Visgi, panašu, demokratų frakcijoje nuomonės dėl galimybės į komandą priimti A. Širinskienę – išsiskiria.

Buvusi ilgametė „valstietė“ Rima Baškienė tikina, kad apskritai frakcijoje niekas nedega noru matyti į komandą įsiliejančią A. Širinskienę. Praėjusioje Seimo kadencijoje su ja dirbusios politikės teigimu, neformaliai šis klausimas jau buvo svarstytas frakcijoje.

„Buvo užduotas klausimas, kas pageidautų, kad Agnė ateitų į mūsų frakciją. Niekam nepakilo ranka“, – Eltai teigė parlamentarė, pažymėdama, kad tokį norą neformaliai buvo išsakiusi pati Mišrios grupės narė.

Tačiau tarsi su kartėliu prisimindama bendrą darbą su A. Širinskiene, politikė abejojo, ar buvusios kolegės prisijungimas išeis į naudą demokratų frakcijai.

„Aš labai vertinu jos darbštumą, vertinu jos išmintį, tačiau nemanau, kad tai Demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“ tai suteiktų didelį pliusą. Ką reiškia žmogaus atėjimas prieš pat rinkimus? Tai reiškia tiesiog ieškojimą šiltesnės vietos sau. Ji dabar yra Mišrioje Seimo narių grupėje... Jos reikalas, kaip ji veiks toliau, bet tas faktas, kad frakcija nepanoro jos kviesti į savo frakciją, šį tą rodo“, – sakė politikė.

S. Skvernelis: kalbame apie bendrą dalyvavimą Seimo rinkimuose

Savo ruožtu Demokratų sąjungos pirmininkas S. Skvernelis Eltai patvirtino, jog „Vardan Lietuvos“ diskutuoja apie politinius planus su A. Širinskiene. Visgi, jis akcentuoja, jog su buvusia „valstiete“ kalbama ne apie frakcijos pokyčius, bet apie spalį vyksiančius Seimo rinkimus.

„Matyt, ne viena partija ir frakcija kalbasi. Mes irgi turime tokį dialogą“, – Eltai sakė S. Skvernelis.

„Koks sprendimas bus – priklausys nuo jos pačios. Bet mes kalbame apie dalyvavimą Seimo rinkimuose – tai ne šios kadencijos klausimas, kas ir kokioje frakcijoje bus“, – patikino jis.

Seimo koridoriuose buvo kalbama, jog „Vardan Lietuvos“ ir buvusios „valstietės“ A. Širinskienės suartėjimui prieštarauja dalis partiečių. Klausiamas, ar dėl tokių demokratų planų ketvirtadienį politinę jėgą paliko ir Laima Mogenienė, S. Skvernelis teigė priešingai.

„Ji jau prieš tris mėnesius pareiškė, kad nedalyvaus daugiau politikoje, rinkimuose. Galbūt kai tokį pareiškimą pasakai, tai gal kitas tikisi, kad bus daug įkalbinėjimų. Mes kiekvienas turime pasirinkti ir toks pasirinkimas yra gerbtinas. (...) Požiūrių skirtumas yra normalus dalykas, jis egzistavo, bet dabar kuriasi naujos partijos, nauji judėjimai, nauji lyderiai – gal tiesiog yra noras arčiau jų pabūti“, – užuominomis kalbėjo jis.

Ar A. Širinskienės klausimas partijos gretose išties įžiebė karštus ginčus, S. Skvernelis tiksliai neatsakė. Jis nepatvirtino ir to, ar daugiausiai aistrų šiuo klausimu kėlė bendrapartietė Rima Baškienė.

„Kiekvienas mes laisvas pasirinkti, kaip ir kas norėtų ateityje gyventi. Bet turi pirmiausiai žiūrėti savęs. Aš tikiuosi, kad ponia Rima aktyviai dalyvaus mūsų rinkiminėje kampanijoje, ji turėtų laimėti vienmandatėje apygardoje. Taip pat bus geroje pozicijoje ir sąraše. Reikėtų į tai koncentruotis, o nežiūrėti, ar kažkas kitas kitoje apygardoje dėl partijos interesų kovos. Bet matysime, kaip bus“, – kalbėjo ekspremjeras.

A. Širinskienė: gavau kolegų kvietimą

A. Širinskienė taip pat Eltai patvirtino svarstanti apie galimą ateitį su ekspremjero partija. Visgi, ji nurodė, jog kvietimą bendradarbiauti gavo iš „Vardan Lietuvos“ – pati demokratų priimama nesiprašė.

„Galiu patvirtinti, kad kalbamės. Jeigu kalbame apie procesą, galiu pasakyti, kad tikrai svarstau. Gavau kolegų pasiūlymą“, – Eltai sakė A. Širinskienė.

„Yra tam tikras bendras darbas, kuris trunka kurį laiką. Manau, tai gana sėkmingas bendradarbiavimas“, – sakė ji.

Klausiama apie kalbas, esą politikė turėjo prisijungti prie demokratu frakcijos dar šį pavasarį, A. Širinskienė pažymėjo, kad jokių konkrečių susitarimų su S. Skvernelio vedama „Vardan Lietuvos“ dar nėra.

„Kol kas svarstau. O kas gandus leidžia dėl prisijungimo, dėl konkrečių datų – tai tikrai nežinau, nes konkretumų nėra, nėra bendro sutarimo“, – patikino ji, pridurdama, jog yra gavusi pasiūlymų bendradarbiauti ir iš kitų opozicinių jėgų.

ELTA primena, kad A. Širinskienė anksčiau priklausė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS), su kuria į Seimą 2016 m. bei 2020 m. buvo išrinktas ir S. Skvernelis.

Ekspremjeras paliko „valstiečių“ gretas 2021 m. rugsėjį ir netrukus įkūrė partiją „Vardan Lietuvos“. Tuo metu A. Širinskienė LVŽS paliko 2021 m. pabaigoje ir šiuo metu dirba Mišrioje Seimo narių grupėje.

Tačiau išsiskyrė frakcijos seniūnės Aušrinės Norkienės ir pačios R. Baškienės aiškinimai, kodėl buvo priimtas toks sprendimas. Iš darbo grupės pašalinta parlamentarė samprotauja, kad ji galėjo neįtikti rekomendacijas frakcijai teikiančiai LVŽS šešėlinei Vyriausybei. Savo motyvus atsisakyti toliau dirbti Rinkimų grupėje ji grindė tuo, kad nebenorėjo bėgti paskui nuvažiavusį „traukinį“. Tačiau pati frakcijos seniūnė A. Norkienė tvirtina, kad norą nebeatstovauti frakcijai šioje iniciatyvoje išsakė pati R. Baškienė.

Kaip penktadienį jau skelbė ELTA, partijos pirmininko Ramūno Karbauskio iniciatyva apie sugrįžimą į Rinkimų peržiūros grupę gegužės pradžioje pranešę „valstiečių“ atstovai po savaitės, gegužės 14 d., vykusiame posėdyje dar nedalyvavo, kadangi Seimo valdybai nebuvo pateikę oficialaus prašymo dėl sudarytos darbo grupės sudėties atnaujinimo. Tačiau, besitęsiant formalumams, tiek frakcijos seniūnė A. Norkienė, tiek į darbo grupę prieš pasitraukimą deleguotos R. Baškienė ir G. Burokienė kalbėjo, kad LVŽS į šią grupę deleguos būtent jas. Tačiau penktadienį, prieš dar vieną darbo grupės posėdį, frakcijos seniūnė A. Norkienė patvirtino, kad „valstiečiai“ savo sprendimą pakeitė ir prieš savaitę Seimo valdybai pateiktame dokumente įrašė parlamentares A. Širinskienę ir R. Miliūtę.

A. Norkienė stebisi frakcijos narės aiškinimu: ji pati paprašė pasitraukti

R. Baškienė, komentuodama šį sprendimą, teigė, kad tai iš esmės buvo frakcijos, o ne jos pačios iniciatyva. Tokiu aiškinimu itin stebėjosi LVŽS seniūnė A. Norkienė, tvirtinanti, kad R. Baškienė pati paprašė pasitraukti iš šios veiklos dėl asmeninių priežasčių, neleidžiančių toliau aktyviai įsitraukti į darbo grupės diskusijas.

„Po frakcijos sprendimo, kad mes grįžtame į šią darbo grupę, man asmeniškai, kaip seniūnei, Rima Baškienė paskambino, prašydama keisti ją. Ji teigė, kad negali dalyvauti šitoje darbo grupėje dėl asmeninių priežasčių. Dėl to vėliau frakcijoje iškėliau šitą klausimą, kad mes turime deleguoti kitą žmogų, kadangi R. Baškienė negali dalyvauti, atsisako“, – Eltai frakcijos sprendimą komentavo A. Norkienė.

„Valstiečių“ frakcijos seniūnė teigė nedetalizuosianti, kokios konkrečiai asmeninės priežastys paskatino tokį R. Baškienės sprendimą, tačiau dar kartą pažymėjo, kad tai buvo jos pačios sprendimas.

„Rima asmeniškai man paskambino ir pati paprašė, nes negali dalyvauti. Ji nenori, nes negali“, – tvirtino A. Norkienė.

Asmeninė priežastis – „nuvažiavęs traukinys“

Tuo metu R. Baškienė patikslina, kad asmeninės priežastys, kurias ji nurodė frakcijos seniūnei, buvo nenoras lipti į nuvažiavusį darbo grupės „traukinį“, iš kurio „valstiečiai“ buvo pasitraukę, o po dviejų mėnesių grupės veiklos apsisprendė grįžti atgal.

„Aš labai aiškiai pasakiau seniūnei, kad nuo pat pradžios pageidavau dirbti. Įsijungti tik į pabaigą nėra pageidautina. Labai norėjau dirbti nuo pat pradžios. Toks buvo mano argumentas (...), kai traukinys nuvažiuoja, mojuoti su vėliavėle ir pasiginti jį? Na, ne mano būdui...“, – Eltai sakė R. Baškienė.

Kartu parlamentarė pažymėjo, kad nuomonės turėjimas taip pat gali būti laikomas „asmenine priežastimi“ nebetęsti darbo.

„Nuomonės turėjimas, noras dirbti toliau toje grupėje yra asmeninė aplinkybė“, – tvirtino „valstietė“.

Atskiro balsavimo dėl naujųjų delegatų nebuvo

Frakcijos seniūnė A. Norkienė pabrėžė, kad, gavusi kolegės prašymą nebetęsti veiklos darbo grupėje, ji frakcijos posėdyje pasiūlė deleguoti A. Širinskienę ir R. Miliūtę. Jos, „valstietės“ teigimu, pagal eiliškumą buvo žemiau dar prieš darbo grupės pradžią sudarytame delegatų sąraše, už kurį balsavo LVŽS parlamentarai.

„Kadangi mes frakcijoje jau prieš tai buvome balsavę, kas galėtų dalyvauti šitoje grupėje, tiesiog iš eilės ir pasiūliau kitam žmogui, kuris buvo eilėje, ar jis sutiktų dalyvauti vietoje R. Baškienės (...), buvo siūlyti penki žmonės, ir mes dėl jų balsavome, mes turime eilę išsidėsčiusių. Rima nenori, tuomet pasiūliau tam žmogui, kuris jau yra eilėje, delegavome du žmones, kurie iš eilės ir buvo“, – teigė A. Norkienė, akcentuodama, kad šis demokratiškai sudarytas sąrašas įrodo, jog nebuvo siekiama tyčia pakeisti konkrečius, neva neįtikusius asmenis.

R. Baškienė: šešėlinė Vyriausybė galimai pasiūlė mus atšaukti

Tačiau R. Baškienė daro prielaidą, kad tai, jog būtent ji balsavimo metu buvo deleguota į darbo grupę, galėjo būti priežastimi „valstiečiams“ apskritai pasitraukti iš šios valdančiųjų iniciatyvos.

„Pirmas balsavimas buvo slaptas. Buvo pasiūlyti penki asmenys. Ir netikėtai išrinko Guodą Burokienę ir mane. Aš manau, kad galbūt kažkas toje grupėje norėjo dirbti labiau. Ir galbūt, sakau kaip prielaidą, šešėlinė Vyriausybė tada pasiūlė būtent tokį sprendimą – atsitraukti. Galbūt tai buvo kiti motyvai, aš nesiimu atsakinėti už šešėlinę Vyriausybę“, – svarstė R. Baškienė.

„Valstietė“ akcentuoja, kad, kol ji yra frakcijos narė, visuomet paklūsta daugumos priimtai nuomonei, tačiau ji neslėpė nepalaikiusi sprendimo pasitraukti iš Rinkimų peržiūros grupės. Taip, pasak parlamentarės, buvo prarasta galimybė būti aktyviems ir dalyvauti procese. Visgi „valstietė“ neatmeta ir to, kad pasitraukimą iš darbo grupės inicijavusi ir po to rekomendavusi grįžti atgal šešėlinė Vyriausybė galiausiai ir pasiūlė parlamento frakcijai pakeisti jai neįtikusius delegatus.

„Galimai dėl to, kad buvo išrinkti ne tie asmenys, šešėlinė Vyriausybė mus pasiūlė frakcijai atšaukti“, – samprotavo R. Baškienė.

ELTA primena, kad kovo 17 d. Seimo valdyba sudarė darbo grupę, kuri iki rugsėjo 10 d. turės peržiūrėti Lietuvos rinkimų sistemų veikimą, apibendrinti teikiamus siūlymus ir pateikti reikalingus įstatymų pakeitimus. Į šią grupę „valstiečiai“ tuomet delegavo būtent R. Baškienę ir G. Burokienę.

Visgi dar prieš pradedant grupės darbą, LVŽS paskelbė apie pasitraukimą, tuomet tvirtindami, kad iš esmės nepritaria radikaliai rinkimų sistemos pertvarkai, kurią, pasak jų, inicijuoja valdantieji.

Tačiau Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) gegužės pradžioje pranešė siūlą nekeisti esamų Seimo, Prezidento ir Europos Parlamento rinkimų sistemų. Į tai bematant sureagavo „valstiečiai“ ir kitą dieną informavo, kad, šios partijos pirmininkui R. Karbauskiui pasiūlius, LVŽS frakcija grįžta į darbo grupę.

Tačiau, nepaisant viešo paskelbimo apie sugrįžimą, po savaitės vykusiame posėdyje nė viena LVŽS atstovė nepasirodė. Kaip tuomet Eltai aiškino R. Baškienė, frakcija nebuvo Seimo valdybai pateikusi jokio oficialaus rašto, kuriuo informuotų apie sugrįžimą, todėl ji tuomet vykusiame posėdyje net negalėjo dalyvauti.

Darbo grupę šiuo metu sudaro: A. Vyšniauskas (vadovas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija), Valentinas Bukauskas (vadovo pavaduotojas, Darbo partijos frakcija), Dalia Asanavičiūtė (TS-LKD frakcija), Andrius Kupčinskas (TS-LKD frakcija), Raimundas Lopata (Liberalų sąjūdžio frakcija), Rasa Mačiulytė (Seimo kanceliarija), Vytautas Mitalas (Laisvės frakcija), Audronė Ožiūnienė (Seimo kanceliarija), Julius Sabatauskas (Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija), Stasys Šedbaras (TS-LKD frakcija), Rita Tamašunienė (Mišri Seimo narių grupė), Agnė Širinskienė (LVŽS frakcija), Rūta Miliūtė (LVŽS frakcija).

Į darbo grupę iki LVŽS pasitraukimo buvo įtrauktos frakcijos narės Rima Baškienė bei Guoda Burokienė.

Politikė sako liekanti tos nuomonės, kad rinkimuose dalyvaujantys žinomi žmonės, vėliau atsisakantys tapti Seimo nariais, apgaudinėja rinkėjus, tačiau džiaugiasi, kad su mandatu nesuderinamas pareigas einantys kandidatai bent turi sumokėti didesnį užstatą.

„Mes privalome vykdyti KT nurodymus, bet vis dėlto tas tikslas, kuriam Seimas pritarė mano pasiūlymu, buvo, kad rinkėjai nebūtų apgaudinėjami. Nes į sąrašus partijos įrašo visuomenei žinomus, populiarus asmenis, Europos Parlamento narius, merus, ir tada jie atsisako gauto Seimo nario mandato“, – BNS sakė R. Baškienė.

„Kandidatuodamas politikas žino įstatymo reikalavimus iš anksto ir jis turi tam ruoštis, todėl aš esminį kausimą keliu – politiko teisė pasirinkti vienas ar kitas pareigas neturi būti iškeliama aukščiau rinkėjo teisės nebūti apgaudinėjamam. Čia, manau, pati esmė, ir mes turime siekti kitokios moralės, kitokios politinės atsakomybės principo. Dabar išeina, kad aukštas pareiga einu Europos Parlamente, kandidatuoju, atsisakau mandato, apgaunu rinkėjus, mes sukeliame visuomenei didelį nusivylimą“, – kalbėjo parlamentarė.

Tuo metu vienas iš kreipimosi į KT iniciatorių, Darbo partijos atstovas Andrius Mazuronis teigia, kad „Konstitucinis Teismas penktadienio nutarimu pasisakė, kad Lietuvos rinkėjai yra protingi žmonės“.

„Jie patys geba atsirinki už ką, kada ir kodėl balsuoja. R. Baškienės argumentas, kad melavimas rinkėjams turi turėti savo kainą yra labai teisingas. Tačiau tik vienas bet. Kas tai yra melavimas rinkėjams? Ar kai tu eini į rinkimus žadėdamas aukso kalnus, deklaruodamas moralines vertybes bei demokratiją, o patekęs ten visa tai pamiršti. Ar tada, kai eini į rinkimus visiems aiškiai deklaruodamas, kas tu esi, ką tu darai ir apie ką tu šneki“, – komentuodamas KT sprendimą feisbuke parašė A. Mazuronis.

Apgailestaudama dėl prieštaraujančia Konstitucijai pripažinto jos inicijuoto teisinio reguliavimo, R. Baškienė vis dėlto džiaugėsi, kad kandidatuojantiems su nesuderinamomis pareigomis taikomas didesnis rinkimų užstatas, jis atsisakius mandato lieka valstybei.

Į sąrašus partijos įrašo visuomenei žinomus, populiarus asmenis, Europos Parlamento narius, merus, ir tada jie atsisako gauto Seimo nario mandato.

„Juokiamės, kad melas turi kainuoti, tai yra 10 VMDU, jei žmogus kandidatuoja, atsisako, bent jau valstybei lieka pinigai. Jei jau KT sako, kad mes turėsime taisyti Seimo rinkimų įstatymą, šaunu, kad jis nepasisakė dėl užstato įvedimo, tai melas turi kainuoti ir toliau kainuos“, – tvirtino parlamentarė.

Konstitucinis Teismas penktadienį paskelbė, kad Konstitucijai prieštarauja draudimas į Seimą išrinktam politikui pasirinkti mandatą.

Teismas pareiškė, kad į Seimą išrinktas politikas iki priesaikos turi teisę apsispręsti, ar eiti Seimo nario pareigas, ar pasilikti kitą mandatą.

Anot KT, „negali būti nustatytas toks rinkimų teisinis reguliavimas, kuris būtų grindžiamas vien prezumpcija, kad rinkimų procesas būtų nesąžiningas, jeigu jame dalyvautų visuomenėje žinomi asmenys, be kita ko, asmenys, einantys pareigas kitoje politinėje atstovaujamojoje institucijoje, pavyzdžiui, Europos Parlamente ar savivaldybės taryboje“.

Pasak KT, taip pat negalima traktuoti, kad tokie asmenys, dalyvaudami rinkimuose į tam tikras politines atstovaujamąsias institucijas, pavyzdžiui, Seimą, savaime yra nesąžiningi ar jų ketinimai eiti atitinkamas renkamas pareigas, be kita ko, įgyti Seimo nario mandatą, nėra rimti.

Teismas taip pat pažymėjo, kad informacija apie kandidato einamas pareigas „yra vieša ir lengvai prieinama, taigi rinkėjai turi galimybę atsižvelgti į ją, laisvai ir nekontroliuojami susidaryti nuomonę apie kandidatą, be kita ko, jo ketinimų eiti atitinkamas renkamas pareigas rimtumą, ir apsispręsti, ar balsuoti už tokį kandidatą ar kandidatų sąrašą, į kurį jis įrašytas“.

2015 metų lapkritį Seimas priėmė „valstietės“ R. Baškienės pataisas, kad Seimo nariu išrinkus savivaldybės tarybos ar Europos Parlamento narį, taip pat merą, Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų jo įgaliojimus pripažįsta nutrūkusiais prieš terminą. Iki tol į Seimą išrinkti kitas pareigas jau einantys politikai galėjo rinktis, kurį mandatą pasilikti. 

Ji pažymi, kad pati šio frakcijos sprendimo nepalaikė, tačiau gerbia daugumos nuomonę.

Į Seimo valdybos suformuotą darbo grupę R. Baškienė LVŽS frakcijos buvo deleguota slaptu balsavimu.

„Frakcija slaptu balsavimu iš pasiūlytų 5 kandidatų išrinko 2 kandidatus, kurie buvo reikalingi siūlyti į darbo grupę. Frakcija pradžioje sutarė“ ,- Eltai teigė į darbo grupę deleguota „valstietė“.

Tačiau, jos teigimu, frakcija pakeitė savo poziciją po to, kai į ją kreipėsi LVŽS suformuota šešėlinė Vyriausybė.

„Šešėlinė Vyriausybė kreipėsi į frakciją, pasiūlydama, kad LVŽS frakcija neturėtų dalyvauti darbo grupėje, kur matė išankstines priešpriešas ir nepritarimą“, - kalbėjo R. Baškienė.

Pasak jos, Ramūno Karbauskio vadovaujamas šešėlinis ministrų kabinetas savo siūlymą argumentavo tuo, kad neva neverta švaistyti laiko diskutuojant apie siūlymus, kurių LVŽS tikrai nepalaikytų, pavyzdžiui: vienmandačių apygardų Seimo rinkimuose atsisakymo.

Pasak R. Baškienės, frakcija slaptu balsavimu, 13 narių balsavus už pasitraukimą, o 11 prieš, priėmė sprendimą pasitraukti iš valdančiųjų inicijuotos darbo grupės. Ji teigia gerbianti tokį frakcijos daugumos sprendimą, tačiau pažymi turėjusi kitokią nuomonę.

„Toks frakcijos sprendimas. Aš paklusau frakcijos sprendimui, nors pati turėjau kitą nuomonę ir bandžiau ją apginti, tačiau pritrūko balsų. Mano argumentai buvo tokie, kad reikia dalyvauti, reikia girdėti, kiekviename posėdyje reikia teikti ir siūlyti savo poziciją. Na bet, kadangi frakcija pakeitė savo sprendimą, mes paklusome frakcijos valiai“, - tvirtino parlamentarė, akcentuodama, kad 8 frakcijos nariai išvis nedalyvavo balsavime.

R. Baškienė taip pat priduria, kad pavieniai frakcijos nariai įsitrauks į rinkimų sistemos peržiūros procesą ir teiks savo siūlymus atskirai.

ELTA primena, kad praėjusį penktadienį LVŽS frakcija pareiškė, jog traukiasi iš rinkimų reformai skirtos darbo grupės Seime, nes iš esmės nepritaria radikaliai rinkimų sistemos pertvarkai, kurią pasak jų, inicijuoja valdantieji.

Kovo 18 d. Seimo valdyba sudarė darbo grupę, kuri iki rugsėjo 10 d. turės peržiūrėti Lietuvos rinkimų sistemų veikimą, apibendrinti teikiamus siūlymus ir pateikti reikalingus įstatymų pakeitimus. Darbo grupės vadovu paskirtas A. Vyšniauskas.

Į darbo grupę iki LVŽS pasitraukimo buvo įtrauktos frakcijos narės R. Baškienė bei Guoda Burokienė.

Darbo grupę taip pat sudarė: A. Vyšniauskas (vadovas, Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcija), Valentinas Bukauskas (vadovo pavaduotojas, Darbo partijos frakcija), Dalia Asanavičiūtė (Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcija), Andrius Kupčinskas (Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcija), Raimundas Lopata (Liberalų sąjūdžio frakcija), Rasa Mačiulytė (Seimo kanceliarija), Vytautas Mitalas (Laisvės frakcija), Audronė Ožiūnienė (Seimo kanceliarija), Julius Sabatauskas (Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija), Stasys Šedbaras (Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcija), Rita Tamašunienė (Mišri Seimo narių grupė).

Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma džiaugiasi, kad su šiuo iššūkiu parlamentas susitvarkė sėkmingai – buvo įvestas nuotolinis darbas. Jis taip pat džiaugiasi, kad Seimo darbo pradžioje tarp valdančiųjų ir opozicijos tvyrančios įtampos išsisklaidė. Politikas viliasi, kad ir tolimesnis parlamento darbas bus ramesnis bei konstruktyvesnis. Savo ruožtu kadenciją baigusio Seimo vicepirmininkė „valstietė“ Rima Baškienė taip pat džiaugiasi, kad naujai išrinktam Seimui net ir pandemijos sąlygomis pavyko užtikrinti nepertraukiamą Seimo veiklą. Visgi politikė apgailestauja, kad opozicija per šimtą darbo dienų taip ir nesugebėjo susivienyti ir išrinkti bendro lyderio.

J. Razma: nesutarimai tarp valdančiųjų ir opozicijos išsisprendė

Seimo vicepirmininkas, konservatorių atstovas J. Razma džiaugiasi, kad nuo Seimo darbo pradžios praėjus šimtui dienų, valdančiųjų ir opozicijos santykius galima vertinti kaip gana gerus. Visgi politikas pripažįsta, kad Seimo darbo pradžia buvo paženklinta valdančiųjų ir opozicijos santykių paaštrėjimu.

„Kadencijos pradžioje, žinoma, buvo nedidelis santykių paaštrėjimas su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija, kai buvo teikiami Seimo pirmininkės pavaduotojai, bet galiausiai mes turime rezultatą, kai pirmą kartą mūsų Seimo istorijoje opozicija turi net tris Seimo pirmininkės pavaduotojus“, – Eltai sakė politikas.

„Manau, kad šiokias tokias įtampas opozicijai kėlę klausimai gana sėkmingai išsisprendė. (...) Visada yra svarbu ne pats procesas, kur, kaip minėjau, buvo tam tikrų niuansų, bet svarbu rezultatas, kuriuo tikrai opozicija, manau, neturi skųstis“, – pridūrė jis.

J. Razma taip pat teigia matantis tendenciją, kad šios kadencijos Seimo darbas bus ramesnis, nei buvo pastarąją kadenciją, parlamentui vadovaujant „valstiečiams“. Parlamento vicepirmininkas neslepia manąs, kad prie to prisidėjo ir Lietuvos valstiečių ir žaliųj sąjungos (LVŽS) lyderio Ramūno Karbauskio sprendimas atsisakyti Seimo nario mandato.

„Man atrodo, yra šiek tiek mažiau asmenų, kurie dirbtinai kelia aistras ir įtampas. Čia galima pasidžiaugti, kad R. Karbauskis atsisakė Seimo nario mandato, nes iš jo neretai ateidavo tam tikri situacijos aštrinimai ir supriešinimai ir, aš manau, kad jam nesant su didžiausia opozicine LVŽS frakcija žymiai ramiau ir tvarkingiau bendrausime“, – sakė jis.

Politikas taip pat akcentuoja sutinkantis su Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsne išsakyta nuomone, kad per pirmąsias šimtą Seimo darbo dienų didesnių sukrėtimų ar skandalų nebuvo.

„Nors buvo vieno Seimo nario imuniteto panaikinimo klausimas, kalbu apie Petrą Gražulį, tai įvyko pakankamai ramiai, dalykiškai, balsavimo rezultatai įtikinami. Tai yra tikrai skirtingas vaizdas nei matėme pastarąją kadenciją. Praėjusios kadencijos Seimo pradžioje visi nagrinėjo R. Karbauskio ir Gretos Kildišienės klausimus ir pats Seimo darbo turinys tada, ko gero, buvo antrame plane“, – sakė J. Razma.

„Todėl tikiuosi, kad mes ne emocijas ir ne kažkokius susipriešinimus skleisime iš Seimo erdvės, bet diskutuosime, kartais ir aštrokai dėl svarbių klausimų ir tikiuosi, kad visada bus surastas sutarimas, o priėmus įstatymą visi jį gerbs“, – vylėsi jis.

Paprašytas išskirti sėkmingiausius per pirmąsias šimtą dienų Seimo nuveiktus darbus konservatorius pažymėjo greitai įvestą nuotolinį darbą, sklandų premjerės Ingridos Šimonytės patvirtinimą, sėkmingai patvirtintą Vyriausybės programą, biudžetą. Jis taip pat pastebėjo, kad kol kas valdantiesiems pavyko įgyvendinti ir rinkiminį pažadą dėl mažesnio priimamų įstatymų skaičiaus.

„Palyginau buvusios Seimo kadencijos pradžią ir dabartinę, tai dabar mes priėmėme maždaug ketvirtadaliu teisės aktų projektų mažiau“, – džiaugėsi J. Razma.

R. Baškienė: opozicijai taip ir nepavyko susivienyti

Savo ruožtu kadenciją baigusi vicepirmininkė „valstietė“ Rima Baškienė teigė, kad pirmosios šimtas dienų yra labai trumpas laikotarpis, vertinant Seimo darbą. Politikė pripažino, kad Seimo darbo pradžia buvo nelengva, paženklinta koronaviruso pandemijos. Visgi ji atkreipė dėmesį, kad parlamentui nepaisant sunkumų pavyko užtikrinti nepertraukiamą darbą.

„Pagrindinis dalykas, kad šios kadencijos Seimui pirmąsias šimtą dienų teko dirbti labai neįprastomis sąlygomis – karantino sąlygomis. Ir aš manau, vienas iš svarbiausių dalykų, kad pavyko išspręsti, jog ir plenariniai posėdžiai vyko nuotoliniu būdu ir Seimo darbas nesustojo, kad pagrindinius įstatymus, kuriuos reikėjo priimti, mes juos priėmėme“, – akcentavo politikė.

Tuo tarpu kaip nesėkmę R. Baškienė išskyrė tai, kad Seimo opozicijai per šimtą dienų taip ir nepavyko susivienyti ir išrinkti bendro opozicijos lyderio.

„Aš tikrai maniau, kad pavyks sukurti opozicinių frakcijų koaliciją, kad opozicija turės opozicijos lyderį. Tai būtų jau didžiulė sėkmė kaip susivienijusios ir veikiančios opozicijos, turint savo programą, savo sprendimą. Deja, per šimtą dienų opozicijai veikti vieningai nepavyko“, – pripažino „valstiečių“ atstovė.

„Bet „valstiečiai“, savo ruožtu, padarė šešėlinės Vyriausybės modelį. Manau, kad pagrindinis dalykas yra ne oponavimas dėl oponavimo, bet pasiūlymai“, – taip pat pridūrė ji.

Kartu politikė paragino Seimo pirmininkę ir valdančiąją koaliciją labiau įsiklausyti tiek į žmonių nuomonę, tiek ir į opozicijos siūlomą patirtį.

„Kvietimas girdėti patirtį. Juo labiau, kad šiame Seime, opozicijoje dirba daug buvusių ministrų. Mes turime buvusį premjerą, kuris turi milžinišką patirtį ir gali būti ypatingai naudingas, jeigu bus kalbamasi, diskutuojama ir ieškoma sprendimų“, – teigė ji.

R. Baškienė taip pat atkreipė dėmesį, kad šis Seimas pasižymi išskirtinai liberaliomis idėjomis, kurios, pasak jos, paprastai sulaukia audringų diskusijų tiek visuomenėje, tiek ir parlamente. Todėl politikė siūlo valdantiesiems visų pirma pradėti spręsti, anot jos, esminius socialinius, ekonominius klausimus, o tik tada pereiti prie prieštaringai vertinamų iniciatyvų.

„Iš tiesų nusimato daug audringų Seimo diskusijų dėl nuomonių skirtumo, dėl liberalių pažiūrų. (...) Aš tikrai linkėčiau nuo esminių socialinių, ekonominių klausimų pradėti pirmiausia, o po to jau spręstume visus kitus“, – sakė opozicijos atstovė.

„O šiaip aš džiaugiuosi, kad į Seimą atėjo daug naujų, jaunų kolegų, čia yra privalumas. Energija, ryžtas, noras veikti, kartu kviečiant įsiklausyti, tai yra gerai. Manau, kad jaunatviška energija duos daug impulso, tik svarbu, kad šalia būtų ir išmintis“, – taip pat teigė ji.

Naujoji LVŽS frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė Eltai teigė, kad sprendimas priimtas demokratiškai, surengus slaptą balsavimą. Kartu, tvirtina ji, nepaisant R. Baškienės keliamų dvejonių ir R. Karbauskio pasitraukimo, atmosfera frakcijoje lieka gera. Maža to, akcentuoja A. Norkienė, jai stojus už partijos vairo turėtų koreguotis ir pats darbo organizavimo būdas frakcijoje. Daugiau įsiklausymo ir maksimalaus atsižvelgimo į kiekvieno norus, sako politikė. Tačiau, nepaisant tokio išsakyto devizo, politikė pripažino, kad kaip frakcijos seniūnė nebandė asmeniškai kalbėtis su galbūt frakciją palikti svarstančia bendrapartiete. Anot jos, R. Baškienė pati turi nuspręsti, ar nori likti frakcijoje, ar ne.  

A. Norkienė: esu žmogus, kuris mėgsta įsiklausyti

Už LVŽS frakcijos vairo stojusios A. Norkienės teigimu, jos kaip seniūnės pagrindinis siekinys – kad visi frakcijos nariai jaustųsi gerai.

„Manau, kad frakcijoje atmosfera pakankamai normali. Mes atvirai bendraujame, kalbamės. Mano siekiamybė yra, kad viskas būtų aptarta pačioje frakcijoje. Aš esu žmogus, kuris mėgsta klausytis kitų. Tą dariau jau ketverius metus kaip frakcijos seniūno pavaduotoja. Kiekvienas frakcijos žmogus man yra brangus, ir aš noriu, kad jis gerai jaustųsi frakcijoje. Mes kalbamės, aiškinamės, ir manau, kad natūralu, jog vieni kolegos galbūt jaučiasi neįvertinti ar dar turintys kokių nors nuoskaudų. Bet aš manau, kad tai yra natūralu. Frakcija yra grupė žmonių su savais norais. Ambicijomis ar siekiais. Vieni – su labiau asmeniniais, kiti yra labiau komandos žmonės“, – Eltai sakė A. Norkienė.

Aš esu žmogus, kuris mėgsta klausytis kitų.

Todėl, teigė politikė, reikėtų tikėtis ir tam tikrų pokyčių LVŽS frakcijoje, kai iš jos seniūno pareigų pasitraukė ir parlamentaro mandato principingai atsisakė R. Karbauskis.

„Kiekvienas žmogus įneša savo korekcijų. Mano būdas yra kitas“, – teigė A. Norkienė.

Paklausta, kas konkrečiai keisis frakcijoje jai vadovaujant, „valstietė“ atsakė, kad dėsianti pastangas, jog į kiekvieną frakcijos narį būtų įsiklausoma.

Tai, kad to LVŽS frakcijoje trūko, Eltai ne taip seniai sakė pati R. Baškienė, leisdama suprasti, kad tiek dėl R. Karbauskio sprendimo palikti Seimą, tiek dėl LVŽS frakcijos sprendimo ignoruoti į klausimus atsakyti atėjusią Ingridą Šimonytę, su „valstiečių“ frakcijos nariais nebuvo pasitarta.

„Aš esu žmogus, kuris mėgsta išklausyti, ir aš tą dariau ketverius metus. Tikrai noriu, kad kiekvienas būtų išgirstas ir kad maksimaliai būtų atsižvelgta į jo norus, pageidavimus. Aš esu linkusi, kad mes apie viską diskutuotumėme, spręstume kartu visi“, – tikino politikė.  

Rima Baškienė. D. Labučio / ELTOS nuotr.

Su R. Baškiene nekalbėjo: dėl pasitraukimo ji turi pati nuspręsti

Ar asmeniškai yra kalbamasi su klausimus, ar likti LVŽS frakcijoje, keliančia „valstiečių“ senbuve R. Baškiene, A. Norkienė nepatvirtino. Apie tai, kad R. Karbauskio sprendimų kritikuoti nevengusi R. Baškienė svarsto apie galimybę palikti LVŽS frakciją, šią savaitę rašė portalas Delfi.

A. Norkienės teigimu, apie tai, kodėl R. Baškienę kamuoja tokios mintys, kalbėta frakcijos susirinkime dar praėjusią savaitę. Tuomet, teigė ji, visi LVŽS frakcijos nariai išsisakė, kas juos tenkina ir kas ne. O dėl asmeninių R. Baškienės svarstymų trauktis iš frakcijos, tęsė politikė, tai yra asmeninis pačios ilgametės partijos narės sprendimas.  

„Ketvirtadienį mes visi frakcijoje kalbėjome bendrai apie tai, kaip jaučiamės. Išsakė kiekvienas komfortišką ar nekomfortišką pojūtį. O kaip ponia Rima nuspręs, čia yra jos asmeninis reikalas“, – sakė politikė.

Tai, kad asmeninis politiko pasirinkimas yra trauktis iš Seimo vos tik iškovojus mandatą, kalbėjo ir valdantieji, kai R. Karbauskis pareiškė žadantis tai padaryti. A. Norkienė tikino, kad LVŽS frakcijoje bent jau nebuvo R. Baškienei reiškiamų skatinimų išeiti.  

„Tai, ką ji iš mūsų išgirdo, tikrai nebuvo kažkokie skatinimai išeiti. Tai buvo tikrai atviras nuoširdus pokalbis. O kiekvieno Seimo nario asmeninis apsisprendimas yra, kokiai frakcijai jie nori priklausyti. Tikrai vertinu kiekvieną mūsų frakcijos žmogų, kiekvienas turime savų pliusų ir minusų“, – teigė LVŽS frakcijos seniūnė.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis net užsiminė, kad kitos kandidatūros „valstiečiai“ nežada siūlyti ir tvirtino nesuprantąs, kodėl jo vadovaujama frakcija turėtų keisti kandidatūrą į Seimo vicepirmininko pareigas, pavyzdžiui, pasiūlant opozicijoje kur kas geriau vertinamą Rimą Baškienę.

Pastaroji Eltai teigė, kad ieškant išeičių iš šios įtampas tarp naujosios valdžios ir opozicijos sukėlusios situacijos, svarbiausia nepamiršti problemas Seime spręsti kompromisu.

Ilgametė „valstiečių“ partijos narė teigia suprantanti V. Čmilytės-Nielsen nuogąstavimus bei raginimus ieškoti kuo tinkamesnės kandidatūros. Jei visgi valdantieji pasiūlytų jos kandidatūrą, atvirauja R. Baškienė, būtų be galo sunku, nesant frakcijos pritarimo, apsispręsti dėl galimybės dar vieną kadenciją atsisėsti į vicepirmininkės kėdę.

Politikė neslepia, kad tarp „valstiečių“ dar praėjusią savaitę jos kandidatūra į Seimo vicepirmininkes buvo kelta. Tačiau, pripažino R. Baškienė, dėl to kilus įtampoms ji vien tam, kad būtų išlaikyta ramybė LVŽS frakcijos viduje, užleido vietą R. Karbauskio siūlytai A. Norkienei.

Įvertino vicepirmininko posto negavusio G. Palucko situaciją

„Valstietės“ teigimu, sprendžiant dėl postų Seimo valdyboje kilusias trintis svarbiausia politikams yra neužsispirti dėl vienos pavardės.

„Labai gaila, kad yra sureikšminama viena ar kita kandidatūra. Pirmiausia, ką aš visada ir akcentavau, reikia galvoti apie darbus ir kuo greičiau jų imtis. Negalima užsispirti nei vieniems, nei kitiems. Reikia ieškoti sutarimo“, – Eltai teigė ilgametė „valstiečių“ partijos narė.

Šiuo atveju Seimo pirmininkė yra atsakinga ir galvoja, kaip toliau dirbs Seimo valdyba.

Pasak R. Baškienės, socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas, pirmadienį pareiškęs, kad nebesieks Seimo vicepirmininko posto, rodo tik savo politinį brandumą.

„Paluckas, jausdamas, kad gali jo kandidatūra „nepraeiti“, atsitraukė ir pasiūlė kitą, kuris galbūt galės. Tai rodo jo politinę brandą, kad ieškoma susikalbėjimo“, – sakė R. Baškienė, tarsi duodama suprasti, kad ir „valstiečiai“ galėtų panašiai elgtis sulaukę valdančiųjų signalų dėl A. Norkienės keliamos kandidatūros.

„Aš linkėčiau, kad ir šiuo atveju būtų susikalbama. Puikiai žinau Seimo statutą, kurio normos reikalauja ir numato vienintelę sąlygą, kad Seimo pirmininkas, pasitaręs su frakcijomis, teiktų Seimo pirmininko pavaduotojų kandidatūras, o Seimas slaptu balsavimu sprendimą priimtų“, – sakė ji.

Nemano, kad V. Čmilytė-Nielsen elgiasi netinkamai

R. Baškienė tikino, kad jai V. Čmilytės Nielsen deklaruotos abejonės dėl „valstiečių“ siūlomos kandidatūros į Seimo vicepirmininkes yra visiškai suprantamos.

„Šiuo atveju Seimo pirmininkė yra atsakinga ir galvoja, kaip toliau dirbs Seimo valdyba. Labai vertinu Seimo pirmininkės norą pasirinkti, kad būtų tie žmonės, kurie labiausiai atitiktų kompetencijos lygį“, – aiškino R. Baškienė, kartu tikindama, kad nenori pasakyti, jog A. Norkienei trūksta kompetencijų užimti postą Seimo vadovybėje.

„Taip, ji galbūt nepasireiškė praėjusią kadenciją kaip labai aktyvi Seimo narė. Bet ji turi tendenciją augti. Kas galėtų paneigti, kad ji bus labai puiki ir kad ji atsiskleis“, – LVŽS frakcijos į Seimo valdybą siūlomos bendrapartietės perspektyvas vertino R. Baškienė.

Pati svarstytų pasiūlymą užimti vicepirmininkės postą

2016-2020 m. kadencijos Seime pirmosios parlamento pirmininko pavaduotojos pareigas ėjusi „valstietė“ vylėsi, kad dėl Seimo pavaduotojų kandidatūrų abi politinės stovyklos ieškos kompromiso. Todėl, anot jos, užsispyrimo turėtų vengti ir R. Karbauskio vadovaujama „valstiečių“ frakcija.  

„Reikia kalbėtis ir pačioje frakcijoje. Niekada nebuvau šalininkė užsispyrimo ir tokio veikimo – Norkienė arba niekas. Reikėtų kalbėtis ,jeigu Norkienės kandidatūra nebūtų teikiama ar jei ji „nepraeitų“ Seime. Bet kuriuo atveju reikia ieškoti kompromiso“, – sakė R. Baškienė.

Niekada nebuvau šalininkė užsispyrimo ir tokio veikimo – Norkienė arba niekas.

Jei visgi valdantieji, kaip viešojoje erdvėje dažnai užsimenama, bandytų siūlyti jos kandidatūrą į Seimo pirmininkės pavaduotojas, R. Baškienė leido suprasti, kad tokią galimybę svarstytų nors, neslėpė politikė, tai būtų labai sunkus ir sudėtingas sprendimas.

„Būtų sunkus apsisprendimas, jeigu frakcija nesiūlo, o siūlo Seimo pirmininkas. Kaip tada jaustųsi tos frakcijos pasiūlytas žmogus?“, – retoriškai į klausimą klausimu atsakė politikė.

„Kitas dalykas. O kodėl vietoj Norkienės būtinai turi būti Baškienė? Gal mes turime tarp 32 žmonių frakcijoje ir kitų? Užsispyrimas niekur neveda“, – teigė ji.

Prakalbo apie įtampas LVŽS viduje

Galiausiai paklausta, kodėl pati LVŽS frakcija jos į šias pareigas nesiūlo ir kad būtent tokiu būdu nebando kilusių trinčių su valdančiaisiais spręsti, R. Baškienė prakalbo apie esamas įtampas „valstiečių“ frakcijos viduje.

Pasak R. Baškienės, jos kandidatūra į šias pareigas jau buvo siūlyta, tačiau tarp frakcijos kolegų kilus nepasitenkinimui, ji savanoriškai užleido vietą „valstiečių“ lyderio R. Karbauskio keltai A. Norkienei.

„Galiu labai atsakingai pasakyti, kad pirmajame frakcijos posėdyje, kai susirinko visa naujoji frakcija, Ramūnas Karbauskis pasiūlė Aušrinę Norkienę, Robertas Šarknickas pasiūlė mano kandidatūrą, o Saulius Skvernelis – Tomo Tomilino. Galėjo būti plati diskusija ir pasirinkimas. Visgi aš, matydama įtampas, kurios susidarė vien dėl mano pavardės... Ne visi nori šią pavardę girdėti. Tad vengdama įtampos, kuri galėtų susiformuoti mūsų frakcijoje, aš pasakiau, kad savo kandidatūrą atsiimu. Noriu, kad pačioje frakcijoje būtų susikalbėjimas, nes ne pareigos, ne vieno ar kito aukštesnė pozicija, bet darbai turėtų viską apspręsti“, – pastarosios savaitės įvykius prisiminė R. Baškienė.

„Frakcija pasirinko, nes nebeturėjo konkurentų ir šiuo atveju buvo pasiūlyta Norkienė. Ji pirmoji ir, manau, pirmoji frakcijos seniūno pozicijoje“, – pridūrė ji.

Galiausiai apibendrindama situaciją R. Baškienė pakartojo mananti, kad visgi būtų galima Seimui ir pačiam leisti apsispręsti dėl A. Norkienės kandidatūros.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) išankstinio balsavimo duomenimis, suskaičiavus 34 apylinkių duomenis iš 35, R. Baškienė surinko 66,69 proc. balsų. Jos konkurentas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys Kęstutis Masiulis gavo 29,94 proc. balsų.