortas“ spektaklis. Dante Alighieri Inferno „Paradiso“

18.30 val. Valstybinio jaunimo teatro didžioji scena

Lapkričio 29 d. (penktadienis)

Konferencija „Eimuntas Nekrošius. DABAR“

10 val. – 18 val. Nacionalinė dailės galerija

Teatro „Meno fortas“ spektaklis. Franzas Kafka „Bado meistras“

18:30 val. Valstybinio jaunimo teatro didžioji scena

Lapkričio 30 d. (šeštadienis)

Filmo „Nutolinti horizontą“ peržiūra, susitikimas su kūrėjais.

14 val. Valstybinio jaunimo teatro didžioji scena

Valstybinio jaunimo teatro ir teatro Meno fortas spektaklis „Cinkas (Zn)“ pagal Svetlanos Aleksijevič knygas

18.30 val. Valstybinio jaunimo teatro didžioji scena